d204f02f-7e47-4320-8024-df0d388cdec3 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja BCivilinė byla Nr. e2S-481-440/2016                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01530-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4; 3.5.1.1; 3.5.1.17 (S) Å IAULIŲ APYGARDOSTEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 16 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilhelmo pasažas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-2430-650/2016 pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilhelmo pasažas“ praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Taupukas“, V.

M., V. M. ir antstolei E. R., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė             1. PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau–UAB) „Vilhelmo pasažas“ prašė teismo nustatyti subsidiaraus kartu su UAB „Taupukas“ skolininko V. M. turto dalį, lygiÄ Â½Â V. M. turimo turto, esančio bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su jos sutuoktiniu.

2. Pareiškėja nurodė, kad jai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimu už akių iš atsakovės UAB „Taupukas“ ir subsidiariai iš atsakovo V. M. yra priteista 1938,27 Eur skola, 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 1938,27 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 658,15 Eur bylinėjimosi išlaidos.

3. Sprendimo atsakovas nevykdo nei kaip juridinis asmuo, nei kaip fizinis asmuo, nors buvo bendraatsakovis. Ä® antstolės patvarkymus reagavo porÄ kartų telefonu tik atsakovo sutuoktinė, praneÅ¡usi, kad vyras iÅ¡vykęs dirbti į NorvegijÄ . PareiÅ¡kėja mano, kad atsakovas persiunčia sutuoktinei lėšas, kadangi jų turimas nekilnojamas turtas įkleistas bankui pagal bÅ«sto paskolÄ , kad atsakovas vengia atsikaityti iÅ¡ pajamų, nors dirbdamas ir įsiskolindamas Klaipėdoje ieÅ¡kovui, veikė Å¡eimos poreikių tenkinimui. Kito turto iki Å¡iol nerasta. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Å iaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos UAB „Vilhelmo pasažas“ praÅ¡ymÄ atmetė.

5. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos pateiktame prašyme nėra tikslių duomenų apie pagrindinio skolininko (juridinio asmens) sumokėtas ar priverstinai išieškotas sumas išieškotojo naudai.

6. Teismas konstatavo, kad vykdomojoje byloje Nr. 69-2367/2015 nėra duomenų apie iÅ¡ieÅ¡kotojo veiksmus, siekiant iÅ¡ieÅ¡koti priteistas sumas iÅ¡ pagrindinio skolininko UAB „Taupukas“, dėl to teismas negali spręsti, ar pagrįstai 2015-07-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas už akių 2015-09-28 nukreiptas priverstinai vykdyti subsidiaraus skolininko V. M. atžvilgiu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 7. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja UAB „Vilhelmo pasažas“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ .

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Nepriėmus ir neiÅ¡nagrinėjus atmesto paraÅ¡ymo, bÅ«tų pažeistos pareiÅ¡kėjos teisės iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , nes subsidiariai atsakingas skolininko UAB „Taupukas“ buvęs vadovas piktybiÅ¡kai delsė ir iÅ¡sisukinėjo, kÄ daro ir Å¡iandien, o dabar, sužinojęs apie ketinimus iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Å¡eimos turto, paslėps žmonai siunčiamas pajamas, ir teismo sprendimo įvykdymui bÅ«tų užkirstas kelias. 7.2. Iki Å¡iol pareiÅ¡kėja bei jo atstovė neturėjo jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie UAB „Taupukas“ bankrotÄ ir galimumÄ iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ nukreipiant įstatymo numatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nustatant dalį iÅ¡ bankrutavusios bendrovės vadovo, solidaraus atsakovo, Å¡eimos turto.

Tik 2016-03-01 pareiÅ¡kėja gavo iÅ¡ UAB „Taupukas“ bankroto administratorės raÅ¡tÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad nenusimato galimybės iÅ¡ieÅ¡koti pareiÅ¡kėjos skolÄ , nes lėšų nėra, o pareiÅ¡kėja yra tik 3 eilės kreditorius. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas dėl skolininko turto dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog skunde turi bÅ«ti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos Å¡ios aplinkybės (skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde nesuformulavo skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamos teismo nutarties (ar jos dalies) nepagrįstumÄ ar neteisėtumÄ , nenurodė imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jos teises bei teisėtus interesus, o tik atkartojo savo praÅ¡ymo teiginius, kurie jau buvo analizuojami pirmosios instancijos teismo.

10. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliantės teigimu, nagrinėjant praÅ¡ymÄ Â pirmosios instancijos teisme, apeliantė Å¡ių dokumentų neturėjo, juos gavo tik 2016-03-01. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ , todėl atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes sprendžia, kad tikslinga priimti apeliantės teikiamus įrodymus ir juos vertinti kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.

11. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK ) 6.245 straipsnio nuostatos)). Tai reiškia, kad iš V. M. priteista suma gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu pagrindinio skolininko (nagrinėjamu atveju – UAB „Taupukas“) turto, piniginių lėšų nepakanka visai skolai ar jos daliai apmokėti.

12. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kartu su praÅ¡ymu nustatyti subsidiaraus kartu su UAB „Taupukas“ skolininko V. M. turto dalį, lygiÄ Â½Â V. M. turimo turto, esančio bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su jos sutuoktiniu, pareiÅ¡kėja UAB „Vilhelmo pasažas“ nepateikė jokių duomenų apie tai, kaip siekė iÅ¡ pagrindinio skolininko UAB „Taupukas“ iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ . Dėl to, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių duomenų apie pagrindinio skolininko sumokėtas ar priverstinai iÅ¡ieÅ¡kotas sumas iÅ¡ieÅ¡kotojos naudai, turėjo pagrindÄ pareiÅ¡kėjos UAB „Vilhelmo pasažas“ praÅ¡ymÄ atmesti.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti papildomi įrodymai, kuriuos teismas nutarė prijungti ir vertinti, iÅ¡ kurių matyti, kad pagrindiniam skolininkui UAB „Taupukas“ Å iaulių apygardos teisme 2015 m. rugpjūčio 27 d. iÅ¡kelta bankroto byla, Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarta bankrutuojančiai UAB „Taupukas“ taikyti supaprastintÄ bankroto procesÄ , kadangi įmonė turto neturi. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Å iaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-354-368/2015 patvirtintas apeliantės UAB „Vilhelmo pasažas“ trečios eilės 2 635,93 Eur kreditorinis reikalavimas.

Bankrutavusios UAB „Taupukas“ bankroto administratoriaus MB „Falitas“ įgaliotas asmuo I. K. apeliantei patvirtino, kad Å¡iÄ dienÄ Ä¯monė turto ir piniginių lėšų neturi, skirtų kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, dėl to tikėtina, kad galimybės iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ bankrutavusios UAB „Taupukas“, nebus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iÅ¡ pradinio skolininko bankrutavusios UAB „Taupukas“ skolos apeliantė neturi galimybės atgauti, todėl pagrįstai praÅ¡o nustatyti subsidiaraus kartu su UAB „Taupukas“ skolininko V.

M. turto dalį, lygiÄ Â½Â V. M. turimo turto, esančio bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su jos sutuoktiniu.

13. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo bÅ«ti tenkinamos iÅ¡ asmeninio sutuoktinio turto. IÅ¡ieÅ¡koti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iÅ¡ bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad į kito sutuoktinio, kuris neprisiėmė prievolės, turtÄ ar jo dalį bendrojoje nuosavybėje negali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013). Byloje nėra duomenų, kad skolininkas V. M. turi asmeninio turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti vykdomas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas.

14. Vykdymo proceso normos numato galimybę iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ fizinių asmenų nukreipti į asmeninį turtÄ , dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

15. Vykdomojoje byloje Nr. 69-2367/2015 antstolė E. R. nustatė, kad skolininko V. M. sutuoktinė V. M. turi banke sÄ skaitų ir galimai gauna pajamas, kurios buvo areÅ¡tuotos ir pasiÅ«lyta pareiÅ¡kėjai kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ , dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Pažymėtina, jog skolininko V. M. sutuoktinė V. M. teismui nurodė, kad į antstolės areÅ¡tuotÄ sÄ skaitÄ pinigus perveda sutuoktinis, kuris Å¡iuo metu dirba Norvegijoje.

16. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pažymėtina, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu bÅ«du (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi (santuoka nėra nutraukta, separacija neįregistruota, turtas nėra padalintas kitu bÅ«du).

17. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas gali nukrypti nuo turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (pvz. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

18. Kadangi bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

19. Pažymėtina, kad nei skolininkas V. M. nei jo sutuoktinė V. M. nepareiškė teismui jokių prieštaravimų, kad butų nustatyta skolininko V. M. turto dalis, lygi ½ V. M. turimo turto, esančio bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su jos sutuoktiniu.

20. Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, tai pat į CK 3.87 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas. (CPK 667 straipsnis). Dėl to, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos UAB „Vilhelmo pasažas“ prašymas tenkintinas – nustatytina, kad skolininkui V.

M. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine V. M. nuosavybėje po santuokos sudarymo priklauso ½ dalis sutuoktinės V. M. lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ tenkinti.Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjos UAB „Vilhelmo pasažas“ praÅ¡ymÄ tenkinti.Nustatyti, kad skolininkui V.

M., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybėje po santuokos sudarymo priklauso ½ dalis sutuoktinės V. M. lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teisėja                                                                                                                   Vilija Valantienė