d1f9bd2f-ba2d-4353-9ee9-3be7fa1842a7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-177-196/2018 (S)Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01731-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.6.1.1; 3.1.3.6.2.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, ArtÅ«ro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijas aviacijas sistemas“ ir atsakovo K.

K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1793-619/2017 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijas aviacijas sistemas“ ieÅ¡kinį atsakovui K. K. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „SBS Legale“, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo K.

K. jos naudai 67 523,07 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Bankroto administratorė nurodė, kad įmonė įsteigta 2010 m. liepos 15 d., jos veikla – oro transporto paslaugų teikimas, vienintelis akcininkas nuo įregistravimo – Latvijos Respublikoje įregistruota bendrovė SIA „Baltijas aviacijas sistemas“. Nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. bendrovės vadovu paskirtas atsakovas, kuris 2012 m. vasario 22 d. atsistatydino iš pareigų.

Nurodė, kad iš bendrovės 2010 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad bendrovė 2010 m. patyrė 907,38 Eur nuostolių, nuo 2010 m. finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui nėra pateikusi, tačiau nepaisant to, bendrovės įsipareigojimai šiuo laikotarpiu sparčiai didėjo, nuo 2011 m. lapkričio 15 d. atsirado Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2 563,55 Eur skola, 2012 m. sausio 17 d. bendrovės skola už nesumokėtas socialinio draudimo įmokas siekė 7 902,47 Eur; bendrovės darbuotojams G.

S., V. L. nuo 2011 m. spalio mėn. nebuvo mokamas darbo užmokestis, įsiskolinimas 2012 m. vasario 22 d. siekė apie 36 108,38 Eur. Nurodė, kad atsakovas 2010 m. rugsėjo 1 d. kaip bendrovės valdybos narys su bendrove pasirašė valdymo paslaugų sutartį su atsakovo įmone „K. K. K.“, pagal kuriÄ atsakovo bendrovė įsipareigojo ieÅ¡kovei teikti valdymo ir konsultavimo paslaugas, plečiant ieÅ¡kovo verslo veiklÄ â€“ tokias kaip verslo plano pateikimas, pasirengimas oro linijų eksploatacijai (paslaugų sutarties 1.1.-1.2. p.), už suteiktas paslaugas atsakovo įmonė turėjo gauti 57 100 Lt atlygį, taip pat turėjo bÅ«ti kompensuojamos įvairios papildomos iÅ¡laidos (paslaugų sutarties 2.1.-2.4. p.).

Pagal paslaugų sutartį atsakovui iÅ¡mokėta 24 622,15 Eur (85 015,36 Lt) suma. Atsakovas paslaugų sutartį pasirašė kaip bendrovės valdybos narys, nors tokiu niekada nebuvo, bendrovė neturėjo valdybos. Atsakovas bendrovei neteikė ataskaitų apie pagal paslaugų sutartį suteiktas paslaugas, už kurias jo įmonei buvo atlikti mokėjimai. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 54 straipsnio nuostatas Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti oro susisiekimÄ ir specialiuosius aviacijos darbus galima tik turint galiojantį oro vežėjo pažymėjimÄ .

Civilinės aviacijos asociacijos 2013 m. spalio 24 d. raÅ¡tu Nr. 12R-2402, jau 2011 m. bendrovės veiklos sertifikavimo procesas buvo nutrauktas, tiksliau oficialiai net nebuvo pradėtas, nes bendrovė nepateikė tam bÅ«tinų dokumentų. 2012 m. sausio 3 d. praneÅ¡imu atsakovas informavo apie atsistatydinimÄ iÅ¡ generalinio direktoriaus pareigų, jo kaip direktoriaus įgaliojimai baigėsi 2012 m. vasario 22 d. Atsistatydindamas iÅ¡ pareigų atsakovas nepasirÅ«pino bendrovės darbuotojų atleidimu, neinformavo jų apie vadovavimo pabaigÄ , neinformavo akcininko apie bendrovės įsiskolinimus darbuotojams, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, neperdavė įmonės dokumentų ir antspaudų, nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei.

Blogėjant bendrovės finansinei bÅ«klei, atsakovas kaip bendrovės vadovas nesiėmė jokių veiksmų jos bÅ«klei pagerinti, veiklai užbaigti.IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartimi bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „SBS Legale“. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi patvirtino ieÅ¡kovės kreditorių finansinius reikalavimus už 223 867,92 Eur. Pradėjus bankroto administravimo procedÅ«rÄ , bankroto administratorei nebuvo perduotas bendrovės turtas ir dokumentai.

IeÅ¡kovės tvirtinimu, atsakovo vadovavimo laikotarpiu bendrovė veikė nuostolingai, bendrovė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, jos finansiniai įsipareigojimai darbuotojams ir valstybės institucijoms augo iki kol buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Atsakovas netinkamai atliko savo, kaip vadovo, pareigas, t. y. jis laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo ir dėl to padidėjo įsiskolinimai kreditoriams, pasunkėjo kreditorių galimybė gauti apmokėjimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės; vadovaudamas bendrovei pažeidė savo, kaip vadovo, bendrÄ sias pareigas ir dėl to ieÅ¡kovė patyrė žalÄ .

Dėl atsakovo atsakomybės pavėlavus kreiptis dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovė nurodė, kad jau 2011 m. lapkričio mėn. egzistavo pagrindai kelti bankroto bylÄ , nes 2011 m. bendrovė nevykdė jokios veiklos, nustojo mokėti darbo užmokestį darbuotojams, taip pat įmokas valstybės biudžetams; tai lėmė bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Bendrovė tapo nemokia 2011 m. pabaigoje. Pagal turimÄ 2010 m. bendrovės balansÄ , 2010 m. pabaigoje bendrovės turtas sudarė tik 2 295,24 Eur, duomenų apie turto padidėjimÄ po 2010 m. gruodžio 31 d. bankroto administratorei nebuvo perduota.

IÅ¡ bendrovės sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡o, kuris atspindi atliktas operacijas nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., matyti, jog nurodytu laikotarpiu iÅ¡laidos siekė net 117 938,50 Eur, po 2011 m. lapkričio 11 d. bendrovė nebeatliko jokių finansinių operacijų, dėl nepradėtos licencijavimo procedÅ«ros veiklos vykdyti taip ir nepradėjo, atitinkamai jokio pelno negeneravo. 2012 m. pradžioje bendrovės susidariusi skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) siekė 7 902,47 Eur, nuo 2011 m. lapkričio 15 d.

Å¡i skola padidėjo 5 338,92 Eur. Laikytina, jog bendrovė nuo įkÅ«rimo pradžios oficialiai nepradėjusi teikti oro transporto paslaugų, negavo pajamų, tačiau patyrė įvairių iÅ¡laidų ir per 2011 m. jos siekė mažiausiai 117 938,50 Eur. Nuo 2011 m. lapkričio mėn. bendrovė nedengė iÅ¡laidų, skolos nuolat didėjo. BÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu atsirado pagrindas inicijuoti bankroto procedÅ«rÄ , tačiau atsakovas tokių veiksmų neatliko. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi patvirtino buvusio bendrovės darbuotojo G.

S. 16 012,44 Eur finansinį reikalavimÄ . Atsakovas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nesikreipė, o matydamas, kad bendrovė nepradės vykdyti oro transporto veiklos, nesiėmė jokių veiksmų, kad bÅ«tų nutraukti darbo santykiai su darbuotojais, bÅ«tų užkirstas kelias įsiskolinimų augimui. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) nuostatas ir padarė žalos bendrovei, netinkamai vykdė bendrovės vadovo pareigas. Atsistatydindamas iÅ¡ vadovo pareigų nesikreipė į bendrovės akcininkÄ dėl įgalioto asmens paskyrimo ir neperdavė nei bendrovės dokumentacijos, nei antspaudų, taip pat prisijungimų prie bendrovės banko sÄ skaitų.

Å ie dokumentai nebuvo perduoti ir bankroto administratorei. Atsakovas nebuvo pakankamai lojalus, neveikė iÅ¡imtinai bendrovės ir jos kreditorių naudai, pažeidė tiek bendrÄ sias, tiek ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABÄ®) įtvirtintas vadovo pareigas bei tokiu neteisėtu elgesiu sukėlė žalÄ bendrovei. Atsakovas pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas ir taip prisidėjo prie situacijos kai bendrovė negali atsiskaityti su savo kreditoriais, taip pat neįmanoma nustatyti turto, nes neiÅ¡saugoti ir bankroto administratorei neperduoti visi privalomi bendrovės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti bendrovės turto masę, realizuotinÄ siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, veiklos rezultatus ir bankroto priežastis.Atsakovo, kaip įmonės vadovo, neteisėti veiksmai susidarė ir iÅ¡ to, kad atsakovas, kaip bendrovės valdybos narys, su savo įmone, registruota Danijoje, sudarė paslaugų sutartį, pagal kuriÄ atsakovo įmonei buvo iÅ¡mokėta 24 622,15 Eur.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis realiai bÅ«tų teikęs paslaugas, numatytas paslaugų sutartyje ir/ar teikęs bendrovei ataskaitas apie suteiktas paslaugas, informavęs akcininkÄ apie paslaugų sutartį, taip pat nepateikta įrodymų, kad paslaugų sutarties sudarymo dienÄ turėjo teisę veikti kaip bendrovės valdybos narys, sudaryti sandorius bendrovės vardu. Atsakovas paslaugų sutartį sudarė kaip apskritai neegzistuojančio valdymo organo narys. Bankroto administratoriui nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas buvo įgaliotas pasiraÅ¡yti tokio pobÅ«džio sandorį.

IÅ¡ Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1-4 dalių atsakovui kyla pareiga bÅ«ti lojaliam ir vengti interesų konflikto. BÅ«damas vadovu atsakovas paslaugų sutarties neginčijo, nepanaikino, o prieÅ¡ingai – vykdė, gavo naudos, nes mokėjimai pagal paslaugų sutartį buvo atliekami jo įmonei. Taigi atsakovas veikė aiÅ¡kiai aplaidžiai, nerÅ«pestingai, savanaudiÅ¡kai ir buvo nelojalus, juolab, kad pats buvo naudos gavėjas pagal bendrovei nenaudingÄ sandorį.

Pažymėjo, jog bankroto administratoriaus turimi duomenys leidžia tvirtinti, kad paslaugos pagal paslaugų sutartį faktiÅ¡kai nebuvo teikiamos, o mokėjimai atsakovo įmonei lėmė neracionalų bendrovės lėšų panaudojimÄ . Dėl to bendrovė patyrė žalÄ ir negalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais. Taigi, atsakovas pažeidė tiek savo bendrÄ sias fiduciarines pareigas, nustatytas CK ir ABÄ®, tiek ir specialias vadovo pareigas, nustatytas kituose teisės aktuose, nes tinkamai neorganizavo bendrovės kasdienės veiklos, tinkamai netvarkė jos finansinės apskaitos dokumentų, nesiėmė pakankamai priemonių, kad įmonė gautų visus leidimus savo veiklai pradėti, o Å¡ių negavus – nutrauktų veiklÄ , tinkamai neinformavo akcininkų apie esamÄ situacijÄ , neužtikrino dokumentų iÅ¡saugojimo, sudarė ir vykdė nenaudingÄ sutartį iÅ¡ to gaudamas asmeninės naudos, buvo nelojalus bendrovei.

Tokių neteisėtų veiksmų visuma padarė žalos, kuriÄ sudaro iÅ¡augę patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 16 881,30 Eur, VSDFV susidaręs ir patvirtintas finansinis reikalavimas – 26 019,62 Eur; pagal paslaugų sutartį atsakovo įmonei „K. K. K.“ sumokėta 24 622,15 Eur suma. Taigi, 67 523,07 Eur laikytini žala, kuri atsirado dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo, neteisėtų veiksmų, susijusių su tinkamu laiku bankroto procedÅ«ros neinicijavimu ir tinkamų vadovo pareigų nevykdymu.

IeÅ¡kovės tvirtinimu, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės bei jos kreditorių patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, atsakovas atsakingas už jo neteisėtais veiksmais bendrovei kilusios žalos atlyginimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; priteisė ieÅ¡kovei BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ iÅ¡ atsakovo K. K. 33 175,79 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų procesines palÅ«kanas; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė ieÅ¡kovei BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ iÅ¡ atsakovo K.

K. 2 323,92 Eur iÅ¡laidų byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti, priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 444,21 Eur byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti; priteisė iÅ¡ atsakovo K. K. į valstybės pajamas 714 Eur žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ sudaro 67 523,07 Eur žala, jÄ apskaičiuodama taip: 1) 16 881,30 Eur dydžio bankroto byloje patvirtintas buvusio darbuotojo G.

S. reikalavimas – bankroto proceso eigoje 868,86 Eur padengta iš Garantinio fondo lėšų, dėl to kreditore įtraukta VĮ Turto bankas su ta pačia suma, o G. S. reikalavimas atitinkamai sumažintas; 26 019,62 Eur dydžio patvirtintas VSDFV Vilniaus skyriaus finansinis reikalavimas; 24 622,15 Eur, kuriuos bendrovė sumokėjo atsakovui ir Danijos įmonei „K. K. K.“. Ieškovės teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tokiais aspektais:

a) atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, nors 2011 m. pabaigoje egzistavo bankroto bylos iškėlimo prielaidos;

b) atsakovas netinkamai vykdė vadovo pareigas (CK 2.87 str.), pažeidė teisės aktų nuostatas, nustatančias vadovo pareigas, veikė prieÅ¡ingai įmonės ir jos kreditorių interesais – netinkamai valdė įmonę, buvo jai nelojalus, suteikė prioritetÄ savo asmeniniams interesams, netinkamai tvarkė įmonę, laiku nenutraukė darbo santykių su darbuotojais;

3) sudaryta paslaugų sutartis su atsakovo įmone, kuri dar nebuvo įsteigta, pervestos lėšos už paslaugas nesant duomenų apie jų atlikimÄ .Teismas nustatė, kad įmonei bankroto byla iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-468-656/2013). Keliant bankroto bylÄ , nustatyta, kad įmonės turtas 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė 7 925 Lt, įmonės turtÄ sudarė trumpalaikis turtas, įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 058 Lt, 2010 m.

įmonė patyrė 3 133 Lt nuostolių. 2011 m. finansinės atskaitomybės dokumentų įmonė nėra pateikusi, VSDFV - 57 353,06 Lt skola. Bendra Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi patvirtinta įmonės finansinių reikalavimų suma – 223 867,92 Eur, tarp jų G. S. – 16 012,44 Eur, VSDFV Vilniaus skyriaus – 26 019,62 Eur, VĮ Turto bankas – 868,86 Eur, SIA „A. B.“ – 180 967 Eur. Teismas nustatė, kad įmonė įregistruota 2010 m. liepos 15 d., atsakovas paskirtas įmonės vadovu nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki 2012 m. balandžio 11 d., įmonės akcininkas nuo 2010 m. liepos 15 d.

– SIA „Baltijas aviacijas sistemas“. Teismas iÅ¡ bylos duomenų nustatė, kad atsakovas 2012 m. sausio 3 d. pateikė praneÅ¡imÄ apie atsistatydinimÄ iÅ¡ generalinio direktoriaus pareigų nuo 2012 m. sausio 31 d. PraneÅ¡imu apie Å¡aukiamÄ neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimÄ kreipėsi dėl jo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų jo paties praÅ¡ymu, dėl darbo sutarties nutraukimo ir naujos darbo sutarties pasiraÅ¡ymo. Neįvykus 2012 m. sausio 31 d. neeiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, suÅ¡auktas pakartotinis neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas 2012 m. vasario 21 d.

Susirinkimo darbotvarkė: generalinio direktoriaus atÅ¡aukimas iÅ¡ pareigų, naujo UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ generalinio direktoriaus rinkimas, darbo sutarties nutraukimas ir naujos darbo sutarties pasiraÅ¡ymas. Remiantis pateiktais duomenimis, akcininkui tinkamai praneÅ¡ta apie vyksiantį neeilinį akcininkų susirinkimÄ (AB Lietuvos paÅ¡to 2012 m. kovo 28 d. pažyma, kad registruota paÅ¡to korespondencija įteikta 2012 m. vasario 17 d.). 2012 m. vasario 21 d. neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko. 2012 m. balandžio 10 d. atsakovas pateikė VÄ® Registrų centrui praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡registravimo jo iÅ¡ direktoriaus pareigų.Teismas nustatė, kad 2010 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, įmonės turtas sudarė 7 925 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 058 Lt, įmonė 2010 m. veikė nuostolingai, nuostolis sudarė 3 133 Lt.

Pagal ieÅ¡kovės pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus, įmonės skolos likutis VSDFV 2011 m. lapkričio mėnesį sudarė 16 876,80 Lt. Teismas nustatė, kad įmonė veiklos nevykdė, nes nebuvo gauta licencija vykdomai veiklai, nebuvo lėšų iÅ¡mokėti ieÅ¡kovės įmonės darbuotojams atlyginimų, atlyginimai darbuotojams paskutinį kartÄ iÅ¡mokėti 2011 m. spalio mėn. už rugsėjo mėn. Teismas pažymėjo, kad įmonės vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitÄ , stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti.

Teismas akcentavo, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, yra tas asmuo, kuris geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė. Teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad 2011 m. lapkričio mėn. įmonė buvo nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo daugiau nei pusė įmonės turimo turto, nebuvo mokami atlyginimai, todėl atsakovas turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teismas nustatė, kad po nemokumo datos – 2011 m. lapkričio mėn., atsirado naujos piniginės prievolės, susijusios su darbuotojų darbo santykiais – neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis V. S. bei VSDFV įmokos už apdraustuosius, iÅ¡ viso, ieÅ¡kovės teigimu, padaryta 42 900,92 Eur žala kreditoriams. Teismas, konstatavęs, kad atsakovas pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidė nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, šį neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentÄ laikė atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti skaičiuojami ieÅ¡kovei padaryti nuostoliai.

Atsakovas iš pareigų atsistatydino 2012 m. vasario 22 d., todėl žala laikė bendru išaugusiu įmonės skolos dydžiu atsakovo vadovavimo laikotarpiu. Teismas nustatė, kas skola pagal pateiktus duomenis sudarytų tokius dydžius: 2011 m. lapkričio mėn. skola VSDFV sudarė 16 876,80 Lt, 2012 m. vasario mėn. – 46 837,02 Lt, todėl žala sudarytų 29 960,22 Lt (8 677,07 Eur), neišmokėtas darbo užmokestis G. S. 2011 m. gruodžio – 2012 m. sausio – vasario mėn. sudarė 21 862,17 Lt (6 331,72 Eur), taigi, bendra suma 15 008,79 Eur.

Teismo vertinimu, Å¡iÄ sumÄ galima vertinti kaip nuostolius, kurie buvo patirti dėl atsakovo kaip įmonės vadovo neteisėto neveikimo nesikreipiant dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismo vertinimu, atsakovui nutraukus darbo santykius, likusi patvirtinta finansinių reikalavimų suma, kuriÄ praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovė – 27 892,13 Eur – nėra susijusiu priežastiniu ryÅ¡iu su atsakovo veiksmų neteisėtumu, todėl atsakovui dėl jų atsiradimo nekyla civilinė atsakomybė. Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovė UAB „Baltijas aviacijas sistemas“, atstovaujama atsakovo kaip valdybos pirmininko, 2010 m. rugsėjo 1 d. sudarė valdymo paslaugų sutartį su atsakovo įmone „K.

K. K.“ (rangovė) dėl valdymo ir konsultavimo paslaugų teikimo, plečiant BAS verslo veiklÄ â€“ tokias kaip verslo plano pateikimas, pasirengimo oro linijų eksploatacijai ir kasdienis valdymas, o užsakovas mokės 57 100 Lt mėnesinį atlyginimÄ , bei padengs kitas kompensuojamas sutartyje numatytas iÅ¡laidas. Sutarties 2.5 punktu Å¡alys susitarė, kad mokėjimas už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. atidedamas iki tol, kol BAS padėtis taps pakankamai gera, kad bendrovė įvykdytų atidėtus mokėjimus ir BAS akcininko atstovas patvirtins Å¡ių mokėjimų vykdymÄ .

Sutarties 5.2 punkte Å¡alys susitarė, kad sutarties pakeitimus bei sutarties 2.2–2.5 punktuose nurodytus mokėjimus patvirtins BAS akcininko atstovė p. I. P.. Teismas konstatavo, kad teisinius santykius, kylančius iÅ¡ sutarties, reglamentuoja Lietuvos įstatymai. Teismas nustatė, kad atsakovo įmonė „K. K. K.“ įkurta 2010 m. lapkričio 30 d., kad nėra pateikta duomenų, jog sutarties sudarymo metu toks juridinis asmuo egzistavo. Teismas atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimus, kad nurodyta data nėra laikytina tikroji sutarties sudarymo data, vertino kritiÅ¡kai, nes nėra pateikta jÄ paneigiančių įrodymų.

IÅ¡tyręs bylos įrodymų visumÄ , teismas taip pat sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad nėra pateikta duomenų, jog pagal nurodytÄ sutartį ieÅ¡kovės įmonei buvo suteiktos paslaugos. Pagal pateiktos sutarties nuostatas, rangovė įsipareigojo teikti užsakovei valdymo ir konsultavimo paslaugas, plečiant įmonės veiklÄ â€“ pateikti verslo planÄ , pasirengimÄ oro linijų eksploatacijai ir kasdieniniam valdymui, kuri apėmė: saugaus oro linijų darbo užtikrinimÄ , ilgalaikio oro linijų vystymo biudžeto ir verslo plano parengimÄ ; užtikrinimÄ , kad organizacija bÅ«tų aprÅ«pinta darbuotojais, kad jie vykdytų visas reikiamas pareigas, kad valdžios institucijoms bÅ«tų parengti visi susiję ir reikalingi dokumentai, bendravimas su Lietuvos Vyriausybe ir ataskaitų teikimas stebėtojų tarybai, nuolatinis teigiamo bendrovės įvaizdžio Å¡alies viduje ir tarptautiniame lygmenyje užtikrinimÄ .

Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad sutarties galiojimo momentu įmonei buvo perduoti pagal sutartį atlikti darbai, jie buvo priimti, Å¡ie darbai nebuvo perduoti bankroto administratoriui ir po bankroto bylos iÅ¡kėlimo (CPK 178 str.). Teismas pažymėjo, kad jis siÅ«lė atsakovo atstovui pateikti leistinus įrodymus į bylÄ (iÅ¡verstus lietuvių kalba), patvirtinančius paslaugų atlikimo faktÄ , tam, kad bÅ«tų galima atlikti jų vertinimÄ ir iÅ¡tyrimÄ , tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti.

Savo atsikirtimams pagrįsti atsakovės atstovas pateikė į bylÄ antstolio D. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kuriame užfiksuota raÅ¡ytinė medžiaga, susijusi su UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ kurtomis oro linijomis Lietuvoje, tačiau teismo vertinimu, toks įrodymas nėra tinkama įrodinėjimo priemonė, patvirtinanti paslaugų suteikimo faktÄ pagal minėtÄ sutartį. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju reikÅ¡minga tai, ne kad tokius darbus galbÅ«t turi atsakovas, o tai, ar jie tinkamai ir laiku pagal sutartį buvo perduoti ieÅ¡kovei, dėl ko jai bÅ«tų kilusi apmokėjimo už darbus pareiga.

Dėl nurodytų aplinkybių, teismas sutiko su ieÅ¡kovės pozicija byloje, kad nėra įrodyta, jog minėta įmonė suteikusi paslaugas ieÅ¡kovės įmonei. Teismo vertinimu, atsakovo, kaip įmonės vadovo, veiksmai apmokant lėšas pagal paslaugų sutartį negali bÅ«ti laikomi teisėtais, jie neatitinka rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio mato, prieÅ¡tarauja juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal sutartį paslaugos realiai nebuvo teikiamos, o mokėjimai lėmė neracionalų lėšų panaudojimÄ .

Nors ieÅ¡kovė nurodė, kad pagal minėtÄ sutartį buvo sumokėta 24 622,15 Eur (2011-05-06, 2011-05-24, 2011-07-08), tačiau teismas, iÅ¡tyręs bylos įrodymus, laikė, kad mokėjimÄ patvirtina tik 2011 m. gegužės 6 d. mokėjimas 18 167 Eur sumai (invoice 002), kuriame konkrečiai nurodytas gavėjas „K. K. K.“. Teismas nustatė, kad likę mokėjimai yra susiję su atsakovo gaunamu darbo užmokesčiu/iÅ¡laidų atlyginimu pagal avansinę apyskaitÄ . Teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovo 18 167 Eur žalos atlyginimo, likusiÄ ieÅ¡kinio reikalavimo dalį laikė nepagrįsta. Nors atsakovė byloje prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl pareikÅ¡to reikalavimo, tačiau teismas sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, nes tik įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2013 m. vasario 13 d. ir bankroto administratoriui pradėjus eiti savo pareigas, bendrovei tapo žinoma apie jos teisių pažeidimÄ .

Teismas akcentavo, kad tik po nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo administratorei kilo pareiga atlikti faktiÅ¡kai (ne)perduoto jam turto ir dokumentų patikrÄ bei pareikÅ¡ti teismui reikalavimus dėl įmonei ir jos kreditoriams padarytos žalos atlyginimo. Kadangi ieÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas 2015 m. rugsėjo 1 d., tai teismas konstatavo, kad senaties terminas ieÅ¡kiniui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti nėra praleistas. Teismas, tenkinęs ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.III.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovė BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys; ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai papildomai priteisiant iÅ¡ atsakovo K. K. ieÅ¡kovės naudai 34 347,28 Eur žalos atlyginimo bei ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimÄ dėl žalos, atsiradusios po 2012 m. vasario 22 d., neiÅ¡tyrė ir neįvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, nevertino atsakovo veiksmų (neveikimo) CK 2.87 str. pagrindu, todėl nepagrįstai sprendė nesant priežastinio ryÅ¡io ir nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio dalį dėl 27 892,13 Eur žalos.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nebuvo pakankamai lojalus ir rÅ«pestingas, neveikė iÅ¡imtinai bendrovės ir jos kreditorių naudai bei interesais, žinodamas, kad jam atsistatydinus bendrovė liks be jos interesais veikiančio asmens, nepasirÅ«pino, kad bent jau nepagrįstai nedidėtų jos įsipareigojimai kreditoriams, todėl pažeidė bendrÄ sias vadovo pareigas bei tokiu neteisėtu, nerÅ«pestingu elgesiu sukėlė 27 892,13 Eur žalÄ bendrovei, kuriÄ privalo atlyginti pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos į asmeninę atsakovo sÄ skaitÄ sumokėtos 6 455,15 Eur lėšos yra susijusios su jo gaunamu darbo užmokesčiu ir iÅ¡laidų atlyginimu pagal avansinę apyskaitÄ , o ne su 2010 m. rugsėjo 1 d. valdymo paslaugų sutartimi, todėl nepagrįstai atmetė Å¡iÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ dalį dėl žalos priteisimo.

Teismas nepagrįstai kaip esminę aplinkybę, įrodančiÄ , kad lėšos pervestos ne pagal valdymo paslaugų 2010 m. rugsėjo 1 d. sutartį, vertino tai, kad mokėjimai atlikti į asmeninę atsakovo, o ne jo individualios įmonės sÄ skaitÄ . Rengiantis bylai bei visų bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo, jog visÄ ieÅ¡kovės reikalautÄ 24 622,15 Eur sumÄ gavo 2010 m. rugsėjo 1 d. valdymo paslaugų sutarties pagrindu. Pozicija, kad 6 455,15 Eur lėšos, sumokėtos į atsakovo asmeninę sÄ skaitÄ 2011 m. gegužės 28 pavedimu ir 2011 m. liepos 8 d. pavedimu buvo siurprizinė, atsirado tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigoje, 2017 m. vasario 8 d. paaiÅ¡kinimuose.

Vadovaujantis CPK 226 straipsniu, pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus. Atsakovas nenurodė priežasčių, kodėl negalėjo savo argumentų pateikti anksčiau, todėl teismas neturėjo pagrindo remtis Å¡iais pavėluotai atsakovo pateiktais argumentais.

Nors atsakovas bylos nagrinėjimo pabaigoje pradėjo teigti, kad lėšos pervestos jam kaip susijusios su darbo santykiais ir iÅ¡laidomis pagal avansinę apyskaitÄ , tačiau Å¡ių savo teiginių neįrodė (CPK 12, 178 str.). Atsakovas neiÅ¡saugojo ir bankroto administratorei (ar kitiems teisėtiems bendrovės atstovams) neperdavė jokių UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ buhalterinių dokumentų (nei pirminių dokumentų, nei jų suvestinių registrų, nei jau minėtų avansinių apyskaitų), kurie patvirtintų, jog UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ iÅ¡ tikrųjų buvo patyręs tiek iÅ¡laidų, kiek jam buvo pervesta, ir kad Å¡ias iÅ¡laidas buvo patyręs bendrovės naudai bei interesais.

Ä® bylÄ atsakovas taip pat nepateikė savo turimų iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų (pavyzdžiui, čekių, kelionės bilietų, savo sÄ skaitos iÅ¡rašų ir pan.), kurie įrodytų 6 455,15 Eur iÅ¡laidų realumÄ . Nesant iÅ¡saugotų ir perduotų UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ dokumentų, įrodančių iÅ¡laidų 6 455,15 Eur sumai pagrįstumÄ ir teisėtÄ panaudojimÄ , atsakovui sÄ moningai jų neteikiant į bylÄ , laikytina įrodyta pati nepalankiausia atsakovui aplinkybė – kad atsakovas 6 455,15 Eur lėšas gavo nepagrįstai, bendrovės vardu ir interesais tokio dydžio iÅ¡laidų nebuvo patyręs, todėl jas privalo bendrovei grÄ Å¾inti.

Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir vertino bylos aplinkybes, rėmėsi pavėluotai pateiktais ir nepagrįstais atsakovo argumentais, netinkamai taikė įrodinėjimo taisykles, dėl ko priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ dalyje, kurioje atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 6 455,15 Eur žalos atlyginimÄ .Apeliaciniu skundu atsakovas K. K. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti arba grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo; priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės administravimui skirtų lėšų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino įrodymų bei paaiÅ¡kinimų, susijusių su ieÅ¡kovės akcininko SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ atstovės I. P. buvimo de facto ieÅ¡kovės vadove. Teismas nevertino sÄ skaitos už apskaitos ir kitas paslaugas, vertimo į lietuvių kalbÄ , 2010 m. lapkričio 12 d. apskaitos paslaugų sutarties ir vertimo į lietuvių kalbÄ , 2011 m. gruodžio mėn. – 2012 mėn. priskaitymų–iÅ¡skaitymų žiniaraščių, 2011 m. gegužės 2 d. laiÅ¡ko.

IÅ¡ Å¡ių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovės vienintelis akcininkas buvo sukÅ«ręs tokiÄ ieÅ¡kovės valdymo struktÅ«rÄ , kurioje atsakovas direktoriaus pareigas atliko tik formaliai, nes Lietuvos įstatymai numato tokiÄ pareigybę, tačiau realus ieÅ¡kovės valdymas buvo sutelktas pas I. P., kaip ieÅ¡kovės vienintelio akcininko ir Latvijos įmonės, teikusios ieÅ¡kovės įmonės valdymo paslaugas, atstovę. Dėl to atsakomybė už pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo nepateikimÄ turėjo tekti I.

P., o ne atsakovui arba atsižvelgiant į I. P. sprendžiamosios galios ieÅ¡kovės veikloje turėjimÄ , atsakovo atsakomybė privalėjo bÅ«ti proporcingai mažinama. Teismas Å¡iuo aspektu netinkamai iÅ¡analizavo bylos aplinkybes, nustatė klaidingus faktus, be jokių paaiÅ¡kinimų neatsižvelgė į visus byloje esančius įrodymus, dėl to nebuvo atskleista bylos esmė bei priimtas nepagrįstas sprendimas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2011 m. lapkričio mėn. skola VSDFV sudarė 18 876,80 Lt, 2012 m. vasario mėn. – 46 837,02 Lt, todėl iÅ¡augusi skola pripažinta žala, kurios dydį sudarė 29 960,22 Lt (8 677,07 Eur).

Dėl to teismas nustatė, kad neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis G. S. 2011 m. gruodžio – 2012 m. sausio–vasario mėn. sudarė 21 862,17 Lt (6 331,72 Eur). Bendra suma – 15 008,79 Eur, kuri buvo pripažinta ieÅ¡kovės nuostoliais, kilusiais dėl apelianto, kaip įmonės vadovo, neteisėto neveikimo nesikreipiant dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismas dėl Å¡ios sprendimo dalies atliko aritmetinius paskaičiavimus, tačiau be jokių paaiÅ¡kinimų nevertino visų byloje esančių įrodymų bei aplinkybių, kuriomis bÅ«tų įrodytas atsakovo neteisėtas neveikimas, priežastinis ryÅ¡ys tarp neveikimo ir žalos bei atsakovo kaltė.IÅ¡ teismui į bylÄ pateiktų įrodymų matyti, kad finansų valdymas ir kontrolė pagal sutartį buvo perduota Latvijos įmonei FLS SIA, kurios vadovė buvo I.

P.. Ji tuo pačiu metu buvo ir ieÅ¡kovės vienintelio akcininko SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ vadovė. Vadinasi, pirmasis asmuo, kuris sužinojo apie įmonės negebėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais, lėšų neturėjimÄ mokėti darbo užmokesčio darbuotojams, buvo bÅ«tent I. P.. Pirmosios instancijos teismas sprendime ignoravo faktinę aplinkybę, kad bÅ«tent I. P. 2012 m. sausio 12 d. pasirašė Latvijos paÅ¡to kurjerio jai įteiktus atsakovo siųstus dokumentus dėl ieÅ¡kovės neeilinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimo.

Tai reiÅ¡kia, kad vėliausiai 2012 m. sausio 12 d. ji gavo atsakovo siųstus dokumentus dėl neeilinio akcininkų susirinkimo dėl vadovo (t. y. atsakovo) atleidimo suÅ¡aukimo ir nieko nedarė, kad bÅ«tų priimti reikalingi sprendimai – priimtas naujas vadovas, sudaryta metinė finansinė atskaitomybė, atleisti darbuotojai ir pan. IeÅ¡kovės akcininko SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ sužinojimas apie įmonės nemokumÄ negali bÅ«ti siejamas su akcininkų susirinkimais, kurie Å¡iuo atveju net neįvyko, ir turėtų bÅ«ti laikoma, jog akcininkui buvo žinomas ieÅ¡kovės nemokumas nuo jo atsiradimo.

Å ios aplinkybės lemia iÅ¡vadÄ , jog ne tik de facto ieÅ¡kovės vadovė I. P., bet ir ieÅ¡kovės akcininkas SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ pirmiausia privalėjo imtis veiksmų inicijuojant bankroto bylÄ , siekiant sumažinti ieÅ¡kovės nuostolius ir užtikrinti kreditorių interesus. Be to, bÅ«tent ieÅ¡kovės vienintelis akcininkas SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ tuo pačiu metu buvo ir didžiausias ieÅ¡kovės kreditorius. BÅ«tent nuo SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ priklausė esminis klausimas: ar jo skolos ieÅ¡kovei jau pradelstos, ar dar ne.

Ä®monės mokumo bÅ«senai tai turėjo esminės reikÅ¡mės ir tik vienintelis akcininkas bei didžiausias įmonės kreditorius viename asmenyje (o tai yra ta pati I. P.) galėjo į šį klausimÄ atsakyti, vadinasi, ir nuspręsti – inicijuoti bankroto bylÄ ar ne. Atitinkamai, Å¡ių pareigų pažeidimas lemia, jog atsakomybė už bankroto bylos ieÅ¡kovei neinicijavimÄ turi bÅ«ti proporcingai paskirstyta tarp atsakingų, kaltų asmenų, t. y. de facto ieÅ¡kovės vadovės I. P. ir ieÅ¡kovės akcininko SIA „Baltijas aviacijas sistemas“.

Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog apeliantas iÅ¡imtinai atsakingas už visus ieÅ¡kovės patirtus nuostolius, t. y. 8 677,07 Eur VSDFV bei 6 331,72 Eur G. S.. Teismas privalėjo taip pat įvertinti de facto ieÅ¡kovės vadovės I. P. bei ieÅ¡kovės akcininko SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ atsakomybės dydį už bankroto bylos neinicijavimÄ ir dėl to atsiradusius nuostolius.Teismas taip pat ignoravo faktines aplinkybes (prejudicinius faktus), nustatytus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2193-160/2014, o bÅ«tent, kad nuo 2011 m. spalio mėn. G.

S. darbo sutartis su ieÅ¡kove faktiÅ¡kai nutrÅ«ko, nes nuo to momento jis jau dirbo kitoje darbovietėje. Å ios aplinkybės rodo, kad visas ieÅ¡kinio reikalavimas, susijęs su G. S. po 2011 m. spalio mėn. neiÅ¡mokėtu darbo užmokesčiu yra visiÅ¡kai nepagrįstas, vadinasi, ir teismo nustatyta 6 331,72 Eur suma, kuriÄ ieÅ¡kovė esÄ yra skolinga kreditoriui G. S., neturi jokio teisinio pagrindo, nes yra paneigta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2193-160/2014.Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, nes, spręsdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 18 167 Eur, kurie buvo sumokėti „K.

K. K.“, priteisimo iÅ¡ atsakovo, nepagrįstai suteikė didžiausiÄ reikÅ¡mę darbų perdavimui, kuris turėjo bÅ«ti atliktas tinkamai ir laiku, ieÅ¡kovei, kuri esÄ lemtų apmokėjimo pareigÄ . Pagal 2010 m. rugsėjo 1 d. valdymo paslaugų sutarties 2.1 punktÄ , už suteiktas paslaugas „K. K. K.“ iÅ¡ ieÅ¡kovės gauna mėnesinį atlygį, lygų 57 100,00 Lt. Taigi paslaugų teikimas nebuvo susietas su tam tikrų konkrečių paslaugų (jų rezultatų) priėmimu–perdavimu ar konkrečiais terminais, kada paslaugos turi bÅ«ti suteiktos.

Dėl to nepagrįsti teismo nurodomi motyvai, susiję su darbų tinkamu perdavimu ieÅ¡kovei. Atsižvelgiant į tai, kad valdymo paslaugų sutartyje nustatytas mėnesinis atlyginimas, kuris nebuvo priklausomas nuo paslaugų perdavimo, sprendime nurodomi teiginiai dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo netinkamumo, įrodinėjant paslaugų suteikimo faktÄ pagal valdymo paslaugų sutartį, yra atmestini kaip nepagrįsti. Teismui pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo faktÄ , kad „K.

K. K.“ faktiÅ¡kai teikė paslaugas ieÅ¡kovei ir ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju nemokėjo už neegzistuojančias paslaugas. Kitaip tariant, Å¡iuo atveju atsakovas privalėjo paneigti ieÅ¡kovės iÅ¡keltÄ versijÄ , esÄ 2010 m. rugsėjo 1 d. valdymo paslaugų sutartis realiai niekada nebuvo vykdoma ar kad ji tebuvo sudaryta tik dėl akių. Atsakovas bÅ«tent tai ir padarė – jis pateikė daiktinį įrodymÄ , patvirtinantį patį paslaugų pagal 2010 m. rugsėjo 1 d. valdymo paslaugų sutartį teikimo faktÄ .

Atsakovas Å¡iuo atveju neprivalėjo įrodinėti, kad paslaugos ne tik buvo teikiamos, bet ir tai, kad jos buvo suteiktos tinkamai arba laiku. IeÅ¡kovė niekada nereiÅ¡kė atsakovui pretenzijų, kad paslaugos buvo suteiktos netinkamai arba pavėluotai. Kadangi teismas nesutiko jų priimti kaip daiktinių įrodymų, tai atsakovas pasitelkė antstolį, kuris užfiksavo Å¡ių paslaugų suteikimo rezultatus – dokumentus, susegtus į segtuvus ir trumpai užfiksavo Å¡ių dokumentų turinį. To visiÅ¡kai pakanka siekiant paneigti ieÅ¡kovės iÅ¡keltÄ hipotezę esÄ paslaugos nebuvo teikiamos apskritai.

Apibendrinant, nepriklausomai nuo to, buvo ar nebuvo sudaryti priėmimo–perdavimo aktai ar jų atitikmenys, negalima daryti iÅ¡vados, jog „K. K. K.“ nesuteikė paslaugų ieÅ¡kovei.Pirmosios instancijos teismas, suteikdamas didžiausiÄ reikÅ¡mę aplinkybei, kad darbai ieÅ¡kovei bÅ«tų perduoti tinkamai ir laiku, kuri lemtų apmokėjimo pareigÄ , išėjo už ieÅ¡kinio ribų. Jeigu atsakovas bÅ«tų žinojęs, kad bÅ«tent Å¡ie teiktų paslaugų aspektai yra esminiai teismui priimant sprendimÄ , atsakovas bÅ«tų ėmęsis rinkti įrodymus apie tai, jog paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir laiku, tačiau tokios pareigos atsakovas neturėjo, nes ieÅ¡kovė tokios teisinės pozicijos bylos nagrinėjimo metu apskritai net nesilaikė.Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė nepatvirtino paslaugų gavimo fakto, dėl kurio buvo sumokėta apeliantui 18 167,00 Eur suma.

Remiantis apelianto teismui pateiktais įrodymais, t. y. K. K. susiraÅ¡inėjimais el. paÅ¡tu dėl mokėjimų galima matyti, jog sÄ skaitų, iÅ¡raÅ¡ytų pagal valdymo paslaugų sutartį, apmokėjimo klausimai buvo derinami su SIA „Baltijas aviacijas sistemas“, tarp Å¡ių asmenų buvo I. P., L. V. ir G. K., kuri buvo nurodyta kaip ieÅ¡kovės buhalterė. Teismas ignoravo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, kad atsakovas praÅ¡ymus SIA FLS apmokėti „K. K. K.“ pateiktÄ sÄ skaitÄ teikė kelis kartus, nes atsakovas savarankiÅ¡kai negalėjo apmokėti sÄ skaitos už suteiktas paslaugas pagal valdymo paslaugų sutartį.

Taigi, akivaizdu, jog ieÅ¡kovė (mokėjimÄ atliko FLS SIA darbuotoja G. K. greičiausiai I. P. nurodymu), sumokėdamas apeliantui 18 167,00 Eur, patvirtino suteiktų paslaugų gavimÄ . Vadinasi, vien Å¡is veiksmas – sÄ skaitos apmokėjimas, kuri de facto atliko ne pats atsakovas, įrodo, kad paslaugos buvo suteiktos. Taigi, dėl to kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, teismas nepagrįstai sprendė dėl apelianto atsakomybės teikiant ieÅ¡kovei paslaugas.Teismas, sprendimu pripažindamas, jog ieÅ¡kovės sumokėta 18 167,00 Eur suma įmonei „K.

K. K.“ buvo sumokėta nepagrįstai, kuo remiantis buvo priteistas nuostolių atlyginimas iÅ¡ apelianto, nusprendė dėl į bylÄ neįtraukto asmens – „K. K. K.“ – materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. teismas nusprendė, jog „K. K. K.“ nesuteikė paslaugų ieÅ¡kovei, tiksliau - suteikė netinkamas paslaugas ir ne laiku, o 18 167,00 Eur suma „K. K. K.“ buvo sumokėta nepagrįstai. Vadinasi, tokio sprendimo pagrindu apeliantas turėtų teisę atitinkamai regreso tvarka reikalauti 18 167,00 Eur nuostolių atlyginimo iÅ¡ juridinio asmens Danijos įmonės „K.

K. K.“, nes Å¡i, pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesuteikė paslaugų ieÅ¡kovei, dėl ko apeliantas patyrė nuostolių. Teismas, neįtraukęs į bylÄ â€žK. K. K.“, pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , todėl skundžiamas sprendimas naikintinas.Teismas, nagrinėdamas bylÄ , pažeidė apelianto įrodinėjimo teises atsikertant į ieÅ¡kovės reikalavimus, pakartotinai atsisakydamas kviesti liudyti I. P.. Apeliantas teismui pateikė tiek raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kviesti I.

P. liudytoja, tiek teismo posėdžiuose buvo teikiami Å¡ie praÅ¡ymai žodžiu, taip pat ir remiantis CPK 1752 str. įtvirtinta galimybe I. P. dalyvavimÄ teismo posėdyje užtikrinti panaudojant elektroninių ryÅ¡ių technologijas. Atsižvelgiant į tai, kad I. P. buvo de facto ieÅ¡kovės vadovė bei turėjo faktinę sprendžiamÄ jÄ galiÄ valdant ieÅ¡kovės verslÄ , I. P. kaip liudytojos dalyvavimas buvo privalomas, teismui siekiant nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje ir priimti teisingÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

Teismas ne tik atsisakė kviesti liudyti I. P., tačiau Å¡io atsisakymo nemotyvavo, todėl apeliantas taip pat neturėjo galimybės jo ginčyti. Pirmosios instancijos teismas, vengdamas kviesti liudyti I. P., bylÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .Teismas, neįtraukdamas į bylÄ â€žK. K. K.“ trečiuoju asmeniu ir nekviesdamas I. P. liudyti, nepagrįstai siekė iÅ¡vengti bet kokio tarptautinio elemento byloje, dėl kurio byla tampa sudėtingesnė.

Teismui, vengiant spręsti procesinius klausimus susijusius su tarptautiniu bylos elementu, buvo padarytos esminės klaidos nustatant reikÅ¡mingas bylos aplinkybes bei priimant teisingÄ ir galiojantį sprendimÄ . Teismas pažeidė atsakovo teisės į tinkamÄ teismo procesÄ , o tai gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pagrindas kreiptis į Europos Žmogaus Teisių TeismÄ dėl atsakovo, kaip žmogaus, teisių pažeidimÄ pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnį. Teismas, spręsdamas bylÄ pažeidė apeliantės teisę teikti įrodymus, atsisakydamas priimti įrodymus, susijusius su „K.

K. K.“ paslaugų ieÅ¡kovei teikimu, kaip daiktinius įrodymus. Teismas šį atsakovo praÅ¡ymÄ atmetė 2016 m. gegužės 31 d. rezoliucija, nurodydamas, kad dalis apelianto pateiktų dokumentų buvo sudaryti anglų kalba. Tačiau Å¡ių dokumentų, kurie vėliau buvo pateikti antstolio protokolo forma, vertimas apeliantui bÅ«tų kainavęs iki 4 000,00 Eur. Tokios iÅ¡laidos dokumentų vertimui pernelyg apribotų apelianto teisę pateikti įrodymus, paneigiančius ieÅ¡kovės reikalavimus, tuo labiau, kad Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos akivaizdžiai nebÅ«tų atlygintos apeliantui net jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas, nes ieÅ¡kovas yra bankrutuojanti bendrovė.

Dėl tokios didelės vertimo kainos, apeliantas pateikė protokolÄ , kuriame buvo užfiksuoti dokumentai, susiję su paslaugų pagal sutartį teikimu bei kurių dalies nebuvo galima versti, nes jų turinys buvo neverčiamas. Remiantis protokolu teismas galėjo padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl „K. K. K.“ paslaugų ieÅ¡kovei suteikimo fakto, nes protokole užfiksuotų dokumentų vertimas ir jų kiekvieno pateikimas atskirai nesuteiktų teismui daugiau informacijos negu tai, kas užfiksuota protokole, bei tai tik bÅ«tų neproporcingai padidinęs apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismo neatsižvelgimas į protokolÄ , nusprendžiant, kad nebuvo suteiktos paslaugos pagal sutartį neatitinka teisingumo, protingumo principų, bet taip pat ir pažeidžia apelianto teisę teikti įrodymus. Teismas, priimdamas sprendimÄ neatsižvelgė į tai, kad pagal Danijos Karalystės teisę, teismo sprendimas negalės bÅ«ti vykdomas, nes bankroto byla nėra pripažinta ir nėra pripažinti UAB „SBS Legale“ įgaliojimai veikti ieÅ¡kovės vardu. Tai reiÅ¡kia, kad ir apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimÄ Å¡ioje byloje, toks sprendimas negalės bÅ«ti vykdomas Danijos Karalystėje.

Taigi vykstantis procesas civilinėje byloje Nr. e2-1793-619/2017 yra neteisėtas ir negalės turėti jokių teisinių pasekmių apeliantui, nepaisant to kokį sprendimÄ priimtų apeliacinis teismas, pirmosios instancijos teismas, grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, ar net kokį sprendimÄ priimtų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jeigu viena iÅ¡ Å¡alių pasinaudotų kasacijos teise. Toks teismo neįsigilinimas į esamas faktines aplinkybes, ignoruojant tarptautinį bylos elementÄ , yra pagrindas grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes nebuvo atskleista bylos esmė.Atsiliepimu į ieÅ¡kovės BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ apeliacinį skundÄ atsakovas K.

K. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ apeliacinį skundÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Atsakovui atsistatydinus iÅ¡ ieÅ¡kovės vadovo pareigų 2012 m. vasario 22 d., ieÅ¡kovas neturėjo jokių galimybių atlikti veiksmų, kuriais bÅ«tų sumažinti ieÅ¡kovės nuostoliai. Taigi, nuostoliams atsirandant dėl tęstinio neveikimo, bÅ«tent iÅ¡imtinai neveikimo laikotarpiu, Å¡iam neveikimui nutrÅ«kus, negali bÅ«ti konstatuojamas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėto neveikimo Å¡iam esant ieÅ¡kovės vadovui ir žalos, kuri atsirado po atsakovo pasitraukimo iÅ¡ ieÅ¡kovės vadovo pareigų.

Atsistatydinus atsakovui, vienintelis akcininkas nepaskyrė bendrovės vadovo ir visiÅ¡kai nesirÅ«pino nei bendrovės likimu, nei bendrovės kreditorių likimu, nors tokias galimybes turėjo. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti pagal CK 2.87 straipsnį už ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ , kuri atsirado po atsakovo atsistatydinimo. Tokie ieÅ¡kovo reikalavimai yra nepagrįsti, nes jais iÅ¡plečiama įmonės vadovo atsakomybė. Tokiu atveju įmonės vadovas galėtų tapti atsakingas už neribotÄ laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nepaisant to, kad Å¡is seniai buvo pasitraukęs iÅ¡ pareigų.

Taigi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas dėl 27 892,13 Eur dydžio žalos, atsiradusio po atsakovo atsistatydinimo iÅ¡ ieÅ¡kovės vadovo pareigų, priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. IeÅ¡kovės teiginiai, jog atsakovas nesiėmė reikiamų priemonių susisiekti su akcininku bei jo atstovais yra nepagrįsti. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, jog atsakovas turėjo vykti į LatvijÄ bandant susisiekti su akcininko atstovais. Pirma, joks įstatymas nenumato bendrovės vadovo pareigos fiziÅ¡kai susitikinėti su akcininku jo gyvenamojoje vietoje, ypač kai akcininkas vengia su vadovu bendrauti.

Antra, susižinojimas tarp asmenų telefonu, elektroniniu paÅ¡tu, internetu ir pan. įvyksta visais atvejais, jei tik abi Å¡alys to nevengia, todėl fizinis susitikimas tarp vadovo ir akcininko yra greičiau iÅ¡imtis nei taisyklė. Trečia, atsakovo, kuris gyvena Danijoje, specialus vykimas į LatvijÄ vien dėl paties bandymo iÅ¡eiti į kontaktÄ su akcininku, nebÅ«tų nei protingas, nei proporcingas veiksmas, juolab, kad tai savaime nereikÅ¡tų, kad akcininkas tokiu atveju bÅ«tinai imsis veiksmų atleisti atsakovÄ iÅ¡ pareigų, paskirti naujÄ vadovÄ , ar imsis kitų veiksmų sumažinti bendrovės nuostolius.

Ketvirta, ieÅ¡kovės akcininko atstovei I. P. de facto 2012 m. sausio 12 d. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimÄ , ji jame nedalyvavo ir savo įgalioto atstovo dalyvauti Å¡iame susirinkime nepaskyrė, balsavimo raÅ¡tu biuletenio neatsiuntė. Visa tai rodo, kad atsakovas elgėsi atidžiai ir protingai, galiausiai, akcininkui vengiant atlikti savo pareigas, vadovaudamasis ABÄ® 37 straipsnio 5-6 dalimis atsistatydino iÅ¡ vadovo pareigų.IeÅ¡kovės teiginiai dėl nepateisinamo atsakovo atsistatydinimo, nutraukiant santykius atsainiai, yra nepagrįsti ir neteisingi, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Pirma, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei, kad priverčiamas darbas yra draudžiamas. Atsakovas, iÅ¡pildęs visas bÅ«tinas sÄ lygas nustatytas ABÄ®, atsistatydino iÅ¡ ieÅ¡kovės vadovo pareigų, taip įgyvendindamas konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbÄ . Bet koks Å¡ios teisės ribojimas yra draudžiamas. Tai reiÅ¡kia, jog atsakovo konstitucinės teisės pasinaudojimas negali bÅ«ti prielaida civilinės atsakomybės taikymui.

Tai, kad akcininkas buvo pasyvus, t.y. neatšaukė atsakovo dar 2011 m. rugsėjo-spalio mėn., nepaskyrė naujo vadovo, nesirūpino įmonės veikla, lemia pirmiausia paties akcininko atsakomybę, kuri negali būti perkeliama atsakovui, nes tai prieštarauja teisingumo principui. Antra, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, nepaisant to, kad atsakovas faktiškai nebevykdė vadovo pareigų nuo 2011 m. rugsėjo mėn., įmonės finansai buvo toliau sėkmingai UAB „Rimess“ tvarkomi dar beveik metus iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio, bankiniai pavedimai iki 2011 m. pabaigos toliau buvo atliekami ir kontroliuojami SIA FLS, kuri ieškovei teikė finansų kontrolės paslaugas.

Visa tai rodo, kad net ir atsakovui nebevykdant bendrovės vadovo funkcijų, ieÅ¡kovės bendrovė toliau buvo valdoma ir jos finansai kontroliuojami SIA FLS, t. y. specialios įmonės, kuri buvo paskirta vienintelio akcininko SIA „Baltijas aviacijas sistemas“. Tokiomis aplinkybėmis, kai bendrovės faktinė vadovė ir vienintelio akcininko atstovė I. P. turi visiÅ¡kÄ ieÅ¡kovės finansų ir personalo kontrolę, atsakovo veiksmai pasitraukiant iÅ¡ įmonės valdymo negali bÅ«ti laikomi atsainiais.

Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už visÄ ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ , kilusiÄ dėl nesikreipimo į teismÄ bankroto bylai iÅ¡kelti, nes de facto vadovė I. P. bei akcininkas SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Taigi ieÅ¡kovės apeliacinio skundo dalis dėl 27 892,13 Eur dydžio žalos, atsiradusios po atsakovo atsistatydinimo, atlyginimo, yra nepagrįsta ir turi bÅ«ti atmesta.PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde, atsakovas neteigė, jog 24 622,15 Eur sumÄ gavo 2010 m. rugsėjo 1 d. valdymo paslaugų sutarties pagrindu, o laikėsi pozicijos, kad Å¡i suma buvo iÅ¡mokėta atsakovui ar „K.

K. K.“ teisėtai bei pagrįstai, konkrečiai nenurodant, jog visos Å¡ios mokėjimo sumos pagrindas buvo 2010 m. rugsėjo 1 d. valdymo paslaugų sutartis. Tai reiÅ¡kia, jog atsakovas bylos nagrinėjimo pabaigoje nepakeitė pozicijos, todėl ieÅ¡kovės argumentai atmestini bei laikytina, jog CPK 226 straipsnyje nustatytos pareigos nebuvo pažeistos.IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų banko sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, jog 6 445,15 Eur suma buvo sumokėta atsakovui nurodant, kad mokėjimai yra atliekami kaip darbo užmokestis bei iÅ¡laidų atlyginimas pagal avansinę apyskaitÄ .

Å iuo atveju ieÅ¡kovė nepagrįstai bando perkelti įrodinėjimo naÅ¡tÄ atsakovui, nes bÅ«tent ieÅ¡kovė teigia, kad 6 445,15 Eur suma buvo sumokėta ne kaip darbo užmokestis ar iÅ¡laidų atlyginimas, kaip nurodyta banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡uose, o buvo sumokėta pagal paslaugų sutartį. Tai reiÅ¡kia, jog bÅ«tent ieÅ¡kovė turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose esančių mokėjimų nurodymų paskirtį. Nepateikus tokių įrodymų, negali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, jog 6 445,15 Eur suma buvo sumokėta 2010 m. rugsėjo 1 d. valdymo paslaugų sutarties pagrindu.

Be to, ieÅ¡kovė tik apeliaciniame skunde pradėjo teigti, jog atsakovas neiÅ¡saugojo ir neperdavė bendrovės buhalterinių dokumentų, kurie patvirtintų, jog atsakovas iÅ¡ tikrųjų buvo patyręs tiek iÅ¡laidų, kiek jam buvo pervesta, ir kad Å¡ias iÅ¡laidas buvo patyręs bendrovės naudai bei interesais. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribojimÄ , kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Dėl to, kad tik apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė nurodo, jog nebuvo pateikti įrodymai, nepaisant to, kad ieÅ¡kovė neteisingai bando perkelti įrodinėjimo naÅ¡tÄ , tokiais veiksmais ieÅ¡kovė bando nepagrįstai riboti atsakovo galimybę gintis nuo pareikÅ¡tų reikalavimų, nes pagal CPK 314 straispnį įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas.IeÅ¡kovė, nurodydama, jog atsakovas neperdavė buhalterinių dokumentų bankroto administratoriui, nutyli ir ignoruoja atsakovo pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus, kuriuos Å¡is gavo bÅ«tent iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administratoriaus, kurie buvo bankroto administratoriaus žinioje, susijusius su buhalterinių paslaugų teikimu ieÅ¡kovei.

Pagal teismui pateiktas sÄ skaitas, iÅ¡raÅ¡ytas ieÅ¡kovei, matoma, jog atsakovo buvimo ieÅ¡kovės direktoriumi laikotarpiu FLS SIA teikė ieÅ¡kovei buhalterinės apskaitos ir finansų valdymo paslaugas. Å ioms paslaugoms teikti buvo pasitelkta Lietuvos įmonė UAB „Rimess“ pagal 2010 m. lapkričio 12 d. apskaitos paslaugų sutartį. Taip pat iÅ¡ teismui pateiktų ieÅ¡kovės priskaitymų–iÅ¡skaitymų žiniaraščių matyti, jog ieÅ¡kovės apskaitÄ tvarkė UAB „G. T. Rimess“ darbuotoja K.

M.. Be to, teismui iÅ¡ 2011 m. gegužės 2 d. laiÅ¡ko matyti, jog ieÅ¡kovės finansinę atskaitomybę pateikė Greta Vetriakaitė, kuri taip pat yra UAB „G. T. Rimess“ darbuotoja. Taigi visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi FLS SIA bei UAB „G. T. Rimess“, o ne atsakovo, todėl Å¡iems perdavus buhalterinės apskaitos dokumentus ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovės bankroto administratorius turėjo galimybę susipažinti su dokumentais, pagrindžiančiais atsakovo darbo užmokesčio apmokėjimÄ , taip pat iÅ¡laidų atlyginimÄ pagal avansinę apyskaitÄ .

Dėl to, kad buhalterinės apskaitos vedimas buvo perduotas nurodytoms įmonėms, atsakovas neturėjo galimybės pats atlikti mokėjimų ir Å¡io darbo užmokestis bei iÅ¡laidos pagal avansinę apyskaitÄ buvo apmokamos tik juos patvirtinus buhalterinę apskaitÄ vykdančioms įmonėms. Atsiliepimu į atsakovo K. K. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ praÅ¡o atmesti atsakovo K. K. apeliacinį skundÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Apeliantas jau parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose patvirtino aplinkybę, kad buvo UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ vadovu ne tik de jure, bet ir de facto.

Argumentai ir įrodymai, patvirtinantys, kad de facto vadove buvo bendrovės vienintelio akcininko valdybos narė I. P., byloje pateikti tik 2017 m. kovo 13 d., t. y. pačioje bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigoje. Dėl tokio apelianto pozicijos nenuoseklumo ir gynybinės pozicijos pakeitimo pačioje proceso pabaigoje, apelianto teiginiai apie de facto vadovÄ vertintini kritiÅ¡kai ir laikytini nepagrįstais. Be to, atsakovas byloje neįrodė, kad kiti asmenys, o ne atsakovas, bÅ«tų sistemingai ir nuolat veikę kaip UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ faktiniai vadovai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis visomis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įrodymų visuma, sprendė, kad bÅ«tent atsakovas privalo atsakyti kaip buvęs ieÅ¡kovės vadovas. Apelianto nurodyti atskiri dokumentai ar paaiÅ¡kinimai, kurių nepagrindžia įrodymai, nesudaro pagrindo bylos aplinkybių visumos vertinti prieÅ¡ingai. Apelianto skunde iÅ¡vardinti dokumentai (sÄ skaitos už apskaitos ir kitas paslaugas, 2010 m. lapkričio 12 d. apskaitos paslaugų sutartis, 2011 m. gruodžio – 2012 m. gegužės mėn. priskaitymų–iÅ¡skaitymų žiniaraščiai ir 2011 m. gegužės 2 d. laiÅ¡kas) įrodo tik tai, kad įmonės SIA FLS ir UAB „G.

T. Rimess“ teikė buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „Baltijas aviacijas sistemas“, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, kad šios įmonės ar jų įgalioti darbuotojai/atstovai buvo faktiniai UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ valdymo organai. Taip pat turėtų būti vertinamas žmogiškųjų išteklių valdymo paslaugų teikimas – įmonės vadovas turi teisę pasitelkti personalo valdymo, darbuotojų paieškos paslaugas teikiančias įmones, tačiau tai nereiškia vadovo pareigų perleidimo.

Be to, aplinkybė, kad 2010 m. lapkričio 12 d. apskaitos paslaugų sutartis sudaryta ne UAB „Baltijas aviacijas sistemas“, o SIA FLS vardu, apelianto teiginių taip pat nepatvirtina, kadangi galimybę sudaryti sutartis trečiojo asmens naudai numatyta CK 6.191 straipsnyje.Nors apeliantas teigia, kad I. P. buvo faktine ieÅ¡kovės vadove, tačiau bylos medžiaga neįrodo, kad I. P. sistemingai ir nuolat priėmė sprendimus dėl bendrovės valdymo, einamųjų veiklos klausimų. BÅ«tent atsakovo buvimÄ faktiniu bendrovės vadovu patvirtina byloje esantys įrodymai: atsakovo paaiÅ¡kinimai procesiniuose dokumentuose; vieÅ¡i Juridinių asmenų registro, VSDFV duomenys apie bendrovės vadovÄ ;

Civilinės aviacijos administracijos 2013 m. spalio 24 d. raštas, atsakovo pateikta bendrovės akcininko SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ Latvijos Respublikos įmonių registro pažyma, AB SEB banko pažyma, atsakovo elektroninis susirašinėjimas. Būtent atsakovas veikė kaip faktinis ieškovės vadovas, nes sprendė einamuosius bendrovės veiklos klausimus, su trečiaisiais asmenimis derino bendrovės išlaidų, patalpų nuomos ir kitus įmonės valdymo organų kompetencijai priskirtus klausimus.

Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, kai, esant paskirtam de jure vadovui, bendrovei vadovauja faktinis vadovas, įstatymuose nustatytų pareigų (tiek imperatyvių, tiek fiduciarinių) privalo laikytis abu įmonės vadovai. Taigi net ir aplinkybė, kad įmonei vadovauja faktinis vadovas, nepaÅ¡alina de jure valdymo organo atsakomybės – pastarasis per visÄ savo buvimÄ vadovu laikotarpį taip pat turi fiduciarinių pareigų įmonei, tarp jų lojalumo, sÄ Å¾iningumo, įpareigojimo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams.

Taigi pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, pagrįstai laikė atsakovÄ tinkama Å¡alimi procese ir asmeniu, kuris turi atsakyti už ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ , o aplinkybė dėl kito, nei atsakovas, vadovo nebuvo įrodyta.Å ioje byloje apeliantas neįrodė, kad bendrovės vadovo pareigas faktiÅ¡kai ėjo kitas asmuo, todėl vien tai, kad Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įvirtinta ir įmonės savininkų pareiga inicijuoti įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , nepateisina apelianto aplaidumo ir tinkamo pareigų nevykdymo bendrovės atžvilgiu.

Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylÄ pirmiausiai kyla vadovui, o ne akcininkui. Be to, tik ieÅ¡kovas pasirenka savo pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ ir Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė pasirinko padarytos žalos priteisimo reikalauti iÅ¡ vadovo, o ne solidariai iÅ¡ vadovo ir akcininkų, ar kitu bÅ«du, o atsakovas neįrodė, kad už padarytÄ Å¾alÄ bÅ«tų atsakingas tik akcininkas. Nors apeliantas teigia, kad akcininkas buvo pasyvus, kad jam neabejotinai buvo žinoma apie sunkiÄ UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ finansinę padėtį, tačiau tokį žinojimÄ Ä¯rodančių dokumentų byloje nėra (CPK 12, 178 str.).

Taigi apelianto argumentai apie kitų asmenų, taip pat ir akcininko atsakomybę, proporcingÄ jos paskirstymÄ yra nepagrįsti. Apeliantas taip pat kvestionuoja 6 331,72 Eur sumos (įsiskolinimo G. S.) priteisimÄ , teigdamas, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2193-160/2014 nustatyta, jog nuo 2011 m. spalio G. S. darbo sutartis faktiÅ¡kai nutrÅ«ko. Å ioje vietoje apeliantas nutyli svarbiÄ aplinkybę, kad jo nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nebuvo sprendžiama dėl G.

S. finansinio reikalavimo, todėl Å¡i nutartis neturi jokios prejudicinės galios Å¡ioje byloje. Tuo tarpu, galutinėje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2086/2014, kurioje tiesiogiai nagrinėti bendrovės skolos darbuotojui klausimai, pasisakyta, kad darbo užmokesčio skola G. S. naudai priteista bÅ«tent todėl, kad UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ atsisakius ketinimų vykdyti veiklÄ , kai darbuotojo funkcijų vykdymas įmonei tapo nereikalingas (o pats darbuotojas faktiÅ¡kai pradėjo dirbti kitur), darbdavys darbo sutarties nenutraukė, net ir susiklosčius faktinei prastovai jos neįformino, kas bÅ«tų lėmę mažesnius bendrovės įsipareigojimus ir atitinkamai – mažesnę žalÄ .

Taigi skundžiamame sprendime pagrįstai nustatyta, kad iÅ¡augusi skola VSDFV Vilniaus skyriui ir kitiems kreditoriams laikytina atsakovo padaryta žala. Apeliantas, nesutikdamas su teismo iÅ¡vadomis dėl priteistų 18 167,00 Eur nuostolių, nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas didžiausiÄ reikÅ¡mę suteikė darbų ieÅ¡kovei perdavimui, kuris turėjo bÅ«ti atliktas tinkamai ir laiku. Teismas Å¡iuo atveju pirmiausiai vertino, ar byloje įrodytas paslaugų teikimo faktas apskritai. Teismas pagrįstai sutiko su ieÅ¡kovės argumentu, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog pagal paslaugų teikimo sutartį UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ buvo suteiktos paslaugos, kad paslaugų teikimo sutarties galiojimo metu UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ buvo perduoti pagal paslaugų teikimo sutartį atlikti darbai, kad jie buvo priimti, teisingai pažymėjo, kad Å¡ie darbai nebuvo perduoti bankroto administratorei ir po bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Nesutiktina su apelianto pozicija, kad paslaugų teikimo sutartis numatė atlyginimÄ , nepriklausantį nuo paslaugų perdavimo ar konkrečių paslaugų suteikimo.

Toks aiÅ¡kinimas neatitinka bendrųjų sÄ Å¾iningumo, teisingumo principų, paslaugų teikimo sutarties nuostatų ir paslaugų sutarties esmės. Kaip pripažįsta pats apeliantas, paslaugų teikimo sutarties 2.1 punkte nustatytas atlygis už suteiktas paslaugas. Be to, sutarties 1.1-1.2 punktuose nustatyta, kad rangovas įsipareigoja teikti tokias paslaugas kaip verslo plano parengimas, ilgalaikio oro vystymo biudžeto parengimas. Paslaugų teikimo sutarties 4.6-4.7 punktai numato, kad rangovas privalo perleisti įmonei autoriaus turtines teises į bet kokį teikiant paslaugas savo sukurtÄ darbÄ , prekių ženklÄ ar dizainÄ .

Taigi paslaugų teikimo sutartimi atlyginimo gavimas susietas ir su baigtiniu rezultatu, kuris turėjo bÅ«ti perduotas bendrovei. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas ieÅ¡kovės vardu sudarė paslaugų teikimo sutartį su savo asmenine įmone, kuri sutarties sudarymo metu net neegzistavo (buvo įsteigta 2010 m. lapkričio 30 d., o tai leidžia teigti, kad paslaugų teikimo sutartis sudaryta atgaline data), iÅ¡mokėjo bendrovės lėšas pagal tokį sandorį ir nepateikė pakankamų duomenų apie realų paslaugų teikimÄ ir suteikimÄ , pagrįstai sprendė, kad atsakovas elgėsi prieÅ¡ingai bendrovės interesams, neveikė kaip rÅ«pestingas, apdairus ir protingas vadovas, todėl privalo atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ .Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo paslaugų pagal paslaugų teikimo sutartį suteikimo faktÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡minga tai, kokius darbus (ar segtuvus su dokumentais) bylos nagrinėjimo metu turi atsakovas, todėl antstolio protokolo pagrįstai nelaikė įrodančiu bylai svarbias aplinkybes. Byloje reikÅ¡minga tai, ar atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2011 m. gegužės 6 d. apmokėjo (inicijavo apmokėjimÄ ) trečiajam asmeniui už realiai UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ gautas paslaugas. Tačiau tokio paslaugų suteikimo fakto ir paslaugų (su)teikimo momento antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo.

Taigi, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, antstolis iš esmės konstatavo tai, kad atsakovas turi didelės apimties dokumentų, tačiau tai neįrodo šiai bylai reikšmingų aplinkybių.  Atsakovas nepagrįstai teigia, kad skundžiamas sprendimas turi įtakos byloje neįtraukto asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms. Atsakovo įmonės materialiosios teisės yra pernelyg teisiškai nutolusios nuo šios bylos dalyko. Kaip buvo paaiškinta ieškinyje, atsakovas, ieškovės vardu sudarydamas atlygintinį sandorį su savo paties įmone, kuri sandorio dienai net neegzistavo, pasinaudojo savo padėtimi bendrovėje ir turima informacija, tokiu būdu buvo nelojalus bendrovei, kuri dėl to prarado lėšas.

BÅ«tent Å¡ių aplinkybių pagrindu ieÅ¡kovas grindė ieÅ¡kinį, todėl teismas byloje vertino atsakovo, kaip ieÅ¡kovės vadovo, veiksmus, jų atitikimÄ CK 2.87 straipsnyje nustatytoms pareigoms. Vien tai, kad atsakovo veiksmais ir sprendimais padaryta žala susijusi su jo asmenine įmone, nesudarė pakankamo pagrindo jÄ Ä¯traukti į Å¡iÄ konkrečiÄ bylÄ . Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, niekaip nepasisakė ir nesprendė dėl įmonės „K. K. K.“ teisių ir pareigų, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra nepagrįstas.Atsakovas nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistos jo įrodinėjimo teisės, teismui atsisakius kviesti liudyti I.

P., kuri buvo de facto vadove bei turėjo faktinę sprendžiamÄ jÄ galiÄ valdant ieÅ¡kovės verslÄ , todėl jos dalyvavimas liudytoja neva buvo privalomas. Atsakovas argumentus apie de facto vadovę byloje suformulavo ir teismui iÅ¡dėstė tik 2017 m. kovo 13 d., t. y. pačioje bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigoje. Be to, atsakovas neįrodė pakankamo liudytojos ryÅ¡io su byla. Nors skunde teigiama, kad I. P. turėjo faktinę sprendžiamÄ jÄ galiÄ valdant ieÅ¡kovės verslÄ , tačiau byloje tai neįrodyta.

Be to, atsižvelgiant į tai, jog atsakomybė už tinkamÄ bendrovės valdymÄ pirmiausiai tenka vadovui, o ne akcininkui, į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog I. P. bÅ«tų ribojusi, kliudžiusi atsakovui vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas valdymo organų pareigas, teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo minėtÄ asmenį kviesti liudyti, Å¡is atsisakymas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, buvo motyvuotas argumentais, iÅ¡dėstytais teismo posėdžio metu. Teismas pagrįstai 2016 m. gegužės 31 d. atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ prijungti daiktinius įrodymus.

Teismas pagrįstai atsisakė dokumentus prijungti prie bylos, nes jie neatitiko CPK 198, 204 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Apeliantas nepagrįstai kelia klausimÄ dėl bankroto administratorės įgaliojimų trÅ«kumo, motyvuodamas, kad 2000-05-29 Europos SÄ jungos Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ (toliau – Reglamentas dėl bankroto bylų) netaikomas Danijoje. Pirma, atstovavimo klausimus nustato nacionalinė teisė ir Å¡ioje byloje teisėtas BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ atstovas yra bankroto administratorė, kurios statusas bei įgaliojimai veikti administruojamos įmonės vardu nepriklauso nuo kitos ginčo Å¡alies statuso ar pilietybės. Antra, atsakovas iÅ¡ esmės kelia abejones dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos, kadangi atsakovas yra Danijos Karalystės pilietis.

Tačiau tai, kad Reglamentas dėl bankroto bylų netaikomas Danijai, savaime nesuponuoja, kad ieškinys negalėjo būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teisme. Kaip ieškovė nurodė dublike, ieškinys pareikštas tinkamam teismui, net ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra Danijos pilietis. Atsakovas vadovavo UAB „Baltijas aviacijas sistemas“, veikusiai Lietuvos Respublikoje, UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ žala, kurios atsiradimas grindžiamas civilinės teisės nustatytų pareigų pažeidimu, padaryta jos buveinės valstybėje, išimtinai susijusi su Lietuvos Respublikos teritorija ir asmenimis.

Taigi byla pagal BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ ieÅ¡kinį atsakovui yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, nepriklausomai nuo UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ statuso ir atstovo. Trečia, iÅ¡kėlus UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto bylÄ , BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ reiÅ¡kiamų ieÅ¡kinių teismingumÄ nulemia imperatyvios specialiojo įstatymo – Ä®BÄ® nuostatos (Ä®BÄ® 1 str. 3 d., 14 str. 3 d.), pagal kurias visi ieÅ¡kiniai pagal bankrutuojančios bendrovės reikalavimus reiÅ¡kiami pagal bendrovės buveinę.

Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosDėl apeliacinio proceso paskirties ir bylos nagrinėjimo ribųLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų iÅ¡taisymas (lot. revisio prioris instantiae) (CPK 312, 314, 320 str.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai aiÅ¡kino bei taikė jas reglamentuojančias materialiosios teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2012; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017; kt.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinių skundų ribų.Dėl naujų įrodymų pateikimo, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarkaSiekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.).

Tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡liko vėliau. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡ias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

Taigi papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimÄ inicijuoja bylos Å¡alis (CPK 314 st.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-494-684/2016).Apeliantas K. K. kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad jie sudaryti 2010–2011 metais. Atsižvelgdama į ribotÄ apeliacijos modelį ir naujų įrodymų pateikimÄ ribojimÄ , teisėjų kolegija tiria ir vertina, ar Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai buvo teikti pirmosios instancijos teismui, jei taip, kaip buvo iÅ¡spręstas jų priėmimo klausimas.Apelianto K.

K. teigimu, minėti raÅ¡ytiniai įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes ieÅ¡kovė BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ tik apeliaciniame skunde nurodė, kad apeliantas neiÅ¡saugojo ir neperdavė bankroto administratorei buhalterinių dokumentų, kurie patvirtintų, jog atsakovas patyrė tiek iÅ¡laidų, kiek jam buvo pervesta ir kad Å¡ias iÅ¡laidas buvo patyręs bendrovės naudai bei interesai. Todėl, siekdamas paneigti Å¡iuos argumentus, atsakovas tik apeliacinės instancijos teisme ir tik po ieÅ¡kovės pateikto apeliacinio skundo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ teikia įrodymus, kurie, anot atsakovo, pagrindžia atsakovo patirtas iÅ¡laidas ieÅ¡kovės naudai ir interesais.IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė dar ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos esančių lėšų persivedė sau (savo įmonei) 24 622,15 Eur, dėl to negalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais ir taip padarė ieÅ¡kovei ir jos kreditoriams Å¡io dydžio žalÄ (žr.

Å¡ios nutarties 2 ir 3 punktÄ ). Atsakovo teigimu, jis (jo įmonė) Å¡iÄ pinigų sumÄ gavo pagrįstai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu atsakovui buvo žinoma, jog ieÅ¡kinys, be kita ko, grindžiamas ir iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos 24 622,15 Eur, tarp jų ir atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ minimų 6 455,15 Eur, iÅ¡mokėjimo atsakovui (jo įmonei) nepagrįstumu, todėl atsakovas, atsikirsdamas į ieÅ¡kinio reikalavimus, turėjo teisę ir galimybę pateikti raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius jo pozicijÄ (CPK 42 str. 1 d., 198 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad aplinkybę, jog lėšų dalį iÅ¡ 24 622,15 Eur, jis gavo kaip darbo užmokestį ir kaip iÅ¡laidų, patirtų įmonės naudai, kompensavimÄ , atsakovas nurodė pirmosios instancijos teismui 2017 m. vasario 8 d. pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo pareigÄ pateikti savo atsikirtimus patvirtinančius įrodymus pirmosios instancijos teismui (CPK 12, 13, 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad atsakovo kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl juos pateikus apeliacinės instancijos teisme atsisakytina priimti.

PrieÅ¡ingu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principai (CPK 7 str.), taip pat proceso teisės normos, reglamentuojančios naujų įrodymų priėmimÄ apeliacinės instancijos teisme, jų priėmimas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas.Dėl daiktinių įrodymų priėmimoAtsakovas 2018 m. vasario 21 d. praÅ¡yme taip pat praÅ¡o priimti į bylÄ â€žK.

K. K.“ du dokumentų segtuvus, kaip daiktinį įrodymÄ apie „K. K. K.“ paslaugų suteikimo faktÄ , kuriuos pateiktų žodiniame teismo posėdyje. Kaip minėta, naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡liko vėliau.IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovas 2016 m. sausio 11 d. pateikė minimus dokumentų segtuvus pirmosios instancijos teismui, kuriuos teisėjo rezoliucija atsisakyta priimti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jie, kaip daiktiniai įrodymai, neatitinka CPK 204 straipsnio reikalavimų, o kaip rašytiniai įrodymai – CPK 198 straipsnio 2 dalies nuostatų. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka.CPK 204 straipsnyje nustatyta, kad daiktiniai įrodymai – tai daiktai, kurie savo ypatingomis savybėmis arba pačiu savo buvimu gali būti priemonė turinčios bylai reikšmės aplinkybėms nustatyti. Nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas prijungti prie bylos du dokumentų segtuvus, nurodė, kad jie turėtų įrodyti „K.

K. K.“ paslaugų suteikimo faktÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, vien segtuvų su dokumentais buvimas neturi įrodomosios reikÅ¡mės, jie negali patvirtinti arba paneigti bylai reikÅ¡mingai aplinkybių. Nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti reikÅ¡mingas jų turinys, t. y. kas juose paraÅ¡yta (CPK 197 str. 1 d.), tačiau atsakovas praÅ¡yme pripažįsta, kad jie nebuvo ir nėra iÅ¡versti į valstybinę lietuvių kalbÄ . Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jie neatitinka CPK 198 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos pagrįstai atsisakė priimti.

Be to, minėtieji du dokumentų segtuvai apeliacinės instancijos teismui nepateikti, juos atsakovas žada pateikti tik žodinio bylos apeliacinės instancijos teismo posėdyje nagrinėjimo atveju. Atsakovo prašymas apžiūrėti dokumentų segtuvus apeliacinės instancijos teismo žodiniame posėdyje, kuris pateiktas po apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos pateikimo, prieš pat teismo posėdį (prašymas pateiktas 2018 m. vasario 21 d., o apeliacinės instancijos teismo posėdis įvyko 2018 m. vasario 27 d.), teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka CPK 7 straipsnyje nustatyto proceso koncentracijos principo.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija netenkina atsakovo praÅ¡ymo priimti į bylÄ â€žK. K. K.“ du dokumentų segtuvus.Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausosPagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), tačiau gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str). Atsakovas 2018 m. vasario 21 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktame praÅ¡yme nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė atsakovo argumentų dėl buvusios UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ faktinės vadovės, netinkamai ir neiÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylos aplinkybes, todėl neteisingai jas nustatė, neatskleidė bylos esmės. Kadangi pirmosios instancijos teismas, anot atsakovo, nepagrįstai netenkino atsakovo praÅ¡ymÄ Ä¯ bylÄ priimti du dokumentų segtuvus, apklausti liudytojus I.

P. ir B. M. F., tai atsakovas teikia šį praÅ¡ymÄ apeliacinės instancijos teismui ir bylÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka.Teisėjų kolegija pažymi, kad raÅ¡ytiniai įrodymai vertinami kaip aiÅ¡kesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. RaÅ¡ytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, iÅ¡saugojimo, atkÅ«rimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti, suprasti ar kitaip įsisavinti tam tikras aplinkybes, jas visa apimtimi detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiÅ¡kraipant).

Liudytojo parodymams neiÅ¡vengiamai daro įtakÄ laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali bÅ«ti užmirÅ¡tos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiÅ«ris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali bÅ«ti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindÄ sudaro fizinių asmenų aiÅ¡kinimai (Å¡alių, trečiųjų asmenų aiÅ¡kinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.).

Dėl Å¡ių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobÅ«džio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo praÅ¡ymo priimti į bylÄ du dokumentų segtuvus, o apklausti liudytojus bÅ«tinybės nėra, nes ginčas sprendžiamas remiantis raÅ¡ytiniais bylos įrodymais, kurie gali bÅ«ti iÅ¡tirti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija nenustatė, kaip žodinis bylos nagrinėjimas apeliaciniame teisme padės geriau atskleisti Å¡ios bylos esmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat į apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų iÅ¡samumÄ , sprendžia, kad poreikio nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nėra. Dėl įmonės vadovo atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl pareigos inicijuoti įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ nevykdymoPagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį (2002 m. lapkričio 19 d.

įstatymo Nr. IX-1200 redakcija), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalį (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija), įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimÄ . Ä®monės vadovas privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.).

Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams.

Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis, nes dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas, negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtÄ Å¾alÄ (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, ir dėl to kreiptis į teismÄ dėl įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau vertinant Å¡ios teisinės pareigos atsiradimo momentÄ taikytina Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apibrėžtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).

Nagrinėjamoje byloje įstatymo nustatyta sÄ lyga teisinei pareigai kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsirasti buvo bendrovės nemokumo fakto atsiradimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 30 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto bylÄ , remdamasis 2010 m. balanso duomenimis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas iki 2012 m. vasario 22 d. (tuomet atsakovas atsistatydino iÅ¡ vadovo pareigų) nevykdė savo, kaip vadovo, pareigos ir laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nors faktiÅ¡kai įmonė nuo 2011 m. lapkričio mėn. jau buvo nemoki, nevykdė veiklos, nemokėjo darbuotojams darbo užmokesčio.

PareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelti bendrovei bankroto bylÄ pateikė kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytus faktus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, nevykdydamas pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nemokiai bendrovei, atliko neteisėtus veiksmus.Atsakovas K. K. apeliaciniame skunde teigia, kad atsakomybė už bankroto bylos ieÅ¡kovei neinicijavimÄ turi bÅ«ti proporcingai paskirstyta tarp atsakingų, kaltų asmenų, t. y., pasak jo, de facto ieÅ¡kovės vadovės I.

P. ir ieÅ¡kovės akcininko SIA „Baltijas aviacijas sistemas“. Nesutiktina su atsakovo K. K. argumentu, kad ieÅ¡kovės akcininkui SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ kilo pareiga inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ieÅ¡kovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga sužinoti apie nemokumÄ vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitÄ , stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 14 str. 2 d., 21 str., ABÄ® 37 str. 12 d. 2 p.) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti.

Tokių pareigų akcininkai neturi. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylÄ visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę bÅ«klę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įmonė faktiÅ¡kai buvo nemoki nuo 2011 m. lapkričio mėn., nevykdė veiklos, nemokėjo darbuotojams darbo užmokesčio, todėl vadovas, žinodamas apie įmonės finansinę bÅ«klę, darbuotojams darbo užmokesčio nemokėjimo, veiklos nevykdymo faktus, o ne akcininkas, turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Nors apeliantas teigė, kad jis organizavo neeilinius visuotinius akcininkų susirinkimus, tačiau taip pat nurodė, kad jis juos organizavo dėl jo atstatydinimo iÅ¡ direktoriaus pareigų, o ne dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei inicijavimo.

Nors apeliantas teigė, kad ieÅ¡kovės finansinė padėtis akcininkui buvo žinoma, tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad, visų pirma, Å¡i aplinkybė nėra pagrįsta patikimais įrodymais, o antra, ji nepaneigia vadovo pareigos atitinkamai veikti, jei bendrovė turi mokumo sunkumų. Akcininkų sužinojimo apie nemokumÄ momento susiejimas su eilinio kasmetinio akcininkų susirinkimo diena bÅ«tų tinkamas, jei susirinkimas bÅ«tų tinkamai suÅ¡auktas ir įvykęs, o visi akcininkai bÅ«tų įgiję galimybę žinoti apie įmonės nemokumo bÅ«klę.

Tačiau nėra pagrindo teigti, kad neįvykus akcininkų susirinkimui visi akcininkai privalo žinoti apie įmonės finansinę situacijÄ , nes toks aiÅ¡kinimas nepagrįstas nei įstatymo, nei įmonių teisės doktrinos nuostatomis. Dėl to aiÅ¡kinant akcininko pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentÄ , darytinas skirtumas tarp situacijos, kai akcininkas faktiÅ¡kai žino apie finansinę bendrovės padėtį, nes dalyvauja įmonės veikloje (ar dėl kitų priežasčių) arba turi žinoti, nes buvo suÅ¡auktas akcininkų susirinkimas ir jis sužinojo (turėjo sužinoti) apie Å¡iÄ aplinkybę, ir situacijos, kai akcininkas objektyviai nežino ir neturi žinoti.

Nenustačius, kad akcininkas faktiÅ¡kai žinojo apie įmonės nemokumÄ , nėra pagrindo nustatyti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).Nagrinėjamu atveju nors atsakovas siekė neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, tačiau jis iki vadovo atsistatydinimo neįvyko. Å iuo aspektu pažymėtina, kad visuotinis akcininkų susirinkimas akcininkams yra reikÅ¡mingas, inter alia (be kita ko), kaip dalyvavimo valdant bendrovę bÅ«das – balsuojant dėl susirinkimui pateiktų klausimų, taip pat kaip bÅ«das gauti informacijÄ apie bendrovės veiklos rezultatus.

Susirinkimo nesuÅ¡aukimas per įstatyme nustatytÄ terminÄ pažeidžia akcininkų teises, tačiau jie turi teisę spręsti ar jiems Å¡ias teises imtis įgyvendinti inicijuojant susirinkimo suÅ¡aukimÄ . Visuotinio akcininkų susirinkimo nesuÅ¡aukimas reiÅ¡kia sužinojimÄ apie pirmiau nurodytų akcininkų teisių pažeidimÄ , tačiau praÅ¡ymas visuotinį akcininkų susirinkimÄ suÅ¡aukti, net jei jo siekia vadovas, nepavirsta akcininko pareiga, juolab, neteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad akcininkui per se (savaime) turėjo bÅ«ti žinoma apie įmonės faktinį nemokumÄ .

Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad apie įmonės nemokumÄ ieÅ¡kovės akcininkui SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ turėjo bÅ«ti žinoma per faktinę įmonės vadovę I. P.. Apeliantas nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime visiÅ¡kai neįvertino 2017 m. kovo 13 d. į bylÄ atsakovo pateiktų ir 2017 m. kovo 15 d. teismo posėdyje priimtų įrodymų, todėl apelianto manymu, teismas neatskleidė bylos esmės ir buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas buvo vadovas tik de jure, o I.

P. de facto, prieÅ¡tarauja apelianto procesiniams dokumentams, teiktiems pirmosios instancijos teismui. 2015 m. lapkričio 16 d. atsiliepime (t. 1, b. l. 170-177) apraÅ¡ant atsakovo santykį su ieÅ¡kove, apie atsakovÄ nuosekliai pasisakoma kaip apie ieÅ¡kovės direktorių, svarstoma dėl jo, kaip vadovo, atliktų funkcijų. Atsiliepimo į ieÅ¡kinį dalyje dėl sudarytos paslaugų sutarties teigiama: „Pažyme?tina, kad Atsakovas viena vertus bu?damas Bendrove?s direktoriumi, o, kita vertus, dar ir teikdamas Bendrovei paslaugas kaip aviacijos ekspertas pagal Paslaugu? sutarti? atliko visis?kai skirtingas funkcijas, kurios negali bu?ti sutapatinamos. <...> Apibendrinant, Atsakovas kaip direktorius atliko i?mone?s vadovo funkcijas is?vardintas ABI? bei kitas funkcijas priskirtinas i?mone?s vadovui“.

Triplike atsakovas taip pat nurodo: „Tame pradiniame i?mone?s ku?rimosi etape direktorius savo darbines funkcijas atliko is? esme?s tik kaip darbdavio atstovas santykiuose su valdžios i?staigomis – „Sodra“, VMI ir pan.“. Taigi parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose apeliantas iÅ¡ esmės patvirtino aplinkybę, kad buvo ieÅ¡kovės vadovu ne tik de jure, bet ir de facto (CPK 185 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde vardijami dokumentai (sÄ skaitos už apskaitos ir kitas paslaugas, 2010 m. lapkričio 12 d. apskaitos paslaugų sutartis, 2011 m. gruodžio mėn. – 2012 m. gegužės mėn. priskaitymų–iÅ¡skaitymų žiniaraščiai ir 2011 m. gegužės 2 d. laiÅ¡kas, t. 4, b. l. 159–194, t. 5, b. l. 75-194) įrodo, kad įmonės SIA FLS ir UAB „G.

T. Rimess“ teikė buhalterinės apskaitos, žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių valdymo paslaugas bendrovei, tačiau Å¡ie dokumentai nepaneigia VÄ® Registrų centre esančios informacijos, kad UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ vadovas buvo K. K.. Atsakovo buvimÄ faktiniu UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ vadovu patvirtina Å¡ie byloje esantys įrodymai: minėti atsakovo paaiÅ¡kinimai procesiniuose dokumentuose (CPK 186 str.); vieÅ¡i Juridinių asmenų registro, VSDFV duomenys apie UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ vadovÄ (CPK 197 str. 2 d.);

Civilinės aviacijos administracijos 2013 m. spalio 24 d. raštas, iš kurio matyti, kad šiai institucijai K. K., kaip vadovas, buvo deklaravęs UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ atstovus (t. 1, b. l. 159); atsakovo pateikta UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ akcininko SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ Latvijos Respublikos įmonių registro pažyma (t. 4, b. l. 83-84), iš kurios matyti, kad I. P. nuo 2010 m. kovo 24 d. neturėjo įgaliojimų veikti akcininko vardu atskirai nuo kitų valdybos narių;

AB SEB banko pažyma, kad nuo 2010 m. spalio 6 d. iki 2013 m. sausio 30 d. tik atsakovas turėjo paraÅ¡o teisę ieÅ¡kovės vardu atlikti banko operacijas internetu (t. 4, b. l. 109); atsakovo elektroninis susiraÅ¡inėjimas (t. 4, b. l. 172-173), iÅ¡ kurio matyti, kad I. P. klausia atsakovo, kiek lėšų reikės UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ internetinio puslapio kÅ«rimui, veiklai, įskaitant algas, atsakovas informuoja apie įmonės persikėlimo į biurÄ detales. UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ biuro patalpas nuomojusios įmonės atstovė bÅ«tent atsakovo klausia dėl neapmokėtų sÄ skaitų už nuomÄ ir susitikimo laiko (t. 4, b. l. 181) (CPK 197 str. 1 d.).

Be to, atsakovas neneigia, kad jis, veikdamas ieškovės vardu, o ne I. P., su įmone „K. K. K.“ sudarė 2010 m. rugsėjo 1 d., dar net nesant įsteigtai minėtai įmonei, valdymo paslaugų sutartį. Taigi iš įrodymų visumos matyti, kad atsakovas veikė ne tik kaip juridinis, bet ir kaip faktinis UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ vadovas, nes sprendė einamuosius bendrovės veiklos klausimus, su trečiaisiais asmenimis derino UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ išlaidų, patalpų nuomos ir kitus įmonės valdymo organų kompetencijai priskirtus klausimus, sudarė paslaugų teikimo sutartį (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas neįrodė teiginių, jog I. P. veikė kaip faktinė ieÅ¡kovės vadovė. Atsakovui buvus tiek de facto, tiek de jure ieÅ¡kovės vadovu, turėjo bÅ«ti (buvo) žinoma ieÅ¡kovės finansinė padėtis, todėl 2011 m. lapkričio mėn. jis turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovės akcininkui SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ apie faktinį UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ nemokumÄ tapo žinoma anksčiau už jos vadovÄ atsakovÄ K.

K.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visetÄ , teisėjų kolegija atsakovo K. K. apeliacinio skundo argumentus, jog atsakomybė už bankroto bylos ieÅ¡kovei neinicijavimÄ turi bÅ«ti proporcingai paskirstyta tarp I. P. ir SIA „Baltijas aviacijas sistemas“, laiko nepagrįstais. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė atsakovui civilinę atsakomybę jam neįvykdžius pareigos pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ iÅ¡kėlimo Å¡iai įmonei tapus faktiÅ¡kai nemokiai.

Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryÅ¡io dėl pareigos inicijuoti įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ nevykdymoVertinant padarytos žalos dydį ir priežastinį ryšį turi bÅ«ti vertinama įmonės skolų apimtis, iÅ¡augusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala laikytina bendras iÅ¡augęs įmonės skolos dydis dėl atsakovo pareigos pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ iÅ¡kėlimo Å¡iai įmonei tapus faktiÅ¡kai nemokiai pažeidimo.

Apeliantui K. K. priskirtina tik ta žala, kuri susijusi teisiniu priežastiniu ryÅ¡iu su jo neteisėtais veiksmais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas dėl pareigos iÅ¡kelti bankroto bylÄ pažeidimo turi atlyginti 15 007,79 Eur dydžio ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatęs nemokumo datÄ (2011 m. lapkričio mėn.), remdamasis bylos duomenimis, konstatavo, kad atsirado naujos piniginės prievolės, susijusios su darbuotojų darbo santykiais – neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis V.

S. bei VSDFV įmokos už apdraustuosius. Atsakovui iÅ¡ pareigų atsistatydinus 2012 m. vasario 22 d., pirmosios instancijos teismas žalos dydį apskaičiavo pagal iÅ¡augusį skolos dydį atsakovo vadovavimo laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovui nutraukus darbo santykius, likusi patvirtinta finansinių reikalavimų suma, kuriÄ praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovė – 27 892,13 Eur – nėra susijusiu priežastiniu ryÅ¡iu su atsakovo veiksmų neteisėtumu. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 27 892,13 Eur dydžio skola, iÅ¡augusi jau po bendrovės vadovo atsistatydinimo, nėra susijusi teisiniu priežastiniu ryÅ¡iu su atsakovo, kaip vadovo, pareigų pažeidimu.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai nemokia tapo 2011 m. lapkričio mėn., atsakovas atsistatydino 2012 m. vasario 22 d., Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla.

Duomenų apie įmonės vadovÄ laikotarpiu nuo atsakovo atsistatydinimo iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ ieÅ¡kovei įsiteisėjimo byloje nėra, VÄ® Registrų centrui duomenų apie ieÅ¡kovės vadovÄ minėtu laikotarpiu nebuvo pateikti. Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas, kaip ieÅ¡kovės vadovas, registruotas nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki 2012 m. balandžio 11 d.IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų taip pat matyti, kad nuo 2011 m. lapkričio mėn. ieÅ¡kovė jau buvo faktiÅ¡kai nemoki, tačiau dar dirbo darbuotojai G.

S. bei V. L.. Su darbuotoju G. S. darbo sutartis buvo nutraukta tik 2013 m. kovo 7 d.; jÄ nutraukė BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto administratorė. Å iam darbuotojui nebuvo mokamas darbo užmokestis, nebuvo įforminta prastova, nors įmonė nevykdė veiklos, nebuvo mokamos įmokos į valstybinio socialinio draudimo biudžetÄ , dėl to didėjo ieÅ¡kovės skola. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovas iki pat santykių su juridiniu asmeniu pabaigos privalo tinkamai vykdyti visas savo pareigas bendrovei – veikti sÄ Å¾iningai, rÅ«pestingai, lojaliai bendrovės atžvilgiu, inter alia imtis visų priemonių, kad nutraukiant santykius su vadovaujama įmone nebÅ«tų prarastas jos turtas ir dokumentai, jie bÅ«tų perduoti bendrovės teisėtiems atstovams, o pati įmonė dėl santykių nutraukimo patirtų kuo mažiau nuostolių (jų iÅ¡ viso nepatirtų).

IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė tiesioginės veiklos taip ir nebuvo pradėjusi vykdyti, jos, kaip vežėjos sertifikavimo procedÅ«ros, vienintelį kartÄ pateikus paraiÅ¡kÄ , 2011 m. pavasarį oficialiai nebuvo pradėtos (t. 1, b. l. 159), 2011 metų lapkritį bendrovė ne tik tapo faktiÅ¡kai nemokia, bet ir neturėjo jokių lėšų atsiskaityti su darbuotojais, kitais kreditoriais. Atsakovas, pažeidęs pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2011 m. lapkričio mėn., atsistatydino iÅ¡ pareigų, neatsiskaitęs su darbuotojais, neįforminęs prastovos, neperdavęs bendrovės dokumentų ir nesikreipęs dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir tai, teisėjų kolegijos vertinimu, sukėlė žalÄ ieÅ¡kovei.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovas informavo vienintelį akcininkÄ SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ apie ieÅ¡kovės nemokumÄ , veiklos nevykdymÄ , apie reikalingumÄ nutraukti darbo santykius. Å ių aplinkybių kontekste aktualÅ«s kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad veikimo bendrovės interesais pareigos turinys priklauso nuo finansinės bendrovės padėties: įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės kasdieninės veiklos organizavimÄ (ABÄ® 37 str. 12 d. 1 p.), laikantis įstatymų ir bendrovės įstatų (ABÄ® 19 str. 8 d.), kad veikla atitiktų ne tik bendrovės ir jos akcininkų interesus, tačiau, įmonei susidÅ«rus su finansiniais sunkumais, nebÅ«tų neteisėtais veiksmais pažeidžiami ir kreditorių interesai.

Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad akcininkų ir kreditorių interesai ima konkuruoti, kai įmonei iškyla mokumo problemų, t. y. įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė.

Tai lemia, kad suprastėjus įmonės bÅ«klei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Ä®monės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribÄ , kreditorių interesai pradeda vyrauti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).Atsižvelgus į tai, kad nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, kai ieÅ¡kovė tapo nemoki, atsakovas privalėjo veikti ieÅ¡kovės ir jos kreditorių interesais, o ne savo asmeniniais ar akcininko interesais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, jei atsakovas bÅ«tų 2011 m. lapkričio mėn. kreipęsis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nebÅ«tų didėjusi skola valstybinio socialinio draudimo biudžetui ir darbuotojams. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad atsakovas atsistatydino iÅ¡ vadovo pareigų 2012 m. vasario 22 d., nepaneigia jo pareigos atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl to, kad atsakovas nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2011 m. lapkričio mėn. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei atsakovas bÅ«tų inicijavęs bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ 2011 m. lapkričio mėn. ar inicijavęs darbuotojų atleidimÄ , darbo sutartis su G.

S. bÅ«tų nutraukta anksčiau nei 2013 m. kovo 7 d. (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2086/2014, kurioje buvo sprendžiamas Å¡io darbuotojo finansinio reikalavimo dydžio klausimas), taip pat nebÅ«tų didėjusi skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Nagrinėjamu atveju darytina iÅ¡vada, kad už ieÅ¡kovės skolÄ , atsiradusiÄ dėl darbo užmokesčio G. S. bei valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjimo atsakingas vadovas K.

K.. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad žalos dydis apskaičiuotinas tik atsižvelgiant į skolos padidėjimÄ atsakovo vadovavimo laikotarpiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas konstatuoti teisinį priežastinį ryšį ir dėl 27 892,13 Eur žalos po atsakovo atsistatydinimo atsiradimo: jei atsakovas bÅ«tų tinkamai vykdęs savo, kaip vadovo pareigas, bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu, ieÅ¡kovės įsipareigojimai darbuotojui G.

S. ir VSDFV Vilniaus skyriui po 2012 m. vasario 22 d. nebÅ«tų padidėję. Dėl atsakovui ir atsakovo įmonei pervestų sumų priteisimo iÅ¡ vadovoÄ®statyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui bÅ«tinos sÄ lygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 str.). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimÄ ) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, turi bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. IeÅ¡kinio reikalavimas atlyginti žalÄ atsakovui K.

K., kaip buvusiam UAB ,,Baltijas aviacijas sistemas“ vadovui, buvo grindžiamas ir tuo, kad jis pažeidė vadovo pareigÄ iÅ¡imtinai veikti įmonės interesais, ir taip padarė žalÄ bendrovei. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas K. K., bÅ«damas įmonės vadovu aktualiu laikotarpiu, sau bei savo įmonei „K. K. K.“ iÅ¡ įmonės atsiskaitomosios sÄ skaitos nepagrįstai pervedė 24 622,15 Eur sumÄ . Atsakovas fakto, kad Å¡i suma buvo pervesta į jo asmeninę ar įmonės sÄ skaitÄ neginčija, tačiau nurodė, kad tai buvo padaryta turint teisėtÄ pagrindÄ : iÅ¡ minėtos sumos 18 167 Eur į įmonės „K.

K. K.“ sÄ skaitÄ buvo pervesti, nes Å¡i bendrovė ieÅ¡kovei teikė paslaugas, o 6 455,15 Eur buvo pervesti į atsakovo asmeninę sÄ skaita, nes atsakovas juos gavo kaip darbo užmokestį ir kaip iÅ¡laidų, patirtų ieÅ¡kovės naudai, kompensavimÄ . Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs bylos įrodymus, laikė, kad 18 167 Eur į įmonės „K. K. K.“ sÄ skaitÄ buvo pervesti nepagrįstai, o reikalavimÄ priteisti 6 455,15 Eur atmetė. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 18 167 Eur į įmonės „K.

K. K.“ sÄ skaitÄ buvo pervesti ieÅ¡kovės UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ ir „K. K. K.“ 2010 m. rugsėjo 1 d. valdymo paslaugų sutarties dėl valdymo ir konsultavimo paslaugų teikimo pagrindu. Å ios sutarties Å¡alys susitarė, kad „K. K. K.“ teiks Å¡ias paslaugas: verslo plano pateikimas, pasirengimo oro linijų eksploatacijai ir kasdienis valdymas, o užsakovas mokės 57 100 Lt mėnesinį atlyginimÄ , bei padengs kitas kompensuojamas sutartyje numatytas iÅ¡laidas. Nustatyta, kad 2011 m. gegužės 6 d.

į įmonės „K. K. K.“ sÄ skaitÄ pervesti 18 167 Eur.Atsakovas apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, jo nuomone, netinkamai įvertino byloje pateiktos sutarties turinį, antstolio konstatavimo protokolÄ , nepagrįstai nepriėmė atsakovo raÅ¡ytinių įrodymų, kurie bÅ«tų patvirtinę atsakovo argumentus dėl paslaugų suteikimo fakto. Atsakovo nuomone, byloje pateikti bei pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nepriimti įrodymai pagrindžia paslaugų suteikimo faktÄ , o paslaugų teikimo sutartyje nustatytas mėnesinis atlyginimas, nepriklausantis nuo paslaugų suteikimo, todėl, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo 18 167 Eur.Pirmiausia, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovo nurodytus raÅ¡ytinius įrodymus (žr.

Å¡ios nutarties 30 p.). Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 18 167 Eur iÅ¡ atsakovo, nes byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių įmonės „K. K. K.“ ieÅ¡kovei paslaugų suteikimo faktÄ . Byloje nustatyta, kad atsakovo įmonė „K. K. K.“ įkurta 2010 m. lapkričio 30 d., todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad toks juridinis asmuo neegzistavo 2010 m. rugsėjo 1 d. valdymo paslaugų sutarties sudarymo metu.

Dėl to nėra pagrindo teigti, kad minėta įmonė galėjo teikti kokias nors paslaugas ieÅ¡kovei iki jos įsteigimo. Be to, nesutiktina su atsakovo pozicija, kad paslaugų teikimo sutartis numatė atlyginimÄ , nepriklausantį nuo paslaugų perdavimo ar konkrečių paslaugų suteikimo. Toks aiÅ¡kinimas neatitinka bendrųjų sÄ Å¾iningumo, teisingumo principų, paslaugų teikimo sutarties nuostatų ir paslaugų sutarties esmės. Kaip pripažįsta pats apeliantas, paslaugų teikimo sutarties 2.1 punkte nustatytas atlygis už suteiktas paslaugas.

Be to, sutarties 1.1-1.2 punktuose nustatyta, kad rangovas įsipareigoja teikti tokias paslaugas kaip verslo plano parengimas, ilgalaikio oro vystymo biudžeto parengimas. Paslaugų teikimo sutarties 4.6-4.7 punktai numato, kad rangovas privalo perleisti įmonei autoriaus turtines teises į bet kokį teikiant paslaugas savo sukurtÄ darbÄ , prekių ženklÄ ar dizainÄ . Taigi paslaugų teikimo sutartimi atlyginimo gavimas susietas ir su baigtiniu rezultatu, kuris turėjo bÅ«ti perduotas bendrovei. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas ieÅ¡kovės vardu sudarė paslaugų teikimo sutartį su savo asmenine įmone, kuri sutarties sudarymo metu net neegzistavo, iÅ¡mokėjo bendrovės lėšas pagal tokį sandorį ir nepateikė pakankamų duomenų apie realų paslaugų teikimÄ ir suteikimÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad atsakovas elgėsi prieÅ¡ingai bendrovės interesams, neveikė kaip rÅ«pestingas, apdairus ir protingas vadovas, todėl turi atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, nei antstolio D. T. 2017 m. vasario 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nei pats paslaugų sutarties sudarymo faktas ar į bylÄ pateiktos nepasiraÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros, sudarytos atsakovo įmonės, nepatvirtinta paslaugų suteikimo fakto. Antstolio D. T. 2017 m. vasario 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad absoliuti didžioji dauguma dokumentų rengti anglų kalba, o mažoji dalis – viena iÅ¡ skandinavų kalbų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog antstolis turi reikiamÄ kvalifikacijÄ versti iÅ¡ anglų kalbos, apie suteiktÄ teisę atlikti vertėjo paslaugas.

Be to, tai, kad dalies dokumentų turinio antstolis nesuprato, pagrindžia, jog antstolis pripažino, jog nežino, kokia konkrečia kalba jie paraÅ¡yti. Teisėjų kolegijos vertinimu, antstolio apraÅ¡yti dokumentai, kurie sudaryti lietuvių kalba (protokole nurodyta, kad lietuvių kalba paraÅ¡ytas tik dokumentų turinys), nepagrindžia paslaugų suteikimo ieÅ¡kovei fakto. Å alys turi pareigÄ pateikti paaiÅ¡kinimus ir kitus rodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.

Å iuo atveju atsakovas Å¡ios pareigos neįgyvendino, teikė praÅ¡ymus priimti į bylÄ Ä¯rodymus, neatitinkančius įrodymams keliamų reikalavimų, teismui nurodžius Å¡ių įrodymų trÅ«kumus, jų netaisė, o teikė naujÄ praÅ¡ymÄ juos priimti. Byloje surinkti ir priimti įrodymai, sprendžiant paslaugų teikimo klausimÄ , pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡tirti bei įvertinti nepažeidžiant įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes vertino, kad pinigai „K.

K. K.“ perversti, o atsakovas neįrodė, kad Å¡i įmonė ieÅ¡kovei teikė paslaugas. Nėra duomenų, kad dokumentai apie paslaugų suteikimo faktÄ bÅ«tų perduoti ir ieÅ¡kovės bankroto administratorei. Atsižvelgiant į tai, kad nėra įrodymų apie paslaugų ieÅ¡kovei suteikimo faktÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pervedus atsakovo įmonei 18 167 Eur ieÅ¡kovės lėšų, atsakovas padarė Å¡io dydžio žalÄ . Pažymėtina, kad bendrovės vadovas, savo ar susijusių asmenų vardu sudaręs sandorius, kurie yra jo vadovaujamos bendrovės verslo sferoje, laikytinas pažeidusiu lojalumo pareigÄ , nes pasinaudojo bendrovės galimybėmis, jei nėra jo elgesio neteisėtumÄ paneigiančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018).

Nagrinėjamu atveju pinigų pervedimo atsakovo įmonei aplinkybė byloje nustatyta ir neginčijama, o apeliantas neįrodė, kad ieÅ¡kovės pinigų pervedimÄ savo įmonei „K. K. K.“ inicijavo teisėtai. Pervedus atsakovo įmonei „K. K. K.“ ieÅ¡kovės pinigus bei nepateikus nei bankroto administratorei, nei teismui įrodymų apie paslaugų suteikimo faktÄ yra pagrindas taikyti contra spoliatorem (prieÅ¡ pažeidėjÄ ) prezumpcijÄ , pagal kuriÄ , Å¡aliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti reikÅ¡mingus įrodymus, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai Å¡aliai faktus, kuriuos jie bÅ«tų patvirtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017; kt.).

Dėl to konstatuotina, jog bendrovės vadovas K. K., inicijuodamas savo įmonės „K. K. K.“ pateiktos ieÅ¡kovei sÄ skaitos apmokėjimÄ , nors neturėjo tam teisėto pagrindo (nesuteikus ieÅ¡kovei paslaugų), elgėsi ne ieÅ¡kovės interesais, nebuvo jai lojalus, elgėsi nesÄ Å¾iningai. Nepagrįstas ieÅ¡kovės lėšų pervedimas vertintinas kaip vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimas bendrovės atžvilgiu, t. y. konstatuotini K. K. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.). Pervedus ieÅ¡kovės pinigus įmonei „K.

K. K.“, ieÅ¡kovei buvo padaryta 18 167 Eur dydžio žala (CK 6.249 str.). Nustačius, kad atsakovas K. K. atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Apeliantas minėtos prezumpcijos nenuginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad bÅ«tent dėl atsakovo, kaip vadovo, netinkamo pareigų vykdymo, įstatymų nesilaikymo (CK 2.87 str. 1, 2 d., ABÄ® 19 str. 8 d., 37 str.) bendrovė patyrė žalÄ , konstatuotinas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsiradusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str.).

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę atsakovui K. K. ir priteisti 18 167 Eur jo veiksmais padarytÄ ieÅ¡kovei žalÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo K. K. deliktinės atsakomybės neeliminuoja atsakovo atsikirtimuose nurodytos aplinkybės, jog „K. K. K.“ įmonės lėšos, neįrodžius paslaugų suteikimo fakto, pervestos 2010 m. rugsėjo 1 d. valdymo paslaugų sutarties pagrindu. Kaip minėta, tarp Å¡alių kilo ginčas ir dėl iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos atsakovui į asmeninę sÄ skaitÄ pervestos 6 455,15 Eur sumos.

IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovas Å¡iÄ sumÄ gavo nepagrįstai, o atsakovas paaiÅ¡kino, kad Å¡i suma gauta kaip darbo užmokestis ir kaip iÅ¡laidų, patirtų įmonės naudai, kompensavimas (žr. Å¡ios nutarties 15.2-15.4, 17.5, 25, 62 p.).IÅ¡ byloje esančių įrodymų, t.y. iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų banko sÄ skaitos iÅ¡rašų, galima matyti, jog 6 445,15 Eur suma atsakovui buvo sumokėta nurodant, kad mokėjimai yra atliekami kaip darbo užmokestis bei iÅ¡laidų atlyginimas pagal avansinę apyskaitÄ .

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas atliko vadovo pareigas, todėl jam turėjo bÅ«ti mokamas darbo užmokestis, atlygintos kitos, su funkcijų vykdymu susijusios iÅ¡laidos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926, 186, 216 straipsniai). Dėl to ieÅ¡kovei, teigiant, kad 6 445,15 Eur suma buvo sumokėta ne kaip darbo užmokestis ar iÅ¡laidų atlyginimas (žr. Å¡ios nutarties 15.2 p.), kaip nurodyta banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡uose, o buvo sumokėta pagal paslaugų sutartį, kyla pareiga Å¡iuos argumentus pagrįsti (CPK 178 str.).

Nepateikus tokių įrodymų, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog 6 445,15 Eur suma buvo sumokėta 2010 m. rugsėjo 1 d. valdymo paslaugų sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ios ieÅ¡kinio dalies netenkino.CPK 256 straipsnyje nustatyta, kad priimdamas sprendimÄ , teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar ieÅ¡kinys yra tenkintas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje įrodymus, ieÅ¡kovės ir atsakovo argumentus, sprendė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 6 455,15 Eur lėšų priteisimo nepagrįstas, todėl turėjo pagrindÄ Å¡ios ieÅ¡kinio dalies netenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko jau atsiliepime į ieÅ¡kinį, nurodė, kad bÅ«tina atriboti direktoriaus pareigas nuo paslaugų, kurios buvo teikiamos atsakovo įmonės pagal paslaugų sutartį.

Dėl to laikytini nepagrįstais ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai (nutarties 15.2–15.3 p.), kad atsakovo pozicija, jog 6 455,15 Eur, sumokėti į atsakovo asmeninę sÄ skaitÄ 2011 m. gegužės 28 pavedimu ir 2011 m. liepos 8 d. pavedimu ne pagal valdymo paslaugų 2010 m. rugsėjo 1 d. sutartį, buvo siurprizinė.Dėl bankroto administratorės įgaliojimųAtsakovas apeliaciniame skunde, kvestionuodamas bankroto administratorės UAB „SBS Legale“, įgaliojimus atstovauti ieÅ¡kovei nagrinėjamoje byloje, teikia nuorodÄ Ä¯ 2000 m. gegužės 29 d.

Europos SÄ jungos Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ nuostatas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė bankroto administratorė UAB „SBS Legale“, siekdama ginti visų kreditorių interesus, imtis priemonių priteisti žalÄ , padarytÄ Ä¯monės vadovo ir rėmėsi specialiomis bankroto procedÅ«rai taikytinomis teisės normomis (Ä®BÄ® 11 str. 5 d. 14, 23 p.). Kadangi apeliantas yra Danijos pilietis, gyvenantis Danijoje, o pagal Å¡io Reglamento konstatuojamosios dalies 33 dalį Å¡i valstybė nedalyvavo jį priimant, tai minėtas reglamentas jai netaikytinas ir teismingumas nustatytinas pagal lex fori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-700/2013).

Pagal Lietuvoje galiojanti teisinį reguliavimÄ , iÅ¡kėlus ieÅ¡kovei bankroto bylÄ , bankroto administratoriaus įgaliojimus ir jo reiÅ¡kiamų ieÅ¡kinių teismingumÄ nulemia Ä®BÄ® nuostatos. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartimi, be kita ko, UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ iÅ¡kelta bankroto byla, Å¡ios įmonės bankroto administratore paskirta UAB „SBS Legale“ (t. 1, b. l. 129-130). Taigi bankroto administratorė UAB „SBS Legale“ turi įgaliojimus atstovauti ieÅ¡kovei, nėra nustatyta, kad ji paskirta pažeidžiant Ä®BÄ® nuostatas.

Kadangi bankrutuojančios įmonės buveinė yra Vilniuje, tai konstatuotina, kad ieÅ¡kinys pagrįstai nagrinėtas Vilniaus apygardos teisme (Ä®BÄ® 14 str. 3 d.). Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, atsakovo argumentai dėl administratoriaus įgaliojimų trÅ«kumų ir 2000 m. gegužės 29 d. Europos SÄ jungos Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ netaikymo, neturi teisinės reikÅ¡mės, nes ieÅ¡kovės bankroto administratorės įgaliojimų klausimui spręsti taikytina nacionalinė teisė.

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė UAB „SBS Legale“ ieškovei atstovauja teismo nutarties pagrindu, todėl atmestini apelianto argumentai, kad ieškinys, ieškovei atstovaujant UAB „SBS Legale“ negalėjo būti pateiktas atsakovui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Danijos karalystė.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimo vykdymo klausimai Danijoje nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kuriais keliamas šioje byloje priimto sprendimo (nutarties) priteistų pinigų išieškojimo iš atsakovo galimybių klausimas, nepasisakytina.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindųCPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o Å¡io draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iÅ¡ teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015; kt.). Dėl to aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokiÄ konkrečiai įtakÄ teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesÄ asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad byloje nėra įrodymų, jog Danijos įmonė „K.

K. K.“ suteikė paslaugas ieÅ¡kovei. Apeliantas K. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog tokios paslaugos ieÅ¡kovei nebuvo suteiktos, faktiÅ¡kai nusprendė ne tik dėl ieÅ¡kinyje nurodyto atsakovo, bet ir dėl Danijos įmonė „K. K. K.“ teisių ir pareigų ir taip pažeidė CPK 266 straipsnyje nustatytÄ draudimÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų teisių ir pareigų. Pažymėtina, kad ne bet koks asmens paminėjimas teismo sprendime ar teismo sprendimo įtaka neįtraukto asmens teisėms ir pareigoms sudaro pagrindÄ vertinti, kad dėl asmens teisių ir pareigų yra nuspręsta.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asmens nurodymas teismo sprendime kaip tam tikro santykio subjekto, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažintas absoliučiu pagrindu teismo sprendimui naikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama ir pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pasisakyta dėl apeliaciniame skunde nurodomos atsakovo įmonės „K.

K. K.“ teisių ir pareigų. IÅ¡ Å¡ios įmonės skundžiamu sprendimu nėra priteista pinigų suma, jai Å¡io teismo sprendimo pagrindu nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad atsakovas, kaip vadovas, pažeidė fiduciarines pareigas ieÅ¡kovės atžvilgiu, t. y. kad atsakovas, sudaręs paslaugų teikimo sutartį su dar neįsteigta įmone „K. K. K.“, taip pat inicijavęs ieÅ¡kovės pinigų Å¡iai įmonei pervedimÄ nepateikus įrodymų apie paslaugų suteikimÄ , padarė žalÄ Ä¯monei, t. y. iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos pinigų suma buvo pervesta nepagrįstai.

Dėl to yra pagrindas teigti, kad nuspręsta dėl atsakovo, o ne dėl jo įmonės, atsakomybės. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas nesukėlė atsakovo apeliaciniame skunde nurodytai Danijos įmonei „K. K. K.“ jokių teisių ir pareigų. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų, o pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas neturi įtakos minėto asmens teisinei padėčiai.

Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ (reikÅ¡ti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija, kad Danijos įmonė „K. K. K.“ jam priklauso nuo pat jos įsisteigimo momento, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas galėjo iÅ¡dėstyti Danijos įmonės „K.

K. K.“ pozicijÄ nagrinėjamu klausimu.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamas sprendimas turi bÅ«ti panaikintas absoliučiu negaliojimo pagrindu.Dėl procesinės bylos baigtiesAtsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimas keistinas padidinant priteistÄ vadovo veiksmais ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alos dydį ir nustatant, kad ieÅ¡kovei priteistinos žalos dydis yra 61 067,92 Eur. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymoCPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iÅ¡ naujo, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeitus ir padidinus priteistinÄ kompensacijÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (90 proc.), o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (10 proc.) (CPK 93 str. 2 d.). IÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 90 proc. žyminio mokesčio, nuo kurio ieÅ¡kovė buvo atleista, už ieÅ¡kinį dalis – 1 114,20 Eur (CPK 96 str. 1 d.). IeÅ¡kovė byloje patyrė 4 730,16 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai, vertimo iÅ¡laidoms apmokėti, o atsakovas patyrė 4 792,58 Eur tokių iÅ¡laidų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į parengtų procesinių dokumentų kiekį, jų pobÅ«dį, dalyvavimo teismo posėdžiuose laikÄ , atliktus teisinius veiksmus bei patirtas vertimo iÅ¡laidas, Å¡alių patirtas iÅ¡laidas pripažįsta pagrįstomis ir bÅ«tinomis. Dėl to iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistini 4 257,14 Eur, o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 479,26 Eur. Ä®skaičius mokėtinas sumas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 3 777,88 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų.Už apeliacinių skundų padavimÄ Å¡alys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistos, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.)Apie ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme duomenų nėra, todėl spręstinas klausimas tik dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo (CPK 98, 178 str.).Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , jo parengimui ir suraÅ¡ymui patirtos iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 302 str.).

Tenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies, proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistinos atsakovo patirtos iÅ¡laidos už atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ parengimÄ ir suraÅ¡ymÄ (CPK 93 str. 2 d., 302 str.). Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 800 Eur iÅ¡laidų. IeÅ¡kovės apeliacinio skundo ginčijama suma – 34 347,28 Eur, iÅ¡ jos tenkinta - 27 892,13 Eur. Taigi atmesta 19 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovei skirtų administravimo lėšų priteistina 152 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimo iÅ¡laidų.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimÄ ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijas aviacijas sistemas“ (į. k. 302528825) iÅ¡ atsakovo K.

K. (duomenys neskelbtini) 61 067,92 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis eurus 92 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. rugsėjo 12 d.) nuo priteistos 61 067,92 Eur sumos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijas aviacijas sistemas“ (į. k. 302528825) iÅ¡ atsakovo K. K. (duomenys neskelbtini) 3 777,88 Eur (tris tÅ«kstančius septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus 88 ct.) iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo K.

K. (duomenys neskelbtini) 1 114,20 Eur (tÅ«kstančio Å¡imto keturiolikos eurų 20 ct.) žyminio mokesčio (Å¡i suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660)“.Priteisti atsakovui K. K. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijas aviacijas sistemas“ (į. k. 302528825) administravimui skirtų lėšų 152 (Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt du) Eur atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimo ir suraÅ¡ymo iÅ¡laidų.

TeisėjaiGoda Ambrasaitė-Balynienė Artūras Driukas Konstantinas Gurinas