2016-02-08 Nr. AB-2807-3-61-3-05900-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-109-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05900-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą prašydamas:

1) konstatuoti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) pareigūnų padarytus pažeidimus;

2) pašalinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų padarytus pažeidimus ir panaikinti jų pagrindu priimtus sprendimus;

3) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. lapkričio 16 d. aktą dėl UAB „Vilniaus energija” patikrinimo Nr. 3;

4) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narės M. A. 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybinį pranešimą Nr. R5-437;

5) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno J. M. 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybinį pranešimą;

6) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno L. D. 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybinį pranešimą;

7) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno D. C. 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybinį pranešimą;

8) panaikinti 2015 m. gruodžio 7 d. Komisijos surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą UAB „Vilniaus energija” darbuotojos R. M. atžvilgiu Nr. K1-01 2015;

9) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko priimtą 2015 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. O1-103 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. O1-94 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija“ papildymo“ 3 dalį, dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos specialistų pasitelkimo (šio įsakymo dalies „pasitelkti specialistai patikrinimui atlikti“ 3-3.3 punktai), atliekant UAB „Vilniaus energija“ planinį patikrinimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Vilniaus energija” skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas nustatė, kad prašomame panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) narės M. A. 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybiniame pranešime Nr. R5-437 yra pateikti duomenys apie UAB „Vilniaus energija“ atliktus patikrinimus. Pranešime išdėstytos faktinės aplinkybės, susijęs teisinis reguliavimas ir pateiktas siūlymas Komisijai pripažinti UAB „Vilniaus energija“ atstovus atlikus teisės pažeidimus bei taikyti teisinę atsakomybę.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno J. M. 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybiniame pranešime, L. D. 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybiniame pranešime, D. C. 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybiniame pranešime pateiktas siūlymas Komisijai spręsti klausimą dėl teisinės atsakomybės, numatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 997 straipsnio 1 dalyje taikymo asmenims, trukdžiusiems vykdyti UAB „Vilniaus energija“ patikrinimą. Skundžiamu Komisijos 2015 m. gruodžio 7 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. Kl-01 atsakomybėn traukiama UAB „Vilniaus energija” darbuotoja R. M.. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų įrodymų, R. M. pagal šį protokolą buvo surašytas administracinis nurodymas.

Šiais aktais pareiškėjui nebuvo pritaikyta jokių sankcijų, nepateikta teisiškai saistančių nurodymų. Prie 2015 m. gruodžio 7 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo pridėtu administraciniu nurodymu atsakomybė taikoma R. M., bet ne UAB „Vilniaus energija“. Skundžiami tarnybiniai pranešimai yra tik tarpiniai aktai, jais nėra sukuriamos, koreguojamos pareiškėjo teisės ir pareigos, todėl tiek šie pranešimai, tiek skundžiamas protokolas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Komisijos pirmininko 2015 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. O1-103 buvo papildyta Komisijos pirmininko 2015 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. O1-94 pastraipa „pasitelkti specialistai patikrinimui atlikti“ nauju punktu, jame nurodant, kad „Vadovaujantis Aprašo 30 ir 31.4 punktais ir atsižvelgiant į 2015 m. spalio 5 d. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos (toliau – FNTT) raštą Nr. 25/5-3-20-17571, UAB „Vilniaus energija“ planiniam patikrinimui atlikti ir Tikrinimo komisijos vadovo suformuluotoms užduotims vykdyti, pasitelkti FNTT specialistai: 3.1. Specialiųjų užduočių valdybos vyriausiasis tyrėjas J. M.; 3.2. Operacijų skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. D.; 3.3. Užduočių skyriaus vyriausiasis tyrėjas D. C.“. Pakeistuoju Komisijos pirmininko 2015 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. O1-94 (b. l. 154–156) buvo suformuotas pavedimas atlikti UAB „Vilniaus energija“ patikrinimą (pakoreguojant ankstesnį pavedimą).

Taigi skundžiamu 2015 m. lapkričio 6 d. įsakymu iš esmės buvo papildytas sąrašas asmenų, kurių pagalba pasitelkiama UAB „Vilniaus energija“ patikrinimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad reikalavimas panaikinti sprendimą pasitelkti specialistus pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140 patvirtinto Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo 30 ir 31 punktus negali būti savarankišku administracinio ginčo nagrinėjimo teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1368-756/2015).

Tai, ar skundžiamu sprendimu patikrinimui pasitelkti specialistai patikrinime dalyvavo teisėtai ir, ar šie asmenys nepažeidė teisės aktų, įeidami į pareiškėjo patalpas, galės būti įvertinta priėmus galutinį administracinį aktą, kuriuo bus užbaigta administracinė procedūra.

Pareiškėjo reikalavimai konstatuoti ir pašalinti pažeidimus neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje suformuluotų teismo galimų priimti sprendimų rūšių ir savarankiškai nenagrinėtini teisme. Tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, teiginiai dėl tam tikrų faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas skunde nesuformulavo jokių reikalavimų, kuriais realiai galėtų būti apgintos jo teisės, teisėti interesai, todėl skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti UAB „Vilniaus energija“ skundą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnų veiksmų 2015 m. lapkričio 16 d. UAB „Vilniaus energija“ patalpose metu ir 2015 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. O1-103 bei perduoti skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Skundžiama nutartis yra neteisėta, nes teismas iš esmės sprendimą priėmė tik Komisijos atžvilgiu. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas atsakovu yra nurodęs ir FNTT.

Skundžiamas įsakymas bei FNTT pareigūnų kartu su Komisijos nariais atvykimas į pareiškėjo patalpas ir teismo nesankcionuotų veiksmų vykdymas sukėlė tiesiogines neigiamas pasekmes pareiškėjui, be to, įsakymas yra galutinis sprendimas nagrinėjamo klausimo kontekste bei gali ir turi būti savarankišku nagrinėjimo teisme objektu. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino pareiškėjo teisės tiesiogiai remtis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), įtvirtinančia galimybę kreiptis i teismą, kaip nepriklausomą instituciją, siekiant įvertinti ir peržiūrėti FNTT pareigūnų bei Komisijos narių atliekamų veiksmų pagrįstumą ir proporcingumą. Pirmosios instancijos teismo atsisakymas nagrinėti įsakymo pagrindu atliktų Komisijos ir FNTT pareigūnų veiksmų, prilyginamų poėmiui pareiškėjo patalpose, teisėtumą teisės aktų atžvilgiu, pažeidė Konvencijos 8 ir 13 straipsnius. Be to, pirmosios instancijos teismas negalėjo skundo priėmimo stadijoje vertinti, ar yra pažeistos pareiškėjo teisės ir interesai.

Komisija pareiškėjo patikrinimui atlikti nepagrįstai pasitelkė kitų institucijų (FNTT) pareigūnus, taip pat juridinį asmenį „BDO auditas ir apskaita“, kurie iš pareiškėjo reikalavo pateikti teisės aktų nenumatytą informaciją.

Pareiškėjo vertinimu, Komisija ir FNTT pareigūnai, įeidami į pareiškėjo buveinės patalpas, neturėdami teismo sankcijos ir remdamiesi tik įsakymu, pažeidė Konvencijos 8 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnį, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymų viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, pareiškėjo teises ir interesus. Teismas privalėjo įvertinti, ar Komisijos ir FNTT pareigūnų veiksmai buvo proporcingi, būtini ir adekvatūs pareiškėjo patikrinimo tikslui pasiekti, taip pat, ar jie buvo atlikti pagal patikrinimą reglamentuojančius teisės aktus ir FNTT veiklą įtvirtinančius teisės aktus.

Aplinkybė, kad FNTT pareigūnai, kurių specializacija yra finansinių nusikaltimų ikiteisminis tyrimas ir kriminalinės žvalgybos atlikimas, neturėdami teismo sankcijos ir „prisidengdami“ Komisijos atliekamu patikrinimu įėjo į pareiškėjo patalpas ir atliko poėmiui prilyginamus veiksmus, t. y. paėmė ir (ar) ketino paimti dokumentus / informaciją, kuri gali būti panaudota prieš pareiškėją inicijuojant baudžiamąjį persekiojimą, savaime yra priešingas teisei veiksmas ir sukelia neigiamas pasekmes pareiškėjui, nes pareiškėjui nėra užtikrinamos baudžiamajame procese numatytos teisės, t. y. teisė į gynybą, teisė neteikti informacijos, neduoti parodymų prieš save, teisė apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Komisijos nutarimų, su patikrinimo akto išvadų patvirtinimu, teisėtumo nėra vienareikšmiška. Naujausioje 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartyje Nr. eAS-1138-858/2015, tiek pirmosios, tiek apeliacines instancijos teismai nurodė, kad Komisijos nutarimas, dėl patikrinimo akto išvados patvirtinimo, yra tarpinis sprendimas ir negali būti administracinio ginčo objektu. Todėl, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo išaiškinimus, tampa neaišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis galima kelti Komisijos ir FNTT pareigūnų veiksmų patikrinimo metu teisėtumo klausimą, nes jei Komisijos nutarimu patvirtinto patikrinimo akto išvados neskundžiamos, tai galimai potencialiai bus galima kelti šį klausimą tik Komisijai tvirtinant reguliuojamas kainas, kurios bus nustatomos atsižvelgiant į patikrinimo akto išvadas, kurių nustatymas neturės nieko bendro su Tikrinimo komisijos ir FNTT pareigūnų veiksmais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą, nurodęs, kad pateiktas skundas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Ši norma, asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (ABTĮ 5 str.) turi būti aiškinama ir vertinama teisės kreiptis į teismą efektyvios teisminės gynybos kontekste, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu ginču būtų apginamos pareiškėjo teisės, jo interesai ir procesas nebūtų beprasmis.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012, 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011). Taigi ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes, kai inicijuojamas procesas nėra beprasmis. Nesant pirmiau nurodytų sąlygų skundą atsisakoma priimti nagrinėti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus, turi būti vertinamas ir priimtas aktas, jo priėmimo kontekstas, ar savarankiškas procesas dėl skundžiamo akto gali būti inicijuojamas, ar būtų apginti pareiškėjo interesai. Atsakymas dėl tokio savarankiško proceso inicijavimo turi būti pateikiamas, viena vertus, atsižvelgus į konkrečių faktinių aplinkybių kontekstą, į tai, kaip pateiktas prašymas yra susijęs su tam tikromis teisės aktų numatytomis procedūromis, kita vertus, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-884-858/2015).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 136 str., 148 str.), su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės sutinka.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas: 1) konstatuoti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei FNTT pareigūnų padarytus pažeidimus; 2) pašalinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei FNTT pareigūnų padarytus pažeidimus ir panaikinti jų pagrindu priimtus sprendimus; 3) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. lapkričio 16 d. aktą dėl UAB „Vilniaus energija” patikrinimo Nr. 3; 4) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narės M. A. 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybinį pranešimą Nr. R5-437; 5) panaikinti FNTT pareigūno J. M. 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybinį pranešimą; 6) panaikinti FNTT pareigūno L. D. 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybinį pranešimą; 7) panaikinti FNTT pareigūno D. C. 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybinį pranešimą; 8) panaikinti 2015 m. gruodžio 7 d. Komisijos surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą UAB „Vilniaus energija” darbuotojos R. M. atžvilgiu Nr. K1-01 2015; 9) panaikinti atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. O1-103 3 dalį, kuria nuspręsta į UAB „Vilniaus energija“ planinį patikrinimą įtraukti FNTT specialistus.

Atsakant į atskirojo skundo teiginius, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011). Vienu iš tokių tarpinių dokumentų pripažįstamas ir viešojo administravimo subjekto priimamas dokumentas, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą atitinkamu klausimu (žr. 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Nagrinėjamu atveju 2015 m. lapkričio 6 d. įsakymu Komisija nusprendė į UAB „Vilniaus energija“ atžvilgiu atliekamą patikrinimą įtraukti FNTT specialistus, t. y. iš esmės sudarė sąlygas minėtam patikrinimui atlikti. Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140 patvirtinto Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo 58 punktą energetikos įmonės patikrinimo pabaiga laikomas patikrinimo rezultatus įtvirtinančio Komisijos sprendimo priėmimas. Jeigu šiuo sprendimu pareiškėjo interesams daromas konkretus ir apibrėžtas poveikis, pagal Aprašo 58 punkto nuostatas priimtas Komisijos sprendimas, bus laikomas dokumentu, sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į jau minėto Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo 62 punktą, kuriame įtvirtinta nuostata, jog tikrinimo komisijos vadovas ir nariai bei kiti asmenys, pažeidę šio aprašo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo argumentai, susiję su tarpinių atsakovo priimtų sprendimų teisėtumu gali būti vertinami sprendžiant dėl aktų, sukeliančių pareiškėjui konkrečias teisines pasekmes, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. lapkričio 6 d. įsakymas Nr. O1-103 negali būti administracinės bylos dalyku, nes kol kas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir yra tarpinis dokumentas, sudarantis prielaidas priimti atitinkamą galutinį sprendimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad prašomame panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narės M. A. 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybiniame pranešime Nr. R5-437 yra pateikti duomenys apie UAB „Vilniaus energija“ atliktus patikrinimus. Pranešime išdėstytos faktinės aplinkybės, teisinis reguliavimas ir pateiktas siūlymas Komisijai pripažinti UAB „Vilniaus energija“ atstovus atlikus teisės pažeidimus bei taikyti teisinę atsakomybę. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno J. M. 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybiniame pranešime, L. D. 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybiniame pranešime, D. C. 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybiniame pranešime pateiktas siūlymas Komisijai spręsti klausimą dėl teisinės atsakomybės, numatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 997 straipsnio 1 dalyje taikymo asmenims, trukdžiusiems vykdyti UAB „Vilniaus energija“ patikrinimą. Skundžiamu Komisijos 2015 m. gruodžio 7 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. Kl-01 atsakomybėn traukiama UAB „Vilniaus energija” darbuotoja R. M., kuriai pagal šį protokolą buvo surašytas administracinis nurodymas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiais aktais pareiškėjui nebuvo pritaikyta jokių sankcijų, nepateikta teisiškai saistančių nurodymų. Be to, administraciniu nurodymu atsakomybė taikoma R. M., bet ne UAB „Vilniaus energija“. Skundžiami tarnybiniai pranešimai yra tik tarpiniai aktai, jais nėra sukuriamos, koreguojamos pareiškėjo teisės ir pareigos, todėl tiek šie pranešimai, tiek skundžiamas protokolas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė