2022-06-15 Nr. AB-16085-3-61-3-00315-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2749-811/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00315-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos C. M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos C. M. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja C. M. L. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2022 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pilietė. Pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes yra lesbietė, išvyko iš šalies nes partnerės tėvas nepritaria jų santykiams ir grasina nužudyti.

3. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti ją į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę. Pareiškėja Migracijos departamento sprendimą skundė ikiteismine tvarka, tačiau Komisija pareiškėjos skundą atmetė.

4. Pareiškėja, ginčydama atsakovo priimtus sprendimus, teigė, kad ji nurodė realias aplinkybes ir pagrindė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Ji atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir jai turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti kilmės šalyje, nes dėl homoseksualių santykių ją persekioja ir grasina nužudyti partnerės tėvas.

5. Pareiškėja teigė, kad kilmės šalies informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, kurių metu žūsta šimtai žmonių. (duomenys neskelbtini) yra autoritarinis režimas, nes šalį valdo tas pats prezidentas jau 36 metus. (duomenys neskelbtini) nėra demokratijos, autoritarinio režimo sąlygomis nėra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės bei civilių gyventojų saugumas. Kilmės valstybėje paplitusi prekyba žmonėmis, moterys išlieka smurto dėl lyties ir priverstinių santuokų aukomis. Dėl (duomenys neskelbtini) tradicijų egzistuoja seksualinių nusikaltėlių nebaudžiamumo kultūra, o išprievartautos moterys išgyvena socialinę stigmą, nes laikomos netinkamomis santuokai. (duomenys neskelbtini) negerbiamos žmogaus, o ypač moterų teisės, o pareiškėjai, kuri priklauso LGBT bendruomenei, yra nesaugu, ji gali būti persekiojama dėl lytinės orientacijos, prieš tokius asmenis nusiteikusių asmenų, kurie gali ją sužaloti, atimti laisvę ar net gyvybę.

6. Pareiškėja pažymėjo, kad ji yra moteris, todėl pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) nustatytus reikalavimus moterys yra priskiriamos padidintos rizikos asmenų grupei. Į šiuos reikalavimus atsakovas neatsižvelgė ir nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja neįrodė jai kylančios individualios grėsmės. Teigė, kad atsakovas, atmesdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nesurinko ir sprendime nenurodė aktualios informacijos, kuri patvirtintų, jog analogiškoje socialinėje padėtyje atsidūrusioms moterims, kurioje šiuo atveju yra pareiškėja, (duomenys neskelbtini) yra saugu gyventi, tokios moterys nediskriminuojamos, nepatiria smurto ir persekiojimo, negresia pavojus jų sveikatai ir gyvybei. Atsakovas neįsigilino į pareiškėjos socialinę padėtį ir išsamiai neišnagrinėjo individualių prieglobsčio prašymo aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

7. Pareiškėja teigė, kad savo elgesiu niekaip neparodė, jog ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padariusi jokių teisės pažeidimų, jos pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėja visą laiką buvo geranoriška, todėl nėra objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies. Taip pat atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laiką. Šis terminas nėra proporcingas, pareiškėja dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedina siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Jos veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo, ji laikėsi nustatytų tvarkų, o jos išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas siekiant suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo. Pareiškėja mano, kad vien tai, jog jos prieglobsčio prašymas atmestas, negali būti savaime pakankama aplinkybe taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

8. Migracijos departamentas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, nors ir ėmėsi protingų priemonių išklausyti ją, tačiau tinkamai neįvertino paaiškinimų, nesurinko aktualios informacijos apie kilmės valstybę. Taigi, priimant sprendimą nebuvo nuosekliai įvertinta jos individuali situacija.

9. Pareiškėja nesutiko ir su tuo, kad Komisijoje nėra būtinas žodinis skundo nagrinėjimas – skunde nepateikta pagrįstų argumentų, kodėl neturėtų būti skirtas žodinis nagrinėjimas. Ji buvo prašiusi, kad būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jos išklausymas.

10. A. M. departamentas atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja bendromis frazėmis papasakojo apie jos individualų persekiojimą ir jis nebuvo pagrįstas faktiniais įrodymais bei neatrodė įtikinamas. Jos žinios apie galimas grėsmes (duomenys neskelbtini) homoseksualams nėra pagrįstos individualia patirtimi ir apsiriboja bendro pobūdžio informacija. Dėl šios priežasties aplinkybės, kuriomis pareiškėja susipažino su homoseksualiais santykiais, kelia abejonių ir susidarė įspūdis, kad ji ne pasakoja savo asmeninę istoriją, o bando ją sukurti. Siekiant įvertinti pareiškėjos pasakojimą, buvo paprašyta papasakoti apie aplinkybes, kuriomis ji suvokė esanti kitokia bei suvokė jaučianti trauką tos pačios lyties asmenims, tačiau pareiškėjai buvo sudėtinga atsakyti į šį klausimą. Pareiškėja nurodė, kad iš pradžių su tos pačios lyties atstovėmis „tai“ darė už pinigus, todėl jai sunku atsakyti, kada konkrečiai suprato, jog yra netradicinės orientacijos. Pasakodama apie santykius su drauge, pareiškėja apsiribojo bendro pobūdžio informacija – draugavo nuo mokyklos laikų, tačiau labiau suartėjo studijų universitete laikotarpiu, santykiai tęsėsi 1,5 metų, apie jų santykius niekas nežinojo. Pareiškėja nepapasakojo apie tai, ar turėjo draugę tuo metu, kai buvo išvykusi į Pietų Afrikos Respubliką ir dvejus metus ten gyveno.

12. Atsakovas teigė, kad Migracijos departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar prieglobsčio prašymas yra pagrįstas, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjos situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjos individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamais sprendimais pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjos situacija neatitinka Įstatyme nustatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

13. Taip pat nurodė, kad pareiškėjos pateiktas prašymas skundą Komisijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėja skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei uždraudė atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą. Kitus pareiškėjos reikalavimus atmetė.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėja nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, kad nenori grįžti į kilmės šalį dėl baimės būti persekiojama draugės tėvo, kadangi ji yra netradicinės seksualinės orientacijos, bijo, kad jos gyvybei kils grėsmė. Su savimi pareiškėja neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. 2021 m. lapkričio 11 d. įvyko pareiškėjos apklausa, kurios metu ji nurodė, kad yra lesbietė. Papasakojo, kad savo valstybėje ji dirbo modeliu, o tokiame darbe dažnai susitinki panašius į save žmones.

Apie savo seksualinę orientaciją ji niekam nesakė, nieko nepasakojo ir niekas apie tai nežinojo. Ji turėjo draugę vardu (duomenys neskelbtini), kuri buvo (duomenys neskelbtini)dukra. Jos buvo pažįstamos nuo mokyklos laikų, tačiau artimai susidraugavo, kai studijavo universitete, per mados savaitę 2017–2018 metais. Jos susitikdavo, santykiai tęsėsi 1,5 metų. Į savo draugiją jos įtraukė ir seserį (duomenys neskelbtini). Vieną kartą į modelių namus atvyko atstovai iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jie pamatė (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini)nuotraukas, kur jos buvo apsinuoginusios, ir pasiūlė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)užsiimti grupiniu seksu, pažadėjo, kad sumokės didelius pinigus.

Merginos sutiko tai daryti ir už tai joms buvo sumokėta 500 dolerių. Kažkas padarė jų meilės scenų vaizdo įrašus. Vieną dieną paskambino draugė (duomenys neskelbtini) ir drebančiu balsu pasakė, kad tą vaizdo medžiagą internete pamatė jos tėvas ir, kad tėvas jau viską žino apie jų santykius, jog jos yra lesbietės, pagrasino nužudyti. Draugė, slėpdamasi nuo tėvo, pabėgo iš namų, o jos tėvas sužinojo, kur gyvena pareiškėja, atėjo į namus, kur gyveno su savo močiute. (duomenys neskelbtini) tėvas mušė močiutę, nors močiutė nieko nežinojo apie jos seksualinę orientaciją ir santykius su v.

Močiutė buvo senyvo amžiaus ir ta žinia jai buvo nepriimtina, ji to neištvėrė ir mirė. Po šio įvykio pareiškėja persikėlė gyventi pas dėdę. Sužinojusi visa tai, paskambino pareiškėjos motina, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad ji negali likti šalyje, o turi bėgti, nes (duomenys neskelbtini) tėvas pasamdys žmones, kurie suras ją ir jos seserį ir tada jų gyvybei grės pavojus. Motina pasakė, kad jos su seserimi turi bėgti į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)). Į šią valstybę vykstama su turistine viza, kuri išduodama 3 mėnesiams.

Taigi, pirmą mėnesį, kai jos jau buvo (duomenys neskelbtini), savo paskyroje rado grasinimus, todėl paskyrą užblokavo ir susikūrė naują, tačiau ir naujoje paskyroje jai buvo grasinama. Ji suprato, kad negali grįžti į savo šalį, todėl ir toliau gyveno (duomenys neskelbtini), bet jau nelegaliai, kadangi praėjo 3 mėnesiai ir baigėsi vizos galiojimas. Kai grasinimai pasibaigė, o tai vyko nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn., ji su seserimi ir toliau gyveno (duomenys neskelbtini), kadangi šioje šalyje toleruojamos seksualinės mažumos.

Pareiškėja taip pat papasakojo apie įvykį, kai prekybos centre du galimai pasamdyti vyrai jas užpuolė, juos išgąsdino jų riksmai, tačiau vaikinai pasakė, kad ta istorija, t. y. jos ir (duomenys neskelbtini) meilės santykiai, nepamiršti. Po šio įvykio ji bijojo išeiti iš namų. Motina sužinojo, kad galima gauti vizą į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), tačiau viza išduodama tik tuo atveju, jei vykstama studijuoti. Ji ir sesuo sutiko vykti į (duomenys neskelbtini) studijuoti, prieš išvydamos į (duomenys neskelbtini), jos grįžo į (duomenys neskelbtini).

Į (duomenys neskelbtini) atvyko 2021 m. sausio 27 d., motina pervedė pinigus, 4 400 dolerių susimokėti už mokslą, tačiau agentas, kuris turėjo padėti, sumokėjo tik pusę sumos, o kitą pasiliko sau. Po tam tikro laiko, universiteto, kuriame jos studijavo, administracija pareikalavo, kad už mokslą būtų sumokėta likusi pinigų suma, nes priešingu atveju, jos bus deportuotos. Norėjo paprašyti prieglobsčio (duomenys neskelbtini), tačiau nemokėjo rusų kalbos, bet kartu pažymėjo, kad jai nepatiko (duomenys neskelbtini), kadangi ten daug rasistų.

Apie tai, kad atviros sienos į Šengeno valstybes, į Lietuvos Respubliką ji sužinojo universitete. Lietuvos Respublika saugi ir gera šalis gyventi.

16. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, apklausų metu duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutikto su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Atsakovas pareiškėjos pasakojimo kontekste įvertinęs „kitoniškumo“, elementus, nustatė rimtus pareiškėjos pasakojimo trūkumus. Jos pasakojimas apie seksualinę orientaciją buvo prieštaringas, paviršutiniškas, grindžiamas stereotipiniu suvokimu. Pasakojimas apie su „kitoniškumu“ susijusius savęs suvokimo procesus buvo nedetalus, neišsamus, neatskleidė pareiškėjos vidinių patirčių. Pareiškėja atsakė neišsamiai ir lakoniškai, pasakojimui trūko vidinio nuoseklumo, atsakymai apsiribojo bendro pobūdžio informacija, todėl jos pasakojimas apie tariamą priklausymą kitokiai orientacijai pagrįstai buvo vertintas kritiškai bei nepripažintas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjai poreikį. Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos deklaruojama seksualinė orientacija yra pramanyta, su tikslu „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti jai prieglobstį ir sąlygotas, ne baime grįžti į kilmės šalį, bet nenoru išvykti iš Lietuvos Respublikos. Apklausos duomenys patvirtina, kad pareiškėja neapibūdino nei savo jausmų, nei psichologinės būsenos. Į klausimą, kaip jį prisipažino (duomenys neskelbtini) meilėje, net nežinojo kaip paaiškinti ir kaip atsakyti. Pareiškėja nurodė, kad apie jų santykius sužinojus draugės tėvui, ji išvyko į (duomenys neskelbtini), jos ryšys su drauge nutrūko. Ji net nežinojo, kur jos draugė ir nelabai tuo domėjosi, tik sakė, kad (duomenys neskelbtini) dingo, tačiau nepasakojo, ar bandė bent jau jai paskambinti mobiliuoju telefonu.

17. Pareiškėja apklausoje tik bendromis frazėmis papasakojo apie jos individualų persekiojimą, nepagrindė pasakojimo faktiniais įrodymais, todėl teismo įsitikinimu pasakojimas neatrodo įtikinamas, istorija yra nenuosekli, jai stinga detalių, todėl kyla abejonių dėl deklaruojamos seksualinės orientacijos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos motina gyvena (duomenys neskelbtini). Kaip apklausos metu nurodė pareiškėja, motina kelis kartus bandė jai ir jos seseriai padaryti (duomenys neskelbtini)vizą, tačiau jai nepavyko. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos tikslas yra bet kokia kaina bandyti patekti į Europos Sąjungą. Tyrimo metu surinkta informacija pagrindžia išvadą, jog prieglobsčio prašytojos homoseksualumas, t. y. esminė aplinkybė, kuria pareiškėja grindžia tarptautinės apsaugos poreikį, yra pramanytas su tikslu „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

18. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėja nenurodė argumentų, pagrindžiančių nesaugią situaciją jos kilmės šalyje, jai aktualiame regione, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą. Nei pareiškėjos argumentai, nei bylos medžiaga, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad pareiškėjai grįžus į kilmės valstybę, ji bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama, kils grėsmė, jog jos, kaip žmogaus, teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja daugiau sąmoningai stengėsi kuo labiau atitikti prieglobsčio kriterijus ir taip išvengti grąžinimo į kilmės šalį, tačiau nei vieno pareiškėjos pasakojimo negalima susieti su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytomis priežastimis (dėl asmens rasės, religijos, pilietybės, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai), todėl pareiškėjos prašymo Migracijos departamentui bei skundo teismui argumentai pagrįstai nelaikytini pagrindu pabėgėlio statusui gauti.

19. Pasisakydamas dėl Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, teismas nurodė, kad įvertinus pareiškėjos atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (amžių, profesiją, darbingumą, šeiminius ryšius, deklaruojamus keliavimo tikslus ir pan.), nėra pagrindo konstatuoti, jog ir ši skundžiamo sprendimo dalis būtų nepagrįsta ar neteisėta.

20. Įvertinęs Migracijos departamento sprendimo dalį, kuria uždrausta pareiškėjai 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima pareiškėją priskirti prie asmenų, kuriems taikomas 5 metų draudimo atvykti laikotarpis, grupei. Kadangi šiuo atveju nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių taikyti maksimalų 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, teismas adekvačiu laikė 2 metų draudimo laikotarpį, todėl sprendimą pakeitė ir uždraudė pareiškėjai 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai priėmė sprendimą įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjai, tačiau nustatęs, kad adekvatus draudimo atvykti pareiškėjai į Lietuvos Respubliką terminas yra 2 metai nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, teismas pakeitė ir šią sprendimo dalį ir nustatė įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 21. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22. Teismas, pasak pareiškėjos, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos suteikimo pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

23. Pareiškėja teigia, kad kilmės šalies informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) buvo fiksuota daug žmogaus teisių pažeidimų, tačiau vyriausybė ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad nustatytų, ištirtų, patrauktų baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustų pareigūnus, kurie pažeidė žmogaus teises, nors daugelis dėl tokių pažeidimų liko nenubausti.

24. Pareiškėja yra moteris, todėl pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) nustatytus reikalavimus moterys yra priskiriamos padidintos rizikos asmenų grupei.

25. Pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) genčiai, o ši gentis neprižįsta homoseksualinių santykių ir, jeigu esi kitoks, tai žmogų išmeta iš genties, jį prakeikia. Atsakovas nepatikrino šios informacijos ir apskritai nesurinko bei sprendime nenurodė aktualios informacijos, kuri patvirtintų, kad analogiškoje socialinėje padėtyje atsidūrusioms moterims, kurioje šiuo atveju atsidūrusi prieglobsčio prašytoja, (duomenys neskelbtini) yra saugu, tokios moterys nediskriminuojamos, nepatiria smurto ir persekiojimų, negresia pavojus jų sveikatai ir gyvybei. Atsakovas neįsigilino į pareiškėjos socialinę padėtį ir išsamiai neišnagrinėjo prieglobsčio prašymo aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

26. Atsakovas ir teismas prašymo bei skundo atmetimą iš esmės grindė tuo, kad pareiškėja nėra homoseksuali. Tačiau jokie išsamūs tyrimai dėl pareiškėjos lytinės orientacijos nebuvo atlikti, nebuvo pasitelkti ir specialistai, todėl atsakovo išvados dėl lytinės orientacijos yra nepagrįstos. Pareiškėja neprivalėjo pateikti homoseksualumą patvirtinančių įrodymų. Šiuo atveju atsakovas turėjo įrodyti savo argumentus, paneigiančius pareiškėjos lytinę orientaciją. Atsakovas tokių įrodymų nepatiekė, todėl nepagrįstai, be jokių įrodymų nuspręsta, kad pareiškėjos lytinė orientacija – tradicinė.

27. Pareiškėjos teigimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamai iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo. Atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėja nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį jos teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos.

28. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

29. A. M. departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti.

30. Teigia, kad pareiškėjos pasakojimas pasižymėjo esminiais trūkumais, kadangi buvo prieštaringas, paviršutiniškas ir dažnai grindžiamas stereotipiniu LGBT bendruomenės suvokimu, o ne asmenine patirtimi.

31. Migracijos departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjos prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjai būtinybės. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų apreiškėja skunde nepateikė, nenurodė, kokios aktualios informacijos Migracijos departamentas tariamai nesurinko ir neįvertino arba įvertino netinkamai. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina surinkta informacija, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai.

32. Migracijos departamento vertinimu, skundžiamame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos visos aplinkybės, pagrindžiančios sprendimo teisėtumą (pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėja nenurodė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Pareiškėja apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausyta.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

35. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvuoja. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėja ir jos atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjos prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuojamas, konstatuojama, jog pareiškėja nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

37. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą, teisėtumo ir pagrįstumo.

39. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjos skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022 ir kt.).‏‏‎

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

41. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

42. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).

43. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018, 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022 ir kt.).

45. Taikant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 116 punktą, pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra tiesiogiai susiję su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais prieglobsčio suteikimo kriterijais ir yra esminiai vertinant prašymą suteikti prieglobstį, laikytini atitinkančiais tikrovę. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Akcentuotina, kad visi prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys turi būti vertinami racionaliai, visapusiškai ir objektyviai, o jų pripažinimas nepatikimais negali būti grindžiamas subjektyviomis prielaidomis arba intuicija.

46. Apeliacinį skundą pareiškėja grindžia tuo, kad atsakovas išsamiai neišnagrinėjo jos nurodytų individualių aplinkybių, o teismas nepagrįstai atmetė jos argumentus, susijusius su seksualine orientacija, LGBT priklausančių asmenų padėtimi (duomenys neskelbtini), jos atvykimo į Lietuvos Respubliką priežastimi.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija pastebi, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kuriomis ji įrodinėjo persekiojimą dėl seksualinės orientacijos, apeliaciniame skunde grindžiamos tik subjektyviu pareiškėjos įsitikinimu apie tokio paaiškinimo logiškumą, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokios aplinkybės nėra pagrįstos konkrečiais įrodymais.

48. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo bei pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjos deklaruojamas netradicinis seksualumas yra pramanytas, siekiant „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti jai prieglobstį. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad pareiškėjos tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). Motina bandė pareiškėjai ir jos seseriai gauti (duomenys neskelbtini) vizą, tačiau tai padaryti nepavyko, todėl tikėtina, kad nepavykus gauti vizos, pareiškėja pasirinko nelegalios migracijos kelią. Be to, pareiškėja dar 2018 m. buvo išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini), kur jautėsi saugi, gyveno iki 2020 m., kol 2021 m. išvyko į (duomenys neskelbtini). v studijavo universitete, tačiau nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) pareiškėja nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo. Be kita ko, tai, kad ne homoseksualumas yra pareiškėjos bėgimo iš kilmės valstybės priežastis, o taip pat, jog pareiškėjos pasakojimas nėra nuoširdus, pagrindžia ir tai, kad apklausos metu ji nurodė, jog bandė ieškoti informacijos apie LGBT bendruomenę Lietuvos Respublikoje, tačiau neva visa informacija buvo tik lietuvių kalba, tačiau kartu teigė ir tai, kad Lietuvos Respublika yra saugi ir gera šalis gyventi. Šios aplinkybės papildomai pagrindžią išvadą, kad pareiškėja kilmės šalį iš esmės paliko dėl asmeninių priežasčių, siekdama atvykti į Europos Sąjungą, o ne dėl to, jog jai kiltų realus pavojus jos kilmės šalyje.

49. Iš Migracijos departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje iš įvairių šaltinių. Surinkti duomenys rodo, kad pareiškėjos kilmės šalyje už homoseksualius santykius negresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau LGBT asmenys gali būti persekiojami už tos pačios lyties asmenų seksualinę veiklą pagal visuomenės etikos normas. Atsakovas, vertindamas pareiškėjos pasakojimą, atsižvelgė į tai, kad prieglobsčio prašytojos pasakojimas yra pagrįstas bendro pobūdžio informacija, pareiškėja nedetalizavo pasakojimo, nepatvirtino jo patikimais įrodymais.

Atsakovas įvertino individualią pareiškėjos situaciją. Iš teismui pateiktų pareiškėjos apklausų įrašų aiškiai matyti, kad pareiškėjos pasakojimas yra nenuoseklus. Prieglobsčio prašytoja deklaruoja, jog laiko save lesbiete, tačiau jos abstraktūs paaiškinimai, aplinkybės, kuriomis ji suvokė esanti kitokia, bei suvokė jaučianti trauką tos pačios lyties asmenims, iš esmės neišeina už paviršutiniško ir stereotipinio suvokimo ribų, apsiriboja fiziniu elementu bei kitų asmenų (o ne pačios prieglobsčio prašytojos) elgesio apibūdinimu.

Prieglobsčio prašytoja neapibūdino nei savo jausmų, nei psichologinės būsenos. Jos paaiškinimai dėl homoseksualumo grindžiami tik lytiniais santykiais su kitais asmenimis. Teigė, kad ji lesbiete tapo per savo darbą (dirbo modeliu, kur buvo paprašyta užsiimti grupiniu seksu už pinigus), o vėliau gal tiesiog prie to priprato. Į klausimą, kaip ji prisipažino draugei (duomenys neskelbtini) meilėje, net nežinojo kaip paaiškinti ir kaip atsakyti. O į klausimą kaip jautėsi, nes reikėjo slėpti santykius, atsakė, kad tiesiog vaizdavo, jog jos yra tik draugės ir abi stengėsi nuo visų slėpti santykius.

Paklausta, ar po išsiskyrimo su (duomenys neskelbtini) labai pergyveno, pasakė, kad jos paskutinį kartą kalbėjo telefonu, kai vpaskambino ir pasakė, jog jos tėvas viską žino, tai buvo 2018 m. gruodžio 15 d., daugiau jokių kontaktų neturėjo. Paklausta, ar jai tiesiogiai grasino (duomenys neskelbtini) tėvas, atsakė, kad tėvo nematė, o jai grasino jo atsiųsti asmenys. Nors pareiškėja teigė, kad jai buvo grasinama ir per socialinius tinklus, tačiau jokių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos teiginius, nepateikė. Kaip ir kokio pobūdžio santykius pareiškėja buvo užmezgusi po to, kai išvyko į (duomenys neskelbtini) ir ten gyveno, nenurodė, apklausos metu nurodydama tik tiek, kad „mes pradėjome gyventi su savo seserimi normalų gyvenimą.

Ir buvome lesbietės. Kadangi (duomenys neskelbtini) priima ir toleruoja lesbietes, tai mes galėjome nesislėpti ir gyvento normalų gyvenimą“. Teisėjų kolegija sutinka, kad pareiškėjos pasakojimas neatrodo įtikinamas, istorija nėra nuosekli, jai stinga asmeninės patirties detalių, todėl kyla abejonių dėl pareiškėjos deklaruojamos seksualinės orientacijos.

50. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas netikrino pareiškėjos pateiktos informacijos, nesurinko bei sprendime nenurodė aktualios informacijos, kuri patvirtintų, jog analogiškoje socialinėje padėtyje atsidūrusioms moterims, kurioje šiuo atveju yra atsidūrusi prieglobsčio prašytoja, (duomenys neskelbtini) yra saugu, tokios moterys nediskriminuojamos, nepatiria smurto ir persekiojimų, negresia pavojus jų sveikatai ir gyvybei. Kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo, atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje iš įvairių šaltinių, visą gautą informaciją vertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojamai kontekste.

Duomenų, kurie paneigtų atsakovo surinktą informaciją, nepateikė ir pati pareiškėja, t. y. ji tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovas surinko netinkamą informaciją. Be kita ko, pabrėžtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde tik nurodė bendrą situaciją kilmės valstybėje, tačiau visiški neindividualizavo savo situacijos – kaip minėta, pati pareiškėja iš esmės yra nenuosekli, tarsi bandydama prašymą grįsti savo netradicine seksualine orientacija. Be kita ko, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde minimi Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ESPA) (nuo 2022 m. sausio 19 d.

EPPB pakeitė ESPA) išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjos atveju nėra aktualūs ir netaikytini, nes tai yra rizikos grupės, į kurias reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo Irako Respublikos piliečiams, tuo tarpu pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, o ESPA šiuo atveju neišskiria padidintos rizikos asmenų grupių (duomenys neskelbtini). Kita vertus, pareiškėja nenurodo jokių konkrečių duomenų, kad kilmės valstybėje ji buvo persekiojama būtent dėl lyties. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja baimę, jog nebus apsaugota kilmės valstybėje, grindė subjektyvia nuomone.

Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad nebuvo identifikuota jokių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

51. Pareiškėja prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jai nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, kankinimo ar mirties bausmės grėsmės nenurodė ir pareiškėja, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Migracijos departamentas nustatė, kad nėra randama duomenų, pagrindžiančių faktą, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos gyvenamoji vieta) vyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei. 2020–2021 m. ataskaitoje Amnesty International pranešė, jog ginkluotų grupuočių sukeltas smurtas yra paplitęs šalies rytuose ir centrinėje dalyje. Ginkluoti konfliktai ir smurtas tęsėsi tokiose rytų provincijose kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Remiantis 2021 m. ACCORD pateiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) provincijoje nebuvo užregistruota nė viena auka. Atsižvelgiant į pareiškėjos individualias savybes ir į tai, kad jos kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mieste) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui.

52. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

53. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos paaiškinimus, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas, kad Migracijos departamento sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

54. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėja nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėta sprendimo dalis yra nepagrįsta, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

55. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjos prašymui dėl prieglobsčio suteikimo teisingai išnagrinėti, o pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento sprendimai yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos C. M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė