Legislator Case Law & Legislation
d21e58bb-3950-4f48-b031-b074f2b7f3f2 AI generated

d21e58bb-3950-4f48-b031-b074f2b7f3f2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number d21e58bb-3950-4f48-b031-b074f2b7f3f2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas, neturėdamas visos informacijos apie atsakovÄ , įvertino ieÅ¡kinyje pateiktÄ informacijÄ ir pritaikė praktiÅ¡kai visiems atvejams tinkamÄ teismų praktikÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi teismui nebuvo žinoma atsakovo vykdomos veiklos specifika, o atsakovui nebuvo galimybės tokių duomenų pateikti, liko neįvertinta svarbi informacija.

Legislator headnote

AI generated

d21e58bb-3950-4f48-b031-b074f2b7f3f2 · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovas NORDEA BANK FINLAND PLC. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Liturta“ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 344 998,58 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-683/2011

Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 22 d.

Vilnius

Â

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Liturta“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-8394-450/10 pagal ieÅ¡kovo NORDEA BANK FINLAND PLC. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Liturta“, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Lietuvos Draudimas“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ,

Â

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas NORDEA BANK FINLAND PLC. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Liturta“ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 344 998,58 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti ne mažesnei nei 344 998,58 Lt sumai atsakovui UAB „Liturta“ priklausančias lėšas, esančias visose kredito įstaigose esančiose sÄ skaitose, uždraudžiant jomis disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti (iÅ¡skyrus darbo užmokesčio UAB „Liturta“ darbuotojams

iÅ¡mokėjimÄ , privalomų įmokų mokėjimÄ Ä¯ VSDF biudžetÄ ir mokesčių į valstybės

biudžetÄ , taip pat atsiskaitymus su ieÅ¡kovu), o nesant pakankamai piniginių lėšų banko sÄ skaitose – areÅ¡tuoti, uždraudžiant disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti, kitas pinigines lėšas, kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus ir turtines teises, priklausančius UAB „Liturta“ ir esančius pas UAB „Liturta“ arba trečiuosius asmenis.

Nurodė, jog ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų suma yra didelė, todėl sukelia realiÄ bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, kuri preziumuojama tuomet, kai yra didelė ieÅ¡kinio suma, kaip ir Å¡iuo atveju, o ieÅ¡kovas neturi informacijos apie atsakovo turtÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies ir nutarė 344 998,58 Lt sumai areÅ¡tuoti, uždraudžiant disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti, atsakovui UAB „Liturta“ priklausančius kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus ir/ar turtines teises, priklausančius atsakovui UAB „Liturta“ ir esančius pas atsakovÄ UAB „Liturta“ arba trečiuosius asmenis, o tik nesant (trÅ«kstant) tokio turto - areÅ¡tuoti atsakovui UAB „Liturta“ priklausančias lėšas, esančias visose kredito įstaigose esančiose sÄ skaitose, uždraudžiant jomis disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti, o nesant pakankamai piniginių lėšų banko sÄ skaitose – kitas pinigines lėšas, priklausančias UAB „Liturta“ ir esančius pas UAB „Liturta“ arba trečiuosius asmenis. Teismas leido atsakovui iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti privalomas įmokas į VSDF biudžetÄ , mokesčius valstybei bei atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

Teismas nutartyje nurodė, kad yra grėsmė, jog ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali bÅ«ti apsunkintas. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamus reikalavimus atsakovui teismas pripažino pakankamai dideliais bei nurodęs, kad duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, turimÄ turtÄ nėra, todėl, padarė iÅ¡vadÄ , kad siekiant užtikrinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ , bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsižvelgęs į Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei į atsakovo teisėtus interesus, teismas pirmiausia nurodė areÅ¡tuoti atsakovo nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, o tik jo nesant – pinigines lėšas.

Atsakovas UAB „Liturta“ atskiruoju skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo   2010 m. lapkričio 16 d. nutartį, papildomai nustatant sÄ lygÄ , jog atsakovui iÅ¡ jo banko sÄ skaitos bÅ«tų leista vykdyti įprastus mokėjimus veikloje - 84 604,24 Lt per vienÄ mėnesį.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas, neturėdamas visos informacijos apie atsakovÄ , įvertino ieÅ¡kinyje pateiktÄ informacijÄ ir pritaikė praktiÅ¡kai visiems atvejams tinkamÄ teismų praktikÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi teismui nebuvo žinoma atsakovo vykdomos veiklos specifika, o atsakovui nebuvo galimybės tokių duomenų pateikti, liko neįvertinta svarbi informacija.

2. Atsakovas yra juridinis asmuo, vykdantis komercinę-Å«kinę veiklÄ - turto bei verslo vertinimÄ , statybos darbų bei sÄ matų patikrÄ , statybos techninę priežiÅ«rÄ , ekspertizę. Atsakovas turi 7 skyrius Lietuvoje, iÅ¡ kurių 4 skyrių patalpos veiklai yra nuomojamos už 7 458,75 Lt/mėn. Teigia, kad vieno mėnesio vidutinis iÅ¡mokamas darbo užmokestis darbuotojams yra 17 987,16 Lt, mokėtinas gyventojų pajamų mokestis sudaro 2 524,67 Lt, socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo mėnesio įmokos

- 8 504,39 Lt. KiekvienÄ mėnesį mokamo į biudžetÄ PVM vidurkis (skaičiuojant paskutinius 3 mėnesius) sudaro 10 920,33 Lt, o visos UAB „Liturta“ vieno mėnesio iÅ¡laidos veiklai sudaro 84 604,24 Lt (trijų paskutinių mėnesių vidurkis).

3. Teigia, kad turi sutartinių įsipareigojimų pagal sutartis, kurios buvo pasirašytos, laimėjus viešųjų pirkimų ar kitus konkursus. Nurodo, kad nekilnojamojo turto neturi, o kilnojamasis turtas nėra pakankamas, kad būtų užtikrintas ieškovo reikalavimas pagal ieškinį

344 998,58 Lt sumai. Atsakovui didžiÄ ja dalimi bus pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - banko sÄ skaitų areÅ¡tas, dėl kurio negalėtų atlikti einamųjų mokėjimų, bÅ«tinų vykdomoje veikloje ir tai sÄ lygotų negalėjimÄ vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartis. Nesant galimybės vykdyti pažymoje nurodytas ir kitas vienkartines paslaugų teikimo sutartis, kontrahentai turėtų teisę jas nutraukti bei reikalauti atlyginti nuostolius bei taikyti atitinkamas sankcijas – delspinigius ar baudas pasiraÅ¡ytų sutarčių pagrindu.

4. Nesant galimybės vykdyti įprastinės įmonės veiklos, bÅ«tų užkirstas kelias sudaryti naujas sutartis dėl paslaugų teikimo. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iÅ¡ esmės sutrikdytų ir sustabdytų atsakovo Å«kinę-komercinę veiklÄ ir dėl to ne tik nebÅ«tų pasiektas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas, bet ir bÅ«tų visiÅ¡kai sutrikdyta įmonės veikla, kas turėtų neigiamų pasekmių ne tik akcininkams, bet ir bendrovės darbuotojams. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«tų dirbtinai iÅ¡pÅ«stas atsakovo kreditorių, praÅ¡ančių ne tik grÄ Å¾inti sumokėtus avansus, bet ir atlyginti žalÄ ,

ratas. Dėl šių priežasčių UAB „Liturta“ atitiks ĮBĮ nurodytus nemokios įmonės

kriterijus ir bendrovės vadovui atsiras pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

5. Teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iÅ¡ esmės pažeistų ginčo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , vieÅ¡uosius interesus, taip pat ir kitų asmenų interesus. Pasak apelianto, tikslinga pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ , papildomai nustatant, kad atsakovui iÅ¡ jo banko sÄ skaitos bÅ«tų leista vykdyti įprastus mokėjimus UAB „Liturta“ veikloje po 84 604,24 Lt per mėnesį. Tokie mokėjimai, įskaitant, bet neapsiribojant, turėtų apimti mokėjimus už prekes ir paslaugas, nurodytas įmonės veiklos žiniaraÅ¡tyje. Yra žinoma aiÅ¡ki suma, kuri užtikrintų tinkamÄ ir savalaikį apmokėjimÄ už atsakovo įmonės veikloje naudojamas prekes ir paslaugas.

6. Teigia, kad UAB „Liturta“ savo civilinę atsakomybę yra apdraudusi profesinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos Draudimas“. Pasak apelianto, teismas turėtų įvertinti, ar atsakovo piniginių lėšų areÅ¡tas, nepaliekant galimybės jam vykdyti įprastinę veiklÄ , kai yra galiojantis civilinės atsakomybės draudimas, nepažeidžia atsakovo teisėtų lÅ«kesčių.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas NORDEA BANK FINLAND PLC. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime teigia, kad teismas nutartimi atsakovui jau ir taip leido vykdyti visus su darbo santykiais susijusius mokėjimus bei visų privalomų įmokų į VSDF biudžetÄ ir mokesčių valstybei mokėjimÄ . Patenkinus atsakovo praÅ¡ymÄ , jam bÅ«tų leista naudotis beveik dvigubai didesne pinigų suma, negu atsakovui reikia atsiskaityti su darbuotojais ir valstybe pagal pateiktus dokumentus. Kita atsakovo įprastų mokėjimų vykdymui reikalinga lėšų suma apskaičiuota nepagrįstai, jis nepateikė dokumentų, įrodančių, jog Å¡ie susitarimai yra realiai vykdomi. Atsakovo vykdoma turto vertinimo veikla didžiÄ ja dalimi yra intelektinio pobÅ«džio paslaugų veikla ir ji gali bÅ«ti vykdoma santykinai nedidelėmis iÅ¡laidomis. PraÅ¡yme nenurodoma nei konkreti atsakovo banko sÄ skaita, nei konkretÅ«s jo poreikiai, kuriems tenkinti bÅ«tų naudojamos lėšos. Bet kokie atsakovo atliekami mokėjimai galėtų bÅ«ti laikomi įprastais mokėjimais. Pasak ieÅ¡kovo, leidimas praÅ¡omu mastu disponuoti piniginėmis lėšomis kels didelę grėsmę ieÅ¡kovo teisėtų reikalavimų patenkinimui, o atsakovo nurodoma lėšų suma yra akivaizdžiai per didelė ir nepagrįsta. 2010 m. lapkričio

18 d. įregistruoti atsakovo turto perleidimo sandoriai akivaizdžiai pažeidžia ieÅ¡kovo teises ir teisėtus interesus, nes atsakovas Å¡iuo metu jau nebeturi jokio nekilnojamojo turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti bÅ«simo teismo sprendimo vykdymo užtikrinimÄ . Atsakovo finansinė padėtis yra prasta, jo veikla 2009 m. buvo nuostolinga, o vienintelis likęs jo turtas yra transporto priemonės, kurioms buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tiek ieÅ¡kovo, tiek kitų atsakovo kreditorių naudai. Atsižvelgiant į atsakovo praÅ¡ymo neapibrėžtumÄ , atsakovo turto slėpimÄ ir nesÄ Å¾iningumÄ , kitų ieÅ¡kovų prieÅ¡ atsakovÄ pradėtus teisminius procesus, egzistuoja reali rizika, kad atsakovas praÅ¡omÄ pinigų sumÄ gali panaudoti ir kitiems tikslams, todėl jo praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas. Teiginiai, kad teismas esÄ pažeidė Å¡alių pusiausvyros ir lygiateisiÅ¡kumo principus, yra nepagrįsti. Teigia, kad atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad draudimo apsauga pagal atsakovo ir trečiojo asmens sudarytÄ profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį yra galiojanti ir taikytina ieÅ¡kinyje nurodytai žalai padengti, kad Å¡i draudimo apsauga galios, pripažinus ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes draudiminiu įvykiu, ir kad yra tinkamai sumokėtos visos atsakovo mokėtinos draudimo įmokos.

Atskirasis skundas atmestinas.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė atsakovo UAB „Liturta“ turtui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad

dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. piniginių lėšų arešto, jis negalėtų

atlikti einamųjų mokėjimų, kurie bÅ«tini jo vykdomoje veikloje, tarp jų mokėti darbo užmokestį, privalomas įmokas, mokesčius. Tačiau Å¡is apelianto argumentas prieÅ¡tarauja bylos duomenims: kaip matyti iÅ¡ skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutarties rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas, nutardamas areÅ¡tuoti atsakovo UAB „Liturta“ pinigines lėšas (tuo atveju, jeigu areÅ¡tuoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nebÅ«tų ar jo nepakaktų pareikÅ¡tajam ieÅ¡kiniui užtikrinti), leido atsakovui iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti privalomas įmokas į VSDF biudžetÄ , mokesčius valstybei bei atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Dėl Å¡ios priežasties negalima daryti iÅ¡vados, kad skundžiama nutartimi yra suvaržyta atsakovo teisė mokėti darbuotojams darbo užmokestį, privalomas įmokas į VSDF biudžetÄ , mokesčius valstybei, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ dėl leidimo naudotis tam tikra suma bÅ«tent Å¡iais tikslais.

Atskirajame skunde apeliantas taip pat teigia, kad, nesant galimybės vykdyti įprastinės įmonės veiklos, bÅ«tų užkirstas kelias sudaryti naujas sutartis dėl paslaugų teikimo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iÅ¡ esmės sutrikdytų ir sustabdytų atsakovo Å«kinę-komercinę veiklÄ . Atsakovo nuomone, teismas turėtų leisti jam naudotis piniginėms lėšomis, vykdant įprastinius mokėjimus. Atsakovas pateikė teismui 2010 m. lapkričio 25 d. pažymÄ apie bendrovės bÅ«tinÄ sias iÅ¡laidas (b.l. 31-32), reikalingas įmonės veiklai vykdyti, t.y. kuro įsigijimui, atsiskaitymui pagal jungtinės veiklos sutartis, telekomunikacijų, paÅ¡to, komunalinėms paslaugoms ir kt.

Tačiau leidus atsakovui areÅ¡tuotomis lėšomis vykdyti atsiskaitymus pagal jungtinės veiklos sutartis, atlikti kitus mokėjimus iÅ¡ esmės bÅ«tų paneigtas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir paskirtis. Atsiskaitant pagal jungtinės veiklos sutartis, vykdant kitus mokėjimus, kitiems atsakovo kreditoriams bÅ«tų suteikta pirmumo teisė gauti apmokėjimÄ , lyginant su Å¡ios bylos ieÅ¡kovu, kuris kreipėsi į teismÄ dėl konkrečios sumos priteisimo ir prašė užtikrinti jo reikalavimo įvykdymÄ . Be to, atsakovas, nurodęs konkrečias tam tikrų iÅ¡laidų rūšis (kuro, telekomunikacijų iÅ¡laidas ir pan.) ir praÅ¡omÄ leisti disponuoti sumÄ , Å¡ių sumų dydžio iÅ¡ esmės nepagrindžia. Atsižvelgiant į tai, jog pats atsakovas atskirajame skunde pripažįsta, kad jo turimo turto neužtenka ieÅ¡kovo reikalavimams Å¡ioje byloje užtikrinti, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad įmonė 2009 m. veikė nuostolingai (b.l. 127), t.y. atsakovo turtinė padėtis nėra gera, o jokių jo gerėjančiÄ finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė, nėra pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymo ir leisti jam disponuoti      jo praÅ¡oma papildoma suma. PrieÅ¡ingu atveju, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio patenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti apsunkintas arba neįmanomas. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas yra apdraudęs savo profesinę atsakomybę, nesant pateiktų duomenų, patvirtinančių, kad yra tinkamai įvykdytos visos draudimo sutarties sÄ lygos, kad draudiminė apsauga galioja ir ieÅ¡kinyje nurodytai žalai padengti, nesudaro pagrindo tenkinti atsakovo atskirojo skundo.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso Å¡aliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau, nei bÅ«tina ieÅ¡kiniui užtikrinti. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek bÅ«tina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apygardos teismo     2010 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, praÅ¡ančio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrÄ .

Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovui motyvuotu praÅ¡ymu kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti pakeisti vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę kita (CPK 146 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamÄ sumÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ , pateikti laidavimo raÅ¡tÄ arba įkeisti turtÄ (CPK 146 str. 2 d.).

Atsakovui iÅ¡aiÅ¡kinama, kad, esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams dėl jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jis gali pateikti tokių nuostolių apskaičiavimÄ ir kreiptis į pirmosios instancijos teismÄ su praÅ¡ymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias Å¡ios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                     Alė

Bukavinienė

Kazys Kailiūnas

Donatas Å ernas