2022-06-08 Nr. AB-15172-3-62-3-01210-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-63-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01210-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad dėl kitų nuteistųjų pavartoto prieš jį smurto, dėl ko jis buvo sužalotas, 2019 m. lapkričio 27 d. raštu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Pravieniškių PN-AK administracijai, konkrečiai vyriausiajam tyrėjui, išreiškė prašymą, kad nebūtų patalpinamas į vienas gyvenamąsias patalpas su tam tikrais asmenimis, su kuriais santykiai yra įtempti, priešiški, su kuriais gyvenimas kartu yra pavojingas jo sveikatai ar net gyvybei. Pareiškėjas norėjo įteikti tokį prašymą administracijai raštu, tačiau iš jo toks prašymas nebuvo priimtas, visiškai nesigilinta į šio prašymo motyvus, į visa tai buvo pažiūrėta abejingai, tam nebuvo skirtas reikiamas dėmesys.

3. Pareiškėjas teigė, kad 2019 m. spalio 14 d. kitų nuteistųjų, užsidėjusių ant galvos specialiai tam pasigamintus uždengimus-kaukes, buvo sužalotas. Pagal tam tikrus požymius: kūno sudėjimą, rūbus, nurodė, kas galėjo būti smurtautojai, tačiau Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-sis skyrius (Kaišiadorių) pradėtą tyrimą atliko paviršutiniškai, Pravieniškių PN-AK kriminalinės žvalgybos pareigūnai savo darbo tinkamai neatliko, neišaiškino kaltų asmenų, ir, pasinaudojant tuo, kad nukentėjęs tuo metu konkrečiai nenurodė smurtautojų, pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 06-0-00243-19 sustabdė 2020 m. sausio 22 d.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK klestėjo, tebeklesti administracijos toleruojama atliekančiųjų bausmę subkultūra, smurtas, pažeminimai. Tai teko patirti pareiškėjui; į jo prašymus perkelti į kitas patalpas, izoliuoti, nebuvo atsižvelgiama; buvo paliktas patyčioms, smurtui, pažeminimams, o prašymai pataisos namuose raštu nepriimami, neregistruojami. Pareiškėjo manymu, dėl to, kad dažnai kelia, viešina Pravieniškių PN-AK esančias negeroves, apie tai informuoja Kalėjimų departamentą, jis yra administracijos pareigūnų nemėgstamas, tačiau tai neduoda pagrindo su juo susidoroti. Pareiškėjas šioje byloje yra silpnesnė ginčo šalis, jam nėra galimybių kai kuriuos faktus, aplinkybes įrodinėti dokumentais, pagrįsti visiškai savo teiginius, tačiau iš to, kas įvyko, jam atrodo, kad taip galėjo atsitikti ir sąmoningai atsisakius tenkinti prašymą jį izoliuoti. Tvirtino, kad buvo svarbi priežastis, nes nurodė realią grėsmę dėl susidorojimo.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad konfliktų pasitaiko visose gyvenimo srityse, tačiau konfliktai įkalinimo įstaigose pasižymi sava specifika, sprendimo galimybėmis ir pobūdžiu; atliekančiųjų bausmę elgesys konflikto metu baigiasi agresijos pasireiškimu, fiziniu susidorojimu.

6. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad skunde išdėstyti teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių, o argumentai dėl kalinimo sąlygų pažeidimų, neturtinės žalos fakto atsiradimo, atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalą yra nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundą surašė, pasirašė ir teismui išsiuntė jo įgaliotas atstovas advokatas; skundas surašytas 2020 m. gegužės 4 d., pareiškėjas skundo nepasirašė. Prie skundo pridėtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Kauno skyriaus 2019 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-4197-15776. Advokatas pagal Tarnybos sprendimą teikia pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I1-3057-422/2020, kuri šiuo metu nagrinėjama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose. Kaip matyti iš surašyto skundo turinio ir jame nurodytų faktinių aplinkybių, šiuo atveju advokatas antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui teikia ne pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 12 d. prašyme nurodytoje administracinėje byloje dėk netinkamų kalinimo sąlygų, o visiškai kitoje administracinėje byloje, t. y. dėl pareiškėjui įvykdyto smurtinio nusikaltimo. Pareiškėjas, norėdamas gauti antrinę teisinę pagalbą šioje byloje dėl jo sumušimo pataisos įstaigoje 2019 m. spalio 14 d., privalėjo kreiptis į Tarnybą, kuri jo prašymą būtų išsprendusi pagal įstatymą.

8. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimui pareiškėjas buvo atsiųstas 2017 m. liepos 5 d. iš Kauno tardymo izoliatoriaus, buvo paskirtas į 2-jį sektoriaus 18 būrį, priskirtas paprastajai grupei. Pareiškėjas nuolat konfliktuodavo su kitais nuteistaisiais. 2018 m. kovo 25 d. buvo gautas jo skundas. Panašų skundą 2018 m. kovo 30 d. pareiškėjas išsiuntė Kalėjimų departamentui. Administracijos pareigūnai į jo skundus reagavo, pravedė pokalbius su pareiškėju, problemos buvo išspręstos, pareiškėjas 2018 m. balandžio 9 d. pareiškimu ir 2018 m. balandžio 9 d. prašymu prašė jo skundų nenagrinėti, kadangi skunduose nurodyta problema buvo išspręsta. Pareiškėjui į skundus buvo atsakyta raštu.

9. Atsakovo atstovas nurodė, kad, siekiant išvengti galimų konfliktų su kitais nuteistaisiais ateityje, pareiškėjas 2018 m. gegužės 21 d. buvo perkeltas iš 2-jo sektoriaus į 3 sektorių, paskirtas į 15-tą būrį, apgyvendintas būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, 2018 m. liepos 30 d. buvo perkeltas į 9-tą būrį, 2019 m. sausio 3 d. perkeltas į 19-tą būrį, 2019 m. rugpjūčio 7 d. perkeltas į 3-ią būrį, 2019 m. rugsėjo 25 d. perkeltas į 19-tą būrį. Pareiškėjas ir 3 sektoriuje nesugyveno su kitais nuteistaisiais. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas ne kartą buvo nuvykęs pas pareiškėją, kartu su juo ir kitais nuteistaisiais aiškinosi problemas, prašė nurodyti, kurie nuteistieji jam grasina susidorojimu, tačiau pareiškėjas atsisakė tokią informaciją teikti, o tik prašė būti perkeliamas į kitą jam patinkantį 21 būrį.

Pareiškėjui atsisakius bent žodžiu nurodyti jam grasinančių nuteistųjų pavardes, abstrakčius nekonkrečius grasinimus nebuvo galima vertinti kaip akivaizdžius ir realius, tuo labiau, kad pareiškėjas prašė perkelti jį į ne bet kurį kitą, o būtent jo pasirinktą būrį, nors motyvuotai nepaaiškino, kodėl jo pasirinktame būryje jam bus saugu. Atkreipė dėmesį į pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymą. Pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. pasiaiškinime pareiškėjas nurodė, kad pareigūnas jam daro psichologinį smurtą.

Kriminalinės žvalgybos pareigūnui pradėjus aiškintis tariamus grasinimus ir grasintojus, pareiškėjas atsisakė su juo bendradarbiauti, teikti reikšmingą informaciją, o vėliau apkaltino ir jį psichologiniu smurtu. Kriminalinės žvalgybos skyriuje nebuvo gauta jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas negali gyventi jam priskirtame būryje dėl kitų nuteistųjų grasinimų. Pareiškėjui atsisakius nurodyti jam tariamai grasinusius konkrečius nuteistuosius, neturėjo nei faktinio pagrindo, nei galimybės izoliuoti jį absoliučiai nuo visų kitų atliekančių bausmę nuteistųjų.

Už tai pareiškėjas buvo laikinai izoliuojamas kamerų tipo patalpose Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 144 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka, o 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 69-1545 jam skirta nuobauda perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų, 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 69-1589 buvo skirta nuobauda – perkelti į kamerų tipo patalpas 30 parų. Pareiškėjas jam paskirtų nuobaudų BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka teismui neskundė.

10. Atsakovo atstovo teigimu, į 2019 m. spalio 12 d. pareiškėjo atžvilgiu pavartotą fizinį smurtą pareigūnai reagavo nedelsiant: pareiškėjas buvo nuvestas į medicinos punktą, jam buvo suteikta medicininė pagalba, surašyta medicininės apžiūros pažyma ir užregistruota medicininės apžiūros pažymų registro žurnale, pareiškėjas laikinai izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Šioje byloje nenustatyta nei viena iš visų trijų privalomų civilinės atsakomybės sąlygų. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių objektyvių duomenų apie dėl kalinimo sąlygų pažeidimų jo tariamai patirtas negatyvias pasekmes, kurios būtų pripažintinos neturtine žala arba sąlygojančios neturtinės žalos atsiradimą. Po sužalojimo pareiškėjas nesikreipė psichologinės pagalbos dėl patirtų išgyvenimų. Pareigūnai nepažeidė jokių teisės aktų ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, nepažeidė jo teisių ir teisėtų interesų.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis galbūt patyrė kalint Pravieniškių PN-AK.

13. Dėl atsakovo argumentų apie netinkamą pareiškėjo atstovavimą teismas pažymėjo, kad į bylą yra pateiktas Tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas, iš kurio matyti, jog buvo nuspręsta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjamoje administracinėje byloje. Be kita ko, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjo skundas priimtas, o ir pats pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytą reikalavimą, argumentus ir motyvus.

14. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kaišiadorys) 2020 m. sausio 22 d. nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas, todėl ikiteisminis tyrimas sustabdytas. Iš Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus rašto „Dėl skundo išnagrinėjimo” matyti, jog pareiškėjui buvo rekomenduota dėl aplinkybių, susijusių su sumušimu, kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną bei patikslinti aplinkybes papildomos apklausos metu. Taip pat nurodyta, jog tyrėjas buvo nuvykęs dėl skundo aplinkybių pasikalbėti su pareiškėju, tačiau pareiškėjas atsisakė su juo bendrauti, reiškė nepasitenkinimą, išėjo. Teismas atkreipė dėmesį, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas iš esmės yra neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis galbūt patyrė kalint Pravieniškių PN-AK, pagrįstumas, o ne prokuratūros priimtų sprendimų atliekant ikiteisminį tyrimą teisėtumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog pareiškėjas 2020 m. sausio 22 d. nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą įstatymų nustatyta tvarka nėra apskundęs. Byloje nėra duomenų, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų, Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmai atliekant ikiteisminį tyrimą yra pripažinti neteisėti, todėl nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų neturtinė žala dėl nurodytų veiksmų negali būti priteista.

15. Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nenustatyta jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad Pravieniškių PN-AK administracijos yra toleruojama atliekančiųjų bausmę asmenų subkultūra, smurtas, pažeminimai. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė kokie konkretūs įvykiai, įrodymai patvirtina jo nurodytas aplinkybes. Be kita ko, pareiškėjui nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą, todėl kiekvieną teiginį jis turi sieti su konkrečia su juo susijusia situacija, o ne abstrakčiai nurodyti, kad Pravieniškių PN-AK toleruojama asmenų subkultūra, smurtas, pažeminimai ir pan.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas daug kartų kreipėsi su skundais į Pravieniškių PN-AK administraciją, tačiau argumentai, jog į jo teiktus prašymus, skundus nebuvo reaguojama, nepagrįsti, kadangi byloje esantys raštai įrodo, kad į pareiškėjo teiktus prašymus ir skundus buvo atsakyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK administracijai 2018 m. lapkričio 28 d. pateikė prašymą perkelti jį į 2-tą sektorių. Pravieniškių PN-AK 2018 m. gruodžio 5 d. raštu prašymas netenkintas. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 28 d. skunde nurodė, kad negali gyventi dabartiniame sektoriuje, todėl nurodė kriminalinės žvalgybos pareigūnui, kuriuose sektoriuose pageidautų gyventi, tačiau pareigūnas atsisakė į juos perkelti.

Pravieniškių PN-AK 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu „Dėl skundo” nurodyta, kad kaltinimai pareigūnui neskiriant pareiškėjo į pageidaujamus būrius yra nepagrįsti. 2019 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 25 d. atsisakė eiti į jam skirtą būrį. Iš pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 26 d. pasiaiškinimo matyti, jog pareiškėjas nurodė, kad yra išvarytas iš bendrabučio kitų nuteistųjų. Pareiškėjui už nurodytus veiksmus 2019 m. rugsėjo 10 d. paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpą.

Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymu prašė jį perkelti į kitą sektorių, nes jam gresia pavojus gyvybei ir sveikatai. 2019 m. rugsėjo 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pravedus pokalbį su pareiškėju apie jo bausmės atlikimo eigą, jis jokių objektyvių duomenų, jog įstaigoje jam gresia pavojus gyvybei ar sveikatai, nepateikė, pokalbio metu skundėsi nusistovėjusia tvarka. 2019 m. rugsėjo 7 d. nutarimas patvirtina, jog nutarta pareiškėją perkelti į kamerų tipo patalpas, kadangi jis 2019 m. rugsėjo 7 d. padarė šiurkštų teisėtvarkos pažeidimą – atsisakė gyventi paskirtame būryje ir nenurodė priežasčių.

Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 18 d. skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, prašydamas išspręsti situaciją, panaikinti nuobaudas ir paskirti jį į kitą būrį. Pravieniškių PN-AK 2019 m. spalio 22 d. raštu „Dėl skundo” anksčiau minėtas pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Iš Pravieniškių PN-AK 2019 m. lapkričio 19 d. rašto „Dėl skundo” nustatyta, kad, išnagrinėjus pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. skundą, kuriame teigiama, jog su juo bandoma susidoroti, konstatuota, kad skundas nepagrįstas. 2019 m. lapkričio 9 d. tarnybiniai pranešimai patvirtina, jog pareiškėjas 2019 m. lapkričio 8 d. atsisakė gyventi jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje; savo atsisakymo motyvų konkrečiai neįvardijo.

Be kita ko, pareiškėjas 2019 m. lapkričio 11 d. pasiaiškinime nurodė, kad jam viskas gerai, išsprendė savo problemas ir gali gyventi su nuteistaisiais.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kad Pravieniškių PN-AK nereagavo į jo pateiktus skundus, yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Atsakovo atstovas ne kartą nagrinėjo pareiškėjo skundus dėl perkėlimo į kitas gyvenamąsias patalpas, skyrė nuobaudas dėl atsisakymo eiti į paskirtas gyvenamąsias patalpas. Skundai Pravieniškių PN-AK sprendimais laikyti nepagrįstais, nes pats pareiškėjas nenurodė konkrečių priežasčių, kurių pagrindu pareiškėjo reikalavimas perkelti jį į kitas patalpas galėtų būti patenkintas, o tik nurodė galimą susidorojimą su juo, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjas neteikė į bylą argumentų ir įrodymų, o teismas nenustatė, jog pareiškėjas anksčiau minėtas nuobaudas, sprendimus skundė įstatymų nustatyta tvarka. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių motyvų dėl ko nurodytų sprendimų, nuobaudų įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Nurodyti atsakovo atstovo sprendimai nėra nuginčyti, todėl jie yra teisėti ir pagrįsti. Teismas įvertinęs, jog atsakovo atstovas ginčui aktualiu laikotarpiu neturėjo pagrįstų duomenų apie tai, kad prieš pareiškėją būtų planuojama atlikti neteisėtus susidorojimo veiksmus, nusprendė, jog tai nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus.

18. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas teismo posėdyje papildomai nurodė, jog žala atsirado dėl to, kad įkalinimo įstaiga jį išskyrė su šeima. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė konkrečių atsakovo atstovo veiksmų, kuriais buvo trukdoma jam bendrauti su šeima, nedetalizavo ir nepagrindė nurodytų aplinkybių. Pareiškėjo argumentai dėl jo išskyrimo su šeima iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

19. Teismas aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatė. Įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas priėjo prie išvados, jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestas.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Pareiškėjas 2019 m. spalio 14 d. buvo sužalotas kitų nuteistųjų. Pravieniškių PN-AK klesti administracijos toleruojama atliekančiųjų bausmę subkultūra, smurtas, pažeminimai. Pravieniškių PN-AK administracija nereagavo į jo prašymus perkelti jį kitas patalpas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad žala atsirado ir dėl to, jog Pravieniškių PN-AK jį išskyrė su šeima.

20.2. Teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, visiškai neatsižvelgė į jo paaiškinimus ir argumentus, o sprendimą priėmė vadovaudamasis išimtinai atsakovo atstovo duotais paaiškinimais. Nors teismas atsižvelgia į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, tačiau teismas subjektyviai interpretuoja šią praktiką. Pareiškėjas pareigūnams nurodė galimus jo skriaudikus, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas. Ne tik dėl sustabdyto ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė ne taip kaip privalėjo veikti, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą. Jeigu Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų laiku sureagavę į jo prašymą jį izoliuoti, 2019 m. spalio 14 d. jis nebūtų sumuštas kitų nuteistųjų. 2019 m. spalio 14 d. įvykis įvyko neatsitiktinai, pareiškėjas numatė, kad taip nutiks, konkrečiai įspėjo pareigūnus, jog jam gresia susidorojimas. Kalėjimas tokiomis sąlygomis, kai žinai, kad bet kada prieš tave kiti nuteistieji gali panaudoti smurtą, informuoji pareigūnus ir prašaisi būti perkeliamas į kitas patalpas, tačiau į tavo prašymus yra nereaguojama, yra žiaurus elgesys, kuris patenka į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Pareiškėjas dėl kitų nuteistųjų smurto patyrė dideles fizines ir dvasine kančias. Pravieniškių PN-AK abejingumas ir neveikimas tik įrodo, kad Pravieniškių PN-AK toleruoja bausmę atliekančių subkultūrą, smurtą, žeminimą.

20.3. Visi pareiškėjo prašymai yra perkelti jį arba kitą būrį, arba į kitą sektorių, tačiau į visus jo prašymus pateikti neigiami atsakymai. Pareiškėjui netgi buvo skiriamos nuobaudos dėl atsisakymo gyventi paskirtame būryje. Reagavimu į skundą negali būti laikoma tik formalus atsakymo pateikimas. Pareiškėjo argumentus pagrindžia rašytiniai įrodymai. Žmogus, kuris jaučia grėsmę, gali tik apie ją papasakoti. Pravieniškių PN-AK neveikimas laikytinas sąmoningu siekiu sukelti pareiškėjui skriaudą.

20.4. Pareiškėjas ne kartą dėl netvarkos, buvusios Pravieniškių PN-AK, yra rašęs skundus Kalėjimui departamentui, ir dėl to Pravieniškių PN-AK pareigūnai jo nemėgo.

21. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, jos atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei, kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina dėl patirto sužalojimo įkalinimo įstaigoje, atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė nenustatęs vienos iš privalomų atsakomybės sąlygų – neteisėtumo.

25. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad Pravieniškių PN-AK buvo abejinga pareiškėjo prašymams, skundams, t. y. neveikė taip kaip turėjo pagal teisinį reguliavimą.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

27. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodyto pažeidimo, jį išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, vis dėlto nenustatė.

28. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

29. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, nustatydamas, kad pareiškėjas (ne)patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012).

30. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad BVK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. EŽTT 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindamas situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog siekiant įrodyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams).

32. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė Pravieniškių PN-AK neteisėto neveikimo (vienos iš būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas vertino, kaip veikė pataisos įstaiga dėl pareiškėjo nurodomos grėsmės jo sveikatai, taip pat vertino ir paties pareiškėjo elgesį, siekiant nustatyti asmenis, galinčius kelti pavojų apelianto fizinei neliečiamybei. Nėra ginčo dėl pareiškėjo nurodomo 2019 m. spalio 14 d. įvykio – sužalojimo fakto, tačiau šiuo atveju reiktų pabrėžti faktines aplinkybes prieš įvykį.

33. Pareiškėjas 2019 m. sausio 3 d. perkeltas į 19-tą būrį, 2019 m. rugpjūčio 7 d. perkeltas į 3-ią būrį, 2019 m. rugsėjo 25 d. perkeltas į 19-tą būrį.

34. Kriminalinės žvalgybos pareigūnui pradėjus aiškintis dėl galimų grasinimų ir grasintojų, pareiškėjas atsisakė su pareigūnu bendradarbiauti, teikti reikšmingą informaciją. Kaip pažymi atsakovas (žr. nutarties 9 p.), pareiškėjui atsisakius nurodyti jam tariamai grasinusius konkrečius nuteistuosius, neturėjo nei faktinio pagrindo, nei galimybės izoliuoti jį absoliučiai nuo visų kitų atliekančių bausmę nuteistųjų. Pareiškėjas buvo laikinai izoliuojamas kamerų tipo patalpose Bausmių vykdymo kodekso 144 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka, o 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 69-1545 jam skirta nuobauda perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų, 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 69-1589 buvo skirta nuobauda – perkelti į kamerų tipo patalpas 30 parų.

35. Nutarties 33 ir 34 punktuose nurodomos faktinės aplinkybės patvirtina, kad į apelianto nurodomą grėsmę buvo reaguojama tiek jį perkeliant į kitus būrius, tiek, kad ir, taikant drausminio poveikio priemones. Administracinėje byloje nėra duomenų, jog betarpiškai prieš pat įvykį buvo gautas dar vienas konkretus pareiškėjo prašymas dėl galimos grėsmės jo sveikatai, todėl spręstina, atsižvelgiant į tuos veiksmus, kuriuos atliko pataisos įstaigos administracija, buvo veikta pagal numatytą teisinį reguliavimą, taip pat laikantis bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, neteisėtumo elemento konstatavimas būtų visiškai nepagrįstas. Pravieniškių PN-AK ėmėsi priemonių eliminuoti pareiškėjo sužalojimo pavojų, tačiau absoliutus tokio įvykio išvengimas arba jo sumažinimas iki minimumo galėtų būti užtikrintas tik ir pačiam nukentėjusiam veikiant sąžiningai, nuoširdžiai aktyviai bendradarbiaujant tiek su Pravieniškių PN-AK kriminalinės žvalgybos pareigūnais ar kitais įkalinimo įstaigos darbuotojais, tiek su tyrėjais (žr. nutarties 14 p.). Administracinėje byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai netinkamai vykdė asmenų, laikomų įkalinimo įstaigoje, elgesio kontrolę ar kitokią priežiūrą, lėmusią pareiškėjo sužalojimą.

36. Apeliaciniame skunde žalos atlyginimas siejamas ir dėl pareiškėjo išskyrimo su šeima, tačiau nėra pateikia absoliučiai jokių argumentų, kaip tai susiję su Pravieniškių PN-AK veiksmais, todėl ir pastaroji apeliacijos dalis taip pat atmestina, kaip nepagrįsta.

37. Be kita ko, reikia pastebėti, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius