d20be16a-ddb8-41d8-87b8-54dce99d095e · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-1060-88/2012Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00714-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.14.6.1.; 1.1.6.3.; 2.3.4.3. (S) VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos vardu2012 m. spalio 15 d. Vilnius         Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Antanas Virbalas,sekretoriaujant Indrei Puzaitei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Milevičiui,nukentėjusiajam T. T., jo atstovui adv. padėjėjui Karoliui Rugiui,gynėjui adv. Džigintui Žebeliui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeS.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos 183 str. 1 d.,              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              S. B. pasisavino jam patikėtÄ svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:             jis, eidamas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, laikotarpiu nuo 2009-11-23 iki 2010-10-28, ikiteisminio tyrimo nenustatytose vietose iÅ¡ įmonės sÄ skaitos grynaisiais pinigais paėmė 14631,53 Lt ir Å¡iuos pinigus iÅ¡leido asmeninėms reikmėms, tokiu bÅ«du jis pasisavino svetimÄ , jam užimamų pareigų pagrindu patikėtÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 14631,53 Lt vertės turtÄ .

                          Šiais savo veiksmais S. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d.             Apklaustas teisiamajame posėdyje S. B. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad eidamas direktoriaus pareigas pasinaudojo įmonės turtu ir nespėjo jo grÄ Å¾inti. Viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinime. Pripažįsta civilinį ieÅ¡kinį su visomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis (b. l. 259).             Be kaltinamojo S. B. visiÅ¡ko savo kaltės pripažinimo jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:             IÅ¡ nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo T.

T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2010-11-03 jis įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 procentų akcijų – 50 procentų iš A. B., 50 procentų iš S. B.. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartys buvo pasirašytos tuo pat metu Šiauliuose. Pardavimo momentu įmonės direktoriumi buvo S. B.. Visus klausimus dėl įmonės dokumentų jis derino su šios įmonės tuometiniu Klaipėdos filialo vadovu A. B., nes su pastaruoju buvo pažįstamas iš anksčiau. Visus reikiamus dokumentus, kurių prašė Arvydo, jis gaudavo faksu arba elektroniniu paštu jau iš S. B., nes centrinė įmonės būstinė buvo Vilniuje.

PasiraÅ¡ydamas sutartį jis buvo susipažinęs su įmonės prekių likučiu, balansu, pelno-nuostolio ataskaita, buvo gavęs pažymas, kad įmonė neskolinga valstybei. Pardavus akcijas, A. B. perdavė jam 1063,12 Lt grynaisiais. Visus likusius įmonės dokumentus jis gavo per keletÄ kartų tik 2011 m. pradžioje. Iki to laiko jam nekilo jokių abejonių dėl Å¡ių žmonių sÄ Å¾iningumo, nes abu buvo priimti dirbti jo kitoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Maždaug balandžio mėnesį peržiÅ«rėjus finansinius dokumentus, kasoje turėjo bÅ«ti 18631,77 Lt, o įmonė S. B. buvo skolinga 2937,12 Lt.

Kadangi akivaizdžiai buvo matyti pinigų trÅ«kumas, buvo dar kartÄ nuodugniai iÅ¡analizuoti gauti finansiniai dokumentai ir nustatytas 14631,53 Lt grynųjų pinigų trÅ«kumas kasoje. Å i suma buvo nustatyta įvertinus įmonės skolÄ S. B. ir faktinį grynųjų pinigų likutį kasoje. Tuomet jis iÅ¡ banko pasiėmė visų operacijų sÄ raÅ¡Ä nuo pat įmonės įkÅ«rimo, kartu su A. B. nustatė, kad bÅ«tent S. B. Vilniuje iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitos nuiminėdavo pinigus grynaisiais.

Apie tai buvo pasakyta S. B., kuris iÅ¡ pradžių bandė tai neigti. 2011-05-09 į Å iaulius buvo pakviesti A. B. ir S. B.. Susitikime dalyvavo V. T. ir R. P.. S. B. ilgai vartė banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, skaičiavo, ir galiausiai pripažino, kad iÅ¡ tikrųjų paėmė tuos pinigus - 17568,65 Lt. Kiek prisimena, S. B. sakė, kad apie 6 ar 9 tÅ«kstančius buvo skolingas antstoliui, o dėl kitų pinigų daug neaiÅ¡kino. Visa tai girdėjo visi dalyvavusieji susirinkime. Po susirinkimo liko jis, V. ir S. B., buvo suderintas skolos gražinimo klausimas.

Žodžiu buvo susitarta, kad S. B. paims paskolÄ ir viskÄ grÄ Å¾ins. Konkretus laikas nebuvo numatytas. Po keleto dienų jie S. B. teiravosi, kaip sekasi, Å¡is atsakė, kad vienas bankas paskolos nedavė, kad eis į kitÄ , bet grÄ Å¾ins bet kokiu atveju, taip pat sakė, kad jeigu paskolos negaus, skolinsis iÅ¡ artimųjų. Maždaug gegužės pabaigoje Kaune buvo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų seminaras, į kurį S. B. turėjo atvežti turimus 6000 Lt ir perduoti Å iaulių filialo vadybininkui, kuris pinigus perduotų V .T., nes jis pats tuo metu atostogavo ir nebuvo Lietuvoje.

Tačiau pinigų S. B. neperdavė, motyvuodamas, kad pinigų jam gali neperduoti. Grįžęs į LietuvÄ , jis paskambino S. B. ir paklausė, kodėl Å¡is neatidavė pinigų. Tuomet S. B. pradėjo sakyti, kad pinigų reikia žmonai operacijai. Praėjus kuriam laikui, jie iÅ¡ savo darbuotojo V. D. sužinojo, kad S. B. nusipirko naujÄ automobilį ir dar pajuokavo, kad šį registravo žmonos vardu, kad jeigu jis pradės ieÅ¡koti turto, tai negalės į tÄ automobilį nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Tuomet buvo paskambinta S. B. ir pasakyta, kad jie negali dirbti su tokiu žmogumi ir kad Å¡is vis tik grÄ Å¾intų pinigus. TÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2011-06-14 S. B. parašė praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“, kas ir buvo padaryta. Nuo to laiko jis su pastaruoju daugiau nebendravo (b. l. 37).             IÅ¡ liudytojo V. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo matyti, kad 2011 m. vasario jis dirba sÅ«naus T. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Jis žinojo, kad T. nusipirko įmonę „(duomenys neskelbtini)“.

Maždaug gegužės mėnesio pradžioje sūnus jam pasakė, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ trūksta grynųjų pinigų. Po keleto dienų T. paprašė sudalyvauti susirinkime, į kurį pakvietė ir buvusius „(duomenys neskelbtini)“ akcininkus A. ir S.. Šie abu tuo metu dirbo „(duomenys neskelbtini)“, todėl jis pastaruosius šiek tiek pažinojo. 2011-05-09 įvyko susirinkimas, kuriame buvo jis, T., buhalterė ir A. su S.. T. pasakė S., kad trūksta grynųjų pinigų, kažkur apie 14000 Lt.

IÅ¡ pradžių S. nieko nesakė, o po to jau A. S. pasakė paaiÅ¡kinti, kur tie pinigai dingo. Tuomet S. pasakė, kad dalį pinigų, kažkur apie 9000 Lt, sumokėjo antstoliui, kitus lyg iÅ¡leido, nes žmona turėjo problemų su sveikata. S. iÅ¡kart pasakė, kad ieÅ¡kos bÅ«dų, kaip tÄ skolÄ atiduoti. Kadangi sÅ«nus iÅ¡važiavo atostogauti, jis pats skambino S. ir pasiteiravo, kaip sekasi ieÅ¡koti pinigų. S. atsakė, kad eis į bankÄ paskolos. Palaukęs dar kurį laikÄ , jis vėl paskambino.

S. atsakė, kad dar negavęs atsakymo, o dar po kurio laiko pasakė, kad bankas paskolos neduoda. Tuomet S. pažadėjo parduoti automobilį. Po kurio laiko jis vėl paskambino S., paklausė, ar Å¡is turi pinigų. S. atsakė, kad turi 6000 Lt. Jis S. pasakė, kad tuos pinigus perduotų Å iaulių filialo mÅ«sų darbuotojui, su kuriuo Å¡ie kartu turėjo bÅ«ti seminare Kaune. Grįžęs iÅ¡ seminaro jų darbuotojas pasakė, kad S. jokių pinigų nedavė. Paskambinus S., Å¡is pasakė, kad tiesiog Å¡iaip nenorėjo duoti, kad reikia, jog kas nors pasiraÅ¡ytų apie pinigų gavimÄ .

Tada jis pasiÅ«lė S. pinigus pervesti į „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ . Pinigai pervesti nebuvo. Tuomet jis S. parašė elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame nurodė, kad jeigu Å¡is negrÄ Å¾ins pinigų, jie kreipsis dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo. Grįžus po atostogų T., jis Å¡iam pasakė, kad S. yra praradęs pasitikėjimÄ ir su pastaruoju toliau dirbti negalima. Kiek žino, T. S. paskambino ir S. parašė praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas ir buvo padaryta.

Daugiau jis su S. jokių kontaktų neturėjo (b. l. 60).             IÅ¡ liudytojos R. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Ä®monės direktorius T. T. paprašė jos nuvažiuoti į Vilnių patikrinti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ finansinius dokumentus, nes norėjo pirkti Å¡iÄ Ä¯monę. Ji tuometinio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. B. paprašė atspausdinti įmonės paskutinio mėnesio visus likučius, t.y. kasos knygÄ , banko sÄ skaitÄ , avanso apyskaitÄ .

Tačiau S. pasakė, kad neveikia įmonės serveris, todėl negali tų dokumentų atspausdinti. Ji sutikrino tik turimų prekių likučius. 2011 m. pradžioje T. T. jos paprašė patikrinti „(duomenys neskelbtini)“ finansinius dokumentus. Pirmiausia ji patikrino kasos knygÄ ir pagal esančius įraÅ¡us pamatė, kad įmonės kasoje, t.y. grynaisiais pinigais turi bÅ«ti 18631,77 Lt. Tada ji nuėjo pas direktorių ir paklausė, kodėl tiek daug grynųjų yra kasoje, o ne įmonės sÄ skaitoje.

Direktorius pasakė, kad turi tik virÅ¡ tÅ«kstančio litų. Tuomet ji jau nuodugniau pradėjo nagrinėti dokumentus – kasos knygÄ , banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, avanso apyskaitÄ . Avanso apyskaita yra daroma tuomet, kai įmonės darbuotojas atsikaito už įmonės prekes ar paslaugas savo asmeninėmis lėšomis, o po to nori tas lėšas susigrÄ Å¾inti. Kiekvienam tokiam darbuotojui turi bÅ«ti atskira avanso apyskaita. Pagal avanso apyskaitÄ ji nustatė, kad įmonė buvusiam direktoriui S. B. yra skolinga 2937,12 Lt.

Atėmus Å¡iÄ sumÄ ir tai, kÄ turėjo T. T. grynaisiais – tuos tÅ«kstantį Lt su virÅ¡um, grynųjų trÅ«kumas buvo 14631,53 Lt. Ji tarp apskaitytų dokumentų nerado jokių dokumentų, patvirtinančių Å¡ių pinigų trÅ«kumÄ . Neapskaitytų, t.y. neįtrauktų į įmonės balansÄ dokumentų nebuvo. PeržiÅ«rėjus įmonės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us buvo pastebėta, kad buvęs direktorius S. B. ne kartÄ nuiminėdavo pinigus bankomate, kai už kokias nors įmonės paslaugas ar prekes galėjo atsiskaityti įmonės kortele. 2011-05-09 T.

T. paprašė jos dalyvauti susirinkime, kad ji paaiÅ¡kintų S. B. dėl pinigų trÅ«kumo. IÅ¡ pradžių S. B. nesutiko, kad yra toks trÅ«kumas, tačiau papraÅ¡ius pateikti dokumentus, kur tie pinigai iÅ¡leisti ir parodžius, kiek pastarasis bankomate iÅ¡grynino pinigų, sutiko. S. paaiÅ¡kino, kad apie 9000 Lt sumokėjo antstoliams, kur dingo kiti pinigai, paaiÅ¡kinti negalėjo. Ji pastarojo dar klausė, kodėl Å¡is to nesakė anksčiau, kad bÅ«tų buvę galima kažkaip iÅ¡ atlyginimo dengti tÄ skolÄ , nes dirbo „(duomenys neskelbtini)“.

Tačiau S. taip nieko ir nepasakė. Visa tai paaiÅ¡kinusi ji iÅ¡ susirinkimo išėjo, todėl kaip buvo susitarta dėl tų pinigų, negirdėjo. Po to iÅ¡ kolegų girdėjo, kad S. B. žadėjo grÄ Å¾inti tuos pinigus paėmęs paskolÄ , bet taip pažado ir neįvykdė (b. l. 61).             IÅ¡ liudytojo V. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad maždaug 2010 m. spalio mėnesį jis susipažino su S. B., kuris jam pasiÅ«lė darbÄ . Tuo metu S. B. pardavinėjo savo įmonę „(duomenys neskelbtini)“, o jį žadėjo įdarbinti kitoje įmonėje, „(duomenys neskelbtini)“.

„(duomenys neskelbtini)“ priklausė ne S. B., o T. T., S. vadovavo tos įmonės Vilniaus filialui, kur jis ir buvo įdarbintas. Maždaug 2011 m. balandžio pabaigoje S. jam pasakė, kad T. iš pastarojo reikalauja pinigų. Iš S. pasakojimo jis suprato, kad T. reikalauja kažkokios dalies už „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtų pinigų, o ne kažkokio pinigų trūkumo padengti. S. sakė, kad pinigų nemokės, o samdysis advokatus ir bylinėsis. S. nesakė, kad nėra skolingas T..

Kadangi jis nežinojo, kokia situacija yra iÅ¡ tikrųjų, tai ir sakė S., kad jeigu viskas yra gerai ir teisingai, tai tuomet tik į teismÄ ir belieka kreiptis. S. sakė, kad nėra finansinių dokumentų pagrįsti 3000 Lt iÅ¡laidas. Jis pastarajam pasiÅ«lė nuvažiuoti pas klientus, jeigu Å¡is tiesiog prarado savo dokumentus, ir pasiimti dokumentų kopijas. Tačiau S. kažkaip tuo nesusidomėjo, o jis daugiau ir nesiÅ«lė. Po kurio laiko S. pradėjo ieÅ¡koti nusipirkti automobilį. Jis S. klausė, kaip bus, jei automobilį areÅ¡tuos, jeigu prasidės teismai.

S. atsakė, kad automobilį registruos žmonos vardu. Ä® situacijÄ jis per daug nesigilino, tai ne jo reikalas. Birželio mėnesį S. išėjo iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ motyvuodamas tuo, kad blogi darbo rezultatai ir čia nemato jokių perspektyvų. Kai S. išėjo, jis pasiteiravo T., ar ir jam reikia ieÅ¡kotis kito darbo. Tada T. jam ir pasakė, kad S. išėjimo priežastys yra kitokios, kad S. pardavė „(duomenys neskelbtini)“ su pinigų trÅ«kumu. IÅ¡eidamas iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ S. taip pat iki galo neatsiskaitė, nes sandėlyje buvo prekių trÅ«kumas 240 Lt.

Jis T. pasakė, kad S. žadėjo padengti tÄ trÅ«kumÄ , tačiau to taip ir nepadarė (b. l. 62).             IÅ¡ liudytojos M. Å . parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2010-05-30 iki 2010-11-30 jos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ . Ji pati suvedinėjo buhalterinius duomenis į programÄ . KartÄ Ä¯ savaitę ji ateidavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontorÄ ir ten tvarkydavo dokumentus.

Ji nedirbo su grynaisiais pinigais, jokių piniginių pavedimų nedarė. Jos darbas buvo pagal suvestus duomenis paruoÅ¡ti ataskaitas mokesčių inspekcijai, pati niekada neiÅ¡raÅ¡inėdavo pardavimo sÄ skaitų, kasos pajamų orderių ir iÅ¡laidų orderių. Å ių dokumentų popierinius variantus ji suvesdavo į buhalterinę programÄ ir apyvartos žiniaraščio pavidalu pateikdavo vadovui S. B. susipažinti. Ji matydavo tik įmonės pajamas ir iÅ¡laidas ir nežinojo, kiek grynųjų pinigų yra įmonės kasoje, t.y. ji nežinojo, ar grynieji pinigai, kuriais klientai atsiskaitė už prekes, yra įmonės kasoje.

Tikrai nebuvo taip, kad ji, pateikdama direktoriui mėnesines ataskaitas apie kasos pajamas-iÅ¡laidas, pasakytų, kad įmonės kasoje trÅ«ksta tam tikros pinigų sumos. Å ito ji nežinojo, nes su grynaisiais pinigais nedirbo ir pareikalauti direktoriaus pateikti grynuosius pinigus pagal kasos likutį neturėjo teisės. Ji tiesiog konstatuodavo faktÄ apie įmonės pajamas, iÅ¡laidas ir grynųjų pinigų likutį. Pagal kiekvienam darbuotojui sudaromÄ avanso apyskaitÄ galėjo bÅ«ti taip, kad įmonė Å¡iam darbuotojui likdavo skolinga.

Tada pagal esamÄ grynųjų pinigų likutį bÅ«davo suraÅ¡omas iÅ¡laidų orderis tai sumai kompensuoti. Pinigai tokiu atveju bÅ«davo paimami iÅ¡ įmonės kasos. Tai ji darydavo tik pildydama dokumentus su įmonės direktoriaus žinia, o grynųjų nematydavo. Å ioje įmonėje avanso apyskaitÄ ji darydavo tik S. B.. Grynųjų pinigų išėmimas arba jų pervedimas į savo asmeninę sÄ skaitÄ buvo teisėtas, kas bÅ«davo pažymima to asmens avanso apyskaitoje. Å iuo konkrečiu atveju yra taip, kad parduodant įmonę direktorius naujam savininkui turėjo atiduoti skirtumÄ tarp kasoje esančio likučio ir jo avanso apyskaitos (b. l. 64).Tokiu bÅ«du teismas daro iÅ¡vadÄ , kad S. B. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo visiÅ¡kai įrodyta ir kvalifikacija teisinga, nes jo padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

             Teisiamajame posėdyje S. B. gynėjas adv. D. Ž. pateikė kaltinamojo S. B. praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis LR BK 38 str. ir bylÄ nutraukti, kadangi kaltinamasis S. B. bei nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas T. T. susitaikė, ir 2012-10-08 raÅ¡ytiniu susitarimu, kuris pateiktas į bylÄ , susitarė dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.S. B. padarė nesunkų nusikaltimÄ , prisipažįsta ir gailisi, nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta, sutinka ir raÅ¡tiÅ¡kai įsipareigoja atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , praeityje neteistas, yra pagrindas manyti, kad jis nedarys nusikalstamų veikų, todėl gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju ir susitarus dėl padarytos žalos atlyginimo.

Byla nagrinėta Lietuvos Respublikos BPK 273, 291 str. tvarka.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str., BPK 297, 298, 301-305, 307 str., teismas, n u s p r e n d ž i a: atleisti S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. kaltinamajam S. B. ir nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui T. T. susitaikius bei susitarus dėl padarytos žalos atlyginimo ir Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Patvirtinti 2012-10-08 sudarytÄ ir teismui pateiktÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje S. B. ir T.

T. 2012-10-08 susitarimÄ dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo, pagal kurį S. B. įsipareigoja T. T. nuo 2013-01-01 iki 2013-06-01 atlyginti 17928,83 Lt turtinę žalÄ . Kardomosios priemonės T. T. iki nuosprendis įsiteisės, neskirti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ apeliaciniu skundu. Teisėjas                                                                                                        Antanas Virbalas