2018-12-05 Nr. AB-22335-3-62-3-02318-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2231-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02318-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Marijampolės pataisos namų 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 20/07-1321; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2016 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 2S-5768; 3) įpareigoti Marijampolės pataisos namus vykdyti išieškojimus pagal antstolio patvarkymus iš pareiškėjui Teisingumo ministerijos pervestų teismų sprendimais priteistų neturtinės žalos atlyginimo sumų kaip išieškojimus iš skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui (iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA), išskaityti 20 procentų, o jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius raštus, – 50 procentų; 4) priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės pataisos namai 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 20/07-1321 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė iš Teisingumo ministerijos pervestos teismų sprendimais priteistos neturtinės žalos atlyginimo pagal antstolių patvarkymus vykdyti išieškojimą kaip iš skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, t. y. iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaityti 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas), o jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – ne daugiau kaip 50 procentų.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Marijampolės pataisos namų 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. 20/07-1321 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jį Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, tačiau ir šis skundas buvo atmestas.

4. Pareiškėjas teigė, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įstatyme nenumatyta jokių išimčių išieškojimui iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

5. Pareiškėjo manymu, išieškojimas iš teismo sprendimu priteisto neturtinės žalos atlyginimo gali būti vykdomas tik taikant ir CPK 736 straipsnyje nustatytus priverstinio išieškojimo ribojimus, t. y. iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – ne daugiau kaip 50 procentų. Pareiškėjas sutiko, kad Marijampolės pataisos namai privalo imtis visų teisėtų priemonių antstolio patvarkymams vykdyti ir išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Tačiau Marijampolės pataisos namai 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 20/07-1321 neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė pareiškėjo skundą tenkinti ir išieškojimą vykdyti CPK nustatyta tvarka kaip iš pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, tokiu būdu pareiškėjui buvo sukelti nuostoliai ir nepatogumai. Pareiškėjas teigė, kad dėl tokių aplinkybių jam pablogėjo sveikata, atsirado dirglumas, kiti neigiami dvasiniai išgyvenimai, t. y. jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 30 000 Eur suma.

6. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai (toliau – ir Marijampolės PN) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio duomenimis, pajamų, kurios patektų į CPK 737 straipsnyje numatytą sąrašą pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, pareiškėjas nėra gavęs. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog CPK 585 straipsnis nustato, kad antstolio reikalavimai yra privalomi, todėl Marijampolės PN privalo vykdyti antstolio pateiktus patvarkymus. Atsakovo vertinimu, pataisos namų pareigūnai jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Kalėjimų departamentas nurodė, jog vadovaujantis CPK 688 straipsnio 1 dalimi, antstolis išieškojimą gali nukreipti į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 668 ir 739 straipsniuose yra nurodytas turtas ir pinigų sumos, iš kurių negalima išieškoti.

10. Kalėjimų departamentas pažymėjo, kad pagal Marijampolės PN pateiktą Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštį, 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. spalio 14 d. laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pareiškėjui jokių lėšų nepervedė. Kalėjimų departamentas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nekelia ginčo, kad buvo atlikti neteisėti išskaitymai pagal antstolių patvarkymus iš sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog CPK 585 straipsnis įtvirtina antstolio reikalavimų privalomumą, todėl Marijampolės PN, gavę antstolio patvarkymą, jį privalo vykdyti. Antstolių patvarkymai turi būti vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, o ne pagal pareiškėjo subjektyvų pageidavimą.

II. 12. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo G. K. skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčą kildina iš to, jog Marijampolės PN atsisakė vykdyti išieškojimą iš lėšų, kurios pareiškėjui buvo pervestos Teisingumo ministerijos kaip neturtinės žalos atlyginimas, kaip išieškojimą iš pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui.

14. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo priimtas antstolio D. Š. 2014 m. gegužės 26 d. patvarkymas Nr. 0178/07/07963, pagal kurį iš pareiškėjo sąskaitoje esančių lėšų buvo vykdomas išieškojimas. Teismas atkreipė dėmesį, jog antstolio patvarkymai atsakovui Marijampolės PN yra privalomi vykdyti ir tai pareiškėjui buvo išaiškinta 2016 m. rugsėjo 27 d. Marijampolės PN rašte Nr. 20/07-1321 bei Kalėjimų departamento 2016 m. spalio 31 d. sprendime Nr. 2S-5768.

15. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas būtų ginčijęs antstolio D. Š. 2014 m. gegužės 26 d. patvarkymo Nr. 0178/07/07963 teisėtumą ir pagrįstumą, ir sprendė, kad atsakovas, gavęs teisėtą antstolio patvarkymą dėl pareiškėjo sąskaitoje esančių lėšų arešto ir areštuotų lėšų pervedimo į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, privalėjo jį vykdyti, pervesdamas skolininko pinigų sumas, išskyrus sumas, nustatytas CPK 739 straipsnyje. Teismas pažymėjo, kad tiek skundžiamame Marijampolės PN rašte, tiek Kalėjimų departamento sprendime pareiškėjui buvo išaiškinta teisė skųsti antstolio veiksmus bei išsamiai nurodyta apskundimo tvarka.

16. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo pinigų sumos Marijampolės PN buvo pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą vykdant teisėtą antstolio patvarkymą, teismas sprendė, kad nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovo Marijampolės PN neteisėtų veiksmų. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nebuvo įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui iki skundžiamo Marijampolės PN 2016 m. rugsėjo 27 d. rašto priėmimo buvo pervestos lėšos iš Teisingumo ministerijos, kaip neturtinės žalos, priteistos teismo sprendimu, atlyginimas.

17. Teismas darė išvadą, kad iš pareiškėjui pateikto Marijampolės PN rašto bei Kalėjimų departamento sprendimo, jis galėjo ir turėjo suprasti dalyko esmę – šiuose aktuose nurodyti išsamūs atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą motyvai, nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis akto pagrindas, motyvuojamoji dalis dėstoma aiškiai, adekvačiai, pareiškėjui buvo papildomai išaiškintos jo teisės dėl antstolio veiksmų apskundimo. Teismas konstatavo, kad tiek Marijampolės PN, tiek Kalėjimų departamentas, priimdami skundžiamus sprendimus, laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, gero administravimo principo, aktai yra motyvuoti, pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.

18. Teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimą priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atmetė.

III. 19. Pareiškėjas G. K. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

20. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neatliko savo vaidmens, neįvertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą, kuris turi būti naikinamas.

21. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir skundą, ir papildomai pabrėžia, kad daugiau nei dvejus metus buvo suvaržytas teismo sprendimu jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nes Marijampolės PN neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo gaunamų sumų kaip iš darbo užmokesčio pajamų. Pareiškėjo teigimu, į bylą pateiktas Marijampolės PN Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis įrodo, jog visa žala be jokių apribojimų neteisėtai ir nepagristai buvo išieškota. Pareiškėjas nurodo, kad antstolio veiksmų apskundimo terminas yra pasibaigęs, todėl jis gali skųsti tik vykdytojo veiksmus.

22. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovo teigimu, teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovų argumentus, pateiktus įrodymus, sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priimtas sprendimas yra objektyvus, pagrįstas bei teisingas.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo ir apeliacinis skundas turi būti atmestas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Apeliacijos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo G. K. skundas, teisėtumas ir pagrįstumas.

26. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, konstatavęs, kad Marijampolės PN 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimas ir Kalėjimų departamento 2016 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. 2S-5768 yra teisingi; atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN neatliko neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį yra nepagrįstas.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundo reikalavimai turėjo būti tenkinti, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 ir 80 straipsnius (pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 57 ir 81 straipsnius, tačiau byloje yra taikoma nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusi 2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.)); 86 straipsnio 2 dalį.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su teismo šališkumu, teisėjų kolegija pažymi, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia, tuo, kad teismas jam priėmė neigiamą sprendimą. Tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018 ir kt.). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėjai byloje buvo šališki. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusių teisėjų suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

30. Pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat atitinka ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 56 ir 80 straipsnių, 86 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, neperžengdamas pareiškėjo skundo ribų, surinko reikalingus įrodymus pareiškėjo reikalavimams išnagrinėti, nustatė visas bylai teisiškai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, sprendime nurodė aiškius motyvus, kurie yra pagrįsti byloje nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, išnagrinėjo visus pareiškėjo reikalavimus, nurodė argumentus, dėl kurių šie reikalavimai negali būti patenkinti.

31. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

32. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai atmestini.

33. Byloje nustatyta, kad antstolis D. Š. 2014 m. gegužės 26 d. priėmė patvarkymą Nr. 0178/07/07963 ir jį patikslinančius patvarkymas (2014 m. liepos 8 d. Nr. 0178/07/07963), pagal kuriuos iš pareiškėjo sąskaitoje esančių lėšų buvo vykdomas išieškojimas. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas neginčijo antstolio patvarkymų.

34. CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte taip pat numatyta, kad nustačius, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje. Patvarkymas dėl piniginių lėšų arešto asmeninėje sąskaitoje skolos ir vykdymo išlaidų sumai galioja lėšoms (darbo užmokesčiui, iš trečiųjų asmenų gaunamoms lėšoms ir kt.), pateksiančioms į nuteistojo asmeninę sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai.

35. Tai, kad antstolio patvarkymai atsakovui Marijampolės PN yra privalomi vykdyti, pareiškėjui ir buvo išaiškinta 2016 m. rugsėjo 27 d. Marijampolės PN rašte Nr. 20/07-1321 bei Kalėjimų departamento 2016 m. spalio 31 d. sprendime Nr. 2S-5768. Teisėjų kolegija susipažinusi su skundžiamų sprendimų turiniu, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad minėti atsakymai į pareiškėjo užklausą jam buvo pateikti nepraleidžiant atsakymo termino, skundžiamuose atsakymuose pareiškėjui buvo nurodyta, kad jis nesutikdamas su antstolio veiksmais, turi teisę juos skųsti CPK nustatyta tvarka.

36. Pareiškėjas skundu reikalavo įpareigoti Marijampolės pataisos namus vykdyti išieškojimus pagal antstolio patvarkymus iš pareiškėjui Teisingumo ministerijos pervestų teismų sprendimais priteistų neturtinės žalos atlyginimo sumų kaip išieškojimus iš skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui (iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA), išskaityti 20 procentų, o jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius raštus – 50 procentų). Atkreiptinas dėmesys, jog Marijampolės pataisos namų paskirtis yra valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę – suėmimą, arešto ir laisvės atėmimo bausmes (Marijampolės pataisos namų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 1 punktas). Marijampolės pataisos namai neturi įgaliojimų vykdyti antstolio patvarkymus kitaip nei juos nurodo vykdyti antstolis pateiktame vykdyti patvarkyme. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio patvarkymu, turi teisę jį skųsti. Pareiškėjo argumentai, kad terminas skųsti antstolio veiksmus yra pasibaigęs, todėl jis skundžia Marijampolės PN veiksmus, niekaip neperkelia Marijampolės PN pareigos atsakyti pareiškėjui už antstolio veiksmus.

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1377-822/2016; 2017 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-602/2017; 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-519-502/2018 ir kt.) patvirtina, kad pataisos įstaiga, gavusi teisėtą antstolio patvarkymą dėl pareiškėjo sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto ir areštuotų lėšų pervedimo į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, šį patvarkymą privalo vykdyti, pervesdama skolininko pinigų sumas, išskyrus nustatytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Pažymėtina, kad pagal antstolių patvarkymus pervesdami pareiškėjo sąskaitoje esančias lėšas Marijampolės PN neatlieka jokių išieškotojo funkcijų, o tik CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka vykdo privalomus antstolių nurodymus. Be to, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų gavęs pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui.

38. Akcentuotina, kad išieškojimą į pareiškėjo asmenines lėšas, esančias Marijampolės PN sąskaitoje, nukreipė antstolis, kurio priimto patvarkymo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Marijampolės PN, vykdydami antstolio patvarkymą, prieš pareiškėją neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisės normų, kuriomis vadovaudamiesi Marijampolės PN privalėjo nevykdyti antstolio patvarkymų. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo akcentuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, (taip pat ir kitose bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018) buvo nagrinėjami ginčai, kilę tarp bausmę atliekančių asmenų ir antstolių dėl antstolių priimtų patvarkymų. Pareiškėjo nurodomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl CPK normų taikymo yra susiję su antstolių pareigomis, o ne su įkalinimo įstaigų pareigomis.

40. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

41. Kadangi šioje byloje nenustatyta viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų (Marijampolės PN neteisėti veiksmai), nėra sąlygos valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti.

42. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Pareiškėjo skunde nėra jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad prašo išreikalauti įrodymus, tačiau nenurodo, kokius konkrečius įrodymus apeliacinės instancijos teismas turėtų išreikalauti iš atsakovų, trečiojo suinteresuoto asmens, kad kreipėsi į šiuos asmenis dėl įrodymų pateikimo, tačiau buvo atsisakyta juos pateikti.

44. Apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė