2021-03-24 Nr. AB-5923-3-61-3-03215-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-862-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03215-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) prašymą dėl administracinės bylos pagal pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. M. (J. M.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) generalinio direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. 1P-631 (toliau – ir Įsakymas) ir juo pareiškėjui skirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakyme ir Departamento generalinio direktoriaus 2019 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1B-476 sudarytos komisijos 2019 m. liepos 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-2291 (toliau – ir Išvada) netinkamai nustatyti ir įvertinti visų 2019 m. gegužės 2 d. Šalčininkų kelio poste dirbusių pareigūnų veiksmai, netinkamai individualizuotas pareigūnas, kuris kaltais netyčiniais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinė nuobauda už nusižengimą dėl neatsargumo paskirta tik pareiškėjui, nors įvykio metu (kai suveikė numerių atpažinimo sistema (toliau – ir NAS)) muitinės patalpose savo pareigas atliko ir kiti pareigūnai (A.

N., S. Z., D. Č.), atsakingi už NAS sistemos duomenų stebėjimą. Priešingai nei nurodyta Išvadoje, pareiškėjas susiklosčiusioje situacijoje operatyviai reagavo į NAS sistemos garsinį signalą, sužinojęs apie NAS sistemoje gautą pranešimą tikrinti automobilį iškart apie tai informavo pamainos viršininką bei atliko būtinus sistemos duomenų patikrinimo veiksmus, nenustatęs privalomų tikrinti lengvųjų automobilių nesiėmė kitų būtinų veiksmų. Pasak pareiškėjo, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tinkamai patikrinti jo tarnybiniame pranešime nurodyti esminiai duomenys, kad darbas su NAS sistema dažnai apsunkintas dėl nuolat atsirandančių techninių trukdžių – sistemoje ne visada suveikia garsiniai signalai, vienų transporto priemonių duomenys persidengia su kitais ir pan.

Šias aplinkybes patvirtino kitas muitinės pareigūnas A. N., taip pat analizuoti vaizdo įrašai ir jų aprašymas. Nepatikrinus šių esminių aplinkybių, negalėjo būti nustatytas pareiškėjo neveikimas einant tarnybines pareigas, nes jam tikrinant NAS garsinį signalą lengvojo automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sistema neišmetė kaip privalomo tikrinti. Transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai poste buvo patikrinta, bet nenustačius poreikio atlikti išsamesnius patikrinimo veiksmus buvo paleista. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo konstatuoti, jog minėta transporto priemonė nebuvo patikrinta bei nebuvo tinkamai įvertinti šios transporto priemonės muitinio tikrinimo rizikos veiksniai ir kad dėl to buvo padaryta žala, kuri Išvadoje nėra nustatyta ir aiškiai apibrėžta.

Pareiškėjo teigimu, jo tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neįvertinus visų esminių įvykio aplinkybių bei su šiuo įvykiu susijusių muitinės pareigūnų veiksmų, neįrodyta pareiškėjo kalta veika, nebuvo nustatytos ir įvertintos galbūt neteisėtais veiksmais sukeltos neigiamos pasekmės (žala ir jos dydis), o nenustačius visų būtinųjų tarnybinio nusižengimo požymių, Departamento sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Departamentas nurodė, kad Išvados konstatuojamoje dalyje išdėstytos visos nustatytos aplinkybės – nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, kuri pasireiškė nerūpestingumu, kadangi pareiškėjas nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali kilti tam tikri padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nestebėjo NAS naudotojo sąsajos ir joje fiksuotų įvykių, dėl to laiku nepamatė kompiuteryje pateiktos NAS informacijos, NAS pranešimą pamatė tik tuomet, kai apie tai pareiškėją informavo įvažiavimui vadovaujanti pareigūnė D.

Č. ir automobilis jau buvo išleistas iš punkto). Nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo tinkamai atlikti savo pareigų. Pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmė – transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išleista iš posto teritorijos neatlikus pagal NAS nurodymus privalomo atlikti muitinio tikrinimo. Jeigu pareiškėjas būtų tinkamai vykdęs jam pavestas pareigas ir operatyviai sureagavęs į garsinį bei vaizdinį NAS pranešimą, informaciją apie aptiktą įtartiną numerį pateikęs vadovaujančiai pareigūnei, atsakingiems pareigūnams suformavęs pavedimą bei nedelsiant ėmęsis priemonių, kad minėta transporto priemonė be patikros neišvyktų iš punkto teritorijos, minėtai transporto priemonei būtų atliktas tinkamas muitinis tikrinimas pagal NAS nurodytus tikrinimo būdus ir patikrinimo instrukcijas.

Atsakovo teigimu, tarnybinis patikrinimas atliktas išsamiai ir objektyviai įvertinus visas esmines įvykio aplinkybes bei su įvykiu susijusių muitinės pareigūnų veiksmus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas neatsakingai analizavo NAS kompiuteryje pateiktą informaciją (informaciją studijavo vos 3 sekundes), nestebėjo NAS sąsajos ir joje fiksuotų įvykių (per visą nurodytą laikotarpį į NAS kompiuterį pažvelgė tik vieną kartą), todėl nematė NAS pateiktos informacijos bei neatliko visų kitų reikalaujamų atlikti veiksmų.

Departamentas atkreipė dėmesį, kad 2019 m. gegužės 2 d. jokių NAS sutrikimų nebuvo registruota, nebuvo vykdomi jokie darbai, pagal įvykių ir veiksmų registrus matyti, kad įtartinas numeris užfiksuotas 15:24, pranešimai apie įtartiną numerį išsiųsti 15:25, programoje nėra įrašų apie klaidas ir sutrikimus. NAS sistema rodo, kad įtartinas numeris buvo užfiksuotas ir iškart sugeneruotas įvykis prisijungusiems sistemos vartotojams. Lengvasis automobilis turėjo būti patikrintas ne tik apžiūros būdu, bet ir kitais būdais (rentgeno kontrolės priemonėmis ir atliekant akcizinių prekių paiešką), muitinio tikrinimo pagal NAS nurodymus reikalavimų apimtis buvo didesnė, nei atliktas transporto priemonės patikrinimas.

Departamentas atkreipė dėmesį, kad formalaus pobūdžio teisės pažeidimams nėra reikšmingas žalos nustatymas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. M. skundą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

6.1. Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste (toliau – ir Postas) 2019 m. gegužės 2 d. apie 15.24 val. NAS užfiksavo per Postą į Lietuvos Respubliką atvykstantį automobilį Dodge Caravan valst. Nr. (duomenys neskelbtini). NAS suformuotoje užduotyje nurodė: „Rentgeno kontrolė, detalus tikrinimas, akcizinių prekių paieška. Patikrinus neišleisti, informuoti MKT tel. Nr. 868788441“. NAS suformuota užduotis nebuvo įvykdyta, nes 2019 m. gegužės 2 d. apie 15.44 val. automobilis, neatlikus numatytų kontrolės veiksmų, išvyko iš Posto.

6.2. Departamento generalinio direktoriaus 2019 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1B-476 sudaryta komisija tarnybiniam nusižengimui ištirti, pareiškėjas 2019 m birželio 7 d. pranešimu Nr. B-1970 informuotas dėl tarnybinio nusižengimo, jam pasiūlyta pateikti paaiškinimą. Pareiškėjas 2019 m. birželio 13 d. pateikė paaiškinimus tarnybinio patikrinimo grupei, savo kaltės dėl padarytos veikos nepripažino.

6.3. Komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2019 m. liepos 17 d. parengė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-2291, atsižvelgė į pareiškėjo gerą tarnybinę veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, kilusias pasekmes dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, kaltės formą bei kitas aplinkybes, pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

6.4. Departamento generalinis direktorius 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1P-631 skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą, už tai, kad jis 2019 m. gegužės 2 d. ir 3 d. dirbdamas Poste darbo vietoje Nr. 5 (nuo 2019 m. gegužės 2 d. 9.00 iki 2019 m. gegužės 3 d. 9.00 val.), darbo vietose Nr. 6 ir 7 (nuo 2019 m. gegužės 2 d. 13.00 iki 17.00 val.) privalėdamas atlikti šiose darbo vietose numatytas funkcijas, tinkamai jų neatliko, nes 2019 m. gegužės 2 d. 5.24 val. į Postą atvykus transporto priemonei valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei NAS pateikus garsinį ir vaizdinį pranešimą apie į Postą atvykusią ieškomą transporto priemonę ir nurodymą („Rentgeno kontrolė, detalus tikrinimas, akcizinių prekių paieška. Patikrinus neišleisti, informuoti MKT tel. 868788441“), šio nurodymo neįvykdė, nes tinkamai nestebėjo NAS naudotojo sąsajos ir joje fiksuotų įvykių, nesusipažino su NAS pranešime pateikta informacija apie transporto priemonei valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus tikrinimo būdus bei papildomus nurodymus, operatyviai nereagavo į sistemos pranešimą apie įtartiną valstybinį numerį, nesiėmė priemonių, kad ši transporto priemonė be patikros neišvyktų iš pasienio kontrolės teritorijos, neinformavo vadovaujančio pareigūno ar pamainos viršininko apie gautą NAS pranešimą bei jo turinį, nedavė pavedimo atsakingam pareigūnui atlikti transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) muitinį tikrinimą pagal NAS pateiktą instrukciją bei tuo sudarė sąlygas minėtam automobiliui išvykti iš Posto į Lietuvos Respublikos teritoriją be privalomos patikros.

7. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 6 dalimi, 38 straipsnio 1 dalimi, 39 straipsnio 1 ir 12 dalimis, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. spalio 4 d.) 2–4, 21 punktais, Statuto pakeitimo 2018 m birželio 29 d. įstatymu Nr. XIII-1381, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nuo 2019 m sausio 1 d. finansų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms pradėtas taikyti naujas teisinis reglamentavimas – pareigūnai, iki Statuto įsigaliojimo ėję pareigas finansų ministro valdymo sričių statutinėse įstaigose, nuo 2019 m sausio 1 d. laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, tarnaujančiais Statuto nustatyta tvarka. Nuo 2019 m sausio 15 d. tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 (toliau – ir Aprašas).

8. Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi Statuto 21 straipsnio 6 punktu, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktais, Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3V-73 patvirtintų Šalčininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Posto vidaus tvarkos taisyklės), Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių, patvirtintų Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625, 9 punktu, Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių, patvirtintų Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625, 54 punktu, Vilniaus teritorinės muitinės vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2019 m kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-179 (pareiškėjas susipažino 2019 m. kovo 7 d.), 51, 51.4 punktais, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888, 7.8.2 punktu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Išvados konstatuojamoje dalyje išdėstytos visos nustatytos aplinkybės, o byloje pateikta vaizdo medžiaga bei pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad jis nereagavo į NAS signalą, tuo metu užsiėmė kita veikla. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas atliktas išsamiai ir objektyviai įvertinus visas aplinkybes.

9. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimams. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad transporto priemonė buvo patikrinta, nes lengvasis automobilis turėjo būti patikrintas ne tik apžiūros būdu, bet ir kitais būdais (rentgeno kontrolės priemonėmis ir atliekant akcizinių prekių paiešką). Išvadoje nurodytas priežastinis ryšys ir padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmė (transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išleista iš Posto teritorijos neatlikus privalomo atlikti pagal NAS nurodymus muitinio tikrinimo).

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Komisija tarnybinio patikrinimo metu 2019 m. birželio 26 d. el. paštu (itpc@lrmuitine.lt) kreipėsi į Muitinės informacinių sistemų centrą dėl informacijos, ar 2019 m gegužės 2 d. NAS užfiksavus valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sistema veikė korektiškai. 2019 m birželio 27 el. paštu gautame atsakyme nurodyta, kad 2019 m. gegužės 2 d. jokių NAS sutrikimų neregistruota, jokie darbai nebuvo vykdomi, įtartinas numeris užfiksuotas 15:24, pranešimai apie įtartiną numerį išsiųsti 15:25, programoje nėra įrašų apie klaidas ir sutrikimus. Muitinės informacinių sistemų centras 2019 m. liepos 3 d. papildomai nurodė, kad NAS sistema rodo, jog įtartinas numeris buvo užfiksuotas ir iškart sugeneruotas įvykis prisijungusiems sistemos vartotojams. Komisija, analizuodama posto pareigūnų darbą su NAS nustatė, kad pravažiavus atpažintam įtartinam automobiliui, naudotojui apie tai pranešama garsiniu signalu ir operatorius naujai atsidariusiame lange privalo patvirtinti įvykį įvesdamas patikrinimo bei rezultatų kodų informaciją („NAS posto pareigūnų naudotojo vadovas v 1.1“ 3.1 papunktis), numeriai, kurie sistemos buvo atpažinti kaip įtartini, rodomi raudonai („NAS posto pareigūnų naudotojo vadovas vi. 7“ 3.2 papunktis). Atsižvelgęs į šiuos bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo teiginius dėl sistemos trikdžių laikė nepagrįstais.

11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas 2019 m. gegužės 2 d. 5.24 val., į Postą atvykus transporto priemonei valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir NAS pateikus garsinį ir vaizdinį pranešimą apie į Postą atvykusią ieškomą transporto priemonę, neįvykdė NAS nurodymo, sudarė sąlygas minėtam automobiliui išvykti iš Posto į Lietuvos Respublikos teritoriją be privalomos patikros, šiais savo veiksmais pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 5.1, 5.14 punktus ir kitus teisės aktus, todėl Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nurodant, koks tarnybinis nusižengimas padarytas, jo padarymo laiką, aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdį ir dydį, tarnybinio nusižengimo pasekmes ir pasiūlymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, kuri pasireiškė nerūpestingumu, nes jis nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali kilti tam tikri padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Įvertinęs byloje pateiktą vaizdo medžiagą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 2 d. 5.24 val., kai buvo gautas NAS garsinis signalas dėl automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinimo, šio nurodymo neįvykdė, užsiėmė kitais darbais, apie šį nurodymą nepranešė savo kolegai A.

N., kuris tuo metu atlikinėjo automobilio patikrinimą, sudarė sąlygas minėtam automobiliui išvykti iš Posto į Lietuvos Respublikos teritoriją be privalomos patikros. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdyje pateikti pareiškėjo paaiškinimai, kad jis girdėjo NAS signalą, matė įrašą, tačiau jį girdėjo ir kiti muitinės pareigūnai, taip pat jo kolega A. N., neatitinka byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas tinkamai nestebėjo NAS naudotojo sąsajos ir joje fiksuotų įvykių, nesusipažino su NAS pranešime pateikta informacija apie transporto priemonės valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinimo būdus bei papildomus nurodymus, operatyviai nereagavo į sistemos pranešimą apie įtartiną valstybinį numerį, nesiėmė priemonių, kad ši transporto priemonė be patikros neišvyktų iš pasienio kontrolės teritorijos, neinformavo vadovaujančio pareigūno ar pamainos viršininko apie gautą NAS pranešimą, nedavė pavedimo, atsakingam pareigūnui atlikti transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) muitinį tikrinimą pagal NAS pateiktą instrukciją.

12. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Departamentas išsamiai išanalizavo kaltės formą, nusižengimo padarymo aplinkybes bei kitas tarnybinei nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda (papeikimas) yra teisėta, nėra pagrindo ją švelninti.

III. 13. Pareiškėjas J. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

14. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundą išnagrinėjo neobjektyviai, nevisapusiškai, neteisingai įvertino teisės aktų reikalavimus ir faktinės bylos aplinkybes, nenagrinėjo ir (ar) nevertino skunde bei teismo posėdyje nurodytų aplinkybių, pasirėmė klaidinga Departamento pateikta informacija. Pasak pareiškėjo, iš vaizdo įrašo teismo posėdyje buvo nustatyta, kad pareiškėjas stebi NAS kompiuterio sąsają, joje fiksuotus įvykius, tačiau analizuodamas NAS kompiuterio ekrano vaizdą jokių vaizdinių pakitimų nenustato.

Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir neatskleidė, kaip turėtų būti stebima NAS sistema. NAS sistemos naudotojo vadove, Posto vidaus tvarkos taisyklių 4 priede bei pareigybės aprašyme nėra nurodyta, kaip tūrėtų būti tinkamai stebima NAS sistema, t. y. kiek laiko ir kokiu būdu tūrėtų būti stebimas kompiuterio vaizdas. Departamento teismui pateikta išvada kad trijų sekundžių nepakanka pamatyti atvykusį įtartiną automobilį, yra subjektyvi ir klaidinga. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad jis nuolat stebėjo NAS sistemos sąsają, t. y. prieidamas prie kompiuterio, stebėdamas pro langą iš lauko pusės, įeidamas bei išeidamas atkreipdavo dėmesį, ar nepasikeitė vaizdas, be to, pareiškėjas teismo posėdyje teikė paaiškinimus apie netinkamą NAS sistemos veikimą.

Teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą nebuvo girdėti jokio garsinio signalo, iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas neužsiėmė kitais darbais, o atliko pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, t. y. rašė pasiaiškinimą dėl tranzito procedūros, vykdė pamainos viršininko žodinį nurodymą, stebėjo NAS sąsają ir joje fiksuotus įvykius. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas šališkai, neobjektyviai ir neišsamiai nagrinėjo Muitinės informacinių sistemų centro pateiktus atsakymus, vertino tik jų dalį, nevertino pareiškėjui naudingos ir svarbios aplinkybės, kad negalima pasakyti, kada pareigūnas pamatė įvykį, nes posto kompiuterių veikla nestebima.

Teismo posėdyje išanalizavus vaizdo įrašą, negauta duomenų apie tai, kad NAS sistemai atpažinus įtartiną numerį informacija būtų pranešta garsiniu signalu ir kompiuterio ekrane pažymint informaciją spalvine priemone, raudona spalva. Siekiant patvirtinti minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas prašymas dėl visų darbo vietoje Nr. 5 įrengtų vaizdo kamerų įrašų išreikalavimo, tačiau teismas be jokių motyvų minėtą prašymą atmetė. Teismo posėdyje buvo nustatyta, kad nė vienas pareigūnas, dirbantis darbo vietoje Nr. 5, nematė NAS kompiuterio ekrane pateikto garsinio ir vaizdinio pranešimo.

Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad nuo 2020 metų pradžios buvo pakeistas Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3V-73 patvirtintų Šalčininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių 1 priedas „Šalčininkų kelio posto darbo vietų aprašymas“, buvo panaikinta darbo vieta Nr.

5. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju jo veiksmuose nebuvo nustatyta kaltė.

15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Departamentas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Atsakovas taip pat pažymi, kad vaizdo įraše yra užfiksuota, jog 15:25:04 girdėti NAS garsinis signalas, tačiau pareiškėjas dirba prie kompiuterio ir į signalą nereaguoja. Be to, aplinkybę, kad „supypsėjo NAS kompiuteris“ 2019 m. gegužės 10 d. teiktame paaiškinime nurodė pats pareiškėjas. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netenkino jo prašymų dėl stebėjimo kamerų įrašų išreikalavimo – Departamentas pirmosios instancijos teismo pavedimu 2019 m. gruodžio 6 d. raštu pateikė papildomą su ginču susijusią vaizdo medžiagą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Tarnybinis ginčas byloje kilo dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. 1P-631, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Departamentas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui, Vilniaus teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui, paskyrė tarnybinę nuobaudą už tai, kad 2019 m. gegužės 2 d. 5.24 val., kai į Šalčininkų kelio postą atvykus transporto priemonei, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir NAS pateikus garsinį ir vaizdinį pranešimą apie į postą atvykusią ieškomą transporto priemonę, t. y. „rentgeno kontrolė, detalus tikrinimas, akcizinių prekių paieška, patikrinus neišleisti, informuoti MK tel. 868788441“ šio nurodymo neįvykdė, sudarė sąlygas minėtam automobiliui išvykti iš posto į Lietuvos Respublikos teritoriją be privalomos patikros, ir šiais savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 5.1, 5.14 punktus; Šalčininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių 1 priedo „Šalčininkų kelio posto darbo vietų aprašymas“ 5, 6 ir 7 darbo vietoms nustatytus reikalavimus, 4 priedo „Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų ir Raigardo kelio postuose posistemio naudojimo taisyklės” 6.1, 6.3, 6.4, 6.6 papunkčius; Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 9 punktą, Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių 54 punktą; Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemos naudojimo taisyklių 5.1, 5.3, 5.4 papunkčius, 18 punktą; Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.8.2 papunkčio, Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 6 punkto, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktų nuostatas.

19. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas neobjektyviai, nevisapusiškai ir neteisingai įvertino teisės akto reikalavimus (kokio, nenurodo), neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, nenagrinėjo ir (ar) nevertino pareiškėjo skunde bei teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes, pasirėmė klaidinga Muitinės departamento pateikta informacija.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, jog jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu ABTĮ 56 straipsnyje, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 4 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Būtent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, jų naujais įrodymais nepaneigė, o tik pateikė savo požiūrį į surinktus įrodymus bei jų vertinimą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, todėl teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, o pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

23. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neišaiškino kaip turėtų būti stebima NAS sistema. To nėra nustatyta ir NAS sistemos naudotojo vadove, Posto vidaus tvarkos taisyklių 4 priede bei jo pareigybės aprašyme, todėl Muitinės departamento teismui pateikta išvada, kad 3 sekundžių nepakanka pamatyti atvykusio įtartino automobilio, yra subjektyvi ir klaidinga. Atsakydama į šiuos teiginius, teisėjų kolegija pažymi, kad Posto vidaus tvarkos taisyklių 1 priedo „Šalčininkų kelio posto darbo vietų aprašymas“ dirbant vadovavimo muitiniam tikrinimui ir lokalios rizikos valdymo darbo bare (4, 5 darbo vietos) 5 darbo vietoje dirbančiam pareigūnui (darbo su NAS ir techninėmis kontrolės priemonėmis specializuotai darbo vietai) nustatytos darbo funkcijos: NAS darbo vietoje <...> stebėti NAS naudotojo sąsają ir joje fiksuotus įvykius (1 p.); susipažinti su NAS pranešime pateikta informacija apie transporto priemonės ar konteinerio tikrinimo būdą bei papildomais nurodymais (2 p.); operatyviai reaguoti į sistemos pranešimą apie įtartiną valstybinį numerį ir nedelsiant imtis priemonių, kad transporto priemonė be patikros neišvyktų iš pasienio kontrolės punkto teritorijos (3 p.); informuoti vadovaujantį pareigūną arba posto pamainos viršininką apie NAS pranešimą bei jo turinį (4 p.); duoti pavedimus atlikti muitinį tikrinimą ir apie tikrinimo eigą informuoti vadovaujantį pareigūną arba posto pamainos viršininką (5 p.); kontroliuoti duomenų įvedimą arba pačiam įvesti į NAS duomenis apie muitinio tikrinimo būdus, rezultatus ir kitą tikrinimą apibūdinančią informaciją (6 p.). Taigi, šiose teisės normose suformuluotos užduotys suponuoja išvadą, kad minėtoje darbo vietoje dirbantis pareigūnas NAS ir šioje sistemoje atsirandančius pranešimus turi stebėti pastoviai, jau vien tam, kad į juos turėtų galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti. Jei pareiškėjas nepastebėjo NAS pranešime pateiktos informacijos (pranešimo) apie transporto priemonę Dodge Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir suformuotos užduoties dėl jos tikrinimo būdo, darytina išvada, kad apeliantas netinkamai atliko savo pareigas.

24. Pareiškėjo teiginį, kad teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, išanalizavęs atsakovo pateiktą filmuotą medžiagą, nes posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, jokio garsinio signalo nebuvo girdėti, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija patikrinusi pirmosios instancijos teismo posėdžio įrašą nustatė, kad posėdžio metu buvo išsamiai aiškinamasi dėl konkrečių 2019 m. gegužės 2 d. aplinkybių, susijusių su transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykimu į Šalčininkų kelio postą, pagal pateiktą vaizdinę medžiagą užfiksuota kur įrengta vaizdo kamera (NAS kompiuteris), pareiškėjo išėjimo iš tarnybinių patalpų ir grįžimo į jas laikas (sekundėmis), nustatyta, kad 15:25:04 pasigirsta NAS garsinis signalas, tačiau pareiškėjas į signalą nereaguoja, tuo metu dirba prie kompiuterio, stovinčio ant jo darbo stalo. Tik po kelių minučių pareiškėjas nuėjo prie NAS kompiuterio ir pažiūrėjęs į ekraną kompiuterio pele padarė kelis paspaudimus. Pats pareiškėjas savo 2019 m. gegužės 10 d. paaiškinime Muitinės departamento Imuniteto tarnybai nurodė, kad būdamas šalia NAS kompiuterio išgirdo kaip jis supypsėjo. Teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad garsinį NAS signalą girdėjo, tačiau tuo metu rašė pasiaiškinimą ir iš karto prie NAS kompiuterio nepriėjo. Tai padarė tik baigęs rašyti, t. y. po kelių minučių, nors patalpoje tuo metu buvo vienas. Kaip girdėti iš pareiškėjo pasisakymų teismo posėdyje, jis savo neveikimą mėgina pateisinti tuo, kad ir kiti tuo metu (nors ir kitose darbo vietose) dirbę pareigūnai turėjo atitinkamai sureaguoti į NAS kompiuterio garsinį ir vaizdinį pranešimą apie nurodyto lengvojo automobilio patikrinimą atitinkamu būdu, tačiau to nepadarė. Mano, kad jis vienas negali būti atsakingas už tai, jog transporto priemonė išvyko iš posto tinkamai nepatikrinta. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje vertinama būtent pareiškėjo veika ir jo atsakomybė, sprendžiant dėl atsakovo priimto įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip teismo posėdyje paaiškino atsakovo atstovė, kitų tuo metu dirbusių asmenų veika taip pat buvo tikrinama ir atitinkamai įvertinta.

25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas šališkai, neobjektyviai ir neišsamiai išnagrinėjo IT paslaugų centro pateiktus atsakymus, ir nevertino apeliantui naudingos ir svarbios aplinkybės, kad centras negali pasakyti kada pareigūnas pamatė įvykį, nes posto kompiuterių veiklos nestebi. Iš byloje esančio IT paslaugų centro elektroninių laiškų matyti, kad serviso centro koordinatorė nurodė, kad 2019 m. gegužės 2 d. jokių NAS sutrikimų registruota nebuvo ir jokių darbų nebuvo vykdoma; pagal įvykių ir veiksmų registrus matyti, jog įtartinas numeris užfiksuotas 15:24, pranešimai apie įtartiną numerį išsiųsti 15:25 prisijungusiems sistemos vartotojams, o programos languose nėra jokių įrašų apie klaidas ir sutrikimus; kada pareigūnas pamatė šį įvykį pasakyti negali, nes postų kompiuterių veiklos nestebi. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino IT paslaugų centro atsakymus, paneigiančius pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad 5-oje darbo vietoje esantis NAS nuolat genda ir galėjo būti sutrikęs jos veikimas įvykio metu. Tai, kad IT paslaugų centro darbuotojai nestebi postų kompiuterių ir todėl negali pasakyti kada pranešimą pamatė pareigūnas (kuriam jį pamatyti buvo privalu), visiškai nereiškia, kad informacija nebuvo išsiųsta vaizdiniu ir garsiniu signalu. Be to, kaip minėta, aplinkybė, kada konkrečiai pasigirdo NAS garsinis signalas, užfiksuota pirmosios instancijos teismo posėdyje vertintame vaizdo įraše.

26. Pareiškėjas jokių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nepateikė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla (t. y. kad teismas priėmė atsakovui palankų sprendimą), tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėjas byloje buvo šališkas.

27. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė

Virginija Volskienė