2017-11-08 Nr. AB-20407-3-61-3-00372-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2207-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00372-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–8) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 500 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. lapkričio 22 d. iki 2015 m. spalio 27 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose sąlygomis, kurios prilygo kankinimui. Kamerose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų, kameros buvo perpildytos, jose buvo drėgna, tamsu ir šalta. Prastas apšvietimas pakenkė pareiškėjo regėjimui. Rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais, o tai žemina asmens orumą ir sukelia konfliktines situacijas. Atvykstant į Lukiškių TI-K bei išvykstant iš minėtos įstaigos, asmens ir jo daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis. Asmuo, esant žemai oro temperatūrai, yra verčiamas nusirengti, o daiktai dedami į nešvarias dėžes. Dėl šių neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, jautė depresiją. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog 2012 m. sausio 4 d. Lukiškių TI-K kilo gaisras, jo kameroje buvo labai daug dūmų, pareiškėjas duso, tačiau pareigūnai jo negelbėjo. Dėl minėto įvykio, anot pareiškėjo, jis patyrė didžiulį stresą, sveikatos sutrikimus, iki šiol jam (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 18–28) prašė daliai pareiškėjo reikalavimų pritaikyti ieškinio senaties terminą, skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjo 3,72 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

4. Atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi sumažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos, ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada sieks teisės aktuose nustatytas ribas. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Tam tikras suimtųjų, nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu (I t., b. l. 194–198) pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 700 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Teismas Lukiškių TI-K prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

6. Visų pirma, teismas nurodė, kad, pasak pareiškėjo, neturtinė žala jam kilo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 22 d. iki 2015 m. spalio 27 d.

7. Teismas, nagrinėdamas Lukiškių TI-K prašymą pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą, rėmėsi CK 1.127 straipsnio 1 ir 5 dalimis, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų, t. y. įvertino pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatavo, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2016 m. sausio 26 d., todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 22 d. iki 2013 m. sausio 25 d. imtinai. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Taigi konstatavus, kad pareiškėjas praleido senaties terminą skundui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 22 d. iki 2013 m. sausio 25 d. imtinai paduoti, pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo nagrinėtinas tik dėl laikotarpio nuo 2013 m. sausio 25 d. iki 2015 m. spalio 27 d.

8. Teismas nustatė, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K praleido 142 paras, iš kurių 82 paras vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis kaip 3,6 kv. m (nustatytas pažeidimas). Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir/ar nuteistųjų asmenų skaičiui, šiuo atveju nereikšmingi, nes pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą.

9. Teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamų asmens bei daiktų apžiūros sąlygų vertino kritiškai, nes asmenų bei daiktų apžiūros yra trumpalaikės procedūros, atliekamos ne kiekvieną dieną, todėl tam tikrų galimų nepatogumų sukėlimas pareiškėjui negalėjo viršyti neišvengiamai kalinimui būdingų nepatogumų, todėl šiuo aspektu žalos patyrimo faktą laikė neįrodytu.

10. Teismas pareiškėjo argumentus, jog Lukiškių TI-K kamerose rūkantys asmenys laikomi kartu su nerūkančiais, laikė per daug abstrakčiais, kad jų pagrindu būtų galima nustatyti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus ar pareiškėjui kilusią žalą. Pareiškėjas nenurodė, ar pats yra nerūkantis, be to, nenurodė, kad būtent kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo rūkoma. Vien faktas (neįvardijus konkrečių aplinkybių), kad tam tikrose Lukiškių TI-K kamerose rūkantys asmenys buvo laikomi su nerūkančiais, negali būti laikomas pareiškėjo teisių pažeidimu ir tuo labiau sukelti pareiškėjui neturtinę žalą. Tokiu pačiu pagrindu (dėl abstraktumo) teismas atmetė kaip nepagrįstus ir pareiškėjo teiginius, kad kamerose buvo šalta ir drėgna, per tamsu. Pareiškėjas nenurodė nei kokia temperatūra, nei kokia drėgmė buvo kamerose, taip pat nepateikė įrodymų apie regėjimui neva padarytą žalą.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nusiskundimai, susiję su 2012 m. vykusiu gaisru, patenka į laikotarpį, už kurį pareiškėjas praleido senaties terminą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, todėl teismas šių pareiškėjo nusiskundimų nevertino.

12. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už jo laikymą perpildytose kamerose pinigais, nes vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Teismas, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio reikalavimus, konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, jo trukmę, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino ir nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį – 700 Eur.

13. Teismas atmetė Lukiškių TI-K prašymą iš pareiškėjo priteisti 3,72 Eur išlaidų už medžiagos, susijusios su bylos nagrinėjimu, parengimą, nes Lukiškių TI-K bylos medžiagą pateikė elektroniniu būdu, todėl išlaidų kopijoms padaryti nepatyrė, taigi nėra pagrindo priteisti jam iš pareiškėjo minėtas išlaidas.

III. 14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniu skundu (II t., b. l. 2–5) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, darytina išvada, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta 500 000 Eur suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo.

16. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Ruošiant dokumentinę medžiagą ir formuojant administracinę bylą pagal gautą pareiškėjo skundą, Lukiškių TI-K turėjo padaryti tam tikras kopijas iš dokumentų, kurie laikomi įstaigoje popierine forma, dokumentai įstaigoje nėra kaupiami (laikomi) skaitmenine forma, todėl Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios yra priteistinos iš pareiškėjo. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais, bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas yra 0,06 Eur (0,22 Lt).

17. Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

19. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

21. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui, siekiant inter alia ir neturtinės žalos atlyginimo, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

22. Tikrinamoje administracinėje byloje buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, kurie leido padaryti išvadą dėl netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ir dėl to ginčo iš esmės nėra, todėl apeliacija, atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, dėl vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, yra atmestina, kartu konstatuojant ir patirtą neturtinę žalą.

23. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista suma šiuo konkrečiu atveju laikytina pagal faktines bylos aplinkybes teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančiu piniginiu atlygiu pareiškėjui už patirtą neturtinę žalą.

25. Dėl išdėstytų priežasčių apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip teisėtas bei pagrįstas, paliktinas nepakeistu.

26. Dėl atsakovo atstovo prašymo priteisti iš pareiškėjo jo patirtų bylos medžiagos parengimo išlaidų atlyginimą teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas medžiagą, už kurios parengimą prašo priteisti patirtas išlaidas, teismui pateikė vykdydamas pirmosios instancijos teismo nurodymą. Minėti dokumentai buvo reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl nurodyta Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovo atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (žr., pvz., 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-945/2014, 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 ir kt.). Taigi šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ir minėtą atsakovo atstovo prašymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Irmantas Jarukaitis Arūnas Sutkevičius