d1ff9121-e61a-45f5-a48e-640064bb450a · Klaipėdos apygardos teismas

           Civilinė byla Nr. 2-917-796/2018          Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00002-2018-0           Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.15;                                                                          3.2.4.11; 3.2.6.1(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 20 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui P. J., jo atstovei advokatei Marijai Ulbienei,atsakovui P. J.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. J. ieÅ¡kinį atsakovui P. J. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės 2-asis notarų biuras.

           Teismas n u s t a t ė : 2018 m. sausio 2 d. ieÅ¡kovas P. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2013 m. liepos 24 d. tarp P. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. J., gim. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ 2/5 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/5 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį; taikyti restitucijÄ â€“ įpareigoti P. J., gim. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui P. J., gim. (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:2013 m. liepos 24 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovui atiteko 2/5 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/5 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Teigia, jog sutartis sudaryta Å¡alims susitarus bei žinant, kad ji sudaroma tik dėl to, jog į namų valdÄ bÅ«tų įrengti du įvažiavimai, o už antro įvažiavimo įrengimÄ nereikėtų mokėti.

IeÅ¡kovas pažymėjo, jog turtÄ padovanojo laikinai.Atkreipė dėmesį, kad po 2015 metais vykusio teisminio proceso atsakovas, kaip apdovanotasis, ėmė vykdyti tokius veiksmus, kuriuos įstatymo nuostatos apibrėžia kaip neabejotinai griežtai smerktinus geros moralės požiÅ«riu. Teigia, kad vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovui reikėjo kreiptis į teismÄ dėl sÅ«naus (atsakovo) nesÄ Å¾iningumo – dėl jo duoto žodžio nesilaikymo – neatitinka geros moralės ir visuomenėje nusistovėjusių normų.IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad po teisminio proceso 2015 metais kartkartėmis skambindavo sÅ«nui, prašė jį elgtis sÄ Å¾iningai, tačiau atsakovas jį iÅ¡koneveikdavo, vadino neįgaliu ir nemokytu.

Be to, atkreipė dėmesį, jog atsakovas jį apÅ¡meižė, kad ieÅ¡kovas yra medžiotojas ir Palangoje Å¡audė Å¡unis. Teigia, jog tam, kad bÅ«tų labiau įtikinama, įkalbėjo ir savo brolį tÄ kartoti, kuris jam tai ir papasakojo. IeÅ¡kovas taip pat teigia, jog atsakovas jam net grasino – „aÅ¡ atvažiuosiu, bus tau galas“.Pažymėjo, jog nebepakėlęs tyčinių įžeidinėjimų, grasinimo susidoroti, ieÅ¡kovas du kartus kreipėsi į policijÄ . IeÅ¡kovo vertinimu, tokiu elgesiu atsakovas pažeidė jo teisę į oriÄ bei garbingÄ senatvę.

Dėl atsakovo veiksmais sukeltų neiÅ¡matuojamų iÅ¡gyvenimų, atskyrimo nuo artimųjų, dėl tokių sÅ«naus (apdovanotojo) veiksmų yra priverstas kreiptis teisminės gynybos, nes toks elgesys neatitinka gerų papročių ar visuomenės moralės principų, o atsakovo (apdovanotojo) veiksmai pripažintini griežtai smerktinais geros moralės požiÅ«riu. Mano, kad Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog yra pagrindas ginčo Å¡alių sudarytÄ dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas prašė ieÅ¡kovo P. J. ieÅ¡kinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti, nes jis neįrodė aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas taikyti CK 6.472 str., taip pat ieÅ¡kinys pateiktas akivaizdžiai praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atsiliepimų pagrindu nurodo aplinkybes, kad:IeÅ¡kovas į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 2013 m. liepos 24 d. dovanojimo sutarties panaikinimo kreipiasi jau antrÄ kartÄ . Teigia, jog pirmÄ kartÄ jis kreipėsi 2014 m. lapkričio 4 d., nurodydamas, kad sutartis neva buvusi fiktyvi, tačiau teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs visas bylos aplinkybes, 2015 m. kovo 2 d. sprendimu jo ieÅ¡kinį atmetė. Pažymėjo, kad 2015 m. kovo 13 d. ieÅ¡kovo iniciatyva buvo sudaryta taikos sutartis, kuriÄ teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtino.

Atsakovo vertinimu, tolesni įvykiai parodė, kad ieÅ¡kovas nė neketino laikytis tų įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė pagal taikos sutartį, – nebereikÅ¡ti jam jokių pretenzijų dėl 2013 m. liepos 24 d. sudarytos dovanojimo sutarties ir nereikalauti to turto grÄ Å¾inti. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismas ieÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kino, jog patvirtinus taikos sutartį vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, tačiau ieÅ¡kovas vėl kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas panaikinti dovanojimo sutartį.

Teigia, jog ieÅ¡kovas vėl kartoja, kad tai buvusi laikinai sudaryta dovanojimo sutartis, taip pat sugalvojo naujÄ pagrindÄ , kad atsakovas prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ neva atlieka tokius veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu.Nurodė, kad yra dėkingas tėvui (ieÅ¡kovui) už gautÄ dovanÄ . Nesupranta ieÅ¡kinyje nurodytų jam metamų priekaiÅ¡tų ir kaltinimų logikos – gavo dovanÄ ir po to už tai ieÅ¡kovui pradeda grasinti, įžeidinėti, siekia pabloginti jo sveikatÄ .

Teigia, kad dėl ieÅ¡kovo neatliko jokių veiksmų, kurie neabejotinai turėtų bÅ«ti smerktini geros moralės požiÅ«riu. Pažymėjo, jog niekada neturėjo ir Å¡iuo metu neturi dėl ieÅ¡kovo jokių pykčių ir kitų blogų ketinimų, niekada nevartojo psichologinio ar fizinio smurto, nežemino jo orumo ir pan. Teigia, jog ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės yra abstrakčios, nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais.Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas dėl jam vienam žinomų priežasčių pradėjo reikalauti, kad atsakovas jam grÄ Å¾intų dovanotÄ turtÄ .

Teigia, jog pasiraÅ¡ius taikos sutartį tikėjosi, kad jis liausis tai daryti. Tačiau skambučiai į jo mobilųjį telefonÄ ir reikalavimai nesiliovė. Mano, jog supratęs, kad atsakovas jam dovanoto turto negražins, ieÅ¡kovas nusprendė į pagalbÄ pasitelkti teisėsaugos institucijas. Nurodė, kad po pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo buvo iÅ¡kviestas į policijÄ , kur tyrėja jam pasiÅ«lė nebendrauti su tėvu siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų ir kitų pareiÅ¡kimų raÅ¡ymo. Teigia, jog Å¡io patarimo paklausė ir nuo 2016 metų vasario mėnesio su tėvu nebebendrauja.

Teismo posėdžių metu ieÅ¡kovo atstovė advokatė Marija Ulbienė ieÅ¡kinį palaikė bei papildomai nurodė, kad Å¡alių bendravimas pasiekė tokį lygmenį, jog buvo kreiptasi į policijÄ , o 2016 metų policijos nutarimuose pažymima, jog atsakovo veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamos veikos požymius, numatytus Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje. Atkreipia dėmesį, jog pagal Civilinio proceso kodekso 197 straipsnį minėtų policijos nutarimų įrodomoji galia pripažįstama prima facie.

Taip pat nurodė, kad vien susipažinus su atsiliepimu į ieÅ¡kinį yra matyti, jog atsiliepime yra ir toliau įžeidinėjamas ieÅ¡kovas, yra nepagrįstai siekiama gintis ieÅ¡kinio senatimi.Teismo posėdžių metu ieÅ¡kovas P. J. ieÅ¡kinį palaikė bei papildomai nurodė, kad po 2015 metais vykusio teisminio proceso atsakovas ėmė skambinti ir iÅ¡plÅ«do ieÅ¡kovÄ , dėl to jis kreipėsi į policijÄ . PaaiÅ¡kino, kad policija jam pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ , bet jis į teismÄ nesikreipė, nes tikėjosi, kad atsakovas pasitaisys.

Pažymėjo, kad atsakovas taip pat 2017 metų pabaigoje apÅ¡meižė ieÅ¡kovÄ , jog jis neva Å¡audė Å¡unis, todėl ir dėl Å¡io įvykio buvo kreiptasi į policijÄ . Teigia, jog dėl nuolatinių įžeidinėjimų labai pablogėjo jo sveikata, mirguliavo akyse, bet į medikus nesikreipė. Atsakydamas į teisėjos klausimus nurodė, kad J. B. gyvena kartu su juo, padaro jam valgyti ir padeda tvarkytis namuose. Teigia, jog J. B. su ieÅ¡kovu gyvena jau 14 metų, jis jai už tai, kad ji tvarkosi namuose, nieko nemoka, bet leidžia gyventi Palangoje jo namuose.

Atsakydamas į teisėjos klausimÄ , ieÅ¡kovas nurodė, kad visÄ savo turtÄ testamentu yra palikęs J. B., ji žino, jog ieÅ¡kovas jai testamentu yra palikęs visÄ savo turtÄ . Teismo posėdžių metu atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei papildomai nurodė, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2013 metų liepos mėnesį ir iki 2015 metų dėl to nebuvo jokio konflikto. Teigia, jog konfliktas buvo pakurstytas svetimų asmenų, konkrečiai J. B.. Pažymėjo, jog minimuose policijos nutarimuose nurodomi visi negražūs žodžiai yra perraÅ¡yti iÅ¡ tėvo pareiÅ¡kimo ir tai nėra jokia tyrimo medžiaga, kadangi joks tyrimas nebuvo atliekamas.

Policijoje jam iÅ¡ karto buvo pasakyta, kad ginčas yra dėl dovanojimo sutarties. Teigia, jog po metų, pamačius, kad pirmas pareiÅ¡kimas rezultatų nedavė, buvo paraÅ¡ytas antras pareiÅ¡kimas. Pažymėjo, kad tÄ kartÄ policija atsakovo nebekvietė, tik paskambino ir pasakė, kad nereikia skambinti tėvui ir klausti apie sveikatÄ ar kaip jis gyvena, nes kiekvienas toks skambutis yra pretekstas raÅ¡yti pareiÅ¡kimus policijai. Teigia, jog atsakovas Å¡iuo patarimu pasinaudojo ir nuo 2016 metų su tėvu nebendrauja.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas yra iÅ¡ 4 vaikų Å¡eimos. Jo broliai ir sesuo nuvažiuoja pas tėvÄ ir jį aplanko, todėl jis bendraudamas su savo broliais ir seserimi sužino apie tėvo sveikatÄ , kaip jis gyvena ir kas pas jį vyksta. Atsakovas nurodė, kad ginčų su tėvu kilti negali, nes jis su juo nebendrauja, su savo Å¡eima gyvena kitame mieste, o tėvas gyvena Palangoje, naudojasi visu namu. Teigia, jog dovanojant ginčo namo dalį, buvo susitarta, jog ieÅ¡kovas ir toliau naudosis visu namu, jis to daryti netrukdo. 2018 m. balandžio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja J.

B. paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kovu susipažino po to, kai atvyko ilsėtis į PalangÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas paprašė jos padėti tvarkytis buityje. Teigia, jog ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jis gyvena vienas, todėl liudytoja sutiko jam padėti tvarkytis. Pažymėjo, kad atsakovas atvykdavo pas tėvÄ ir su juo bendraudavo, o paskutinį kartÄ buvo atvykęs pas tėvÄ prieÅ¡ 3 metus. Teigia, kad atsakovas pas tėvÄ nebeatvažiuodavo, nes su juo pykdavosi, kadangi negražino jam dovanoto turto. PaaiÅ¡kino, jog Å¡ias aplinkybes jai pasakojo ieÅ¡kovas.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad girdėjo, kaip atsakovas telefonu pasakė, jog J. turtas svetimai „bobai“ neatiteks. Teigia, jog girdėjo, kaip atsakovas telefonu įvairiais žodžiais iÅ¡koneveikė savo tėvÄ ir jÄ pačiÄ . Liudytoja pažymėjo, jog ji ieÅ¡kovui yra kaip samdoma darbuotoja, kuriai atlygis – leidimas atostogų ar kitu metu gyventi Palangoje. Teigia, jog jai joks turtas perraÅ¡ytas nėra. Teigia, jog nežino, kodėl ieÅ¡kovas nori atsiimti dovanojimo sutartį. Liudytoja nurodė, kad į policijÄ dėl įžeidinėjimų ieÅ¡kovas kreipėsi du kartus.

IeÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2013 m. liepos 24 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas atsakovui padovanojo 2/5 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2014 metais ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu minėtÄ ieÅ¡kinį atmetė.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad tarp Å¡alių 2015 m. kovo 13 d. buvo sudaryta taikos sutartis, kuri patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartimi. Å ia sutartimi ieÅ¡kovas įsipareigojo nebereikÅ¡ti atsakovui jokių pretenzijų dėl 2013 m. liepos 24 d. sudarytos dovanojimo sutarties, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas padovanojo atsakovui 2/5 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), minėto turto nereikalauti grÄ Å¾inti, taip pat ieÅ¡kovas įsipareigojo neteikti apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo. 2015 m. gegužės 6 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo nurodė, kad atsakovas paskambinęs telefonu grasina susidoroti su juo ir jo padėjėja, dėl to blogėja ieÅ¡kovo sveikata ir jam keliama baimė.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas 2015 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 60-A1-00107-15 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Taip pat nustatyta, kad 2016 m. sausio 18 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatÄ su pareiÅ¡kimu, kuriame nurodė, jog atsakovas įžeidinėjo ieÅ¡kovÄ necenzÅ«riniais žodžiais. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas 2016 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 60-A1-00018-16 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ .CK 6.465 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena Å¡alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.

Asmuo, dovanodamas turtÄ , gali nustatyti sÄ lygÄ , kad Å¡is turtas turi bÅ«ti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 6.467 straipsnio 1 dalis).Dovanotojo teisė kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo sutarties panaikinimo siejama su CK 6.472 straipsnyje įtvirtintais teisiniais pagrindais. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvÅ«s pagrindai, susiję su neigiamais apdovanotojo veiksmais dovanotojo ar jo artimųjų atžvilgiu, – kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu.

Å io straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojami dovanojimo panaikinimo padariniai, nustatyta, kad apdovanotasis privalo grÄ Å¾inti dovanotÄ turtÄ , jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra iÅ¡likęs, dovanotojui pagal Civilinio kodekso Å¡eÅ¡tosios knygos normas, reglamentuojančias restitucijÄ .Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovas (dovanotojas) savo reikalavimus pripažinti 2013 m. liepos 24 d. dovanojimo sutartį negaliojančia bei taikyti restitucijÄ grindžia aplinkybėmis, jog atsakovas (apdovanotasis) galbÅ«t atliko tokius veiksmus, kuriuos įstatymo nuostatos apibrėžia kaip neabejotinai griežtai smerktinus geros moralės požiÅ«riu.Pažymėtina, jog įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiÅ«riu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimÄ â€“ apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultÅ«ringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingÄ nedėkingumÄ dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas.

Tokie veiksmai įstatyme apibÅ«dinti pabrėžiant jų iÅ¡skirtinį – neabejotinai griežtÄ â€“ smerkimÄ . Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali bÅ«ti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi bÅ«ti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).Atkreiptinas dėmesys, kad teismas dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindo kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti remdamasis visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtais bylos duomenimis, nustatytomis teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis faktinėmis aplinkybėmis, o apdovanotojo veiksmus kvalifikuoti vadovaudamasis įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje įtvirtintais vertinimo kriterijais.Ä®vertinus ieÅ¡kinio turinį darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodomas aplinkybes, jog atsakovas atlieka veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerktini pagal visuomenės pripažįstamas moralės nuostatas (grasina ieÅ¡kovui, įžeidinėja, nuteikinėja ieÅ¡kovo vaikus ir anÅ«kus prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ ), įrodinėja dviem aspektais, t. y.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos policijos komisariato nutarimais bei liudytojų parodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodomas aplinkybes įrodinėja Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos policijos komisariato 2015 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 60-A1-00107-15 bei 2016 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 60-A1-00018-16, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus pagal ieÅ¡kovo pateiktus pareiÅ¡kimus.

Teigia, jog Å¡ių nutarimų įrodomoji galia pripažįstama prima facie. Pažymėtina, jog teismas su Å¡iais ieÅ¡kinio argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigÅ«nų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų. Jie dažniausiai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pareigÅ«nų surinktų tiesioginių įrodinėjimo Å¡altinių – dokumentų, aktų, raÅ¡tų ir kt. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais teismas gali vadovautis kaip papildomais įrodymais nagrinėdamas civilinę bylÄ , todėl nagrinėjamu atveju bÅ«tina analizuoti Å¡ių įrodymų turinį.Pažymėtina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2015 m. gegužės 13 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 60-A1-00107-15 nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo kyla konfliktų dėl turto ir kad Å¡iame įvykyje galima įžvelgti nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 155 straipsnio 1 dalyje (įžeidimas), tačiau vadovaujantis LR BK 407 straipsniu, tokio pobÅ«džio skundai nagrinėjami teisme privataus kaltinimo tvarka.

Å iuo atveju darytina iÅ¡vada, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai įvykio, susijusio su grasinimais susidoroti bei įžeidinėjimais, iÅ¡ esmės netyrė, tik iÅ¡klausę Å¡alių paaiÅ¡kinimus dėl įvykio nustatė, kad nėra teisinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimÄ , ir pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjui P. J. kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka. Tai reiÅ¡kia, jog Å¡iuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nenustatinėjo faktinių aplinkybių, susijusių su reiÅ¡kiamais kaltinimais dėl įžeidinėjimo, nerinko įrodymų, kurie patvirtintų ieÅ¡kovo teiginius, jog atsakovas grasino ar įžeidinėjo ieÅ¡kovÄ , todėl Å¡iuo atveju teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su ieÅ¡kinio argumentais, jog minimas policijos nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Ä¯rodo, jog atsakovas atliko prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ kokius nors neteisėtus veiksmus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nutarime nurodytas teiginys, jog „šiame įvykyje galima įžvelgti nusikalstamos veikos požymius numatytus LR BK 155 straipsnio 1 dalyje“, reiÅ¡kia, jog iÅ¡vada daryta įvertinus paties ieÅ¡kovo pareiÅ¡kime policijai nurodytas faktines aplinkybes ir tik kitiems įrodymams patvirtinus ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovas iÅ¡vadino jį necenzÅ«riniais žodžiais, bÅ«tų pagrindas atsakovÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtÄ Baudžiamojo kodekso straipsnį, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog yra įrodyta, kad atsakovas iÅ¡ tiesų įžeidinėjo ieÅ¡kovÄ .

Dar daugiau, byloje nenustatyta, jog atsakovas bÅ«tų kreipęsis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka, kad bÅ«tų apgintos galbÅ«t pažeidžiamos jo teisės, todėl darytina iÅ¡vada, jog teismas neturi teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2015 m. gegužės 13 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 60-A1-00107-15 nustatyta, jog atsakovas grasino ar įžeidinėjo atsakovÄ . Taip pat analogiÅ¡ka situacija nustatyta ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2016 m. sausio 26 d. nutarimu, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 60-A1-00018-16.

Å iuo nutarimu nustatytos analogiÅ¡kos aplinkybės ir padaryta iÅ¡vada, kad „P. J. kaltina sÅ«nų P. J. įžeidinėjimu, o tai susiję su civilinės teisės normų reguliuojamais santykiais ir nėra priskiriami policijos kompetencijai. Visus ginčus, kylančius iÅ¡ civilinės teisės reguliuojamų santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teisme“. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai iÅ¡ esmės neanalizavo tarp Å¡alių kilusio konflikto, o tik įvertinę Å¡alių paaiÅ¡kinimus nustatė, jog nėra teisinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimÄ .Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas nurodė, jog atsakovas jį apkaltino Å¡unų Å¡audymu ir Å¡ie nepagrįsti kaltinimai labai jį įžeidė ir pablogino jo sveikatÄ , dėl Å¡ių nepagrįstų kaltinimų ieÅ¡kovas 2017 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į policijÄ .

Atsakovas Å¡ių aplinkybių, jog jisai kaltino tėvÄ atlikus jo nurodytus veiksmus nepripažino ir nurodė, jog apie Å¡unų nuÅ¡ovimÄ su tėvu kalbėjo jo brolis E.. Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio su pareiÅ¡kimu į policijÄ kreipėsi ir 2017 metų gruodžio mėnesį, tačiau iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 10 d. buvo gautas raÅ¡tas Nr. 30-S-, kuriuo nurodoma, jog peržiÅ«rėjus 2017 metų gruodžio mėnesio Klaipėdos apskrities VPK Palangos m.

PK registruojamų įvykių registrÄ , nerastas joks P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), registruotas pareiÅ¡kimas ar medžiaga. Jokių kitų įrodymų patvirtinančių Å¡alių nurodytas aplinkybes susijusias su nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis byloje pateikta nebuvo.Teismas atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes konstatuoja, kad ieÅ¡kovo nurodomi argumentai, jog vien Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos policijos komisariato 2015 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 60-A1-00107-15 ir 2016 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 60-A1-00018-16, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , pagrindu galima daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovo (apdovanotojo) veiksmai neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu, laikytini nepagrįstais.Be kitÄ ko, ieÅ¡kinyje yra nurodoma, jog aplinkybes dėl grasinimų ieÅ¡kovui bei jo įžeidinėjimo gali patvirtinti liudytoja J.

B.. Teismo posėdžiu metu apklausta liudytoja J. B. patvirtino ieÅ¡kinyje nurodomas aplinkybes bei papildomai paaiÅ¡kino, kad girdėjo, kaip telefonu atsakovas pasakė, jog J. turtas svetimai „bobai“ neatiteks. Teigia, jog ieÅ¡kovui telefonu kalbant su atsakovu, girdėjo, kaip atsakovas įvairiais žodžiais iÅ¡koneveikė savo tėvÄ ir jÄ pačiÄ . Pažymėtina, kad dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .

Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P., kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v.

Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008). Vertinant Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi bÅ«ti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Nagrinėjamu atveju teismas daro iÅ¡vadÄ , kad liudytojos J. B. parodymai negali bÅ«ti laikomi patikimu ir pakankamu įrodymų Å¡altiniu, kadangi, teismo vertinimu, liudytoja gali turėti suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

Nors teismo posėdžio metu liudytoja nurodė, kad nežino, ar ieÅ¡kovas P. J. yra surašęs testamentÄ , ir nežino, kam ieÅ¡kovas P. J. testamentu paliko savo turtÄ , tačiau Å¡ie jos teiginiai buvo paneigti paties ieÅ¡kovo teismo posėdžio metu duotais parodymais, kai jis paaiÅ¡kino, jog visÄ savo turtÄ testamentu yra palikęs liudytojai J. B., kuri apie tai žino, nes ieÅ¡kovas pats jai tÄ pasakė. Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog liudytojos, žinančios apie testamentu jos naudai paliekamÄ turtÄ bei suprantančios tai, jog pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia, turtas, kurį ji galbÅ«t paveldės, padidėtų, duoti parodymai nėra pakankamai patikimi, todėl teismas priimdamas sprendimÄ vertina, kad vien liudytojos J.

B. parodymai yra nepakankami ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti.Pažymėtina, jog į bylÄ buvo pateiktas S. M. praÅ¡ymas, kuriuo informuojama, jog S. M. negali dalyvauti nagrinėjant civilinę bylÄ , papildomai nurodyta, kad negali nieko tinkamo ir objektyvaus paliudyti, kadangi su ieÅ¡kovu ji susipažino poilsiaudama jo namuose ir iÅ¡ jo žodžių žino, kad jis nesutaria su savo vaikais. Teigia, jog pati apie jų tarpusavio bendravimÄ nežino, todėl nieko objektyvaus nurodyti negali. Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog Å¡ie S. M. paaiÅ¡kinimai neįrodo, jog atsakovas elgėsi netinkamai su tėvu, juolab kad jos turimos žinios apie tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius yra gautos tiesiogiai iÅ¡ ieÅ¡kovo, o tai leidžia teigti, jog Å¡ie paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, todėl Å¡iais paaiÅ¡kinimais teismas nesivadovauja.Taip pat teismas ieÅ¡kovo teiginius, jog dėl atsakovo grasinimų bei nuolatinių įžeidinėjimų jam pablogėjo sveikata, kelis kartus pasikartojo insulto požymiai (mirgėjimas akyse ir kt.), vertina kritiÅ¡kai, kadangi teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad kartojantis insulto požymiams, jis greitosios medicinos pagalbos nekvietė, į gydytojÄ dėl to nesikreipė.

Taip pat į bylÄ nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog nuo konflikto pradžios ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė yra labai pablogėjusi. Teismo vertinimu, nesant byloje objektyvių duomenų, jog dėl galbÅ«t atsakovo atliekamų veiksmų ieÅ¡kovui sutriko sveikata, Å¡ie ieÅ¡kovo argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog kiti ieÅ¡kovo teiginiai teisinės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡nagrinėjimui neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Pažymėtina, jog byloje nėra pareikÅ¡ta praÅ¡ymų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl Å¡is klausimas nenagrinėtinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :         ieÅ¡kovo P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atmesti.         Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                                                 Kristina Domarkienė