d2156783-2829-403a-a2f9-e78aec585e13 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-3148-1034/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27268-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 24 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Olgos Audronės Kolbienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „A“, teistas, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, n u s t a t ė : M. A. smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narį, o bÅ«tent: jis 2019 m. birželio 29 d. apie 03.30 val., kieme, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,54 promilės girtumo laipsnis) įvykus žodiniam konfliktui su sugyventine G.

Å ., tyčia pastarajai sudavė ne mažiau kaip 3 smÅ«gius į veidÄ , tampė už plaukų, po to sudavė kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ pilvo sritį ir vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ , bei padarydamas veido deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imÄ , vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu. Å iais savo veiksmais M. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu M. A. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad apie 2 metus gyvena kartu su sugyventine G.

Å .. 2019 m. birželio 28 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas bare iÅ¡gėrė apie 2-3 litrus alaus. 2019 m. birželio 29 d., apie 02.00 val., jam bÅ«nant tame pačiame bare, atvažiavo sugyventinė G., kuri ranka sudavė jam per veidÄ . Po ko kartu su G. taksi iÅ¡važiavo namų link. Kai iÅ¡lipo iÅ¡ taksi (duomenys neskelbtini), su G. susipyko, dėl to, kad jis buvo bare. G. jį vadino necenzÅ«riniais žodžiais, dėl ko jam trÅ«ko kantrybė ir jis ranka sudavė G. per galvÄ , ir griebė jÄ už galvos.

Tikrai mažiau sudavė G. smÅ«gių negu nurodyta įtarime, G. netempė už plaukų. Dėl to gailisi (b. l. 52-54). Papildomai apklaustas kaip įtariamasis M. A. parodė, kad pasilieka prie savo ankstesnių parodymų. Konflikto dienÄ buvo neblaivus, bet lygiai taip pat buvo neblaivi ir jo sugyventinė G. Å .. Tarp jų įvykus žodiniam konfliktui jis G. keletÄ kartų delnu sudavė į veidÄ ir kitas kÅ«no vietas. Kiek tiksliai kartų sudavė nurodyti negali, nes viskas vyko greitai ir tikrai tokioje situacijoje suduotų smÅ«gių niekas neskaičiavo.

Specialiai jai už plaukų netempė, tiesiog konflikto metu abu stumdėsi ir gal tuo metu buvo kažkaip sugriebęs ir už plaukų. Labai gailisi, kad tarp jų įvyko Å¡is konfliktas, kurio metu nesusivaldė ir prieÅ¡ G. pakėlė rankÄ . Su G. susitaikė ir norėtų vėl grįžti gyventi į namus ir jai padėti auginti vaikus (b. l. 56-57). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji G. Å . parodė, kad 2019 m. birželio 29 d., apie 03.20 val., ji važiavo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), taksi automobiliu, su sugyventiniu M.

A.. Taksi automobilyje sugyventinis pradėjo jai grasinti: „tau bus (necenzÅ«rinis žodis), myÅ¡i krauju, perÅ¡ausiu tau kojas“ ir t. t. Ji iÅ¡sigandusi iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio kartu su sugyventiniu. „Jovaro“ stotelėje, pradėjo bėgti link namų. Sugyventinis jÄ pagavo ir trenkė 3-4 kartus per veidÄ , tampė už plaukų, vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Po to trenkė kumščiu į pilvÄ ir į veidÄ (kairę pusę žando, deÅ¡inę pusę virÅ¡ žando, iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas.

Ji po to iÅ¡karto nubėgo pas savo mamÄ A. Z. ir iÅ¡ mamos telefono iÅ¡karto paskambino į policijÄ , nes sugyventinis buvo iÅ¡ jos atėmęs mobiliojo ryÅ¡io priemonę. Ä®vykio liudininkė yra jos mama, nes ji iÅ¡karto po muÅ¡tynių nubėgo pas mamÄ , kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Mama matė jos sumuÅ¡tÄ ir kruvinÄ veidÄ . Ji bijo savo buvusio sugyventinio. Dėl tokių sugyventinio veiksmų ji patyrė fizinį skausmÄ (b. l. 1-4). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju G. Č. parodė, kad 2019 m. birželio 29 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu J.

P.. Apie 03.43 val. iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo praneÅ¡imÄ vykti adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu, juos kieme pasitiko G. Å .. Moteris nurodė, kad prieÅ¡ jÄ smurtavo jos sugyventinis M. A., kuris Å¡iuo metu yra namuose – bute. Moteris buvo neblaivi, į alkotesterį įpÅ«tė 0,79 prom. Ant moters veido matėsi paraudimai, kraujo žymių nebuvo. G. Å . teigė, kad sugyventinis M. A. jÄ tampė už plaukų, sudavė kelis kartus per veidÄ bei pilvÄ .

Sugyventinis taip pat buvo neblaivus, neneigė, kad susipyko su sugyventine. Daugiau nieko neaiÅ¡kino. Kadangi G. Å . savo sugyventiniui turėjo pretenzijų, bei prašė, kad dėl jo elgesio pradėtų ikiteisminį tyrimÄ , jie M. A. sulaikė ir pristatė į policijos komisariatÄ (b. l. 19-20). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. Z. parodė, kad 2019 m. birželio 29 d. naktį buvo namuose, kuomet apie 03.30 val. pas jÄ Ä¯ namus atėjo dukra G., ji atidarė duris ir dukra jai pasakė, kad jÄ vėl sumušė sugyventinis M., atėmė iÅ¡ jos buto raktus ir telefonÄ , kad negalėtų iÅ¡sikviesti policijos.

Tada dukra paėmusi jos telefonÄ nedelsiant iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Jai telefonu policijos pareigÅ«nai pasakė, kad ateitų prie savo namo (duomenys neskelbtini). Dukra apsivalė veidÄ , kadangi iÅ¡ nosies bėgo kraujas ir išėjo bendrauti su pareigÅ«nais, ji liko namuose. Dukra nepasakojo dėl ko ir kur kilo konfliktas, tiesiog matė, kad jai kraujuoja nosis ir ji pasakė, kad jÄ sumušė sugyventinis M.. Tai jau ne pirmas kartas kada dukrÄ sumuÅ¡a sugyventinis M.. PrieÅ¡ maždaug pora mėnesių taip pat buvo smurto atvejis, kuomet dukra buvo taip sumuÅ¡ta, kad vaikščiojo visa mėlyna, tačiau po ilgo M. atsipraÅ¡inėjimo dukra jam atleido.

Konflikto ji nematė, apie jį jai papasakojo dukra (b. l. 16-17). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P. apžiÅ«rėjęs G. Å . ambulatorinio gydymo statistinę kortelę pateikė iÅ¡vadÄ , kad G. Å . nustatytas veido deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imas, kuris padarytas nemažiau kaip vienu, kieto buko, daikto poveikiu prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos, atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 29). IÅ¡ alkotesterio rodmenų matyti, kad 2019 m. birželio 29 d., 05.11 val.

M. A. buvo nustatytas 1,54 promilės girtumas (b. l. 42). Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ie byloje surinkti ir iÅ¡tirti duomenys visiÅ¡kai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Aukščiau aptarti ir iÅ¡vardinti įrodymai (kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, alkotesterio rodmenys, specialisto iÅ¡vada), taip pat kiti byloje esantys įrodymai: garso įraÅ¡o, gauto iÅ¡ BPC stenograma (b. l. 22), įtariamojo laikino sulaikymo protokolas (b. l. 45), patvirtina, kad kaltinamasis M.

A. smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narį, o bÅ«tent: jis, 2019 m. birželio 29 d. apie 03.30 val. kieme, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,54 promilės girtumo laipsnis) įvykus žodiniam konfliktui su sugyventine G. Å ., tyčia pastarai sudavė ne mažiau kaip 3 smÅ«gius į veidÄ , tampė už plaukų, po to sudavė kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ pilvo sritį ir vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ , bei padarydamas veido deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imÄ vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamojo M. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu M. A. pareiÅ¡kė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu (b. l. 63). Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso pabaigimÄ teismo baudžiamuoju įsakymu praneÅ¡ta (b. l. 64). Dėl skirtinos bausmės Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas prieÅ¡ Å¡eimos narį – sugyventinę), į nustatytÄ kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamÄ jį M. A. – teistas, teistumas iÅ¡nykęs (b. l. 61), administracine tvarka baustas (b. l. 59), dirbantis (b. l. 62). Atsižvelgdamas į Å¡ias nusikalstamÄ veikÄ ir kaltinamÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ ir prokurorės siÅ«lomÄ bausmę – laisvės apribojimÄ .

Teismo vertinimu, prokurorės siÅ«loma 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė Å¡iuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga. Prokurorės siÅ«lomi taikyti įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. bausmės vykdymo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, t. y. per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iÅ¡klausyti visÄ Å¡ios programos kursÄ , darys teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. A. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2019 m. birželio 29 d. 04.10 val. iki 2019 m. birželio 29 d. 15.13 val. (b. l. 45-46). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Å¡is laikas įskaitytinas į bausmės laikÄ .

M. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 15,26 Eur dydžio civilinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 32). M. A. atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos 15,26 Eur civilinį ieškinį (b. l. 40-41). Atsižvelgiant į tai, kad civiliniame ieškinyje nurodyta turtinė žala yra atlyginta, civilinis ieškinys atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, M.

A. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam laisvės apribojimÄ 10 mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, M. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymÄ Ä¯vykdyti per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M.

A. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti jo laikino sulaikymo laikÄ nuo 2019 m. birželio 29 d., 04.10 val. iki 2019 m. birželio 29 d., 15.13 val. (1 dienÄ ), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. M. A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti. Išaiškinti M. A., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

5. Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ , teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėjas Ramūnas Keidūnas