2025-12-10 Nr. AB-22341-3-61-3-00679-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2719-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00679-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.3; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. U. ir J. U. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Vilniaus paukštynas“ ir valstybės įmonė „Registrų centras“).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai J. U. ir A. U. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 48SK-5074-(14.48.111E.) (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjai taip pat prašė priteisti iš NŽT pareiškėjų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

2.1. Sprendimo pagrindu pareiškėjų valdomam žemės sklypui neteisėtai nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zona (toliau – ir Sanitarinės apsaugos zona (SAZ)). Pareiškėjų įsitikinimu, NŽT priimdama Sprendimą, nepagrįstai apribojo pareiškėjų nuosavybės teisę, nesilaikė aktualių teisės aktų nuostatų ir taip pažeidė pareiškėjų teisėtus interesus.

2.2. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir SŽNSĮ) 9 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu įregistruojamos tik jau nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Pareiškėjų turtui nustatyta sanitarinės apsaugos zona, šio skundo parengimo dienai, nėra nustatyta individualiu administraciniu aktu, todėl NŽT neturėjo teisinio pagrindo jos įregistruoti.

2.3. NŽT savo raštuose nurodė, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos įregistruojamos akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Vilniaus paukštynas“ (toliau – ir Bendrovė) prašymo pagrindu. Visgi, NŽT raštuose nurodomas SŽNSĮ IV skyrius turi būti vertinamas ir aiškinamas sistemiškai su bendrosiomis SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis. NŽT turėjo įvertinti ir pagrįsti, kokiu konkrečiu SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu dokumentu nustatyta ginčijama Sanitarinės apsaugos zona. Nesant Sanitarinės apsaugos zoną nustatančio dokumento ir (ar) individualaus administracinio akto, tokia Sanitarinės apsaugos zona negalėjo būti įregistruota skundžiamu NŽT Sprendimu. NŽT turi teisę įregistruoti tik tas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kurios yra tinkamai nustatytos SŽNSĮ 6 straipsnyje numatytų dokumentų pagrindu. Atitinkamai, NŽT Sprendimas, kuriuo pareiškėjų nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), įregistruota dar nenustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – Sanitarinės apsaugos zona, laikomas neteisėtu ir prieštaraujančiu aktualioms SŽNSĮ nuostatoms. Pareiškėjai pažymėjo, kad tokį vertinimą patvirtina Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Kadastro nuostatai), kurių 1341 punkto pagrindu, asmuo, suinteresuotas ūkinės veiklos, dėl kurios nustatytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vykdymu, kadastro tvarkytojui privalo, be kita ko, pateikti duomenis, patvirtinančius specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo faktą. Atitinkamai, suinteresuotam asmeniui tokių duomenų nepateikus, kadastro duomenys, tame tarpe specialiosios žemės naudojimo sąlygos, negali būti įregistruojamos.

2.4. Sprendimas prieštarauja iki SŽNSĮ galiojusiems teisės aktams. Iki SŽNSĮ galiojusių Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (toliau – ir Nutarimas), 65 punkte taip pat buvo numatytas gyvulininkystės, paukštininkystės (fermų) sanitarinės apsaugos dydis (1000 m). Nutarimo 2.2 punkte numatyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos tvirtinant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus. Iki ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos pareiškėjų valdomam Žemės sklypui nebuvo taikomi jokie apribojimai. Bendrovė savo veiklą vykdo jau nuo apytiksliai 1976 m., per pastaruosius 50 metų šios Bendrovės veikla niekaip neribojo aplinkinių žemės sklypų teisių ir teisėtų interesų. Aplinkinių žemės sklypų savininkams buvo išduodami statybą leidžiantys dokumentai, kurių pagrindu pastatyti gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, sukurta ir įrengta infrastruktūra, įsteigtos įmonės bei švietimo įstaigos.

2.5. Sanitarinės apsaugos zonos dydžiai teisės aktuose buvo analogiškai įtvirtinti jau prieš 30 metų, tačiau, viešojo administravimo subjektų vertinimu, tai nebuvo laikoma kliūtimi šioje zonoje vykdyti nekilnojamojo turto plėtrą. Aplinkybė, kad teisės akte yra numatytas sanitarinės apaugos zonos maksimalus dydis ir nustatymo tvarka, savaime nereiškia, kad sanitarinės apsaugos zona jau yra nustatyta, t. y. kad egzistuoja jos nustatymą sukuriantis juridinis faktas. Taigi, Sanitarinės apsaugos zonos nustatymui turėjo būti priimtas atskiras administracinis aktas, kuriame būtų apibrėžti ir įvertinti sanitarinės apsaugos zonos pagrindai, dydis, pasekmės ir tik po to ši apsaugos zona galėjo būti įregistruojama, tačiau tokio administracinio akto NŽT nėra pateikusi. Analogiško vertinimo laikėsi ir kasacinis teismas, vertindamas servituto nustatymo pagirdus, išaiškindamas kad: „teritorijų planavimo dokumentuose gali būti suprojektuojamas kelias servitutui nustatyti, tačiau servitutas nustatomas tik įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimu, o įstatymo nurodytais atvejais – administraciniu aktu“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019.) Cituojama kasacinio teismo praktika aktuali šiam ginčui kaip analogija, kad nuosavybės teisės apribojimas (ar tai būtų servitutas, ar specialioji žemės naudojimo sąlyga) gali būti nustatomas tik įgyvendinus teisės aktuose nustatytas procedūras ir jas įforminus atitinkamu administraciniu aktu. Šiuo atveju nei įsigaliojus SŽNSĮ, nei iki tol galiojant Nutarimui, Sanitarinės apsaugos zona nebuvo įforminta teisės aktuose nustatyta tvarka ir pagrindais, todėl negali būti laikoma nustatyta nei dabar, nei iki SŽNSĮ įsigaliojimo.

2.6. Sprendimu neatsižvelgta į tai, kad nėra įgyvendintos SŽNSĮ 6 straipsnio procedūros. SŽNSĮ 50 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad atsižvelgiant į planuojamą ir (ar) vykdomą ūkinę veiklą, nustatoma pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zona. SŽNSĮ 4 priede „Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su prie jų esančiais mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonų dydis“ nurodyta, kad sanitarinės apsaugos zonos dėl pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, dydis (plotis), kai pastatuose laikomų sutartinių gyvūnų (broilerių, vištų) skaičius viršija 300, yra lygus 1000 m. Visgi, tam, kad būtų nustatyta ginčijama Sanitarinės apsaugos zona, ūkine veikla suinteresuotas asmuo – Bendrovė, turėjo atlikti bent vieną iš šių procedūrų: inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų pakeitimą; atlikti poveikio aplinkai vertinimą; atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Kadangi Bendrovė neatliko privalomo poveikio aplinkai ir (ar) visuomenės sveikatai vertinimo ir nepateikė jokio kito specialiosios žemės naudojimo sąlygos – Sanitarinės apsaugos zonos nustatymo faktą patvirtinančio dokumento, Sanitarinės apsaugos zona negalėjo būti nustatyta SŽNSĮ 6 straipsnio tvarka ir vėliau įregistruota SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalies pagrindu.

2.7. Sprendimas pažeidžia pareiškėjų teisėtus lūkesčius laisvai disponuoti įgytu nekilnojamuoju turtu. Pareiškėjai, įgydami nuosavybės teisę į Žemės sklypą, turėjo teisėtą lūkestį laisvai disponuoti savo nuosavybės teise, t. y. vykdyti statybos darbus ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė savo veiklą pradėjo dar prieš 1976 m. ir per visą ši laiką (daugiau nei 50 metų) nebuvo taikytos jokios sanitarinės apsaugos zonos, kurios galėtų riboti aplinkinių žemės sklypų savininkų teises bei interesus, atitinkamai, pareiškėjai negalėjo žinoti apie jų turtui taikytinus apribojimus. SŽNSĮ 53 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškėjų Žemės sklypui nustačius sanitarinės apsaugos zoną, pareiškėjų Žemės sklype draudžiama vykdyti statybos darbus, keisti statinių paskirtį, ribojamas statinių rekonstravimas ir remontas. Dėl taikomų ribojimų pareiškėjų valdomas turtas praranda savo vertę ir negali būti objektyviai realizuojamas. Pareiškėjų vertinimu, Bendrovės privatus interesas vykdyti planuojamą veiklą nėra ir negali būti aukštesnis už pareiškėjų teisėtą lūkestį disponuoti priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

2.8. Valdydami savo turtą pareiškėjai, be kita ko, turi teisėtą lūkestį gyventi sveikatai saugioje aplinkoje. SŽNSĮ 51 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatant sanitarinės apsaugos zonas, ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša už sanitarinės apsaugos zonų ribų neturi viršyti ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai. Šios nuostatos pagrindu Sanitarinės apsaugos zonoje gali būti viršijama žmogaus sveikatai galimai kenksminga aplinkos tarša. Atitinkamai, Sanitarinės apsaugos zonos nustatymas gali turėti itin neigiamą poveikį pareiškėjų sveikatai, dėl ko tolimesnis gyvenimas jų valdomame turte taps nebeįmanomas. Negana to, SŽNSĮ įtvirtintas šių sąlygų nustatymo reguliavimas iš esmės grindžiamas principu, kad įstatyme nurodyta teritorija gali būti nustatyta tik esant į tą teritoriją patenkančio žemės sklypo savininko ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimui. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad žemės savininko sutikimas duodamas laisva valia, šiam sutikimui taikomas sutarties laisvės principas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-1075/2022.). Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė, teikdama prašymą NŽT dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įregistravimo siekia patenkinti savo privatų interesą vykdyti ūkinę veiklą, šių sąlygų įregistravimui yra būtinas pareiškėjų ir kitų susijusių asmenų sutikimas. Pareiškėjai nėra išdavę jokio susitikimo jų Žemės sklypui taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Negana to, 2022 m. lapkričio 8 d. pastabomis pareiškėjai yra išreiškę aiškų prieštaravimą Sanitarinės apsaugos zonos nustatymui. NŽT veikimas prieš pareiškėjų teisėtus interesus ir jų absoliutus nepaisymas laikytinas neteisėtu ir sudarančiu pagrindą panaikinti Sprendimą.

2.9. Sprendimas neatitinka viešojo administravimo principų. NŽT Sprendimas prieštarauja SŽNSĮ bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatoms, neatitinka viešojo administravimo principų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Atitinkamai, Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose numatytų reikalavimų ir turi būti panaikintas.

3. Byloje pateikta taikos sutartis, sudaryta tarp pareiškėjų ir atsakovo NŽT. Taikos sutarties dalykas: 1) atsakovas NŽT pripažįsta skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo. Sprendimas laikomas netekusiu galios nuo teismo nutarties patvirtini šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos; 2) atsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, skaičiuojamas nuo teismo nutarties patvirtinti šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, pateikti valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ prašymą dėl Sanitarinės apsaugos zonos išregistravimo; 3) pareiškėjai atsisako bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo metu ir įsipareigoja nereikalauti jų iš atsakovo. Šalys prašė taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka ir bylą nutraukti.

4. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas NŽT pateikė į bylą paaiškinimus, kuriuose prašė patenkinti pareiškėjų skundą ir panaikinti skundžiamą Sprendimą.

6. Atsakovas manė, kad nagrinėjamu atveju SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir Kadastro nuostatų 541.1 papunktyje (redakcija, aktuali nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) įtvirtintas klaidos taisymo būdas galėjo būti taikomas tik tuo atveju, jeigu Sanitarinės apsaugos zona būtų buvusi nustatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, tačiau dėl klaidos nebuvo įrašyta į formuojamo žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir (ar) į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir NTK) ir Nekilnojamojo turto registrą (toliau – ir NTR). Šiuo atveju Sanitarinės apsaugos zonos pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į NTK ir NTR, todėl šios teritorijos minėtu pagrindu galėjo būti įrašytos tik tuo atveju, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, kuriuose buvo būtent projektuojamas šis žemės sklypas, būtų numatytos tokios teritorijos. Nagrinėjamu atveju nei Vilniaus rajono teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323, nei Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijoje) bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477, Žemės sklypas nebuvo ir negalėjo būti projektuojamas, kadangi suformuotas tik 1998 m. balandžio 28 d.

7. Atsižvelgęs į tai, kad Sanitarinės apsaugos zonos teritorijos ribos pagal galiojusį reguliavimą buvo nustatytos vėliau nei Žemės sklypas baigtas formuoti ir kaip NTK objektas įregistruotas NTK ir NTR, atsakovas priėjo prie išvados, kad ginčijamas Sprendimas priimtas nepagrįstai taikant SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir Kadastro nuostatų 541.1 papunktyje (redakcija, aktuali nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) įtvirtintą klaidos taisymo procedūrą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašė priteisti iš pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

9.1. NŽT tinkamai atliko SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje, Kadastro nuostatuose nurodytus veiksmus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

9.2. Bendrovės pastatų Sanitarinės apsaugos zona laikoma esama teisės akte nustatyto dydžio (1000 m) Sanitarinės apsaugos zonos nuo žemės reformos pradžios, t. y. atsiradusia ir nustatyta iki buvo pradėti formuoti žemės sklypai šios teritorijos ribose, Sanitarinės apsaugos zona identifikuota griežtai vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, NŽT pagal SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalį atliko žemės sklypų, jų formavimo metu patekusių į esamos Sanitarinės apsaugos zonos ribas, netinkamai nustatytų duomenų klaidų ištaisymą ir įformino (nurodė) tas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kurios turėjo būti taikomos Žemės sklypui jo formavimo metu. Todėl NŽT Sprendimas atitinka ir teisės aktus, galiojusius iki SŽNSĮ įsigaliojimo, ir SŽNSĮ nuostatas.

9.3. Dėl Sanitarinės apsaugos zonos nustatymo Žemės sklypo formavimo momentu paaiškino, kad Bendrovės Sanitarinės apsaugos zona laikoma esama teisės akte nustatyto dydžio (1000 m) Sanitarinės apsaugos zonos nuo žemės reformos pradžios, t. y. atsiradusia ir nustatyta iki buvo pradėti formuoti žemės sklypai šios teritorijos ribose, Sanitarinės apsaugos zona identifikuota griežtai vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, NŽT pagal SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalį atliko žemės sklypų, jų formavimo metu patekusių į esamos Sanitarinės apsaugos zonos ribas, netinkamai nustatytų duomenų klaidų ištaisymą ir įformino (nurodė) tas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kurios turėjo būti taikomos Žemės sklypui jo formavimo metu. Todėl NŽT Sprendimas atitinka ir teisės aktus, galiojusius iki SŽNSĮ įsigaliojimo, ir SŽNSĮ nuostatas. Bendrovės pastatų Sanitarinės apsaugos zona buvo nustatyta ir žemės reformos pradžioje, ir įsigaliojus SŽNSĮ, tačiau nebuvo tinkamai nustatyti žemės sklypų, patenkančių į Sanitarinės apsaugos zonos ribas, duomenys – nebuvo nurodytos taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygas, dėl ko ir buvo priimtas Sprendimas pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis. SŽNSĮ 141 straipsnio 41 dalyje (įsigaliojo 2023 m. sausio 4 d.) nurodyta, kad pagal SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalį į NTK ir NTR Sanitarinės apsaugos zona galėjo būti įrašyta ir tuo atveju, kai Sanitarinės apsaugos zonos ribos nebuvo grafiškai pažymėtos SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose, o įregistruoti sanitarinės apsaugos zoną NTR kaip registro objektą galima pagal SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus (ar kitus dokumentus pagal iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą), o jeigu šiuose dokumentuose Sanitarinės apsaugos zona grafiškai nepažymėta, tuomet Sanitarinės apsaugos zonos įregistravimas vykdomas atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą iki 2025 m. gruodžio 1 d.

9.4. Priešingai nei teigia pareiškėjai, Bendrovės pastatų Sanitarinės apsaugos zona yra pažymėta teritorijų planavimo dokumentuose. Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų erdvinių duomenų rinkinys SŽNS_DR10LT (toliau – ir SŽNS_DR10LT) – tai parengti (sukaupti) erdviniai duomenys apie pagal galiojusiose Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (toliau – ir Sąlygos), nuostatas (reikalavimus) nustatytus (identifikuotus) specifinės / ypatingos paskirties objektus ir jų teritorijas (apsaugos zona, sanitarinės apsaugos zona), šių teritorijų parametrus (dydį, ribas), išreikšti grafiniais sluoksniais su aprašymais (grafiškai pažymėtos apsaugos zona, sanitarinės apsaugos zona). SŽNS_DB10LT – valstybiniame erdvinių duomenų rinkinyje užfiksuoti Bendrovės pastatų sanitarinės apsaugos zonos duomenys – grafiškai pažymėtos ribos ir nurodytas tekstinis aprašymas. Bendrovės esamos sanitarinės apsaugos zonos yra pažymėtos administraciniais aktais patvirtintuose galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose. Pareiškėjai teigdami, kad Sanitarinė apsaugos zona turėjo būti nustatyta SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose priėmus administracinį aktą, nenurodė, kada ir koks Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas dokumentas turėjo būti parengtas, kada ir koks administracinis aktas turėjo būti priimtas, o SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje nenurodyta, kad Sprendimui priimti turėjo būti rengiamas SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas dokumentas ir priimamas administracinis aktas dėl esamos Sanitarinės apsaugos zonos nustatymo iš naujo po SŽNSĮ įsigaliojimo, akivaizdu, kad visi pareiškėjų argumentai paneigiami ir šiais faktiniais duomenimis (galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais).

9.5. Nėra pagrindo teigti, kad Žemės sklypui nustatytos taikomos Bendrovės Sanitarinės apsaugos zonos ribose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali pažeisti pareiškėjų teises ar teisėtus interesus (pagrįstą teisėtą lūkestį). Pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 (toliau – ir Bendrasis planas) ir U zonos bendrojo plano sprendinius pareiškėjų nuosavybės teise valdomas Žemės sklypas patenka į Sanitarinės apsaugos zonos teritoriją, o minėti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai yra privalomi visiems asmenims ir institucijoms, bei yra vertinami prieš leidžiant įgyvendinti statytojo teises, t. y. jeigu pareiškėjai net ir būtų bandę gauti statybą leidžiantį dokumentą naujų statinių statybai / rekonstrukcijoms, tokia statyba nebūtų galima pagal galiojančių teritorijų planavimo dokumentų nuostatas. Taigi, pareiškėjams potencialią mažesnę Žemės sklypo vertę ar negalimumą statyti naujus statinius, sąlygoja ne atitinkamas įrašas NTR / NTK, bet: a) faktas, kad Žemės sklypas yra taršos šaltinio poveikio zonoje; b) teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, nurodantys kad Žemės sklypas yra taršos šaltinio poveikio zonoje; c) teisės aktų nuostatos, numatančios pareigą taršos šaltiniams numatyti konkrečias apsaugos zonas; d) teisės aktų nuostatos dėl negalimumo keisti pagrindinę Žemės sklypo naudojimo paskirtį (būdą).

9.6. Įstatymų leidėjas, įtvirtinęs SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje žemės sklypų formavimo metu padarytų duomenų (specialiųjų žemės naudojimo sąlygų) nustatymo klaidų ištaisymo taisykles, pripažino, kad vykdant šią procedūrą į teritorijos (sanitarinės apsaugos zonos) ribas pateks ir tie žemės sklypai, kuriuose jau bus pastatyti ar pradėti statyti statiniai, kurių statyba (įrengimas) neleidžiama sanitarinės apsaugos zonos ribose, todėl kartu įpareigojo ūkio subjektą užtikrinti, kad tose sanitarinės apsaugos zonos dalyse, kuriuose tokie statiniai eksploatuojami, ūkinės veiklos tarša nekeltų grėsmės žmonių sveikatai. Todėl Sprendimu Žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir Sanitarinės apsaugos zonos įrašymas į NTK ir NTR neigiamo poveikio pareiškėjų sveikatai neturės.

9.7. NŽT tinkamai atliko SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą Žemės sklypo kadastro duomenų keitimo procedūrą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio pagrindu NTK ir NTR buvo įregistruotos Žemės sklypui taikomos Vilniaus paukštyno pastatų Sanitarinės apsaugos zonos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Sprendimas atitinka teisės aktų, įsigaliojusių nuo 2020 m. sausio 1 d., taip pat galiojusių iki 2020 m. sausio 1 d., nuostatų, reglamentuojančių sanitarinės apsaugos zonos sąvoką, dydį, nustatymo pagrindus, taip pat duomenų nustatymo klaidų ištaisymo pagrindą ir tvarką, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Sprendimas priimtas atlikus būtinus VAĮ ir kituose teisės aktuose nustatytus veiksmus, Sprendime yra visi 10 straipsnio 5 dalyje nustatyti duomenys.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė pateikė į bylą prašymą netvirtinti taikos sutarties.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė nuomonę, kad Taikos sutartis nagrinėjamu atveju negali būti tvirtinama.

II. 12. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimu nusprendė pareiškėjų skundą patenkinti ir panaikinti Sprendimą. Teismas taip pat nusprendė: priteisti pareiškėjai J. U. iš atsakovo 23 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsisakyti patvirtinti pareiškėjų ir atsakovo taikos sutartį.

13. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo.

14. Remiantis byloje pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad:

14.1. pareiškėjams nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas.

14.2. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 1998 m. balandžio 28 d.

14.3. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. spalio 25 d. raštu Nr. 48SD-15985-(14.48.104.) informavo pareiškėją apie numatomą Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą ir minėtam žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į NTK ir NTR.

14.4. Pareiškėjai 2022 m. lapkričio 8 d. raštu kreipėsi į atsakovą NŽT informuodami, kad jie nesutinka su 2022 m. spalio 25 d. pranešime Nr. 48SD-15985-(14.48.104.) nurodytų specialiųjų sąlygų nustatymu Žemės sklypui bei pareikalavo NŽT pagrįsti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo pagrindus ir pateikti tai patvirtinančius įrodomus.

14.5. NŽT Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą dėl žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zona, 2022 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 48SD-17885-(14.48.104.) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo“ pareiškėjų pranešime pateiktas pastabas pripažino nepagrįstomis bei nurodė, kad Žemės sklypui turi būti nustatoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos (SŽNSĮ IV skyrius, pirmasis skirsnis), nes Žemės sklypas yra arčiau nei 1000 metrų nuo pastatų, kuriuose laikoma broilerių, vištų (nuo 300 vnt.).

14.6. NŽT Sprendimu patvirtino žemės sklypo kadastrinius duomenis, nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „GEO“ matininko A. V. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimu patikslinti duomenys apie žemės sklypui nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos.

15. Dėl taikos sutarties patvirtinimo teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo pareiškėjai prašė patvirtinti taikos sutartį arba Sprendimą panaikinti, tačiau atsakovas NŽT 2025 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 1PD-958-(3.2 E.) patvirtino, kad sutinka, jog Sprendimas būtų panaikintas, bet prašė netvirtinti taikos sutarties. Atsižvelgiant į tai, teismas nutarė, kad šioje byloje pateikta 2024 m. vasario 8 d. taikos sutartis tarp pareiškėjų ir atsakovo NŽT negali būti tvirtinama, nes, atsakovui prašant netvirtinti taikos sutarties, ji tampa prieštaraujančia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, reikalaujančioms abiejų ginčo šalių valios užbaigti bylą taikos sutartimi (ABTĮ 51 str. 4 d.).

16. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad iš esmės Sprendimas grindžiamas nuostatomis, patvirtinančiomis NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo teisę priimti sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo, tačiau nenurodoma, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis atsakovas NŽT nustatė, jog Žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurias reikia įrašyti į NTK ir NTR. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1306-261/2020 nurodė, jog VAĮ 8 straipsnyje nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai tam tikras individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tai tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes, tokio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais remiantis priimtas individualus administracinis aktas, asmeniui sukeliantis materialiąsias teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus akto, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-520/2017; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015).

17. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju skundžiamo NŽT Sprendimo įžanginėje dalyje nėra nurodyti jokie procedūriniai dokumentai, kurie galėtų būti laikomi šio konkretaus individualaus akto sudėtine (motyvuojamąja) dalimi. Tačiau byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. spalio 25 d. raštu Nr. 48SD-15985-(14.48.104.) buvo informuotas apie numatomą Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą ir minėtam žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į NTK ir NTR. Taip pat NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 48SD-17885-(14.48.104.) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo“ pareiškėjų 2022 m. spalio 25 d. rašte Nr. 48SD-15985-(14.48.104.) pateiktas pastabas pripažino nepagrįstomis bei nurodė, kad Žemės sklypui turi būti nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos (SŽNSĮ IV skyrius, pirmasis skirsnis), nes Žemės sklypas yra arčiau nei 1000 metrų nuo pastatų, kuriuose laikoma broilerių, vištų (nuo 300 vnt.).

18. Teismas vertino, kad NŽT skyrius 2022 m. spalio 25 d. pranešimas ir 2022 m. lapkričio 22 d. raštas dėl pateiktų pastabų gali būti laikomi skundžiamo Sprendimo sudedamaisiais procedūriniais dokumentais. Nepaisant to, net ir pripažinus šiuos raštus skundžiamo Sprendimo sudedamaisiais procedūriniais dokumentais, vis tiek neaišku, kokiu pagrindu NŽT padarė išvadą, kad pareiškėjų Žemės sklypui jo suformavimo metu buvo nustatyta SAZ, tik per klaidą nebuvo įregistruota, nes dėl to nėra jokių motyvų Sprendime.

19. Teismas pažymėjo, kad NŽT 2022 m. spalio 25 d. pranešimą ir 2022 m. lapkričio 22 d. raštą grindžia SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) numatytu pagrindu, pagal kurį, jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiame įstatyme nurodytos teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), formuojamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į NTK ir NTR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į NTK ir NTR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja NŽT teritorinio padalinio vadovas.

20. Teismas įvertino, kad NŽT raštuose nurodomas SŽNSĮ IV skyrius 1 skirsnis „Sanitarinės apsaugos zonos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“ turi būti vertinamas ir aiškinamas sistemiškai su bendrosiomis SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis. NŽT priimdama skundžiamą NŽT Sprendimą turėjo įvertinti ir pagrįsti, kokiu konkrečiu SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu dokumentu nustatyta ginčijama Sanitarinės apsaugos zona. Nagrinėjamu atveju NŽT, nei priimdama Sprendimą, nei minėtuose 2022 m. spalio 25 d. pranešime ir 2022 m. lapkričio 22 d. rašte nenurodė jokio dokumento, teisės akto ir(ar) individualaus administracinio akto, nustatančio Sanitarinės apsaugos zoną.

21. Bendrovė teigė, kad Sanitarinės apsaugos zonos buvo įtvirtintos teisės aktuose, tačiau teismo vertinimu, aplinkybė, jog teisės akte yra numatytas sanitarinės apaugos zonos dydis ir nustatymo tvarka, savaime nereiškia, kad sanitarinės apsaugos zona jau yra nustatyta konkrečiu atveju, konkrečiam taršos objektui, t. y. kad egzistuoja jos nustatymą sukuriantis juridinis faktas. Sanitarinės apsaugos zonos nustatymui turėjo būti priimtas atskiras administracinis aktas, kuriame būtų apibrėžta ir įvertinti sanitarinės apsaugos zonos pagrindai, dydis, pasekmės ir tik po to ši apsaugos zona galėjo būti įregistruojama, tačiau tokio administracinio akto NŽT skundžiamame Sprendime nenurodė.

22. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad NŽT 2022 m. lapkričio 22 d. rašte nurodė, jog Žemės sklypui turi būti nustatoma specialioji žemėms naudojimo sąlyga – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų Sanitarinės apsaugos zona, nes sklypas yra arčiau nei 1000 metrų nuo pastatų, kuriuose laikoma broilerių, vištų (nuo 300 vnt. sąlyginių gyvūnų). Taigi, kaip nurodė teismas, NŽT siejo Sanitarinės apsaugos zoną su Bendrovės auginamu sąlyginiu gyvūnų skaičiumi (daugiau nei 300 vnt.). Tuo tarpu Bendrovė nurodė, kad iki SŽNSĮ įsigaliojimo (2020 m. sausio 1 d.) galiojusių Sąlygų XV skyriaus „Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės apsaugos zonos“ 73 punkte buvo reglamentuojamas Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatams sanitarinės apsaugos zonos nustatymas ir paukštynų (fermų) sanitarinės apsaugos zonos dydis buvo nustatytas 1000 m. Toks paukštynų (fermų) sanitarinės apsaugos zonos dydis (plotis) nebuvo siejamas su laikomų gyvūnų skaičiumi ir buvo nustatytas ne maksimalus Sanitarinės apsaugos zonos dydis (1000 m), bet vienintelis normatyvinis Sanitarinės apsaugos zonos dydis, nustatomas paukštynams, – 1000 m atstumas nuo paukštyno pastatų, kuriuose laikomi paukščiai (vištos, broileriai) ir joks atskiras administracinis aktas negalėjo nustatyti kitokio dydžio Sanitarinės apsaugos zonos. Taigi, NŽT Sprendimo motyvai nėra aiškūs, nes neaišku su kokiomis faktinėmis aplinkybėmis NŽT siejo Sanitarinės apsaugos zonos nustatymą.

23. Bendrovė šioje byloje rėmėsi Bendruoju planu, tačiau teismas pažymėjo, kad NŽT, priimdama skundžiamą Sprendimą, nenurodė nei šių teritorijų planavimo dokumentų, kaip Sanitarinės apsaugos zonos ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinančių dokumentų, nei kitų dokumentų ar norminio pagrindo, kuriuo remiantis darė išvadą, kad Sanitarinės apsaugos zona yra nustatyta, todėl NŽT Sprendime iš viso nėra jokių pagrindų, kuriais remiasi Bendrovė. Tuo tarpu nagrinėjant bylą teisme atsakovas NŽT nurodė, kad SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje ir Kadastro nuostatų 541.1 papunktyje įtvirtintas klaidos taisymo būdas galėjo būti taikomas tik tuo atveju, jeigu Sanitarinės apsaugos zona būtų buvusi nustatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, tačiau dėl klaidos nebuvo įrašyta į formuojamo Žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir (ar) į NTK ir NTR. Atsakovas pripažino, kad Sprendimas priimtas nepagrįstai taikant SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir Kadastro nuostatų 541 papunktyje (redakcija, aktuali nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) įtvirtintą klaidos taisymo procedūrą.

24. Atsižvelgiant į bylai aktualų teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad NŽT priimtas Sprendimas yra tinkamai nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visuma. Iš NŽT Sprendimo ir procedūrinių dokumentų turinio nėra aišku, kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu buvo atlikta pareiškėjams priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo procedūra, t. y. Sprendime nenurodyti Sanitarinės apsaugos zonos ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinantys teritorijų planavimo ar kiti dokumentai, ar kitas teisinis pagrindas, dėl ko neaišku, kas patvirtina Sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo faktą.

25. Teismas nurodė, kad kilus administraciniam ginčui dėl Sprendimu nustatytų Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, teismas neturi galimybių patikrinti tokio akto teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu. Pareiškėjai 2022 m. lapkričio 8 d. raštu, keipdamiesi į NŽT, iš esmės ir siekė, kad atsakovas savo būsimą sprendimą aiškiai ir išsamiai motyvuotų, tačiau šiuo atveju NŽT priėmė skundžiamą Sprendimą neatsakant į pareiškėjų klausimus ir argumentus, nes jokių motyvų kuo remiantis traktuoja, kad Sanitarinės apsaugos zona yra nustatyta ir dėl to turi būti įregistruota nenurodė. Šie skundžiamo Sprendimo faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjams suprasti priimto sprendimo esmę, dėl ko Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 10 straipsniui (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.) ir priimant tokį sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

III. 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Bendrovė taip pat prašo priteisti iš pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

27.1. Byloje NŽT pateikė 2025 m. kovo 21 d. rašytinius paaiškinimus (toliau – NŽT 2025 m. kovo 21 d. Paaiškinimai), kuriuose NŽT nurodo, kad sutinka su pareiškėjų skundo reikalavimais, prašo skundą tenkinti ir panaikinti NŽT Sprendimą. Bendrovė byloje pateikė 2025 m. kovo 27 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose akcentavo ir pagrindė, kad toks NŽT pareiškimas negali būti pagrindas taikyti ABTĮ 84 straipsnio 4 dalies nuostatas, leidžiančias tokiu atveju teismui surašyti sprendimo sutrumpintus motyvus. Bendrovė 2025 m. kovo 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad nors ABTĮ 84 straipsnio 4 dalies nuostatos reglamentuoja, kad atsakovas gali pripažinti pareiškėjo reikalavimus, tačiau Bendrovė pareiškia, kad toks atsakovo NŽT skundo reikalavimų pripažinimas – t. y. atsisakymas „apginti“ NŽT Sprendimą negali būti pagrindu taikyti ABTĮ 84 straipsnio 4 dalies nuostatą, t. y. NŽT skundo reikalavimų pripažinimas negali būti pagrindu teismui priimti ir atsižvelgti į NŽT pripažinimą, kad NŽT Sprendimas priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl turi būti panaikintas, bei surašyti teismo sprendime tik sutrumpintus motyvus, todėl byla privalo būti išsamiai ir visa apimtimi išnagrinėta nepaisant NŽT pozicijos pasikeitimo.

27.2. Sprendimas iš esmės grindžiamas ginčo faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktų nuostatomis bei pareiškėjų skunde išdėstytais argumentais. Teismas faktinių aplinkybių nesiaiškino, netyrė, apsiribodamas NŽT Sprendimo pacitavimu ir teisės aktų Sprendimo motyvuojamoje dalyje išvardinimu.

27.3. Teismas eliminavo Bendrovės pastangas ir galimybę įrodyti Bendrovės iniciatyva pradėtos SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros atlikimo ir jos rezultato – NŽT Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Akivaizdu, kad byloje Bendrovė liko neišklausyta, nebuvo išnagrinėti ir įvertinti Bendrovės argumentai, teismas nepasisakė dėl Bendrovės keliamų argumentų, nurodytų teisės aktų nuostatų ir teismų praktikos ir nepaaiškino, kodėl Bendrovės argumentai atmetami.

27.4. Teismas Sprendimo motyvuojamoje dalyje pagrindinį dėmesį skyrė NŽT Sprendimo priėmimo procedūrinei daliai, t. y. vertino NŽT Sprendimo priėmimo procedūrinius veiksmus, procedūrinių dokumentų turinį ir atitinkamai NŽT Sprendimo turinio formuluočių atitikimą VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms, tačiau visiškai nevertino nustatytų NŽT atliktų procedūrinių veiksmų, surašytų (parengtų) dokumentų (duomenų) trūkumų pasekmių; nevertino atliktos procedūros nustatytų trūkumų (pažeidimų) įtakos NŽT Sprendimo teisėtumui, t. y. ar dėl teismo identifikuotų NŽT Sprendimo priėmimo procedūroje padarytų pažeidimų (trūkumų) tikrai buvo priimtas nepagrįstas NŽT Sprendimas dėl Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, t. y., ar tikrai nebuvo pagrindo įrašyti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų į Žemės sklypo kadastro duomenis; ar teismo sprendime konstatuoti administracinio akto – NŽT Sprendimo priėmimo procedūros trūkumai – dokumento ar kito individualaus akto, kuriame nustatyta Sanitarinės apsaugos zona, – o būtent teritorijų planavimo dokumentų – Bendrojo plano ir U zonos Bendrojo plano nenurodymas NŽT Sprendime, NŽT Sprendimo faktinio pagrindo – Sanitarinės apsaugos zonos nustatymo fakto pagrindimo neaiškumas, nulėmė NŽT Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

27.5. Pagal faktines reikšmingas aplinkybes – byloje esančius dokumentus, duomenis akivaizdu, kad NŽT 2022 m. liepos 20 d. Sprendimu patvirtino, kad Sanitarinės apsaugos zona yra nustatyta, bet neįrašyta į NTK ir NTR, patenkino Bendrovės 2022 m. gegužės 11 d. prašymą atlikti SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą ir įrašyti Sanitarinės apsaugos zoną į žemės sklypų (tarp jų ir Žemės sklypą) kadastro duomenis, todėl privalėjo pagal imperatyvias SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatas atlikti Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą. NŽT 2022 m. liepos 20 d. Sprendimas galiojo NŽT Sprendimo priėmimo metu. NŽT 2022 m. spalio 25 d. Raštu pateikė pareiškėjams visą reikalingą informaciją – duomenis ir motyvus (faktinį ir teisinį NŽT Sprendimo pagrindą). Vien ta aplinkybė, kad į NŽT Sprendimo įžanginę dalį nebuvo perkelti NŽT 2022 m. spalio 25 d. Rašto ir NŽT 2022 m. lapkričio 22 d. Rašto duomenys, nereiškia, kad pareiškėjai nežinojo ir nesuprato atliekamo Žemės sklypo kadastro duomenų keitimo faktinio pagrindo (faktinių aplinkybių) ir teisinės argumentacijos.

27.6. NŽT Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje nurodytus individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, jame nurodyti faktinis ir teisinis pagrindas, jo priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. NŽT Sprendimo faktinis pagrindas ir motyvai žinomi Žemės sklypo savininkui (pareiškėjams).

27.7. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas, net ir nustatęs NŽT Sprendimo turinio trūkumus, privalėjo nustatyti, ar šie administracinio akto – NŽT Sprendimo, pagal kurį į Žemės sklypo duomenis NTK ir NTR įrašyta Sanitarinės apsaugos zona, trūkumai gali sukelti tokias pasekmes – paneigti Sanitarinės apsaugos zonos egzistavimo ir nustatymo faktą (pabrėžtina, kad NŽT 2022 m. liepos 20 d. Sprendimu patvirtino, kad Sanitarinės apsaugos zona nustatyta ir turi būti įrašyta į NTK ir NTR,) ir nulemti, kad nustatyta Sanitarinės apsaugos zona nebus įrašyta į Žemės sklypo duomenis ir išviešinta NTK ir NTR ir atitinkamai Žemės sklypui nebus taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

27.8. Teismas Sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatavo neaiškumus, išsakė abejones, kad neaišku, kokiu pagrindu priimant NŽT Sprendimą padaryta išvada, kad Sanitarinės apsaugos zona nustatyta, NŽT Sprendime nenurodytas dokumentas / aktas, nustatantis Sanitarinę apsaugos zoną, nėra pakankamai dokumentų, įrodančių Sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo faktą. Tačiau vien abejonės ir neaiškumų konstatavimas – tai nėra vienareikšmiška aiški išvada, kad Sanitarinės apsaugos zona nenustatyta, priešingai, pagal Sprendime pateiktas išvadas suprantama, kad teismas net nesiaiškino, ar Sanitarinės apsaugos zona nustatyta ar ne.

27.9. Teismas, sprendime padaręs išvadą, kad vis tiek lieka neaišku, kokiu pagrindu NŽT padarė išvadą, kad Sanitarinė apsaugos zona nustatyta, nenagrinėjo ir nevertino Bendrovės dokumentų (duomenų). Teismas privalėjo išsiaiškinti ir atsakyti į klausimus, ar pagal Bendrojo plano, U zonos Bendrojo plano sprendinius Sanitarinės apsaugos zona nustatyta ar nenustatyta; jeigu daroma išvada, kad Sanitarinės apsaugos zona nenustatyta, kuo remiantis (teisės aktų nuostatos, teismų praktika) tokia išvada daroma; jeigu teismas prieina išvados, kad Sanitarinės apsaugos zona nenustatyta, sprendime privaloma pagrįsti, koks dokumentas pagal teisės aktus turėjo būti parengtas Sanitarinės apsaugos zonos nustatymui. Reikalavimas turėti konkretaus turinio dokumentą privalo būti pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Teismui NŽT Sprendimo neteisėtumui nustatyti pakako tos aplinkybės, kad NŽT Sprendime nėra nuorodos į Bendrąjį planą ir U zonos Bendrąjį planą, tačiau teismas nevertino ir nepagrindė, kodėl norminio akto – visuomenei paviešinto ir privalomo teritorijų planavimo dokumento nenurodymas NŽT Sprendime nulemia NŽT Sprendimo neteisėtumą.

27.10. Teismas nenagrinėjo, nevertino ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl teritorijų (apsaugos zonų, sanitarinės apsaugos zonų), kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašymo į NTK ir NTR ir į Sanitarinės apsaugos zonos patenkančių žemės sklypų kadastro duomenų, į kuriuos nebuvo įrašytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pakeitimo pagal galiojančių teritorijų planavimo dokumentų – bendrųjų planų sprendinius.

27.11. Sprendime teismas nurodė, kad priimant NŽT Sprendimą dėl Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo buvo būtina vadovautis SŽNSĮ 6–13 straipsnių nuostatomis; NŽT, priimdama Sprendimą, turėjo įvertinti ir pagrįsti, kokiu konkrečiu SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu dokumentu nustatyta ginčijama Sanitarinės apsaugos zona. Tokia teismo išvada nepagrįsta. SŽNSĮ 6–13 straipsniuose (redakcija, galiojusi 2020 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d.) buvo nustatytos išimtys, kada šių straipsnių bendros nuostatos netaikomos, – 7 straipsnio 1 dalis (žemės savininko sutikimas nereikalingas keičiant žemės sklypo kadastro duomenis pagal SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalį); 9 straipsnio 3 dalis; 13 straipsnio 5 dalies 2 punktas (kompensacija nemokama keičiant žemės sklypo kadastro duomenis pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį). Šiame apeliaciniame skunde pateiktoje teismų praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškiai konstatavo, kad keičiant žemės sklypų kadastro duomenis tais atvejais, kai specialiosios žemės naudojimo sąlygos nebuvo nurodytos žemės sklypo formavimo metu, yra nepagrįsta remtis sanitarinių zonų nustatymą reglamentuojančiais kriterijais, kurie taikomi planuojamai, bet ne esamai ūkinei veiklai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1995-492/2015).

27.12. Nei viename teisės akte (nei galiojusiame iki SŽNSĮ įsigaliojimo (2019 m. gruodžio 31 d.); nei galiojančiame nuo 2020 m. sausio 1 d.) nebuvo ir nėra nuostatų, reikalaujančių po teritorijų planavimo dokumento, kuriame nustatyta Sanitarinės apsaugos zona, patvirtinimo, priimti dar vieną „atskirą“ administracinį aktą dėl Sanitarinės apsaugos zonos nustatymo, nes pats teritorijų planavimo dokumentas tvirtinamas administraciniu aktu (norminiu ar individualiu administraciniu aktu) ir būtent patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas yra specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo dokumentas. Kartu pažymėtina, kad pagal teisinį reguliavimą, reglamentuojantį žemės sklypų formavimą, o būtent Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 11 punktą, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, Kadastro nuostatų 12 punktą žemės sklypas laikomas suformuotu kai žemės sklypo kadastro duomenų byloje nustatytus kadastro duomenis patvirtina valstybės institucija – NŽT, t. y. būtent NŽT administracinis sprendimas patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis ir yra tas administracinis aktas, kuriuo nurodoma, kad konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Būtent Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies imperatyvios normos reglamentuoja NŽT pareigą priimti administracinį aktą, kuriuo esant nustatytai teritorijai (SAZ) konkrečiam žemės sklypui nurodomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. NŽT Sprendimas ir yra atskiras administracinis sprendimas, kuriuo teritorijų planavimo dokumente nustatytos SAZ specialiosios žemės naudojimo sąlygos nurodomos (perkeliamos) Žemės sklypo kadastro duomenų byloje.

27.13. Sprendime nurodyta, kad aplinkybė, jog teisės akte yra numatytas sanitarinės apsaugos zonos maksimalus dydis ir nustatymo tvarka, savaime nereiškia, kad sanitarinės apsaugos zona jau yra nustatyta, t. y., kad, kaip šiuo atveju, jau egzistuoja jos nustatymą sukuriantis juridinis faktas. Toks teismo argumentas prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Bendrovė procesiniuose dokumentuose pateikė išsamius paaiškinimus, kad pagal Sąlygų 65 ir 73 punktų redakcijas, galiojusias iki 2011 m. liepos 16 d., nustatytas ne maksimalus, bet nustatytas vienas normatyvinis Sanitarinės apsaugos zonos dydis – 1000 m nuo paukštyno pastatų, nepriklausomai nuo auginamų paukščių skaičiaus. Nuo 2011 m. liepos 17 d. Sąlygų 73 punkte ir nuo 2020 m. sausio 1 d. SŽNSĮ 4 priede nustatytas taip pat tik vienas normatyvinis (ne maksimalus) Sanitarinės apsaugos zonos dydis – 1000 m nuo pastatų, tačiau Sanitarinės apsaugos zonos dydis taikomas, jeigu pastatuose laikoma daugiau kaip 300 sutartinių gyvūnų (vištų, broilerių), t. y. jeigu pastatuose laikoma mažiau nei 300 sutartinių gyvūnų, Sanitarinės apsaugos zona nenustatoma. Bendrajame plane pažymėta 1000 m normatyvinė Sanitarinės apsaugos zonos riba pagal Sąlygų 73 punktą; U zonos Bendrajame plane pažymėta normatyvinė 1000 m riba pagal Sąlygų 73 punktą ir SŽNS_DR10LT.

27.14. Priešingai, nei reikalaujama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, teismas visiškai nevertino nagrinėjamo ginčo dėl NŽT Sprendimo (aplinkybių ir argumentacijos) viešojo intereso aspektu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse aiškiai akcentavo, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas yra viešasis interesas, todėl byloje, kurioje proceso šalys nesutaria dėl aplinkybių, susijusių su specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikymu, nustatymu ir įregistravimu, turi būti įvertinta ir motyvuotai pagrįsta, ar NŽT Sprendimo galiojimas ar NŽT Sprendimo panaikinimas atitinka viešąjį interesą.

27.15. NŽT Sprendimas, kuriuo nurodyta, kad Žemės sklypas yra Sanitarinės apsaugos zonos ribose, nuo 2023 m. sausio 4 d. jokios įtakos pareiškėjų subjektinėms teisėms ir pareigoms neturi, pareiškėjų subjektinių teisių apimtis lyginant iki NŽT Sprendimo ir po NŽT Sprendimo priėmimo nepakito. Nuo 2023 m. sausio 4 d. nėra objektyviai egzistuojančios pareiškėjų teisės, kuri gali būti pažeista ir kurią reikėtų ginti. Vien NTR išraše esanti žyma, kad Žemės sklypas yra Sanitarinės apsaugos zonos ribose pagal SŽNSĮ nuostatas neturi jokių teisiškai reikšmingų pasekmių; panaikinus NŽT Sprendimą pareiškėjų teisių apimtis nepasikeis. Iš esmės pareiškėjų ginamą teisę galima apibūdinti kaip „nepatinka, kad Žemės sklypo duomenyse yra žyma, kad Žemės sklypas yra SAZ ribose“.

28. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Bendrovės apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29. Pareiškėjų vertinimu, Bendrovė netinkamai ir sąmoningai klaidingai interpretuoja teisės aktų taikymo pagrindus ir sąlygas.

30. Teismas pagrįstai konstatavo, kad „klaidos taisymui“, kai specialiosios sąlygos jau buvo nustatytos teisės aktuose (SŽNSĮ 9 str. 3 d.). Specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos individualiu arba norminiu administraciniu aktu, t. y. teritorijų planavimo dokumentu, sprendimu dėl poveikio aplinkai ir (ar) visuomenės sveikatai vertinimo patvirtinimo ir pan. Tik priėmus specialiąją žemės naudojimo sąlygą nustatantį sprendimą ir (ar) kitą dokumentą, ši sąlyga galėjo būti įregistruojama SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu.

31. Pareiškėjų vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, kad Sanitarinės apsaugos zona niekada nebuvo nustatyta jokiu SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu dokumentu. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas neišnagrinėjo ir neįvertino Bendrovės pateiktų argumentų ir įrodymų, kad Sanitarinės apsaugos zona buvo nustatyta teritorijų planavimo dokumentuose (Bendrasis planas, U zonos bendrasis planas, SŽNS_DR10LT). Tokie Bendrovės argumentai yra absoliučiai nepagrįsti. Byloje surinktos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, nėra jokio dokumento, kurio pagrindu būtų nustatyta Sanitarinės apsaugos zona.

32. SAZ nustatymas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės apsaugos principą. Pareiškėjai paaiškina, kad nepriklausomai nuo to ar sušvelnėjo ar kitaip pasikeitė Sanitarinės apsaugos zonos pasekmės, bet kol Sanitarinės apsaugos zona yra įregistruota neteisėtai, pareiškėjai turi neginčijama teisę reikšti reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo. Sanitarinės apsaugos zonos nustatymas savaime apriboja pareiškėjų nuosavybės teisę. Kadangi nuosavybės teisė pažeista neteisėtai, toks Sprendimas turi būti panaikintas.

33. NŽT Sprendimas buvo absoliučiai nemotyvuotas ir nepagrįstas ((VAĮ) 10 str.).

34. NŽT Sprendimo panaikinimas ne tik, kad nepažeidžia, bet užtikriną viešąjį interesą. Gyventojų interesas į saugią ir sveiką aplinką yra aukščiau nei Bendrovės interesas neteisėtai vykdyti veiklą.

35. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens Bendrovės apeliacinį skundą atmesti.

36. Atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir Kadastro nuostatų 541.1 papunktyje (redakcija, aktuali nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) įtvirtintas klaidos taisymo būdas galėjo būti taikomas tik tuo atveju, jeigu Sanitarinės apsaugos zona būtų buvusi nustatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, tačiau dėl klaidos nebuvo įrašyta į formuojamo esmės sklypo kadastro duomenų bylą ir (ar) į NTK ir NTR.

37. Atsakovas nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, kad Sanitarinės apsaugos zonos teritorijos ribos pagal galiojusį reguliavimą buvo nustatytos vėliau nei Žemės sklypas baigtas formuoti ir kaip NTK objektas įregistruotas NTK ir NTR, darytina išvada, kad Sprendimas priimtas nepagrįstai taikant SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir Kadastro nuostatų 541.1 papunktyje (redakcija, aktuali nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) įtvirtintą klaidos taisymo procedūrą.

38. NŽT pareiškėjų reikalavimą pripažino visiškai, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl Sprendimo pripažinimo negali būti pagrindu taikyti ABTĮ 84 straipsnio 4 dalies nuostatą, yra nepagrįsti ir atmestini.

39. Atsakovas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai vertino Sprendimo atitiktį VAĮ 10 straipsnyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

40. Atsakovo teigimu, teritorijos SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir Kadastro nuostatų 541.1 papunktyje (redakcija, aktuali nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) minėtu pagrindu galėjo būti įrašytos tik tuo atveju, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, kuriuose buvo būtent projektuojamas šis Žemės sklypas, būtų numatytos tokios teritorijos. Nagrinėjamu atveju, nei Bendrajame plane, nei U zonos Bendrajame plane Žemės sklypas nebuvo ir negalėjo būti projektuojamas, kadangi suformuotas 1998 m. balandžio 28 d.

41. NŽT nuomone, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė aktualias materialinės ir proceso teisės normas, išsamiai motyvavo priimtą teismo sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai visiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo Sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 42. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl NŽT Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas panaikino NŽT Sprendimą.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė nurodo, kad nors NŽT pripažino pareiškėjų skundo reikalavimą, tačiau tai negali būti pagrindu teismui pripažinti Sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu. Anot trečiojo suinteresuoto asmens, byla turėjo būti išsamiai ir visapusiškai išnagrinėta, nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, įvertintos teisės aktų nuostatos ir įrodymai bei trečiojo suinteresuoto asmens išdėstyta pozicija.

44. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

45. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas NŽT Sprendimą iš esmės panaikino dėl jo neatitikties VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, t. y. atsakovo sprendimas panaikintas kaip tinkamai nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visuma, nes iš NŽT Sprendimo ir procedūrinių dokumentų turinio nėra aišku, kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu buvo atlikta pareiškėjams priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo procedūra, t. y. NŽT Sprendime nenurodyti Sanitarinės apsaugos zonos ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinantys teritorijų planavimo ar kiti dokumentai, ar kitas teisinis pagrindas, dėl ko neaišku, kas patvirtina SAZ ribų nustatymo faktą.

46. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimai administracinio sprendimo turiniui, kad jame būtų nurodomi administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.), turi tiek materialųjį, tiek ir procesinį aspektą, t. y. šie reikalavimai susiję su asmens teise į teisminę gynybą. Proceso požiūriu nemotyvuotas administracinis sprendimas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-572-821/2024; kt.), apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025; kt.).

47. Bendrovė apeliaciniame skunde nurodo, kad vien tik pirmosios instancijos teismo nurodyti NŽT Sprendimo turinio (formuluočių) trūkumai negali nulemti NŽT Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, taip pat minėtas teismas nustatęs, jog NŽT Sprendime nenurodyti SAZ ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinantys dokumentai ir, kad toks NŽT Sprendimo preambulės (formalios procedūros) trūkumas trukdo įvertinti NŽT Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, kartu turėjo išdėstyti išvadą dėl NŽT pareigos pašalinti formalios procedūros trūkumus ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų išviešinimo procedūrą organizuoti ir atlikti tinkamai.

48. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog iš NŽT Sprendimo ir procedūrinių dokumentų turinio nėra aišku, kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu buvo atlikta pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo procedūra, t. y. NŽT Sprendime nenurodyti sanitarinės apsaugos zonos ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinantys teritorijų planavimo ar kiti dokumentai, ar kitas teisinis pagrindas, dėl ko neaišku, kas patvirtina SAZ ribų nustatymo faktą ir, kad kilus administraciniam ginčui dėl NŽT Sprendimu nustatytų Sklypo kadastro duomenų pakeitimo, teismas neturi galimybių patikrinti tokio akto teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šie skundžiamo NŽT Sprendimo faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti priimto sprendimo esmę, dėl ko šis sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 10 straipsniui ir priimant tokį sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

49. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir po pareiškėjų 2022 m. lapkričio 8 d. kreipimosi į NŽT ir informavimo apie tai, kad jie nesutinka su 2022 m. spalio 25 d. rašte Nr. 48SD-15985-(14.48.104.) nurodytų specialiųjų sąlygų nustatymu Žemės sklypui bei laiko tokius atsakovo planus neteisėtais ir nepagrįstais, t. y. esant pareiškėjų išreikštai valiai (prieštaravimui) dėl jų Žemės sklypui nustatomų sanitarinės apsaugos zonos ribų, atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą vis vien priėmė absoliučiai nemotyvuotą sprendimą.

50. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, nustačius ginčijamo administracinio akto tokį esminį trūkumą, kuris sudaro pagrindą aktą panaikinti, paprastai nenagrinėjami ir nevertinami kiti pareiškėjo skunde / apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai. Šio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo motyvai privalo būti išdėstyti priimtame sprendime, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014; kt.).

51. Be to, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pasisakė dėl Bendrovės teiginių, susijusių su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, dėl laikomų gyvūnų skaičiaus ir atstumo nuo paukštyno pastatų, dėl SAZ ribas patvirtinančių dokumentų bei dėl klaidos taisymo procedūros. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė siekia, kad pirmosios instancijos teismas būtų visapusiškai išnagrinėjęs ir įvertinęs visus jo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Pagal ABTĮ 86 straipsnio 3 dalį teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Todėl atmestini trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti ir atsakyti į klausimus, ar pagal teritorijų planavimo dokumentų – Detaliojo plano, Bendrojo plano, U zonos Bendrojo plano sprendinius SAZ nustatyta ar nenustatyta; jeigu daroma išvada, kad SAZ nenustatyta, kuo remiantis (teisės aktų nuostatos, teismų praktika) tokia išvada daroma; jeigu teismas prieina išvados, kad SAZ nenustatyta, sprendime privaloma pagrįsti, koks dokumentas pagal teisės aktus turėjo būti parengtas SAZ nustatymui.

52. Įvertinęs NŽT Sprendimo turinį, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog iš esmės šis sprendimas grindžiamas nuostatomis, patvirtinančiomis NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo teisę priimti sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo, tačiau nenurodoma, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis atsakovas NŽT nustatė, jog Žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurias reikia įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Taigi NŽT Sprendimas teisine ir faktine prasmėmis visiškai nemotyvuotas, todėl nebuvo jokio pagrindo išvadai, kad sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimus ir gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

53. Kiti trečiojo suinteresuoto asmens Bendrovės apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į ginčo esmę ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, taip pat Bendrovės procesinę padėtį byloje, yra nereikšmingi, todėl jų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina ir plačiau nepasisako.

54. Šiame kontekste ypač pažymėtina, kad iš esmės analogišką administracinę bylą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo 2025 m. spalio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2561-662/2025. Taigi, minėtoje byloje suformuluotais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais būtina sekti ir šioje analogiškoje administracinėje byloje: Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

55. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

56. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nepagrindžia. Todėl šis pareiškėjų prašymas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Ernestas Spruogis