2021-06-09 Nr. AB-12656-3-61-3-04280-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3078-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04280-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2020 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. (15/6-5) 12PR-97 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Departamentą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilietis, jo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindžiamas tuo, kad jis patyrė persekiojimą dėl to, jog jo šeima (duomenys neskelbtini) civilinio karo metu priklausė „(duomenys neskelbtini)“, arba dėl to, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) islamo atgimimo partijos (toliau – ir TIAP) nariu, arba dėl to, kad (duomenys neskelbtini) mieste turėjo verslo ryšių su TIAP nariais. Prasidėjus (duomenys neskelbtini) pilietiniam karui, jo šeima palaikė „(duomenys neskelbtini)“, o ne „(duomenys neskelbtini)“, per karą buvo nužudyti 8 jo šeimos nariai, o jo tėvas ir senelis buvo suimti ir niekada nebegrįžo. Pasirašius taikos sutartį, jo šeima neteko turto, todėl teko badauti, o pareiškėjas vogė ir už tai buvo baustas.

3. Pareiškėjas 1999 m. išvyko į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) grįžo 2008–2009 metais, vedė, sukūrė verslą, tapo labai sėkmingu verslininku. 2009 m. įstojo į TIAP, vystydamas verslą jis bendradarbiavo su TIAP lyderiais (duomenys neskelbtini) mieste – (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Artimus kontaktus su šia partija palaikė ir pareiškėjo giminaičiai. (duomenys neskelbtini) 5 metus jis gyveno neturėdamas problemų, tačiau prasidėjo TIAP narių persekiojimas ir 2015 metais jis išvyko į (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki 2019 metų. Gyvenant (duomenys neskelbtini) jam skambino (duomenys neskelbtini) saugumo bei Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai bei prašė grįžti į (duomenys neskelbtini), o jo brolis bei motina (duomenys neskelbtini) buvo nuolat kviečiami ir tardomi policijos. Pareiškėjo brolis, nepaisant to, kad gyveno (duomenys neskelbtini) daugybę metų, šiuo metu yra sulaikytas ir gali būti bet kada išduotas (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentui pateikė „Nacionalinio komiteto politinių įkaitų bei kalinių išlaisvinimui“ raštą, kuriame nurodoma, jog jis yra politinis aktyvistas (duomenys neskelbtini), dėl savo politinės veiklos jis patyrė (duomenys neskelbtini) institucijų spaudimą. Todėl minėtas komitetas prašo suteikti jam prieglobstį ir nederportuoti jo į (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas matė savo pavardę tinklapyje (duomenys neskelbtini), kuriame skelbiami sąrašai asmenų, siejamų su „(duomenys neskelbtini)“, kurių bankinės transakcijos yra ribojamos, be to, pareiškėjui (duomenys neskelbtini) jam yra iškelta baudžiamoji byla.

5. Pareiškėjas nesutiko su Departamento išvada, kad jo baimė būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) dėl narystės TIAP nėra visiškai pagrįsta. Atsakovo surinkti duomenys patvirtino, kad TIAP (duomenys neskelbtini) yra uždrausta, o jos nariai yra persekiojami.

6. Pareiškėjas Departamentui nurodė, kad pavojus kilmės valstybėje jam kyla dėl priklausymo TIAP, pareiškėjo sutuoktinė nurodė, jog valdžia klaidingai nusprendė, jog jos vyras priklauso partijai ir todėl ėmė jį bei visą šeimą persekioti. Sprendimo teiginys „Įvertinus tai, kad, TIAP atstovo duomenimis, prieglobsčio prašytojo giminaičiai buvo priskiriami opozicijai, tikėtina, kad jie priklausė „(duomenys neskelbtini)“ grupei“ (islamistai, Sovietų Sąjungos oponentai)“ patvirtina, kad kilmės valstybės valdžia jį sieja su partija bei opozicija.

7. Pareiškėjo įsitikinimu, visiškai nėra reikšminga, ar jis yra įrašytas į oficialų TIAP partijos narių sąrašą, ar ne. Reikšminga tik tai, kokias savybes asmeniui priskiria persekiotojas ir kad dėl šių savybių ar bruožų asmuo kilmės šalyje bus persekiojamas. Jei (duomenys neskelbtini) vyriausybė laiko jį TIAP šalininku ar nariu, tai atsakovas turėjo vertinti, jog pareiškėjui dėl priskiriamų politinių įsitikimų ir jo, kaip šios partijos nario identifikavimo, gresia persekiojimas, neteisėtas nuteisimas ar kankinimai kilmės šalyje. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovui atsiųsta jo nuotrauka su TIAP lyderiu bei juo pačiu yra dar vienas jo ryšių su TIAP įrodymas, dėl kurių jis pagrįstai gali baimintis patirti persekiojimą ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kuri perduoda paieškomus asmenis (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) jis taip pat negali jaustis saugus nuo persekiojimo. Departamentas, gavęs nuotraukas, nesiėmė tolesnių veiksmų patikrinti pareiškėjo ryšį su TIAP.

8. Pareiškėjas nurodo, kad aplinkybė, jog jo senelis bei tėvas priklausė opozicijai pilietinio karo metu, taip pat TIAP atstovo patvirtinimas, kad jie pilietinio karo metu žuvo, yra objektyvūs, nepriklausomo šaltinio pateikti duomenys. Sistemiškas šios aplinkybės ir aplinkybės, kad jį patį siejo betarpiški verslo ryšiai su TIAP nariais, vertinimas leidžia manyti, jog (duomenys neskelbtini) vyriausybė dėl ilgalaikių, per kelias kartas besitęsiančių saitų su opozicinėmis jėgomis (narystė partijoje, verslas su opozicionieriais, giminystės ryšiai) gali ir jį laikyti TIAP nariu.

9. Pareiškėjo teigimu, apie jo opozicines nuostatas ir poreikį gauti prieglobstį patvirtina jau minėtas „Nacionalinio komiteto politinių įkaitų bei kalinių išlaisvinimui“ raštas, iš kurio turinio matyti, jog jis turėjęs verslo reikalų su (duomenys neskelbtini) miesto TIAP skyriaus vadovu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir dėl to turėjo problemų su (duomenys neskelbtini) teisėsauga. Departamentas papildomai kontaktavo su komiteto vadovu, kuris pasirašė šį raštą ir yra visiškai nešališkas ir neutralus asmuo, neturintis asmeninio suinteresuotumo. Organizacijos pozicija buvo patvirtinta oficialiu raštu, kuris turi didesnę įrodomąją reikšmę ir laikytinas patikimesniu įrodymu.

10. Pareiškėjas pastebėjo, kad atsakovo Sprendimas yra prieštaringas. Departamentas darė išvadą, kad tikėtina, jog pareiškėjas turėjo verslo ryšių su TIAP nariu, tačiau Sprendime nurodė, kad, įvertinus prieglobsčio prašytojo situaciją, nenustatyta, jog jo profilio asmenys susidurtų su politiškai motyvuotu persekiojimu, tačiau pripažino, kad egzistuoja hipotetinė galimybė, jog pareiškėjas galėjo atkreipti teisėsaugos dėmesį, tačiau įvertinęs jam pateikiamų kaltinimų pobūdį (terorizmas), Departamentas teigė, kad nėra tikėtina, jog šiuo metu pareiškėjo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas būtų politiškai motyvuotas jo ryšiais su TIAP nariais.

11. Departamento vertintos individualios jo savybės ir ypatybės (istoriniai giminaičių ryšiai su TIAP (dėl to buvo nužudyti jo senelis ir tėvas), dabartiniai ryšiai su TIAP lyderiu, opozicija) rodo, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog jis patirs persekiojimą (duomenys neskelbtini) bei iš (duomenys neskelbtini) bendradarbiaujančių institucijų. Kaip rodo bylos duomenys, jis buvo susijęs su TIAP, artimais verslo ryšiais buvo susijęs su šios partijos nariais, kurie šiuo metu yra suimti. Iš to galima daryti išvadą, jog (duomenys neskelbtini) valdžia galėjo priskirti jį TIAP nariams ar rėmėjams, palaikantiesiems būtent dėl jo turėtų ryšių. Todėl laikytina, jog jo persekiojimas yra politizuotas ir neabejotinai turi politinių motyvų bei sudaro pagrindą suteikti jam tarptautinę apsaugą Lietuvos Respublikoje.

12. Vertindamas atsakovo surinktą informaciją, kad (duomenys neskelbtini) žada amnestiją opozicijos nariams, gyvenantiems užsienyje, bei skatina grįžti namo, pareiškėjas teigė, kad net ir taikius malonę, TIAP nariai ir opozicijos lyderiai negali gyventi visaverčio gyvenimo kilmės valstybėje – valstybės reikalavimas atsisakyti įsitikinimų, draudimas juos reikšti požiūrį nesuderinami su minties, sąžinės laisve ir laikytini grubiais Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimais.

13. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, vertindamas jo papasakotą istoriją, grėsmes, kurios kiltų jam kilmės valstybėje, turėjo atsižvelgti ir į tai, kad jo mąstymas, aplinkybių suvokimas ir gebėjimas jas išreikšti yra supaprastintas. Departamentas neatsižvelgė, kad dėl pareiškėjo patirčių išgyvenant verslo partnerio, brolio sulaikymus, atsižvelgiant į vaikystėje ir jauname amžiuje patirtus išgyvenimus, jis gali jausti baimę ar nerimą dalindamasis tam tikromis aplinkybėmis ar detalėmis (pvz., dėl baudžiamojo persekiojimo). Atlikdamas apklausas, spręsdamas dėl tikslinių klausimų, atsakovas turėjo derintis prie pareiškėjo kultūros, pasaulio ir gyvenimiškų aplinkybių suvokimo ir tokiu būdu užmegzti kontaktą bei sudaryti saugias sąlygas papasakoti ar patikslinti atsakovui neaiškias pasakojimo detales. Tačiau to padaryta nebuvo, apklausa buvo formali. Pareiškėjas prašo prieglobsčio, slepiasi nuo persekiojimo, t. y. ir taip patiria stresą, įtampą. Tokiomis sąlygomis gana sudėtinga būti visiškai nuosekliam, kai kurie dalykai gali būti pamiršti, tačiau esminių neatitikimų laike jo pasakojime nebuvo. Dėl nurodytų priežasčių apklausos turi būti vykdomos iš naujo, todėl yra pagrindas Sprendimą panaikinti ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti iš naujo.

14. Pareiškėjas nesutinka ir su skundžiamame Sprendime pateikta išvada, kad pareiškėjo baimė vienoje iš kilmės valstybių, (duomenys neskelbtini), patirti baudžiamąjį persekiojimą yra visiškai pagrįsta, tačiau baudžiamasis persekiojimas pats savaime negali būti prilyginamas persekiojimui pabėgėlio statuso taikymo nuostatų kontekste. Pastaruoju metu publikuoti šaltiniai patvirtina, jog bloga žmogaus teisių padėtis (duomenys neskelbtini) per 2019 metus dar pablogėjo. Valdžios organai tęsė susidorojimą su vyriausybės kritikais, įkalindama opozicijos aktyvistus, žurnalistus ir net socialinės medijos naudotojai buvo traktuojami nelojaliais ilgam įkalinant. Tai rodo, kad šalis vis dar yra politiškai nestabili, tebevyksta susirėmimai tarp klanų ir etninių grupių, pažeidinėjamos žmogaus teisės.

15. Dėl baudžiamosios bylos jam iškėlimo pareiškėjas nurodė, kad jis nėra supažindintas su jam pareikštais kaltinimais ir mano, kad baudžiamasis persekiojimas gali būti naudojamas kaip pretekstas grąžinti jį į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas abejoja teisingu bei objektyviu teismo procesu (duomenys neskelbtini), jei jis būtų teisiamas. (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo vietose paplitę bei fiksuoti reguliarūs kankinimo atvejai, nuteistųjų mirtys, t. y. kankinimas ir nežmoniškas elgesys. Departamentas aplinkybių ir duomenų apie kalinimo sąlygas (duomenys neskelbtini) nerinko, tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 115 punkto reikalavimų. Tyrimas buvo atliktas netinkamai, surinkta informacija yra nepakankama ir iš jos nėra galimybės konstatuoti, kad jei pareiškėjas būtų grąžintas į kilmės valstybę, negrėstų jo deportacija į (duomenys neskelbtini), kur jis galėtų patirti nežmonišką elgesį, kankinimus, būti persekiojamas.

16. Remdamasis išdėstytais argumentais, pareiškėjas tvirtino, kad jis atitinka sąlygas pabėgėlio statusui suteikti, o jeigu jam ir nebus suteiktas pabėgėlio statusas – turi teisę į papildomą apsaugą, kadangi tenkinamos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Gyvenimas reikalaujant priešintis ir neviešinti savo įsitikinimų kilmės šalyje, sąlygos laisvės atėmimo vietose prilygsta kankinimui bei nežmoniškam elgesiui. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad kilmės valstybėje pareiškėjui kyla grėsmės, apibrėžtos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, be to pareiškėjas ir jo šeima jau patyrė persekiojimą, kas leidžia nustatyti pagrįstos baimės patirti persekiojimą buvimą.

17. Departamentas Sprendimu nutarė: įsigaliojus šiam Sprendimui jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 2 dalį 3 (trejus) metus nuo atsisakymo leisti jam atvykti į Lietuvos Respubliką dienos. Patenkinus skundą dėl Sprendimo panaikinimo, pareiškėjo įsitikinimu, šie atsakovo sprendimai taip pat turi būti panaikinti.

18. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

19. Departamentas paaiškino, jog pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindžia tuo, jog jis yra paieškomas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) institucijos susidomėjo pareiškėju dėl sąsajų su TIAP bei jo šeimos priskyrimo „(duomenys neskelbtini)“ grupei, dalyvavusiai civiliniame kare. Departamento tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas nėra TIAP narys, jis niekada aktyviai nedalyvavo (duomenys neskelbtini) opozicijos veikloje, o jo pasakojime apie tariamai patirtą persekiojimą (duomenys neskelbtini) nustatyta rimtų pasakojimo trūkumų. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjo baimė būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) dėl narystės TIAP nėra visiškai pagrįsta. Taip pat įvertinus prieglobsčio prašytojo situaciją, nenustatyta, kad jo profilio asmenys susidurtų su politiškai motyvuotu persekiojimu. Atsižvelgus į tai, kad prieglobsčio prašytojas pripažino neteisėtai uždirbęs pinigus, atsakovo teigimu, egzistuoja hipotetinė galimybė, kad jis galėjo atkreipti teisėsaugos dėmesį, tačiau įvertinus pareiškėjui pateiktų kaltinimų pobūdį, nėra tikėtina, kad šiuo metu jo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas būtų politiškai motyvuotas jo ryšiais su TIAP nariais. Departamento įsitikinimu, pareiškėjo baimė būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) dėl turėtų verslo ryšių su TIAP nariais taip pat nėra visiškai pagrįsta.

20. Dėl pareiškėjo teiginių, kad dėl karo ir jo šeimos priklausymo „(duomenys neskelbtini)“ grupei jis nuolat susidurdavo su persekiojimo veiksmais ir su jais susidurs grįžęs į (duomenys neskelbtini), Departamentas nurodė, kad pareiškėjo identifikuojamas priežastinis ryšys tarp persekiojimo ir giminaičių dalyvavimo pilietiniame kare nėra pagrįstas, todėl jo baudžiamasis persekiojimas nelaikomas diskriminaciniu.

21. Nesutikdamas su pareiškėjo skundo teiginiais, kad visiškai nėra reikšminga, ar jis yra įrašytas į oficialų TIAP partijos narių sąrašą, ar ne, atsakovas nurodė, kad pats pareiškėjas pateikdamas prieglobsčio prašymą buvo nurodęs, jog (duomenys neskelbtini) gali būti persekiojamas dėl narystės TIAP ir verslo ryšių su TIAP nariu. Nors pareiškėjas teigė, kad buvo persekiojamas (duomenys neskelbtini) dėl narystės TIAP, tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad jis nėra TIAP narys, taip pat niekada aktyviai nedalyvavo (duomenys neskelbtini) opozicijos veikloje. Departamentas, remdamasis tuo, kad pareiškėjas niekada nebuvo partijos narys, niekada aktyviai nedalyvavo opozicijos veikloje vengdamas senelio ir tėvo likimo, nurodė, kad labai tikėtina, jog santykiai su opozicijos nariais buvo grįsti tik verslo interesais, o ne politiniais įsitikinimais, kurie būtų svarbia jo identiteto ir gyvenimo dalimi. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą apie jo tariamai patirtą persekiojimą (duomenys neskelbtini), Departamentas nustatė rimtų pasakojimo trūkumų, dėl kurių jis vertinamas kaip netikėtinas. Todėl padaryta išvada, kad jo baimė būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) dėl narystės TIAP nėra visiškai pagrįsta.

22. Departamentas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiu, kad jo poreikį gauti prieglobstį patvirtino „Nacionalinio komiteto politinių įkaitų bei kalinių išlaisvinimui“ raštas. Siekiant įvertinti minėtą raštą buvo organizuojamas nuotolinis pokalbis vaizdo konferencijos būdu su raštą pasirašiusiu asmeniu ir šios organizacijos vadovu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Įvertinus paties prieglobsčio prašytojo pasakojimą bei tai, kad visos apklausos metu (duomenys neskelbtini) rėmėsi bendra padėtimi valstybėje, negalėjo pateikti duomenų apie individualias prieglobsčio prašytojo aplinkybes, kuriomis remiantis jis rašte nurodė, kad pareiškėjas buvo nuolat persekiojamas (duomenys neskelbtini), „Nacionalinio komiteto politinių įkaitų bei kalinių išlaisvinimui“ rašto Departamentas nelaikė patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tariamą prieglobsčio prašytojo politinį aktyvumą.

23. Dėl (duomenys neskelbtini) atsiųstų pareiškėjo nuotraukų su TIAP lyderiu, kaip įrodančių pareiškėjo ryšius su TAIP, Departamentas paaiškino, kad iš nuotraukų nėra aišku, nei kada, nei kur, nei kokiomis aplinkybėmis jos darytos. Be to, nei viena nuotrauka neįrodo prieglobsčio prašytojo dalyvavimo partijos veikloje. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai, kad nuotraukos pačios savaime įrodo ryšius su TIAP, yra niekuo nepagrįsta pareiškėjo pozicija.

24. Departamentas taip pat nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą, nustatyta, jog jis turėjo verslo ryšių su TIAP nariu, todėl buvo įvertinta, ar tokie ryšiai galėjo sąlygoti visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam (duomenys neskelbtini).

25. Dėl pareiškėjo nurodytų verslo ryšių su TIAP nariu, kaip galinčių sąlygoti pagrįstą baimę būti persekiojamam (duomenys neskelbtini), atsakovas paaiškino, kad, remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, tam tikros grupės asmenų, kurie yra siejami su TIAP, yra persekiojamos (pvz., TIAP narių giminaičiai, kurie yra sulaikomi, apklausimai, jų namuose daromos kratos, siekiant susigrąžinti pabėgusius iš šalies opozicionierius). Visgi, šiuo metu net opozicijos nariams, kurie išsižada savo principų, yra suteikiama malonė ir jie gali saugiai grįžti į šalį. Suimtas pareiškėjo verslo partneris (duomenys neskelbtini) yra įkalintas ir atlieka 14 metų laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), tyrimo metu rasta informacija, kad teismo proceso (kurio metu buvo teisiamas ne tik (duomenys neskelbtini), tačiau ir kiti TIAP nariai) metu giminaičiams buvo grasinama, kad jie susidurs su pasekmėmis, jeigu viešins informaciją, susijusią su sulaikytais artimaisiais ar tyrimu. Informacijos, kad būtų nukentėję konkrečiai (duomenys neskelbtini) giminaičiai, nerasta, tačiau tikėtina, kad ir jie sulaukė grasinimų. Duomenų, kad jo artimieji ar giminaičiai būtų persekiojami po suėmimo ar nuteisimo, rasta nebuvo.

26. Įvertinęs pareiškėjo situaciją, Departamentas nenustatė, kad jo profilio asmenys susidurtų su politiškai motyvuotu persekiojimu. Atsižvelgus į tai, kad prieglobsčio prašytojas pripažino neteisėtai uždirbęs pinigus, nurodė, kad egzistuoja hipotetinė galimybė, jog jis galėjo atkreipti teisėsaugos dėmesį, tačiau įvertinus jam pateikiamų kaltinimų pobūdį (terorizmas), nėra tikėtina, kad šiuo metu jo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas būtų politiškai motyvuotas jo ryšiais su TIAP nariais. Įvertinus šias aplinkybes, padaryta išvada, kad pareiškėjo baimė būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) dėl turėtų verslo ryšių su TIAP nariais nėra visiškai pagrįsta.

27. Dėl pareiškėjo argumentų, kad apklausa buvo formali, Departamentas nurodė, jog pareiškėjui buvo sudarytos tinkamos sąlygos pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti. Pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo Departamentui, o vėliau teismui galėjo pateikti papildomą informaciją, kuri, jo manymu, būtų svarbi jo situacijos vertinimui, ir kurios nepateikė apklausų metu, tačiau pareiškėjas to nepadarė.

28. Tyrimo metu nustačius, jog pareiškėjo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) yra iškelta baudžiamoji byla, Departamentas, įvertinęs pareiškėjo asmens byloje surinktus dokumentus, konstatavo, jog jo baimė vienoje iš kilmės valstybių, (duomenys neskelbtini), patirti baudžiamąjį persekiojimą yra visiškai pagrįsta, tačiau baudžiamasis persekiojimas savaime negali būti prilyginamas „persekiojimui“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatų kontekste. Prieglobsčio bei ekstradicijos procedūros yra atskiros bei reguliuojamos skirtingais teisiniais kriterijais. Vertinant baudžiamąjį persekiojimą turi būti nustatyta, ar jis yra proporcingas, t. y., ar kilmės valstybės vykdomi veiksmai viršija tai, kas būtina, kad atitinkama valstybė galėtų įgyvendinti legitimią teisę, bei, ar toks persekiojimas yra diskriminuojančio pobūdžio, t. y. turi būti įvertinta, ar prieglobsčio prašytojui, palyginus su kitais asmenimis tokioje pačioje situacijoje, būtų taikomi diskriminuojančio pobūdžio veiksmai. Įvertinus (duomenys neskelbtini) pareiškėjui gresiančius kaltinimus bei už panašias veikas taikomas bausmes Europos Sąjungos valstybėse ir Lietuvoje, Departamentas nenustatė pagrindo prielaidai, kad (duomenys neskelbtini) jam būtų skirta neproporcinga ar peržengianti protingumo ribas laisvės atėmimo bausmė.

29. Dėl persekiojimo grėsmės dėl priklausymo „(duomenys neskelbtini)“, Departamentas paaiškino, kad, atlikus tyrimą nustatyta, jog civilinio karo metu „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo itin agresyvūs ir kovodavo prieš vienas kitą be gailesčio, tačiau duomenų apie persekiojimą po pilietinio karo dėl priklausymo vienai ar kitai grupei rasta nebuvo. Priešingai – konfliktas buvo išspręstas taikos sutartimi, pasidalinta valdžia, šios grupės iširo. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą bei tyrimo metu surinktą informaciją, pareiškėjo identifikuojamas priežastinis ryšys tarp persekiojimo ir giminaičių dalyvavimo pilietiniame kare nėra pagrįstas, todėl jo baudžiamasis persekiojimas nelaikomas diskriminaciniu.

30. Departamentas pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojo baimė – subjektyvus faktorius – turi būti grindžiama ne tik bendro pobūdžio pavojumi prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, bet objektyviais kriterijais – konkrečiomis su prieglobsčio prašytoju tiesiogiai susijusiomis aplinkybėmis. Prieglobsčio prašytojas neprivalo pateikti įrodymų, kad tokia grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų, būtent su jo asmeniu, susijusių aplinkybių, kai prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama ne kilmės valstybė, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Įstatymo 87 straipsnio taikymo kontekste blogos įkalinimo sąlygos kilmės šalyje nėra pagrindas papildomai apsaugai pritaikyti (žr., 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4854-415/2019). Atsižvelgdamas į tai, Departamentas mano, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

31. Dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje pareiškėjui nesuteikimo atsakovas nurodė, jog Aprašo 115 papunktis nustato, jog įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Atliekant šį tyrimą vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Departamentui nebuvo nurodęs kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, Departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstą tikimybę, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, kad jam asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Departamento vertinimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie šią išvadą paneigtų.

32. Apibendrindamas Departamentas nurodė, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamu sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, kad atsakovas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

II. 33. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

34. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovą suteikti jam prieglobstį.

35. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

35.1. Pareiškėjas 2019 m. spalio 24 d., vadovaujantis Dublino III Reglamentu Nr. (15/6-13)40PR-50, buvo perduotas Lietuvai iš Vokietijos, kur buvo pateikęs prašymą suteikti prieglobstį. Prieglobsčio prašytojas pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) d. ir galiojusį iki (duomenys neskelbtini) d., kurio galiojimą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ambasada (duomenys neskelbtini) pratęsė iki (duomenys neskelbtini); Pareiškėjas 2019 m. spalio 25 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Užsieniečių registracijos centrui pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, prašyme pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių prašo prieglobsčio; Departamentas 2019 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės.

35.2. Prieglobsčio prašytojas pirminės apklausos, įvykusios 2019 m. spalio 25 d., metu patvirtino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nuo 2008 m. priklauso partijai „(duomenys neskelbtini)“, kuri (duomenys neskelbtini) yra uždrausta, dėl to vyriausybinės institucijos persekioja jį ir jo šeimą, skambina jam ir jo šeimai, kviečia pasikalbėti; Prieglobsčio prašytojas apklausos metu taip pat nurodė, kad bijo jų, nes partijos nariai yra įkalinami, jį patį persekioja specialiosios tarnybos, teigė, kad yra turtingas, todėl mano, kad dėl to juo aktyviai domimasi.

35.3. Patikrinus asmens duomenis Nacionaliniame vizų modulyje, buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra ir (duomenys neskelbtini) pilietis, kuriam yra išduotas kelionės dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini)., 2017 m. liepos 5 d. Italijos konsulinė įstaiga pareiškėjui atsisakė išduoti vizą; Departamentas 2019 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į TIAP atstovus, siekdamas patikrinti informaciją dėl užsieniečio narystės šioje partijoje.

35.4. Valstybės saugumo departamento 2020 m. sausio 17 rašte Nr. 19-60S (neįslaptintoje jo dalyje) nurodoma, kad yra rimtas pagrindas abejoti pareiškėjo teiginiais, jog jis ir jo šeima išvyko iš savo kilmės valstybės dėl pagrįstos baimės būti persekiojamiems, kita rašte pateikta informacija yra įslaptinta, iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2020 m. sausio 31 d. buvo gautas raštas Nr. S2-44RN, tačiau jo turinys įslaptintas; Departamente 2020 m. sausio 24 d. buvo pateiktas TIAP atsakymas, kuriame nurodoma, kad apie pareiškėjo narystę partijoje duomenų nerasta, pažymima, kad šios partijos nariams įprasta susisiekti su Europoje esančiais TIAP atstovais, tačiau pareiškėjas nesikreipė ir nesistengė užmegzti kontaktų.

35.5. 2020 m. gegužės 12 d. bei 2020 m. liepos 1 d. buvo atliktos prieglobsčio prašytojo apklausos, kurių metu jis pateikė paaiškinimus dėl jo persekiojimo, išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežasčių – pareiškėjas nurodė, kad, jo įsitikinimu, jis yra persekiojamas dėl to, kad jo šeima (duomenys neskelbtini) civilinio karo metu priklausė „(duomenys neskelbtini)“, arba dėl to, kad jis buvo TIAP nariu, arba dėl to, kad (duomenys neskelbtini) mieste turėjo verslo ryšių su TIAP nariais.

35.6. Prieglobsčio prašytojas Departamentui pateikė 2020 m. gegužės 10 d. išduotą „Nacionalinio komiteto politinių įkaitų bei kalinių išlaisvinimui“ raštą, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) yra politinis aktyvistas (duomenys neskelbtini), kad dėl savo politinės veiklos jis patyrė spaudimą iš (duomenys neskelbtini) institucijų, todėl minėtas komitetas prašo suteikti jam prieglobstį ir nedeportuoti į (duomenys neskelbtini).

35.7. Departamentas, išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini), prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2020 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-8) 12PR-97 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini), gim. 1980 m. gegužės 20 d., pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Konvencijos 1 straipsnio A dalyje ir Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų; 2) nesuteikti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo pagrindų; 3) įsigaliojus šiam sprendimui (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilietį (duomenys neskelbtini) išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 4) pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui vykdyti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini), išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 5) uždrausti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 6) įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 2 dalį 3 (trejus) metus nuo atsisakymo leisti jam atvykti į Lietuvos Respubliką dienos.

36. Vertindamas skundo argumentus, teismas vadovavosi Įstatymo 86–87 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu bei nurodė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo pagrindus, analizavo Įstatymo 83 straipsnio nuostatas. Teismas pažymėjo, kad pagal Aprašo 116 punktą prieglobsčio prašytojo pateiktų rašytiniais įrodymais nepatvirtintų duomenų patikimumas vertinamas atsižvelgiant į pasakojimo išsamumą, detalumą, prieštaravimų nebuvimą ir kt.

37. Teismas nurodė, kad byloje ginčo nėra ginčo, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilietis ir yra už savo kilmės valstybės ribų.

38. Teismo vertinimu, baimę būti persekiojamam kilmės valstybėje užsienietis siejo su tuo, kad jis yra paieškomas (duomenys neskelbtini): prieglobsčio prašytojas mano, kad sulaukė (duomenys neskelbtini) institucijų dėmesio dėl sąsajų su TIAP (narystės TIAP bei verslo ryšių su TIAP) bei jo šeimos priskyrimo „(duomenys neskelbtini)“ grupei, dalyvavusiai (duomenys neskelbtini) civiliniame kare.

39. Teismas nustatė, kad Departamentas, įvertinęs prieglobsčio prašytojo pasakojimą, išskyrė šiuos materialinius faktus: prieglobsčio prašytojas yra paieškomas (duomenys neskelbtini); prieglobsčio prašytojas bei jo šeimos nariai patyrė netinkamus veiksmus iš (duomenys neskelbtini) institucijų pusės (jam pačiam skambina (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos ir saugumo darbuotojai; motina ir brolis yra kviečiami į apklausas; žmona ne kartą buvo sulaikyta oro uoste).

40. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat nurodė, jog (duomenys neskelbtini) jam yra iškelta baudžiamoji byla, jis yra siejamas su byla, kuri iškelta dėdės sūnui, bei dar viena byla, iškelta jo broliui, pareiškėjui iškelta byla ir dėl priklausymo TIAP.

41. Susipažinęs su byloje esančiais pareiškėjo paaiškinimais, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei informaciją, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas dėl jam tariamai (duomenys neskelbtini) iškeltų baudžiamųjų bylų yra prieštaringas ir neišsamus, prieštarauja Departamento surinktai informacijai, todėl kelia abejonių dėl paties užsieniečio nuoširdumo ir sąžiningumo prieglobsčio suteikimo procese.

42. Palyginęs pirmosios apklausos metu pareiškėjo nurodytus duomenis (prieglobsčio prašytojas teigė, kad 2019 m. spalio 25–26 d. jo brolis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), buvo suimtas (duomenys neskelbtini) dėl to, kad siuntė asmenis studijuoti į Iraną, brolį apkaltino jauna mergina, kurios niekas nepažįsta) su antrosios apklausos metu pateikta informacija (pareiškėjas nurodė, kad broliui kaltinimai pateikti buvusios žmonos iniciatyva, nes po 2015 m. išsiskyrimo ji pradėjo veikti prieš jį, brolio buvusi žmona liudija ir prieš pareiškėją kerštaudama), teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, susijusių su tiek broliui, tiek jam iškelta bendra byla, negalėjo pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo pastangas šiuos dokumentus gauti, nors tokia galimybė jam buvo sudaryta. Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas nurodė bendraujantis su broliu, tačiau vengė pateikti broliui atstovaujančios advokatės duomenis, nurodė tik jos pavardę, nors teigė, kad ši advokatė ketina atstovauti ir pareiškėjui.

43. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jo pavardė yra įtraukta į asmenų, siejamų su „(duomenys neskelbtini)“(kurių bankinės transakcijos ribojamos) sąrašą, teismas nurodė, jog, Departamento surinktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) nacionalinis bankas skelbia fizinių bei juridinių asmenų, kurie yra siejami su teroristais, sąrašus. Patikrinus minėtą sąrašą buvo rasti keli asmenys, kurių gimimo data atitinka prieglobsčio prašytojo gimimo datą, atlikus paiešką Interpolo duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad į šią duomenų bazę yra įtrauktas asmuo „(duomenys neskelbtini), gim. 1980-05-20“, kurio nuotrauka sutampa su nuotrauka, esančia prieglobsčio prašytojo pateiktame (duomenys neskelbtini) piliečio pase. Paaiškėjus informacijai apie prieglobsčio prašytojui keliamus kaltinimus, Departamente 2020 m. liepos 1 d. buvo gautas Valstybės saugumo departamento raštas Nr. 19-529S, kurio neįslaptintoje dalyje yra nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) turi sąsajų su teroristine organizacija, Valstybės saugumo departamento vertinimu, prieglobsčio prašytojas kelia rimtą grėsmę valstybės saugumui, todėl siūloma nesuteikti jam prieglobsčio.

44. Teismui abejonių prieglobsčio prašytojo pasakojimo tikrumu kėlė ir jo nurodytos išvykimo iš (duomenys neskelbtini) aplinkybės ir priežastys. Teismas nustatė, kad pirmosios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis iš (duomenys neskelbtini) 2015 m. birželį išvyko po to, kai jo pusbroliai, kurie priklausė TIAP, buvo sulaikyti ir apklausiami, pusbroliai jį informavo, jog apie jį buvo klausinėta, kartu pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2015 m. spalį jis grįžo į (duomenys neskelbtini), nes manė, jog situacija šalyje pasikeitė. Tačiau, grįžęs į (duomenys neskelbtini), jis suprato, kad bus ieškomas, nes yra žymus ir turėjo verslą, be to, jo motiną ir brolį paėmė saugumo pareigūnai. Po dviejų dienų nuo artimųjų paėmimo, jis vėl išvyko į (duomenys neskelbtini). Antrosios apklausos metu prieglobsčio prašytojas nurodė, kad 2015 m. spalio mėn. išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes iš pusbrolio sužinojo, jog juo domėjosi pusbrolio apklausų metu. Apie susidomėjimą juo jis sužinojo tik prieš pat spalio mėnesio išvykimą. 2015 m. birželį iš (duomenys neskelbtini) jis pasakojo išvykęs, nes įkalino jo verslo partnerį (duomenys neskelbtini). Departamentas nustatė, kad pareiškėjo minimas (duomenys neskelbtini) buvo suimtas tik 2015 m. rugsėjo 16 d., vadinasi, pareiškėjas negalėjo išvykti dėl to, kad jo verslo partneris buvo areštuotas. Teismas nurodęs kitus pareiškėjo teiginius, pasakytus apklausų metu, palyginęs juos, konstatavo, jog prieglobsčio prašytojo pateikiamos versijos dėl jo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežasčių prieštaringos ir neįtikinamos. Pareiškėjas šių prieštaravimų nei Departamentui, nei teismui paaiškinti negalėjo.

45. Teismas, remdamasis pareiškėjo pasakojimu, nustatė, kad jis 2015–2019 metais gyveno (duomenys neskelbtini), turėjo (duomenys neskelbtini) pilietybę, laisvai gyveno ir dirbo; (duomenys neskelbtini) institucijos žinojo apie jo išvykimą į (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjas 2016 metais kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl paso galiojimo pratęsimo, taip pat dėl dokumentų vaikams ir sutuoktinei išdavimo. Bylos duomenimis per šį ketverių metų laikotarpį jokių neteisėtų veiksmų (duomenys neskelbtini) prieš pareiškėją imtasi nebuvo, nors, Departamento surinkta informacija, tadžikai, kuriais domimasi, yra sulaikomi (duomenys neskelbtini), o kartais netgi pagrobiami ir išvežami į (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas dėl (duomenys neskelbtini) pareigūnų skambučių, kurių metu buvo daromas spaudimas grįžti į (duomenys neskelbtini), buvo neišsamus ir neįtikinamas.

46. Įvertinęs šių aplinkybių visetą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas apie galbūt patirtus persekiojimo veiksmus nėra tikėtinas, todėl Departamento pagrįstai buvo atmestas ir nevertintas.

47. Vertindamas skundo argumentus dėl pareiškėjo persekiojimo grėsmės narystės TAIP pagrindu, nepaisant to, kad jis oficialiai neįrašytas į TIAP narių sąrašą, persekiotojo identifikuojamas kaip šios politinės organizacijos narys, teismas nurodė, kad TIAP (duomenys neskelbtini) yra uždrausta, o jos nariai yra persekiojami, tačiau, remdamasis Departamento surinkta kilmės valstybės informacija, pažymėjo, jog aktyvūs opozicijos nariai (duomenys neskelbtini) sulaukia malonės, jeigu grįžę nebevykdo opozicinės veiklos. Įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, pateiktus apklausų metu (įstojimo į TIAP datą, kad žmona irgi tapo partijos nare, pareiškėjo indėlį į partijos veiklą, žinias apie šios partijos simboliką ir pavadinimą, pavadinimo keitimo tikslą, partijos vertybes ir kt.) taip pat aplinkybę, kad TIAP atstovai Lietuvoje paneigė pareiškėjo teiginius esą jis yra partijos narys, teismas darė išvadą, jog Departamentas pareiškėjo pasakojimą dėl jo persekiojimo dėl narystės TIAP pagrįstai įvertino kaip netikėtiną. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais (TIAP nario pažymėjimas ir pan.), kad yra TIAP narys, jo pasakojimas apie dalyvavimą partijos veikloje buvo nenuoseklus ir neišsamus.

48. Susipažinęs su Departamento pokalbio su (duomenys neskelbtini) duomenimis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas „Nacionalinio komiteto politinių įkaitų bei kalinių išlaisvinimui“ raštas taip pat nepatvirtino pareiškėjo sąsajų su TIAP, iš esmės pritardamas Departamento tyrimo metu nustatytų faktų vertinimui.

49. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundo argumentai, kad jo pasakojimas apie dalyvavimą TIAP veikloje yra neišsamus dėl išsilavinimo trūkumo ir nesuvokimo politinių niuansų, vertintini kritiškai. Nesugebėjimas apibūdinti politinės partijos, kurios narys esi, tikslų, siekių, veiklos, teismo įsitikinimu, patvirtino, kad pareiškėjas nebuvo TIAP narys, o jo žinios apie šią partiją yra tik bendro pobūdžio.

50. Dėl pareiškėjo verslo ryšių su TIAP nariais, kaip galimo persekiojimo pagrindo, teismas analizavo Departamento nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas turėjo verslo ryšių su TIAP nariais, todėl buvo vertinta, ar tokie ryšiai galėjo sąlygoti visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam (duomenys neskelbtini). Apžvelgęs Departamento tyrimo metu išaiškintus duomenis, pareiškėjo apklausų metu pateiktą informaciją (pvz., pareiškėjas turėjo verslo reikalų su (duomenys neskelbtini) miesto TIAP skyriaus vadovu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas padėjo šiam asmeniui parduoti produkciją, vėliau patikslino, kad tik tiekė jam žaliavas, be to, skolino pinigų, neprisiminė (duomenys neskelbtini) įmonės pavadinimo, kitų verslo partnerių iš TIAP nenurodė, kilmės valstybėje duomenų apie tai, kad su TIAP nariais dirbę verslo partneriai būtų persekiojami, rasta nebuvo, kad pareiškėjo verslo partneris (duomenys neskelbtini) yra įkalintas ir atlieka 14 m. laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini)), teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas dėl jo persekiojimo, susijusio su verslo ryšiais su TIAP nariais, nėra pagrįstas. Teismas atsižvelgė į pareiškėjo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) aplinkybes ir byloje nenustatė, kad pareiškėjas dėl savo verslo ryšių su TIAP nariais turėjo tam tikrų sunkumų, patyrė (duomenys neskelbtini) valstybinių institucijų spaudimą.

51. Teismas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) dėl narystės TIAP ar dėl verslo ryšių su TIAP nariais nėra visiškai pagrįsta.

52. Teismas sutiko su Departamento išvada, kad egzistuoja hipotetinė galimybė, jog pareiškėjas dėl to, kad nelegaliai uždarbiavo galėjo atkreipti teisėsaugos dėmesį, tačiau įvertinęs jam pateikiamų kaltinimų pobūdį (terorizmas), sprendė, kad nėra tikėtina, jog šiuo metu jo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas būtų politiškai motyvuotas jo ryšiais su TIAP nariais.

53. Dėl pareiškėjo baimės būti persekiojamam kilmės šalyje dėl to, kad jis ir jo šeima priklausė „(duomenys neskelbtini)“ grupei, teismas, pažymėdamas šios grupuotės ir „(duomenys neskelbtini)“ susiformavimo priežastis ir vaidmenį (duomenys neskelbtini) pilietiniame kare, nurodė, jog nebuvo rasta informacijos, patvirtinančios, kad prieglobsčio prašytojo tėvas, senelis ar dėdė, kurių duomenis jis įvardijo, būtų siejami su viena ar kita pilietiniame kare dalyvavusia grupe. Nors TIAP atstovas Departamentui patvirtino, jog partijai žinoma apie prieglobsčio prašytojų giminaičių (senelio bei tėvo) priklausymą opozicijai pilietinio karo metu bei žūtį, tačiau kartu buvo nustatyta, kad dėl priklausymo „(duomenys neskelbtini)“ grupei pareiškėjas ar jo šeima persekiojama nebuvo, šių aplinkybių pareiškėjas nenurodė apklausose, kilmės valstybėje duomenų apie persekiojimą po pilietinio karo dėl priklausymo vienai ar kitai grupei rasta nebuvo, konfliktas buvo išspręstas taikos sutartimi, pasidalinta valdžia, o šios grupės iširo. Šių aplinkybių visuma teismui leido daryti išvadą, jog pareiškėjo pasakojimas dėl persekiojimo baimės dėl priklausymo „(duomenys neskelbtini)“ grupei yra netikėtinas ir nepagrįstas.

54. Vertindamas faktinę aplinkybę, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) yra iškelta baudžiamoji byla, tad jo baimė (duomenys neskelbtini) patirti baudžiamąjį persekiojimą yra visiškai pagrįsta, tačiau baudžiamasis persekiojimas savaime negali būti prilyginamas persekiojimui pabėgėlio statuso taikymo nuostatų kontekste, teismas nustatė, kad pareiškėjui inkriminuojama veika yra kvalifikuojama pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 401 straipsnį „Samdinių samdymas“. Šiame straipsnyje nurodoma, kad asmenys, verbavę, treniravę, finansavę ar kitaip rėmę samdinystę, ar naudoję samdinius karinėse ar konfliktinėse situacijose, baudžiami laisvės atėmimo bausme nuo 5 metų iki 12 metų, be to, to paties straipsnio 3 dalis nustato, kad samdiniai dalyvavę kariniuose konfliktuose ar mūšiuose, yra baudžiami laisvės atėmimu nuo 12 metų iki 20 metų. Įvertinęs (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojui gresiančius kaltinimus bei už panašias veikas taikomas bausmes Europos Sąjungos valstybėse ir Lietuvoje (išsamus vertinimas buvo pateiktas Sprendime, todėl teismas jo nekartojo), teismas sprendė, jog Departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo prielaidai, jog (duomenys neskelbtini) jam būtų skirta neproporcinga ar peržengianti protingumo ribas laisvės atėmimo bausmė.

55. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad kilmės valstybėje yra nežmoniškos kalinimo sąlygos, nesuderinamos su Konvencijos 3 straipsnio nuostatomis, teismas nurodė, kad Departamentas pripažino, kad asmenys, kaltinami su terorizmu susijusiais nusikaltimais (duomenys neskelbtini) rizikuoja patirti Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiantį elgesį, ypatingai, jei jie priklauso pažeidžiamų asmenų grupėms, kurių kaltinimai yra politiškai motyvuoti. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad pareiškėjui grėstų politiškai motyvuoti kaltinimai, nebuvo. Pareiškėjo teiginiai, kad kaltinimai jam pateikti dėl narystės TIAP, giminaičių priklausymo „(duomenys neskelbtini)“ ir verslo santykių su TIAP, byloje jokiais įrodymais nepagrįsti. Teismo vertinimu, pareiškėjas jokių individualių aplinkybių, kurios patvirtintų jam gresiančias individualias grėsmes, byloje nenurodė ir įrodymais nepagrindė, todėl pareiškėjo baudžiamasis sekiojimas nelaikytinas diskriminaciniu. Nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, tikėtina, galėtų būti sąlygojamas bendra padėtimi (duomenys neskelbtini), o ne individualiomis aplinkybėmis.

56. Analizuodamas Sprendimo motyvus dėl pareiškėjo galimybės grįžti į (duomenys neskelbtini), teismas, remdamasis surinkta kilmės valstybės informacija, nenustatė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų prieglobsčio prašytojo teiginius, kad jo individualiu atveju jis bus išsiųstas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

57. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1–2 dalių reikalavimų. Nurodęs, kad prieglobsčio prašytojo kilmės šalyse (tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), teismas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

58. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjas pateikė subjektyvaus pobūdžio, objektyviais duomenimis nepagrįstus teiginius apie galimą grėsmę kilmės valstybėje. Remiantis byloje surinktais duomenimis, nebuvo pagrindo spręsti apie rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui. Bylos duomenys patvirtino, kad atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį (buvo atliktos 3 apklausos), tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Teismas konstatavo, kad Departamentas, atlikdamas vertinimą, Aprašo nuostatų nepažeidė.

59. Teismas sutiko su ginčijamame Sprendime išdėstytais argumentais, jog pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo motyvai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, todėl darė išvadą, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.

60. Teismas nurodė, kad pagal Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 37 punktą priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, bei į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

61. Teismas nustatė, kad Valstybės saugumo departamento 2020 m. liepos 1 d. rašte Nr. 19-529S (neįslaptintoje jo dalyje) siūloma pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerių metų laikotarpiui, užsieniečio duomenis įvedant į C.SIS. Atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento pateiktą rekomendaciją bei vadovaujantis Tvarkos 38.2 papunkčiu, užsieniečio atžvilgiu taikytas uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus, kadangi užsienietis, remiantis Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis, kelia rimtą grėsmę valstybės saugumui.

62. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad užsieniečiui pritaikyta poveikio priemonė – draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra proporcinga.

63. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 111 punktu, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) nuostatomis. Įvertinęs tai, kad pareiškėjui taikomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo duomenis, vadovaujantis Taisyklių 111 punktu, pagrįstai nuspręsta iš Nacionalinio sąrašo pateikti C.SIS II.

64. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė, taip pat netenkino ir išvestinio reikalavimas įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui prieglobstį.

III. 65. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

66. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka tam, kad pareiškėjas būtų tiesiogiai išklausytas.

67. Pareiškėjo teigimu, nepagrįstos teismo išvados dėl pareiškėjo pasakojimo apie jam galbūt iškeltas baudžiamąsias bylas prieštaringumo ir neišsamumo, be kita ko nenuosekliai pasakojant apie pareiškėjo broliui iškeltą bylą ir bylos iniciatorę. Atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas nebuvo tiesioginis bylos dalyvis, o ši aplinkybė neturi esminės įtakos pareiškėjo individualiai grėsmei, todėl nėra pagrindo konstatuoti jo pasakojimo prieštaringumo. Pareiškėjo nuomone, pasakodamas apie situaciją, kai apeliantas buvo tiesioginis įvykių dalyvis bei tiek, kiek grįsta jo asmenine patirtimi, jo pasakojimas buvo nuoseklus ir pakankamai detalus ir būtent į tai turėjo būti atsižvelgiama sprendžiant dėl jo sąžiningumo. Byloje nėra nustatyta, kad apeliantas būtų siekęs kokiu nors būdu trukdyti tyrimui, klaidinti prašymą nagrinėjusius specialistus, t. y. jis nuoširdžiai bendradarbiavo jo prašymo nagrinėjimo procese ir teikė tiek informacijos, kiek galėjo. Be to, pareiškėjo gyvenimo sąlygos (jis yra sulaikytas) apriboja rinkti, gauti įrodymus, todėl jis negali pateikti dokumentų, susijusių su jam ir broliui iškelta bendra byla.

68. Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjo pateikiamos versijos dėl jo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežasčių prieštaringos ir neįtikinamos, pareiškėjas pabrėžia, kad iš jo pasakojimų apklausų metu matyti, kad jo išvykimo priežastis visuomet buvo susijusi su persekiojimo grėsme dėl to, kad jis tapatinamas ir priskiriamas TIAP partijai. Be to, informacija, kad jis išvyko 2015 metais taip pat buvo nuosekli. Pareiškėjas galėjo netiksliai įvardyti išvykimo mėnesį, tačiau tai nėra esminis trūkumas, kadangi įvykiai buvo 5–6 metų senumo, pareiškėjas neturėjo dokumentų ir pan. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti vertindamas išvykimo priežastis ir versijas, be to, dėl žmogaus atminties savybių įvykiai, įvykę nedideliu laiko skirtumu ar dėl jų gausos gali susimaišyti. Pareiškėjas per trumpą laiko tarpą patyrė daug išgyvenimų, susijusių su TIAP uždarymu, šios partijos narių persekiojimu ir pan. Tad vertinant pasakojimo patikimumą atsižvelgtina ir į pareiškėjo patirtį, išgyvenimus.

69. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jo pasakojimas apie tariamai patirtus persekiojimo veiksmus nėra tikėtinas, todėl Departamento pagrįstai buvo atmestas ir nevertintas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad prieš jį neteisėtų veiksmų nebuvo imtasi dėl to, kad jis išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes prasidėjo TIAP narių persekiojimas, apklausos. Apeliantas pakartoja skundo argumentus, kuriais remdamasis grindė savo faktinius ryšius su TIAP, ir tai, jog būti tikru, aktyviu partijos nariu nebūtina, kad kiltų persekiojimo grėsmė. Tačiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė. Kadangi pareiškėjas savo biografijos faktais, pažintimis sudaro įspūdį apie priklausymą TIAP partijai, vienareikšmiškai yra grėsmė jam (duomenys neskelbtini) patirti persekiojimą, pareiškėjo baimė (duomenys neskelbtini) patirti persekiojimą yra pagrįsta ir jai susiformuoti nekeliama reikalavimo, kad persekiojimas jau būtų buvęs patirtas, ką klaidingai nurodė pirmosios instancijos teismas. Byloje yra pakankama tikimybė, kad apeliantas patirs persekiojimą: jo artimieji buvo apklausiami, teirautasi apie apeliantą, pačiam apeliantui yra iškelta baudžiamoji byla, jį siekiama sugrąžinti į (duomenys neskelbtini), jo verslo partneris yra suimtas ir yra laisvės atėmimo įstaigoje.

70. Dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, kad pareiškėjas narystės TIAP nepagrindė objektyviais įrodymais, todėl pasakojimas apie baimę patirti grėsmę nenuoseklus, pareiškėjas nurodo, kad įrodymų pateikti negalėjo, tačiau byloje pakanka duomenų, kad jis tapatinamas su TIAP ir tai esminė aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) jis gali patirti persekiojimą politiniais pagrindais. Apeliantas nenurodė, kad buvo aktyvus partijos narys, tačiau pasakojo apie savo veiklą (dalyvavimas keliuose susirinkimuose, artimi ryšiai su nariais), kuri išoriniam stebėtojui gali suformuoti įspūdį apie jo narystę TIAP. Pareiškėjas turėjo verslo ryšių su TIAP nariais, jo senelis ir tėvas buvo nužudyti dėl priklausymo opozicijai, „Nacionalinio komiteto politinių įkaitų bei kalinių išlaisvinimui“ atstovas teigė, kad prieglobsčio prašytojas turėjo problemų su (duomenys neskelbtini) teisėsauga dėl verslo ryšių su TIAP atstovu. Nagrinėjant bylą ir įrodymus sistemiškai, duomenų visetas leidžia manyti, kad apeliantas gali būti sutapatintas su TIAP nariais dėl jo artimų ir glaudžių santykių bei šeimos biografijos bei dėl to patirti persekiojimą. Dėl to, kad (duomenys neskelbtini) valdžia vykdo TIAP narių, su jais susijusių asmenų apklausas, persekiojimą, ginčo nėra. Taigi paneigiama pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei byloje surinkti rašytiniai įrodymai, nei pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir įrodymai neleidžia daryti išvados, kad (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos pareiškėją gali identifikuoti kaip aktyvų TIAP narį, dėl ko jam gresia persekiojimas kilmės šalyje.

71. Pareiškėjas nesutinka, kad jo pasakojimas apie dalyvavimą partijos veikloje buvo nenuoseklus, kadangi teismas nustatė, kad pareiškėjas negalėjo įvardinti partijos pavadinimo keitimo tikslo, jos simbolių. Tačiau savaime tai nerodo jokio nenuoseklumo, kadangi apeliantas suprantamai išdėstė, kaip prisijungė prie partijos, kas jį paskatino. Apeliantas nebuvo aktyvistas, jo nedomino simboliai, todėl tokių duomenų jis negalėjo nurodyti. Pareiškėjo supratimą ir žinias apie partijos veiklą formavo jo aplinka – jo mokytojas ir verslo partneris (duomenys neskelbtini). Apeliantas papasakojo tiek, kiek galėjo, prisiminė.

72. Pareiškėjas nesutinka su aplinkybių dėl jo verslo santykių su TIAP nariais bei (duomenys neskelbtini) vertinimu ir nurodo, kad teismo išvadas paneigia pateiktas „Nacionalinio komiteto politinių įkaitų bei kalinių išlaisvinimui“ raštas. Atsakovas ir pirmosios instancijos iš pareiškėjo reikalavo neįgyvendinamo ar labai sunkiai įgyvendinamo įrodinėjimo standarto. Apeliantas pateikė tiek įrodymų, kiek turėjo (nuotraukas, pasakojimą, kad jo pusbroliai, mama buvo apklausinėjami, išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis). Todėl teismo įsitikinimas, kad pareiškėjas turėjo patirti tik tiesioginį ir sistemišką spaudimą, kad galėtų jausti persekiojimo grėsmę, yra nepagrįstas ir neatitinka prieglobsčio suteikimo standartų. Remdamasis pagrįstos tikimybės principo turiniu, Aprašo 116 punkto nuostatomis, pareiškėjas pabrėžia, jog jo pateiktų įrodymų turėjo pakakti vertinant, kad jo baimė būti persekiojamam yra pagrįsta.

73. Apeliantas nurodo, kad nei teismas, nei Departamentas sistemiškai nevertino pareiškėjo nurodomos persekiojimo baimės dėl priklausymo „(duomenys neskelbtini)“ grupei kartu su kitomis pareiškėjo biografijos detalėmis – sąsajomis su TIAP partija ir jos nariais, verslo ryšiais. Dėl to Sprendimas laikytinas neišsamiu ir šioje dalyje nepagrįstu.

74. Pareiškėjas kritikuoja Departamento įvertinimą apie pareiškėjo galimybes grįžti į (duomenys neskelbtini), kadangi nebuvo atsižvelgta į realias grėsmes. Departamentas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija, kilmės šalies informacija, pripažino, kad asmenys, kaltinami su terorizmu susijusiais nusikaltimais (duomenys neskelbtini) rizikuoja patirti Konvencijos 3 straipsnį. Pareiškėjo teigimu, akivaizdu, kad apeliantas gali patirti persekiojimą būtent dėl to, kad persekiotojas (duomenys neskelbtini) institucijos jį sieja su ekstremistine TIAP, t. y. apeliantas patirtų Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiantį elgesį. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į EŽTT bylą (U. v. Russia, 43936/18) (asmeniui (duomenys neskelbtini) pilietybė buvo panaikinta dėl santuokos fiktyvumo ir saugumo pagrindais jis turėjo grįžti į (duomenys neskelbtini)). Jei tokia situacija susiklostytų pareiškėjui, jam iškiltų tiesioginis ir rimtas pavojus būti išsiųstam į (duomenys neskelbtini), kur jam gresia baudžiamasis persekiojimas, keliamas politiniais ir diskriminaciniais motyvais, taip pat persekiojimas politiniais pagrindais. Departamento duomenys, kad apie 2/3 paieškomų (duomenys neskelbtini) piliečių išvengia perdavimo į kilmės valstybę, nepaneigia aplinkybės, kad toks išsiuntimas negalėtų įvykti ir pareiškėjo atžvilgiu nebūtų pradėtas persekiojimas.

75. Pareiškėjas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo išaiškinta įslaptinta informacijos dalis, nors to buvo prašoma, kadangi ši informacija buvo gauta, ja remtasi priimant Sprendimą. Tai, kad tokia informacija nebuvo ištirta ir įvertinta, sudaro rimtą pagrindą abejoti, kad pareiškėjo išsiuntimo bei draudimo atvykti priežastys bei nustatytas maksimalus 5 metų periodas yra faktiškai ir teisėtai pagrįsti

76. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

77. Dėl pareiškėjo argumentų, jog teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą apie (duomenys neskelbtini) jam iškeltos baudžiamosios bylos pagrindus, Departamentas nurodo, kad šis pasakojimas tebuvo pareiškėjo prielaidos, nepagrįstos objektyviais duomenimis, kurios neatitiko Migracijos departamento iš Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų gautos informacijos. Be to, kilo pagrįstų abejonių dėl jo pasakojimo nuoširdumo, nes jo teikti duomenys 2020 m. gegužės 12 d. apklausos ir 2020 m. liepos 1 d. apklausos metu dėl jo brolį apkaltinusio asmens, broliui teikiamos teisinės pagalbos buvo prieštaringi, pareiškėjas žadėtų pateikti dokumentų, susijusių su brolio byla, nepateikė. Nustačius, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) yra iškelta baudžiamoji byla, pareiškėjas nebuvo linkęs bendradarbiauti (nepaisant pakankamai ilgo prašymo nagrinėjimo laikotarpio, nepateikė jokių dokumentų, susijusių su brolio byla, nors brolis (duomenys neskelbtini) turi advokatę ir bendrauja su broliu telefonu; taip pat negalėjo pasirūpinti dokumentais dėl jam keliamos bylos, o paaiškinimai esą advokatė pradės dirbti su jo byla, kai laimės brolio bylą, nėra įtikinami, nes broliui ir jam iškelta bendra byla, dėl tų pačių priežasčių).

78. Departamentas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas be pagrindo kaip prieštaringus ir neįtikinamus vertino pareiškėjo versiją dėl jo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežasčių. Pareiškėjo nurodytos priežastys buvo prieštaringos – 2015 metų birželį jis pasakojo išvykęs, nes įkalino jo verslo partnerį (duomenys neskelbtini), vėliau nurodė, kad 2015 metų spalį išvyko iš (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą, nes iš pusbrolio sužinojo, jog juo domėjosi pusbrolio apklausų metu. Atsakovo teigimu, tokio pobūdžio aplinkybės gali būti apibūdinamos vienodai net ir praėjus tam tikram laiko tarpui. Nei apklausos metu, nei apeliaciniame skunde, pareiškėjas įtikinamai nepaaiškino šių nesutapimų, taigi pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu laikytinos pagrįstomis.

79. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neatsakė į pareiškėjo argumentus, jog, jo įsitikimu svarbu nebūtinai tai, kad jis yra aktyvus, tikrasis partijos narys, o tai, kad tokiu jį laiko persekiotojas, t. y. (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos, Departamentas pabrėžia, kad iš nustatytų aplinkybių, TIAP atstovų Lietuvoje gautų duomenų, pareiškėjo ir jo žmonos paaiškinimų labai tikėtina, kad santykiai su opozicijos nariais buvo grįsti tik verslo interesais, o ne politiniais įsitikinimais, kurie būtų svarbia jo identiteto ir gyvenimo dalimi. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą apie jo tariamai patirtą persekiojimą (duomenys neskelbtini), nustatyta rimtų pasakojimo trūkumų, dėl kurių jis vertinamas kaip netikėtinas, todėl nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo nurodomas persekiotojas laikytų jį partijos nariu. Pabrėždamas, kad baimė turi egzistuoti realiai, Departamentas nurodo, kad pareiškėjas nepagrindžia ir nenurodo, jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima teigti, kad pareiškėjo pasakojimas yra tikėtinas arba pareiškėjui iškelta baudžiamoji byla būtų neproporcinga.

80. Dėl „Nacionalinio komiteto politinių įkaitų bei kalinių išlaisvinimui“ rašto, kuris, pareiškėjo įsitikinimu, patvirtina jo ryšius su TIAP, Departamentas pakartojo šios organizacijos vadovo (duomenys neskelbtini) nurodytą informaciją, susijusią su pareiškėju, tai, kad nurodyti faktai prieštaravo pareiškėjo pasakojimui, nebuvo individualizuoti, paremti bendra padėtimi valstybėje, todėl, įvertinus individualias prieglobsčio prašytojo aplinkybes, minėtas raštas nebuvo laikomas patikimu įrodymu.

81. Nors pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neišsamų sprendimą, konstatuodamas, kad pareiškėjo pasakojimas dėl persekiojimo baimės dėl priklausymo „(duomenys neskelbtini)“ grupei yra netikėtinas ir nepagrįstas, tačiau savo nesutikimo niekaip nepagrindžia.

82. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą bei tyrimo metu surinktą informaciją, pareiškėjo identifikuojamas priežastinis ryšys tarp persekiojimo ir giminaičių dalyvavimo pilietiniame kare nėra pagrįstas, todėl jo baudžiamasis persekiojimas nelaikomas diskriminaciniu.

83. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo galimybėmis grįžti į (duomenys neskelbtini) (t. y. kad Departamentas pats pripažino, kad pareiškėjas patirs Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiantį elgesį), atsakovas teigia, kad tai subjektyvus pareiškėjo vertinimas, kuris neatitinka nei faktinių bylos aplinkybių visumos, nei ginčijamo sprendimo turinio. Pareiškėjas nepriklauso pažeidžiamų asmenų grupei, duomenų, kurie pagrįstų prieglobsčio prašytojo teiginius, kad jo individualiu atveju jis bus išsiųstas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nerasta.

84. Departamentas nesutiko su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo išaiškinta įslaptinta informacijos dalis. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis ne vien tik įslaptinta informacija – visos esminės aplinkybės aptartos sprendime ir su esminiais duomenimis, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Nei pareiškėjas, nei jam atstovaujantis advokatas neturėjo leidimo susipažinti su įslaptinta informacija, todėl šiems asmenims nebuvo suteikta teisė susipažinti su įslaptinta informacija.

85. Departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 86. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. (15/6-5) 12PR-97 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuto ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

87. Pareiškėjas apeliaciniame skunde suformulavo prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų tiesiogiai išklausytas. Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

88. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant tikrinant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjui ir jo įgaliotam atstovui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kodėl byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka; tokių aplinkybių, kaip jau buvo minėta, nenustatė ir šią bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

89. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pritaręs Departamento sprendimo išvadoms, jog pareiškėjas pateikė subjektyvaus pobūdžio, objektyviais duomenimis nepagrįstus teiginius apie galimą grėsmę kilmės valstybėje, todėl konstatavo, jog pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, kai prieglobsčio prašytojui suteikiamas pabėgėlio statusas, o nustatęs, kad pareiškėjas nenurodė kitų priežasčių, dėl kurių bijo grįžti į kilmės valstybę, darė išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai nesuteikta ir papildoma apsauga (Įstatymo 87 str.).

90. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis nesutinka, iš esmės nurodydamas, jog teismas ir atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad jo pasakojimai apie baimę būti persekiojamam kilmės valstybėje yra nenuoseklūs, prieštaringi, neatitinka Departamento tyrimo metu surinktos informacijos. Pareiškėjo teigimu, jis pagrindė, kad dėl veiklos ir ryšių su TIAP, jo artimųjų dalyvavimo pilietinio karo metu veikusioje „(duomenys neskelbtini)“ veikloje jis kilmės valstybėje patirs persekiojimą, tačiau pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog byloje nėra paneigta, kad jis iš (duomenys neskelbtini) bus perduotas kilmės valstybės teisėsaugos institucijoms, kurių jau buvo persekiojamas iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) 2015 metais. Pareiškėjas negalėjo susipažinti su įslaptinta informacija, kuria buvo remtasi priimant Sprendimą, be kita ko, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos ir uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui.

91. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

92. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsnių nuostatos. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

93. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014 ir kt.).

94. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.).

95. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, (pareiškimo Nr. 24573/94), pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

96. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4460-520/2020 ir kt.).

97. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė persekiojimo baime vienoje iš kilmės valstybių ((duomenys neskelbtini)), t. y. kad jis susijęs su opozicine, uždrausta partija (TIAP), turėjo verslo ryšių su TIAP nariais, jo šeima (duomenys neskelbtini) pilietinio karo metu priklausė „(duomenys neskelbtini)“. Iš Departamento sprendimo turinio matyti, kad įvertinus pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį ir atlikus pareiškėjo apklausas (2020 m. gegužės 12 d., 2020 m. liepos 1 d.), įvertinus situaciją kilmės valstybėje pareiškėjo prašyme nurodytais aspektais, tyrimo metu gautus duomenis apie pareiškėjui pareikštus kaltinimus, informaciją iš įrodymus pareiškėjui teikusių asmenų, buvo konstatuota, jog pareiškėjas kilmės valstybėje su teisėsaugos institucijų persekiojimu nesusidūrė, jis nėra TIAP narys ar su šia partija glaudžiai susijęs asmuo, vien dėl verslo ryšių su TIAP nariu pareiškėjui negrėsė persekiojimas politiniu pagrindu, tokio pobūdžio persekiojimas nėra tikėtinas ir dėl to, kad pareiškėjo artimieji priklausė „(duomenys neskelbtini)“, t. y. pareiškėjas nepagrindė realios persekiojimo rizikos grėsmės tikimybės, todėl neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

98. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Sprendimu nutarta pareiškėją išsiųsti į (duomenys neskelbtini) (vieną iš kilmės valstybių), tačiau pareiškėjas prašydamas prieglobsčio iš esmės nenurodė jokių duomenų apie pagrįstą baimę būti persekiojamam dėl rasės, lyties, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų šioje valstybėje.

99. Įvertinusi pareiškėjo Departamentui teiktus paaiškinimus ir kitus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje pateiktų įrodymų visuma nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl realios grėsmės būti persekiojamam kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) iš esmės politiniu pagrindu – pareiškėjas apklausų metu skirtingai nurodė esmines aplinkybes, susijusias su jo išvykimo iš kilmės valstybės priežastimis, keitė duomenis dėl su pareiškėjo broliui iškeltos bylos aplinkybių, pareiškėjo teiginiai apie jo ir artimų žmonių narystę TIAP nepasitvirtinto ir yra paneigti rašytiniais įrodymais, užsieniečio paaiškinimai neatitiko jo ar jo šeimos biografijos faktų, įvykių. Nors, kaip matyti, pareiškėjo esminis prašymo suteikti prieglobstį motyvas buvo jo sąsajos su kilmės valstybėje uždrausta politine partija, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo minimalios žinios apie TIAP veiklą, vertybes, ideologinį pagrindą ir simboliką, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjas bus siejamas su šia politine grupe ir dėl to persekiojimas. Pareiškėjo pateikti įrodymai („Nacionalinio komiteto politinių įkaitų bei kalinių išlaisvinimui“ raštas, fotografijos) nepaneigia atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadų, be to, šie įrodymai buvo įvertinti visų bylos duomenų kontekste. Viena vertus, pareiškėjas tvirtino, kad jo ryšiai su TIAP buvo stiprūs, tačiau kartu nurodė, jog nebuvo aktyvus. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas sistemiškai nevertino kaip pagrįstos pareiškėjo baimės būti persekiojamam todėl, kad jo šeimos nariai priklausė „(duomenys neskelbtini)“ grupei, tačiau konstatavus, kad vienoje iš kilmės valstybių ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjas teisėsaugos institucijų nebus siejamas su TIAP, toks vertinimas nelaikytinas reikšmingu. Pareiškėjas apklausų metu pats patikslino, jog po taikos sutarties 1996 metais jo šeima šiuo pagrindu nebebuvo persekiojama.

100. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą dėl politinių įsitikinimų, yra grindžiama bendra kilmės valstybės situacija, tačiau ne individualiomis aplinkybėmis ir (ar) asmenine patirtimi, todėl „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta ir spręstina, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų – jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir (ar) (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų (Įstatymo 87 str. 1 d. 3 p.). Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas grąžintas į vieną iš kilmės valstybių ((duomenys neskelbtini)) patirs realią grėsmę, atitinkančią Įstatymo 87 straipsnio 1 dalie 1–2 punktuose nustatytus kriterijus, kadangi nenustatyta, jog pareiškėjui gresia persekiojimas politiniais motyvais. Vien tikimybė, kad pareiškėjas gali būti išsiųstas į (duomenys neskelbtini), savaime nepagrindžia, kad jis patirs Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiantį elgesį.

101. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo skundo argumentus ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.

102. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir paneigtų skundžiamo teismo sprendimo išvadas.

103. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pareiškėjui ir jo atstovui nebuvo išaiškinta įslaptintos informacijos dalis, teisėjų kolegija, pažymi, kad skundžiamu sprendimu, be kita ko, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, kaip keliančiam rimtą grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Departamento Sprendimas paremtas ne vien įslaptinta informacija, jame aiškiai nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti į ją atvykti 5 metus. Atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos 37 punktu, gavo kompetentingų institucijų (be kita ko, ir Valstybės saugumo departamento) informaciją dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, kurios dalis neįslaptinta ir pateikiama Sprendime. Įvertinus pareiškėjo asmens byloje Nr. TJK0261 esančius duomenis, su kuriais galėjo susipažinti pareiškėjas ir jo atstovas, darytina išvada, kad esminės aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas pripažintas grėsmę valstybės saugumui keliančiu asmeniu yra aiškios, tačiau dėl jų užsienietis nepateikė jokių argumentų ar paaiškinimų nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti Sprendimo neteisėtumo šiuo aspektu.

104. Apibendrindama, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė