d20d2fa0-0673-4b49-b630-2a08050b8696 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2820-505/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00494-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.;74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 20 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. V., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas M. V. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-5) nurodė, jog jis 2013 metais (tikslios datos neprisimena) laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.

Kamerų plotas buvo per mažas – mažose kamerose gyveno po 4 žmones, o kamerų plotas buvo apie 10 kv. m. Didelėse kamerose gyvendavo 6-8 žmonės, o jų plotas buvo apie 12 kv. m. Dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo jautė dusulį, sutriko miegas, pasitikėjimas savimi. Kamerose ant langų buvo grotos, todėl pareiÅ¡kėjas pastoviai buvo įsitempęs, jausdavo psichologinį spaudimÄ , jautėsi kankinamas, suvaržytas. Pažymėjo, kad maistas, kurį pirkdavo parduotuvėje, bÅ«davo normuojamas, jį liepdavo palikti dėžėje prie valgyklos ir galėdavo pasiimti tik per pavakarių ir vakarienės laikÄ .

Dėl to pareiÅ¡kėjas jautėsi kankinamas, alkanas. Net ir sulaukęs pilnametystės, pareiÅ¡kėjas negalėjo rÅ«kyti, todėl patyrė didžiulę depresijÄ , buvo kankinamas. Nurodė, kad buvo laikomas karantino patalpose, kuriose trÅ«ko gyvenamojo ploto. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 5000 Eur. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepimu į skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti (b. l. 38-43).Atsiliepime į skundÄ nurodė, jog pareiÅ¡kėjas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose (toliau – Kauno NTI – PN) su pertraukomis buvo nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. balandžio 1 d.

PareiÅ¡kėjui visÄ bausmės atlikimo laikÄ gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Kauno NTI – PN keliamas reikalavimas sudaryti saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ laikomiems asmenims. Kadangi pareiÅ¡kėjas bausmę atliko nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose kartu su nepilnamečiais (ir sulaukus pilnametystės), todėl draudimas rÅ«kyti jam ir toliau buvo taikomas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktyje nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ .

Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. AnalogiÅ¡ki reikalavimai nustatyti ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Todėl atsakovo veiksmai dėl grotų įrengimo kamerose neprieÅ¡tarauja teisės aktams. Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų. Ginčo laikotarpiu galiojusio Suimtųjų ir nuteistųjų aprÅ«pinimo maisto produktais ir bÅ«tiniausiais reikmenimis tvarkos apraÅ¡o 20 punkte buvo numatyta, kad suimtieji ir nuteistieji (tardymo izoliatoriuje) prekes laiko kamerose, o greitai gendančius maisto produktus Å¡aldytuvuose, esančiuose aukÅ¡to koridoriuje, 28 punkte numatyta, jog nuteistųjų įsigytos maisto prekės laikomos specialiai tam įrengtos patalpos spintelėse, o greitai gendančios – Å¡aldytuve. 29 punkte reglamentuota, kad įsigyti maisto produktai nepilnamečiams nuteistiesiems iÅ¡duodami pusryčių ir vakarienės metu, o pilnamečiams nuteistiesiems pavakarių metu, dalyvaujant Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistui.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys dėl maisto produktų įsigijimo normavimo yra nepagrįstas.Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. buvo patalpintas į karantino patalpas, kurios plotas 34,87 kv. m, joje buvo laikomi 6 asmenys, vienam asmeniui teko 5,82 kv. m, o tai atitinka ploto normos reikalavimus vienam asmeniui, todėl pareiškėjo teiginys dėl karantino patalpos perpildymo nepagrįstas ir atmestinas. Pareiškėjui atliekant bausmę Kauno NTI – PN buvo užtikrinta reikiama ploto norma vienam nuteistajam ir buvo suteikta visiška judėjimo laisvė jam skirtoje teritorijoje.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, patvirtinančių jam padarytÄ neturtinę žalÄ , nenurodė kaip įkalinimas kameroje neigiamai įtakojo jo sveikatÄ , o taip pat nepateikė įrodymų, kad jis kokiu nors bÅ«du skundėsi įstaigos administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir ar kreipėsi į įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl pablogėjusios sveikatos. Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas M.

V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, atstovas. PareiÅ¡kėjui ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) 75 str. 1 d.). PareiÅ¡kėjo ir atsakovo atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 78 str. 3 d.).PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas dalinai.Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose (toliau – Kauno NTI - PN).Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas prašo neturtinės žalos, patirtos jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kauno NTI - PN 2013 metais atlyginimo. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.3. punkte reglamentuota, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 4,1 kv. m vienam žmogui.

Iš byloje esančių duomenų, t. y. iš 2016 m. balandžio 18 d. Kauno NTI - PN pateiktos pažymos Nr. 24-1447 matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. su pertraukomis laisvės atėmimo bausmę atliko tardymo izoliatoriuje kamerose Nr. 501, 408, 509, 510, 508, 512, 502, 406, 404, 411, 506, 410, o nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. bausmę atliko karantino patalpoje (teko gyvenamojo ploto 5,82 kv. m), nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos minimalios vienam asmeniui tenkančios ploto normos.

Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ , todėl darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui kalint Kauno NTI – PN laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. buvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje ir jo argumentai dėl netinkamo ploto kamerų atmetami kaip nepagrįsti (b. l. 44-47, 48). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose ant langų buvo grotos.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (akto redakcija, galiojanti nuo 2009 m. liepos 17 d.) 1 punktas numato, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, o pagal 2 punktÄ Å¡ios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Taisyklių 14.1 punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.Ä®vertinus teisinį reglamentavimÄ dėl grotų ant langų įrengimo, nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo Å¡io pobÅ«džio argumentai atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, jog maistas, kurį pirkdavo parduotuvėje, bÅ«davo normuojamas, jį liepdavo palikti dėžėje prie valgyklos ir galėdavo jį pasiimti tik pavakarių ir vakarienės laiku.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų.

Pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų sÄ raÅ¡Ä nustato Teisingumo ministerija (2 dalis). Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-172, 86 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų parduotuvėse ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų direktorius 2013 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr. 1-160 patvirtino Suimtųjų ir nuteistųjų aprÅ«pinimo maisto produktais ir bÅ«tiniausiais reikmenimis tvarkos (toliau – Tvarka) apraÅ¡Ä (kuris galiojo ginčo laikotarpiu). Tvarkos 20 punkte nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji (tardymo izoliatoriuje) prekes laiko kamerose, o greitai gendančius maisto produktus Å¡aldytuvuose, esančiuose aukÅ¡to koridoriuje, 28 punkte nurodyta, jog nuteistųjų įsigytos maisto prekės laikomos specialiai tam įrengtos patalpos spintelėse, o greitai gendančios Å¡aldytuvuose, 29 punkte reglamentuota, kad įsigyti maisto produktai nepilnamečiams nuteistiesiems iÅ¡duodami pusryčių ir vakarienės metu, o pilnamečiams nuteistiesiems pavakarių metu, dalyvaujant Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistui (b. l. 59-62).Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė pakankamai duomenų konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus, t. y., kad atsakovas nesuteikė galimybės įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų, neiÅ¡davė maisto produktų Tvarkoje nustatytu laiku, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl maisto normavimo, galimybės jį pasiimti tam nustatytu laiku, atmestini kaip nepagrįsti.

Skunde pareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad net ir sulaukus pilnametystės, jis negalėjo rÅ«kyti.1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, Å¡io įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimÄ , jų prieinamumÄ (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir Å«kiui, o Å¡io įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostata (2015 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. XII-1648 redakcija) numatanti, jog Lietuvos Respublikoje draudžiama asmenims iki 18 metų rÅ«kyti (vartoti) tabako gaminius ar jų turėti, įsigaliojo 2015 m. gegužės 1 d. Ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. balandžio 15 d., 19 straipsnio nuostatose nebuvo įtvirtintas minėtas draudimas. Kadangi teisės aktai ginčo laikotarpiu nenumatė amžiaus ribos, nuo kada galima rÅ«kyti (vartoti) tabako gaminius ar jų turėti, atsižvelgus į tai, jog pareiÅ¡kėjas, sulaukęs 18 metų 2014 m. vasario 15 d., dar 2 mėnesius (nuo 2014 m. vasario 15 d. iki 2014 m. balandžio 15 d.) bausmę atliko Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose, kuri nėra nei Å¡vietimo, nei sveikatos priežiÅ«ros įstaiga (ginčo laikotarpiu galiojusi minėto įstatymo 19 straipsnio redakcija), teismas daro iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeista pareiÅ¡kėjo pasirinkimo teisė bausmės atlikimo metu ne bendrose gyvenamosiose, kitose ne bendro naudojimo patalpose rÅ«kyti (vartoti) tabako gaminius, ir dėl to pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus.Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, vadovaudamasis ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalimi, CK 1.138 straipsniu, kai kuriais atvejais konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr. 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-919-442/2016 ir kt.).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir EŽTT, spręsdamas dėl Konvencijoje numatytų teisių gynimo (žr. EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Å ie teismai savo praktikoje akcentuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ M. prieÅ¡ LietuvÄ ).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Apibendrindamas iÅ¡vardintas nuostatas teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Ä®vertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ , nes nebuvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis - t. y. grubiai pažeidžiančiomis Konvencijos 3 str. nuostatas, sÄ lygomis, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 d. 4 p.).Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo M. V. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 15 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas (pasirinkimo teisė rÅ«kyti (vartoti) tabako gaminius) Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.Kitos skundo dalies netenkinti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                                      Daina Kukalienė