d200f35e-3099-4232-9afa-0b2a5ec49eb4 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-731-579/2015Teisminio proceso Nr. 1-20-9-01000-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.6.3; 2.3.1.7(S)   KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Viktoro Preikšo ir Gyčio Večersko, 2015 m. liepos 13 d. nutartimi dėl teisėjų kolegijos nusišalinimo nuo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės ir nuteistojo D.

G. apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka, ir spręsdamas nusiÅ¡alinimo patvirtinimo klausimÄ , n u s t a t ė : Kauno apygardos teisme 2015 m. liepos 3 d. gauta baudžiamoji byla su Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės ir nuteistojo D. G. apeliaciniais skundais dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2015 m. liepos 3 d. nutartimi baudžiamajai bylai pagal nurodytus skundus nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Viktoro PreikÅ¡o ir Gyčio Večersko. 2015 m. liepos 13 d. nutartimi teisėjų kolegija, nustačiusi, kad nuteistasis D.

G. yra buvusio Kauno apygardos teismo teisėjo E. J. G. sūnus, ir manydama, kad ši aplinkybė tiek proceso dalyviams, tiek ir objektyviam stebėtojui gali sukelti abejonių dėl bet kurio iš teisėjų kolegijos teisėjų gebėjimo visiškai nešališkai ir objektyviai spręsti klausimus, susijusius su D. G. baudžiamosios bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka, nusišalino nuo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės ir nuteistojo D. G. apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-327/2015 ir nutartį patvirtinimui perdavė Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui.Teisėjų kolegijos nusišalinimas tvirtintinas.

Baudžiamoji byla perduotina Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar Å¡io teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimÄ dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , turi teisę, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.

Teismo nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 44 straipsnio 5 dalyje. Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ taip pat numatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas yra viena iÅ¡ asmens konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ sudėtinių dalių, o kartu ir vienas iÅ¡ sÄ Å¾iningo teismo proceso reikalavimų. Teisė į objektyvų ir neÅ¡aliÅ¡kÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ sudaro vienÄ reikÅ¡mingiausių tinkamo teismo proceso (angl.

– due process) principo aspektų.Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga.

Dėl to turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo Å¡aliÅ¡kumo.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nei vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiÅ¡kimo Nr. 154).

Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika Å¡iuo klausimu suponuoja iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Coeme ir kt. v.

Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01).Nagrinėjamu atveju nustatyta aplinkybė, kad byloje nuteistasis yra buvusio Kauno apygardos teismo teisėjo E. J. G. sÅ«nus, tiek proceso dalyviams, tiek ir objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių Kauno apygardos teismo ir jame dirbančių teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu (objektyvumu). Nors nurodyta aplinkybė pati savaime ir nereiÅ¡kia subjektyvaus Kauno apygardos teisme dirbančių teisėjų Å¡aliÅ¡kumo, suinteresuotumo bylos nagrinėjimo baigtimi (rezultatais), tačiau ji byloje valstybinį kaltinimÄ palaikančiam prokurorui gali kelti abejonių, ar bylÄ nagrinėti paskirtos teisėjų kolegijos nariai teisėjai, o taip pat ir kiti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai, jei byla bÅ«tų paskirta nagrinėti kitos sudėties kolegijai, nėra susiformavę iÅ¡ankstinės ir galimai nuteistajam D.

G. palankios nuomonės dėl baudžiamosios bylos baigties (rezultatų). Tuo pačiu Å¡i aplinkybė ir nuteistajam D. G. gali kelti pagrįstų abejonių teisėjų kolegijos narių neÅ¡aliÅ¡kumu ir iÅ¡ankstinės galimai jam nepalankios nuomonės dėl bylos baigties (rezultatų) susiformavimu dėl ankstesnių jo tėvo buvusio Kauno apygardos teismo teisėjo bei kitų Å¡io teismo teisėjų tarpusavio santykių. Nurodyta aplinkybė abejonių Kauno apygardos teismo neÅ¡aliÅ¡kumu ir nepriklausomumu gali sukelti ir objektyviam, paÅ¡aliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui.Nors teismas, vykdydamas teisingumÄ yra visiÅ¡kai nepriklausomas, tačiau egzistuojant pirmiau nurodytoms aplinkybėms ir siekiant paÅ¡alinti bet kokias galimas abejones bylÄ nagrinėjančių teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjų darbo vertinimų, o tuo pačiu siekiant užtikrinti teisingumo interesus, yra tikslinga patvirtinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Viktoro PreikÅ¡o ir Gyčio Večersko nusiÅ¡alinimÄ nuo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės ir nuteistojo D.

G. apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka, ir bylÄ perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnyje įtvirtinta galimybė ekstraordinariniais atvejais, kuomet tokia bÅ«tinybė yra nulemta svarbių valstybės saugumo, vieÅ¡osios tvarkos ir teisingumo interesų, perduoti bylÄ iÅ¡ teismo, kuriam byla teisminga pagal teritorinio ir dalykinio teismingumo taisykles, nagrinėti kitam teismui. Svarbiu teisingumo interesu laikytina asmens teisės, kad jo bylÄ nagrinėtų objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas užtikrinimas.

Klausimo dėl bylos perdavimo iÅ¡ vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui sprendimas priklauso Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ar Å¡io teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko kompetencijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 2 d. 2 p.), todėl baudžiamoji byla Nr. 1A-731-579/2015 su Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės ir nuteistojo D. G. apeliaciniais skundais dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio, perduotina Lietuvos apeliaciniam teismui procesiniam sprendimui dėl teismingumo priimti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 59 straipsnio 4 dalimi, 229 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas n u t a r i a : patvirtinti teisėjų kolegijos, susidedančios iÅ¡ teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Viktoro PreikÅ¡o ir Gyčio Večersko, nusiÅ¡alinimÄ nuo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės ir nuteistojo D.

G. apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka.BaudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1A-731-579/2015 su Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės ir nuteistojo D. G. apeliaciniais skundais dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio perduoti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar Å¡io teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui procesiniam sprendimui dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui priimti.Apie baudžiamosios bylos perdavimÄ informuoti proceso dalyvius.Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas                                                                 Evaldas Gražys