Legislator Case Law & Legislation
d20a6ed5-e413-4c42-a58a-198220107b55 AI generated

Appeal dismissed; lower court correctly applied evidence rules and insurance liability principles in property damage case.

Case Number d20a6ed5-e413-4c42-a58a-198220107b55
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court dismissed the appeal against the first-instance judgment ordering the defendant to pay insurance premiums and interest. The plaintiff alleged property damage caused by a heating failure, while the defendant argued against liability based on administrative status. The court upheld the lower court's decision because the appellant failed to provide specific legal grounds or factual contradictions to overturn the evidence evaluation.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 185; Art. 301, 312-314, 320, 326: An appeal is a review of the lower court's decision, not a new trial; the appellant must cite specific legal norms violated or factual circumstances contradicting the first-instance findings to justify overturning the judgment.

Keywords

AI generated
appeal procedure review evidence evaluation rules insurance liability claim property damage compensation administrative building owner heating system failure judicial decision validity

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 185
Civil Procedure Code Art. 301
Civil Procedure Code Art. 312-314
Civil Procedure Code Art. 320
Civil Procedure Code Art. 326
Civil Procedure Code Art. 324-331
Civil Code Art. 1.5
Civil Procedure Code Art. 130

Cited Case Law

AI generated
Supreme Court Civil Chamber Judgment of June 27, 2009, Case No. 3K-3-219/2009
Van de Hurk v. the Netherlands, Judgment of 19 April 1994, para. 61

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1174-513/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08195-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 9 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės ir Erikos MisiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ (buvęs pavadinimas UAB „Vitės valdos“) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vitės valdos“ dėl iÅ¡mokėtų sumų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Lamberta“, If P&C Insurance, AS, veikianti per If P&C Insurance, AS, filialÄ , uždaroji akcinė bendrovė „Sinvest“, P. S., J.

S., E. B., V. B., S. I. M., J. V., E. M., K. M., B. G. (B. G.), D. J., D. K., L. P., G. V., O. V., P. V., V. G., S. Š., A. I., R. Ž., N. G., E. Š., E. B., V. B., T. P., E. K. (E. K.), A. L.-K., J. V. F., I. V., A. P., V. T., P. K., I. K., I. T. (I. T.), D. T., R. N., R. J., J. D., L. B.. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė ADB ,,Gjensidige“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vitės valdos“ 882,38 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino ir iÅ¡ atsakovės UAB „Vitės valdos“ ieÅ¡kovei ADB ,,Gjensidige“ priteisė 882,38 Eur iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

3. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ADB ,,Gjensidige“ (draudikė) ir UAB „Sinvest“ (draudėja) buvos sudariusios Ä®monių turto draudimo sutartį, kuria nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. buvo apdraustas draudėjos turtas – negyvenamosios patalpos – parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 12 d. apdraustose patalpose įvyko draudžiamasis įvykis: trÅ«ko namo Å¡ildymo stovas ir vanduo užliejo apdraustų patalpų sienas bei grindis, ieÅ¡kovė draudėjai padarytai žalai atlyginti iÅ¡mokėjo 1 351,08 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

Atsakovė UAB „Vitės valdos“ yra namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Dalis gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių yra atlyginę ieÅ¡kovei dalį (468,70 Eur) jos iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos; kiti namo bendraturčiai žalÄ atlyginti atsisakė. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad dalis namo gyventojų ieÅ¡kovei dalį draudimo iÅ¡mokos atlygino 2019 m. rugsėjo–spalio mėn., savaime nereiÅ¡kia, kad bÅ«tent gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų savininkai buvo atsakingi už žalos atsiradimÄ , ir Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti kliÅ«timi pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ Ä¯vertinti, ar už žalos atsiradimÄ nėra atsakingas namo administratorius.

4. Teismas nurodė, jog byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, civilinės atsakomybės įvykus ginčo draudžiamajam įvykiui. Teismas nurodė, jog žalÄ turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai), ir pažymėjo, jog deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; civilinės atsakomybės požiÅ«riu kiekvieno asmens elgesys vertinamas pagal tvarkingo, rÅ«pestingo, padoraus asmens elgesio standartus.

5. Teismas pažymėjo, jog pagal CK 4.242 straipsnio 1 dalį, atsakovė, vykdydama savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimÄ reglamentuojančių aktų nustatytų taisyklių, todėl jai kyla pareiga pateikti įrodymus, kad priskirtas funkcijas ir pareigas vykdė tinkamai. Teismas nurodė, jog bendrojo naudojimo objektų techninės priežiÅ«ros vykdymÄ namo administratoriui pavedus kitam subjektui, Å¡iuo atveju trečiajam asmeniui, namo administratoriaus pareiga, numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nauja redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.), patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 4.3 punkte organizuoti namo inžinerinių sistemų techninę priežiÅ«rÄ nepasibaigia, t. y. administratorius privalo kontroliuoti techninės priežiÅ«ros vykdymÄ ir Å¡iÄ savo funkcijÄ atlikti apdairiai bei taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos bendrojo naudojimo objektams, žmonėms ar aplinkai (Nuostatų 7.1, 7.7 punktai).

Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Lamberta“ sutartis nenumato, jog šildymo sistemos techniniam prižiūrėtojui UAB „Lamberta“ būtų perduotos kokios nors funkcijos, susijusios su šildymo sistemos pertvarkymo organizavimu.

6. Teismas nurodė, kad komisija, sudaryta iÅ¡ UAB „Lamberta“ ir UAB „Vitės valdos“ atstovų, 2016 m. gegužės 24 d. surašė Gyvenamojo namo apžiÅ«ros aktÄ , kuriame nurodė, jog gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), vidaus Å¡ildymo sistema neatitinka privalomųjų teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog tai reiÅ¡kia, kad iki įvykio atsakovei buvo žinoma apie reikÅ¡mingus namo Å¡ildymo sistemos defektus ir byloje nėra duomenų, jog atsakovė, turėdama Å¡iuos duomenis, bÅ«tų ėmusis kokių nors teisės aktuose numatytų veiksmų, kad namo Å¡ildymo sistema bÅ«tų pertvarkoma pagal keliamus reikalavimus.

Teismas nurodė, jog gyvenamojo namo bendraturčių susirinkimai nepaneigia atsakovės neteisėto neveikimo fakto, nes 2010 m. susirinkimas įvyko gerokai anksčiau nei 2016 m. buvo užfiksuoti nurodyti duomenys apie Å¡ildymo sistemos neatitikimÄ privalomiesiems teisės aktų reikalavimams, o 2018 m. gegužės 29 d. susirinkimas įvyko po ginčo įvykio. Teismas pažymėjo, kad atsakovei daugelį metų iki ginčo įvykio buvo žinoma apie reikÅ¡mingus namo Å¡ildymo sistemos defektus, todėl ji privalėjo imtis priemonių organizuoti Å¡ios sistemos pertvarkymÄ , nepriklausomai nuo to, ar apžiÅ«rų metu galėjo bÅ«ti pastebėtas konkretus Å¡ildymo sistemos defektas, paslėptas po apdaila.

Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ji savo kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai ir laiku, o nepakankamas atsakovės apdairumas organizuojant namo bendrojo naudojimo objektų pertvarkymÄ vertintinas kaip jos neteisėti veiksmai ir kaltė dėl to, kad privalomųjų teisės aktų reikalavimų neatitinkančio namo Å¡ildymo vamzdyno trÅ«kumai sukėlė žalÄ , kuriÄ atlygino ieÅ¡kovė.

7. Teismas vertino, kad byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės, pareigų nevykdymas, žalos apdraustoms patalpoms atsiradimas, priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė (nerÅ«pestingumas), todėl laikė atsakovę atsakinga dėl padarytos žalos.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nesprendžia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiÅ«rÄ vykdžiusio trečiojo asmens civilinės atsakomybės klausimo ir dėl jo atsakomybės nepasisako, nes ieÅ¡kovė trečiajam asmeniui nėra pareiÅ¡kusi su ginčo įvykiu susijusių reikalavimų, ir tai nėra kliÅ«tis konstatuoti, kad atsakovė yra atsakinga už žalÄ .

9. Teismas nurodė, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 10. Atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ (buvęs pavadinimas UAB „Vitės valdos“) (apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

11. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei įrodymus, dėl to padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl apeliantės, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės / valdytojos, civilinės atsakomybės sÄ lygų.

12. Nurodo, jog ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nukreipė į daugiabučio namo bendraturčius ir, jiems neapmokėjus dalies draudimo iÅ¡mokos, vėliau be pagrįsto teisinio pagrindo ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kė atsakovei. Mano, kad bÅ«tent draudikas prieÅ¡ iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ privalo atlikti iÅ¡samų žalos tyrimÄ , nustatyti kilusios žalos priežastis, dydį ir kaltininkÄ , tačiau ieÅ¡kovė nepateikė jokių pagrįstų paaiÅ¡kinimų bei įrodymų, kokiu pagrindu dėl žalos atlyginimo kreipėsi į namo bendraturčius, o jiems nepadengus reikalaujamos sumos, kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ .

13. Teigia, kad žala kilo apliejus patalpas dėl 2018 m. kovo 12 d. name trÅ«kusio karÅ¡to vandens vamzdžio, kuris buvo privačios patalpos viduje, apdirbtas apdailos medžiagomis, užstatytas vitrina, todėl nei apeliantė, nei samdomas namo Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens sistemų prižiÅ«rėtojas trečiasis asmuo UAB ,,Lamberta“ neturėjo jokio pagrindo prevencinės priežiÅ«ros tikslais įeiti į privačias patalpas, nuardyti apdailÄ ir įvertinti vamzdyno bÅ«klę. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, kad atsakovė turėjo pareigÄ nustatyti bendrojo naudojimo sistemos ar jos dalies netinkamumo naudoti ir eksploatuoti faktÄ , kai jis galėjo bÅ«ti nustatytas tik sugadinus namo gyventojui nuosavybės teise priklausančios patalpų sienos apdailÄ bei iÅ¡griovus dalį sienos, prieÅ¡tarautų protingumo principui. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados padarytos neįvertinus nurodytų aplinkybių bei nukrypus nuo suformuotos teismų praktikos.

14. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad organizuoti namo bendraturčių susirinkimai nepaneigia jos neteisėto neveikimo. Nurodo, kad jokiuose teisės aktuose, nustatančiuose bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigas ir funkcijas, nėra nurodyti laiko intervalai, kuriais valdytojas privalo organizuoti namo patalpų savininkų susirinkimus / balsavimus raštu ir jų metu pristatyti apžiūrų rezultatus. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į aplinkybę, kad namo bendraturčiai buvo neaktyvūs net po įvykusios avarijos, 2018 m. gegužės 29 d. organizuotas pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas pripažintas neįvykusiu, kadangi jame iš 31 patalpų savininkų dalyvavo tik 10 patalpų savininkų.

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tai suponuoja patalpų savininkų prievolę rÅ«pintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, apie pastebėtus defektus praneÅ¡ant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais.

15. IeÅ¡kovė ADB ,,Gjensidige“ atsiliepimu apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ , o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Argumentuoja, kad atsakovė apeliacinį skundÄ grindžia tik deklaratyviais teiginiais, kurie nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

16. Nurodo, jog atliko įvykio tyrimÄ , nustatė, kad už namo bendruosius inžinerinius įrenginius / objektus, tai pat ir namo Å¡ildymo vamzdį, jo priežiÅ«rÄ yra atsakinga UAB „Vitės valdos“, kaip namo bendrojo naudojimo objektų prižiÅ«rėtoja (administratorė), avarinė tarnyba taip pat nustatė, kad trÅ«ko karÅ¡to Å¡ildymo sistemos vamzdis, esantis namo sienoje. Namo administratorei 2018 m. kovo 28 d. buvo iÅ¡siųstas paklausimas dėl įvykio aplinkybių, o negavus atsakymo 2018 m. lapkričio 19 d. pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo.

Atsakovė 2018 m. lapkričio 28 d. atsakyme į pretenzijÄ nurodė, kad Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ra buvo pavesta vykdyti prižiÅ«rėtojai UAB „Lamberta“, kuri į 2019 m. gegužės 27 d. paklausimÄ atsakė, jog atsakovei apie karÅ¡to vandens vamzdyno avarinę bÅ«klę buvo žinoma nuo 2015 m., tÄ pačiÄ aplinkybę nurodė ir namo gyventojai 2019 m. rugsėjo 12 d. raÅ¡tu. Dėl to buvo priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo kreiptis į UAB „Vitės valdos“, negavus žalos atlyginimo, pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys teisme.

Pažymi, jog į namo gyventojus kreipėsi gavusi tik atsakovės 2019 m. birželio 12 d. atsakymÄ , kad dėl įvykusio įvykio yra atsakingi butų savininkai, tačiau gyventojai su pareikÅ¡tomis pretenzijomis nesutiko.

17. Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nagrinėjamu atveju už padarytÄ Å¾alÄ dėl įvykusio užliejimo yra atsakinga atsakovė, kuri kaip namo administratorė yra atsakinga už bendrÄ sias pastato inžinerines sistemas, nagrinėjamu atveju – bendrojo naudojimo Å¡ildymo vamzdį, tačiau atsakovė buvo nepakankamai apdairi ir nepakankamai vykdė savo pareigas. Papildomai pažymi, jo atsakovė yra verslo subjektas, gaunantis atlygį už vykdomÄ priežiÅ«rÄ . Mano, kad nagrinėjamu atveju deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės, tačiau net ir atsakovės kalti veiksmai yra akivaizdÅ«s, kadangi ji kaip namÄ administruojanti įmonė netinkamai teikė administravimo paslaugas, laiku nesuremontavo namo Å¡ildymo vamzdžio.

Namo bendrieji vamzdžiai yra priskirtini prie bendrųjų pastato konstrukcijų, todėl darytina išvada, jog būtent atsakovė turėjo vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendrojo naudojimo objektui išsaugoti, naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, o ne buto savininkai privalėjo prižiūrėti namo bendruosius vamzdžius.

18. Pažymi, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamoms sÄ lygoms buvo bÅ«tina. Nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių tinkamÄ priežiÅ«rÄ pagrindžiančių dokumentų, namo savininkai nurodė, kad jokie susirinkimai nebuvo Å¡aukiami, nuo 2015 m. jokių veiksmų namo administratorė dėl vamzdžio remonto nesiėmė, o vamzdžio keitimo planas buvo sudarytas jau po įvykusio įvykio. Teigia, kad atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal STR 1.07.03:2017 nuostatas, neatliko pareigų, numatytų STR 1.12.05:2010, nesilaikė CK 6.246 straipsnio 1 dalies reikalavimo prižiÅ«rėtojui atlikti ne tik formaliÄ inžinerinių tinklų priežiÅ«rÄ , bet užtikrinti tinkamÄ ir pakankamÄ priežiÅ«rÄ , kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos padarymo.

Teisėjų kolegija konstatuoja: Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

21. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliaciniame skunde suformuluotus faktinius ir teisinius pagrindus, t. y. ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė turtinės žalos atlyginimÄ .

22. Nustatyta, kad 2018 m. kovo 12 d. apdraustose UAB „Sinvest“ priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įvyko draudžiamasis įvykis: trÅ«ko namo Å¡ildymo stovas ir vanduo užliejo apdraustų patalpų sienas bei grindis, ieÅ¡kovė draudėjai padarytai žalai atlyginti iÅ¡mokėjo 1 351,08 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovė UAB „Vitės valdos“ yra namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, sudariusi sutartį su UAB ,,Lamberta“ dėl namo Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros. TrÅ«kęs vandens vamzdis priklauso daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Šių faktinių aplinkybių Å¡alys neginčija.

23. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. IeÅ¡kovė bÅ«tent ir pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sÄ lygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , visiÅ¡kai jÄ atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ ja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ .

Civilinės atsakomybės sÄ lygas, iÅ¡skyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

24. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės teiginiais.

25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos. Netinkamas valdymas ir nepakankama pastato priežiūra yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas.

26. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).

Teisę reguliuoti (nuotoliniu bÅ«du ar kitaip daryti įtakÄ ) namo Å¡ilumos punkto įrenginių darbÄ , laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamÄ kvalifikacijÄ turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų iÅ¡rinktas jų įgaliotas atstovas. Pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sÄ Å¾iningai ir Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens vartotojų interesais.

Pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtojÄ (eksploatuotojÄ ) CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu Å¡ie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«ros (eksploatavimo) sutartį su pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, daugiabučio namo administratorė atsakovė UAB „Vitės valdos“ 2006 m. gegužės 2 d. sudarė sutartį su UAB ,,Lamberta“ dėl namo šilumos punkto įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros.

27. Aptariamo Å ilumos Å«kio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius kontroliuoja pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų prižiÅ«rėtojo (eksploatuotojo) veiklÄ ir pasirengimÄ naujam Å¡ildymo sezonui pagal jiems priskirtÄ kompetencijÄ teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas taip pat iÅ¡samiai aprašė administratorės (atsakovės) pareigas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus, t. y. organizuoti namo techninę priežiÅ«rÄ (4.3 punktas); rengti ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planÄ (Nuostatų 4.4 punktas), organizuoti ir vykdyti namo techninės priežiÅ«ros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas); teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka Å¡aukti patalpų savininkų susirinkimÄ arba organizuoti balsavimÄ raÅ¡tu dėl namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos pertvarkymo pagal Å¡iai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus ir dalyvauti įgyvendinant patalpų savininkų priimtus sprendimus (4.9 punktas).

Be to, administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sÄ Å¾iningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų bÅ«klė kelia grėsmę jų iÅ¡likimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ir paÅ¡alinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas). Ä®vertinus aptartas nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bendrojo naudojimo objektų techninės priežiÅ«ros vykdymo pavedimas kitam subjektui nereiÅ¡kia administratoriaus pareigų, numatytų Nuostatų 4.3 ir 7.1, 7.7 punktuose, pabaigos.

Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Vitės valdos“ atsakinga už UAB ,,Lamberta“ veiklÄ prižiÅ«rint daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemas. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto Pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 20 punktas, kuriame numatyta, kad daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos bei iÅ¡orinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ) organizuoja ir už jÄ atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis ApraÅ¡o 1 priede iÅ¡vardytų teisės aktų nuostatomis.

Techninio prižiÅ«rėtojo pareigas užtikrinti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius ir privalomuosius statinio reikalavimus, per visÄ ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ gyvenamojo namo naudojimo trukmę nuolatiniu, periodiniu ir specializuotu gyvenamojo namo ir jo aplinkos bÅ«klės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiÅ«ra, jų atnaujinimu (remontu) laiku ir kitais prevenciniais darbais įtvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto reglamento „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 8 d.) nuostatos (Reglamento 85, 86.1, 88.1, 88.2, 88.3, 88.6, 92, 93 punktai).

28. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus kaip nepagrįstus, kad ji neturi pareigos atlyginti žalÄ , kadangi vamzdis trÅ«ko ne bendrojo naudojimo patalpose, o trečiajam asmeniui priklausančiose komercinėse patalpose. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, bÅ«tent atsakovė pagal teisinį reglamentavimÄ turi pareigÄ atlikti kasmetines apžiÅ«ras, suraÅ¡yti aktus ir nuolat taikyti prevencines priemones, siekdama paÅ¡alinti galinčias kilti pasekmes dėl pažeistų vamzdynų.

Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad iÅ¡ viso bÅ«tų atlikusi kokias nors vamzdynų bÅ«klės periodines patikras, fiksavusi jas dokumentuose, pateikti tik gerokai prieÅ¡ įvykį atlikto, t. y. 2017 m. gegužės 19 d., Å¡ilumÄ vartojančių įrenginių bandymo hidrauliniu slėgiu aktas ir 2017 m. liepos 26 d. parengties Å¡ildymo sezonui aktas. AnalogiÅ¡ki bandymai atlikti ir pateikti 2018 m. gegužės 11 d. ir 2018 m. liepos 27 d. aktai, kurie nėra reikÅ¡mingi nagrinėjamai bylai.

29. Nors atsakovė teigia, kad šiuo atveju trūkęs vamzdis buvo nematomoje pastato konstrukcijos vietoje, trečiajam asmeniui priklausančios patalpos sienoje, todėl vizualiai stebėti, tikrinti ir įvertinti užmūrytų vamzdžių būklę neturėjo objektyvių galimybių, o reikalauti vien prevencijos tikslais ardyti sienas būtų neprotinga, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jau nuo 2010 m. atsakovei buvo žinoma apie avarinę vamzdynų būklę, 2010 m. sausio 21 d.

Å¡auktas gyventojų susirinkimas dėl Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens sistemų avarinės bÅ«klės. Taip pat, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ 2016 m. gegužės 24 d. Gyvenamojo namo apžiÅ«ros akto matyti, jog komisija, sudaryta iÅ¡ UAB „Lamberta“ ir UAB „Vitės valdos“ atstovų, nustatė, kad gyvenamojo namo vidaus Å¡ildymo sistema neatitinka privalomųjų teisės aktų reikalavimų, yra susidėvėjusi 70 proc., o UAB „Lamberta“ 2019 m. gegužės 28 d. atsakyme į ieÅ¡kovės pretenzijÄ nurodė, kad UAB „Vitės valdos“ apie avarinę namo karÅ¡to vandens vamzdyno bÅ«klę buvo informuota 2015 m.

Gyvenamojo namo apžiÅ«ros aktais. Taigi atsakovei aÅ¡tuonerius metus iki ginčo draudžiamojo įvykio buvo žinoma apie reikÅ¡mingus namo Å¡ildymo sistemos defektus. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė, turėdama Å¡iuos duomenis, bÅ«tų ėmusis kokių nors teisės aktuose numatytų veiksmų, kad namo Å¡ildymo sistema bÅ«tų remontuojama ar pertvarkoma pagal keliamus reikalavimus, o teigdama, kad gyventojai neaktyvÅ«s ir nepriima reikalingų sprendimų, nepateikė įrodymų, kad po neįvykusio 2010 m. sausio 21 d. susirinkimo iki pat draudžiamojo įvykio 2018 m. kovo 12 d. bÅ«tų Å¡aukusi pakartotinį susirinkimÄ , balsavimÄ raÅ¡tu, inicijavusi remonto darbų atlikimÄ , kad gyvenamojo namo Å¡ildymo sistema (vamzdynai) atitiktų teisės aktų nustatytus privalomuosius naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, nuo 2010 m. žinodama apie kritinę vamzdyno būklę ir nesiimdama jokių veiksmų, nesielgė kaip rūpestinga administratorė ir neatliko teisės aktuose nurodytų pareigų, nors administratorė turi teisę priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdama išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Tik po įvykio, t. y. 2018 m. gegužės 29 d., atsakovė vėl suÅ¡aukė gyventojų susirinkimÄ , kuris taip pat neįvyko, tačiau parengė bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus 2018–2021 m. ilgalaikį planÄ , kuriame numatė Å¡ilumos mazgo įrengimÄ , paskirstomųjų vamzdynų keitimÄ . Pažymėtina, jog, neįvykus ir Å¡iam gyventojų susirinkimui, apeliantė taip pat nepateikė duomenų, kad bÅ«tų organizavusi pakartotinį susirinkimÄ ar balsavimÄ raÅ¡tu, kad bÅ«tų priimti reikalingi sprendimai. 30.

Apeliantei argumentuojant, kad teisės aktuose nėra nustatyta intervalų, kuriais turi bÅ«ti organizuojami gyventojų susirinkimai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nustatytų nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, Å¡ie apeliantės teiginiai tik patvirtina jos aplaidumÄ ir nerÅ«pestingumÄ , teisės aktuose nustatytų administratorės pareigų nevykdymÄ aÅ¡tuonerius metus nesiimant jokių veiksmų užtikrinti Å¡ildymo sistemos atitiktį privalomiesiems naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimams, ypač, kai administratorė apie prastÄ vamzdynų bÅ«klę žinojo nuo 2010 metų.

31. Taip pat nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad draudimas neatliko tyrimo, nenustatė įvykio priežasčių ir kaltininko, nenurodė, kodėl kreipėsi į gyventojus, vėliau į jÄ . Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog tyrimas buvo atliktas, žalos bylos Nr. CLT1661302, 2018 m. kovo 15 d. suraÅ¡ytas turto apžiÅ«ros aktas, kuriame remtasi avarinės tarnybos duomenimis apie įvykio kilimo priežastis, padarytos aplietų patalpų fotonuotraukos, 2018 m. kovo 16 d. suraÅ¡ytas defektinis aktas ir pateiktas žalos apskaičiavimas, 2018 m. kovo 28 d. draudimo bendrovė kreipėsi į atsakovę praÅ¡ydama nurodyti įvykio kilimo priežastis ir kaltininkÄ .

Pažymėtina, jog atsakovė į praneÅ¡imÄ nereagavo, 2018 m. lapkričio 28 d. pateikė atsakymÄ tik į 2018 m. lapkričio 19 d. ieÅ¡kovės pretenzijÄ ir nurodė kreiptis į Å¡ildymo sistemų prižiÅ«rėtojÄ UAB „Lamberta“ ir daugiabučio gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkus. Dėl to ieÅ¡kovė 2019 m. gegužės 27 d. pateikė pretenzijÄ UAB „Lamberta“, kuri 2019 m. gegužės 28 d. atsakyme nurodė, kad UAB „Vitės valdos“ apie avarinę namo karÅ¡to vandens vamzdyno bÅ«klę buvo informuota 2015 m.

Gyvenamojo namo apžiÅ«ros aktais, analogiÅ¡kas aplinkybes 2019 m. rugsėjo 12 d. atsakyme į pretenzijÄ nurodė ir namo gyventojai. Dėl to ieÅ¡kovė, įvertinusi atsakymuose į pretenzijas iÅ¡dėstytas aplinkybes, pakartotinai 2019 m. gegužės 29 d. ir 2019 m. rugsėjo 16 d. pareiÅ¡kė pretenzijas atsakovei UAB „Vitės valdos“.

32. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės apdraustos patalpos buvo užlietos dėl trÅ«kusio Å¡ildymo stovo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, t. y. dėl bendrojo naudojimo objekto trÅ«kio, todėl bÅ«tent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių bÅ«tinų (galimų) priemonių tokios žalos iÅ¡vengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų bÅ«klės nuolatinį stebėjimÄ , kasmetines apžiÅ«ras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimÄ , parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siÅ«lė remontuoti vamzdynus ir pan., o tokių įrodymų atsakovė nepateikė.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurias turėjo įrodyti ir įrodė ieÅ¡kovė ir kurios yra bÅ«tinos atsakovės civilinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.245–6.249 straipsniai). Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad byloje nenustatytos bÅ«tinosios deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos.

33. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiÅ¡kia ne naujÄ arba pakartotinį bylos nagrinėjimÄ kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimÄ neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar kad jie iÅ¡ viso nevertinti.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas bÅ«tų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos. Apeliantai apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jo manymu, prieÅ¡tarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė teisinių argumentų, sudarančių pagrindÄ naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , o faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas.

34. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

36. Atsižvelgiant į didelį Å¡ios bylos trečiųjų asmenų skaičių ir tai, jog visiems jiems siųsti teismo procesinius dokumentus (Å¡iÄ nutartį) paÅ¡tu bÅ«tų sudėtinga, brangu ir truktų labai ilgai, Å¡i teismo nutartis proceso dalyviams – tretiesiems asmenims – įteiktina vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (CK 1.5 straipsnis, CPK 130 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Tretiesiems asmenims pagal byloje pateiktÄ sÄ raÅ¡Ä nutartį įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Teisėjos Irma Čuchraj AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Erika MisiÅ«nienė