AS-858-403-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-403/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01156-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Z. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. Z. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. balandžio 24 d. pateikė skundą (b. l. 1-5) teismui, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus 2012 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. A270-2-(2.3.4.15-SM3); 2) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 3 388 litų turtinės ir 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundžiamo sprendimo panaikinimo paduoti. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus sprendimą sužinojo tik gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. kovo 26 d. raštą Nr. A51-18084-2(2.3.4.13-SM3).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi (b. l. 35-36) atmetė pareiškėjo G. Z. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus 2012 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. A270-2-(2.3.4.15-SM3) panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti G. Z. skundą kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamentas 2012 m. balandžio 27 d. pateikė teismui raštą Nr. A104-1725-(3.3.4.4-EM4), kuriame informavo, jog skundžiamas sprendimas buvo parodytas pareiškėjui užtvarų demontavimo metu, t. y. 2012 m. sausio 9 d. Be to, pareiškėjas buvo supažindintas su administracinio teisės pažeidimo protokolu, taigi jis galėjo dar kartą susipažinti ir su skundžiamu sprendimu bei kita medžiaga. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas 2012 m. sausio 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui pateikė skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės atstovų savavališko vartų nuo jo tvoros nuėmimo ir išvežimo. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2012 m. sausio 9 d. buvo įvykdytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus skundžiamas sprendimas dėl užtvarų demontavimo. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad apie skundžiamą sprendimą pareiškėjui tapo žinoma gavus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus 2012 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 12-A1-00280-12 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Minėtas nutarimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2012 m. sausio 23 d. raštu Nr. 10-12-S-2372. 2012 m. sausio 30 d. šį nutarimą pareiškėjo atstovė apskundė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai bei prašė leisti susipažinti su medžiaga. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus skundžiamą sprendimą pareiškėjui tapo žinoma jau 2012 m. sausio mėnesį. Todėl pareiškėjo argumentą, kad apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus skundžiamą sprendimą jis sužinojo tik gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. kovo 26 d. raštą Nr. A51-18084-2(2.3.4.13-SM3), atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kitų svarbių termino skundui paduoti praleidimo priežasčių pareiškėjas nenurodė, taigi laikyti, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbios priežasties nėra pagrindo ir netenkino pareiškėjo pateikto prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog, kadangi pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus sprendimui apskųsti netenkinamas, šį skundo reikalavimą priimti atsisakytina. Atsižvelgęs į tai, teismas taip pat atsisakė priimti ir pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti iš atsakovo turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą, kadangi šis reikalavimas yra išvestinis iš pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus sprendimą.

III. Pareiškėjas G. Z. atskiruoju skundu (b. l. 38-40) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus skundžiamo sprendimo pareiškėjui niekas neįteikė. Raštiškai apie tokį sprendimą (individualų aktą) pareiškėjas sužinojo 2012 m. kovo 26 d., gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyriaus raštą Nr. A51-18084-(2.3.4.13-SM3), kur nebuvo nurodyta nei sprendimo apskundimo tvarka, nei terminai. Pareiškėjas mano, kad ši data laikytina, kada pareiškėjui tapo žinoma apie priimtą sprendimą. Pažymi, jog skundžiamo sprendimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo.

Pareiškėjas nurodo, kad neįteikęs paties administracinio teisės akto atsakovas neįvykdė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų (VAĮ 8 str.). Pažymi, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į VAĮ keliamus reikalavimus individualaus administracinio teisės akto įteikimui. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad įstatyme nenurodyti aiškūs kriterijai, kokios priežastys laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti.

Nurodo, kad per visą laikotarpį pareiškėjas aktyviai stengėsi apginti savo teises, t. y. iš karto kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl dingusių vartų, vėliau nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą skundė prokuratūrai, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus eismo departamentą, tačiau skundžiamas sprendimas jam nebuvo įteiktas ir skundimo tvarka neišaiškinta. Atsakovas, sudarydamas tokias sąlygas, neįteikdamas sprendimo laiku ir užkirsdamas galimybę atsiimti pareiškėjui priklausantį turtą – metalinius vartus, sutrukdė pareiškėjui operatyviau ginti pažeistas teises, t. y. laiku kreiptis į teismą Mano, jog šios objektyvios priežastys bei ta faktinė aplinkybė, kad 2012 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-796-(1.1.47-T1), kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, patvirtina faktą, jog pareiškėjo veiksmuose pažeidimo nebuvo, o terminą pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje pareiškėjas G. Z. ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus 2012 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. A270-2-(2.3.4.15-SM3) panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti G. Z. skundą kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą. Taigi pirmiausiai turi būti nustatyta, ar pareiškėjo nurodomos priežastys paduoti teismui skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus 2012 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. A270-2-(2.3.4.15-SM3) panaikinimo yra objektyvios ir suteikia teisę teismui atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Tais, atvejais, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Pastebėtina, kad 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartį byloje Nr. AS4-455/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartį byloje Nr. AS2-437/2006, 2006 m. spalio 5 d. nutartį byloje Nr. AS7-301/2006, 2006 m. birželio 29 d. nutartį byloje Nr. AS8-249/2006, 2006 m. gegužės 4 d. nutartį byloje Nr. AS5-132/2006, 2005 m. kovo 24 d. nutartį byloje Nr. AS7-100/2005). Pažymėtina, jog, vertinant, ar pareiškėjas su skundu dėl atitinkamo akto panaikinimo kreipėsi įstatymų nustatytais terminais, taip pat sprendžiant dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo būtina nustatyti skundo dėl skundžiamo akto panaikinimo pateikti termino pradžią.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus 2012 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. A270-2-(2.3.4.15-SM3), kuriuo buvo nutarta užtvarą prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) laikyti neteisėta ir demontuoti (b. l. 34). Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog apie tai, kad pareiškėjui priklausanti užtvara buvo demontuota vykdant 2012 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugos miesto departamento sprendimą dėl užtvarų demontavimo Nr. A270-2-(2.3.4.15-SM3), pareiškėjui turėjo būti žinoma gavus 2012 m. sausio 23 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 12-A1-00280-12 (b. l. 8), 2012 m. sausio 31 d.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstumo ir teisėtumo (b. l. 11). Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. sausio 23 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 12-A1-00280-12 pareiškėjui buvo išsiųstas 2012 m. sausio 23 d. raštu Nr. 10-12-S-2372. 2012 m. sausio 30 d. šį nutarimą pareiškėjo atstovė apskundė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai bei prašė leisti susipažinti su medžiaga (b. l. 9, 10). Taigi bylos medžiaga liudija, jog nurodyti aktai pareiškėjui buvo įteikti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2012 m. sausio 23 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 12-A1-00280-12 (b. l. 8), 2012 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarime dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstumo ir teisėtumo (b. l.

11) buvo nurodyta, kad užtvara prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) buvo demontuota vykdant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus 2012 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. A270-2-(2.3.4.15-SM3), t. y. pareiškėjui tapo žinoma apie priimtą aktą, jo numerį, priėmusią instituciją, juo pažeidžiamas teises. Pažymėtina, jog būdamas aktyviu teisinių santykių dalyviu pareiškėjas privalėjo domėtis savo teisine padėtimi ir jo atžvilgiu priimtu administraciniu aktu bei imtis visų priemonių operatyviai savo teises ginti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui susipažinus su nurodytais aktais, jam negalėjo būti nežinoma apie priimtą 2012 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugos miesto departamento sprendimą dėl užtvarų demontavimo Nr. A270-2-(2.3.4.15-SM3) ir juo pažeidžiamas teises. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jis apie skundžiamą sprendimą sužinojo tik gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. kovo 26 d. raštą Nr. A51-18084-2(2.3.4.13-SM3) (b. l. 15-16), kadangi šiame rašte iš esmės buvo pateikta tokia pati informacija apie skundžiamą sprendimą kaip ir 2012 m. sausio 23 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 12-A1-00280-12 (b. l. 8), 2012 m. sausio 31 d.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarime dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstumo ir teisėtumo (b. l. 11). Remiantis tuo, darytina išvada, kad jau 2012 m. sausio mėnesį pareiškėjui tapo žinoma apie priimtą šioje byloje skundžiamą sprendimą. Tuo tarpu pareiškėjas skundą teismui pateikė 2012 m. balandžio 24 d. (b. l. 1-5), t. y. praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu pripažįstama, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Pareiškėjas tiek skunde (b. l. 1-5), tiek atskirajame skunde (b. l. 38-40) nurodo, kad byloje skundžiamas sprendimas jam niekada nebuvo oficialiai įteiktas. Pažymėtina, jog nuo susipažinimo momento su 2012 m. sausio 23 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 12-A1-00280-12 (b. l. 8), 2012 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstumo ir teisėtumo (b. l. 11) pareiškėjui tapo aišku, kad byloje skundžiamas sprendimas jo netenkina. Šiuo atveju suvokimas, kad sprendimas galimai pažeidžia pareiškėjo teises, yra pakankamas pagrindas imtis priemonių savo pažeistų teisių gynybai ir kreiptis dėl skundžiamo akto įteikimo. Byloje nėra pateikta argumentų, įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi į viešojo administravimo subjektą dėl skundžiamo akto pateikimo ir jis atsisakė jį išduoti pareiškėjui. Priešingai, pareiškėjas skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodo, jog byloje skundžiamas sprendimas niekada jam nebuvo įteiktas (b. l. 1-5). Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo pateikto prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą dėl byloje skundžiamo sprendimo panaikinimo.

Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti iš atsakovo turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą, nes, teismo vertinimu, šis reikalavimas yra išvestinis iš pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi principinės pozicijos (išskyrus labai specifinius atvejus), kad administracinio akto, iš kurio kildinama žala, neapskundimas ir nenuginčijimas ABTĮ tvarka, netrukdo asmeniui reikalauti ir priteisti jam žalos atlyginimą. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo skundo priėmimo stadijoje neturėtų būti laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, iš kurių kildinama žala, panaikinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-156/2011). Teisėjų kolegijos nuomone, nors pareiškėjo reikalavimas atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą yra susijęs su skundo reikalavimu dėl byloje skundžiamo akto panaikinimo, tačiau nėra pagrindo teigti, jog jis nėra pakankamai savarankiškas, kad būtų nagrinėjamas atsietai nuo reikalavimo dėl skundžiamo akto panaikinimo. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sieja ne tik su minėtos užtvaros paėmimu, bet ir su jos negrąžinimu (b. l. 1-5).

Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 3 388 litų turtinės ir 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimą, yra nepagrįsta ir šioje dalyje nutartis yra naikintina, įvardintoje dalyje pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinant nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1, 4 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo G. Z. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo G. Z. skundo dalį dėl reikalavimo priteisti jam iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 3 388 litų turtinės ir 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimą, panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė