Legislator Case Law & Legislation
d20dedff-2a69-45e0-9746-014cfcd6c68e AI generated

d20dedff-2a69-45e0-9746-014cfcd6c68e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number d20dedff-2a69-45e0-9746-014cfcd6c68e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-2898-811/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01488-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. L. (J. L.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

d20dedff-2a69-45e0-9746-014cfcd6c68e · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PaaiÅ¡kino, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenustato. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-2898-811/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01488-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. L. (J. L.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas J. L. skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už tai, kad laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2018 m. sausio 5 d. LukiÅ¡kių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose nebuvo užtikrinta tinkama ventiliacija, temperatÅ«ra ir apÅ¡vietimas, buvo drėgna, trÅ«ko oro, ant lubų ir sienų buvo pelėsio, nebuvo veikiančių iÅ¡kvietimo mygtukų.

Kamerose nebuvo galimybės visiems vienu metu pavalgyti prie stalo, taip pat nebuvo įrengtos lentynos higienos priemonėms susidėti ir veidrodžiai. Naudojantis sanitariniais mazgais ir duÅ¡u nebuvo užtikrintas privatumas. Pasivaikščiojimo kiemelių sienos ir grindys buvo nelygios, padengtos pelėsiu, nebuvo Å¡iukÅ¡lių dėžių, o suoleliai buvo sulaužyti. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis LukiÅ¡kių TI-K administracijos prašė jam iÅ¡duoti antrÄ pledÄ , tačiau administracija šį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ignoravo.

Dėl tokių kalinimo sÄ lygų buvo pažemintas pareiÅ¡kėjo orumas, suprastėjo sveikata, jis patyrė nepatogumus, diskomfortÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 8–15), kurį patikslino (b. l. 119–123), su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė laikotarpius ir kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas kalėjo, ir tai, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai.Lietuvos Respublikos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) bei Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nenustatyta minimali gyvenamojo ploto norma.

Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 kv. m. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų tiekiama pagalba bei programomis.Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytas vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Nurodo, kad Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių III skyriuje kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ . Taisyklėse nenustatyta, kad kamerose bÅ«tų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinat nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai. Nurodo, kad sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose HN 134:2015 nenumato.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko HN 76:2010 nustatytus reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenimis vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir duÅ¡o patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo jokių neteisėtų veiksmų neatliko. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Pažymėjo, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių bendras plotis – 1,6 m, plotis – 1,2 m.Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, jog jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius ir priemonės yra iÅ¡duodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos.

Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Nurodo, kokie baldai įrengi kamerose, koks jų dydis ir iÅ¡matavimai. Reikalavimo iÅ¡skaičiuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nei teisės aktai.

Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ . Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai gadina Å¡iÄ signalizacijÄ . LukiÅ¡kių TI-K administracija visose gyvenamosiose kamerose yra įrengusi veidrodžius, kuriuos suimtieji ir nuteistieji dažnai piktybiÅ¡kai daužo ir gadina. Sugadinta ir neveikianti įranga ir baldai tvarkomi arba keičiami. Veidrodžių įrengimas gyvenamosiose kamerose numatytas patvirtintose Laisvės atėmimo vietų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose.

Paaiškino, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenustato. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Vilniaus departamento Vilniaus sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiÅ¡kai atlieka operatyviÄ jÄ valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu iÅ¡matuoja oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose. Oro temperatÅ«ra atitinka HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K yra įrengta centrinė Å¡ildymo sistema. Å ildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatÅ«ra.

Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo gyvenamųjų vietų ir pan.

Todėl dažnai tenka daryti pakartotinį remontÄ . LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.Ä® įstaigÄ atvykę suimtieji (nuteistieji), kol atliekama visuminė asmens ir jo daiktų krata bei įforminami asmens atvykimo registravimui bÅ«tini dokumentai, ne ilgiau kaip dvejom valandomis uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis SVĮ 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tikslus laikas, kiek asmenys yra laikomi trumpalaikio laikymo kamerose, nėra fiksuojama, tačiau laikymo trukmė yra ne ilgesnė kaip dvi valandos. Nurodo, kad nuteistiesiems suteikiamas nuo dviejų iki valandos pasivaikščiojimas. Pasivaikščiojimas gryname ore yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Ant žemės rėžiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims. Vidinių grotuotų kamerų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešais priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo krituli.

Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi bÅ«ti atmosferinių kritulių vandens Å¡alinimo sistema. Pagal HN 76:2010, pasivaikščiojimo kiemai periodiÅ¡kai valomi, jeigu dulka – laistomi. Nurodo pasivaikščiojimo kiemelių plotÄ .PaaiÅ¡kino, kad nuteistųjų sveikatos priežiÅ«ra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiÅ«rÄ reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais, sveikatos priežiÅ«ros standartizacijos norminiais aktais, asmens sveikatos priežiÅ«ros technologijomis bei pagrįsta sveikatos priežiÅ«ros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo, tinkamumo principais.

Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos ir patarnavimai, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Jeigu kurio nors sveikatos priežiÅ«ros paslaugos negali bÅ«ti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymosi įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į vieÅ¡Ä sias asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugÄ . Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ .

LukiÅ¡kių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ , o reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas, todėl bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . PareiÅ¡kėjas neįrodė žalos atsiradimo dėl LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų veiksmų fakto, todėl nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

Teismas k o n s t a t u o j a : byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, kuriÄ atstovauja LukiÅ¡kių TI-K, neturtinę žalÄ pagrįstumo ir teisėtumo.Teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-2301-968/2017 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00292-2017-6) buvo iÅ¡nagrinėtas pareiÅ¡kėjo skundas, kuriame pareiÅ¡kėjas prašė iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteisti 9 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi laikotarpyje nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki skundo teismui suraÅ¡ymo dienos, t. y. iki 2017 m. sausio 26 d., jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI–K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Teismas 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2301-968/2017 pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė. Kadangi buvo pateiktas apeliacinis skundas dėl minėto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs.Teismas, sulyginęs pareiÅ¡kėjo nagrinėjamÄ skundÄ su administracinėje byloje Nr. I-2301-968/2017 esančiu skundu, daro iÅ¡vadÄ , jog jie yra iÅ¡ esmės identiÅ¡ki, kadangi Å¡iuose skunduose nurodomos aplinkybės yra tapačios.

Taigi, pareiÅ¡kėjas teigdamas, kad LukiÅ¡kių TI-K 2017 m. sausio 26 d. jis buvo kalinamas netinkamomis sÄ lygomis, kelia analogiÅ¡kÄ ginÄÄ už tÄ patį laikotarpį ir dėl tų pačių aplinkybių. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 105 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas skundÄ paliekÄ nenagrinėtu, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, administracinė byla dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ dėl to, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K 2017 m. sausio 26 d. buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, paliekama nenagrinėtina (ABTÄ® 105 straipsnio 4 punktas).Valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.271 straipsnyje, nustatančiame, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti bÅ«tini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis).

Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, Å¡iuo atveju bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas, privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ dėl žalos atlyginimo.Sprendžiant ginÄÄ , bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytu atveju. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pagal SVÄ® 3 straipsnį tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ (SVÄ® 5 straipsnio 3 dalis).Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo” 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sÄ lygas nustatančiame teisiniame reguliavime nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai.

Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017).

Vadovaujantis naujausia LVAT praktika, plėtojama atsižvelgiant į EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-333-822/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1394-502/2017 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi įpareigojo Lukiškių TI-K pateikti teismui patikslintus duomenis dėl pareiškėjo kalinimo laikotarpių Lukiškių TI-K (b. l. 110). Lukiškių TI-K, vykdydamas teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį, patikslino atsiliepime nurodytus laikotarpius (b. l. 119–123). Atsižvelgęs į tai, teismas vadovausis Lukiškių TI-K patikslintais duomenimis, susijusiais su minimalaus ploto vienam asmeniui kamerose užtikrinimu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas: nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2017 m. vasario 10 d. kalėjo kameroje Nr. 190, kurios plotas – 7,94 kv. m; nuo 2017 m. vasario 11 d. iki 2017 m. kovo 8 d. kalėjo kameroje Nr. 290, kurios plotas – 7,76 kv. m; nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. kalėjo kameroje Nr. 158, kurios plotas – 7,94 kv. m; nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. kalėjo kameroje Nr. 140, kurios plotas – 7,94 kv. m; nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. kalėjo kameroje Nr. 147, kurios plotas – 7,94 kv. m; nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 17 d. kalėjo kameroje Nr. 183, kurios plotas – 7,94 kv. m; nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. kalėjo kameroje Nr. 299A, kurios plotas – 7,45 kv. m; nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. sausio 4 d. kalėjo kameroje Nr. 182, kurios plotas – 7,94 kv. m; 2018 m. sausio 5 d. pareiškėjas buvo paleistas į laisvę.

VisÄ ginčo laikotarpį, t. y. iÅ¡ viso 344 paras, pareiÅ¡kėjas kamerose buvo kalinamas vienas arba dar su vienu asmeniui. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,72 kv. m 7,94 kv. m kameros ploto. Taigi, laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2018 m. sausio 5 d. LukiÅ¡kių TI-K užtikrino pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti kalinamam kamerose, kurios atitiktų įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo su tuo susiję argumentai atmetami kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino dėl to, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas, kadangi sanitarinis mazgas nuo kameros buvo atitvertas 1,3 m aukščio sienele.

Be to, LukiÅ¡kių TI-K naudojantis sanitariniais mazgais nebuvo užtikrintas jo privatumas.Sanitarinio mazgo patalpos įrengimÄ reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių 16.5 punkte nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, jose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.Atsakovės atstovo atsiliepime į skundÄ nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara, (b. l. 8–15).

Teismas neturi pagrindo abejoti LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų teisingumu. Aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯vertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, pripažintina, kad LukiÅ¡kių TI-K nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisių laikant jį kamerose, kuriose buvo įrengtas sanitarinis mazgas (su sienele). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo su tuo susiję skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.Pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .

EŽTT 2015 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypač svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ . Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ asmens bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis iÅ¡lieka visÄ laikÄ visiÅ¡kai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ /akutę (žr., pvz. 2009 m. kovo 12 d. sprendimÄ byloje Makarov prieÅ¡ RusijÄ , 2007 m. liepos 19 d. sprendimÄ byloje Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ , 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ir kt.).

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys.Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ ir jo prieduose patvirtino, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos yra atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara (b. l. 8–15).

Nors Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. gegužės mėn. pranešime nurodyta, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose yra įrengiamos užuolaidos, o atitinkamose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, Lukiškių TI-K teismui nenurodė ir nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, jog būtent pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K metu gyvenamosiose kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpoje buvo įrengtos užuolaidos ar sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

LVAT praktikoje (LVAT 2016 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ . Atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir nurodytÄ teismų praktikÄ , teismas konstatuoja, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas mÅ«rine sienele neužtikrina asmens privatumo apsaugos, todėl LukiÅ¡kių TI-K veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisėtais.PareiÅ¡kėjo teigimu, duÅ¡ai LukiÅ¡kių TI-K buvo stebimi pareigÅ«nų, be to, duÅ¡ai nėra atitverti vienas nuo kito.

SVÄ® 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. Minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalies 1–3 punktuose nustatyta, kad suėmimo vykdymo režimas yra asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygų ir elgesio taisyklių visuma. Pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas, nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiÅ«ra, asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai Å¡io įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atitinkamai, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijoje, nustatyta, kad asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose (įskaitant tardymo izoliatorius (3.2 punktas), priežiÅ«rÄ , be kita ko, sudaro: Å¡ių asmenų nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose (7.1 punktas); patikrinimai ir skaičiuotės (7.2 punktas); įstatymų nustatyto suėmimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas (7.3 punktas); laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiÅ«ros ir kratos (7.5 punktas); paÅ¡to ir perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, priėmimo ir įteikimo bei pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolė (7.8 punktas); atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimas (7.10 punktas); budinčioji priežiÅ«ros pamaina (7.11 punktas).

IÅ¡ pateikto teisinio reguliavimo matyti, jog viena iÅ¡ vidaus tvarkos LukiÅ¡kių TI-K užtikrinimo priemonių yra bÅ«tent pareigÅ«nų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Savo ruožtu dėl suėmimo ir bausmių vykdymo rėžimo neiÅ¡vengiami tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip nurodyta LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime, siekiant užtikrinti LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų privatumÄ , duÅ¡o patalpose yra įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad naudojantis duÅ¡u buvo varžomas jo privatumas, atmestini kaip nepagrįsti.

Skunde pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinta tinkama ventiliacija, temperatūra ir apšvietimas, buvo drėgna, trūko oro, ant lubų ir sienų buvo pelėsio.Vadovaujantis HN 134:2015 nuostatomis, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas).

Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ .

Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar LukiÅ¡kių TI-K, žinodamas apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Byloje duomenų, jog pareiÅ¡kėjas yra kreipęsis į NVSC, taip pat nėra. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K teismui pateiktų NVSC atliktų patikrinimų aktų matyti, kad visi patikrinimai buvo atlikti ne pareiÅ¡kėjo buvimo tikrinamose kamerose metu (b. l. 20–22, 25–27, 31–33, 37–38, 40–42).

Taigi, šiuo metu kamerų Nr. 190, 290, 158, 140, 147, 183, 299A, 182 būklės pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu nėra galimybės nustatyti.Lukiškių TI-K atsiliepime yra nurodžiusi, jog kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus. Iš byloje esančios Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 9 d. pranešimo (b. l. 67–68) taip pat matyti, jog Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliai, per langus. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui.

Tai, kad kameros vėdinamos per langus, patvirtino pats pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kameroje buvusi ventiliacija atitiko HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Teismas taip pat sutinka su atsakovės atstovo argumentais, jog asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas skunde nedetalizavo ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, patvirtinančių, kaip jis nustatė, jog kameroje vyravusi drėgmė siekė apie 70 proc.

Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės ir pelėsio, yra atmestini kaip neįrodyti.Pagal LVAT tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų (pvz., apÅ¡vietimo, drėgmės, pelėsio, temperatÅ«ros, tinko byrėjimo nuo sienų ir lubų, čiužinių, antklodžių, pagalvių, rankÅ¡luosčių bÅ«klės) pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrÄ sias įrodinėjimo tokio pobÅ«džio bylose taisykles, todėl pareiÅ¡kėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017 ir kt.).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas savo teiginių dėl kameroje esančio apÅ¡vietimo ir temperatÅ«ros visiÅ¡kai nedetalizavo, t. y. nedetalizavo, kÄ turėjo omenyje, teigdamas, kad kameros temperatÅ«ra buvo „maža“, „silpnas dirbtinis apÅ¡vietimas“, „buvo Å¡alta“, „švaraus oro kiekis neatitinka norminio oro Å¡varumo“, nenurodė, kada ir kuriose kamerose buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų, nepaaiÅ¡kino, kada ir kaip nustatė, jog kamerose buvo Å¡alta, nebuvo užtikrinamas tinkamas apÅ¡vietimas ir Å¡varaus oro kiekis, nenurodė Å¡iuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, neindividualizavo dėl to kilusių subjektinių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių yra kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir į LVAT formuojamÄ praktikÄ , laikytina, jog Å¡ioje dalyje nagrinėjamos pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės grindžiamos ne teismui teikiamais įrodymais, o bendro pobÅ«džio teiginiais (buvo Å¡alta, tamsu ir pan.), todėl nelaikytinos detalizuotu kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimu. Atitinkamai, pripažintina, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalius pareiÅ¡kėjo teiginius, todėl laikytina, jog įrodinėjimo naÅ¡ta laisvės atėmimo įstaigai neperėjo.

Vadinasi, atsakovės atstovo veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkama kamerų būkle (drėgna, pelėsis, švaraus oro kiekio ir kt.) nėra nustatytas.Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo įrengtos higienos reikmenų lentynėlės ar spintelės, taip pat veidrodžiai.Atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, atsakovo atstovui nepateikus įrodymų, jog, pavyzdžiui, buvo įrengtos spintelės ir veidrodžiai, šios aplinkybės vertinamos pareiškėjo naudai ir atitinkamai konstatuojami atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017).

Kita vertus, ir pats pareiškėjas privalo pakankamai detalizuoti bei pagrįsti savo teiginius dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo ir šio pažeidimo įtakos jo teisėms. Šiuo atveju pareiškėjas nurodo, kad „kai kuriose kamerose <...> nebuvo įrengtos lentynos higienos priemonėms laikyti. <...> daug kur kamerose nebuvo įrengti veidrodėliai“. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas niekaip nedetalizavo, kuriose konkrečiose kamerose ir kada nebuvo įrengti veidrodžiai ir tualeto reikmenų spintelės nenurodė, kokiu būdu dėl šio inventoriaus sanitariniuose mazguose nebuvimo jam pasireiškė prašoma atlyginti žala.

Iš byloje esančio atsiliepimo bei jo priedų matyti (b. l. 8–15, 60–62), kad visose kamerose yra įrengti veidrodžiai ir lentynos, kuriose pareiškėjas galėjo laikyti savo daiktus. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus.Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo vietos visiems atsisėsti prie stalo.Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176, 14.6 punkte nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ bei jo prieduose (b. l. 8–15, 60–62) nurodyta, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti bei higienos priemonėms susidėti, tačiau dėl kamerų ploto nėra galimybės jų įrengti papildomai. Kitaip tariant, LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra įrengtas visas pagal teisės aktus privalomas kietasis inventorius ir tik dėl mažo kamerų ploto nėra galimybės įrengti papildomo kietojo inventoriaus.

Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikosi ir LVAT, nagrinėdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylas (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visÄ ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjas kameroje buvo kalinamas vienas arba dar su kitu asmeniu. Todėl laikytina, jog pareiÅ¡kėjas visuomet turėjo galimybę atsisėsti prie stalo. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.Skunde taip pat teigiama, kad LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimų kiemeliai buvo prastos bÅ«klės – sienos ir grindys buvo nelygios, padengtos pelėsiu, nebuvo Å¡iukÅ¡lių dėžių, o suoleliai buvo sulaužyti.

HN 134:2015 21 punkte nustatyta, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės režiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros.

Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema (22 punktas).

Atitinkamai, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktÄ , pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, suimtieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kurie konkrečiai kiemeliai buvo blogos bÅ«klės, dėl to LukiÅ¡kių TI-K administracijai nesiskundė. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai ginčo laikotarpiu buvo techniÅ¡kai netvarkingi ir (ar) kėlė grėsmę pareiÅ¡kėjo sveikatai.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės atmestini kaip nepagrįsti.Pareiškėjas skundžiasi, kad kai kuriose kamerose jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktu, tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimų moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas).

Minėtų taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K gyvenamosioms patalpoms nėra taikomas reikalavimas dėl signalizacijos mygtukų įrengimo, kadangi tai susiję su patalpos rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu, tuo tarpu aptariamos taisyklės numato, kad jos nėra taikomos jau pastatytiems tardymo izoliatoriams.

Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi LVAT (žr., pvz. LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A236-858/2015, LVAT 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-150/2014). Kita vertus, pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, konkrečios situacijos (kada ir kokiomis aplinkybėmis), kurios metu ginčo laikotarpiu jam buvo iÅ¡kilusi grėsmė, dėl kurios reikėtų kviesti budintį pareigÅ«nÄ , byloje tokių duomenų taip pat nėra. Taigi pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pavojaus mygtukų įrengimo kamerose laikytini abstrakčiais ir nėra susiję su jo teisių pažeidimu.PareiÅ¡kėjas skunde nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija ignoravo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti antrÄ pledÄ .

Å ie pareiÅ¡kėjo argumentai taip pat atmestini, kaip abstraktÅ«s ir nepagrįsti įrodymais. PareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kada (bent apytiksliai), į kokius pareigÅ«nus ir kiek kartų kreipėsi. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K gauti tik pareiÅ¡kėjo skundai dėl neleidimo iÅ¡ laisvės perduoti vitaminų nuo (duomenys neskelbtini) bei LukiÅ¡kių TI-K teritorijoje veiklÄ vykdančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainomis, asortimentu, higienos ir veterinarijos normų, nesilaikymo kasos apskaitos taisyklių (b. l. 100–104, 107, 108).

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo su tuo susiję argumentai atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K suprastėjo jo sveikata – jam skaudėjo akis. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų bÅ«tų pablogėjusi jo sveikata. Byloje pateiktoje pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 124–128) taip pat nėra duomenų apie kokius nors pareiÅ¡kėjo regos pakitimus.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė kokius nors negrįžtamus akių bÅ«klės pakitimus, sÄ lygotus netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013). Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į privatumo neužtikrinimo trukmę (iÅ¡ viso 344 parų), į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad privatumo pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes, taip pat į tai, kad 2017 m. sausio 27 d., vasario 7–11, 15 d., kovo 9, 13, 28 d., balandžio 27 d., gegužės 2, 9 d., rugpjūčio 4–5, 10–11, 31 d., rugsėjo 13, 18–19, 23, 26–27 d., spalio 2 d. ir gruodžio 20 d. kamerose buvo laikomas vienas, taip pat į tai, jog pareiÅ¡kėjas teismui skundÄ , iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-2301-968/2017 iÅ¡nagrinėtam skundui.

Byloje taip pat nenustatyta, jog dėl aukščiau aptartų netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui kilo tokių neigiamų padarinių, kurie bÅ«tų negrįžtamai paveikę jo psichinės ir fizinės sveikatos bÅ«klę ginčo laikotarpiu (b. l. 124–128).Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo J. L. patirtų pažeidimų mastÄ bei trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas ir LVAT praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius (LVAT 2015 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015;

LVAT 2015 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 300 Eur suma yra protingo dydžio neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ jį pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 105 straipsnio 4 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : administracinė byla dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ dėl to, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių Tardymo izoliatoriuje-kalėjimo 2017 m. sausio 26 d. buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, paliekama nenagrinėtina.PareiÅ¡kėjo J.

L. (J. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                      Violeta Petkevičienė