d212117e-b4c3-453a-bf6c-491bb0d2ef59 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-65-867/2019 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-03157-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.4.1.; 2.3.2.8.; 3.2.6.1. (S) K L A I P Ė D O S A P Y L I N K Ė S T E I S M A S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 21 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėja Inga Sakalauskaitė, sekretoriaujant S. J., dalyvaujant ieÅ¡kovės MB A. N. konsultacinės poliklinikos atstovui advokatui M. N., atsakovų S. P., S. P. ir L. K. atstovui advokatui L. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės MB A. N. konsultacinės poliklinikos ieÅ¡kinį atsakovams S. P., S. P. ir L. K. dėl skolininko dalies bendrame turte ir servituto nustatymo, ir atsakovų S. P., S. P. ir L. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei MB A. N. konsultacinei poliklinikai dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė teismui pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o:

1) nustatyti, kad S. P., asmenine nuosavybe priklauso 1/2 žemės sklypo, pažymėta indeksu „B“ (pažymėta indeksais 1, 2, 6, 5, bendras plotas 0,1530 ha) dalis, pagal pridedamÄ 2019 m. vasario 21 d. žemės sklypo planÄ ;

2) nustatyti L. K. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas, servitutÄ - pažymėtÄ indeksu „S1“, „S2“ kurio bendras plotas 139 kv. m. pagal 2019 m. vasario 21 d. servituto sklype nustatymo planÄ , pažymėtÄ indeksais 1, 2, 8, 9 - važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas;

3) nustačius servitutÄ , įpareigoti tarnaujančio daikto savininkę L. K., atlaisvinti nustatyto servituto dalyje sklypÄ nuo esančių medžių, krÅ«mų ar kitų augalų, kurie trukdo, riboja ar gali riboti naudojimÄ si servitutu pagal jo paskirtį;

4) nustačius servitutÄ , nustatyti L. K. už nustatytÄ jos sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), servitutÄ , kurio bendras plotas 139 kv. m., vienkartinę 115,83 Eur kompensacijÄ , kuriÄ turi sumokėti vieÅ¡pataujančio daikto savininkė, kurios naudai atskiriama dalis – S. P.;

5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Reikalavimo pagrindu nurodė, aplinkybes, kad Å¡is patikslintas pareiÅ¡kimas pateiktas įvertinus byloje atsakovų pateiktus tikslius sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos turi teisę užsakyti tik sklypo savininkai. Nurodo, kad pareikÅ¡tas reikalavimas turi bÅ«ti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrame turte, nustatyti naudojimosi tvarkÄ ir užtikrinti patekimÄ Ä¯ skolininko turtÄ per servituto, greta esančiame sklype, nustatymÄ .

Nurodo, kad atsakovė S. P. norėdama patekti į jai nuosavybės teise priklausantį sklypÄ visada naudojosi atsakovės L. K. sklypu. Be to, tiek atsakovei S. P., tiek atsakovei L. K. priklausantys žemės sklypai anksčiau priklausė vienam savininkui. Nurodo, kad vykdomojoje byloje yra atliekamas iÅ¡ieÅ¡kojimas ir skolininkės S. P. turto ieÅ¡kovo naudai pagal teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ir antstolis pasiÅ«lė S. P. pasidalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ notarine tvarka, tačiau to nepadarius antstolis iÅ¡ieÅ¡kotojui, tai yra ieÅ¡kovei pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Nepažeidžiant terminų buvo pateiktas pareiÅ¡kimas teismui dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, tai yra praÅ¡ant nustatyti, kad skolininkei priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant naudojimosi tvarkÄ , kuri dalis atitektų atsakovei, o kuri jos sutuoktiniui. Tam, kad patekti į atsakovei S. P. nustatytÄ Å¾emės sklypo dalį yra bÅ«tina nustatyti ir servitutÄ pažymėtÄ indeksu „S1“, „S2“, kurio bendras plotas 139, kv.m. pagal 2019 m. vasario 21 d. servituto sklype nustatymo planÄ , pažymėtÄ indeksais 1,2,8,9-važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, per atsakovės S. P. motinai atsakovei L.

K. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ . Atsakovai pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo pareiÅ¡kė reikalavimus:

1) atsakovui S. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 0,3060 ha bendro ploto, adresas Klaipėdos r. Plikiai, jam asmeniškai skiriant naudotis žemės sklypo dalimi, 2018 m. rugsėjo 10 d. UAB „Geomodera“ parengtame plane pažymėta indeksu „A“, o S. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 0,3060 ha bendro ploto, adresas Klaipėdos r. sav. (duomenys neskelbtini), jai asmeniškai skiriant naudotis žemės sklypo dalimi 2018 m. rugsėjo 10 d. UAB „Geomodera“ parengtame plane pažymėta indeksu „B“;

2) A. L. K. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patekimui į S. P. žemės sklypo dalį, nustatomas servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), kurio plotas 100 kv. m. servitutas pažymėtas 2018 m. spalio 30 d. plane taÅ¡kais 6-7-15-14, kur taÅ¡ko 6 koordinatė X-6187479,62, Y- 329371,52, taÅ¡ko 7 koordinatė X-6187445,81, Y-329363,35, taÅ¡ko 15 koordinatė X-6187446,47, Y-329360,56, taÅ¡ko 14 koordinatė X-6187480,27, Y-329368,72, nustatant, kad vieÅ¡pataujančio daikto savininkas tarnaujančio daikto savininkui už kelio servituto nustatymÄ Å¾emės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) moka periodinę piniginę kompensacijÄ po 147,00 Eur per metus iki kelio servituto pabaigos, kompensacijÄ už einamuosius metus sumokant iki einamųjų metų paskutinės kalendorinės dienos;

3) priteisti atsakovų naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės visas teismo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes su pateiktu ieÅ¡kovo reikalavimu nesutinka, nes mano, kad jis pažeidžia jų teises. Neginčija, kad atsakovės S. P. vardu yra įregistruotas santuokos metu įgytas žemės sklypas, tačiau parÅ¡o jį lygiomis dalimis padalinti pagal jų pateiktÄ siÅ«lymÄ , nes toks padalinimas geriausiai atitiks atsakovų S. P. ir S. P. interesus, nes žemės sklypo dalyje „A“ atsakovas S. P. yra pasistatęs Å¡iltanamį, įsirengęs rÅ«sį.

Nurodo, kad atsakovė S. P. į jai atitenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį pažymėtÄ plane „B“ galės patekti per 100kv.m. ploto kelio servitutÄ , einantį per L. K. žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su S. P. žemės sklypu ir Å¡io servituto nustatymui nėra jokių kliūčių, nes sklypas toje dalyje nėra užstatytas statiniais , o yra pasodinti tik keli nedideli vaismedžiai, kurių paÅ¡alinimas nereikalaus nei didelių finansinių, nei darbo laiko bei jėgos resursų.

IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad byloje pateikė patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , kadangi atsakovai ėmėsi iniciatyvos ir atliko kadastrinius matavimus. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo interesas yra atidalinti žemės sklypÄ , nes kitaip nebus galimas iÅ¡ieÅ¡kojimas. NeprieÅ¡tarauja, kad servitutas butų nustatytas palei žemės sklypo pakraÅ¡tį. Nesutinka, kad galėtų bÅ«ti nustatytas siauresnis nei 4 m pločio servitutas, nes tai prieÅ¡tarauja tiek civilinio kodekso nuostatoms, tiek prieÅ¡gaisriniams reikalavimams.

Å is servitutas bÅ«tinas patekti į iÅ¡varžomÄ Å¾emės sklypÄ . Nenustačius servituto bÅ«tų neįmanoma to daikto naudoti pagal paskirtį. Mano, kad sprendžiant dėl kompensacijos dydžio turėtų bÅ«ti vadovaujamasi įstatymo analogija, kuri nustato kompensacijų dydžius tinklų operatorių naudai nustatytiems žemės servitutams, pagal numatytÄ formulę. Patikslina, kad servitutas plane pažymėtas indeksais 1, 2, 10, 11, 8, 9. Nurodo, kad Å¡iuo atveju, kreditorė privalėjo kreiptis į teismÄ , nes skolininkė vykdomojoje byloje nesiėmė jokių veiksmų, kad bÅ«tų nustatyta jos dalis bendrame turte.

PaaiÅ¡kino, kad pradinis pareiÅ¡kimas buvo pateiktas pagal turimÄ Å¾emės sklypo planÄ ir buvo praÅ¡oma servituto toje vietoje, kurioje jis buvo susiformavęs, o atlikus tikslius žemės kadastrinius matavimus buvo pakeistas ir reikalavimas. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu prieÅ¡ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad planuose yra nurodytas kelio plotis yra pateikti servituto kadastriniai matavimai ir servituto koordinatės. IeÅ¡kovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų 139 kv. m. servituto nustatymÄ .

Nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovės siÅ«lomas servituto kelio plotas yra netinkamas. Turi bÅ«ti laikomasi minimalaus savininkų teisių ribojimo principo, todėl nebÅ«tina nustatinėti 4 metrų ploto servituto ir 3 metrų pločio kelias pravažiavimui į sklypÄ Ä¯ pakankamas. Servitutas nustatomas vieÅ¡pataujančio daikto savininkui, atsakovei priklausantis žemės sklypas bus pardavinėjamas iÅ¡ varžytinių, ieÅ¡kovė Å¡iai dienai nėra atsakovės žemės sklypo savininkė, todėl servituto kompensacijos dydžio klausimas yra žemės sklypų savininkų susitarimų dalykas.

Nesuprantamas ieÅ¡kovės reikalavimas didinti servituto plotį ir mažinti kompensacijos dydį, nes ginčo tarp sklypų savininkių nėra. Nurodo, kad kartu su ieÅ¡kiniu, nėra pateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad servituto nustatymo plote auga medžiai. IeÅ¡kovė nėra sklypo savininkė, sklypas dar nėra pardavinėjamas iÅ¡ varžytinių, ieÅ¡kovė dar to sklypo neįsigijo, todėl jokie ieÅ¡kovės interesai nėra pažeidžiami. Tokį reikalavimÄ gali reikÅ¡ti tik daikto savininkas.

Naujasis savininkas, jeigu jis atsiras, pats galės susidaryti susitarimÄ su atsakovėmis. Nurodo, kad žemės sklypo dalis, kuriame numatytas servitutas, naudojama žemės Å«kiui, todėl atsakovė turi gauti teisingÄ atlygi už tai, kad nebegalės Å¡ioje dalyje užsiimti žemės darbais. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkinitinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas visiÅ¡kai. Dėl ginčo teisenos taikymo bylos nagrinėjimui. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1- 44-174/2015 (iÅ¡ dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu) S. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnį, 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį; iÅ¡ S. P. MB A.

N. IÄ® konsultacinei poliklinikai priteista 289 308,72 Eur (998 925,16 Lt) nusikaltimais padarytos žalos. IÅ¡ prie bylos pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad Antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0010/16/00031 pagal 2015 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 289 308,72 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės S. P. iÅ¡ieÅ¡kotojo MB A. N. konsultacinės poliklinikos naudai (v. b. I t., b. l. 37-38). Nustatyta, kad 2016 m. liepos 11 d. turto areÅ¡to aktu Nr. S1a-47461 areÅ¡tuotas skolininkei S. P. ir jos sutuoktiniui S. P., bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas - turtinė teisė į 0,2900 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone (v. b.

II t., b. l. 118). Vykdomosios bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad S. P. ir S. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ (v. b. II t., b. l. 56-59), kuri nėra nutraukta. Antstolis 2017 m. spalio 17 d. surašė S. P. praneÅ¡imÄ dėl sutikimo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, tačiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ skolininkė sutikimo nepateikė, procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, su atžyma „neatsiėmė paÅ¡te per siuntos saugojimo terminÄ â€œ (v. b.

III t., b. l. 92-95). 2017 m. lapkričio 16 d. antstolis praneÅ¡imu Nr. S1b-94928 pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojai per vienÄ mėnesį nuo Å¡io siÅ«lymo gavimo dienos kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (v. b. III t., b. l. 146). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis taip pat nustatyta, kad 2016 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-807-941/2016 buvo patenkintas pareiÅ¡kėjos MB A.

N. konsultacinės poliklinikos pareiÅ¡kimas suinteresuotiems asmenims S. P., S. P., antstoliui Aleksandrui Selezniovui, dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ir nustatyta, kad S. P. priklauso ½ dalis sutuoktinio S. P. vardu registruotų akcijų, transporto priemonių, piniginių lėšų (įskaitant esančias bankuose, kredito įstaigose bei UAB „EVP International“ atidarytose sÄ skaitose), gaunamo darbo užmokesčio ir kitų pajamų. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«muose 2017 m. gruodžio 21 d. teisėjos rezoliucija buvo priimtas S. P. ir S. P. praÅ¡ymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau Å¡is praÅ¡ymas paliktas nenagrinėtu 2018 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-453-1025/2018, nes nebuvo gauta patikslinta santuokos nutraukimo teisinių paskemių sutartis, kuriai neprieÅ¡tarautų vienas iÅ¡ kreditorių, tai yra MB A.

N. konsultacinė poliklinika. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į Å¡iÄ dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys).

CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrÄ ja nuosavybe esantį turtÄ , o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iÅ¡ jos bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimÄ (CPK 667 straipsnio 4 dalis). CPK 667 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma, negali bÅ«ti suprantama kaip reiÅ¡kianti galimybę supaprastinto proceso tvarka spręsti dėl bendrosios nuosavybės padalijimo. IÅ¡ieÅ¡kojimo tikslu kreditorius, vadovaudamasis CK 4.90 straipsnio 3 dalimi, gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirÄ daiktÄ kaip savarankiÅ¡kÄ objektÄ , į kurį bus nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

IÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atidalyto (turinčio vienÄ savininkÄ turto) paprastai yra operatyvesnis, atidalytas turtas dažniausiai yra paklausesnis, jo vertė didesnė, todėl taip geriau užtikrinami kreditoriaus interesai. Tačiau bendrosios nuosavybės atidalijimas, kai iÅ¡ jos siekiama iÅ¡ieÅ¡koti, atliekamas ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (CK 4.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus2015 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

Taigi iÅ¡ieÅ¡kotojas, kaip asmuo turintis teisę į skolos grÄ Å¾inimÄ , turi pasirinkti, jo nuomone, veiksmingiausiÄ (greičiausiÄ , ekonomiÅ¡kiausiÄ ir pan.) „procesinį keliÄ â€œ Å¡iam reikalavimui patenkinti: t. y. arba supaprastinto proceso tvarka kreiptis į teismÄ dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, arba ginčo teisenos tvarka pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme dėl skolininko turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės. Nagrinėjamu atveju MB A.

N. konsultacinės poliklinikos atstovas pateikdamas pareiÅ¡kimÄ teismui nurodė, kad pareiÅ¡kimÄ teikia ypatingosios teisenos tvarka dėl skolininko dalies bendrame turte ir servituto nustatymo, tačiau suformuluotas reikalavimas atitinka ginčo teisenos taisykles, nes teismui pateiktu procesinio dokumento yra siekiama iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovei priklausančios turto dalies, tai yra praÅ¡oma ne tik nustatyti skolininko turto dalis, bet ir konkrečiÄ turto dalį, tai yra žemės sklypo dalį, kuriÄ vėliau antstolis vykdydamas vykdomÄ jÄ bylÄ galėtų parduoti iÅ¡ varžytinių.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, į tai, kad vienas iÅ¡ MB A. N. konsultacinės poliklinikos reikalavimų yra servituto nustatymas ir su jo nustatymu susijusių klausimų iÅ¡sprendimas, į tai, kad bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ dalies pasikeitė bylos aplinkybės ir ginčo tarp Å¡alių dėl dalinamos ir skolininkei priskiriamos sklypo dalies bei servituto lokacijos nebekilo, o ginčas tarp Å¡alių liko tik dėl servituto turinio, t. y. ploto ir jo atlygintinumo, byla iÅ¡nagrinėta pagal ginčo teisenÄ reglamentuojančias teisės normas.

Dėl žemės sklypo padalinimo ir turto dalių nustatymo. Tiek byloje esančiais raÅ¡ytiniai įrodymais, tiek ir vykdomojoje byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatytos aplinkybes, kad atsakovas S. P. ir S. P. yra sutuoktiniai, kurių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Duomenų apie galiojančias skolininko vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis byloje nėra. Byloje esantis 2018 m. balandžio 6 d. iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina, kad atsakovės S. P. vardu, pagal 2002m. lapkričio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. MV7-27914 ir tos pačios dienos priėmimo – perdavimo aktÄ Nr. MV7-27915, bei 2016 m. birželio 2 d. apylinkės teismo sprendimÄ Nr. 2-41-729/2016, yra įregistruotos nuosavybės teisės į 0,2900 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nuo 2016 m. liepos 11 d. yra uždėtas areÅ¡tas (e. b.

I t., b. l. 131-132). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.82 straipsnis numato, kad jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymo nustatytas teisinis rėžimas. CK 3.87 straipsnio numato, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalintas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisės nėra pasibaigusios kitokiu būdu. Šalys iš esmės neginčija ir pripažįsta, kad atsakovės vardu įregistruotas žemės sklypas, esantis Plikių miestelyje, Klaipėdos rajone, yra įgytas atsakovų santuokos metu ir yra bendroji jungtinė jų nuosavybė.

Byloje nėra ginčo, kad vykdomojoje byloje yra atliekamas išieškojimas dėl atsakovės S. P. asmeninės prievolės. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnis 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

IÅ¡ieÅ¡kojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turtas, pajamos, gautos po santuokos sudarymo sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos yra laikoma bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad atsakovės S. P. vardu įregistruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) miestelyje, Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl pripažintina, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Ä®vertinus tai, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl dalių nustatymo, į tai, kad bylos nagrinėjimo eigoje tarp Å¡alių nebeliko ginčo ir dėl žemės sklypo naudojimosi, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas atsakovų S. P. ir S. P. santuokos metu įgytÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Plikių miestelyje, Klaipėdos rajone padalinti lygiomis dalimis, kiekvienam iÅ¡ atsakovų po ½ dalį Å¡io žemės sklypo, nustatant, kad atsakovui S. P. asmeninės nuosavybės teise atitenka naudotis žemės sklypo dalis, 2018 m. rugsėjo 10 d.

UAB „Geomodera“ parengtame plane pažymėta indeksu „A“, o atsakovei S. P. dalis plane pažymėta indeksu „B“. Dėl servituto nustatymo pagrįstumo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ .

Servitutas yra iÅ¡vestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriÅ¡kai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos dvi bÅ«tinosios sÄ lygos, kurioms esant, servitutas nustatytinas teismo sprendimu:

1) savininkų nesutarimas ir 2) bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį. Taigi teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutÄ ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti Å¡ių abiejų sÄ lygų kumuliatyvų egzistavimÄ . Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę.

Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti.

Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 13punktas).

IÅ¡ Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, nuosavybės teise priklauso S. P. (e. b. II t., b. l. 22-23). 2018 m. rugsėjo 10 d. MB „Geomodera“ parengė nekilnojamojo daikto - žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylÄ (e. b. II t., b. l. 13-33). IÅ¡ Valstybės įmonės registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 6419 nustatyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)rajone, kadastro duomenų byla yra tinkama žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto kadastre (e. b.

II t., b. l. 12). IÅ¡ Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, nuosavybės teisėmis priklauso L. K. (e. b. II t., b. l. 9-10). 2018 m. rugsėjo 10 d. MB „Geomodera“ parengė nekilnojamojo daikto - žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylÄ (e. b. II t., b. l. 36-50). IÅ¡ Valstybės įmonės registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 1862 nustatyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, kadastro duomenų byla yra tinkama žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto kadastre (e. b.

II t., b. l. 34). IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė UAB „Geoplanai“ 2019 m. vasario 21 d. parengtÄ Å¾emės sklypo servitutinį planÄ , iÅ¡ kurio nustatyta, kad L. K. nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, pagal deÅ¡inįjį žemės sklypo pakraÅ¡tį suformuotas 4 m pločio ir 34,75 m (34,07 m) ilgio, t. y. 139 kv. m. ploto, kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (S1), teisė leisti aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (S2) (e. b.

II t., b. l. 93-94). Atsakovai į bylÄ pateikė MB „Geomodera“ 2018 m. spalio 30 d. parengtÄ Å¾emės sklypo servitutinį planÄ , iÅ¡ kurio nustatyta, kad L. K. nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, pagal deÅ¡inįjį žemės sklypo pakraÅ¡tį suformuotas 2,87 m pločio ir 34,77 m (34,78 m) ilgio, t. y. 100 kv. m. ploto, kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (S) (e. b.

II t., b. l. 70-74). IeÅ¡kovė pirminiu ieÅ¡kiniu buvo pareiÅ¡kusi reikalavimÄ , nustatyti, kad atsakovei S. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypo dalis pažymėta indeksu „A“, pagal pridedamÄ 2017 m. lapkričio 27 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ ir prašė servituto lokacijos vietÄ nustatyti pagal 2017 m. lapkričio 27 d. servituto sklype nustatymo planÄ (e. b. I t., b. l. 5-6).

IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 27 d. žemės sklypo plane nurodytos ribos buvo preliminarios, kurios po geodezinių matavimų keisis, o praÅ¡omas nustatyti servitutas yra natÅ«raliai susiformavęs kelias, einantis per atsakovei L. K. priklausančio žemės sklypo vidurį. Atsakovai su tokiu ieÅ¡kovės reikalavimu nesutiko, pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo vienu iÅ¡ reikalavimų prašė atsakovei S. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypo dalį, 2018 m. rugsėjo 10 d.

UAB „Geomodera“ parengtame plane pažymėtÄ indeksu „B“, ir nustatyti servitutÄ pagal MB „Geomodera“ 2018 m. spalio 30 d. parengtÄ Å¾emės sklypo servitutinį planÄ . IeÅ¡kovės atstovas pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo iÅ¡ esmės sutiko su atsakovų reikalavimais dėl dalinamos ir skolininkei priskiriamos sklypo dalies bei servituto lokacijos nustatymo, tačiau nesutinka dėl praÅ¡omo nustatyti servituto ploto bei jo atlygintinumo, prie patikslinto ieÅ¡kinio pateikė UAB „Geoplanai“ 2019 m. vasario 21 d. parengtÄ Å¾emės sklypo servitutinį planÄ , kuriuo vadovaujantis ir praÅ¡o nustatyti servitutÄ atsakovei L.

K. nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų dėl bÅ«tinybės atsakovei L. K. nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype nustatyti servitutÄ , patekimui į atsakovei S. P. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , nėra, todėl atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nustatytinas servitutas pagal MB „Geomodera“ 2018 m. spalio 30 d. parengtÄ Å¾emės sklypo servitutinį planÄ ir plačiau teismas dėl servituto nustatymo pagrįstumo nepasisako.

Dėl nustatytino servituto turinio. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčas tarp Å¡alių kilo dėl praÅ¡omo nustatyti servituto ploto ir teisės naudotis kelio servitutu nustatymo. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti 4 metrų pločio servitutÄ važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, leisti aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, pagal byloje pateiktÄ UAB „Geoplanai“ 2019 m. vasario 21 d. parengtÄ Å¾emės sklypo servitutinį planÄ ir nustačius servitutÄ Ä¯pareigoti tarnaujančio daikto savininkę L.

K., atlaisvinti nustatyto servituto dalyje sklypÄ nuo esančių medžių, krÅ«mų ar kitų augalų, kurie trukdo, riboja ar gali riboti naudojimÄ si servitutu pagal jo paskirtį. Atsakovai praÅ¡o nustatyti 2,87 metrų pločio servitutÄ važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, pagal byloje pateiktÄ MB „Geomodera“ 2018 m. spalio 30 d. parengtÄ Å¾emės sklypo servitutinį planÄ . Pagal bendrÄ jÄ taisyklę servituto santykiai susiklosto ir CK 4.111–4.140 straipsniuose apibrėžiami kaip santykiai tarp vieÅ¡pataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų.

CK 4.117-120 straipsniai atskleidžia kelio servituto sÄ vokos turinį. Pagal minėtas normas kelio servitutu gali bÅ«ti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. Kai kelio servitutu suteikiama teisė naudotis pėsčiųjų taku, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu pėsčiųjų taku gali eiti pėstieji, važiuoti dviračiai, neturintys variklių, ir gali bÅ«ti vedami už pasaito galvijai.

Kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku. Kai kelio servitutu suteikiama teisė varyti galvijus, papildomai nenustatant galimybės naudotis juo kitais tikslais bei nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu (taku) galima tik varyti galvijus bei servituto turėtojui naudotis juo kaip pėsčiųjų taku.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl aptarto servituto santykių teisinio reglamentavimo iÅ¡aiÅ¡kino, kad servitutu gali bÅ«ti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai bÅ«tinos vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; servitutu nenustatomos teisės, susijusios su vieÅ¡pataujančiojo daikto valdymu ar disponavimu; servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. VieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui negali bÅ«ti suteikiamos teisės, neatitinkančios Å¡ių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieÅ¡tarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikÅ¡tų nepagrįstÄ tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymÄ .

Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties bÅ«tina įvertinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „N. B.“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nustatant servitutÄ svarbu laikytis tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo.

Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali bÅ«ti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie bÅ«tini siekiant užtikrinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015, 2016 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei S. P. priklausantis žemės sklypas yra žemės Å«kio paskirties, o atsakovei L.

K. priklausantis žemės sklypo naudojimo bÅ«das – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ nustatyti 4 metrų pločio servitutinį keliÄ važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, leisti aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas atsakovei L. K. priklausančiame žemės sklype, motyvuojant tuo, kad vieÅ¡pataujantis daiktas yra žemės Å«kio paskirties, todėl nustačius 2,87 m pločio servitutinį keliÄ juo negalėtų pravažiuoti speciali žemės Å«kio technika, be to, toks kelias neatitiktų prieÅ¡gaisrinių reikalavimų ir CK 4.119 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų.

IÅ¡ atsakovų atstovo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų, iÅ¡ byloje pateikto MB „Geomodera“ 2018 m. spalio 30 d. žemės sklypo servitutinio plano nustatyta, kad tiek L. K. ir S. P. interesų pusiausvyrÄ atitiktų L. K. nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype suformuotas 2,87 m pločio (100 kv. m. ploto) kelio servitutas, nustatant teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas dėl servitutinio kelio pločio ir servitutu suteikiamų teisių yra kilęs tik tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų, tačiau ginčo tarp pačių atsakovų, t. y. tarnaujančio daikto savininkės L.

K. ir viešpataujančio daikto savininkės S. P., nėra. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Nors iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei S. P. priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, tačiau iš byloje pateiktų fotonuotraukų (e. b. II t., b. l. 59-61), servitutiniame plane esančios žemės sklypo išdėstymo schemos (e. b.

II t., b. l. 72), taip pat nustatyta, kad atsakovei S. P. priklausantis žemės sklypas yra apželdintas žole, jame nestovi joks gyvenamasis namas, Å¡is sklypas nėra naudojamas jokiems žemės Å«kio darbams, be to, atsakovėms priklausantys žemės sklypai yra gan tankiai apgyvendintoje nuosavų namų teritorijoje. Byloje nėra duomenų, kad šį keliÄ atsakovė S. P. naudotų specialioms plačių gabaritų maÅ¡inoms važiuoti ar kad atsakovų praÅ¡omas nustatyti 2,87 metrų pločio (100 kv. m. ploto) kelias pažeistų žemės sklypų savininkų, t. y.

S. P. ir L. K., interesų proporcingumo principÄ . Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju, nors ir pripažintina, kad ieÅ¡kovė turi materialinio reikalavimo teisę į atsakovę S. P. dėl priteistos žalos atlyginimo, kurio pagrindu ir buvo pradėtas vykdymo procesas, tačiau pagal faktinę bylos situacijÄ vieÅ¡pataujančio daikto savininkė yra atsakovė S. P., todėl aplinkybė, kad jai priklausančio žemės sklypo dalis, kurios dalį ir reikalaujama nustatyti Å¡ioje byloje, bus pardavinėjama iÅ¡ varžytinių, negali paneigti tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų interesų pusiausvyros principo.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad 2,87 metrų pločio (100 kv. m. ploto) kelio servitutas ir juo nustatoma teisė važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų taku, pagal MB „Geomodera“ 2018 m. spalio 30 d. parengtÄ Å¾emės sklypo servitutinį planÄ , laikytini atitinkančiais tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų interesus, todėl atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinis dalyje dėl praÅ¡omo nustatyti servituto ploto ir teisės naudotis kelio servitutu nustatymo tenkintinas visiÅ¡kai, o ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas.

IeÅ¡kovė taip pat pareiÅ¡kė reikalavimÄ nustačius servitutÄ , įpareigoti tarnaujančio daikto savininkę L. K., atlaisvinti nustatyto servituto dalyje sklypÄ nuo esančių medžių, krÅ«mų ar kitų augalų, kurie trukdo, riboja ar gali riboti naudojimÄ si servitutu pagal jo paskirtį. Tokį reikalavimÄ reiÅ¡kiančiai ieÅ¡kovei tenka pareiga įrodyti tokio įpareigojimo taikymo bÅ«tinybę (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad neįpareigojus atsakovės L.

K. atlaisvinti nustatyto servituto dalyje sklypÄ nuo medžių, atsakovei S. P. bus neįmanoma normaliomis sÄ lygomis naudotis jai priklausančiu žemės sklypu pagal jo tikslinę paskirtį. PrieÅ¡ingai, atsakovų atstovas posėdžio metu paaiÅ¡kino kad ginčo tarp atsakovių dėl naudojimosi servitutu, jo sutvarkymo, nėra. Vadovaujantis CK 4.112 straipsnio 1 dalyje numatytu teisiniu reglamentavimu, kad servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iÅ¡ tarnaujančio daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktus teisės, matyti, jog nustatant kelio servitutÄ teisės ir pareigos atsiranda vieÅ¡pataujančio ir tarnaujančio daikto savininkams.

Teismo vertinimu, nesant ginčo tarp sklypų savininkų, toks ieÅ¡kovės reikalavimas laikytinas pažeidžiančiu tiek tarnaujančiojo, tiek vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų interesus, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas. Dėl atlyginimo už servitutÄ dydžio. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti vienkartinę 115,83 Eur kompensacijÄ už 139 kv. m. ploto servitutÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 „Dėl maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijų, mokamų už naudojimÄ si įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos patvirtinimo“.

Atsakovai praÅ¡o nustatyti periodinę piniginę kompensacijÄ po 147,00 Eur per metus už 100 kv. m. ploto servitutÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

Ä®statymais, sutartimis, teismo sprendimu, administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui. Tai, kad servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o Å¡io daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi bÅ«ti kompensuojami yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2010/2012; kt.).

Pasisakydamas dėl nustatytinos kompensacijos dydžio Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar vieÅ¡pataujančio daikto savininko pasiÅ«lymų, o vadovaujasi jam suteikta nuožiÅ«ros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Pagal bendrÄ sias taisykles, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobÅ«dis ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tokio pobÅ«džio bylose nustatant kompensacijos dydį, reikia atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Å ios metodikos 9 punkte numatyta, jog vienkartinės ar periodinės kompensacijos dalis, mokama už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ (Nk), apskaičiuojama pagal formulę:

Nk = Sp x Vk x Kn, šioje formulėje: Sp – žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais); Vk – vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“, nustatyta tvarka;

Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ , laipsnis. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, ploto, kurį užima Å¡is servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ , Kn lygus 1. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima Å¡is servitutas, iÅ¡ dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ , Kn lygus 0,5.

IeÅ¡kovė nurodo, kad Å¡iuo atveju pagal analogijÄ turėtų bÅ«ti taikoma metodika, kuri reglamentuoja vienkartinių kompensacijų dydžius, už tinklų operatorių naudai nustatytus žemės servitutus, taip pat nurodo, kad atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų dėl priteistos kompensacijos dydžio pagrįstumo. Tokie ieÅ¡kovės argumentai atmestini, nes teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nustatant kompensacijos dydį, turi bÅ«ti vadovaujamasi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl atlyginimo už servitutÄ nustatančių teisės normų taikymo panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, taip pat bÅ«tina įvertinti abiejų susijusių nekilnojamojo turto objektų savininkų interesus bei teisingÄ jų derinimÄ .

Tokio pobÅ«džio bylose nustatant kompensacijos dydį vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta metodika. Atsakovai praÅ¡o nustatyti 100 kv. m. ploto servitutÄ , todėl Sp reikÅ¡mė bus lygi 0,01 ha (e. b. II, b. l. 72); Vk – 14 700,00 Eur (e. b. II, b. l. 81-83); Kn – 1 (žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, ploto, kurį užima Å¡is servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį), todėl atsakovei L.

K. priklausytų 147,00 Eur (0,01 x 14 700,00 x 1) kompensacija, mokama už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad servitutas yra nustatomas neterminuotam laikui, į tai, kad ginčo dėl atlyginimo už servituto nustatymÄ tarp atsakovių L. K. ir S. P. nėra, teismo vertinimu, tarnaujančio ir vieÅ¡pataujančio daikto savininkių interesų pusiausvyrÄ geriausiai užtikrins atsakovų, praÅ¡oma nustatyti periodinė 147,00 Eur piniginė kompensacija už servitutÄ per metus.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 1 694,00 Eur (e. b. II, b. l. 102-103). Atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 1 225,00 Eur (e. b. II, b. l. 106-109). Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, taip pat efektyviai gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu iÅ¡ S. P. buvo priteistas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas, nuosprendžio pagrindu buvo pradėtas vykdymo procesas. Vykdymo proceso metu S. P. sutikimo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo nepateikė, todėl MB A. N. konsultacinė poliklinika privalėjo kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo. Byla iÅ¡nagrinėta ieÅ¡kininės teisenos tvarka. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės S. P. pasyvus elgesys vykdymo procese, sÄ lygojo tai, kad ieÅ¡kovė, siekdama įgyvendinti materialinio reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu, privalėjo kreiptis į teismÄ . Nors teismo sprendimu ieÅ¡kinio reikalavimai tenkintini iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai tenkinti visiÅ¡kai, tačiau įvertinus bylos aplinkybių visetÄ , konstatuotina, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis), bylos Å¡alys paliekamos prie savo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Padalinti atsakovams S. P. ir S. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)Klaipėdos rajonas, pagal 2018 m. rugsėjo 10 d.

UAB „Geomodera“ parengtÄ planÄ , nustatant, kad atsakovui S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jam asmeniÅ¡kai skiriant naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „A“, o atsakovei S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jai asmeniÅ¡kai skiriant naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „B“.

A. L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone (tarnaujantis daiktas), nustatytinas atlygintinas 100 kv. m. ploto servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, ½ dalies žemės sklypo, 2018 m. rugsėjo 10 d. UAB „Geomodera“ parengtame plane pažymėtos indeksu „B“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (viešpataujantis daiktas) savininkei atsakovei S. P., pagal 2018 m. spalio 30 d.

UAB „Geomodera“ parengtÄ servitutinį planÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinę 147,00 Eur (Å¡imto keturiasdeÅ¡imt septynių eurų) per metus piniginę kompensacijÄ už 100 kv. m. servitutÄ , nustatytÄ atsakovei L. K. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, iki kelio servituto pabaigos, kompensacijÄ už einamuosius metus sumokant iki einamųjų metų paskutinės kalendorinės dienos.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Ä®siteisėjus sprendimui grÄ Å¾inti antstoliui Aleksandrui Selezniovas vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0010/16/00031 (3 tomai). Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus. Teisėja Inga Sakalauskaitė