d1f65103-6222-4e54-bd56-7e2d5ea4d11e · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėja B Civilinė byla Nr. e2A-800-372/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38283-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.8.10.; 2.6.29.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 20 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-45221-861/2017 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

Ž. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „BnP Finance“ kreipėsi į teismÄ , prašė iÅ¡ atsakovo R. Ž. priteisti: 289,60 Eur negrÄ Å¾into kredito; 27,22 Eur kredito mokesčio; 690,50 Eur mokėjimo palÅ«kanų; 28,51 Eur delspinigių; 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 23 Eur žyminio mokesčio; 121 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad vartojimo kredito davėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finverta“ ir atsakovas R. Ž. 2013 m. liepos 1 d. sudarė vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 289,60 Eur dydžio vartojimo kreditas 30 dienų terminui, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti 27,22 Eur kredito mokestį Sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka bei terminais.

3. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog 2017 m. vasario 13 d. tarp pradinės kreditorės ir ieÅ¡kovės buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinė kreditorė perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis. 2017 m. vasario 14 d. elektroniniu paÅ¡tu ir 2017 m. vasario 17 d. registruotu paÅ¡tu ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovui praneÅ¡imÄ dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija, tačiau atsakovas Sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė.

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas mėnesinių įmokų laiku nemokėjo, į siųstÄ praneÅ¡imÄ dėl reikalavimo įvykdyti prievolę nereagavo, per nurodytÄ terminÄ susidariusio įsiskolinimo nepadengė, todėl turi pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovei 289,60 Eur negrÄ Å¾into vartojimo kredito dalį, 27,22 Eur nepadengto kredito mokesčio. IeÅ¡kovė akcentavo, kad jos praÅ¡omas priteisti 27,22 Eur kredito mokestis ir 690,50 Eur mokėjimo funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos yra ne kas kitÄ kaip mokėjimo funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos apskritai; kad 27,22 Eur neapmokėtų mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų dalis buvo apskaičiuota už 30 dienų, per kurias turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta visa suteikta kredito suma, o negrÄ Å¾inus vartojimo kredito sumos, mokėjimo funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos, kurių metinė palÅ«kanų norma sudarė 114,36 proc., buvo skaičiuojamos toliau ir Å¡ių palÅ«kanų suma per 761 dienas sudarė 690,50 Eur.

5. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, jog praÅ¡o teismo priteisti 0,05 proc. dydžio netesybas už 180 dienų laikotarpį, t. y. priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡ viso 28,51 Eur delspinigių, kaip atlyginimÄ už naudojimÄ si vartojimo kredito suma po kredito grÄ Å¾inimo termino pasibaigimo. Delspinigių apskaičiavimo formulė: pradelsta sumokėti suma (27,22 Eur + 289,60 Eur) x delspinigiai per vienÄ dienÄ (0,05 proc.) x pradelstų dienų skaičius (180 dienų). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu už akių nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Teismas nusprendė:

1) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo R. Ž. 289,60 Eur negrÄ Å¾into kredito; 27,22 Eur kredito mokesčio; 110,19 Eur palÅ«kanų po kredito grÄ Å¾inimo termino; 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 427,01 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 59,36 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų;

2) kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.

7. Teismas nurodė, kad atsakovas vartojimo kredito sutartį vykdė netinkamai, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 289,60 Eur negrÄ Å¾into kredito ir 27,22 Eur nesumokėto kredito mokesčio.

8. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 690,50 Eur palÅ«kanų po kredito grÄ Å¾inimo termino, ir, kad Å¡ios palÅ«kanos atlieka mokėjimo funkcijÄ . Teismas pažymėjo, jog mokėjimo funkcijÄ pagal Sutartį atliko Sutartyje numatytos 27,22 Eur dydžio palÅ«kanos, o ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti palÅ«kanų sumÄ , paskaičiuotÄ po kredito grÄ Å¾inimo termino pabaigos, t. y. ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti palÅ«kanas, atliekančias kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ . Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 690,50 Eur palÅ«kanų po kredito grÄ Å¾inimo termino, paskaičiuotų taikant Sutartyje nurodytÄ metinę palÅ«kanų normÄ â€“ 114,36 proc.

Spręsdamas klausimÄ dėl praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų, teismas atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobÅ«dį; į tai, kad atsakovas yra vartotojas; sudarydamas sutartį, buvo silpnesnioji sutarties Å¡alis; turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palÅ«kanų dydis, kuriuo rėmėsi ieÅ¡kovė, yra nepagrįstai didelis; praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos daugiau nei 2 kartus virÅ¡ija praÅ¡omos priteisti pagrindinės skolos sumÄ ; ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos atlieka kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , todėl savo esme yra sutartinės netesybos.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKÄ®) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Akcentavo, kad ieÅ¡kovė, norėdama, kad bÅ«tų priteisti didesni nei minimalÅ«s nuostoliai, privalėjo juos įrodyti, tačiau į bylÄ tokių įrodymų nepateikė. Teismas ieÅ¡kovei priteistinų palÅ«kanų dydį sumažino iki 18,25 proc. ir priteisė 110,19 Eur palÅ«kanų po kredito grÄ Å¾inimo termino pabaigos, o likusiÄ reikalavimo dalį dėl palÅ«kanų po kredito grÄ Å¾inimo atmetė.

9. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti delspinigius už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė reikalauja priteisti tiek palÅ«kanas, atliekančias kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , tiek netesybas (taip pat atliekančias kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ ). Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ Å¡iuo klausimu bei tai, kad ieÅ¡kovei priteista 110,19 Eur kompensuojamųjų palÅ«kanų suma, teismas sprendė, kad Å¡i suma apima priteistinų delspinigių ir mokėjimo palÅ«kanų sumÄ , todėl šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė.

10. Atitinkamai teismas priteisė 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 427,01 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (patenkino 41,22 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų) ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 59,36 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo argumentai 11. Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimÄ už akių, ieÅ¡kovė (apeliantė) AB „BnP Finance“ praÅ¡o teismo:

1) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ už akių dalyje dėl mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų ir priteisti ieÅ¡kovei 690,50 Eur mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų;

2) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo ir priteisti ieÅ¡kovei 28,51 Eur delspinigių;

3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ už akių dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 144 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų;

4) kitÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistÄ ;

5) priteisti iÅ¡ atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ .

12. IeÅ¡kovė (apeliantė) nurodė, kad teismas, remdamasis VKÄ® nuostatomis, netinkamai vertino mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų ir netesybų (delspinigių) santykį, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl praÅ¡omų sumų priteisimo. Teismas tiesiog preziumavo faktÄ , kad visais atvejais palÅ«kanos, kurios skaičiuojamos po kredito grÄ Å¾inimo termino pabaigos, yra kompensacinę funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos, tačiau teismo iÅ¡sakyta pozicija, jog ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti palÅ«kanų suma (690,50 Eur), apskaičiuota po kredito grÄ Å¾inimo pabaigos, laikytina palÅ«kanomis, atliekančiomis kompensacinę funkcijÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja egzistuojančiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

13. IeÅ¡kovė (apeliantė) pažymėjo, jog teismas, mažindamas nurodytų mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų dydį, nepagrįstai rėmėsi VKÄ® normomis ir praÅ¡omas priteisti mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas prilygino netesyboms. Sutarties sudarymo metu galiojusiame VKÄ® buvo nurodyta, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka VKÄ® 21 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Atsižvelgdama į nurodytÄ Ä¯statymo nuostatÄ , ieÅ¡kovė (apeliantė) nurodė, kad Sutartyje įtvirtinta 198,31 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka VKÄ® reikalavimus, todėl nei ji, nei Sutartyje įtvirtinta 114,37 proc. metinė palÅ«kanų norma, kuri sudaro dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo bÅ«ti mažinama.

14. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovės (apeliantės) praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų funkcijÄ , todėl nepagrįstai nepriteisė delspinigių, motyvuodamas dvigubos atsakomybės už prievolių įvykdymo termino praleidimÄ netaikymu. Pažymėjo, kad reikalauja priteisti mokėjimo, o ne kompensacinę funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, todėl praÅ¡omi priteisti delspinigiai į palÅ«kanų sumÄ neturi bÅ«ti įskaičiuojami.

15. Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog ieškovės (apeliantės) ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista nurodant, jog ieškovei (apeliantei) priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies (dėl priteistų palÅ«kanų, delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų) teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Dėl faktinių bylos aplinkybių 18. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. liepos 1 d. tarp pradinės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finverta“ ir atsakovo R. Ž. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis, pagal kuriÄ atsakovui buvo suteiktas 289,60 Eur dydžio kreditas 30 kalendorinių dienų terminui.

Vartojimo kredito sutarties 6.1. punkte buvo numatyta, kad už faktiÅ¡kai kredito davėjos kredito gavėjui iÅ¡mokėtÄ ir negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjai sutarties specialiosiose sÄ lygose nurodytas palÅ«kanas už naudojimÄ si kredito davėjos suteiktas pinigais; Sutarties 6.2. punkte buvo nurodyta, kad kredito palÅ«kanos skaičiuojamos nuo kredito iÅ¡mokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti kreditÄ Ä¯vykdymo, t. y. iki dienos (imtinai), kuomet visas kreditas yra faktiÅ¡kai sugrÄ Å¾inamas kredito davėjai.

IÅ¡ Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sÄ lygų matyti, jog Å¡alys susitarė, kad fiksuotoji palÅ«kanų norma sudarė 114,36 proc.; bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 198,31 proc.; bendra kredito gavėjo mokama suma – 316,82 Eur (palÅ«kanos už naudojimÄ si suteiktomis kredito lėšomis nuo kredito lėšų iÅ¡mokėjimo iki kredito grÄ Å¾inimo dienos); susitarta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais bus mokamos netesybos ir palÅ«kanos – 114,36 proc. metinių palÅ«kanų nuo sutartimi nustatytos kredito grÄ Å¾inimo dienos iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti kreditÄ Ä¯vykdymo. 2017 m. vasario 13 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Finverta“ ir ieÅ¡kovės AB „BnP Finance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinė kreditorė perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teises, kylančias iÅ¡ Sutarties į atsakovo įsiskolinimÄ . 2017 m. vasario 14 d. praneÅ¡imu „Dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę“ ieÅ¡kovė informavo atsakovÄ apie tai, jog perėmė pradinės kreditorės reikalavimo teises, kylančias iÅ¡ Sutarties; paragino atsakovÄ sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ .

Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieÅ¡kove atsiskaitė, į bylÄ nepateikta. Dėl ginčo esmės 19. Nagrinėjamoje byloje keliamas palÅ«kanų sampratos bei kompensuojamųjų palÅ«kanų ir netesybų santykio klausimas.

20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos – palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo funkcijÄ (tai užmokestis už pinigų skolinimÄ ; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palÅ«kanos) ir kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimÄ ; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palÅ«kanos). Prie kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palÅ«kanos. Jų paskirtis – kompensuoti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

21. PalÅ«kanos, kaip mokestis už pinigų skolinimÄ , teismų praktikoje dar vadinamos pelno palÅ«kanomis, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palÅ«kanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ . Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palÅ«kanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007, 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014, 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-329-248/2016). Kompensuojamosios palÅ«kanos neatlieka mokėjimo už naudojimÄ si pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai.

22. IeÅ¡kovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog visais atvejais palÅ«kanos, kurios skaičiuojamos po kredito grÄ Å¾inimo termino pabaigos, yra kompensacinę funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos; jog ieÅ¡kovės (apeliantės) praÅ¡omas priteisti 27,22 Eur kredito mokestis ir 690,50 Eur dydžio palÅ«kanos yra ne kas kita kaip mokėjimo funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suėjus paskolos grÄ Å¾inimo terminui, Å¡alių prievoliniai santykiai nepasibaigia, o įgyja naujÄ kokybę: kreditoriui atsiranda teisė reikalauti grÄ Å¾inti skolÄ , o skolininkui – pareiga jÄ grÄ Å¾inti. NegrÄ Å¾inus skolos iki nustatyto termino, Å¡alia paskolos teisinių santykių tarp sutarties Å¡alių atsiranda nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai. Skolininkui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naujÄ teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas naujÄ pareigÄ â€“ pareigÄ atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. apžvalga dėl netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo AC-37-1).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje 3K-3-283-695/2016 iÅ¡aiÅ¡kino, jog „Paskolos sutarties atlygintinumas savaime nesuponuoja mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų skaičiavimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti CK 6.872 straipsnio 2 dalies dispozityvumas. Nurodytoje normoje nustatyta, kad Å¡alys turi galimybę susitarti dėl mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų mokėjimo laikotarpio. Ginčo atveju atsakovas ir ieÅ¡kovė susitarė dėl palÅ«kanų mokėjimo tik iki sutartyje nustatyto grÄ Å¾inimo termino.

Suėjus grÄ Å¾inimo terminui ir skolininkui negrÄ Å¾inus paskolos dalyko – paskolintų lėšų, susiklosto situacija, kuri gali bÅ«ti pripažinta sutarties pažeidimu, o tai savo ruožtu užtraukia sutartinę atsakomybę. Esant sutarties pažeidimui, pelno palÅ«kanų mokėjimui taikomos specialios CK 6.874 straipsnio nuostatos, o ne CK 6.872 straipsnio nuostatos, kurios reglamentuoja paskolos sutarties vykdymÄ iki jos pažeidimo ir netaikomos nuo tada, kai pradedamas taikyti specialus reglamentavimas pagal CK 6.874 straipsnį.

Pelno palÅ«kanos iki sutartyje numatyto paskolos grÄ Å¾inimo termino mokamos, taikant CK 6.872 straipsnį, o praleidus terminÄ , t. y. paskolos gavėjui pažeidus sutartį, paskolos davėjo pelno praradimas kompensuojamas pagal CK 6.874 straipsnį, kaip specialiÄ jÄ normÄ . Praleidus terminÄ paskolai grÄ Å¾inti vietoj pelno palÅ«kanų, nustatytų sutartyje ar įstatyme, mokamos kompensuojamosios palÅ«kanos pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį ir vadinamosios procesinės palÅ«kanos, kurias nustato CK 6.37 straipsnio 2 dalis.

Be to, dar gali bÅ«ti priteisti kiti įrodyti kreditoriaus nuostoliai. CK 6.874 straipsnio 1 dalis turi iÅ¡lygÄ , kad paskolos sutartis dėl palÅ«kanų mokėjimo gali nustatyti kÄ kita. Paskolos sutartimi Å¡alys gali susitarti, kad nebus mokamos vadinamosios procesinės palÅ«kanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ar kad sutartyje numatyto dydžio pelno palÅ«kanos bus mokamos ir po paskolos grÄ Å¾inimo termino suėjimo, t. y. iki visiÅ¡ko paskolos sugrÄ Å¾inimo. Pastaruoju atveju bÅ«tų pagrindas ne tik priteisti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, 6.874 straipsnio 1 dalį, bet ir tas palÅ«kanas, kurias nustato mokėti (iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo) sutartis“.

25. Nagrinėjamoje byloje Å¡alys Sutartimi susitarė, jog už faktiÅ¡kai kredito davėjos kredito gavėjui iÅ¡mokėtÄ ir negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui Sutarties specialiosiose sÄ lygose nurodytas palÅ«kanas už naudojimÄ si kredito davėjos suteiktais pinigais; jog kredito palÅ«kanos skaičiuojamos nuo kredito iÅ¡mokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti kreditÄ Ä¯vykdymo, t. y. iki dienos (imtinai), kuomet visas kreditas yra faktiÅ¡kai sugrÄ Å¾inamas kredito davėjai.

Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sÄ lygų analizė taip pat patvirtina faktÄ , kad Å¡alys susitarė dėl bendros kredito gavėjo mokamos sumos – 316,82 Eur (palÅ«kanų už naudojimÄ si suteiktomis kredito lėšomis nuo kredito lėšų iÅ¡mokėjimo iki kredito grÄ Å¾inimo dienos). Specialiosiose vartojimo kredito sutarties sÄ lygose buvo numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais bus mokamos netesybos ir palÅ«kanos – 114,36 proc. metinių palÅ«kanų nuo sutartimi nustatytos kredito grÄ Å¾inimo dienos iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti kreditÄ Ä¯vykdymo.

IeÅ¡kovė (apeliantė) pažymėjo, kad jos praÅ¡omas priteisti 27,22 Eur kredito mokestis ir 690,50 Eur palÅ«kanos yra ne kas kita kaip mokėjimo funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos; kad 27,22 Eur neapmokėtų mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų dalis buvo paskaičiuota už 30 dienų, per kurias turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta visa suteikta kredito suma, o negrÄ Å¾inus vartojimo kredito sumos per 30 dienų, mokėjimo funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos, kurių metinė palÅ«kanų norma sudarė 114,36 proc., buvo skaičiuojamos toliau ir Å¡ių palÅ«kanų suma per 761 dienas sudarė 690,50 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Vartojimo kredito sutartį bei jos specialiÄ sias sÄ lygas, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės (apeliantės) praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos laikytinos kompensuojamosiomis palÅ«kanomis, kurių funkcija pasireiÅ¡kė, kai skolininkas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminÄ ; kurios buvo numatytos ir aptartos Sutarties specialiosiose sÄ lygose. Å iuo atveju sutiktina su ieÅ¡kovės (apeliantės) vertinimu, jog 27,22 Eur kredito mokestis yra laikytinas mokėjimo funkcijÄ atliekančiomis palÅ«kanomis, tačiau atmestini ieÅ¡kovės (apeliantės) argumentai dėl to, jog ir apskaičiuoti 690,50 Eur taip pat laikytini mokėjimo funkcijÄ atliekančiomis palÅ«kanomis, kadangi tai paneigia pati Sutartis bei jos specialiosios sÄ lygos.

26. Nurodytosios Sutarties sÄ lygos patvirtina faktÄ , kad Å¡alys Sutartyje susitarė dėl mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų iki kredito grÄ Å¾inimo dienos (316,82 Eur) bei dėl kompensacinių palÅ«kanų, mokėtinų nuo Sutartimi nustatytos kredito grÄ Å¾inimo dienos iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti kreditÄ Ä¯vykdymo; kaip nurodė pati ieÅ¡kovė (apeliantė) – apskaičiuotų negrÄ Å¾inus vartojimo kredito sumos per 30 dienų už 761 dienas, taikant 114, 36 proc. palÅ«kanų normÄ . Ä®vertinęs nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės (apeliantės) praÅ¡oma priteisti palÅ«kanų suma, apskaičiuota po kredito grÄ Å¾inimo termino pabaigos, laikytina palÅ«kanomis, atliekančiomis kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ .

27. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palÅ«kanų dydį nustato įstatymai, Å¡alys gali raÅ¡tu susitarti ir dėl didesnių palÅ«kanų, jeigu toks susitarimas neprieÅ¡tarauja įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palÅ«kanas, turi atsižvelgti į sutarties pobÅ«dį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko rizikÄ , taip pat į tai, ar palÅ«kanos prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimÄ , į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palÅ«kanų normas ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. apžvalga dėl netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo AC-37-1).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, jog, spręsdamas klausimÄ dėl praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobÅ«dį; į tai, kad atsakovas yra vartotojas; sudarydamas sutartį, buvo silpnesnioji sutarties Å¡alis; turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų.

28. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju nustatytos palÅ«kanos pagal Å¡alių susitarimÄ yra mokamos tik esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimÄ , o kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , todėl savo esme yra sutartinės netesybos. Netesyboms, t. y. tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti, skirtos VKÄ® 11 straipsnio 8 dalies nuostatos. Sutarties sudarymo metu galiojusio minėto įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje buvo numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs praÅ¡omų priteisti kompensuojamųjų palÅ«kanų bei praÅ¡omos priteisti skolos santykį, atsižvelgęs į sutartinių teisinių santykių pobÅ«dį bei minėtas įstatymo nuostatas, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog Å¡alių Sutartyje numatytos palÅ«kanos yra mažintinos.

29. IeÅ¡kovė (apeliantė) apeliaciniame skunde akcentuoja, jog VKÄ® yra numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka VKÄ® 21 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų, o nagrinėjamu atveju bendros vartojimo kredito kainos metinė norma buvo 198,31 proc. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesÄ Å¾iningas sÄ lygas, o, jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, bet to teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012).

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino tarp Å¡alių sudarytos vartojimo kredito sutarties sÄ lygas ir, nustatęs, kad praÅ¡omos priteisti kompensuojamos palÅ«kanos daugiau nei 2 kartus virÅ¡ija praÅ¡omos priteisti pagrindinės skolos sumÄ , sprendė, kad ieÅ¡kovės (apeliantės) praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų dydis yra nepagrįstai didelis.

30. IeÅ¡kovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jos naudai delspinigių. Pažymėtina, kad sprendžiant palÅ«kanų ir netesybų santykį jų iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju, vadovaujamasi bendrÄ ja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palÅ«kanas, ir netesybas, nes tai reikÅ¡tų dvigubos atsakomybės taikymÄ skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palÅ«kanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkcijÄ , o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iÅ¡ skolininko negalima papildomai priteisti netesybų.

Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. apžvalga dėl netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo AC-37-1).

31. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei (apeliantei) reikalaujant tiek netesybų, tiek palÅ«kanų, atliekančių kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , ieÅ¡kovei (apeliantei) priteistina kompensuojamųjų palÅ«kanų suma apima priteistinų delspinigių sumÄ , todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl delspinigių nėra jokio teisinio pagrindo.

32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi materialinės ir procesinės teisės normomis, tinkamai taikė netesybų bei palÅ«kanų institutus, todėl panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ už akių, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ , nėra pagrindo perskaičiuoti ieÅ¡kovės (apeliantės) praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog ieÅ¡kovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas, nėra pagrindo spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kovės (apeliantės) patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Birutė Simonaitienė