2016-11-22 Nr. AB-22199-3-61-3-04531-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1940-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04531-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.3.1; 12.3.2; 12.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. G. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi su skundu (b. l. 1–4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama:

1. Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. spr1-234 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. spr1-234).

2. Panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas, VĮ RC Vilniaus filialas) 2014 m. liepos 31 d. sprendimą atsisakyti pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre Nr. VILKS-3344 (toliau – ir sprendimas Nr. VILKS-3344).

3. Įpareigoti VĮ RC Vilniaus filialo Kadastro duomenų skyrių pakeisti nekilnojamojo daikto – pagalbinio ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ūkio pastatas), dėl atlikto paprastojo remonto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – ir Kadastras).

4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas (įskaitant pašto išlaidas).

Pareiškėja teigė, jog skundžiami sprendimai yra visiškai neteisėti, nepagrįsti, priimti netinkamai aiškinant bei taikant materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai nustačius (įvertinus) faktines aplinkybes, dėl daugelio argumentų nepasisakant, todėl naikintini. Teigė, kad VĮ RC Vilniaus filialo Kadastro duomenų skyrius sprendimu Nr. VILKS-3344 nepatenkino pareiškėjos 2014 m. liepos 9 d. prašymo Nr. 6881855 dėl atlikto paprastojo remonto pakeisti pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, įrašant naujus pastato kadastro duomenis Kadastre, kadangi, atsakovo teigimu, 2010 m. gruodžio 19 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-101219-00088 dėl vandentiekio ir nuotakynės statybos 1940 m., esančios kieme, adresu: (duomenys neskelbtini).

Komisija sprendimu Nr. spr1-234 paliko galioti atsakovo sprendimą Nr. VILKS-3344. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2014 m. birželio 27 d. rašte Nr. 2D-10196 (7.9) „Dėl Jūsų skundų“ informavo pareiškėją, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir STR 1.11.01:2010) nenustatyta, jog nesudėtingo statinio paprastojo remonto atveju Inspekcijos įgalioti padaliniai privalo tvirtinti ar registruoti deklaracijas, o sprendimą pakeisti nekilnojamojo daikto – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Kadastre priėmė pats VĮ RC Vilniaus filialas, o ne Inspekcija.

Savavališkos statybos aktas, o tuo labiau dėl paprastojo remonto, dėl pagalbinio ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo ir nėra surašytas, todėl skundžiami sprendimai yra nepagrįsti bei prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Paprastajam pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini) remontui statybos leidimas nereikalingas, todėl deklaracijos tvirtinti Inspekcijoje nereikia pagal įstatymą. Pareiškėjos pagalbinis ūkio pastatas (duomenys neskelbtini) nėra (duomenys neskelbtini) pagrindinis nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas.

Akcentavo, jog valstybės įmonė Registrų centras nepagrįstai pritaikė šiam pagalbiniam ūkio pastatui pagrindinio pastato – gyvenamojo namo vidaus įrangos charakteristikas. Šiuo atveju 1940 m. statybos gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra komunalinis įvadas, t. y. viešasis komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas. Pareiškėja perka tik paslaugą dėl vandens vartojimo ir nuotekų šalinimo nuo 1992 m., sumoka už patiektą viešąjį komunalinį vandenį ir komunalinį nuotekų šalinimą pagal sudarytą sutartį su tiekėju.

Taigi skundžiami sprendimai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjai teikiama komunalinio vandens tiekimo paslauga, ji niekaip nesusijusi su ūkio pastato paprastuoju remontu. Pažymėjo, kad sprendime Nr. VILKS-3344 nenurodytas joks teisės normų pažeidimas dėl ūkio pastato, o nesant pažeidimo ir prieštaravimų Lietuvos Respublikos teisės normoms, atsakovas nepagrįstai atsisakė pakeisti ūkio pastato paprastojo remonto nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Kadastre.

Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 26–30) prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad tiek VĮ RC Vilniaus filialas, tiek centrinis registratorius, priimdami skundžiamus sprendimus, jokių jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė, veikė pagal teisės aktuose suteiktą kompetenciją, pagrįstai ir teisėtai atsisakė registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti Ūkio pastato kadastro duomenis. Teigė, kad Nekilnojamojo turto kadastre ir registre (toliau – ir Registras) nekilnojamasis daiktas – Ūkio pastatas ir pareiškėjos nuosavybės teisės į jį 2005 m. spalio 10 d. įregistruotos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005 m. spalio 5 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-2062 (toliau – ir Aktas) pagrindu; 2003 m. birželio 23 d. buvo įregistruota žyma apie pareiškėjai išduotą leidimą vykdyti statybos darbus (statyti naują ūkio pastatą), kuri išregistruota 2005 m. spalio 10 d., kai buvo įregistruotas ginčo pastatas. 2013 m. rugpjūčio 22 d. iš Vilniaus miesto apylinkės teismo gavus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012 (toliau – ir Teismo sprendimas), Registre 2013 m. rugsėjo 3 d.

įregistruotas su Ūkio pastatu susijęs juridinis faktas apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Akcentavo, kad VĮ RC Vilniaus filialui pateiktas pareiškėjos 2013 m. spalio 31 d. prašymas Nr. 5816424 Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti Ūkio pastato kadastro duomenis, su prašymu pateikta 2013 m. spalio 31 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija) ir 2013 m. spalio 25 d. parengta Ūkio pastato kadastro duomenų byla (kadastro duomenų nustatymo data – 2013 m. rugpjūčio 14 d.) (toliau – ir Byla).

VĮ RC Vilniaus filialas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendime Nr. VILKS-5997 nutarė sprendimo priėmimą atidėti 1 mėnesiui, nes kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pateikti išvadą, ar Deklaracija atitinka teisės aktų reikalavimus, ar Deklaracijos ir Bylos pagrindu Registre gali būti keičiami įrašai apie atliktą Ūkio pastato paprastą remontą. VĮ RC Vilniaus filialas, 2013 m. lapkričio 29 d. gavęs Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Vilniaus TPSVP skyrius) 2013 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. (23.19)2D-19259 „Dėl pil.

I. G. 2013 m. spalio 31 d. pateiktos deklaracijos Nr. 1“, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendime Nr. VILKS-6546 atsisakė pakeisti paminėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, nes nustatė, jog atliekant Ūkio pastato paprastojo remonto darbus buvo atlikti savavališkos statybos darbai (prie ginčo pastato prijungtos naujos inžinerinės sistemos – komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas), nurodyti Teismo sprendime. Atsakovas pažymėjo, kad paminėtuose VĮ RC Vilniaus filialo 2013 m. lapkričio 11 d., 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimuose pareiškėjai buvo išaiškinta teisė apskųsti šiuos sprendimus, tačiau šių sprendimų pareiškėja neskundė, o 2014 m. vasario 5 d. kreipėsi į VĮ RC Vilniaus filialą su nauju (pakartotiniu) prašymu (Nr. 6223430) Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti Ūkio pastato kadastro duomenis bei pateikė anksčiau teiktus dokumentus (Bylą ir Deklaraciją).

VĮ RC Vilniaus filialas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir dokumentus, 2014 m. vasario 12 d. sprendime Nr. VILKS-767 prašymo nepatenkino, nes jau 2013 m. gruodžio 4 d. buvo priimtas sprendimas Nr. VILKS-6546 atsisakyti pakeisti to paties nekilnojamojo daikto kadastro duomenis tų pačių dokumentų pagrindu. Pareiškėja 2014 m. kovo 18 d. VĮ RC Vilniaus filialui pateikė prašymą (Nr. 6394714) Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruoti juridinį faktą apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, bei pakeisti Ūkio pastato kadastro duomenis; su prašymu, be anksčiau teiktų dokumentų (Bylos ir Deklaracijos), pateikė Inspekcijos 2014 m. sausio 20 d.

įsakymą Nr. 1V-16 „Dėl 2010 m. gruodžio 20 d. savavališkos statybos akto panaikinimo“ ir Inspekcijos Vilniaus TPSVP skyriaus 2014 m. sausio 21 d. raštą Nr. (23.2)2D-1052 „Dėl akto panaikinimo“. VĮ RC Vilniaus filialo registro tvarkytojas 2014 m. kovo 21 d. sprendime Nr. VILRS-720 atsisakė išregistruoti paminėtą juridinį faktą, nes dokumentai, patvirtinantys juridinio fakto pasibaigimą, t. y. kad įvykdytas teismo sprendime nustatytas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius (vandentiekis ir nuotakynas įrengti nuo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki Ūkio pastato), nepateikti.

VĮ RC Vilniaus filialo kadastro tvarkytojas 2014 m. kovo 24 d. sprendime Nr. VILKS-1459 atsisakė pakeisti Ūkio pastato kadastro duomenis, nes Registre neišregistruotas juridinis faktas apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, todėl negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl savavališkos statybos pasekmių pašalinimo.

Pažymėjo, kad pareiškėja VĮ RC Vilniaus filialo 2014 m. kovo 21 d. ir 2014 m. kovo 24 d. sprendimų neskundė, tačiau su 2014 m. balandžio 24 d., 2014 m. birželio 12 d. prašymais vėl kreipėsi į VĮ RC Vilniaus filialą, prašydama paaiškinti, kodėl buvo atsisakyta pakeisti Ūkio pastato duomenis. Pareiškėjai pateikti VĮ RC Vilniaus filialo 2014 m. gegužės 16 d. raštas Nr. VILIN(12.5.13.)-13497 ir 2014 m. birželio 19 d. raštas Nr. VILIN(12.5.13.)-17154. Pareiškėja 2014 m. liepos 9 d. pakartotinai kreipėsi į VĮ RC Vilniaus filialą su prašymu (Nr. 6881855) Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruoti juridinį faktą apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, bei pakeisti Ūkio pastato kadastro duomenis; su prašymu, be anksčiau teiktų dokumentų (Bylos ir Deklaracijos), pateikė Inspekcijos 2014 m. birželio 27 d. raštą Nr. 20-10196(7.9) „Dėl jūsų skundų“.

VĮ RC Vilniaus filialo registro tvarkytojas 2014 m. liepos 14 d. sprendime Nr. VILRS-1750 atsisakė išregistruoti paminėtą juridinį faktą, kadangi dokumentai, patvirtinantys juridinio fakto pasibaigimą, t. y. kad įvykdytas Teismo sprendime nustatytas įpareigojimas, nepateikti. VĮ RC Vilniaus filialo kadastro tvarkytojas 2014 m. liepos 16 d. sprendime Nr. VILKS-3129 nusprendė sprendimo priėmimą atidėti 1 mėnesiui, nes kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pateikti išvadą, ar Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 20 d. įsakyme Nr. 1V-16 „Dėl 2010 m. gruodžio 20 d. savavališkos statybos akto panaikinimo“, kurį VĮ RC Vilniaus filialui pateikė pareiškėja, panaikintas Inspekcijos 2010 m. gruodžio 20 d. surašytas savavališkos statybos aktas ir Inspekcijos 2010 m. gruodžio 19 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-101219-000898 yra vienas ir tas pats aktas.

VĮ RC Vilniaus filialo kadastro tvarkytojas, 2014 m. liepos 24 d. gavęs Inspekcijos Vilniaus TPSVP skyriaus 2014 m. liepos 24 d. raštą Nr. (23.3 8)2D-11611 „Dėl savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-101219-00088 surašyto I. G. gyv. (duomenys neskelbtini)“, skundžiamame sprendime Nr. VILKS-3344 atsisakė pakeisti ginčo pastato kadastro duomenis, nes nustatė, kad savavališkos statybos padariniai nepašalinti, 2010 m. gruodžio 19 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-101219-000898 yra galiojantis. Centrinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, sprendime Nr. spr1-234 sprendimą Nr. VILKS-3344 paliko galioti, nes kadastro duomenys apie ginčo pastate esantį vandentiekį ir kanalizaciją, įrašomi į Kadastrą, negali būti įrašyti, kadangi pareiškėja prie Ūkio pastato savavališkai prijungė naujas inžinerines sistemas, t. y. komunalinį vandentiekį bei komunalinį nuotakyną, ir teismo įsiteisėjusiame sprendime įpareigota jas pašalinti.

Pareiškėjai 2003 m. gegužės 26 d. išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos leidimas Nr. 644/03-0799/NS statyti naują ūkinį pastatą, kuris 2005 m. buvo pastatytas ir Akte pripažintas tinkamu naudoti. Pripažinimo tinkamu naudoti metu ginčo pastate vandentiekio ir nuotekų šalinimo nebuvo, šią aplinkybę patvirtina 2005 m. balandžio 19 d. parengta kadastro duomenų byla, kurioje užfiksuota, kad pastate vandentiekio ir kanalizacijos nėra. Be to, pagal tuomet galiojusią Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, Ūkio pastatas galėjo būti pripažintas tinkamu naudoti tik po nustatyta tvarka sudarytos komisijos atlikto patikrinimo ir patvirtinimo, kad jis pastatytas pagal privalomų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus bei statinio projektą; todėl 2005 m. balandžio 19 d. parengtoje kadastro duomenų byloje užfiksuotus Ūkio pastato kadastro duomenis paminėta komisija patikrino vietoje ir įrašydama juos Akte patvirtino, kad statinyje nėra vandentiekio ir nuotekų šalinimo.

Pareiškėja, VĮ RC Vilniaus filialui pateikdama 2013 m. rugpjūčio 14 d. prašymą „Dėl kadastrinių matavimų“, nurodė, kad Ūkio pastato paprasto remonto pradžios ir pabaigos metai yra 2005–2006 m. Po Ūkio pastato pripažinimo tinkamu naudoti, t. y. po 2005 m. spalio 5 d., pareiškėja savavališkai nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki Ūkio pastato įsirengė vandentiekį ir nuotakyną, turėdama tikslą Ūkio pastate naudotis vandeniu bei kanalizacija. Tai, kad prie ginčo pastato neteisėtai buvo prijungtos naujos inžinerinės sistemos (vandentiekis ir nuotekų šalinimas), nustatyta įsiteisėjusiame Teismo sprendime.

Pareiškėja per 3 mėn. nuo Teismo sprendimo įsiteisėjimo momento buvo įpareigota nutraukti vandentiekio ir nuotakyno nuo gyvenamojo namo iki jai priklausančio Ūkio pastato naudojimą, panaikinant vandentiekį ir nuotakyną, tačiau Teismo sprendimo nevykdė, o 2013 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į VĮ RC Vilniaus filialo matininką su prašymu nustatyti naujus Ūkio pastato kadastro duomenis. Remiantis 2005 m. balandžio 19 d. parengta statinių išdėstymo schema, 2005 m. balandžio 19 d. parengta 1B forma „Pagalbinių pastatų, jų dalių ir priestatų kadastro duomenys“, 2005 m. balandžio 18 d. parengta 18 priedo 6 B forma „Pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų įkainojimas (perkainojimas)“ bei 2013 m. spalio 24 d. parengta statinių išdėstymo schema, 2013 m. spalio 25 d. parengta 1A forma „Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys“ bei 18 priedo 6 B forma „Pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų įkainojimas (perkainojimas)“, 2013 m. rugpjūčio 14 d. atlikus kadastrinius matavimus ginčo pastato tūris liko toks pat – 419 kub. m, užstatytas plotas 51 kv. m į 52 kv. m pasikeitė tik dėl to, kad 2013 m. rugpjūčio 14 d. kadastrinių matavimų metu prie Ūkio pastato buvo užfiksuoti laiptai, tačiau Ūkio pastato išorės matmenys nepasikeitė.

Remiantis paminėtomis 1B ir 1A formomis, pareiškėja atliko šiuos paprastojo remonto statybos darbus: įsirengė vietinį centrinį šildymą ir prie Ūkio pastato prijungė naujas inžinerines sistemas (vandentiekį ir nuotakyną), kurios, kaip nustatė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012, įrengtos neteisėtai, todėl Kadastro tvarkytojas pagrįstai atsisakė įrašyti naujus Ūkio pastato kadastro duomenis į Kadastrą.

Atsakovas nurodė, kad skunde nepagrįstai teigiama, kad pagalbiniam Ūkio pastatui neteisingai pritaikytos pagrindinio pastato vidaus charakteristikos, nes Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 64 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai braižomi pagalbinio pastato aukštų planai, visi kadastro duomenys apie šį pastatą renkami ir aprašomi kaip pagrindinio pastato; o pagal Taisyklių 107.5.1 ir 107.5.2 punktus pagrindinio pastato vidaus įrangos charakteristikos yra vandentiekis, jeigu pastate yra vandentiekio vamzdžiai ir vandeniu aprūpinama centralizuotai iš gatvės tinklų arba iš artezinių ar kiemo šulinių, ir kanalizacija, jeigu patalpose įrengti ūkinio-fekalinio vandens surinkimo prietaisai ir yra ištekėjimas į lauko kanalizacijos tinklus ar surinkimo šulinius.

Taigi centrinis registratorius skundžiamame sprendime pagrįstai nurodo, kad vandentiekis ir kanalizacija yra kadastro duomenys (pastato vidaus įrangos charakteristikos), kurie, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies 7 punktą turi būti įrašomi į Kadastrą. Pagal Taisyklių 107.5.1 ir 107.5.2 punktus laikoma, kad pastate yra vandentiekis ir nuotekų šalinimas ne tada, kai pastate yra vandentiekio vamzdžiai ir ūkinio-fekalinio vandens surinkimo prietaisai, bet kai pastate esantys vandentiekio vamzdžiai ir ūkinio-fekalinio vandens surinkimo prietaisai yra prijungti prie vandentiekio vamzdyno, per kurį į pastatą patenka vanduo, ir nuotakyno, per kurį iš pastato išteka ūkinis-fekalinis vanduo.

Ginčo pastate esantys vandentiekio vamzdžiai ir ūkinio-fekalinio vandens surinkimo prietaisai yra prijungti prie vandentiekio vamzdyno ir nuotakyno, todėl 2013 m. spalio 25 d. parengtoje kadastro duomenų byloje užfiksuota, jog Ūkio pastate yra vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Priešingu atveju byloje būtų nurodyta, jog vandentiekio ir nuotekų šalinimo nėra, t. y. ta aplinkybė, jog prie Ūkio pastato yra prijungtos savavališkai įrengtos inžinerinės sistemos, daro tiesioginę įtaką Ūkio pastato kadastro duomenims, todėl nepagrįsti skundo argumentai, jog teikiama komunalinio vandens tiekimo paslauga niekuo nesusijusi su Ūkio pastato paprastuoju remontu.

Tuo atveju, jeigu pareiškėja būtų įvykdžiusi teismo įpareigojimą, ginčo pastate nebūtų komunalinio vandentiekio ir komunalinio nuotekų šalinimo. Nepagrįsti skundo argumentai, kad Ūkio pastatui nesurašytas savavališkos statybos darbų aktas, todėl tariamai VĮ RC Vilniaus filialas nepagrįstai atsisakė įrašyti naujus Ūkio pastato kadastro duomenis Kadastre, nes Inspekcijos 2010 m. gruodžio 19 d. surašytame savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-101219-000898 nurodyta, kad iš statytojo (užsakovo) I. G. reikalaujama nutraukti tinklų eksploataciją, kol įstatymuose nustatyta tvarka bus įteisinti nutiesti vandentiekis ir nuotakynas.

Remiantis Byla, ir toliau per šiuos savavališkai įrengtus inžinerinius statinius tiekiamas vanduo į Ūkio pastatą bei iš Ūkio pastato šalinamos nuotekos. Vandentiekiui ir nuotakynui surašytas savavališkos statybos aktas, todėl ir Ūkio pastato paprastas remontas, kurio metu buvo prisijungta prie neteisėtai įrengtų inžinerinių sistemų, laikytinas neteisėtu. Skunde nurodoma, kad STR 1.11.01:2010 nenustatė privalomo deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimo ar registracijos Inspekcijoje, pastačius nesudėtingą statinį, tačiau VĮ RC Vilniaus filialas neatsisakė pakeisti Ūkio pastato kadastro duomenų Kadastre tuo pagrindu, kad deklaracija nepatvirtinta ar neregistruota Inspekcijoje, todėl šis argumentas yra nepagrįstas.

Pareiškėjos teigimu, Inspekcijos 2010 m. gruodžio 19 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-101219-00088 dėl vandentiekio ir nuotakyno, pastatyto tariamai 1940 m., prieštarauja Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012 nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pareiškėjos tvirtinimu, ji sudariusi vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį, tai tariamai patvirtina, jog vandeniu ir nuotekų šalinimu ji naudojasi teisėtai, tačiau, kaip teisingai nurodė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012, paminėta aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos įrengtas vandentiekis ir nuotakynas buvo prijungti prie miesto vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų, nesilaikant nustatytų reikalavimų, tačiau prisijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų teisėtumą reglamentuojančios teisės normos nereguliuoja statybos teisinių santykių, todėl net ir nustačius, kad pareiškėja prie tokių tinklų yra prisijungusi teisėtai, tai automatiškai nesudarytų pagrindo konstatuoti statybos padarinių teisėtumo fakto.

Pareiškėja daug kartų kreipėsi į VĮ RC Vilniaus filialą, prašydama pakeisti Ūkio pastato kadastro duomenis, todėl ne kartą buvo informuota apie aplinkybes, trukdančias pakeisti Ūkio pastato kadastro duomenis Registre, tačiau iš VĮ RC Vilniaus filialui pateiktų prašymų išregistruoti juridinį faktą apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, ir pakeisti Ūkio pastato kadastro duomenis bei pateiktų dokumentų (Inspekcijos 2014 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 1V-16 „Dėl 2010 m. gruodžio 20 d. savavališkos statybos akto panaikinimo“;

Inspekcijos TPSVP skyriaus 2014 m. sausio 21 d. rašto Nr. (23.2)2D-1052 „Dėl akto panaikinimo“) manytina, jog pareiškėja siekė suklaidinti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytoją, nurodydama, jog juridinis faktas apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, turi būti išregistruotas, nes tariamai savavališkos statybos aktas dėl savavališkai nutiesto vandentiekio ir nuotakyno yra panaikintas. Atsakovas pažymėjo, kad Inspekcijos 2010 m. gruodžio 19 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-101219-000898 yra galiojantis, tai patvirtina Inspekcijos Vilniaus TPSVP skyriaus 2014 m. liepos 24 d. raštas Nr. (23.38)2D-11611 „Dėl savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-101219-00088 surašyto I.

G. gyv. (duomenys neskelbtini)“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu (b. l. 115–124) pareiškėjos I. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja I. G. skundė nekilnojamojo turto registratorių sprendimus, kuriais nepatenkintas pareiškėjos prašymas pakeisti nekilnojamojo daikto – pagalbinio ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dėl atlikto paprastojo remonto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Ginčo sprendimuose nurodoma, kad prie Ūkio pastato neteisėtai buvo prijungti vandentiekis ir nuotekynė, todėl, esant galiojančiam 2010 m. gruodžio 19 d. savavališkos statybos aktui Nr. SSA-00-101219-00088, nėra galimybės pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su tokia pozicija. Šioje administracinėje byloje ginčo dalykas nebuvo, ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. gruodžio 19 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-101219-00088 yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja siekė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. gruodžio 19 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-101219-00088, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 16 d.

įsiteisėjusia nutartimi administracinėje byloje Nr. I-8998-437/2014 atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad tiek valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr. spr1-234 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“, tiek valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. liepos 31 d. sprendimas atsisakyti pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre Nr. VILKS-3344 yra teisėti ir pagrįsti;

šiame kontekste teismas ypač sutiko su valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. spr1-234 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ formuluote, kad „pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, kuriame yra neteisėtai įrengti inžineriniai tinklai, kadastro duomenys negali būti įrašyti (pakeisti) Nekilnojamojo turto kadastre pareiškėjos pateiktų dokumentų pagrindu“. Juolab kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 23 d.

įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012, pareiškėja įpareigota nutraukti paminėto vandentiekio ir nuotakyno naudojimą, panaikinti vandentiekį ir nuotakyną, sutvarkant teritoriją. Todėl teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjos I. G. išvestinį reikalavimą įpareigoti VĮ RC Vilniaus filialo Kadastro duomenų skyrių pakeisti nekilnojamojo daikto – pagalbinio ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dėl atlikto paprastojo remonto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas buvo atmestas, teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas.

III. Pareiškėja I. G. apeliaciniu skundu (b. l. 127–129) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą patenkinti. Taip pat priteisti iš atsakovo jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja teigia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nenurodė jokių teisės aktų, kurie draustų patenkinti pareiškėjos skundą, taip pat nenurodė, kokiomis teisės normomis teismas rėmėsi atmesdamas pareiškėjos skundą. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neįvertino visų pateiktų faktinių aplinkybių bei nenustatė, kuris įstatymas turi būti taikomas nagrinėjamoje byloje. Akcentuoja, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-1071/2014 statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 44 punktas nėra taikytinas nagrinėjamu atveju ir yra visiškai nereikšmingas bylos kontekste. Teigia, kad pareiškėjos ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ sudaryta vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo 2004 m. sausio 30 d., 2005 m. lapkričio 11 d. sutartis nebuvo ginčijama ir nėra nutraukta teismine tvarka, o sutarties įsipareigojimus pareiškėja vykdo sutartyje nurodytais punktais. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ginčo sutarties pagrindu susiklostę šalių teisiniai santykiai turi viešosioms sutartims būdingų privalomumo požymių. Vienas esminių viešųjų sutarčių požymių yra paslaugas teikiančio subjekto pareiga sudaryti tiekimo sutartis su visais besikreipiančiais asmenimis ir teikti paslaugas vienodomis sąlygomis tam tikrai vartotojų kategorijai.

Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. 1. 136–137) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas teigia, jog pareiškėjos atlikto paprastojo remonto metu ūkiniame pastate savavališkai (neteisėtai) buvo įrengti inžineriniai tinklai (vandentiekis ir nuotekų šalinimas), kurie kadastrinių matavimų byloje pirmą kartą buvo užfiksuoti 2013 m. rugpjūčio 14 d. Pažymi, jog savavališkos statybos aktas surašytas neteisėtai įrengtiems bei prie ūkinio pastato prijungtiems inžineriniams tinklams (vandentiekiui ir nuotakynui), kurių naudojimą, juos panaikinant, I. G. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012 įpareigota nutraukti. Todėl duomenys apie Ūkio pastate įrengtus inžinerinius tinklus (vandentiekį ir nuotekų šalinimą) negali būti įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Akcentuoja, jog nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1071/2014 nagrinėjamam ginčui nėra aktualus, nes bylų faktinės aplinkybės ir spręstini klausimai yra skirtingi. Pažymi, jog pareiškėjos pateikta su uždarąja akcine bendrove „Vilniaus vandenys“ 2005 m. lapkričio 10 d. sudaryta šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nepatvirtina ūkiniame pastate įrengtų inžinerinių tinklų (vandentiekio ir nuotakyno) statybos teisėtumo fakto.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. 1. 138) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo (2014-10-31 versija) matyti, kad pareiškėjos nuosavybės teise valdomo Ūkio pastato kadastro duomenys yra įregistruoti nuo 2005 m. spalio 10 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2005 m. spalio 5 d. akto Nr. (101)11.4-2062 pagrindu (b. l. 31-34). Iš šio išrašo matyti, kad tarp kitų Ūkio pastato kadastro duomenų yra įrašyta, kad jis neturi vandentiekio bei nuotekų šalinimo. Šiame išraše (skiltyje „Juridiniai faktai“) yra nurodytas Teismo sprendimas su aprašymu „Dėl savavališkos statybos padarinių (vandentiekio ir nuotakyno nuo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pašalinimo“.

Pasisakydama dėl paminėtų Ūkio pastato kadastro duomenų teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pirmiausia pažymi, kad, pagal Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punktą bei Taisyklių 107.5.1 ir 107.5.2 punktus, tokio pobūdžio duomenys apie statinį laikytini (pripažintini) statinio kadastro duomenimis. Pagal Kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, šie duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tai, be kita ko, reiškia, kad nurodyti duomenys gali būti pakeisti tik Kadastro įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai yra nurodyti Kadastro įstatymo 12 straipsnyje (bylai aktuali 2010-07-02 įstatymo Nr. XI-998 redakcija). Šioje teisės normoje, be kita ko, nurodyta, kad vienas iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentų yra teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis (1 d. 2 p.). Byloje nagrinėjamoje situacijoje tai reiškia, kad Teismo sprendimas laikytinas teisine kliūtimi pakeisti paminėtus (ginčo) Ūkio pastato kadastro duomenis tol, kol jis nėra įvykdytas jame nurodytu būdu arba kol jis (Teismo sprendimas) nenustojo galioti kitu įstatymo numatytu pagrindu.

Pasisakydama dėl Teismo sprendimo reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija taip pat pažymi, kad jame yra aiškiai ir vienareikšmiškai įvertintas paminėtas 2010 m. gruodžio 19 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-1012100088, konstatuota, kad (pareiškėjos siekiamo įteisinti įrašymo į Kadastrą būdu) vandentiekio ir nuotakyno nuo gyvenamojo namo iki Ūkio pastato įrengimas pripažintas neteisėtu, taip pat nurodytas šių neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdas. Todėl pareiškėjos siekis įteisinti šiuos padarinius kitokiu, negu teismo nurodytas, būdu, t. y. statinio paprasto remonto rezultatų įteisinimo būdu, Kadastro įstatymo 12 straipsnio taikymo požiūriu negali būti pripažintas pagrįstu.

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu ir teisingu.

Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos I. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis