d2070bcb-1059-4595-aa89-fd9ee4e5b825 · Regionų administracinis teismas

                                                Administracinė byla Nr. I-1308-406/2017                                                    Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00333-2017-3                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3; 20.2.3.2; (S)  37.2; 55.1.1 KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 20 d.Kaunas   Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

S. (J. S.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas skunduose (b. l. 5-9, 13) nurodė, kad nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2016 m. sausio 7 d. ir nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. sausio 4 d. jis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo kalinamas kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, nuolat trÅ«ko apie 1 kv. m., be to gyvenamÄ jį plotÄ mažino baldai, kiti nuteistųjų daiktai.

Sanitarinis mazgas buvo tik vienas, kriauklė viena ir nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Dėl kamerų perpildymo sumažėjo laikas naudojantis duÅ¡u, be to duÅ¡uose nebuvo tinkamai įrengtos pertvarėlės, garantuojančios asmens privatumÄ . Pažymėjo, jog kamerose nebuvo įrengtas iÅ¡kvietimo mygtukas, todėl buvo nuolatinis pavojus gyvybei. Teigė, kad atsakovas neaprÅ«pino darbinėmis pajamomis, nemokėjo paÅ¡alpų iÅ¡ socialinės paramos fondų, neteikė paramos, neaprÅ«pino tualetiniu popieriumi, dantų Å¡epetėliais, dantų pasta, muilu prieÅ¡ einant į duÅ¡Ä .

Patalpose visada buvo matomi parazitai, gyvenamosiose patalpose buvo įrengtas naktinis apÅ¡vietimas, dėl kurio patyrė stresÄ , nervinę įtampÄ . Maistas buvo prastas ir nekokybiÅ¡kas, nebuvo sudarytos sÄ lygos drabužių skalbimui ir džiovinimui. Nurodė, kad atsakovas nesilaikė prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų, nebuvo įrengęs evakuacinių išėjimų, buvo netvarkinga elektros instaliacija. Pažymėjo, kad gyvenimo sÄ lygos kalinimo įstaigoje visÄ jo buvimo laikotarpį buvo nežmoniÅ¡kos, žeminančios, kas sukėlė fizinius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus ir kas akivaizdžiai pažeidė galiojančius teisės aktus.

Jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir vertina 3 500 Eur.Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 15-24), atsiliepimo papildyme (b. l. 103-105) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo kalinamas nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 7 d. ir nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. sausio 4 d. Atsakovas pripažino aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas mažesnio nei teisės aktuose nustatyta ploto, sÄ lygomis, tačiau tai sÄ lygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausiusios priežastys.

Teigė, jog teisės aktai nenumato reikalavimo skaičiuojant nuteistajam tenkantį plotÄ eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ . Ä®staiga stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį laikomiems asmenims, sudarydama jiems galimybę pasivaikščioti kiemelyje, naudotis sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba, be to, kamerose įrengta kabelinė televizija. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Kameros yra remontuojamos, nuteistiesiems iÅ¡duodamas reikiamas inventorius ir priemonės kamerų valymui, pagal sudarytas sutartis nuolat atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiÅ«ra ir profilaktiniai patikrinimai. Kamerų sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamųjų patalpų ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, kas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ , privatumui užtikrinti sanitarinio mazgo kai kuriose patalpose yra įrengtos užuolaidos ir artimiausiu metu visuose kalinimo įstaigos sanitariniuose mazguose bus įrengtos užuolaidos, be to kai kuriose gyvenamosiose kamerose įrengtos sanitarinio mazgo patalpos kaip atskiros kabinos su durimis.

Kameros aprÅ«pintos baldais (lovomis, stalais, taburetėmis (suoliukais), kaip reikalauja Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, todėl tie asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko kameras, neturi problemų dėl drėgmės ir pelėsio kamerose. Pažymėjo, kad nuteistiesiems vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e, duÅ¡uose privatumo užtikrinimui yra įrengtos pertvaros.

Nurodė, jog kalinimo įstaigoje kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis į duÅ¡Ä , kiekvienÄ kartÄ iÅ¡duodama po 30 g muilo, taip pat kas mėnesį dantų Å¡epetėliai, dantų pasta, tualetinis popierius. Naktinis apÅ¡vietimas patalpose įrengtas laikomų asmenų nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Teigė, kad kalinimo įstaiga laikosi prieÅ¡gaisrinių saugos reikalavimų, kiekviename gyvenamajame korpuse yra du evakuaciniai išėjimai tiesiai į laukÄ , žmonių evakavimo planai įrengti statiniuose pagal teisės aktų reikalavimus, taip pat elektros instaliacijos įrengimas yra tinkamas.

Akcentavo, jog gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ . PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos buvimo neįrodė, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovas teismo taip pat prašė priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 3,84 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2016 m. sausio 7 d. ir nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. sausio 4 d.Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės duomenimis pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 7 d. ir nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. sausio 4 d. (b. l. 85-86, 87-88).Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – LukiÅ¡kių TI-K) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar LukiÅ¡kių TI-K arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas žalÄ kildina iÅ¡ atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jo buvimo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo mažai vietos, t. y. trÅ«ko ploto.Ä® bylÄ pateikto 2017 m. balandžio 28 d. tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 24-2625 (b. l. 93-95) duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 7 d. ir nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. sausio 4 d. buvo laikomas kamerose Nr. 295, 330, 332, 333, 155, 127, 112A, 253, 313, 389, 279, 384, 321, 252, 110, 375, 314, 280.

Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.), kurio 1.3 punkte nustatytas reikalavimas, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus).

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas, tačiau pažymėjo, kad įstaigos administracija negali daryti įtakos dėl suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai (b. l. 18).IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ viso buvo kalinamas 613 parų, iÅ¡ kurių 114 parų jo kalinimo sÄ lygos neatitiko Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K metu (pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sÄ lygas), kai vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, jis svyravo nuo 1,23 kv. m iki 2,65 kv. m, t. y. pareiÅ¡kėjui trÅ«ko nuo 2,37 kv. m. iki 0,95 kv. m kameros ploto. Todėl konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam privalėjo bÅ«ti užtikrinta ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, taip pat dalį ploto užėmė baldai ir kiti įrenginiai.

Pažymėtina, kad 499 paras vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus ir tam tikrais laiko tarpais pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas, todėl jam teko nuo 7,43 kv. m iki 21,16 kv. m.Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamÄ plotÄ teismas atkreipia dėmesį, jog, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ galiojusioje iki 2015 m. lapkričio 1 d. (toliau - Lietuvos higienos normos HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Taip pat ginčui aktuali ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. ( toliau – Higienos norma HN 134:2015) patvirtinta Higienos norma.Pareiškėjas skunde nurodė, jog kamerose sanitarinis mazgas buvo vienas, kriauklė viena ir naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas privatumas.Remiantis HN 76:2010 21 punktu, pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Higienos normoje HN 134:2015 reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiÅ¡kia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusiu reglamentavimu, gali bÅ«ti bloginama.Kaip minėta pagal Higienos normos HN 76:2010 21 punktÄ sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengtas unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad sanitariniame mazge buvo viena kriauklė ir vienas unitazas, atmestini kaip nepagrįsti.Dėl sanitarinio mazgo įrengimo teismas akcentuoja, jog Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 14.5 punkte įtvirtinta, kad kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa, nuo likusio kameros ploto atitverta ne žemesne nei 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pabrėžtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas teigė, kad sanitariniame mazge neužtikrintas privatumas. Atsakovas 2017 m. gegužės 2 d. atsiliepime į skundÄ nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio, kai kuriose gyvenamosiose kamerose įrengtos atskiros kabinos su durimis, įvardino gyvenamÄ sias patalpas, kuriose sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos bei pažymėjo, kad artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose LukiÅ¡kių TI-K (b. l. 20-21). 2017 m. balandžio 28 d. praneÅ¡ime „Dėl J.

S. skundo“ taip pat pažymėta, jog sanitarinio mazgo patalpa atskirta 1,5 m aukščio pertvara ir asmens privatumui užtikrinti įėjimas į sanitarinį mazgÄ uždengtas užuolaida, kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis (b. l. 96-98). Atsakovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko kamerose Nr. 295, 279, 280, kuriose nei durys, nei užuolaidos įrengtos nebuvo, todėl teismas konstatuoja, kad LukiÅ¡kių TI-K tinkamai neįrengė sanitarinio mazgo minėtose kamerose ir taip neužtikrino pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis tualetu.

Teismas, spręsdamas dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, akcentuoja, kad Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ K. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96), 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, t. y. jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir, tam tikrais atvejais, nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau net ir nesant tokio tikslo neįmanoma užtikrinti, kad Konvencijos 3 straipsnis nebus pažeistas. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymi, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99), 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ D. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01), 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07), 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13).

Europos Žmogaus Teisių Teismo pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi bÅ«ti užtikrintas 3 kv. m plotas ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trÅ«kumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Tačiau Å¡io pažeidimo prezumpcijÄ galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trÅ«kumÄ . 3 straipsnio pažeidimo prezumpcijÄ paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai:

1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis;

2) vienam asmeniui tekusio ploto trÅ«kumÄ kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų;

3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sÄ lygas bloginančių aplinkybių. Kaip aukščiau nustatyta, pareiÅ¡kėjui 114 parų su pertraukomis, teko nuo 1,23 kv. m iki 2,65 kv. m kameros ploto, todėl pripažintina, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 7 d.) pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti laikomam sÄ lygomis, kai jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, buvo žymiai pažeista.

Pažeidimų metu pareiškėjas laikytas su 2-3 kitais asmenimis, pažeidimai kartais trukdavo 38-43 paras iš eilės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjui tekęs kameros plotas buvo užstatytas baldais ir kitais įrenginiais, todėl pažeidimų metu pareiškėjo galimybė kameroje normaliai judėti buvo suvaržyta, t. y. tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui teko itin mažai kameros ploto. Be to, kamerose Nr. 295, 279, 280 (viso 106 paras), kuriose pareiškėjas laikytas, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovas sÄ moningai siekė pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų subjektų. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Å¡ie laikymo sÄ lygų reikalavimų pažeidimai sudarė prielaidas pareiÅ¡kėjui patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.Nors pareiÅ¡kėjas taip pat kėlė ginÄÄ dėl nepakankamo buitinio inventoriaus, tačiau nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nedetalizavo, nenurodė kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai, ko konkrečiai jam trÅ«ko, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl nepakankamo buitinio inventoriaus buvo kreipęsis į administracijÄ , o administracija į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusi, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl nepakankamo buitinio ir higienos inventoriaus, laikytini nepagrįstais.Tiek Higienos normos HN 76:2010 68 punkte, tiek Higienos normos HN 134:2015 44 punkte yra teigiama, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ numatyta, kad vienÄ kartÄ per savaitę LukiÅ¡kių TI-K laikomi asmenys duÅ¡u gali naudotis iki 15 minučių (b. l. 22). Teismas konstatuoja, kad naudojimosi Å¡ia teise sÄ lygos nustatytos paminėtuose LukiÅ¡kių TI-K vidaus tvarkos aktuose neprieÅ¡tarauja Higienos normos HN 76:2010 68 punkto, normos HN 134:2015 44 punkto reikalavimams.

Jokių objektyvių įrodymų, kad Lukiškių TI-K trukdė pareiškėjui šia teise pasinaudoti ar kitaip netinkamai elgėsi su pareiškėju, nėra. Pažymėtina ir tai, jog iš byloje esančio 2017 m. balandžio 28 d. pranešimo Nr. 24-2605 „Dėl J. S. skundo“ matyti, kad Lukiškių TI-K dušų įrengimas atitinka minėtų Higienos normų reikalavimus. Privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvaros, į dušus nuolatos tiekiamas karštas vanduo (b. l. 96-98).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl per trumpo naudojimosi duÅ¡u laiko (15 min.), dėl pakankamai nesuteikto karÅ¡to vandens bei dėl privatumo duÅ¡uose neužtikrinimo, atmestini kaip neįrodyti. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog kalinimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti drabužius, neiÅ¡duodavo tualetinio popieriaus, dantų Å¡epetėlio, dantų pastos bei muilo prieÅ¡ einant į duÅ¡Ä .Vadovaujantis iki 2017 m. galiojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymo Nr. IR-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ nuostatomis, kiekvienam nuteistajam ir suimtajam iÅ¡duodama tualetinis muilas (100 gr - 1 mėn.), tualetinis popierius (1 rulonas – 1 mėn.), skalbiamasis muilas (200 gr – 1 mėn.), einančiam praustis į duÅ¡Ä , kiekvienÄ kartÄ iÅ¡duodama po 30 g muilo.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymui 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“, dušo patalpose įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį.

Atsakovas patvirtino, kad Å¡ių normų buvo laikomasi ir kiekvienas nuteistasis gaudavo jam priklausančias priemones (b. l. 22).2017 m. balandžio 28 d. praneÅ¡imo Nr. 24-2605 pažymėta, jog LukiÅ¡kių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai ir virÅ¡utiniai drabužiai skalbiami centralizuotai. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktu, suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartÄ per savaitę gauna iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius.

LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡duota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ jau sausi. Asmeniniai skalbiniai suimtųjų ir nuteistųjų į skalbyklÄ priimami vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr.1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

Suimtieji ir nuteistieji asmeninių virÅ¡utinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sÄ skaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktÄ skalbimo paslaugÄ . Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, gali iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ virÅ¡utinių drabužių (kelnes, marÅ¡kinius ar palaidinę, bliuzonÄ ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartÄ per mėnesį, o Å¡varkus striukes ar paltus - vienÄ kartÄ per sezonÄ , vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 3 d.

įsakymu Nr.1-151 „Dėl LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr.1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjo argumentai, kad kalinimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti drabužius, neiÅ¡duodavo tualetinio popieriaus, dantų Å¡epetėlio, dantų pastos bei muilo prieÅ¡ einant į duÅ¡Ä , yra nepagrįsti.Nors pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ sieja su parazitais, esančiais gyvenamosiose patalpose, tačiau į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių argumentus dėl pataisos įstaigos patalpose buvusių parazitų.

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų (parazitų) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Atsakovo į bylÄ pateikta tarp UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ ir LukiÅ¡kių TI-K sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 575 (b. l. 27-29, 99-101) teismui nekelia abejonių, jog LukiÅ¡kių TI-K pastoviai atliekamas kenkėjų naikinimas. Nors iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas 2016 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo aktu Nr. 10-914 buvo nustatęs pažeidimÄ dėl ant lubų buvusių voratinklių kameroje Nr. 253, tačiau minėtoje kameroje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2016 m. balandžio 28, 29 dienomis, be to atsakovas minėtÄ pažeidimÄ netrukus paÅ¡alino (b. l. 50, 54).

Teismui nepateikti jokie raÅ¡ytiniai duomenys, patvirtinantys, jog aukščiau nurodytų tvarkų bei sutarčių Å¡alys nesilaiko, naudoja sutarčių pagrindu gautas valymo ar higienos priemones ne pagal paskirtį ar jų iÅ¡ vis nenaudoja patalpų valymui ir dezinfekcijai, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl parazitų yra abstraktÅ«s, deklaratyvÅ«s ir atmestini.Taip pat pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ to, jog kalinimo įstaigoje nebuvo įrengtų evakuacinių išėjimų, nebuvo laikomasi prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų, buvo netvarkinga elektros instaliacija.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad kiekvieno pastato kiekviename aukÅ¡te yra pirminės gesinimo priemonės gesintuvai. Gesintuvai taip pat yra kiekviename gyvenamajame korpuse. Gesintuvų gesinimo medžiagos kiekis ir kokybė tikrinami teisės aktų nustatyta tvarka, be to yra įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis. Gaisriniai čiaupai įrengti visuose gyvenamuosiuose korpusuose kiekviename aukÅ¡te. Vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai yra su žarnomis ir Å¡virkÅ¡tais ir laikomi spintelėse. PaaiÅ¡kino, jog kiekviename gyvenamajame korpuse yra du evakuaciniai išėjimai tiesiai į laukÄ , kurie visada parengti žmonėms evakuoti.

Koridoriuose ir virš evakuacijos keliuose esančių durų yra evakuacijos kryptį nurodantys ženklai. Žmonių evakavimo planai statiniuose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K elektros instaliacijos įrengimas gyvenamosiose kamerose atitinka „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“ reikalavimus. Elektros instaliaciniai laidai nėra seni, nes dėl nuolatinio gadinimo instaliacija remontuojama. Apsaugai nuo galimų perkrovų ant elektros įvado į kameras sumontuoti automatiniai išjungimai, kurie apsaugo nuo trumpo jungimo (b. l. 24).Teismas akcentuoja, kad šiais atsakovo atstovo teiginiais nėra pagrindo netikėti.

PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė ir konstatavo, jog kalinimo įstaigoje nebuvo įrengtų evakuacinių išėjimų, nebuvo laikomasi prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų, buvo netvarkinga elektros instaliacija, kas pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė bei neindividualizavo dėl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl kalinimo įstaigoje nebuvusių įrengtų evakuacinių išėjimų, nesilaikymo prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų, netvarkingos elektros instaliacijos yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Pareiškėjas skundžiasi, kad Lukiškių TI-K nebuvo įrengtų aliarminio iškvietimo mygtukų. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktu, tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimų moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Minėtų taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K gyvenamosioms patalpoms nėra taikomas reikalavimas dėl signalizacijos mygtukų įrengimo, kadangi tai susiję su patalpos rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu, tuo tarpu aptariamos taisyklės numato, kad jos nėra taikomos jau pastatytiems tardymo izoliatoriams. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A236-858/2015, 2014 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-150/2014).

Kita vertus, LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad gyvenamosiose kamerose aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ , yra įrengti. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, konkrečios situacijos (kada ir kokiomis aplinkybėmis), kurios metu ginčo laikotarpiu jam buvo iÅ¡kilusi grėsmė, dėl kurios reikėtų kviesti budintį pareigÅ«nÄ , byloje tokių duomenų taip pat nėra. Taigi pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pavojaus mygtukų nebuvimo kamerose laikytini abstrakčiais ir nėra susiję su pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu. PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K buvo tiekiamas netinkamas, prastas maistas.Dėl pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K tiekto maisto teismas pažymi, kad Maitinimo organizavimo taisyklėse nustatyta, jog maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei.

Remiantis Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktu, ligoniai ir neįgalieji pagal medicinines indikacijas maitinami pagal „ValgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams“, „ValgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims“, „ValgiaraÅ¡tį nepilnamečiams“, „ValgiaraÅ¡tį nėščioms moterims“, „ValgiaraÅ¡tį krÅ«timi maitinančioms moterims“, „ValgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams (vegetarams)“, „ValgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims (vegetarėms)“ atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes maistÄ subalansuojant individualiai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nurodytos Maitinimo organizavimo taisyklių nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , jog specialus maitinimas asmenims skiriamas esant gydytojo(ų) specialisto(ų) iÅ¡vadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015, 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1778-442/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad gydytojas bÅ«tų rekomendavęs ar skyręs specialų maitinimÄ pareiÅ¡kėjui pagal medicinines indikacijas.

Nesant sveikatos priežiÅ«ros specialistų rekomendacijos skirti kitokį nei racionalų, t. y. tinkamÄ maitinimÄ , darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K neturėjo individualiai koreguoti pareiÅ¡kėjo maitinimo. Ä®vertinęs tai, kad byloje nėra duomenų apie netinkamÄ tiekiamo maisto kokybę, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui buvo tiekiamas nekokybiÅ¡kas maistas.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog jis nebuvo aprÅ«pintas darbinėmis pajamomis, nebuvo skiriamos socialinės paÅ¡alpos.Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartÄ per mėnesį iÅ¡ areÅ¡tinės arba pataisos įstaigos lėšų gali bÅ«ti iÅ¡mokama iki 0,3 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio iÅ¡moka.

Kriterijus, pagal kuriuos gali bÅ«ti skiriamos iÅ¡mokos, iÅ¡mokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. Detalesnius piniginių iÅ¡mokų nuteistiesiems skyrimo kriterijus, Å¡ių iÅ¡mokų dydžių nustatymo ir mokėjimo tvarkÄ nustato Piniginių iÅ¡mokų areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d.

įsakymu Nr. 4/07-260. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad konkretų piniginės iÅ¡mokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areÅ¡tinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus (toliau vadinama – įkalinimo įstaiga) administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms iÅ¡mokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimÄ darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis. Atvejai, kuriems esant iÅ¡mokos neskiriamos, įtvirtinti Taisyklių 4 punkte.Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis dėl socialinės paÅ¡alpos skyrimo į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , byloje nėra.

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, iÅ¡skyrus abstrakčius teiginius (nenurodė kada konkrečiai kreipėsi su praÅ¡ymais dėl paÅ¡alpos skyrimo ir kokiems konkretiems bÅ«tiniausiems reikmenims įsigyti), todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas Å¡ia skundo dalimi neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.PareiÅ¡kėjo nuomone, dėl kameroje esančio naktinio apÅ¡vietimo jam sutriko miegas, sveikata, patyrė stresÄ .Pažymėtina, jog Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 16.7 punkte numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas, atitinkantis dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Atsakovas nurodė, kad tai viena iÅ¡ priemonių, skirta pataisos įstaigose laikomų asmenų nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad toks apÅ¡vietimas trikdo miegÄ ir gadina jo sveikatÄ , atmestinas kaip nepagrįstas.Nors pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas, dėl netinkamo gydymo pataisos įstaigoje, t. y., kad visos ligos buvo gydomos vienais vaistais – paracetamoliu, tačiau, teismas pažymi, kad pagal nuosekliÄ administracinių teismų praktikÄ , tokio pobÅ«džio ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo, turi bÅ«ti vadovaujamasi ne tik Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimÄ , tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, jog pareiÅ¡kėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos ir pareiÅ¡kėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos (24 str. 2 d.).

Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ , ir (ar) sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, - per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimÄ , turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens nagrinėjimo iÅ¡ esmės (24 str. 8 d.).

Specialioji teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 26 d. nutartyje Nr. T-110/2013 konstatavo, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbÅ«t netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų pataisos įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos, kuriÄ kildina dėl galimai netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, bÅ«tų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma bylos iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, pareiÅ¡kėjo Å¡i skundo dalis paliktina nenagrinėta (ABTÄ® 105 str. 1 p.). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus.

Å iuo atveju didesnę reikÅ¡mę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiÅ¡kinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalintas neužtikrinant vienam asmeniui turinčios tekti minimalaus ploto normos ir kitų teisės aktais nustatytų kalinimo sÄ lygų (privatumo naudojantis tualetu). Pripažintina, kad tokios aplinkybės galėjo jam sukelti diskomfortÄ ir kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus. Atsižvelgus į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – sveikatai saugios gyvenamosios aplinkos neužtikrinimas, žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortÄ , tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).Teismas pabrėžia, jog neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo bÅ«das, pareiÅ¡kėjo laikymo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpis, reikalavimo užtikrinti sveikatai saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ pažeidimo apimtis, pažeidimo tÄ sa, neigiamo poveikio pareiÅ¡kėjo sveikatai mastas ir t. t.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2309-492/2016).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas teigė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jam sutriko sveikata, jautė nepatogumus, pažeminimÄ . Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste akcentuotina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad paprastai asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patirtos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2478/2013, 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-248-858/2016).

PareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K neužtikrinimo nuo 2015 m. sausio 12 d. kreipėsi 2017 m. kovo 6 d. (žyma ant voko, b. l. 10), t. y. praėjus daugiau kaip 2 metams nuo laikymo sÄ lygomis, kurios, jo teigimu, pažeidė Konvencijos 3 straipsnį, pradžios. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų anksčiau bÅ«tų LukiÅ¡kių TI-K teikęs praÅ¡ymus ar skundus dėl blogų laikymo sÄ lygų, kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas, ėmęsis kitų veiksmų siekiant apginti savo galbÅ«t pažeistas teises ir teisėtus interesus.

Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjo sveikata pablogėjo, praÅ¡ymų (kreipimųsi) į psichologus, kitus sveikatos priežiÅ«ros specialistus pareiÅ¡kėjas nenurodė teikęs. Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo tokie dideli, kaip jis teigė.Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos bÅ«tų galima įvertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma 3 500 Eur suma.

Å iame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2014).

Teismas konstatuoja, kad, įvertinus LukiÅ¡kių TI-K padaryto pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ ir trukmę (pareiÅ¡kėjui 114 parų, su pertraukomis, teko mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, jam nebuvo 106 paras užtikrintas privatumas naudojantis tualetu), pareiÅ¡kėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais spręstina, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirtos dvasinės skriaudos nėra pagrindo vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, t. y. 3 500 Eur, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 1 400 Eur.Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad rengdami atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ ir patekdami teismui su ginču susijusių dokumentų kopijas patyrė 3,84 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro prie atsiliepimo ir papildomų dokumentų pateikimo pridėtų dokumentų kopijos – viso 64 A4 formato lapai. Bylos duomenimis nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K teikdamas teismui atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, kartu su atsiliepimu teikė ir papildomÄ medžiagÄ taip pat elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas bÅ«tų daręs dokumentų kopijas į Å¡iÄ administracinę bylÄ , atsakovo atstovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų netenkintinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamai teiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti J.

S. (J. S.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 400 Eur ( vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                 Gintaras Čekanauskas