2017-04-26 Nr. AB-9122-3-61-3-01837-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2095-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01837-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos 59.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu (I t., b. l. 1–18), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K), 50 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. Lukiškių TI-K buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Detalizavo, jog Lukiškių TI-K buvo laikomas 6,43–8,1 kv. m ploto kamerose kartu su 3–4 asmenimis, tuo neužtikrinant teisės aktais nustatytos 3,6 kv. m ploto, tenkančio vienam asmeniui kameroje, normos. Nurodė, kad kamerų plotą, tenkantį vienam asmeniui, dar labiau mažino baldais užstatytas plotas. Dėl kamerų perpildymo, būdamas sveikas žmogus, buvo priverstas nuolatos gulėti arba sėdėti, neturėjo galimybių tinkamai pailsėti ir miegoti; keli asmenys vienu metu neturėjo galimybės pavalgyti, todėl tekdavo valgyti atšalusį maistą, kildavo įtampa tarp kameroje esančių asmenų. Taip pat, pasak pareiškėjo, nebuvo užtikrinamas maisto kiekis ir kokybė, dienos maisto davinio energetinė vertė nuolat buvo deficitinė.

Dėl netinkamų kalinimo sąlygų A. P. teigė patyręs ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus. Jo laikymas perpildytose kamerose sukėlė kančią, kurios intensyvumas akivaizdžiai viršijo kalinimui būdingus sunkumus, baimę ir nevisavertiškumo jausmą, kurie jį žemino ir menkino. Dėl to tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo, kaip žmogaus, orumas, patyrė didelius dvasinius sukrėtimus, sumažėjo bendravimo galimybės. Tai, pasak pareiškėjo, sudaro pagrindą teigti, kad valstybė neužtikrinusi jam minimalaus gyvenamojo ploto ir higienos normų reikalavimų atitinkančių sąlygų laisvės atėmimo įstaigoje pažeidė jo teisę į tinkamą ir saugią gyvenamąją aplinką. Skundo reikalavimą pareiškėjas grindė Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir iš A. P. priteisti 9,36 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Atsiliepime (I t., b. l. 22–38) nurodė, kad pareiškėjas į teismą dėl galimai pažeistų teisių kreipėsi praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, kurį prašė taikyti. Dėl ginčo esmės nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K nuo 2013 m. vasario 4 d. iki 2016 m. gegužės 5 d. Pažymėjo, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Lietuvos higienos norma (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“), galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., taip pat nenumato tokių gyvenamojo ploto standartų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą tenkino iš dalies. Priteisė A. P. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 6 460 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių TI-K prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas su pertraukomis. Ilgiausiai vieno tranzito į kitas kardomojo įkalinimo įstaigas metu Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas 523 paras. Ginčui aktualiu laikotarpiu 646 paras iš 1 070 pareiškėjui Lukiškių TI-K tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3,6 kv. m, siekė nuo 2,48 iki 3,54 kv. m. Be to, kamerų plotas buvo užstatytas suimtųjų lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, sanitariniu mazgu, dėl to pareiškėjui realiai tekęs plotas buvo itin mažas, jis neturėjo pakankamai laisvos vietos, kurioje galėtų judėti. Pareiškėjui kamerose taip pat nebuvo neužtikrintas asmens privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nesilaikyta sanitarinių normų reikalavimų. Tačiau teismas nematė pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Vertindamas pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad skunde pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad jam turėjo būti priteista būtent jo prašomo dydžio (50 600 Eur) neturtinė žala. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Taigi, atsižvelgęs į šias aplinkybes, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas darė išvadą, kad adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti neturtinės žalos suma yra 6 460 Eur, kuri priteistina pareiškėjui iš Lietuvos valstybės.

III. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir apeliantas) padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 50 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 6 460 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių TI-K prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

2017 m. kovo 24 d. pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė pareiškimą, kuriame pareiškėjas nurodo, jog atsisako apeliacinio skundo ir prašo apeliacinį procesą nutraukti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 136 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius (ABTĮ 136 str. 2 d.).

Iš teismui 2017 m. kovo 24 d. pateikto pareiškėjo rašytinio pareiškimo turinio matyti pareiškėjo valia atsisakyti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo, jame nurodoma, kad pareiškėjui yra žinomos atsisakymo procesinės pasekmės. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo kiti proceso dalyviai neskundė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad paduotas pareiškimas dėl apeliacinio skundo atsisakymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, pareiškėjui yra žinomos apeliacinio proceso nutraukimo pasekmės, todėl nėra kliūčių nutraukti apeliacinį procesą (ABTĮ 136 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Priimti pareiškėjo A. P. atsisakymą nuo apeliacinio skundo.

Administracinės bylos pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo apeliacinį procesą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius