d211ee55-befc-4a9a-9528-69f094bfce52 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-111-772/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05473-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.4.; 2.5.8.8.; 2.5.8.10.; 2.5.11.2.; 3.2.6.1. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 16 d.Šiauliai          Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,posėdžio sekretorės Erika Andrulienė ir Ona Baronienė,dalyvaujant ieškovo atstovei adv. V. Mataitei ir atsakovo atstovei adv. L. Palujanskaitei, neatvykus trečiajam asmeniui G.

K., gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Gigas“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB ,,Vaistena“ dėl 2 780,75 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje, G. K..Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:ieÅ¡kovas UAB „Gigas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo 2 780,75 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, žyminį mokestį, iÅ¡laidas už advokato paslaugas bei bÅ«tinas iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad UAB ,,Gigas“ 2015 m. gegužės 20 d., 2015 m. gegužės 21 d., 2015 m. gegužės 22 d., 2015 m. gegužės 26 d suteikė smėlio, dolomitinės skaldos ir gamtinio žvyro transportavimo paslaugas (toliau - Paslaugos) atsakovui UAB „Vaistena“.

Tai esÄ patvirtina IeÅ¡kovo Atsakovui 2015 m. gegužės 27 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita - faktÅ«ra serija GS Nr. 0000092 (toliau - PVM sÄ skaita - faktÅ«ra). Taip pat, tai patvirtina ir krovinio važtaraščiai, kurie yra sudaryti 2015 m. gegužės 20 d., 2015 m. gegužės 21 d., 2015 m. gegužės 22 d., 2015 m. gegužės 26 d. tarp IeÅ¡kovo ir Atsakovo. Taip pat, IeÅ¡kovas nori paminėti, kad prieÅ¡ suteikiant transportavimo paslaugÄ (dėl dolomitinės skaldos) jis informavo AtsakovÄ elektroniniu paÅ¡tu dėl avanso apmokėjimo ir kainos už vienÄ tonÄ , tačiau jokių prieÅ¡taravimų iÅ¡ kliento nesulaukė ir gavo avansinį mokėjimÄ lygų 1 000 Eur (vienam tÅ«kstančių eurų).

IeÅ¡kovui suteikus Atsakovui PVM sÄ skaitoje - faktÅ«roje nurodytas Paslaugas, IeÅ¡kovas iÅ¡rašė ir pateikė Atsakovui PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ apmokėjimui bei nurodė, jog PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Atsakovas privalo apmokėti per 10 dienų terminÄ po sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo. Tokį atsiskaitymo terminÄ IeÅ¡kovas su Atsakovu buvo sutarę iÅ¡ anksto dar prieÅ¡ IeÅ¡kovui suteikiant Paslaugas. Atsakovas gavęs PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ nei per Å¡alių sutartÄ 10 dienų terminÄ , nei vėliau skolos taip ir nesumokėjo.

Atsakovui uždelsus su IeÅ¡kovu atsiskaityti, pastarasis ne kartÄ ragino AtsakovÄ kuo greičiau padengti įsiskolinimÄ , tačiau Atsakovas vis atsisakydavo vykdyti savo įsipareigojimus nepateikdamas jokių svarių ar svarstytinų motyvų. Pagal PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ , Å¡iuo metu Atsakovas IeÅ¡kovui yra skolingas 2 780,75 Eur, kadangi dalinis mokėjimas (avansas) jau buvo apmokėtas, tai yra, 1 000 Eur. IeÅ¡kovas nurodė, kad Atsakovas atsisako apmokėti įsiskolinimÄ tiek iÅ¡ įmonės, tiek iÅ¡ asmeninių lėšų ir pareiÅ¡kė, kad apskritai negalės atsiskaityti su IeÅ¡kovu, neva dėl sunkios finansinės padėties.

Kadangi IeÅ¡kovui skolos atgauti iÅ¡ Atsakovo nepavyko, taip pat Atsakovui nurodžius, jog nebegalės atsiskaityti su IeÅ¡kovu, IeÅ¡kovas, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir savo reikalavimu priteisti Atsakovo negražintÄ pinigų sumÄ (CK 6.1 str., 6.2 str.). Nors Å¡iuo konkrečiu atveju tarp IeÅ¡kovo ir Atsakovo nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, tačiau iÅ¡ PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros turinio bei kitų juridinių faktų aiÅ¡kiai matyti, jog Å¡alis sieja atlygintinų paslaugų teikimo (LR CK 6.716 str.) prievoliniai teisiniai santykiai.Anot IeÅ¡kovo atsižvelgus į PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros turinį, PVM sÄ skaita - faktÅ«ra turėtų bÅ«ti prilyginama raÅ¡ytinei atlygintinų paslaugų teikimo sutarčiai, pagal kuriÄ Å¡alys susitarė dėl atitinkamų Paslaugų suteikimo bei kainos.

IeÅ¡kovas visus jam iÅ¡ įstatymo normų ir prievolinių teisinių santykių kylančius reikalavimus įvykdė tinkamai t. y. suteikė Atsakovui jo pageidaujamas gauti Paslaugas, iÅ¡rašė ir perdavė PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Atsakovui, jog Å¡is galėtų su juo atsiskaityti bei žodžiu susitarė su Atsakovu, jog už suteiktas Paslaugas bus atsiskaitoma per 10 dienų terminÄ , tačiau Atsakovas dėl IeÅ¡kovui nesuprantamų priežasčių iki Å¡iol nepagrįstai vilkina bei vengia įvykdyti savo prievolę ir neatsiskaito su IeÅ¡kovu.

IeÅ¡kovas taip pat nori pažymėti, jog Atsakovas nei IeÅ¡kovui suteikus jam PVM sÄ skaitoje - faktÅ«roje numatytas paslaugas, nei vėliau nereiÅ¡kė IeÅ¡kovui jokių pretenzijų dėl kokybės ar Å¡alių sutarto atsiskaitymo termino, kol galiausiai vienaÅ¡aliÅ¡kai pareiÅ¡kė, jog negalės įvykdyti savo prievolės dėl neva sunkios įmonės finansinės padėties. Taip pat, IeÅ¡kovas nori paminėti, kad Atsakovas taip ir nepasirašė jam pateiktos PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros, grįsdamas aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais (LR CK 6.38 str. 1 d., 6.59 str.).

IeÅ¡kovo manymu akivaizdu, jog Atsakovas delsdamas atsiskaityti su IeÅ¡kovu, pažeidė sutarčių ir prievolių įvykdymo principus (CK 6.200 str.). Atsakovas laiku, per Å¡alių žodžiu sutartÄ terminÄ neatsiskaitė su IeÅ¡kovu ar net apskritai neketina to padaryti ateityje, todėl remiantis visomis aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, IeÅ¡kovo manymu Atsakovas turėtų bÅ«ti laikomas pažeidusiu prievolę laiku atsiskaityti su IeÅ¡kovu už suteiktas Paslaugas. Tokiu atveju IeÅ¡kovo manymu iÅ¡ Atsakovo jam turėtų bÅ«ti priteista likusi skola, kuri yra lygi 2 780,75 Eur pagal 2015 m. gegužės 27 d.

PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros serija GS Nr. 0000092 pagrindu suteiktas transportavimo paslaugas.Remiantis LR CPK 135 str. 1 d. 7 p., IeÅ¡kovas nemanė, kad ginÄÄ su Atsakovu bÅ«tų galima iÅ¡spręsti taikos sutartimi.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, CK 6.1, 6.2 str., 6.38 str. 1 d., 6.59 str., 6.200 str. 1 d. ir 6.716 str. 1 d. bei LR CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 1 p., 93 str., 123 str. 4 d. ir 135 str. 1 d. 7 p., ieÅ¡kovas teismo prašė:1. Priteisti iÅ¡ Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaistena“ IeÅ¡kovo UAB ,,Gigas“, naudai - 2 780,75 Eur skolos pagal 2015-05-27 PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros serija GS Nr. 0000092 pagrindu suteiktas transportavimo paslaugas2.

Priteisti iÅ¡ Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaistena“, IeÅ¡kovo UAB ,,Gigas“, naudai 6 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.3. Priteisti iÅ¡ Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaistena“, IeÅ¡kovo UAB ,,Gigas“, naudai jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas - žyminį mokestį bei iÅ¡laidas už ieÅ¡kinio parengimÄ teismui, pagal į bylÄ pateiktus Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus.IeÅ¡kovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais ir Å¡iais įrodymais.IeÅ¡kovo pakviesti liudytojai G.

S., E. D., J. J., T. V., J. M., A. B. ieÅ¡kovo ir kitos A. J. įmonės darbuotojai (vairuotojai ir vadybininkas) duodami teismui parodymus teigė, kad pagal vadovų nurodymus jie nurodytu laikotarpiui iÅ¡ karjerų vežė (organizavo) žvyrÄ , dol. skaldÄ ir smėlį į K. k., Å iaulių raj., lauko kelio įrengimui. Teigė, kad kelio darbai vyko dalyvaujant ir kitos įmonės darbuotojams. Pripažino, kad iÅ¡pylus atvežtÄ krovinį nebuvo įgalioto asmens turinčio teisę pasiraÅ¡yti krovinio važtaraščiuose.

Teigė, kad kai kuriuose jų krovininiuose automobiliuose yra sumontuoti ir GPS įrenginiai, fiksuojantys jų kelionės marÅ¡rutÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovai paaiÅ¡kino teismui, kad nepageidauja su atsakovu sudaryti taikos sutarties, kadangi pastarasis ir anksčiau jau žadėjo įvykdyti savo prievolę ieÅ¡kovui, tačiau žodžio netesėjo. Tuo pačiu atstovai prašė atmesti atsakovo atstovo teiginius, kad ieÅ¡kovas atsakovui vežė tik smėlį, kadangi į bylÄ yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog pagal užsakymÄ buvo vežamas žvyras ir dolomitinė skalda, be ko negali bÅ«ti įrengtas tinkamas kelias.

Mano, kad atsakovo atsikirtimai, jog skaldÄ jis vežė iÅ¡ savo valdose esančio skaldos kiekio yra neįrodyti. Laiko, kad atsakovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, nes jam buvo perduotas ne tik PVM sÄ skaitoje nurodytas kiekis dolomitinės skaldos, bet ir žvyras su smėliu. Be to ieÅ¡kovo reikalavimÄ atsakovui patvirtina ir kiti į bylÄ pateikti įrodymai, tai yra specialistų iÅ¡vados ir jų atlikti apskaičiavimai bei sudarytos sÄ matos. Taip pat ir antstolio atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikytinas įrodymu pagrindžiančiu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumÄ .

Laiko, kad atsakovas gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo nurodytÄ kiekį statybinių medžiagų, kurios jam buvo pristatytos ieÅ¡kovo transporto priemonėmis, privalo sumokėti likusiÄ skolos dalį. Teigė, kad atsakovo pateikti įrodymai atmestini, nes jie neįrodo, jog jam nereikėjo ieÅ¡kovo paslaugos ir nurodyto prekių kiekio. Atskirai V. J. duodamas paaiÅ¡kinimus nurodė, kad su atsakovo vadovu susipažino atsitiktinai, o 2015-05 mėn. sulaukė jo skambučio ir sutiko jam padėti. Kadangi atsakovas neturi keturračio vilkiko su priekaba, tai sutiko atgabenti jam smėlį, žvyrÄ ir dolomitinę skaldÄ .

Parodė, kad vykdant gautÄ užsakymÄ iÅ¡kilo pavojus, jog transporto priemonės gali įklimpti į žemę, nes nebuvo tinkamai paruoÅ¡tas privažiavimas prie įrengiamo kelio. Norėdamas skubiai patenkinti atsakovo poreikius, jis turėjo kreiptis į kitÄ giminingÄ A. J. įmonę, kuri irgi verčiasi statybinių medžiagų pervežimu. Teigė, kad užsakovo poreikiai keitėsi, dėl to teko daryti papildomus reisus statybinėms medžiagoms atvežti. Parodė, kad po to atsakovas prašė sumažinti užsakymo kainÄ , tačiau jis nesutiko.

Sutarties su atsakovo atstovu nesudarė, kadangi juo pasitikėjo, o dėl kainos susitarė telefonu. Mano, kad atsakovui atvežtÄ statybinių medžiagų kiekį patvirtina ir krovininiuose automobilyje įrengtos GPS duomenys.    IeÅ¡kovo atstovai prašė teismo ne tik ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, bet ir priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui, įskaitant ir bÅ«tinas iÅ¡laidas. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka dėl Å¡ių motyvų.

1. IeÅ¡kovas neteisingai nurodo faktines bylos aplinkybes ir tokiais savo veiksmais galimai klaidina teismÄ .Visų pirma ieÅ¡kovas klaidingai nurodo, kad atsakovui neva buvo suteiktos ne tik smėlio ir žvyro pardavimo bei transportavimo paslaugos, bet neva ir dolomito skaldos transportavimo paslaugos. Su tuo atsakovas kategoriÅ¡kai nesutinka.IÅ¡ tikrųjų atsakovas su ieÅ¡kovu tarėsi, kad Å¡is parduos ir į K. kaimÄ pristatys 18 m3 žvyro bei apie 108 m3 smėlio, o atsakovas už tai ieÅ¡kovui sumokės 1 000 eurų, o Å¡is ateityje iÅ¡raÅ¡ys sÄ skaitÄ .IeÅ¡kovas atsakovui pardavė ir į K. kaimÄ 2015 m. gegužės 22 - 26 d. pristatė žvyrÄ ir smėlį.

BÅ«tent Å¡ių medžiagų atsakovas neturėjo ir jas, kartu su pristatymo paslauga, įsigijo iÅ¡ ieÅ¡kovo. Minėtos medžiagos buvo panaudotos sodybos K. kaime, kelio žvyravimo darbams.Atsakovas, atitinkamai per 2015 m. gegužės 22 d. gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo didžiÄ jÄ dalį užsakytų medžiagų, kaip ir buvo tartasi 2015 m. gegužės 22 d. vakarÄ ieÅ¡kovui padarė 1 000 eurų pavedimÄ , kuris turėjo apimti tiek užsakytų medžiagų įsigijimo, atgabenimo užmokestį, įskaitant ir 21 proc.

PVM mokestį; darydamas pavedimÄ atsakovas mokėjimo paskirtyje nurodė mokėjimas pagal s/f, kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo iÅ¡raÅ¡yti.Tačiau bet kuriuo atveju iÅ¡ ieÅ¡kovo dolomito skalda - nei kaip statybinė medžiaga, nei kaip transportavimo paslauga nebuvo nei užsakyta, nei įsigyta (priimta).2. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, nei vienas į bylÄ pateiktas įrodymas nepatvirtina ir neįrodoieÅ¡kovo prielaidų, neva jis atsakovui pardavė bei pristatė 106.40 tonų dolomito skaldos.IeÅ¡kovo pateikia 2015 m. gegužės 27 d.

PVM sÄ skaita - faktÅ«ra GS Nr. 92 nėra pasiraÅ¡yta atsakovo. Atitinkamai joje nurodytos aplinkybės atsakovo nėra pripažintos ar patvirtintos.IeÅ¡kovo į bylÄ pateikti krovinio važtaraščiai serija KVS4 Nr. 348369; Nr. 348370; Nr. 348382; Nr. 348383 (važtaraščiai dėl dolomito skaldos) apskirtai nepatvirtina fakto, kad minėtų važtaraščių pagrindu atsakovui neva tai buvo parduotas ir pristatytas važtaraščiuose nurodytas dolomito skaldos miÅ¡inys. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ minėtų važtaraščių matyti, kad ir pirkėjas, ir vežėjas yra ieÅ¡kovas, t. y.

UAB „Gigas“, o krovinio pristatymo vieta – V. (palyginimui, žvyro bei smėlio pristatymo vieta K.).Taip pat akcentuotina, kad net ieÅ¡kovo pateiktoje važtaraščio formoje nurodyta, jog privalomas važtaraščio elementas - gavėjo pavadinimas; krovinio atgabenimo data ir laikas (Å¡iÄ informacijÄ turi pildyti gavėjas). Å iuo atveju nei viename iÅ¡ važtaraščių nėra nurodyta, kad gavėjas bÅ«tų atsakovas, taip pat nėra atsakovo atstovų parašų ir datų, patvirtinančių faktÄ , jog krovinys iÅ¡ tiesų buvo pristatytas, nėra ir duomenų apie krovinio atgabenimo datÄ bei laikÄ .Todėl dėl nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog su ieÅ¡kiniu nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo prielaidas, neva jis atsakovui perpardavė bei pristatė 106,40 tonų dolomito skaldos miÅ¡inio.3.

Atsakovas taip pat nesutinka su ginčo PVM sÄ skaitoje - faktÅ«roje (2015 m. gegužės 27 d. serija GS Nr.

92) nurodytu neva tai atsakovui pristatytu smėlio kiekiu.SÄ skaitoje nurodyta, kad neva tai buvo pristatyta 252 m3 smėlio, nors iÅ¡ tikrųjų Å¡alys tarėsi dėl maždaug 108 m3 smėlio pristatymo. Tai patvirtina ir paties ieÅ¡kovo į bylÄ pateikti įrodymai - 2015 m. gegužės 22 d. ir 26 d. važtaraščiai, kuriuose yra atsakovo atstovų paraÅ¡ai, patvirtinantys faktÄ , jog krovinys buvo pristatytas: 2015 m. gegužės 22 d. važtaraÅ¡tyje yra atsakovo direktoriaus A. T. paraÅ¡as; o 2015 m. gegužės 26 d. - atsakovo darbuotojo A.

K. paraÅ¡as.Tačiau 2015 m. gegužės 20 d. ir 21 d. važtaraščių nepasirašė nė vienas atsakovo atstovas (darbuotojas); kas - kokie asmenys - pasirašė minėtus važtaraščius, atsakovui nežinoma. Akcentuotina, kad 2015 m. gegužės 20 d. važtaraÅ¡tyje krovinio gavėju nurodytas net ne atsakovas (UAB „Vaistena“), o ieÅ¡kovas UAB „Gigas“. Todėl atsakovui nesupranta, kodėl ieÅ¡kovas teikia akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį bei siekia pasipelnyti atsakovo sÄ skaita.FaktÄ , kad atsakovas su ieÅ¡kovu buvo sutaręs gauti 18 m3 žvyro (11,111 eurų už 1 m3) ir apie 108 m3 smėlio (vertė 5,2778 eurų už 1 m3), patvirtina ir atsakovo atliktas 1 000 eurų mokėjimas, kuri ieÅ¡kovas nepagrįstai įvardina avansiniu: 18 m3* 11,111 + 108 m3 *5,2778 + 21 proc.

PVM: viso 931,72 eurai.Todėl akivaizdu, kad atsakovas ieÅ¡kovui nėra nieko skolingas, o prieÅ¡ingai yra atlikęs apie 68 eurų permokÄ .4. IeÅ¡kovo teiginiai, neva Å¡is ne kartÄ kreipėsi i atsakovÄ ir reikalavo sumokėti tariamÄ Ä¯siskolinimÄ taip pat yra nepagrįsti ir neatitinka tiesos. Jokių pretenzijų atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo nėra gavęs.Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, atsakovas teismo prašė:1) pareikÅ¡to ieÅ¡kinio netenkinti;2) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad sudaryti taikos sutartį atsakovas galimybių nemato.Atsakovas savo atsikirtimus į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus grindė raÅ¡ytiniais ir Å¡iais įrodymais.Liudytojai A.

K., G. A. atsakovo įmonės darbuotojai (vairuotojas - mechanizatorius ir darbininkas) duodami teismui parodymus teigė, tiesiant keliÄ privažiavimui į trečiojo asmens fermÄ , esančiÄ K. k., Å iaulių raj., buvo vežama skalda, kuri buvo įmonės vadovo žemės valdoje. Patvirtino, kad kita įmonė vežė smėlį ir žvyrÄ , o skaldos ji nevežė. A. K. pripažino, kad atvežus nurodytas statybines medžiagas, jis irgi pasirašė krovinio važtaraščiuose. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su ieÅ¡kiniu nesutiko.

A. T. nurodė, kad stringant darbams tarp jo ir ieÅ¡kovo vadovo kilo ginčas. Be to tarp jų kilo ginčas ir dėl statybinių medžiagų kiekio ir iÅ¡ kur jos turi bÅ«ti vežamos. Neigė, kad jam adresuota el. laiÅ¡kÄ bÅ«tų gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo. Teigė, kad skalda reikalinga kelio tiesimui buvo vežama iÅ¡ jam priklausančio žemės sklypo, kuriÄ jis buvo įsigijęs gerokai anksčiau. Pripažino, kad ieÅ¡kovas pagal susitarimÄ jam tiekė tik smėlį ir žvyrÄ , o dolomitinės skaldos nereikėjo.

KeliÄ vietos Å«kininkui įsipareigojo įrengti irgi be raÅ¡ytinės sutarties. Nurodė, kad ieÅ¡kovas jam atvežė smėlį ne iÅ¡ to karjero iÅ¡ kurio jis norėjo. Mano, kad ieÅ¡kovas tokio kiekio statybinių medžiagų jam per tiek reisų negalėjo atvežti, kadangi teisės aktai draudžia vežti virÅ¡svorį.   Todėl mano, kad yra pakankamai argumentų dėl ko teismas neturėtų tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimų. Atsakovo atstovė adv. L. Palujanskaitė savo baigiamÄ jÄ kalbÄ pateikė į bylÄ ir raÅ¡ytine forma.Trečiasis asmuo pateikė teismui praÅ¡ymÄ nurodydamas, kad teisiniai santykiai jį siejo tik su atsakovu, o bylÄ prašė nagrinėti jam nedalyvaujant (94 b.l.).

IeÅ¡kinys atmestinas visiÅ¡kai.IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ atsakovui kildina iÅ¡ PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros, teigdamas, jog Å¡is mokestinis dokumentas yra pagrindinis įrodymas, patvirtinantis pastarojo įsiskolinimÄ kreditoriui. Dėl to teismas žemiau pasisako ne tik dėl minėto mokestinio dokumento paskirties, bet ir dėl jo įtakos Å¡alių civiliniams teisiniams santykiams, o taip pat atsižvelgia ir į teismų praktikÄ , sprendžiant analogiÅ¡kus ginčus tarp verslo subjektų. Dėl PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros paskirties.Pagrindinė PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros paskirtis yra buhalterinė mokestinė.

IÅ¡ Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 dalies, 13 straipsnio ir Å¡io straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 780 (iÅ¡dėstytas nauja redakcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 407) 2.1 punkto ir Å¡iuo nutarimu patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo ir pripažinimo taisyklių 3 skyriaus nuostatų matyti, kad PVM sÄ skaita - faktÅ«ra yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis Å«kinę operacijÄ ir turintis nustatytus privalomus rekvizitus.

Be to, PVM sÄ skaitomis - faktÅ«romis remiasi komercinės veiklos subjektas apskaičiuodamas į valstybės biudžetÄ mokėtinus mokesčius. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMÄ®) 2 str. 29 dalyje PVM sÄ skaita - faktÅ«ra apibrėžiama kaip dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus PVMÄ® tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Todėl kalbant apie prekių tiekimÄ ir jo įforminimÄ PVM sÄ skaita - faktÅ«ra svarbus yra ir visų su Å¡iuo apskaitos dokumentų iÅ¡raÅ¡ymu susijusių aplinkybių vertinimas civiliniu teisiniu požiÅ«riu.SistemiÅ¡kai ir lingvistiÅ¡kai nagrinėjant PVMÄ® 79 str. 1 ir 2 dalis, darytina iÅ¡vada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimÄ PVM sÄ skaita - faktÅ«ra paprastai atsiranda jau patiekus prekes.

Taigi PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros paskirtis - įforminti įvykusį prekių tiekimÄ .Tuo pat metu teismas turi įvertinti ar prekių tiekimas mokestiniu atžvilgiu atspindi ir jų faktinį perdavimÄ . Tokiu atveju svarbu yra iÅ¡siaiÅ¡kinti kaip suprantamas prekių tiekimas pagal PVMÄ®. Remiantis PVMÄ® 4 straipsniu prekių tiekimu dviem iÅ¡ ketverių atvejais yra laikoma kuomet:1. Prekės perduodamos kitam asmeniui ir pagal sandorio sÄ lygas Å¡is asmuo arba trečioji Å¡alis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkė.2.

Prekės perduodamos pagal nuomos sutartį ar kitÄ sutartį, kuri numato atlyginimo už perduodamas prekes atidėjimÄ ir (arba) atlyginimÄ dalimis, jeigu pagal sandorio sÄ lygas asmeniui, kuriam prekės perduotos, arba trečiajai Å¡aliai perduodama didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turto nuosavybe, ir numatytas turto nuosavybės perdavimas.Taigi iÅ¡ aukščiau paminėtų ir PVMÄ® 4 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, kad tokiu atveju prekių tiekimas siejamas su faktiniu jų perdavimu kitam asmeniui.

Kai Å¡alys nėra sudariusios raÅ¡ytinės sutarties dėl prekių tiekimo, konkrečių prekių PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymas ir pateikimas kitam asmeniui pagal PVMÄ® leidžia daryti prielaidÄ , kad PVM sÄ skaitoje - faktÅ«roje nurodytos konkrečios prekės jam buvo perduotos.Deja, tai viso labo tik prielaida. Todėl kilus ginčui ir jį sprendžiant teisme, ji gali bÅ«ti patvirtinta arba paneigta kitomis bylos aplinkybėmis bei surinktais įrodymais, nes įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo, pvz., prekių perdavimo, teismas gali daryti iÅ¡vadÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus).

Nors ieÅ¡kovas teigia, kad prekes atsakovas gavo, o pastarasis tÄ faktÄ neigia, tačiau teismas su tokiais ieÅ¡kovo argumentais nesutinka. Pirmiausia, 2015-05-27 PVM sÄ skaitoje - faktÅ«roje nepasirašė atsakovo įgaliotas asmuo. Be to atsakovo atstovas neigia tokios PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros įtraukimÄ Ä¯ PVM registrÄ (47 b.l.). Pastebėtina, kad pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (BAÄ®) 13 str. 6 p. apskaitos dokumente privalo bÅ«ti nurodyti asmens, turinčio teisę pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus, vardas, pavardė, paraÅ¡as, pareigos.

Asmenis, turinčius teisę pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus, tvirtina įmonės vadovas (BAÄ® 14 str.1d.). Antra, ieÅ¡kovas tuoj po prekių perdavimo ir paslaugos suteikimo neatsakingai nepareikalavo iÅ¡ atsakovo atstovo ar jo įgalioto asmens pasiraÅ¡yti nurodytame dokumente, patvirtinant, kad PVM sÄ skaitoje - faktÅ«roje nurodytas prekes (paslaugas) jis gavo tiesiogiai. Be to atsakovo atstovas liudytojas A. T. duodamas parodymus, nepatvirtino ar konkrečiai Å¡iame dokumente nurodytas visas prekes jis yra gavęs ir panaudojęs įrengiant privažiavimo keliÄ prie trečiajam asmeniui priklausančios žvėrelių fermos.

Trečia, kilus šalių ginčui dėl sutartinių santykių ir dėl prekių kitam asmeniui perdavimo fakto, ieškovas nepateikė teismui šioms aplinkybėms pagrįsti nei šalių įgaliotų atstovų pasirašyto prekių perdavimo - priėmimo akto, nei tinkamų prekių gabenimo važtaraščių, ar kitų papildomų dokumentų (pvz. dėl dolomitinės skaldos ar žvyro įsigytos iš gamintojo ar karjero savininko ir jų perdavimo atsakovui ar jo įgaliotam asmeniui), o tuo pačiu įrodymų, patvirtinančių, kad prekės buvo perduotos jų gavėjui tiesiogiai, tai yra kitai sutarties šaliai.

Todėl atsižvelgiant į PVMÄ® nuostatas nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pagal 2015-05-27 PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ atsakovui buvo perduotos ieÅ¡kovo nurodytas visas prekių kiekis ir visa apimtimi suteiktos transporto paslaugos. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros reikÅ¡mė, vertinant Å¡alių civilinių sutartinių santykių pobÅ«dį ir atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose.Pažymėtina, kad civilinėje teisėje prekių perdavimÄ , galima įrodinėti, be kita ko, ir remiantis PVM sÄ skaita - faktÅ«ra, kuris kaip toks bÅ«dingas ne tik pirkimo - pardavimo sutartiniams santykiams.Prekės tiekiamos ir drauge perduodamos kitam asmeniui esant komiso (įskaitant konsignacijÄ ), komercinio atstovavimo, distribucijos, mainų sutartiniams santykiams, per aukcionÄ ir kt.

Civiliniu teisiniu atžvilgiu kiekvienam Å¡ių atvejų bÅ«dinga tam tikra specifika.Tačiau ginčo atveju tarp Å¡alių kilo ginčas dėl prekių perdavimo esant didmeninio pirkimo pardavimo santykiams, todėl teismas Å¡alių įrodymus vertina ir Å¡ių sutartinių santykių aspektu. Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas nesudarydamas su atsakovu raÅ¡ytinės sutarties, jau iÅ¡ anksto užprogramavo galimÄ Å¡alių nesutarimÄ . Todėl tarp jų kilus ginčui ir teismui iÅ¡siaiÅ¡kinus, interpretavus tarp Å¡alių susiklosčiusias faktines aplinkybes, susijusias su Å¡alių sutartiniais santykiais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių civilinių teisinių santykių kvalifikavimui ieÅ¡kovas nepateikė patikimų ir tinkamų įrodymų.

Dėl to nesant tarp Å¡alių raÅ¡ytinės sutarties, teismas negali Å¡ių santykių aiÅ¡kinti vien tik remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.193 - 6.195 straipsnių nuostatomis. Kai kurie ieÅ¡kovo pateikti netiesioginiai dokumentai kaip raÅ¡ytiniai įrodymai, neleidžia teismui daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad atsiranda atsakovo atsakomybė ieÅ¡kovui pagal ieÅ¡kinio reikalavimÄ (17 b.l., 32-34, 50-54, 76, 103-106, 110, 113-114, 142-144 b.l.). Be to teismui nėra teisinio pagrindo remtis ir tais ieÅ¡kovo pateiktais krovinių važtaraščiais, kurie neatitinka jiems keliamų teisės aktais nustatytų reikalavimų (LR Kelių transporto kodekso Å eÅ¡tas skirsnis).

IÅ¡ ieÅ¡kovo teismui į bylÄ pateiktų krovinio važtaraščių seka, kad atsakovo atstovai iÅ¡ jiems pateiktų 9 krovinio važtaraščių pasirašė tik 3 (tris) (11-16, 77 b.l.). Dėl Å¡ios priežasties teismas negali daryti vienintelės ir kategoriÅ¡kos iÅ¡vados dėl įrodomųjų faktų egzistavimo. Pažymėtina, kad tam tikrose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau ir anksčiau yra gana iÅ¡samiai aptaręs PVM sÄ skaitų - faktÅ«rų reikÅ¡mę vertinant Å¡alių sutartinius civilinius santykius.2005 m. rugsėjo 19 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma ,,Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005. Pastarojoje teismas konstatavo, kad ,,tarp Å¡alių kilo ginčas dėl pareigos atsiskaityti už patiektas prekes atsiradimo momento, o kartu ir dėl tarp jų susiklosčiusių sutartinių santykių pobÅ«džio. Atsakovas gaudavo iÅ¡ ieÅ¡kovo prekes su pastarojo iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis - faktÅ«romis. Atsakovui prekės buvo tiekiamos nuolat, o atsiskaitoma už jas konkrečiai jų neidentifikuojant.Nagrinėdami bylÄ , žemesnių instancijų teismai neatsižvelgė į ginčo Å¡alių netiksliai suraÅ¡ytÄ konsignacijos sutartį ir sprendė, kad tarp Å¡alių susiklostė pirkimo - pardavimo santykiai.“ Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , suformulavo teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, kad vien PVM sÄ skaitų - faktÅ«rų pirkimo - pardavimo santykiams pagrįsti nepakanka ir sprendė, jog PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros savo esme gali bÅ«ti laikomos ne tik pirkimo - pardavimo, bet ir komiso, distribucijos bei kitus sutartinius santykius, susijusius su prekių perdavimu, patvirtinančiais dokumentais.

Toks PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros traktavimas visiÅ¡kai atitinka mokesčių teisės aktuose (konkrečiai - PVMÄ®) nustatytÄ Å¡io dokumento paskirtį - įforminti įvykusį prekių tiekimÄ .Pasakytina, kad tokiu atveju, kai yra galiojanti, nors ir netiksliai bei neaiÅ¡kiai suraÅ¡yta raÅ¡ytinė ginčo Å¡alių sutartis, Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dis ir sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti nustatomos vadovaujantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, t. y. turi bÅ«ti nustatomos ir vertinamos tam tikros aplinkybės (tikrieji Å¡alių ketinimai, sutartinių santykių tikslas, ankstesnė Å¡alių santykių praktika ir t. t.).

Remiantis civilinio proceso rungimosi principu pagrįsti ir įrodyti teisme Å¡ias aplinkybes jau tampa kiekvienos ginčo Å¡alies, įrodinėjančios jai reikÅ¡mingus faktus, pareiga ir problema.Taigi, remiantis PVM sÄ skaita - faktÅ«ra, galima patvirtinti patį Å¡alių sutartinių santykių faktÄ , tačiau negalima nustatyti Å¡ių santykių pobÅ«džio, t. y. ar Å¡alis siejo didmeninio pirkimo - pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Pažymėtina, kad nenustačius ginčo Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«džio, negalima nustatyti jų sutartinių teisių ir pareigų turinio, mokėjimo ir atsiskaitymo už perduodamas prekes tvarkos bei terminų ir pan.

Tad, norint iÅ¡vengti galimų Å¡alių nesutarimų dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio ir jų skirtingo interpretavimo, pernelyg plataus PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros civilinio teisinio traktavimo, tokiems Å¡alių sutartinius santykius nustatyti, bÅ«tina raÅ¡ytinė sutartis.Kitoje LAT iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje UAB „Medikona“ v. UAB „Lucerna vaistinės“ (bylos Nr. 3K-3-15/2008, nutartis priimta 2008 m. sausio 28 d.) buvo sprendžiamas ginčas dėl to, ar atsakovas - jis atsiskaitydamas nesilaikė PVM sÄ skaitose - faktÅ«rose nurodytų mokėjimo už prekes terminų, be to, ginčo Å¡alys nebuvo sudariusios raÅ¡ytinės didmeninio pirkimo - pardavimo sutarties - tinkamai vykdė prievoles sumokėti ieÅ¡kovui už gautas prekes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita - faktÅ«ra savaime nėra sutartis, ji vertintina tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Bylos nutartyje buvo pripažinta, kad PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros laikytinos ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡raÅ¡ytais dokumentais, mokėjimo terminai jose - taip pat nustatytais vienaÅ¡aliÅ¡kai, todėl negalima traktuoti, kad Å¡alis turi prievolę atsiskaityti už prekes jai iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose - faktÅ«rose nurodytais terminais.

Toks Å¡io apskaitos dokumento civilinės teisinės reikÅ¡mės aiÅ¡kinimas atitinka CK 6.154 str. 1 dalies ir 6.159 straipsnio nuostatas. IÅ¡ jų matyti, kad sutarties esmė - tai Å¡alių susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti jų civilinius teisinius santykius, o tai reiÅ¡kia, kad svarbiausia yra Å¡alių valios sutapimas.Pasakytina, kad prie iÅ¡vados, susijusios su PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros civiliniu teisiniu vertinimu, teismas priėjo tik įvertinęs visas bylos aplinkybes ir įrodymus. Tai reiÅ¡kia, kad nurodytoje byloje PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros kaip įrodymai vertintos atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su ilgamete ginčo Å¡alių tarpusavio prekybinių komercinių santykių praktika ir elgesiu (atsakovas atsiskaitydavo nesilaikydamas PVM sÄ skaitose - faktÅ«rose nurodytų mokėjimo terminų, o ieÅ¡kovas, iki pasibaigiant Å¡alių komerciniams santykiams, nereiÅ¡kė atsakovui jokių pretenzijų dėl mokėjimo terminų praleidimo ir neskaičiavo palÅ«kanų), ir į kitus raÅ¡ytinius įrodymus.

Tad nustatyta faktinė situacija leido teismui Å¡ioje byloje padaryti iÅ¡vadÄ , kad susiklosčiusi mokėjimo tvarka atitiko abiejų Å¡alių valiÄ . Dėl to kasacinės instancijos teismas mokėjimo terminus laikė nepraleistais, o piniginę prievolę sumokėti už prekes - įvykdyta tinkamai. Tuo remdamasis teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti palÅ«kanas už vėlavimÄ atsiskaityti už prekes. IÅ¡ paminėto seka, kad jeigu ginčo Å¡alys bÅ«tų sudariusios raÅ¡ytinę prekių tiekimo sutartį, kuri bÅ«tų galiojusi ginčijamų santykių atsiradimo metu ir kurioje bÅ«tų aiÅ¡kiai nustatyti atsiskaitymo terminai, pirmiausia bÅ«tų nagrinė­jama Å¡alių sudaryta sutartis ir jos sÄ lygos dėl terminų, o ankstesnei Å¡alių komercinių santykių praktikai bÅ«tų skiriama gerokai mažiau dėmesio.Kaip jau minėta, vien tai, kad nėra raÅ¡ytinės sutarties, neužkerta kelio kreditoriui prisiteisti skolÄ už prekes, jei yra jų perdavimÄ kitai Å¡aliai pagrindžiančių įrodymų.Tokios praktikos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi remiantis 2004 m. spalio 28 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje AB „Kazlų RÅ«dos metalas“ v.

UAB „Deltima“, AB Kredyt Bank S. A. (bylos Nr. 3K-3-535/2004), kuomet matyti, kad kartais PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ gali patvirtinti Å¡alies įsipareigojimų pagal sudarytas raÅ¡ytines sutartis, pavyzdžiui, rangos ir jungtinės veiklos, vykdymas.Å ios bylos ieÅ¡kovas, vykdydamas su atsakovu sudarytas dvi rangos sutartis ir jungtinės veiklos sutartį, atvežė į sutarčių vykdymo vietÄ Ä¯renginius kaip jungtinės veiklos įnaÅ¡Ä . Å is prekių tiekimas įformintas ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita - faktÅ«ra.

Å alys jungtinės veiklos sutartyje buvo nustačiusios, kad konkretus kiekvienos jų bendros veiklos įnaÅ¡o (turto) dydis ir forma bus nustatomi pagal vėliau pateiktas sÄ skaitas. Taigi Å¡iuo atveju PVM sÄ skaitomis - faktÅ«romis buvo fiksuojami jungtinės veiklos įnaÅ¡ai ir sutartyse įtvirtinto įsipareigojimo įneÅ¡ti turtÄ bendrai veiklai plėtoti įvykdymas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimÄ , paremtÄ Å¡io teismo argumentais, kad neva komercinėje praktikoje vienkartinis prekių pirkimas -pardavimas gali bÅ«ti įforminamas sÄ skaita - faktÅ«ra, tai yra nereikia sudaryti raÅ¡ytinės sutarties, o PVM sÄ skaita - faktÅ«ra turi visus pirkimo - pardavimo sutarties požymius.Taigi darytina iÅ¡vada, kad pavieniais atvejais Å¡alims, vykdančioms sutartinius įsipareigojimus, paskirus savo veiksmus galima įforminti sÄ skaitomis, bet protingiau visada Å¡iÄ galimybę aiÅ¡kiai aptarti raÅ¡ytinėje sutartyje.

Tuomet, kilus ginčui, prieÅ¡inga Å¡alis neturėtų galimybės pernelyg plačiai aiÅ¡kinti PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros esmės, kai konkretÅ«s PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ iÅ¡raÅ¡iusios Å¡alies veiksmai, esant vienokio pobÅ«džio sutartiniams santykiams, pradedami interpretuoti kaip kitokio pobÅ«džio, pavyzdžiui, kaip prekių pardavimo.Atsižvelgiant į aukščiau aptartÄ kasacinės instancijos teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vieningai laikosi pozicijos, jog PVM sÄ skaita - faktÅ«ra negali bÅ«ti savaime prilyginama pirkimo - pardavimo sutarčiai ir civiliniu teisiniu atžvilgiu negali Å¡alių įpareigoti kaip sutartis, kuri jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 str. 1 d.).

Todėl PVM sÄ skaita - faktÅ«ra negali atstoti pirkimo - pardavimo sutarties ar jos pakeisti. Be to, vien remiantis Å¡iuo apskaitos dokumentu nėra pagrindo preziumuoti Å¡alių pirkimo - pardavimo sutartinių santykių, nes PVM sÄ skaita - faktÅ«ra geriausiu atveju (jei joje yra papildomų prekių gavėjo įrašų) tegali patvirtinti prekių perdavimÄ . Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymu teismui iÅ¡sireikalavus iÅ¡ Å iaulių apskrities VMI papildomus duomenis galima konstatuoti, jog ir atlikus prieprieÅ¡inį patikrinimÄ pas atsakovÄ , jo buhalteriniuose registruose nerasta 2015-05-27 PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros.

Todėl ieÅ¡kovo motyvas, kad 2015-05-27 PVM sÄ skaita - faktÅ«ra patvirtina, jog ginčo Å¡alis siejo pirkimo - pardavimo santykiai, atmestinas.Dėl Å¡alių civilinių santykių vertinimo, nesant raÅ¡ytinės sutarties.Nors ieÅ¡kovo atstovė teigė, kad jo kliento verslo praktika paprastai yra grindžiama PVM sÄ skaitomis - faktÅ«romis, o ne raÅ¡ytinėmis sutartimis, tačiau iÅ¡ Å¡ių sutartinių santykių kilus Å¡alių ginčui, pavyzdžiui, dėl skolos už prekes, transporto paslaugas, palÅ«kanų ir kt. priteisimo, yra sudėtinga nustatyti bent esmines Å¡alių sulygtas sandorio sÄ lygas.

IeÅ¡kovas teisme neįrodė ne tik, kad apskritai buvo sutarta perleisti atsakovui nurodytÄ kiekį prekių nuosavybės teisę ir suteikti transporto paslaugas pagal 2015-05-27 PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ , bet ir kada bei kam ji turėjo pereiti (asmeniui, kuriam iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita - faktÅ«ra, ar trečiajam asmeniui, pvz. trečiajam asmeniui G. K., kuomet tuose santykiuose dalyvavo dar ir A. J. įmonė), nuo kurio momento perėjo prekių atsitiktinio žuvimo ir sugedimo rizika, kokia yra Å¡alių atsiskaitymo tvarka bei terminai ir kt.

Todėl kilus ginčui šalių santykiai ir sutarties turinys tampa šalių įrodinėjimo našta. Ieškovui neįrodžius tarp šalių faktiškai susiklosčiusių sutartinių santykių visos apimties, teismas irgi negali jų aiškinti plečiamai. Pažymėtina, kad ieškovas kaip savo srities profesionalas turi veikti atsakingai pagal tai veiklai taikomus reikalavimus, o to nepadaręs yra priverstas prisiimti visas iš to kylančias pasėkmes. Be to, CK 4.49 str. 1 dalyje nustatyta, kad daikto (turto) įgijėjas nuo daiktų (turto) perdavimo įgijėjui momento įgyja nuosavybės teisę į juos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

Tad, jei Å¡alys ir nėra sudariusios raÅ¡ytinės prekių tiekimo sutarties (ar raÅ¡ytinėje sutartyje nenustatytas nuosavybės teisės į prekes perėjimo momentas), remiantis asmeniui pateikta PVM sÄ skaita - faktÅ«ra, liudijančia, kad joje nurodytos prekės yra perduotos, tik tuomet remiantis CK 4.49 str. 1 dalimi, galima bÅ«tų kalbėti apie nuosavybės teisės į Å¡ias prekes perėjimÄ kitam asmeniui.Taigi, atsižvelgiant į aukščiau teismo pateiktus argumentus, pripažintina, kad 2015-05-27 PVM sÄ skaita - faktÅ«ra negali atstoti raÅ¡ytinės prekių tiekimo sutarties likusiai ginčo sumai ir tokia PVM sÄ skaita - faktÅ«ra negalima įforminti nei pirkimo - pardavimo, nei kitų su prekių perdavimu susijusių Å¡alių sutartinių santykių.

Be to vienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita - faktÅ«ra neįpareigoja kitos Å¡alies, nes remiantis vien ja negalima kalbėti apie abiejų Å¡alių valios sutapimÄ , nes joje nėra nurodyti atsiskaitymo terminai ar kitos sutartinių santykių sÄ lygos. Todėl remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu teismui yra teisinis pagrindas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui atmesti.Dėl Å¡alių įrodinėjimo pareigos.CPK 178 str. numato, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti.

Nė vienas įrodymas teismui neturi iÅ¡ankstinės galios, kadangi teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ Ä¯vertinęs įrodymų visumÄ . Dėl to teismas konstatuoja juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų byloje nustatytinų faktų buvimÄ tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti patvirtintÄ ar labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ faktui esant, nei jo nesant.

PrieÅ¡ingu atveju, tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos. Esant pagrįstoms abejonėms ar nepaneigtiems prieÅ¡ingiems įrodymams dėl nustatytinų aplinkybių egzistavimo, tam tikras faktas nelaikytinas įrodytu. Å ioje byloje ieÅ¡kovo įrodinėtina aplinkybė yra didmeninės pirkimo - pardavimo sutarties su atsakovu sudarymas. IeÅ¡kovui nepateikus raÅ¡ytinės sutarties ir nesant kitų tarp įmonių atsiskaitymo už perduotas prekes apskaitos dokumentų, taip pat nenustačius atsakovo veiksmų, liudijančių apie pirkimo - pardavimo sutarties sudarymÄ ir jos vykdymÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo byloje pateiktos 2015-05-27 PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros, negalima spręsti apie realaus sandorio buvimÄ , kas prieÅ¡ingai, leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ apie Å¡iame dokumente nurodytų prekių perdavimo fiktyvumÄ .

Dėl iÅ¡dėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovui laikytinas neįrodytu ir jis atmestinas. Be to Å iaulių AVMI teismui pateikta 2015-10-23 pažyma Nr. (33.1) S-9007 laikytina oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu Å¡ioje byloje, kuri irgi nebuvo paneigta kitais raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Teismui atmetus ieÅ¡kovo pagrindinį reikalavimÄ atsakovui dėl skolos priteisimo, netenka teisinės prasmės ir kiti jo iÅ¡vestiniai reikalavimai (pvz. dėl palÅ«kanų), todėl teismas dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, kad leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik Å¡alių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus pateikti) paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, bet ir raÅ¡ytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiÅ«rų protokolai ir ekspertų iÅ¡vados. Taip pat įrodinėjimo priemonėmis gali bÅ«ti nuotraukos, vaizdo ir garso įraÅ¡ai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 str. 2-3 d.). Ä®statymų leidėjas, iÅ¡vardydamas įrodinėjimo priemones, nustato teisinių reiÅ¡kinių fiksavimo formas ir nurodo, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis galima tinkamai naudotis teisme, arba, kitaip tariant, be kokių negalima apsieiti įrodinėjant.Ä®rodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesÄ byloje.

Ginčo atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės atkuria objektyviÄ tikrovę, nes su byla susiję veiksmai ar (ir) įvykiai palieka pėdsakų ne tik įstatymo nustatytose įrodinėjimo priemonėse, bet ir visuose daiktuose bei procesuose, kuriuos tie veiksmai ar (ir) įvykiai pakeitė ir kurie atsispindėjo žmonių sÄ monėje. Todėl visus tokius objektyvius pėdsakus teismas pripažįsta įrodymais. PrieÅ¡ingu atveju galima kalbėti ne apie teisingumo bendrÄ ja prasme vykdymÄ teismuose, o tik apie formalios pro­cesinės teisybės pasiekimÄ pagal įstatymų leidėjo sukurtas žaidimo taisykles.Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalÅ«s įrodymai ir jis atsižvelgdamas į bylos aplinkybes sprendžia, remtis ar nesiremti vienokiais ar kitokiais duomenimis.

Mokslo ir technologijų pažanga taip pat suteikia vis daugiau pažinimo galimybių, todėl iÅ¡siplečia įrodinėjimo priemonių skaičius ir susidaro galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes iÅ¡ naujų Å¡altinių, kadangi esamos moksliÅ¡kai pagrįstos technologijos irgi leidžia tai daryti.Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti, moksliniai - techniniai bÅ«dai ir metodai, leidžiantys užtikrinti įrodymų patikimumÄ , teisingumÄ ir iÅ¡samumÄ civiliniame procese.

Doktrinoje teigiama, kad nagrinėjant tiesos nustatymo bÅ«dus negalima apsiriboti tik tomis proceso normomis, kurios juos reguliuoja, o svarbu pasinaudoti ir tomis techninėmis bei taktinėmis priemonėmis ir metodais, kurie yra naudojami įrodymams rinkti, fiksuoti ir tirti. Tačiau ir tokiu atveju Å¡ie įrodymai turi bÅ«ti paremti kitais juos pagrindžiančiais įrodymais (32-34, 58 b.l.).Statybos bÅ«du paprastai atliekamų darbų įkainiai yra nustatomi pagal lokalines sÄ matas. Tačiau Å¡is statybos įmonių vidaus apskaitai naudojamas dokumentas nėra galutinis apskaičiuojant atliktų darbų vertę.

Be to ir paties dokumento pavadinimas leidžia teikti, kad tai tėra tik bÅ«simų sÄ naudų (iÅ¡laidų), atliekant statybos (remonto) darbus apskaičiavimas (sÄ raÅ¡as). Kiekvienu atveju atlikus statybos (remonto) darbus pagal lokalines sÄ matas privalo bÅ«ti sudarytas atliktų darbų aktas kuriame nurodytos visos tiesioginės iÅ¡laidos ir kainų pagrindimai, mato vienetai, kiekiai bei kaina. Kai kada vykdant statybos (remonto) ar kitus rangos darbus, remiantis vieÅ¡osios teisės normomis rangovas privalo sudaryti pažymÄ apie atliktus statybos (remonto) darbus per atitinkamÄ periodÄ , kurioje irgi nurodomi darbai, jų sÄ matinė vertė su PVM (be PVM), atliktų darbų vertė už atsiskaitomÄ jį laikotarpį.

Nesant tokių dokumentų teismas negali tinkamai įvertinti ieÅ¡kovo reikalavimo atsakovui pagrįstumo (142-144 b.l.).Atsakovo argumentai, kad jis nėra skolingas ieÅ¡kovui, patvirtina visuma byloje esančių įrodymų. Pastebėtina, kad 2015-05-27 PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ , teismas vertina visų įrodymų visumoje, kadangi nagrinėjamoje byloje nė vienas iÅ¡ Å¡alių pateiktų įrodymų neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, o ginčo atveju atsakovo atsikirtimų pagrįstumÄ patvirtina nuoseklÅ«s jo paaiÅ¡kinimai, taip pat virÅ¡ aptarti įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje ir su kitais įrodymais bei papildo vienas kitÄ (59 b.l.).

Å i įrodymų visuma duoda pagrindÄ pagrįstai manyti, kad atsakovo atsiliepimo argumentai, kad jis ginčo atveju nėra skolingas ieÅ¡kovui irgi sudaro pagrindÄ pastarojo ieÅ¡kiniui atmesti.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Kadangi ieÅ¡kinys atmetamas, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui turėtų bÅ«ti priteista 1 000,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui (CPK 88 str. 1 d. 6p., 93 str. 1 d.). Tačiau sprendžiant atsakovo iÅ¡laidų klausimÄ už advokato suteiktÄ pagalbÄ , teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas (LR CPK 98 str. 2 d.).Taip pat teismas atsižvelgia į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalius dydžius, kurios patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85.

Jose numatytas maksimalaus dydžio darbo užmokestis advokatams, todėl teismas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , bylos apimtį, trukmę, į ieÅ¡kinio sumÄ (2 780,75 Eur), bei į tai, kad ieÅ¡kinys atmestinas visiÅ¡kai, atsakovo praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų susijusių su advokato pagalba, tenkina iÅ¡ dalies. Todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina tik 500,00 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Atsakovo atstovės atvykimas į teismo posėdį iÅ¡ Vilniaus į Å iaulius laikytinas bÅ«tinu, tačiau dėl to patirtos iÅ¡laidos tik iÅ¡ dalies pripažintinos pagrįstomis.

Tokia išvada seka atsižvelgiant į tai, jog atstovo vykimas į teismo posėdžius Šiauliuose, buvo galimas vykstant tarpmiestinio maršruto autobusu ir jos vienkartinio atvykimo ir grįžimo išlaidos tokiu atveju nebūtų didelės. Be to ieškovo reikalavimas atsakovui kilo iš dalies ir dėl pastarojo veiksmų, kuomet jam įsigyjant prekes ir paslaugas iš ieškovo, jis taip pat turėjo būti rūpestingesnis ir siekti tinkamo sutartinių santykių įforminimo, o to nedaręs taip pat laikytinas atsakingu dėl kilusio ginčo.

Todėl Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas likusioje dalyje atmestinas (LR CPK 88 str. 1 d. 8p.). Atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, iÅ¡ pastarojo į valstybės biudžetÄ priteistinos ir iÅ¡laidos už procesinių dokumentų įteikimÄ , per LR paÅ¡to bendrovę (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 270, 271 str., n u s p r e n d ž i a:IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui atmesti visiÅ¡kai.

1. Priteisti atsakovui UAB ,,Vaistena“, (į.k. 175880576, buv. Gedimino g. 3, Kuršėnai, Å iaulių raj.), iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB ,,Gigas“ (į.k. 302924867, buv. Pagėgių g. 72, Å iauliai), 500,00 Eur (penkis Å¡imtus eurų) atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimui. Likusioje dalyje šį reikalavimÄ atmesti.2. Priteisti į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660) iÅ¡ UAB ,,Gigas“ (į.k. 302924867, buv. Pagėgių g. 72, Å iauliai) 9,44 Eur (devynis eurus 44 ct) už procesinių dokumentų įteikimÄ per LR paÅ¡to bendrovės kurjerių tarnybÄ .

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                        Jonas Stubrys