2K-237/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K–237/2012

Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00013-2010-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. L. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu V. L. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo 22 iki 7 val. būti namuose – Kaune, (duomenys neskelbtini).

J. V. pripažinta teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi nuteistosios V. L. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą ir susipažinusi su byla,

n u s t a t ė :

V. L. nuteista už tai, kad 2009 m. lapkričio 26 d., apie 13 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia smūgiuodama ranka, kurioje buvo tyrimo nenustatytas daiktas, nukentėjusiajai J. V. į kairio peties nugarinę sritį ir faneros lakštu per galvą, kuris nuo to sulūžo į tris dalis ir galėjo sukelti kitus sužalojimus, padarė nukentėjusiajai kairio peties sumušimą su antdyglinio raumens plyšimu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kasaciniu skundu nuteistoji V. L. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasatorė teismų sprendimus skundžia dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Nuteistoji tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 305 straipsnio reikalavimus, nes neaiškus nusikaltimo mechanizmas, nuosprendis priimtas dėl veikų, kuriomis ji nebuvo kaltinama. Nuteistoji pažymi, kad ji nuteista ir už tai, jog smogė „faneros lakštu per galvą, kuris nuo to sulūžo į tris dalis ir galėjo sukelti kitus sužalojimus...“, nors tokių aplinkybių kaltinime nebuvo.

Taip pat, pasak kasatorės, pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK 301 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes jis pagrįstas tik nenuosekliais, prieštaringais, prieštaraujančiais kitiems bylos duomenims nukentėjusiosios parodymais.

Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes netyrė ir nepaneigė visų apeliacinio skundo argumentų. Nuteistosios teigimu, ji apeliaciniame skunde nurodė, kad nuosprendis pagrįstas nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais dėl smūgių sudavimo pobūdžio, tačiau nutartyje į tai nebuvo atsakyta. Be to, ji apeliaciniams skunde nurodė, kad nė vienas apklaustas liudytojas nepatvirtino, jog būtent ji sudavė nukentėjusiajai į petį, tačiau apeliacinės instancijos teismas to taip pat netyrė ir nepasisakė.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė prašo nuteistosios kasacinį skundą atmesti.

Prokurorės nuomone, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas įrodymus vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek atsižvelgdamas į jų visumą ir tarpusavio ryšį. Nuosprendyje įrodymai įvertinti pagal teisėjų vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nusikalstamos veikos, už kurią nuteista kasatorė, aplinkybes patvirtina liudytojai Č. S., V. D., nuteistoji ir nukentėjusioji, taip pat specialistų išvados.

Prokurorė nesutinka su kasacinio skundo teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas ir netyrė visų apeliacinio skundo argumentų, ir nurodo, kad šališku pripažįstamas teismas, kai byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 58 straipsnio nuostatas, o šiuo atveju kasatorės teiginiai yra deklaratyvūs ir negali būti pagrindu išvadai apie teismo šališkumą.

Prokurorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo visus esminius apeliacinio skundo argumentus ir į juos atsakė, išsamiai aptarė argumentą dėl suduotų V. L. smūgių nukentėjusiajai, analizavo medicinos specialisto duotus parodymus bei teismo medicinos specialistų pateiktas išvadas. Teismas aptarė visus argumentus, susijusius su tomis veikos aplinkybėmis, kurios turi esminės reikšmės vertinant nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus.

Prokurorė mano, kad nepagrįstas ir tas kasatorės teiginys, jog nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytas nusikaltimo padarymo mechanizmas sunkina jos teisinę padėtį. Tai, kad nurodyta, jog ji faneros lakštu smūgiavo į galvą ir galėjo sukelti kitus sužalojimus nukentėjusiajai, nelaikytina aplinkybe, sunkinančia V. L. teisinę padėtį, nes ji neturi įtakos veikos kvalifikavimui, o byloje priežastinis ryšys tarp kasatorės nusikalstamų veiksmų ir padarinių yra įrodytas. Be to, smūgio faneros lakštu neneigė ir pati nuteistoji. Prokurorės manymu, nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus, nes jame išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės bei įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kaltinimo ribų peržengimo

Nuteistoji skunde teigia, kad ji buvo nuteista už veiką, kuri nebuvo aprašyta kaltinime, todėl nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnyje keliamų reikalavimų nuosprendžio surašymui. Šis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. L. buvo kaltinama tuo, jog konflikto metu suduodama smūgį nukentėjusiajai J. V. į kairio peties nugarinę sritį, padarė kairio peties sumušimą su antdyglinio raumens plyšimu, tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad V. L. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą smūgiuodama ranka, kurioje buvo tyrimo nenustatytas daiktas, nukentėjusiajai J. V. į kairio peties nugarinę sritį ir faneros lakštu per galvą, kuris nuo to sulūžo į tris dalis ir galėjo sukelti kitus sužalojimus, padarė kairio peties sumušimą su antdyglinio raumens plyšimu.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys liudija, kad iš tiesų, priėmus nuosprendį, jame atsirado papildoma faktinė aplinkybė, jog nukentėjusiajai nuteistoji sudavė ir faneros lakštu į galvą, nuo to šis sulūžo į tris dalis ir galėjo sukelti kitus sužalojimus. Taigi pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad nuteistosios smūgiavimas buvo dvejopas: ji sudavė tiek rankoje turėtu nenustatytu daiktu į kairio peties nugarinę sritį, tiek faneros lakštu per galvą. Taip pat nustatyta, kad šie dvejopo pobūdžio smūgiai sukėlė skirtingus padarinius: nuo smūgio rankoje nenustatytu daiktu į kairio peties nugarinę sritį buvo padarytas kairio peties sumušimas su antdyglinio raumens plyšimu, o smūgis faneros lakštu galėjo sukelti kitus sužalojimus. Taigi iš to, ką nustatė ir nuosprendyje aprašė teismas, darytina išvada, kad smūgis faneros lakštu nėra susijęs su padariniais, lėmusiais veikos kvalifikaciją pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, t. y., su antdyglinio raumens plyšimu. Veikos kvalifikaciją teisme nulėmė ta pati faktinė aplinkybė, kuri buvo nurodyta ir kaltinime - smūgio sudavimas į kairio peties nugarinę dalį. V. L. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo nuteista būtent už šiuos jos veiksmus, sukėlusius atitinkamus padarinius. Tai, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo nulemtas konflikto metu patirto smurto, patvirtino specialisto išvada, kurioje nurodyti sužalojimai, konstatuota, kad jie galėjo atsirasti suduodant kietu buku daiktu šį šią kūno vietą. Taigi tai, jog teismas nuosprendyje nurodė ir tą faktinę aplinkybę, kurios nebuvo kaltinime (smūgį faneros lakštu), neturėjo esminės įtakos veikos teisiniam vertinimui, nenulėmė kitokio veikos kvalifikavimo ar kito požymio inkriminavimo. Teismas, ištyręs įrodymus, nustatė papildomą veikos aplinkybę, kuri geriau atskleidė veikos esmę, tačiau tai iš esmės neturėjo įtakos veikos kvalifikavimui ir nesuvaržė kaltininko teisės į gynybą. Todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog priimant nuosprendį buvo peržengtos kaltinimo ribos.

Įrodymų pakankamumo klausimą sprendė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagal savo kompetenciją, įrodymų vertinimo procese abiejų instancijų teismuose esminių pažeidimų nenustatyta, nuosprendis surašytas pagal BPK reikalavimus.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų

Kasaciniame skunde nuteistoji teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jos apeliacinio skundo. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistoji kėlė tokius klausimus: ginčijo savo kaltę, teigė, kad nuosprendis pagrįstas vien nukentėjusiosios nenuosekliais prieštaringais parodymais, kad niekuo nepagrįsta teismo išvada, jog andyglinio raumens plyšimas padarytas lūžusia faneros dalimi. Vadinasi, nuteistoji teigia, kad jai inkriminuota veika nebuvo įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje iš naujo įvertino surinktus įrodymus, išanalizavo jų visumą ir patvirtino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir kartu atsakydamas į skundo argumentą dėl nukentėjusiosios parodymų, pažymėjo, kad tokiu atveju, kai abi pusės yra konfliktuojančios, vertinant ir nustatant faktines aplinkybes, esminę reikšmę turi objektyvūs duomenys, t.y. specialistų išvados. Šis teismo teiginys parodo, kad apeliacinės instancijos teismas vertino ne tik nukentėjusiosios, bet ir kitus bylos įrodymus ir būtent jie kartu su liudytojų ir nukentėjusiosios parodymais, vertinant juos kaip visumą, lėmė V. L. kaltės konstatavimą dėl nukentėjusiajai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakė ir dėl veikos mechanizmo, ir dėl inkriminuotos aplinkybės – smūgio faneros lakštu per galvą. Taigi apeliacinės instancijos teismas paneigė esminį skundo argumentą dėl nuteisimo, pagrįsto vien nukentėjusiosios parodymais, bei atsakė į skunde iškeltą abejonę dėl veikos mechanizmo.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad esminiai apeliacinio skundo argumentai buvo išnagrinėti ir į juos nutartyje atsakyta, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytas BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios V. L. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Dalia Bajerčiūtė

Armanas Abramavičius