d1fdd795-fd65-42a6-8a36-9d4408ff5f8a · Vilniaus apygardos teismas

                           Civilinė byla Nr. 2A-232-520/2010                                Procesinio sprendimo kategorijos: 30.4.1., 121.18. (S) N U T A R T I S2010 m. vasario 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Dalia ViÅ¡inskienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Rasa GudžiÅ«nienė, Algirdas AuruÅ¡kevičius, sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui prokurorui Rolandui Kruopiui, atsakovų atstovui advokatui Antanui Suslavičiui, trečiojo asmens atstovei L.

M.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimo, pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai, M.

D., L. D., R. A., D. A. (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja: Aplinkos ministerija, Trakų rajono notarė Daina Brazinskaitė), n u s t a t ė: IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , 2008-11-14 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-08-07 sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Vilniaus mieste piliečiui A. D.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra į 0,46 ha žemės sklypÄ , priskirtÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui; panaikinti 2004-06-21 Trakų rajono notarės iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , kuriuo patvirtinta, jog mirusiojo A.

D. turtÄ , iÅ¡ jo ir suteiktÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio dalį sudaro 0,46 ha plotas, priskiriamas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui, lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, paveldi jo įstatyminiai įpėdiniai – sutuoktinė M. D. ir sÅ«nus L. D.; panaikinti 2004-05-26 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties dalį, kuria M. D. ir L. D. ginčo žemės sklypo dalį dėl 0,46 ha ploto, priskiriamo valstybės miÅ¡kui, pardavė R. A.; taikyti restitucijÄ â€“ įpareigoti R.

A. ir D. A. grÄ Å¾inti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį, kuriÄ sudaro 0,46 ha valstybinis miÅ¡kas, įpareigoti M. D. ir L. D. grÄ Å¾inti R. A. ir D. A. dalį sklypo kainos, proporcingÄ iÅ¡reikalaujamam valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotui. Nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-08-07 sprendimu A. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ 3,41 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atkuriant nuosavybės teises natÅ«ra į 3,29 ha ploto žemės sklypÄ Å¾emės Å«kio veiklai bei bendrÄ 0,59 ha žemės sklypÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai.

Tačiau Valstybinė miÅ¡kotvarkos tarnyba 2008-05-29 pažymoje nurodė, kad 0,59 ha žemės sklype yra 0,46 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko. Dėl to Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-08-07 sprendimu, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į 0,46 ha ploto valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, buvo pažeista: Konstitucijos 47 str., MiÅ¡kų įstatymo 4 str., Žemės įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 str., Konstitucinio Teismo 2007-09-06 nutarime pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-08-07 sprendimo dalis turi bÅ«ti panaikinta kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, todėl turėtų bÅ«ti panaikintos ir Å¡io akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija. Po A. D. mirties 2002-02-09 pagal Trakų r. notarės 2004-06-21 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ A. D. turtÄ , iÅ¡ jų ir ginčo sklypÄ , paveldėjo lygiomis dalimis atsakovai M. D. ir L. D., kurie 2004-06-25 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė ginčo žemės sklypÄ R.

A. už 20000 Lt. Kadangi Å¡iuo atlygintinu sandoriu buvo perleistas žemės sklypas, kuris įgytas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, sandoris pripažintinas negaliojančiu, taikytina restitucija. Be to, turi bÅ«ti įvertinta tai, kad atsakovas R. A., įgydamas žemės sklypÄ , nebuvo sÄ Å¾iningas, nes pirkdamas žemės sklypÄ Å¾inojo, kad sklype yra miÅ¡kas, todėl restitucijos natÅ«ra apribojimas, įtvirtintas CK 4.96 str. 2 d., netaikytinas. Ginčo žemės sklypas yra dalusis daiktas, todėl restitucija taikytina tik dėl tos žemės sklypo dalies, kuri yra priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. liepos 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, t. y. panaikino Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-08-07 sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo A. D. natÅ«ra į 0,46 ha žemės sklypÄ , priskirtÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui; pripažino negaliojančia 2004-06-21 Trakų r. notarės D. Brazinskaitės iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo dalį dėl 0,46 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo; panaikino 2004-05-26 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, kuria M.

D. ir L. D. ginčo žemės sklypÄ pardavė R. A., dalį dėl 0,46 ha ploto, priskiriamo valstybės miÅ¡kui; taikė restitucijÄ â€“ įpareigojo R. A. ir D. A. grÄ Å¾inti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), kuriÄ sudaro 0,46 ha plotas, priskiriamas valstybės miÅ¡kui, įpareigojo M. D. ir L. D. grÄ Å¾inti R. A. ir D. A. 15593 Lt. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2003-08-07 sprendimu Nr. 01-2139 buvo atkurtos nuosavybės teisės A.

D. į buvusio savininko A. D. iki nacionalizacijos nuosavybe teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 3,41 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kuri 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 buvo priskirta Vilniaus miestui. Nuosavybės teisės A. D. atkurtos natÅ«ra, grÄ Å¾inant 3,29 ha žemės sklypÄ Å¾emės Å«kio veiklai bei bendrÄ 0,59 ha žemės sklypÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai, suformuotas 0,59 ha ploto miÅ¡kų Å«kio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties sklypas, kuriame yra 0,59 ha miÅ¡ko žemės. Mirus A.

D., 2004-06-21 Trakų r. notarė iÅ¡davė paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ , pagal kurį atsakovai M. D. ir L. D. paveldėjo ir ginčo sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį atsakovai M. D. ir L. D. 2004-06-25 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė atsakovui R. A. už 20000 Lt. Pagal Aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kotvarkos tarnybos 2008-05-30 Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos fragmentÄ Nr. P0805-0032, 2008-05-29 pažymÄ â€žApie Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre įregistruotų miÅ¡kų taksacines charakteristikas“ Nr. 16075 ir 2008-05-28 Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenų patikrinimo akto Nr. 180 su priedais ginčo sklypas yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plote.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija (toliau ir VAVA) žinojo, jog ginčo sklypas yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plote, ginčo žemės sklypo nuosavybės teisių atkÅ«rimas buvo įteisintas po Å¡io miÅ¡ko priskyrimo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams. Atsakovo argumentus, kad žemės sklypo formavimo dokumentai, priimti iki Vyriausybės 2002-12-20 nutarimo Nr. 2013, yra galiojantys, teismas pripažino neturinčiais teisinės reikÅ¡mės, kadangi tik VAVA sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo yra pagrindas įregistruoti pretendento nuosavybę į jam suformuotÄ ir perduotÄ Å¾emės sklypÄ , žemės reformos žemėtvarkos projektas ar kiti žemės sklypo formavimo dokumentai nesukuria pretendentams konkrečių teisių ir pareigų į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ dar nesugrÄ Å¾intÄ ar nesuteiktÄ konkretų žemės sklypÄ .

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis Konstitucijos 47 str., MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d. 2 p., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 str., Konstitucinio Teismo 2007-09-06 nutarime pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, konstatavo, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-08-07 sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra A. D. į 0,46 ha žemės sklypÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai, pažeidė imperatyvias Konstitucijos 47 str., MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 6, 13 str. nuostatas, todėl jį panaikino.

Teismas nurodė, kad pagal CK 1.78 str. 1 d. niekinis sandoris negalioja nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, todėl ieškinio senaties terminas negali būti taikomas niekinio sandorio fakto ir jo teisinių pasekmių nustatymo atveju. Teismas, pripažinęs negaliojančiu ginčijamo sprendimo dalį, panaikino ir šio akto pagrindu atsiradusias teisines pasekmes, t. y. pripažino negaliojančiais visus kitus sandorius, sudarytus dėl ginčo turto: 2004-06-21 Trakų r. notarės D.

Brazinskaitės iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo dalį; 2004-05-26 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties dalį dėl 0,46 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taikė restitucijÄ . Atsakovas VAVA apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti ir Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad teismas nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė naikintinÄ sprendimÄ .

Teismas panaikino VAVA sprendimo, kuris buvo parengtas pagal Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000-09-25 įsakymu Nr.3265-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Trakų Vokės, Vaidotų (d.), Dobrovolės, Guobų, DaniliÅ¡kių, Vaidegų, Juodbalių (d.), KeturiasdeÅ¡imties – Totorių (d.) kaimų dalies teritorijų, priskirtų Vilniaus miestui (LR 1996-04-24 įstatymas Nr. I-I304)“ patvirtintÄ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2000 m. parengtÄ Trakų Vokės, Vaidotų, Dobrovolės, Guobų, DaniliÅ¡kių, Vaidegų, Juodbalių ir KeturiasdeÅ¡imties – Totorių kaimų dalies teritorijų, priskirtų Vilniaus miestui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , dalį.

Tačiau administraciniai teisės aktai, kurių pagrindu buvo parengtas ginčijamas sprendimas, yra nenuginčyti ir galiojantys, t. y. ieÅ¡kovas neginčijo sklypo suformavimo dokumentų, todėl teismas nepagrįstai atmetė Å¡iuos jo argumentus, kaip neturinčius teisinės reikÅ¡mės, ir neįvertino, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas yra tęstinio, iÅ¡ kelių tarpusavyje susijusių etapų susidedančio, proceso rezultatas. Teisinę reikÅ¡mę nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese turi ne tik nuosavybės teisės atsiradimo į konkretų sklypÄ momentas, bet ir visi iki tol atlikti administraciniai veiksmai, priimti administraciniai aktai.

Minėtu žemės reformos žemėtvarkos projektu buvo patvirtintos ginčo sklypo ribos, jos įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre. Minėto įsakymo 3 p. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius buvo įpareigotas parengti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, tačiau ieÅ¡kovas jo neginčijo, o teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Å¡iuos jo argumentus. Teismas nurodė, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko statusÄ ginčo miÅ¡kas įgijo 1996-04-24 įstatymo Nr. I-1304 pagrindu, tačiau tai prieÅ¡tarauja žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu galiojusio MiÅ¡kų įstatymo 5 str., numačiusiam, kad miÅ¡ko plotas turėjo bÅ«ti priskirtas miesto miÅ¡kams tam, kad jis bÅ«tų laikomas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ku iÅ¡imtinės nuosavybės teise priklausančiu Lietuvos Respublikai.

Tačiau žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir patvirtinimo metu tokio miÅ¡kų priskyrimo nebuvo. Be to, ginčijamo žemės sklypo planÄ 2003-07-22 suderino Vilniaus miÅ¡kų urėdijos specialistai, tačiau teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Å¡ios aplinkybės, todėl sprendimas yra neiÅ¡samus. Teismas nepasisakė dėl argumentų, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 str. 6 d. nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini) teritorijoje turėtÄ Å¾emę atkÅ«rimas pretendentams turėjo bÅ«ti vykdomas kaip kaimo vietovėje, neatsižvelgė į tai, kad ginčo teritorijoje vykdoma nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra yra analogiÅ¡ka kaip kaimo vietovėje.

Teismas taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 str. 10 d. įtvirtintÄ nuostatÄ , kad žemė, apsodinta ir apaugusi miÅ¡ku, grÄ Å¾inama natÅ«ra. Teismas nepagrįstai savo argumentus grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, iÅ¡dėstytais 2007-06-21 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.A8-1257/2007, nes tos bylos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo aplinkybių Å¡ioje byloje.

Teismas nenurodė konkrečios 0,46 ha ploto dalies buvimo vietos, tikslių ginčo objekto ribų, todėl sprendimas yra nekonkretus ir jį įvykdyti nebus galimybės. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų. Teismas teisingai nustatė, kad ginčo žemės sklype esant valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui, nuosavybės teisės į minėtÄ sklypÄ negalėjo bÅ«ti atkurtos.

Apelianto argumentai, kad nebuvo ginčijami kiti administraciniai teisės aktai, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2003-08-07 sprendimas, nepagrįstas, nes teisinį pagrindÄ panaikinti neteisėtÄ VAVA sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo lemia sprendimo prieÅ¡taravimas imperatyvioms įstatymo nuostatoms, draudžiančioms privačion nuosavybėn įgyti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus. Be to, tik VAVA sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo yra pagrindas įregistruoti pretendento nuosavybę į jam suformuotÄ ir perduotÄ Å¾emės sklypÄ .

Žemės reformos žemėtvarkos projektas ir kiti sklypo formavimo dokumentai nesukuria pareigos VAVA priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, jeigu tai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, iÅ¡dėstytais 2007-06-21 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.A8-1257/2007, kadangi minėtoje nutartyje yra akcentuojama nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso trukmė, o ne nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimas.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepanaikina ginčijamo VAVA 2003-08-07 sprendimo dalies neteisėtumo ir nesudaro pagrindo ieÅ¡kinį atmesti. Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas negali bÅ«ti perleistas privačion nuosavybėn nepriklausomai nuo to, ar tas miÅ¡kas yra kaime, ar mieste. Teismas teisingai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad priimant sprendimÄ dėl ginčijamo žemės sklypo Å¡iame sklype buvo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko. Teritorija, kurioje yra ginčo sklypas, 1996-04-24 įstatymu buvo priskirta Vilniaus miesto teritorijai pagal MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 5 d., miestų teritorijose esantys miÅ¡kai yra miestų miÅ¡kai, o pagal 4 str. 4 d. 2 p. miestų miÅ¡kai yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai.

Tai reiÅ¡kia, jog miestų miÅ¡kai yra valstybinės reikÅ¡mės nepriklausomai nuo to, ar jie yra įtraukti į sÄ raÅ¡us, ar ne. Dėl to nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad miesto teritorijoje esančius miÅ¡kus yra bÅ«tina priskirti specialiai miesto miÅ¡kams. Be to, ginčo miÅ¡kas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams buvo priskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-20 nutarimu Nr. 2013. Apelianto argumentai, kad žemės reformos projektÄ ir jame suformuotÄ bei patvirtintÄ ginčo sklypÄ suderino miÅ¡kų valdymo ir tvarkymo funkcijas atliekanti institucija, nepaÅ¡alina VAVA sprendimo neteisėtumo, o tik duoda papildomÄ pagrindÄ prokurorui ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Taip pat nesutiktina su apelianto argumentu, kad ieÅ¡kovas konkrečiai nesuformulavo reikalavimų ir nenurodė tikslių ginčo objekto ribų, nes tikslios grÄ Å¾inamo miÅ¡ko ploto ribos natÅ«roje gali bÅ«ti nustatomos grÄ Å¾inimo metu, o sprendime nustatytas miÅ¡ko plotas yra pagrįstas Aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kotvarkos tarnybos pateiktais duomenimis, t. y. valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko žemės plotas yra 0,46 ha, kuris yra lokalizuotas ginčo žemės sklype ir nurodytas MiÅ¡kų valstybės kadastro Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos fragmente Nr. P0805-0032.

Atsakovai R. A., D. A. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu visiÅ¡kai sutinka, nes teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, neatsižvelgė į suformuotÄ teismų praktikÄ , todėl sprendimas dėl esminių teisės normų pažeidimų naikintinas. Pirma, teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad ginčijamas žemės sklypas buvo suformuotas 2003-08-07 nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų. 2003-07-23 ir 2004-02-12 galiojusio Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ redakcija konkrečiai neįvardijo, kad ginčo sklypas yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, t. y. miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypas 2003-08-07 buvo atkurtas teisėtai ir pagrįstai, nes iki atkÅ«rimo jis nebuvo laikomas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ku, o po 2003-08-07 buvo perduotas privačion nuosavybėn. Pažymėtina, kad sprendime nėra nustatyta, kad 2003-08-07, 2004-06-25, 2004-06-21 nurodytas žemės sklypas buvo priskirtas Vilniaus miesto miÅ¡kui.

Antra, teismas neiÅ¡samiai pasisakė dėl Konstitucinio Teismo 2007-09-06 nutarimo taikymo, neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str., nes ginčijamas VAVA sprendimas buvo priimtas ir įvykdytas iki Å¡io nutartimo priėmimo, t. y. minėtas nutarimas negali bÅ«ti taikomas atgal. Trečia, Konstitucijos 47 str. nedraudžia, jog miÅ¡kas bÅ«tų privačios nuosavybės objektu, jeigu konkretÅ«s miÅ¡kai nėra valstybinės reikÅ¡mės. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo sklypo adresas ginčijamuose teisės aktuose buvo nurodytas ne miestas, o Vilniaus miesto savivaldybė (duomenys neskelbtini), todėl jie pagal MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 5 d., Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 2 str. 1 d., 3 str. 1, 4 d., buvo pagrįstai įsitikinę, kad perkamas žemės sklypas gali bÅ«ti įgytas teisėtu bÅ«du privačion nuosavybėn, o teismas nenustatė ir nepagrindė jų, kaip turto įgijėjų, nesÄ Å¾iningumo.

Ketvirta, 1996-04-24 Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymas nuo 2000-03-28 negalioja, todėl ieÅ¡kovo pateiktuose įrodymuose priskirtina teritorija nebuvo laikoma miesto teritorija, t. y. nuosavybės teisės į žemę buvo atkuriamos pagal kaimo vietovėms taikytinus reikalavimus. Be to, minėto įstatymo 1 str. 1 d. 9 p. numatyta, kad „Priskirti Vilniaus miesto savivaldybei Å¡ias Vilniaus rajono savivaldybės gyvenamÄ sias vietoves ar jų dalis:

Naujakiemio, DaniliÅ¡kių, Dobrovolės, Trakų Vokės gyvenamÄ sias vietoves“, o 1 str. 2 d. 2 p. „Priskirti Vilniaus miesto savivaldybei Å¡ias Trakų rajono savivaldybės gyvenamÄ sias vietoves ar jų dalis: RačkÅ«nų, Užukampio, Dobrovolės, Vaidegų gyvenamÄ sias vietoves“. Penkta, jie neneigia ir neneigė, jog 2004-06-25 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi nusipirko miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , tačiau teismas, nenustatęs, jog jie žinojo, kad minimas miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypas yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, nesivadovavo CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str. 2 d. ir taikė restitucijÄ .

Jų bei atsakovų M. D., L. D. sÄ Å¾iningumo prezumpcija byloje nėra paneigta, todėl teismas turėjo ginti jų, kaip sÄ Å¾iningų įgijėjų, teises. Teismo nustatyta restitucija pažeidžia jų teisėtus lÅ«kesčius, žemės sklypo pardavėjų teisėtus interesus, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus, nes tokiu atveju jie nebÅ«tų iÅ¡ viso pirkę ginčo žemės sklypo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovai negalėjo (neturėjo) žinoti aplinkybės, kad perkamas miÅ¡kas yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas.

Å eÅ¡ta, kadangi Å¡ioje byloje buvo pareikÅ¡ti keli administracinio pobÅ«džio reikalavimai, buvo svarbu nustatyti, ar ieÅ¡kovas nepraleido ABTÄ® 33 str. 1 d. įtvirtintų terminų administraciniams teisės aktams apskųsti. Kadangi ieÅ¡kovas apie VAVA 2003-08-07 sprendimÄ sužinojo vėliausiai 2008-06-18, ABTÄ® 56 str. nenustato specialaus termino, per kurį prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä interesÄ , gali paduoti skundÄ teismui, tai prokuroras turėjo teisę paduoti ieÅ¡kinį teismui per ABTÄ® 33 str. 1 d.

įtvirtintus terminus. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas praleido terminÄ apskųsti administracinį aktÄ â€“ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ â€“ neprašė atnaujinti termino, teismas turėjo atmesti ieÅ¡kovo skundÄ dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino, nes jie buvo pateikę teismui praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį. Septinta, iÅ¡ byloje esančių duomenų nėra matyti, kad ieÅ¡kovas yra pradėjęs VAVA veiksmų tyrimÄ , todėl kyla pagrįstų abejonių dėl ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumo ir tinkamo vieÅ¡ojo intereso gynimo.

Tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir nevertino. IeÅ¡kovas, sÄ Å¾iningai gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , siekdamas, kad ginčo žemės sklypo dalis, kurioje yra miÅ¡kas, atitektų valstybei, turėjo praÅ¡yti teismo priverstinai parduoti Å¡iÄ sklypo dalį valstybei. Teismas neįgyvendino CPK 259 str. nuostatų, pažeidė Konstitucinio Teismo 2006-01-16, 2006-09-21 nutarimuose pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovai M. D., L. D. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, panaikinti sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas; nusprendus, kad sprendimo dalis dėl teisės aktų panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais yra pagrįstas, pakeisti kitÄ sprendimo dalį, taikant kitokį restitucijos bÅ«dÄ â€“ įpareigoti valstybę iÅ¡pirkti žemės sklypÄ iÅ¡ R.

A. ir D. A., paliekant jų padėtį be pakeitimų, arba palikus teismo nustatytÄ restitucijos bÅ«dÄ , įpareigoti kompetentingas institucijas spręsti klausimÄ dėl žemės sklypo grÄ Å¾inimo kitoje vietoje. Nurodo, kad jie sutinka su VAVA apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais. MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d. 2 p., Žemės įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 6, 10 str. yra bendro pobÅ«džio normos, iÅ¡imtis iÅ¡ kurių numatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 str. 6 d. ir Vyriausybės 1997-09-27 nutarimo Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ 40 p., t. y. nuosavybės teisės į Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančiÄ Å¾emę, priskirtÄ po 1995-06-01, atkuriamos kaip į kaimo vietovėje esančiÄ Å¾emę, o ginčo žemės sklypas Vilniaus miestui priskirtas tik 1996-04-24 įstatymu.

VAVA, priimdama 2003-08-07 sprendimÄ , laikėsi teisės aktuose numatytų procedÅ«rų, todėl nėra pagrindo naikinti šį sprendimÄ . Teismas pripažino, kad jie neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl vertinant teismo sprendimo teisėtumÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į Konstitucijos 23 str., garantuojantį nuosavybės apsaugÄ , o teismas visiÅ¡kai neiÅ¡sprendė jų neiÅ¡nykusios ir niekieno nepanaikintos teisės į nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ , t. y. buvo pažeisti protingumo ir teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių principai, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 16 str., 6 str. 4 d., 13 str.

AbiÅ¡alės restitucijos taikymas taip pat prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principams, nes kiltų pagrįstas klausimas, ar atsakovas R. A. bÅ«tų pirkęs likusiÄ Å¾emės sklypo dalį. Trečiasis asmuo Aplinkos ministerija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisingÄ , teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Žemės reformos projektas, kuriame buvo suformuotas ginčijamas žemės sklypas, nepanaikina fakto, kad VAVA 2003-08-07 sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės A. D., prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, t. y. draudimui bet kokiu būdu, iš jų ir nuosavybės teisių atkūrimo būdu, perleisti privačion nuosavybės valstybinės reikšmės miškus, iš jų ir miestų miškus, kurie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei. VAVA 2003-08-07 sprendimas buvo priimtas įsigaliojus Vyriausybės nutarimui Nr. 2013, kuriuo ginčo sklypo dalis buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, todėl žemėtvarkos projektas turėjo būti koreguojamas.

Tokia yra suformuota teismų praktika. Teismas pagrįstai pripažino VAVA 2003-08-07 sprendimÄ negaliojančiu, panaikino Å¡io sprendimo pagrindu atsiradusias teisines pasekmes. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, Å¡ioje byloje ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinio reikalavimus, nustatęs, jog atsakovas VAVA, atkurdamas nuosavybės teises A.

D., mirusiam 2002-02-09, į A. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyto turto dalį – suformuotÄ 0,59 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra 0,46 ha valstybinio miÅ¡ko, pažeidė Lietuvos Konstitucijos 47 str., Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 6 str. 2, 4 d., 13 str. 1, 3 p., MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d., Žemės įstatymo 6 str., t. y. imperatyvias įstatymų nuostatas, draudžiančias atkurti nuosavybės teises į miÅ¡ko, turinčio valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko statusÄ , plotÄ (CPK 263, 265, 320 str.).

Byloje nustatyta, kad A. D., mirusiam 2002-02-09, atsakovo VAVA 2003-08-07 sprendimu Nr. 01-2139 buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. D. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 3,41 ha žemės ir 0,47 ha miÅ¡ko, esančių (duomenys neskelbtini), teritorijoje 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui, t. y. į 3,41 ha žemės, 0,47 ha miÅ¡ko, grÄ Å¾inant natÅ«ra 3,29 ha žemės sklypÄ Å¾emės Å«kio veiklai ir 0,59 ha žemės sklypÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai (T. 1, b. l. 18).

Miškų ūkio paskirties 0,59 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr.0101/0162:857), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre VAVA 2003-08-07 sprendimo Nr. 01-2139 pagrindu (T. 1, b. l. 14-15). Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad 0,59 ha žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miško ūkio. Atsakovai M. D. ir L. D. nuosavybės teises į po ½ dalį ginčijamo žemės sklypo įgijo 2004-06-21 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu po sutuoktinio ir tėvo A.

D. mirties (T. 1, b. l. 17). Valstybinė miÅ¡kotvarkos tarnyba 2008-05-30 raÅ¡tu Nr. 476 pateikė informacijÄ Aplinkos ministerijai apie MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenų patikrinimÄ vietoje dėl 35 kadastrinių sklypų, valdomų privačios nuosavybės teise, iÅ¡ jų ir dėl ginčo sklypo. Nustatė, kad visų 35 patikrintų žemės sklypų nuosavybės atkÅ«rimas buvo įteisintas VAVA sprendimais jau po Å¡ių miÅ¡kų priskyrimo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams Vyriausybės 2002-12-20 nutarimu Nr. 2013 (T. 1, b. l. 7-8).

Valstybinė miÅ¡kotvarkos tarnyba parengė ginčo sklypo schemos fragmentÄ , pažymÄ apie MiÅ¡kų valstybės kadastre registruotų miÅ¡kų taksacines charakteristikas, iÅ¡ kurių matyti, kad bendrame 0,59 ha žemės sklype yra 0,46 ha ploto valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, įregistruotas MiÅ¡kų valstybės kadastre (T. 1, b. l. 9, 10). Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl VAVA 2003-08-07 sprendimo dalies, kuria A.

D. buvo atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra į 0,59 ha žemės sklypÄ , kuriame yra 0,46 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, panaikinimo, bei su Å¡iuo sprendimu susijusių pasekmių, t. y. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo dalies, pagal kuriÄ atsakovai M. D. ir L. D. paveldėjo po ½ dalį ginčo sklypo, pripažinimo negaliojančia, 2004-06-25 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties dalies, kuria M. D. ir L. D. pardavė R. A. ginčo žemės sklypo dalį dėl 0,46 ha ploto, priskiriamo valstybės miÅ¡kui, restitucijos taikymo.

Prokuroras nurodė, kad buvo pažeisti valstybės interesai, nes nuosavybės teisės į žemę atkurtos pažeidžiant imperatyviÄ sias nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reglamentuojančių teisės aktų normas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad VAVA 2003-08-07 sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės A. D. natÅ«ra į 0,59 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra 0,46 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, vadovaudamasis Konstitucijos 47 str., Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 6 str. 2, 4 d., 13 str. 1, 3 p., MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d., Žemės įstatymo 6 str., ieÅ¡kinį tenkino.

Atsakovas VAVA apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas panaikino dalį VAVA sprendimo, kuris buvo parengtas pagal Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000-09-25 įsakymu Nr.3265-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Trakų Vokės, Vaidotų (d.), Dobrovolės, Guobų, DaniliÅ¡kių, Vaidegų, Juodbalių (d.), KeturiasdeÅ¡imties – Totorių (d.) kaimų dalies teritorijų, priskirtų Vilniaus miestui (LR 1996-04-24 įstatymas Nr. I-I304)“ patvirtintÄ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2000 m. parengtÄ Trakų Vokės, Vaidotų, Dobrovolės, Guobų, DaniliÅ¡kių, Vaidegų, Juodbalių ir KeturiasdeÅ¡imties – Totorių kaimų dalies teritorijų, priskirtų Vilniaus miestui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , nors administraciniai teisės aktai, kurių pagrindu buvo parengtas ginčijamas sprendimas, yra nenuginčyti ir galiojantys, t. y. ieÅ¡kovas neginčijo sklypo suformavimo dokumentų, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas pretendentams buvo vykdomas kaip kaimo vietovėje pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ , kuriame buvo įtvirtinta speciali nuosavybės teisių atkÅ«rimo tvarka tose teritorijose, kurios 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 buvo priskirtos Vilniaus miestui, kad nenustatyta konkreti 0,46 ha miÅ¡ko ploto buvimo vieta ir ribos, todėl nebus galimybės įvykdyti teismo sprendimÄ .

Å ie apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas nepanaikintinas bei nepakeistinas.Konstitucijos 47 str. yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenys, miÅ¡kai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultÅ«ros objektai. AnalogiÅ¡ka Konstitucijos 47 str. nuostatai įtvirtinta ir MiÅ¡kų įstatymo 4 str., pagal kurio 4 d. Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, o pagal Å¡io straipsnio 4 d. 2 p. nuostatÄ , valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų kategorijai yra priskiriami miestų miÅ¡kai.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯statymo 6 str. 2 ir 4 d., 13 str. 1 d. 1 ir 3 p. nuostatas, valstybinės reikÅ¡mės ir miestų miÅ¡kams priskirti miÅ¡kai natÅ«ra negrÄ Å¾inami, jie yra iÅ¡perkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 str. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra ne kartÄ pažymėta, kad miÅ¡kai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes miÅ¡kų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės iÅ¡likimo bei raidos sÄ lyga, tautos gerovės pagrindas, pagal KonstitucijÄ natÅ«rali gamtinė aplinka, gyvÅ«nija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos iÅ¡teklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 1998-06-01, 2005-05-13, 2006-03-14, 2007-09-06, 2009-06-22 nutarimai).

Taigi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai yra priskirti iÅ¡imtinai valstybės nuosavybei ir jokiu pagrindu, taip pat ir atkuriant nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , tokie miÅ¡kai negali bÅ«ti perduodami privačion nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių byloje asmenų argumentus, pateiktus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad žemės sklype, į kurį Å¡ioje byloje ginčijamu atsakovo VAVA 2003-08-07 sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės, grÄ Å¾inant natÅ«ra suformuotÄ 0,59 ha žemės sklypÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai, yra 0,46 ha ploto valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko žemės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus apie ginčo sklype esantį miÅ¡kÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog turi bÅ«ti remiamasi Valstybinės miÅ¡kotvarkos tarnybos atlikto patikrinimo duomenimis, parengta pažyma apie MiÅ¡kų valstybės kadastre registruotų miÅ¡kų taksacines charakteristikas, iÅ¡ kurių matyti, kad 0,59 ha ginčo žemės sklype yra 0,46 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko.

Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastras yra numatytas MiÅ¡kų įstatymu. Jis apima visumÄ duomenų apie miÅ¡kus. Ä®gyvendinant MiÅ¡kų įstatymÄ patvirtinti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro nuostatai (Vyriausybės 2003-10-09 nutarimas Nr. 1255) numato, kad Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastrÄ sudaro miÅ¡ko masyvų duomenų bazė, suformuota naudojantis sklypų duomenų baze, sudaryta valstybinės miÅ¡kų inventorizacijos duomenų pagrindu. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro objektas – Lietuvos Respublikos miÅ¡kai, Å¡io kadastro tvarkymo įstaiga – Valstybinė miÅ¡kotvarkos tarnyba (Nuostatų 4,7,15 p.).

Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro sÄ veika su kitais valstybės registrais ir kadastrais apibrėžta MiÅ¡kų valstybės kadastro nuostatų V skyriuje (38-41 p.). Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastras tvarkomas naudojantis atitinkamais kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis (Nuostatų 38 p.), iÅ¡ jų Nekilnojamojo turto registro (sklypo naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis), Nekilnojamojo turto kadastro (valdų ribos, kadastro vietovių ir kadastro vietovių blokų ribos) (Nuostatų 38.2. 38.3 p.).

Minėtas teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tvarkant Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys yra naudojami, tačiau atsižvelgiant į Å¡ių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir iÅ¡registravimo pagrindus Å¡ių kadastrų duomenys gali nesutapti ir tai nereiÅ¡kia, kad Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-19 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-976/2009).

Pagal bylos duomenis, žemės sklypai, iÅ¡ jų ir ginčo sklypas, buvo patvirtinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000-09-25 įsakymu Nr. 3265-41 dar iki Vyriausybės 2002-12-20 nutarimo Nr. 2013 įsigaliojimo. IeÅ¡kovas Å¡io įsakymo, žemėtvarkos projekto neginčijo, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypÄ , kurio 0,46 ha užima valstybinės reikÅ¡mės žemės sklypas, buvo atkurtos teisėtai. Pagal minėtÄ MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d. 2 p., valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų kategorijai yra priskiriami miestų miÅ¡kai.

Teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypas, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu „Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo“ Nr. I-1304 priskirta Vilniaus miestui. Taigi tiek atkuriant nuosavybės teises, tiek ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000-09-25 įsakymu tvirtinant žemės reformos žemėtvarkos projektu suformuotÄ Å¾emės sklypÄ , į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, ginčo žemės sklypas turėjo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko statusÄ .

Aplinkybė, kad Vyriausybė miestų miÅ¡kus, iÅ¡ jų ir miÅ¡kÄ , į kurį patenka ginčo miÅ¡ko plotas, priskyrė valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams po Å¡io įsakymo priėmimo, Å¡iuo atveju teisinės reikÅ¡mės neturi, nes miestų miÅ¡kai pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, t. y. tokį statusÄ miestų miÅ¡kai, iÅ¡ jų ir ginčo miÅ¡kas, įgijo pagal įstatymÄ . Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007-09-06 nutarime yra konstatavęs, kad, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, ar ne, miestų miÅ¡kai pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai.

Administracinių aktų pagrindu tik buvo suformuotas konkretus žemės sklypas ir sudarytos sÄ lygos (atsirado prielaidos) atkurti nuosavybės teises į konkretų žemės sklypÄ , tačiau jų pagrindu nuosavybės teisės neatsirado ir Å¡ie aktai nesudarė pagrindo, atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko žemės sklypÄ , pažeisti imperatyvias įstatymų nuostatas, draudžiančias atkurti nuosavybės teises į miÅ¡ko, turinčio valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko statusÄ , plotÄ .

Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas, į kurį buvo atkurta nuosavybės teisė, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijai buvo priskirtas po 1995-06-01. Taigi į šį žemės sklypÄ nuosavybės teisės turėjo bÅ«ti atkuriamos ta tvarka, kuri yra nustatyta Å¡io įstatymo 4 str. ir pagal kuriÄ atkuriamos nuosavybės teisės į kaimo vietovėje esančiÄ Å¾emę. Tačiau Å¡i įstatymo nuostata nereiÅ¡kia, kad tokiu atveju gali bÅ«ti atkurtos ir nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , kurį Å¡iai kategorijai priskyrė įstatymas.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymo 4 str. 3 d., o taip pat ir 5 str. 6 d. nuostatÄ , už žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 str. priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei, valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 str., kuris nustato atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ sÄ lygas ir tvarkÄ . Tai reiÅ¡kia, kad pagal Å¡ias įstatymo nuostatas žemė, nors ir priskirta Vilniaus miesto teritorijai po 1995-06-01, natÅ«ra negali bÅ«ti grÄ Å¾inama, jeigu ji yra priskirta valstybės iÅ¡perkamos žemės kategorijai.

Valstybės išperkami miškai yra apibrėžti šio įstatymo 13 str., pagal kurio 1 ir 3 p. nuostatas, miškai, priskirti valstybinės reikšmės miškams ir miestų miškams, yra išperkami valstybės. Tai patvirtina ir teismų praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2009; 2010-02-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-47/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-21 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-976/2009; 2009-09-28 nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. A63-986/2009 ir Nr. A63-998/2009; 2009-10-19 nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. A146-1189/2009 ir Nr. A525-1257/2009;

Lietuvos apeliacinio teismo 2009-07-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-462/2009, 2009-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-561/2009).Atsakovo VAVA 2003-08-07 sprendimas buvo priimtas galiojant aukščiau minėtoms MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 5 d., 4 str. 4 d. nuostatoms, o atsakovui VAVA turėjo bÅ«ti žinoma, kad ginčo sklype yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas. Atsakovas VAVA turėjo pareigÄ Ä¯sitikinti priimamo sprendimo atitikimu visiems teisės aktų reikalavimams. Jam ne tik privalėjo bÅ«ti žinoma apie teisės aktuose įtvirtintus draudimus dėl miÅ¡kų perleidimo privačion nuosavybėn, bet ir apie Vyriausybės 2002-12-12 nutarimo Nr. 2013 priėmimÄ .

Atsakovas VAVA priėmė ginčijamÄ sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo po Å¡io nutarimo, kuriuo ginčo sklypo dalis buvo priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, įsigaliojimo, todėl žemėtvarkos projektas turėjo bÅ«ti koreguojamas atsižvelgiant į Å¡iuo nutarimu patvirtintus valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino atsakovo 2003-08-07 sprendimo dalį dėl 0,46 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko sklypo grÄ Å¾inimo, o ne dėl viso 0,59 ha miÅ¡ko Å«kio paskirties sklypo grÄ Å¾inimo, nes ieÅ¡kovas buvo pareiÅ¡kęs bÅ«tent tokį reikalavimÄ , apeliantas ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys nereiÅ¡kė reikalavimo, jog bÅ«tų panaikinta 2003-08-07 sprendimo dalis dėl viso 0,59 ha miÅ¡ko Å«kio paskirties sklypo grÄ Å¾inimo, neteikė įrodymų, jog tenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 0,46 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko grÄ Å¾inimo sprendimÄ Ä¯vykdyti bus neįmanoma.

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, 0,46 ha žemės plotas yra lokalizuotas ginčo sklype, nurodytas 2008-05-30 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmente Nr.P0805-0032, Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008-05-29 pažymoje apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacines charakteristikas. Pažymoje apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacines charakteristikas yra detalizuotas 0,46 ha miško žemės plote esantis medynas, medžių rūšys.

Pagal CK 1.109 str. civilinių teisių objektais gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, taip pat apibrėžti žemės gelmių, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvūnijos objektai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-12-11 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2009 išaiškino, kad CK 1.109 str. nustatytas reikalavimas miško plotams – kad jie būtų apibrėžti. Taigi miškui apibrėžti būtini kriterijai yra jo dislokacija tam tikroje teritorijoje ir dydis.

Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiÅ¡kia tai, kad teismo sprendimui, kuriuo panaikintos administracinio sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ ir atitinkama paveldėjimo teisės liudijimo dalis, žemės sklypo pirkimo – pardavimo dalis bei, taikant restitucijÄ , miÅ¡kas grÄ Å¾intas valstybei, įgyvendinti pakanka teismo sprendime nurodyti abu pirmiau įvardytus miÅ¡ko konkretizavimo kriterijus, t. y. valstybei grÄ Å¾inamo miÅ¡ko dislokacija ir dydis, o Å¡ie kriterijai pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodyti.

Dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas dėl tos priežasties, jog nenustačius tikslių valstybei grÄ Å¾intino sklypo ribų, sprendimo bus neįmanoma įvykdyti. Nepripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad sprendimas yra neiÅ¡samus, todėl turi bÅ«ti panaikintas, nes pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl to, kad ginčijamo žemės sklypo planÄ 2003-07-22 suderino Vilniaus miÅ¡kų urėdijos specialistai, nes besitęsiančiame nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ , turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sÄ lygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimÄ atkurti natÅ«ra – įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nėra priskirtas valstybės iÅ¡perkamam.

Nuosavybės teisių atkÅ«rimas į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ - žemės reformos sudedamoji dalis, todėl sprendžiant, kokiu bÅ«du bus vykdomas nuosavybės teisių atkÅ«rimas, įgaliota institucija turi atsižvelgti į visus žemės reformos laikotarpiu vykstančius procesus. Pažymėtina, kad Å¡ie procesai vyksta tuo pat metu, todėl tiek atkuriant nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , tiek parduodant valstybinę žemę, tiek priimant sprendimÄ iÅ¡pirkti žemę, valstybės institucijos turi veikti taip, kad viena konstitucinė vertybė nebÅ«tų ginama pažeidžiant kitas vertybes.

PareigÄ saugoti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus kaip iÅ¡imtinę valstybės nuosavybę turi ne tik specialiai miÅ¡kus prižiÅ«rinčios ir saugančios valstybės institucijos, bet ir institucija, kuri įpareigota vykdyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-47/2010).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, nagrinėjant CPK IV dalies XIX, XX skyriuose, V dalyje numatytų bylų kategorijas (CPK 320 str. 2 d.), kitų kategorijų bylas (Konstitucinio Teismo 2006-09-26 nutarimas). Å ioje byloje ieÅ¡kinį, gindamas vieÅ¡Ä interesÄ dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko grÄ Å¾inimo iÅ¡ privačios nuosavybės valstybės nuosavybėn, pareiÅ¡kė prokuroras.

Kaip jau minėta aukščiau, byloje yra nustatyta, kad VAVA 2003-08-07 sprendimo dalis, kuria nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ buvo atkurtos A. D. natÅ«ra į 0,46 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , pažeidžia imperatyviÄ sias teisės normas, visuomenės interesÄ iÅ¡saugoti atitinkamas bendrÄ sias vertybes visuomenės narių poreikiams tenkinti, t. y. byloje yra nustatytas vieÅ¡asis interesas dėl valstybinio miÅ¡ko priklausymo nuosavybės teise iÅ¡imtinai valstybei.

Pripažinus administracinį aktÄ , kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės, negaliojančiu, asmenų nebegalima laikyti teisėtais žemės savininkais ir turtas iÅ¡ jų gali bÅ«ti iÅ¡reikalaujamas taikant restitucijÄ , o buvusiam savininkui nuosavybės teisės atkÅ«rimas turi bÅ«ti įvykdytas teisėtai; piliečiai, kurie gali pretenduoti atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , negali turėti pagrįstų lÅ«kesčių, jog į iÅ¡imtine nuosavybės teise valstybei priklausančius miÅ¡kus, kurie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymo 13 str. yra valstybes iÅ¡perkami, nuosavybės teisės jiems bus atkurtos natÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010).

Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo peržengti atsakovo VAVA apeliacinio skundo ribų, t.y. remtis ir argumentais, nenurodytais apeliaciniame skunde, jeigu tuos argumentus pateikia kiti proceso dalyviai. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinį skundÄ Å¡ioje byloje buvo padavęs tik atsakovas VAVA, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenagrinėja atsakovų R. A. ir D. A., M. D. ir L. D. atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentų dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, taikytos restitucijos bÅ«do pagrįstumo, atsakovų sÄ Å¾iningumo, kadangi apeliantas VAVA tokiais argumentais apeliacinio skundo negrindžia, o atsakovai R.

A. ir D. A., M. D. ir L. D. apeliacinių skundų dėl sprendimo nėra padavę, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nereiÅ¡kė reikalavimų įpareigoti valstybę iÅ¡pirkti ginčo sklypÄ , panaikinti visÄ 2004-06-21 Trakų r. notarės iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , visÄ 2004-05-26 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio Å¡ioje byloje vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinio reikalavimus, apeliacinio skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 20,70 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo VAVA apeliacinio skundo, atsižvelgiant į tai, kad VAVA yra atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų, nurodytos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto (CPK 96 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-47/2010).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a :              Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                              Dalia ViÅ¡inskienė                          Teisėjai                                                                                                    Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                   Algirdas AuruÅ¡kevičius