d2167024-9113-4924-b96a-e29eca4fb676 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-707-900/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04360-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.1.; 2.12.1.4. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 2 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Alma BerniÅ«naitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis profesinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Å iaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; bausmės vykdymas atidėtas 1 metus 6 mėnesius. RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi panaikino laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ ;

2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos) 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 9 parų arešto bausmę. 2018 m. birželio 13 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikęs arešto bausmę, yra kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė A. P. 2019 m. sausio 31 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku nuo 21 iki 22 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia sudavė nukentėjusiajam M. I. vienÄ smÅ«gį kumščiu į deÅ¡inės pusės žandikaulį ir vienÄ smÅ«gį kumščiu į veido sritį, padarydamas kraujosruvÄ kaktos apatinėje dalyje ir nosies nugarėlėje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. P. 2019 m. sausio 31 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku nuo 21 iki 22 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje tyčia sudavė nukentėjusiajam M. I. vienÄ smÅ«gį kumščiu į veido sritį ir vienÄ smÅ«gį kumščiu į kairę ausį, sukeldamas jam fizinį skausmÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas: Kaltinamojo (įtariamojo) A. P. paaiÅ¡kinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (1 t., b. l. 160-161, 196-197), kuriuose nurodyta, kad 2019 m. sausio 31 d. pas sugyventinę L.

I. adresu (duomenys neskelbtini), atvyko jos brolis M. I.. A. P. iÅ¡važiavo pas akių gydytojÄ , tačiau pas jį nepateko. Parsinešė du butelius alaus. Su M. vartojo alkoholį. Vakare, galbÅ«t apie 18 val., važiavo į miestÄ . Dėl girtumo neprisimena, ar prieÅ¡ iÅ¡vykdamas matė kitÄ L. brolį M. I.. PC „Saulės miestas“ A. P. sutiko pažįstamÄ , kurį visi vadina R. (R.). Su juo buvo jo draugė. Nuvyko į naktinį barÄ , pasiėmė du litrus degtinės. Tada jis (A. P.), M., R. ir jo draugė grįžo namo.

L. supyko, kad jis parsivedė svetimų žmonių, tarp jų kilo konfliktas. Konfliktas vyko kambaryje, kuriame L. migdė vaikÄ . A. P. neprisimena, kaip į kambarį atėjo M. I. ir kaip jis trenkė M.. Tuo metu buvo iÅ¡gėręs ir piktas, neneigia, kad galėjo suduoti M.. A. P. prisimena, kad su vienu iÅ¡ brolių, neprisimena su kuriuo, grÅ«mėsi prie pečiaus. Galėjo suduoti ir sukelti fizinį skausmÄ M. ir M., kaip nurodyta praneÅ¡ime apie įtarimÄ . Prisimena, kad pasiėmė virtuvėje buvusį peilį.

Norėjo pagÄ sdinti kažkurį brolį, tačiau neprisimena kurį. Neprisimena, kad ir kaip susižalojo rankÄ . Matė, kad buvo iÅ¡dužęs namo laukinių durų stiklas, tačiau neprisimena, ar į jas atsitrenkė. R. ir mergina visÄ laikÄ buvo virtuvėje, galėjo matyti įvykį. Gailisi. Nukentėjusiojo M. I. parodymais, užfiksuotais protokole-pareiÅ¡kime ir apklausos protokoluose (1 t., b. l. 7, 49-50, 55-56), kuriuose teigiama, kad 2019 m. sausio 31 d. apie 20 val. nuėjo pas savo seserį L. I. adresu (duomenys neskelbtini).

Pas L. I. tuo metu jau buvo jo brolis M. I.. M. I. su sesers sugyventiniu A., pavardės nežino, išėjo į miestÄ . Po 21 val. jie grįžo neblaivÅ«s ir parsivedė kažkokį draugÄ su mergina. Sesuo ėmė priekaiÅ¡tauti A., kad jis grįžo neblaivus ir dar parsivedė draugų. A. Å¡aukė ant sesers bei plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais. Tuo metu L. ant rankų laikė naujagimę dukrÄ ir jÄ migdė. Nukentėjusysis įėjo į kambarį ir paprašė A. nusiraminti. A. atsisuko ir sudavė jam vienÄ kartÄ kumščiu į žandikaulį deÅ¡inėje pusėje.

Ä® kambarį įėjo brolis M. ir su L. patraukė A.. Sesuo paprašė nukentėjusiojo iÅ¡eiti iÅ¡ buto, kad A. nusiramintų. Jis išėjo iÅ¡ kambario, ruošėsi iÅ¡eiti, avėsi batus ir iÅ¡girdo, kad sesuo Å¡aukia. Ä®puolė į kambarį ir pamatė, kad A. laiko M. prispaudęs prie kambario lango. Priėjo, atitraukė A. nuo M. ir nuvertė ant žemės, atsiklaupęs laikė, prašė nusiraminti. A. vienÄ kartÄ kumščiu sudavė jam į nosies nugarėlę ir kaktos apačiÄ .

Jam skaudėjo. Paskui A. sudavė ne mažiau kaip 2 kartus, bet fizinio skausmo nesukėlė, neprisimena, kur sudavė, ar pataikė. M. ir L. juos išskyrė. Sesers liepimu išėjo iš sesers buto. Iš buto išėjo L. ir A., paskui jie grįžo. Nukentėjusysis įvykio metu nukentėjusysis buvo blaivus. Nukentėjusiojo M. I. parodymais, užfiksuotais protokole-pareiškime ir apklausos protokoluose (b. l. 16, 74-75, 79-80), kuriuose sakoma, kad A., jo pavardės negali pasakyti, yra jo sesers L. I. sugyventinis. 2019 m. sausio 31 d. apie 13-14 val. nukentėjusysis atėjo į sesers namus, adreso nežino.

Ten buvo A., L. ir jų dukra. Apie 15-16 val. A. iÅ¡važiavo pas gydytojus, grįžo apie 16-17 val. Tada jie gėrė alų. Dviese iÅ¡gėrė 3-4 litrus 7,5 laipsnių stiprumo alaus. L. su jais negėrė. Paskui jie iÅ¡važiavo į miestÄ . Leido laikÄ PC „Saulės miestas“. Po 20 val. parduotuvėse alkoholiu neprekiavo, nuvažiavo į barÄ â€žMagija“ ir nusipirko 2 butelius po 1 1 degtinės. Tikslaus laiko nepamena, galėjo bÅ«ti prieÅ¡ 21 val., su A., A. pažįstamu R. ir R. mergina nukentėjusysis grįžo pas L..

Ten buvo brolis M. I.. Brolis buvo blaivus, padėjo L. prižiÅ«rėti vaikÄ , žaidė. Nukentėjusysis (M. I.), A. ir R. virtuvėje gėrė alkoholį. A. nuėjo į kambarį, kuriame buvo L. su dukra ir M.. Negirdėjo, kas vyko kambaryje, tik iÅ¡ virtuvės pamatė, kad M. ir A. dviese guli ant grindų, vienas kitÄ suėmę už kaklų. Nukentėjusysis įbėgo į kambarį ir su L. iÅ¡skyrė A. ir M.. Kol M. apsirengė, nukentėjusysis laikė ir ramino A.. Dėl girtumo neprisimena, kad kai jis laikė A., A. bandė iÅ¡sivaduoti, prispaudė jį prie kambario lango, kad jie vos neužgriuvo ant stalo kambaryje.

Nukentėjusysis buvo girtas ir neprisimena, kad grumtynių metu kambaryje A. jam bÅ«tų sudavęs, kad brolis M. bÅ«tų grįžęs į kambarį ir juos iÅ¡skyręs. Paskui M., A. ir L. išėjo, jis liko bute, prižiÅ«rėjo L. dukrÄ . Kai A. ir L. grįžo, kilo antros grumtynės. Nukentėjusysis (M. I.) buvo virtuvėje. Apie 2130 val. A. trenkė jam vienÄ kartÄ kumščiu į nosį. Pradėjo bėgti kraujas. Skaudėjo. Po to sesuo L. nusivedė jį į kambarį, sakė, kad rengtųsi ir eitų namo.

Kai avėsi batus, į kambarį atėjo A., keikėsi, kažkÄ sakė ir antrÄ kartÄ kumščiu sudavė jam į kairę ausį. Skaudėjo. Po Å¡io smÅ«gio nukentėjusysis trenkė A. kumščiu atgal kažkur į galvÄ . Tarp jų kilo muÅ¡tynės ir A. galėjo suduoti nukentėjusiajam kumščiais į įvairias kÅ«no vietas, tačiau fizinio skausmo nesukėlė. L. buvo tarpduryje tarp virtuvės ir kambario, Å¡aukė, kad jie nusiramintų. Kadangi sesuo buvo streso bÅ«senoje, verkė vaikas, nukentėjusysis atsitraukė ir pasiÅ«lė A. eiti į laukÄ .

Eidamas iÅ¡ buto, nukentėjusysis trenkė koridoriaus durimis prieÅ¡ pat A. veidÄ . A. trenkėsi į koridoriaus duris. Girdėjo, kad dužo durų stiklas. Nematė, kur susižalojo A.. KraujÄ pamatė tik tada, kai atvyko policija. Lauke kaimynas iÅ¡ gretimo namo suÅ¡uko, kad pas vyrÄ , kuris nukentėjusįjį vijosi, yra peilis. Atsisuko ir pamatė, kad A. su peiliu. A. Å¡aukė jam ateiti. A. nesakė, kad ketina jį sužaloti, negrasino. A. jo nepavijo ir nukentėjusysis grįžo į butÄ . Atvyko policijos pareigÅ«nai.

Nukentėjusysis nuvedė pareigÅ«nus į butÄ ir jie sulaikė A.. Gali bÅ«ti, kad A. antrų grumtynių metu užsimojo suduoti, o nukentėjusysis, bandydamas iÅ¡vengti smÅ«gio, suklupo. Å io momento neprisimena dėl girtumo. Prisimena, kad antrų grumtynių metu virtuvėje A. jam vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į nosį. Dėl girtumo neprisimena, kad du kartus grįžo į butÄ ir prašė grÄ Å¾inti jo asmeninius daiktus: piniginę, planÅ¡etinį kompiuterį, telefonÄ . Prisimena, kad trenkė laukines duris prieÅ¡ pat A., kad A. atsitrenkė į duris, kad A. vijosi jį su peiliu kieme.

Daugiau įvykio aplinkybių dėl girtumo neprisimena. R. ir jo draugė matė, kaip M. ir A. grÅ«mėsi kambaryje, muÅ¡tynes bute tarp jo (M. I.) ir A.. Kai atvyko pareigÅ«nai, R. bute nebebuvo, buvo tik jo mergina. Liudytojos L. I. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (1 t., b. l. 94, 96-98), kuriuose nurodyta, kad apie 8 mėnesius gyveno su A. P. adresu (duomenys neskelbtini). Turi dukrelę. Iki 2019 m. sausio 31 d. santykiai su A. buvo geri, nekonfliktavo. TÄ dienÄ A. P. užpuolė jos brolius M. I. ir M.

I.. Liudytoja baiminasi dėl dukrelės, todėl iÅ¡sikraustė iÅ¡ minėto buto. Ä®vykio dienÄ apie 14-15 val. pas liudytojÄ atėjo brolis M. I.. Tuo metu namuose buvo tik liudytoja, A. ir jų dukrelė. Jie alkoholio nevartojo. Apie 15 val. A. iÅ¡važiavo pas akių gydytojÄ , grįžo apie 16 val., parsinešė alaus. M. ir A. virtuvėje gėrė alų, iÅ¡gėrę alų apie 18 val. iÅ¡vyko į miestÄ . Maždaug po 10 minučių pas liudytojjÄ atėjo brolis M. I.. M. atėjo aplankyti jos ir dukrytės, Å¡nekėjosi.

Po 21 val., tikslaus laiko liudytoja neprisimena, A. ir M. grįžo namo. Jie buvo smarkiai iÅ¡gėrę, parsinešė alkoholio. Su jais buvo A. draugas ir jo panelė, jų vardų neprisimena. Liudytoja Å¡aukė ant A., klausė, kodėl jis vedasi nepažįstamus asmenis. A. nieko nesakė ir ji nuėjo į kambarį. Liudytoja bandė užmigdyti dukrÄ , į kambarį įėjo įpykęs A.. A. Å¡aukė ant jos, ėmė konfliktuoti. Tada į kambarį atėjo brolis M. ir pasakė A. neÅ¡aukti, nes reikia užmigdyti vaikÄ , vaikas ant rankų.

A. užsimojo suduoti M.. Liudytoja nematė, ar A. sudavė M.. Kilo grumtynės. IÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ , į kambarį atėjo M. ir padėjo iÅ¡skirti M. ir A.. Liudytoja liepė M. eiti namo. M. išėjo iÅ¡ kambario ir ruošėsi eiti namo. M. laikė A., o A. bandė iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ M. glėbio ir prispaudė jį prie kambario lango, vos neužgriuvo ant stalo. IÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ Ä¯ kambarį grįžo M.. M. atitraukė A. nuo M. ir susigrÅ«mė ant grindų. Besigrumdamas ant grindų, A. ne mažiau kaip vienÄ kartÄ sudavė kumščiu M.

į nosį. PrieÅ¡ iÅ¡eidamas M. pasakė, kad kitÄ dienÄ užeis pasižiÅ«rėti, ar viskas gerai. A. pasakė: „Ko čia grasini mano namuose?“, ir išėjo paskui M.. Liudytoja išėjo paskui vaikinus. Matė, kad M. nuėjo namų link. Grįžo namo. Liudytoja ir A. nuėjo į kambarį pasižiÅ«rėti dukrytės. M. su vaikinu ir mergina buvo virtuvėje. A. nuėjo į virtuvę ir pasakė M.: „KÄ tu čia veiki? Eik iÅ¡ mano namų“. Liudytoja matė, kaip A. virtuvėje užsimojo suduoti M., tačiau Å¡is suklupo, kad iÅ¡vengtų smÅ«gio.

Nematė, ar A. vis tik sudavė M.. Tarp A. ir M. kilo grumtynės. Liudytoja pasakė M. eiti namo, tačiau jie grÅ«mėsi toliau, užvirto ant krosnelės virtuvėje, duÅ¡o. Ji dar kartÄ liepė M. eiti namo. Dukra verkė, todėl liudytoja nepastebėjo, ar A. sudavė M.. Po grumtynių M. prieÅ¡kambaryje apsiavė batus ir išėjo. Po kelių minučių M. grįžo, beldėsi į duris. Duris atidarė A.. M. prašė grÄ Å¾inti paliktus jo daiktus: piniginę, planÅ¡etinį kompiuterį ir telefonÄ .

A. pasiėmė Å¡alia kriauklės buvusį peilį ir vijosi M.. Brolis bėgo nuo A.. Liudytoja nematė, kas vyko už buto durų, kieme, iÅ¡kvietė policijÄ . Po kelių minučių A. grįžo su peiliu rankose. M. irgi grįžo ir vėl prašė grÄ Å¾inti jo daiktus. A. vėl vijosi M., iÅ¡bėgo į kiemÄ . Kai A. grįžo antrÄ kartÄ , liudytoja pamatė, kad A. ranka sužeista, neprisimena kuri. Vėliau iÅ¡ brolio sužinojo, kad nukentėjusysis užtrenkė stiklines laukines duris prieÅ¡ais A. ir Å¡is galėjo susižeisti.

Visų įvykių metu A. draugas ir mergina sėdėjo virtuvėje, matė visus įvykius, bet nesikiÅ¡o į konfliktus ir grumtynes. Kai atvyko pareigÅ«nai, vaikinas pasakė, kad eina parÅ«kyti, išėjo ir negrįžo. Policija sulaikė A. ir nuvežė merginÄ namo. Kai A. sulaikė ir iÅ¡vežė, liudytoja pastebėjo, kad M. smakras kruvinas. Ji buvo blaivi. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus 2019 m. vasario 1 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G 147/2019(04), kurioje teigiama (1 t., b. l. 71), kad M.

I. kaktos apatinėje dalyje ir nosies nugarėlėje padaryta kraujosruva. Rastas kÅ«no sužalojimas padarytas per parÄ iki teismo medicininės apžiÅ«ros. KÅ«ne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smÅ«gio buku kietu daiktu į veidÄ . M. I. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės iÅ¡raÅ¡u, iÅ¡ kurio matyti (1 t., b. l. 22), kad L. I. 2019 m. sausio 31 d. 2158 val. paskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ ir pranešė, jog neblaivus vyras kÄ tik namuose susimušė su jos broliu, vienas iÅ¡ vyrų turi peilį ir juo grasina.

Įvykio vietos apžiūros 2019 m. vasario 1 d. protokolu, kuriame aprašyta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 26-36). Daiktų apžiūros 2019 m. kovo 14 d. protokolu, kuriame aprašytas peilis, paimtas 2019 m. vasario 1 d. įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 122-128). Asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenimis (1 t., b. l. 133), pagal kuriuos A. P. 2019 m. sausio 31 d. 2243 val. nustatytas vidutinis – 1,52 promilės – girtumo laipsnis. Taip pat Šiaulių apskrities VPK pareigūnės O.

S. 2019 m. sausio 31 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (l t., b. l. 38-41), kitų objektų (vaizdo įrašų iš PC „Saulės miestas“) apžiūros 2019 m. kovo 14 d. protokolu (1 t., b. 1. 119-120). Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos).

Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiųjų sveikatai bÅ«tų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. IÅ¡ kaltinimo Å¡alinama aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam M. I. sukėlė fizinį skausmÄ . Nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimÄ , todėl Å¡ios pasekmės inkriminavimas perteklinis. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyti visiÅ¡kai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali bÅ«ti baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais, laisvės apribojimu, areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 140 str. 1 d.). Prokurorė siÅ«lo baigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymÄ M. I. ir M. I. skirti kaltinamajam atitinkamai 60 ir 50 parų areÅ¡to bausmes, jas subendrinti tarpusavyje ir nustatyti subendrintÄ 90 parų areÅ¡to bausmę.

Bausmę sumažinti trečdaliu. Ä® atliktÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ . Kaltinamasis sutinka baigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu, teigė, kad sutinka su bet kokia bausme (1 t., b. l. 197; 2 t., b. l. 87). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimų sudėtis materiali, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Kaltinamasis yra gana jauno amžiaus (26 m.), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 11-15, 82-83). Administracine tvarka baustas už smulkų vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ (2 t., b. l. 64). Teistas 4 kartus, dominuoja nusikaltimai, kurių metu panaudojo arba grasino panaudoti fizinį smurtÄ (2 t., b. l. 17-63). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, jas padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui; veikas padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytÄ reglamentavimÄ , aptartų ir bausmės skyrimui teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobÅ«dį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.). Ä®vertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes: priežastis, eigÄ , trukmę, fizinio smurto intensyvumÄ , padarinius, kaltinamojo biografinius duomenis, teismas už pastarųjų nusikaltimų padarymÄ skiria kaltinamajam prokurorės siÅ«lomÄ vienÄ griežtesnių sankcijoje numatytų bausmės rÅ«Å¡ių – areÅ¡tÄ .

Bausmių dydžiai parenkami artimi vidurkiui (BK 49 str. 3 d.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo bÅ«du. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu. Kaltinamasis (įtariamasis) nuo 2019 m. sausio 31 d. 2215 val. iki 2019 m. vasario 1 d. 1511 val. buvo laikinai sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka (1 t., b. l. 141, 143). Remiantis BK 65-66 straipsniais, laikino sulaikymo laikas (viena para) santykiu 1:1 įskaičiuojamas į atliktos areÅ¡to bausmės laikÄ .

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (ATK) paėmimas (2 t., b. l. 1-2, 4-5) – taikomos tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.). Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:

1) vienašmenis virtuvinis peilis medine rankena, saugomas Šiaulių apskrities VPK (1 t., b. l. 132), kaip menkavertis sunaikinamas (BPK 94 str. 1 d. 4-5 p.);

2) du kompaktiniai diskai su vaizdo įraÅ¡ais iÅ¡ PC „Saulės miestas“, laikomi voke prie bylos virÅ¡elio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.). Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu prieÅ¡ M. I. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 parų areÅ¡to bausmę. A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu prieÅ¡ M.

I. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 50 parų areÅ¡to bausmę. Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 60 parų ir 50 parų areÅ¡to bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir nustatyti subendrintÄ 90 parų areÅ¡to bausmę. Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, 90 parų areÅ¡to bausmę sumažinti trečdaliu iki 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to. Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktos areÅ¡to bausmės laikÄ santykiu 1:1 įskaičiuoti laikÄ , kurį A.

P. praleido bÅ«damas laikinai sulaikytas (vienÄ parÄ ), jį prilyginant vienai areÅ¡to parai. AreÅ¡to bausmę skirti atlikti areÅ¡tinėje. AreÅ¡to bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio A. P. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ . A. P. skirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų (ATK) paėmimÄ â€“ taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta areÅ¡to bausmė.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:

1) peilį sunaikinti;

2) du kompaktinius diskus palikti saugoti byloje. IÅ¡aiÅ¡kinti A. P., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo Å¡io dokumento gavimo paduoti teismui praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Pasinaudojus teise praÅ¡yti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, gali skirti kitos rÅ«Å¡ies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės bÅ«ti skundžiamas. Teisėja Alma BerniÅ«naitė