d20cbec3-00fa-4974-abef-eafe25e60f9f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-398-881/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18194-2009-0Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.1.   (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų N. K., A.

K., G. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-827-465/2011 pagal ieÅ¡kovės S. A. ieÅ¡kinį atsakovams N. K., A. K., G. K. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                  I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė S. A. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovų N. K., A.

K., G. K. 10 389,61 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2009 m. birželio 26 d. jos butas buvo užpiltas sprogus unitazo žarnelei atsakovų bute. Užpylimo metu buvo apgadintos ieÅ¡kovės buto grindys, lubos, kambarių durys, pianinas ir kiti daiktai.            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu ieÅ¡kovės S. A. ieÅ¡kinį tenkino – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų N. K., A.

K. ir G. K. solidariai 10 389,61 Lt, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ 10 389,61 Lt sumÄ nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo 2009 m. spalio 13 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės N. K. 196 Lt žyminio mokesčio ir 1 437 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovų A. K. ir G. K. po 58 Lt žyminio mokesčio ir 431,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės N. K. 34,50 Lt, o iÅ¡ atsakovų A. K. ir G. K. po 10,36 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.Teismas nurodė, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.).

Å ia teisine norma yra įtvirtinta generalinio delikto doktrina, kuri reiÅ¡kia, kad bet koks žalos padarymas laikomas deliktu, jeigu asmuo neįrodo esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė negalima. Å is generalinio delikto principas reiÅ¡kia, kad žalos faktas kartu reiÅ¡kia žalos padariusio asmens veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės prezumpcijÄ . TokiÄ praktikÄ formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006 m. birželio 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-422/2006 ir 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis c. b.

Nr. 3K-3-580/2007). Teisei prieÅ¡taraujantis veikimas ar neveikimas bendrosios žalos atlyginimo prasme yra pats žalos padarymo faktas, kadangi įstatymai neleidžia daryti žalos. Padarymas žalos nesant teisėto pagrindo yra neteisėtas.Teismas konstatavo, kad butas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams N. K. bei jos sÅ«nums A. ir G. K.. Atsakovai pripažįsta, kad ieÅ¡kovės butas buvo užlietas vandeniu dėl jų bute sprogusios unitazo žarnelės, tad jie ir privalo solidariai atlyginti ieÅ¡kovei buto užliejimo metu padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.6 str. 3 d.).

Teismas nurodė, kad nors atsakovai ginčija sumÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovė, teismo nustatyta tvarka paskirta ir atlikta turto (nuostolių) nustatymo ekspertizė butui padarytus nuostolius įvertino net didesne suma, tad ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai (CK 6.263 str. 2 d.).               III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovai N. K., A. K., G. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimÄ dalyje dėl žalos dydžio nustatymo ir priteisti žalai atlyginti 3 000 Lt bei sumažinti teismo iÅ¡laidas priklausomai nuo sumažintos sumos dydžio.

Nurodo, kad dėl to, jog atsakovų bute trÅ«ko unitazo žarnelė, nėra nei atsakovų kaltės, nei aplaidumo, tokių aplinkybių negalima numatyti, todėl teismas nepagrįstai teigė, kad žalos faktas kartu reiÅ¡kia ir žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisėtumÄ ir jo kaltės prezumpcijÄ . Atsakovų teigimu, akivaizdu, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio pasėkoje įvyko buto užliejimas. Atlygindami žalÄ atsakovai privalo atstatyti buto apgadinimus į tokiÄ padėtį, kuri buvo iki užliejimo, o ne pagerinti buto kokybę atliekant jame einamÄ jį remontÄ , kurį ieÅ¡kovė nori atlikti atsakovų sÄ skaita.

IeÅ¡kovė pateikė lokalinę sÄ matÄ , kuri sudaryta visiÅ¡kam buto remontui, o ne užpylimo pasekmių likvidavimui. Be to, sÄ mata sudaryta asmenų, neturinčių įgaliojimų vertinti žalos dydį. Teismas iÅ¡ esmės rėmėsi Å¡ia sÄ mata, nors akivaizdu, kad Å¡i sÄ mata – tai nepagrįstas statybinių medžiagų ir darbų iÅ¡vardijimas. Be to, teismas atsisakė tenkinti atsakovų praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti į teismo posėdį turto vertintojÄ , dėl ko atsakovams buvo atimta procesinė teisė ginčyti turto vertintojo atliktus nepagrįstus paskaičiavimus.

Atsakovai teismui pateikė sudarytÄ patalpų remonto sÄ matÄ , atstatant ieÅ¡kovės butÄ Ä¯ buvusiÄ padėtį, tačiau teismas dėl Å¡ios sÄ matos nepasisakė, jos nevertino, kaip ir tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovės butas buvo 20 metų neremontuotas, jo bÅ«klė prasta. Taigi ieÅ¡kovė privalėtų savo lėšomis remontuoti butÄ , atsakovams prisidėjus 3 000 Lt suma žalai atlyginti. IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti jos naudai 10 389 Lt akivaizdžiai nepagrįstas ir neįrodytas bei pateiktas su tikslu neteisėtai pasipelnyti.

Be to, Å¡i suma tik menama, ieÅ¡kovė kol kas dar nepatyrė jokių nuostolių ir iÅ¡laidų ir neaiÅ¡ku, ar jų turės. IeÅ¡kovė ir teismas neįrodė, kad atsakovų veiksmai buvo neteisėti, o CK 6.246 str. numato civilinę atsakomybę tik esant neteisėtiems atsakovų veiksmams. IeÅ¡kovė S. A. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje.

Nurodo, kad priteistÄ Å¾alos dydį pagrindžia eilė byloje esančių įrodymų. IeÅ¡kovė į bylÄ yra pateikusi 2009 m. birželio 6 d. aktÄ , kuriame konstatuota, kad užliejimo iÅ¡ apeliantų buto metu labiausiai nukentėjo ieÅ¡kovės buto grindys, užpiltos lubos, iÅ¡brinko pianinas bei kambarių durys, užpilti lovų čiužiniai, knygų lentynos, miegamojo lova, kilimas, sienų tapetai, jame taip pat konstatuota, kad buvo užlietos ir po ieÅ¡kovės butu esančios kirpyklos patalpos, kas tik patvirtina užliejimo mastÄ .

Dėl Å¡ios priežasties apeliantai neturi jokio pagrindo teigti, kad, pavyzdžiui, užliejimo metu grindys nebuvo sugadintos. BÅ«tent grindų remontas sudaro didžiausiÄ Å¾alos dalį. Po užliejimo ieÅ¡kovė, siekdama įvertinti žalos dydį, kreipėsi į atestuotÄ bendrovę UAB „Remlesta“, kuri nustatė, kad aplieto ieÅ¡kovės buto pasekmių paÅ¡alinimas kainuos 11 165,19 Lt. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ skirti žalos nustatymo ekspertizę, kuri parodė, kad užliejimo metu padaryta žala netgi virÅ¡ija ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu praÅ¡omas priteisti sumas.

Apeliantai turėjo galimybę pateikti teismui kito eksperto kandidatÅ«rÄ , be to, pateikti teismo paskirtam ekspertui užduotinus klausimus, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, patenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo.           Byloje nustatyta, kad 2009 m. birželio 26 d. ieÅ¡kovės butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užpiltas sprogus unitazo žarnelei atsakovų bute.

Apeliantai Å¡io fakto neginčija, tačiau teigia, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų.           Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių.

Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį c. b. 3K-3-299/2008). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ginčo, kad ieÅ¡kovės butas buvo užpiltas iÅ¡ virÅ¡uje esančio atsakovų buto, apskritai nėra, o įrodinėti, ar atsakovų turtas buvo netinkamai valdomas ar naudojamas, pagal minėtÄ teismų praktikÄ , ieÅ¡kovė neprivalo.           Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali bÅ«ti turto sugadinimas.

JÄ patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali bÅ«ti iÅ¡laidos, jeigu remontas jau atliktas, arba bÅ«simo remonto kaÅ¡tai (sÄ naudos), jeigu remontas dar neatliktas. Lėšų panaudojimas turi bÅ«ti susijęs su sugadinimų paÅ¡alinimu, todėl pagal pateiktas remonto sÄ matas ar skaičiavimus teismas gali reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad visi sÄ matoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų paÅ¡alinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį c. b. 3K-3-299/2008).           Nagrinėjamu atveju atsakovams ginčijant ieÅ¡kovei padarytos žalos dydį ir Å¡alims pateikus skirtingas remonto darbų sÄ matas, byloje buvo paskirta žalos (nuostolių) nustatymo ekspertizė.

Ekspertas nustatė, kad žala, padaryta butui, esančiam (duomenys neskelbtini), dėl užpylimo, įvykusio 2009 m. birželio 26 d., 2009 m. birželio mėnesio kainomis buvo 10 891 Lt žalos Å¡alinimo darbams samdant įmonę (rangos bÅ«du) arba 6 284 Lt žalos Å¡alinimo darbus atliekant Å«kio bÅ«du. Be to, ekspertas taip pat pateikė iÅ¡vadÄ , kad paslėptų pažeidimų, kurie galėjo atsirasti dėl užliejimo, Å¡alinimo darbų kaina bÅ«tų 3 188 Lt žalos Å¡alinimo darbams samdant įmonę (rangos bÅ«du) arba 1 975 Lt žalos Å¡alinimo darbus atliekant Å«kio bÅ«du.

Nustatydamas žalos dydį ekspertas taikė atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) metodÄ , pagal kurį vertinamo objekto atkuriamoji vertė apskaičiuojama atsižvelgiant ir į vertinamo objekto nusidėvėjimo vertę. Duomenų, kad šį metodÄ ekspertas bÅ«tų taikęs neteisingai, byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad apeliantams buvo suteikta galimybė pateikti teismui savo klausimus ekspertui bei pasiÅ«lyti ekspertų kandidatÅ«ras, tačiau jie Å¡ia teise nepasinaudojo. Ä®vertinusi byloje esantį ekspertizės aktÄ bei apeliantų pateiktus argumentus, teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad eksperto apklausa nagrinėjamu atveju nebuvo objektyviai bÅ«tina, tuo tarpu teisė teikti savo įrodymus, patvirtinančius ekspertizės iÅ¡vados klaidingumÄ , iÅ¡ apeliantų nebuvo atimta.

Kadangi skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė netgi mažesnę sumÄ nei žalos Å¡alinimo darbus samdant įmonę įvertino ekspertas, teismas neturi pagrindo teigti, kad Å¡i suma yra nepagrįsta ir turėtų bÅ«ti mažinama.           Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį atsakovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.           Nors ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovų jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių Å¡ias iÅ¡laidas, nepateikė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti šį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nėra pagrindo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                               Andrius Ignotas        Vilija Mikuckienė                                                                                                                             Asta Radzevičienė