Legislator Case Law & Legislation
d218dd9c-a57f-421e-a71f-31d4302deb1a AI generated

d218dd9c-a57f-421e-a71f-31d4302deb1a · Kauno apygardos teismas

Case Number d218dd9c-a57f-421e-a71f-31d4302deb1a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

V. B. Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 263 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio l dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies l, 2 punktais, nuteistas galutine subendrinta 16 (šešiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Legislator headnote

AI generated

d218dd9c-a57f-421e-a71f-31d4302deb1a · Kauno apygardos teismas: Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. IÅ¡ aptarto straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo, asmenį paleisti lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1S-473-348/2021 Teisminio proceso Nr. 1-05-1-08012-2008-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1.; 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas NuT A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. B. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) -ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. B. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. B. Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 263 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio l dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies l, 2 punktais, nuteistas galutine subendrinta 16 (šešiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, pakeičiant Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendį, V. B. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 263 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio l dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2, 4 dalimis, 5 dalies l, 2 punktais, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 1992 straipsnio l dalį V. B. paskirta galutinė subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2009 m. kovo 26 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 26 d. 3. 2021 m. gegužės 24 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam V. B..

4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu nuteistasis pateikė skundÄ Kauno apylinkės teismui, tačiau teismas, 2021 m. liepos 2 d. nutartimi pritarė Komisijos nutarime iÅ¡dėstytoms aplinkybėms ir sprendė, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5. Skunde apygardos teismui nuteistasis V. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartį, 2021 m. gegužės 24 d. Komisijos nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Nuteistasis nurodo, kad Å¡iuo metu jo nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama žemai grupei, dar labiau mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra realių galimybių. Be to, nuteistasis nuolat mažina savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , dalyvauja programose, dirba.

Nuteistasis nurodo, kad jis buvo baustas penkis kartus, paskutinė jam skirta nuobauda buvo panaikinta prieÅ¡ terminÄ ir tai neva rodo, kad jis supranta savo elgesio neigiamas pasekmes ir stengiasi savo elgesį keisti. Be to, pasak nuteistojo, drausminis nusižengimas, už kurį jis buvo nubaustas, nėra susijęs su nusikalstamos veikos padarymu. Nors jis buvo baustas už alkoholinių gėrimų vartojimÄ pataisos namuose, tačiau Å¡is elgesys neturėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, už kurias nuteistasis atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Po alkoholio vartojimo nuteistasis neva suprato savo neigiamo elgesio padarinius, iÅ¡klausė pataisos namų psichologo nurodytus kursus, o tai, pasak nuteistojo, reiÅ¡kia, kad jis deda pastangas keisti savo elgesį bei tai, kad galės bÅ«ti laisvėje probacijos sÄ lygomis. 5.2. V. B. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo BVK 164 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurioje numatyta, jog Komisija apsvarsto Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateiktÄ informacijÄ . Nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisėtus lÅ«kesčius, kadangi skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas neva konstatavo, jog 2020 m. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balas buvo mažesnis, tačiau turint tokį žemÄ balÄ nėra galimybių bÅ«ti lygtinai paleistam.

Nuteistasis cituoja E. Ž. Teisių Teismo (toliau – EŽTT) teismo nutartį Vinter and Others v. United Kingdom ir nurodo, jog nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi žinoti, kÄ jis privalo daryti, kad galėtų bÅ«ti iÅ¡leistas į laisvę. 5.3. Skunde teigia, kad su asmenimis, su kuriais buvo padarytos nusikalstamos veikos, nuteistasis ryÅ¡ių nepalaiko, taip pat nepalaiko ir pataisos namų nusikalstamos subkultÅ«ros, teigia turintis teigiamÄ požiÅ«rį į darbÄ ir planuoja gyventi iÅ¡ darbinių pajamų.

Be to, teigia neturintis finansinių įsiskolinimų, o tai taip pat neva leidžia gyventi iÅ¡ darbinių pajamų. Skunde atkreipiamas dėmesys ir tai, kad priimant apkaltinamÄ jÄ nuosprendį jo atžvilgiu nebuvo pasisakyta apie V. B. pernelyg ilgÄ kardomÄ jį kalinimÄ , kuris truko penkerius metus. Nurodo, jog tuo atveju, kai yra pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostata, viena iÅ¡ tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos priemonių yra bausmės sumažinimas (Lisovskij prie LietuvÄ , Ščesnovičius prieÅ¡ LietuvÄ , Velička ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ ).

Nuteistasis vadovaujasi ir Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ atskaita dėl kalinimo sÄ lygų Lietuvos įkalinimo įstaigose, kurioje pažymima, kad kaliniams, kuriems skirta penkerių metų ar ilgesnė laisvės bausmė, individualaus bausmės atlikimo plano nebuvimas ar rimti tokio plano įgyvendinimo trÅ«kumai laikytini rimtais sunkinančiais veiksniais.

6. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Gabija Večerinskienė praÅ¡o nuteistojo skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. liepos 2 d. nutartį palikti galioti nepakeistÄ . Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi V. B., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. IÅ¡ aptarto straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo, asmenį paleisti lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ .

Tam, kad nuteistojo atžvilgiu bÅ«tų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lytinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų bÅ«tų galima siekti taikant lygtinį paleidimÄ .

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau tam, kad jis galėtų bÅ«ti iÅ¡leistas į laisvę ankščiau laiko, vien to nepakanka. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, taip ir aukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia tokios akivaizdžios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi daroma iÅ¡vada, jog V. B. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu negali bÅ«ti taikomas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrindo.

10. Ä®vertinus skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių tam tikrais teigiamais V. B. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, jo nuostata į darbÄ yra teigiama. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, problemų dėl gyvenamosios vietos V. B. išėjus į laisvę nėra. Be to, per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį jis 15 kartų skatintas. Nors Å¡ios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, tačiau, įvertinus ir kitas Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog vien tik Å¡ių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ Å¡iuo metu jau yra pakankama.

11. V. B. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 19 balų. Tačiau 7 balus vis sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti. Kaip jau buvo minėta, pataisos įstaigoje nuteistas paskatintas 15 kartų, tačiau jo elgesio korekcija nebuvo nuosekli – nuteistasis penkis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, už kÄ 3 atvejais jis buvo baustas drausmine tvarka, tame tarpe ir už itin Å¡iurkščių pažeidimų padarymÄ â€“ alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, itin svarbi aplinkybė yra tai, kad nuteistajam buvo suteikta galimybė įrodyti, jog jis keičia savo elgesį ir yra vertas pasitikėjimo, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino. O bÅ«tent, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi nuteistasis V. B. buvo perkeltas į atvirÄ jÄ kolonijÄ tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimÄ , tačiau trumpalaikės iÅ¡vykos į namus metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, už kÄ 2020 m. spalio 20 d. jis buvo perkeltas tęsti bausmės atlikimo į pataisos įstaigÄ .

Po to, už gerÄ elgesį ir pataisos programoje, skatintas jis buvo tik vienÄ kartÄ . Akcentuotina ir tai, kad 2020 m. birželio 4 d. atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu jam buvo nustatytas 17 rizikos balas, tačiau padaryto itin Å¡iurkÅ¡taus pažeidimo jo rizikos balas padidėjo dar 2 balais. Ir nors nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis tik yra priskiriama žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, tačiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad V. B. nevertino jam parodyto teismo pasitikėjimo ir sÄ moningai pažeidė nustatytÄ tvarkÄ .

Pažymima, kad bÅ«tent nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors V. B. daug kartų buvo skatintas už gerÄ elgesį ir dalyvavimÄ visuomenėje bÅ«rio veikloje, sÄ Å¾iningÄ darbÄ , tačiau jis taip pat ne kartÄ baustas ir drausmine tvarka už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus (už alkoholio vartojimÄ jis baustas net 3 kartus).

Todėl teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo iÅ¡skirtinio jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. PrieÅ¡ingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamÄ elgesio korekcijÄ , tai, kad V. B., net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Å ios aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba iÅ¡laikyti pavyzdingÄ elgesį ilgÄ laikÄ ir kad išėjęs į laisvę jis laikysis jam paskirtų įpareigojimų.

Juo labiau, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nuteistajam, net ir po gana didelės dalies paskirtosios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, vis dar yra nustatomas vienas jo nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantis kriminogeninis veiksnys – piktnaudžiavimas alkoholiu. Nors iki paskutiniojo pažeidimo padarymo nuteistasis 2 kartus drausmine tvarka buvo baustas už alkoholio vartojimÄ , po to lankė priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos programÄ , tačiau tai įtakos jam neturėjo, kadangi, kaip minėta, net ir po Å¡ios programos iÅ¡klausymo nuteistasis dar kartÄ buvo nubaustas už alkoholio vartojimÄ .

12. Netaikant lygtinio paleidimo V. B. įvertintina ir tai, kad nusikaltimus nuteistasis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, siekdamas finansinės naudos, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumÄ visuomenei ir jo asmenybę, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, reikalauja vertinti itin atidžiai. Bylos duomenimis, nuteistajam inkriminuotus nusikaltimus jis įvykdė įtakotas savo bendrininkų. Nors V. B. teigia, kad Å¡iuo metu su buvusiais savo bendrininkais jis nebendrauja, tačiau vien tik Å¡is faktas nuteistojo negebėjimo nepasiduoti kitų asmenų įtakai neeliminuoja.

Juo labiau, jog remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje užfiksuotais duomenimis, nuteistasis net ir Å¡iuo metu nuteistasis teigia lengvai pasiduodantis pasiÅ«lymams, teigia esÄ s lengvai įkalbamas. Nuteistojo teigimu, jam sunku kitiems pasakyti „ne“ ir kad bÅ«tent dėl Å¡io savo trÅ«kumo jis ir įsitraukė į nusikaltimų darymÄ . Nors nuteistasis savo įsitraukimÄ Ä¯ nusikaltimų darymÄ pripažįsta, tačiau toks jo požiÅ«ris atskleidžia, jog dėl padarytų nusikalstamų veikų jis yra linkęs kaltinti kitus asmenis ar aplinkybes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai vis dar labiau neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir neleidžia teismui pagrįstai spręsti apie akivaizdžiÄ nuteistojo pažangÄ Å¡iam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobÅ«džio, jų ryÅ¡io su Å¡iuo metu iÅ¡skiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

13. Atsakant į nuteistojo skundo argumentus apie skunde minimÄ EŽTT sprendimÄ byloje 66069/09, Vinter and Others v. the United Kingdom, [2013] pažymima, kad sprendimas minėtoje byloje buvo priimtas konstatuojant E. Ž. teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ . Akcentuotina, kad EŽTT sprendimai neturi ergo omnes poveikio, kas reiÅ¡kia, jog EŽTT sprendimas yra privalomas tik tai valstybei, kuri buvo nagrinėtos bylos Å¡alimi. Å iuo sprendimu buvo suformuotos esminis taisyklės, kurios buvo pritaikytos nagrinėjant Lietuvoje kalinčių nuteistųjų peticijas byloje 22662/13, 51059/13, 58823/13, 59692/13, 59700/13, 60115/13 ir 72824/13, MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , [2017].

IÅ¡ tiesų, paminėtuose sprendimuose bei kituose su nagrinėjama situacija susijusiuose sprendimuose EŽTT konstatavo, jog nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi žinoti, kÄ jis privalo daryti, kad galėtų bÅ«ti paleistas į laisvę. Tačiau akcentuotina tai, kad minėti sprendimai buvo priimti vertinant sprendimo Å¡alimi esančioje valstybėje galiojančius teisės aktus, susijusius su laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos paskyrimu bei galimybe Å¡iÄ bausmę peržiÅ«rėti.

Esminis kriterijus, kurį ne viename savo sprendime minėjo EŽTT, jog turi bÅ«ti toks teisinis reguliavimas, kad paskirtÄ jÄ laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos nuteistiems de jure ir de facto bÅ«tų galima sumažinti. BÅ«tent EŽTT sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ priėmimas, konstatuojant Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ , turėjo įtakos BVK, BPK ir BK atitinkamų straipsnių pakeitimams, susijusiems su laisvės atėmimu iki gyvos galvos, o bÅ«tent, buvo įteisintas laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos peržiÅ«rėjimo institutas.

Tačiau minėti sprendimai niekaip nesusiję su lygtinio paleidimo instituto taikymu terminuota laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų atžvilgiu, kadangi BVK 157 straipsnyje aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti kriterijai, kuriuos turi atitikti nuteistasis, kad jo atžvilgiu galėtų būtų taikomas lygtinio paleidimo institutas.

14. Nuteistasis viena iÅ¡ aplinkybių, kurios pagrindu neva jam turėtų bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos akcentuoja ir tai, kad jis ilgÄ laikÄ buvo suimtas tuo pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas ir viena iÅ¡ tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos priemonių tokiu atveju yra bausmės sumažinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal EŽTT praktikÄ ilga kardomojo kalinimo trukmė iÅ¡ teisų turi bÅ«ti pateisinama, o suėmimo faktas savaime yra veiksnys, kuris turi bÅ«ti apsvarstytas vertinant, ar laikomasi reikalavimo priimti sprendimÄ dėl bylos esmės per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ . Tačiau tokį teisės pažeidimÄ kompensuojančios priemonės – paskirtosios bausmės mažinimas – taikomas skiriant bausmę tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinę subendrintÄ bausmę, o ne sprendžiant nuteisto asmenes lygtinio paleidimo klausimÄ .

15. Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad BVK numatytas asmens lygtinis paleidimas nėra imperatyvus ir besÄ lyginis. Visų pirma nuteistasis turi atitikti numatytus kriterijus ir tik tada gali bÅ«ti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas. Probacija gali bÅ«ti taikoma tik tuomet, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaiÅ¡tingas, o kitos jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad Å¡velnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje.

Nuteistojo siekis kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę negali turėti prioriteto prieÅ¡ visuomenės interesÄ bÅ«ti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Tai, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktu jo asmenybės bei jos pokyčių vertinimu ir su lygtinio paleidimo taikymu susijusius duomenis vertina kitaip nei to norėtų nuteistasis, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir Å¡iuos duomenis įvertino neteisingai, dėl ko, neva priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

16. Atsižvelgdama į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad V. B. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – nenustatyta akivaizdi jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų priežasčių, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimÄ bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį.

AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundÄ dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo V.

B. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. liepos 2 d. nutartį. Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Valdas Vitunskas