Legislator Case Law & Legislation
d207d176-d071-416e-aeec-14f121a2e97a AI generated

d207d176-d071-416e-aeec-14f121a2e97a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number d207d176-d071-416e-aeec-14f121a2e97a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-7160-968/2014Proceso Nr. 3-61-3-01671-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Balčytienės, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir JÅ«ros Marijos Strumskienės,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. L.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Legislator headnote

AI generated

d207d176-d071-416e-aeec-14f121a2e97a · Vilniaus apygardos administracinis teismas: ir 2014-01-03 protokolu Nr. 2PD-6(223) (b. l. 64), pareiÅ¡kėjui pripažino nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinį statusÄ pagal Ä®statymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto a papunktį, kaip asmeniui, praradusiam sveikatÄ okupacijos laikotarpiu priverstinės karinės tarnybos metu (pagrindas – 1972-07-13 ligos liudijimas (b. l. 84, 85)).Centro generalinis direktorius 2014-02-17 įsakymu Nr. 1V-53 (b. l. 68), remdamasi Komisijos 2013-09-04 posėdžio protokole Nr. 2PD-4(221) iÅ¡dėstyta iÅ¡vada (b. l. 54, 55) ir Å¡iuo protokolu (b. l. 67), pareiÅ¡kėjui nepripažino nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio – teisinio statuso.

Keywords

AI generated
prisoner of war deportation despite health issues psychosocial factors psychiatric work incapacity military degradation leave for military service
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-7160-968/2014Proceso Nr. 3-61-3-01671-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Balčytienės, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir JÅ«ros Marijos Strumskienės,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. L.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

L. skundÄ atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė:1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3), kurį vėliau patikslino (b. l. 23, 24), praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) direktoriaus 2014-02-17 įsakymÄ Nr. 1V-53 „Dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio teisinio statuso nepripažinimo A.

L.“ (toliau – Ä®sakymas Nr. 1V-53) ir įpareigoti CentrÄ pakartotinai spręsti jo praÅ¡ymÄ suteikti nukentėjusio nuo sovietinės okupacijos asmens statusÄ .2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nenorėdamas tarnauti sovietinėje armijoje iÅ¡ jos 1973 metais dezertyravo ir dėl Å¡ios priežasties vėliau dėl politinių motyvų buvo atleistas iÅ¡ darbo, paÅ¡alintas iÅ¡ pareigų, iÅ¡keldintas iÅ¡ buto, neteko turto, negalėjo legaliai gyventi.PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje iÅ¡ esmės pakartojo savo skunde iÅ¡dėstytus argumentus, taip pat nurodė, kad pasiprieÅ¡inimo veikloje nedalyvavo, tačiau dezertyravo iÅ¡ sovietinės armijos, dėl to buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę.3.

Atsakovas atsiliepime (b. l. 38–39) praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į CentrÄ , praÅ¡ydamas suteikti nukentėjusio asmens teisinį statusÄ pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau – ir Teisinio statuso įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , tačiau nepateikė Vyriausybės 1998-02-26 nutarimu Nr. 244 patvirtintų Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų iÅ¡davimo bei jų apskaitos nuostatų (toliau – ir Apskaitos nuostatai) 7 punkte nurodytų dokumentų.

Å ie dokumentai turi bÅ«ti pateikiami ir pagal Centro generalinio direktoriaus 2002-01-10 įsakymu Nr. 5 patvirtintÄ PasiprieÅ¡inimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos darbo reglamento (toliau – Komisijos darbo reglamentas) 9 punktÄ .Pilietinių teisių atkÅ«rimas (reabilitavimas) yra bÅ«tinoji procedÅ«ra, o pilietinių teisių atkÅ«rimo (reabilitavimo) pažymėjimas, kurį iÅ¡duoda Generalinė prokuratÅ«ra, yra bÅ«tinas norint bÅ«ti pripažintam politiniu kaliniu. Tokio pažymėjimo pareiÅ¡kėjas nepateikė.PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad dalyvavo pasiprieÅ¡inimo antisovietinėje veikloje, tačiau nenurodė konkrečiai kokioje.

Lietuvos ypatingajame archyve duomenų apie pareiÅ¡kėjo pasiprieÅ¡inimo okupacijai (rezistencinę) veiklÄ , persekiojimÄ dėl politinių motyvų nerasta.PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad dėl politinių motyvų buvo atleistas iÅ¡ darbo, paÅ¡alintas iÅ¡ pareigų, iÅ¡keldintas iÅ¡ buto, neteko turto, negalėjo legaliai gyventi, tačiau tai įrodančių dokumentų nepateikė.Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.Teismask o n s t a t u o j a:PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.1.

Nagrinėjamoje byloje, remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta:PareiÅ¡kėjas Centrui 2013-08-06 pateikė praÅ¡ymÄ Nr. 40R-1120 pripažinti nukentėjusiojo asmens teisinį statusÄ (b. l. 44). Kartu su praÅ¡ymu pateikė Asmens, nukentėjusio nuo 1939–1990 metų okupacijų, anketÄ , kurioje, be kita ko, nurodė, kad: dėl politinių motyvų buvo uždarytas į RokiÅ¡kio psichiatrinę ligoninę 1984 m. nuo kovo iki birželio mėnesio; 1984 m. kovo mėnesį paimtas ir sunaikintas visas jo Å¡eimos kilnojamasis turtas; buvo priverstas iÅ¡eiti iÅ¡ darbo; nuo             1984 m. vasaros iki 1989 m. gyveno nelegaliai, slapstėsi, negalėjo legaliai dirbti, gyveno be dokumentų (b. l. 46).Centras 2013-09-25 raÅ¡tu Nr. 38R-n-820 (b. l.

53) pareiÅ¡kėjui iÅ¡siuntė PasiprieÅ¡inimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos (toliau – Komisija) 2013-09-04 posėdžio protokolÄ Nr. 2PD-4(221) (b. l. 54, 55), kuriame konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo pripažinti nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinį statusÄ pagal Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , 7 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus nėra pagrindo, nes nepateikti ir nerasti Å¡iuos nukentėjimus patvirtinantys įrodymai, o pareiÅ¡kėjui pageidaujant bÅ«tų galima svarstyti jo gautÄ praÅ¡ymÄ dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso pripažinimo pagal Ä®statymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto a papunktį.

Taip pat Centro 2013-09-25 raÅ¡te Nr. 38R-n-820 pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kinta Komisijos iÅ¡vados apskundimo tvarka. Centras pareiÅ¡kėjui 2013-11-14 iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ Nr. 38R-n-945 (b. l. 60), kurio turinys analogiÅ¡kas iÅ¡dėstytajam Centro 2013-09-25 raÅ¡te Nr. 38R-n-820.PareiÅ¡kėjas Centrui 2012-11-29 pateikė skundÄ Nr. 7R-508 (b. l. 58, 59), kurį iÅ¡nagrinėjęs Centro generalinis direktorius 2013-12-09 raÅ¡tu Nr. 38R-n-1040 (b. l. 61, 62) informavo, kad suradus archyvinį dokumentÄ bus svarstoma dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso pareiÅ¡kėjui pripažinimo pagal Ä®statymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto a papunktį.

Centro generalinis direktorius 2014-01-06 įsakymu Nr. 1V-3, remdamasis Komisijos 2013-12-18 išvada (b. l.

63) ir 2014-01-03 protokolu Nr. 2PD-6(223) (b. l. 64), pareiÅ¡kėjui pripažino nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinį statusÄ pagal Ä®statymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto a papunktį, kaip asmeniui, praradusiam sveikatÄ okupacijos laikotarpiu priverstinės karinės tarnybos metu (pagrindas – 1972-07-13 ligos liudijimas (b. l. 84, 85)).Centro generalinis direktorius 2014-02-17 įsakymu Nr. 1V-53 (b. l. 68), remdamasi Komisijos 2013-09-04 posėdžio protokole Nr. 2PD-4(221) iÅ¡dėstyta iÅ¡vada (b. l. 54, 55) ir Å¡iuo protokolu (b. l. 67), pareiÅ¡kėjui nepripažino nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio – teisinio statuso.

Apie šį įsakymÄ pareiÅ¡kėjas informuotas Centro 2014-02-20 raÅ¡tu Nr. 38R-n-226 (b. l. 66), kuriame iÅ¡aiÅ¡kinta Centro generalinio direktoriaus 2014-02-17 įsakymo Nr. 1V-53 apskundimo tvarka.2. Å ioje byloje ginčas kilo dėl Centro generalinio direktoriaus 2014-02-17 įsakymo Nr. 1V-53, kuriuo pareiÅ¡kėjui nepripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio – teisinis statusas, teisėtumo ir pagrįstumo.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėjo nuomone, jis turėtų bÅ«ti pripažintas politiniu kaliniu, kadangi dėl politinių motyvų buvo neteisėtai priverstinai uždarytas ir gydytas RokiÅ¡kio psichiatrinėje ligoninėje.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti ir tai, kad Komisija savo 2013-09-04 posėdžio protokole Nr. 2PD-4(221) iÅ¡dėstytÄ iÅ¡vadÄ tiek, kiek dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio – teisinis statusas pareiÅ¡kėjui nepripažįstamas pagal Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ (Å¡ia iÅ¡vada grindžiamas Centro generalinio direktoriaus 2014-02-17 įsakymas Nr. 1V-53), motyvuoja tuo, kad pareiÅ¡kėjas: nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad psichiatrinėse gydymo įstaigose jis buvo neteisėtai ir priverstinai gydomas dėl politinių motyvų; nepateikė Generalinės prokuratÅ«ros patvirtinto teisių atkÅ«rimo pažymėjimo, nors toks pažymėjimas buvusiems politiniams kaliniams yra bÅ«tinas; nenurodė, kad dalyvavo antisovietinėje pasiprieÅ¡inimo veikloje; nepateikė įrodymų apie pasiprieÅ¡inimo okupacijai (rezistencinę) veiklÄ , tokių duomenų Lietuvos ypatingajame archyve nerado ir Komisija.Taigi, siekiant nustatyti, ar Centro generalinio direktoriaus 2014-02-17 įsakymas Nr. 1V-53 yra teisėtas ir pagrįstas, bÅ«tina nustatyti, ar teisėta ir pagrįsta yra 2013-09-04 posėdžio protokole Nr. 2PD-4(221) iÅ¡dėstyta iÅ¡vada, t. y. ar Komisija tinkamai įvertino pareiÅ¡kėjo pateiktus įrodymus, surinko visus įrodymus, kurie galėjo turėti reikÅ¡mės pripažįstant politinio kalinio teisinį statusÄ pareiÅ¡kėjui.3.

Pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio 20 punktÄ Centras pripažįsta asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinį statusÄ ; įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡duoda nustatytos formos pažymėjimus ir tvarko jų apskaitÄ . Pagal Å¡io įstatymo 6 straipsnio 9 dalį Centrui iÅ¡vadas dėl asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimo teikia Komisija, kurios sudėtį ir nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Vyriausybė.

Pagal Vyriausybės 1997-11-11 nutarimu Nr. 1244 patvirtintus PasiprieÅ¡inimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos nuostatus (toliau – Komisijos nuostatai) (redakcija, galiojusi iki 2014-05-27) Komisija yra Centro Specialiųjų tyrimų skyriaus institucija (1 punktas), kuri teikia Centrui iÅ¡vadas, inter alia, dėl nukentėjusiųjų asmenų teisinio statuso pripažinimo (2.3 punktas). Pagal Komisijos nuostatų 7 punktÄ Komisija dirba pagal jos pačios priimtÄ darbo reglamentÄ , kurį komisijos pirmininko teikimu tvirtina Centro generalinis direktorius.

Pagal Komisijos darbo reglamento 9 punktÄ asmuo, nukentėjęs nuo 1939–1990 m. okupacijų ir pretenduojantis į atitinkamÄ teisinį statusÄ , turi pateikti Dokumentų rengimo grupei, inter alia, teisių atkÅ«rimo pažymėjimų kopijas, patvirtintas Generalinės prokuratÅ«ros, jei asmuo buvo represuotas ne teismine tvarka (9.6.2 punktas).Nuo Sovietų SÄ jungos okupacinės valdžios politiniais ar kilmės (politiniais, religiniais, tautiniais, socialinės ar etninės kilmės ir kt.) motyvais persekiotų ir nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų kategorijų sÄ vokos apibrėžtos ir nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindiniai kriterijai nustatyti Teisinio statuso įstatyme.

Pagal Å¡io įstatymo 3 straipsnio 1 punkto a papunktį politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys priskiriami okupacinių režimų politiniais ar kilmės motyvais represuotiems asmenims, o pagal Å¡io straipsnio 3 punktÄ kiti nukentėję asmenys priskiriami atskirai nuo okupacijų nukentėjusių asmenų grupei. Pagal Teisinio statuso įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , 3 dalį politinio kalinio teisinis statusas pripažįstamas asmenims, dėl politinių motyvų neteisėtai priverstinai gydytiems psichiatrinėse gydymo įstaigose.

Pagal Ä®statymo 7 straipsnio 1 dalį kitais nuo okupacijų nukentėjusiais asmenimis pripažįstami, inter alia: asmenys, kurių kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas politiniais ar kilmės motyvais okupacinio režimo administracinių ir kitų struktÅ«rų ar teismų atskirais ir specialiais sprendimais buvo nacionalizuotas, konfiskuotas ar kitaip atimtas arba sunaikintas (3 punktas); asmenys, kurie dėl diskriminacijos politiniais ar kilmės motyvais arba dėl to, kad neteko namų ar bÅ«sto, negalėjo legaliai gyventi ir gauti darbo savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje arba Lietuvoje (4 punktas); asmenys, kurie prarado sveikatÄ ar tapo invalidais okupacijų laikotarpiu priverstinės karinės tarnybos ar karinių mokymų metu (6 punkto a papunktis).

Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimas, pažymėjimų iÅ¡davimas bei jų apskaita nustatyta Apskaitos nuostatuose, pagal kuriuos politiniams kaliniams ir jiems prilygintiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens (politinio kalinio) teisinis statusas (3.1 punktas); kitiems nuo okupacijų nukentėjusiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas (3.4 punktas). Pagal Apskaitos nuostatus nurodytas teisinis statusas asmenims pripažįstamas Centro generalinio direktoriaus įsakymu (6 punktas), o Centras, pripažindamas teisinį statusÄ , vadovaujasi Teisinio statuso įstatymu (5 punktas).

Pagal Apskaitos nuostatų 7 punktÄ asmuo, nukentėjęs nuo 1939–1990 metų okupacijų ir pretenduojantis į atitinkamÄ teisinį statusÄ , turi pateikti Centrui, inter alia, dokumentus (ar jų kopijas), kurių pagrindu gali bÅ«ti pripažintas asmens, nukentėjusio nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinis statusas (7.6 punktas), įskaitant pažymėjimus apie kitokio laisvės apribojimo laikÄ (7.6.1 punktas).Pagal Asmenų, represuotų už pasiprieÅ¡inimÄ okupaciniams režimams, teisių atkÅ«rimo įstatymo (toliau – Teisių atkÅ«rimo įstatymas) 1 straipsnio 1 dalį pilietinės teisės atkuriamos, inter alia, tiems Lietuvos gyventojams, kurių laisvė buvo kitaip apribota pagal RTFSR baudžiamÄ jį kodeksÄ (1926 m.), kitų TSRS respublikų baudžiamuosius įstatymus, taip pat kitus TSRS, RTFSR, kitų buvusių sovietinių respublikų norminius aktus arba vietos įstatymus (1941–1944 m.) už pasiprieÅ¡inimÄ agresijai ir okupaciniams režimams, ir kurie yra nekalti Lietuvos Respublikai.

Pagal Å¡io įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ tokiems ne teismo tvarka represuotiems asmenims pažymėjimus apie jų kitokio laisvės apribojimo laikÄ pagal Å¡ių asmenų, jų giminaičių (sutuoktinių, vaikų, įvaikių, taip pat brolių ir seserų) arba politinių ir visuomeninių organizacijų raÅ¡ytinius praÅ¡ymus iÅ¡duoda Generalinė prokuratÅ«ra.4. Teisinio statuso įstatymo 3 straipsnio 1 punkto a papunktyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ aiÅ¡kinant kartu su įtvirtintuoju Teisių atkÅ«rimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte darytina iÅ¡vada, kad politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys yra priskiriami okupacinių režimų politiniais ar kilmės motyvais represuotiems asmenims.Vadinasi, tam, kad pareiÅ¡kėjui Centro generalinio direktoriaus įsakymu bÅ«tų suteiktas politinio kalinio teisinis statusas, turėjo bÅ«ti nustatyta, kad jo laisvė buvo kitaip apribota pagal RTFSR baudžiamÄ jį kodeksÄ (1926 m.), kitų TSRS respublikų baudžiamuosius įstatymus, taip pat kitus TSRS, RTFSR, kitų buvusių sovietinių respublikų norminius aktus arba vietos įstatymus (1941–1944 m.) už pasiprieÅ¡inimÄ agresijai ir okupaciniams režimams; jis yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir turi tai paliudijantį Generalinės prokuratÅ«ros iÅ¡duotÄ pažymėjimÄ apie jo laisvės apribojimo laikÄ .5.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Teisių atkÅ«rimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Apskaitos nuostatų 7.6 ir 7.6.1 punktuose ir Komisijos darbo reglamento 9.6.2 punktuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas kartu su 2013-08-06 praÅ¡ymu Nr. 40R-1120 Centrui turėjo pateikti, inter alia, Generalinės prokuratÅ«ros patvirtintÄ teisių atkÅ«rimo pažymėjimo kopijÄ , įrodančiÄ , kad jis buvo represuotas ne teismine tvarka.IÅ¡nagrinėjus bylÄ nustatyta, kad Generalinės prokuratÅ«ros patvirtinto teisių atkÅ«rimo pažymėjimo pareiÅ¡kėjas neturi.

Taip pat byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad pareiÅ¡kėjo laisvė buvo apribota pagal RTFSR baudžiamÄ jį kodeksÄ (1926 m.), kitų TSRS respublikų baudžiamuosius įstatymus, taip pat kitus TSRS, RTFSR, kitų buvusių sovietinių respublikų norminius aktus arba vietos įstatymus (1941–1944 m.) už pasiprieÅ¡inimÄ agresijai ir okupaciniams režimams. Tokių įrodymų nesurado Komisija, jų teismui nepateikė ir pareiÅ¡kėjas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Centras, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo 2013-08-06 praÅ¡ymÄ Nr. 40R-1120, jam iÅ¡aiÅ¡kino, kokių dokumentų trÅ«ksta, kad bÅ«tų galima pripažinti politinio kalinio teisinį statusÄ (b. l. 43), apie tai, kokių dokumentų trÅ«ksta, pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kino ir Generalinė prokuratÅ«ra (b. l. 50); teismo posėdyje pareiÅ¡kėjui buvo papildomai iÅ¡aiÅ¡kinta teisė teikti įrodymus.

Å iame kontekste ypač pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjas posėdyje teismui paaiÅ¡kino, kad jis pasiprieÅ¡inimo veikloje nedalyvavo, tačiau dezertyravo iÅ¡ sovietinės armijos, dėl to ir buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę, o, įvertinus byloje esančius įrodymus, liudijančius apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę (pvz., žr. b. l. 18, 19, 84, 85, 57), darytina iÅ¡vada, kad jie nepatvirtina, jog psichiatrinėje ligoninėje pareiÅ¡kėjas atsidÅ«rė už pasiprieÅ¡inimÄ agresijai ir okupaciniams režimams.6.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad nenorėdamas tarnauti sovietinėje armijoje iÅ¡ jos 1973 metais dezertyravo ir dėl Å¡ios priežasties vėliau dėl politinių motyvų buvo atleistas iÅ¡ darbo, paÅ¡alintas iÅ¡ pareigų, iÅ¡keldintas iÅ¡ buto, neteko turto, negalėjo legaliai gyventi, dezertyravo iÅ¡ sovietinės armijos, dėl to buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę.Vertinant Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus pažymėtina, kad pagal Teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalį asmenys, kurie dėl diskriminacijos politiniais ar kilmės motyvais arba dėl to, kad neteko namų ar bÅ«sto, negalėjo legaliai gyventi ir gauti darbo savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje arba Lietuvoje, taip pat kurie prarado sveikatÄ ar tapo invalidais okupacijų laikotarpiu priverstinės karinės tarnybos ar karinių mokymų metu, pripažįstami kitais nuo okupacijų nukentėjusiais asmenimis.

Pagal Å¡io įstatymo 3 straipsnio 3 punktÄ kiti nukentėję asmenys priskiriami atskirai nuo okupacijų nukentėjusių asmenų grupei, kuriai priklausantiems asmenims, vadovaujantis Apskaitos nuostatų 3.4 punktu, pripažįstamas ne nuo okupacijų nukentėjusio asmens (politinio kalinio), o nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas.Pabrėžtina, kad, kaip nustatyta Å¡ioje byloje, Komisija 2013-12-18 iÅ¡vadoje (b. l.

63) ir   2014-01-03 protokole Nr. 2PD-6(223) (b. l. 64), taip pat Centro generalinio direktoriaus 2014-01-06 įsakymu Nr. 1V-3 (b. l. 84, 85) pareiÅ¡kėjui pripažino nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinį statusÄ .7. Komisijos 2013-09-04 posėdžio protokole Nr. 2PD-4(221) iÅ¡dėstytÄ iÅ¡vadÄ Ä¯vertinus aktualaus teisinio reguliavimo, byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų, bylos Å¡alių paaiÅ¡kinimų kontekste konstatuotina, kad Komisija tinkamai įvertino pareiÅ¡kėjo pateiktus įrodymus, surinko visus įrodymus, kurie galėjo turėti reikÅ¡mės pripažįstant politinio kalinio teisinį statusÄ pareiÅ¡kėjui, objektyviai ir detaliai nagrinėjo visus Å¡altinius.

Å i Komisijos iÅ¡vada dėl nukentėjusio asmens teisinio statuso nepripažinimo pareiÅ¡kėjui yra tinkamai motyvuota.8. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus darytina iÅ¡vada, kad Komisijos 2013-09-04 posėdžio protokole Nr. 2PD-4(221) iÅ¡dėstytos iÅ¡vados pagrindu priimtas Centro generalinio direktoriaus 2014-02-17 įsakymas Nr. 1V-53, kuriuo pareiÅ¡kėjui nepripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio – teisinis statusas, yra teisėtas ir pagrįstas. Taigi nėra teisinio pagrindo įpareigoti CentrÄ pakartotinai spręsti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ suteikti nukentėjusio nuo sovietinės okupacijos asmens statusÄ .

Vadinasi, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismasn u s p r e n d ė:PareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                  Violeta Balčytienė                                                                               Rytis Krasauskas                                                                               Jūra Marija Strumskienė