2022-04-28 Nr. AB-10148-4-49-3-00097-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2312-881/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00097-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Neringos Švedienės,

sekretoriaujant N. P.,

vertėjaujant H. I.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui H. A. J. Al D.,

H. A. J. A. D. atstovei advokatei A. L. K.,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio H. A. J. A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. A. J. A. D..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į teismą su teikimu dėl (duomenys neskelbtini) piliečio H. A. J. A. D., gim. 1996 m. gegužės 29 d., sulaikymo Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teikimo reikalavimą pakeitė ir prašė taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui H. A. J. A. D. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centro teritorijoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. birželio 17 d., t. y. tris mėnesius.

2. VSAT Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis H. A. J. A. D. buvo sulaikytas 2021 m. rugpjūčio 2 d. VSAT pareigūnų, kai (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose trijų asmenų grupėje neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini). Teisėtą buvimą Europos Sąjungoje patvirtinančių dokumentų neturėjo. Užsienietis pateikė jo asmenį patvirtinantį dokumentą – asmens pasą ir prašymą jam suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau 2021 m. lapkričio 5 d. jis atsisakė dalyvauti pirminėje apklausoje, o apgyvendintas VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimų, 2021 m. gruodžio 14 d. savavališkai iš jos pasišalino ir tą pačią dieną buvo sulaikytas. 2021 m. gruodžio 14 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies bei 114 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priėmė sprendimą šį užsienietį sulaikyti ne ilgiau kaip 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas iki 2022 m. kovo 17 d.

3. Be to, pareiškėjas nurodė, kad įvertinus tai, kad H. A. J. A. D. į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o bendrininkų grupėje, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, vienareikšmiai rodo, jog jis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, todėl tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis ar pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties. Taip pat, įvertinus tai, kad H. A. J. A. D. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, 2021 m. gruodžio 14 d. savavališkai pasišalino, bet tą pačią dieną buvo sulaikytas, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams – tam, kad šis asmuo, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, nepasinaudotų laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą, todėl kol Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl jo teisinės padėties, šios valstybės institucijos sprendimo įvykdymas įmanomas tik užsienietį sulaikius.

4. (duomenys neskelbtini) pilietis H. A. J. A. D. posėdžio metu nurodė, kad jo draugas gavo prieglobstį, o jis negavo, visi įrodymai buvo jo telefone, bet telefoną prarado. Į Lietuvos Respubliką pateko per (duomenys neskelbtini), neturėjo dokumentų. 2022 m. sausio 6 d. buvo priimtas sprendimas išsiųsti jį iš šalies, sprendimą apskundė. Gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, turi tik draugą, su kuriuo gyvena stovykloje. Jis teigė, kad jau tris mėnesius gyvena patalpoje, nori pajudėti, prisipažįsta, kad bandė bėgti. H. A. J. Al D. atstovas advokatas teismo posėdžio metu su patikslintu teikimu sutiko, tačiau prašė leisti užsieniečiui laisvai judėti.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. kovo 16 d. sprendimu VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Migracijos departamento sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio nėra įsiteisėjęs ir šiuo metu taikyti griežtesnes priemones ir pratęsti sulaikymą užsieniečiui nėra būtina, nes byloje nėra duomenų, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai arba būtų pažeidęs jam taikomos priemonės sąlygas. Tačiau teismas sprendė, kad egzistuoja pagrindas taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nes turi būti užtikrintas galutinio sprendimo dėl užsieniečio teisinės padėties įvykdymas.

7. Teismas pažymėjo, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir bendrininkaudamas su kitais asmenimis, geranoriškai nebendradarbiauja su valdžios institucijomis dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl kyla reali grėsmė, jog judėdamas laisvai užsienietis gali savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir į ją negrįžti bei išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos šalį, kaip jau yra bandęs tai padaryti 2021 m. gruodžio 14 d. Duomenų, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje ir jo atžvilgiu priimto sprendimo vykdymas galėtų būti užtikrintas kitomis Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytomis alternatyviomis priemonėmis, byloje nėra, byloje taip pat nėra duomenų, jog užsienietis galėtų būti priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupei. Atsižvelgdamas į tai, teismas pateiktą teikimą tenkino visiškai ir skyrė (duomenys neskelbtini) piliečiui H. A. J. A. D. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. birželio 17 d., bet ne ilgiau nei kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

III. 8. Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) pilietis H. A. J. A. D. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 16 d. ir priimti naują sprendimą, prašymą tenkinti, tačiau skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti apeliantą VSAT Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro pažeidimų. Taip pat mano, jog jo teisė į laisvę apribota nepagrįstai.

10. Pareiškėjas VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

11. Pareiškėjas nurodo, kad apeliantas 2021 m. gruodžio 17 d. savavališkai pasišalino iš VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centro. Teismas pagrįstai sprendė, kad yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis, bandydamas išvengti jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, gali pasinaudoti laisvo judėjimo Šengeno teritorijoje galimybe ir Migracijos departamentas neturės galimybės tinkamai išnagrinėti prieglobsčio prašymą ir priimti sprendimą prieglobsčio byloje.

12. Taip pat nurodo, kad apeliantas neturi gyvenamosios vietos, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, todėl jis gali pasislėpti. Pareiškėjo vertinimu, apeliantas, turėdamas laisvą judėjimo galimybę, bandys vėl išvykti iš Lietuvos Respublikos.

13. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. balandžio 20 d. buvo gautas apelianto atstovės advokatės I. A. rengtas procesinis dokumentas, kuris įvardijamas apeliaciniu skundu. Šiame dokumente nurodoma, kad teismas nesivadovavo aktualiausia praktika dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo ir / ar sulaikymo taikymo pagrindų. Formalaus institucijos nurodymo, kad prieglobsčio prašytojas nebendradarbiauja, nepakanka, jog pagrįsti kraštutinę jo laisvę ribojančią priemonę neprotingai ilgą laiką. Šioje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų prieglobsčio prašytojo nebendradarbiavimą su institucija, nors tokį faktą teismas konstatavo savo sprendime. Tuo tarpu teismo nurodyti motyvai dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvą aplinkybių nėra Įstatymo nuostatose įvardinti kaip nebendradarbiavimą pagrindžiantys duomenys, todėl ginčo kontekste nėra aktualūs. Teigia, kad teismo argumentas, jog užsienietis neturi socialinių ekonominių ar šeiminių ryšių Lietuvoje yra formalus. Pareiškėjas nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką momento, t. y. jau nepateisinamai ilgą laiko tarpą, buvo sulaikytas ir laikomas iš esmės kalėjimo sąlygomis, tokiu būdu neleidžiant užmegzti socialinių, ekonominių ar tuo labiau šeiminių santykių. Užsienietis turi finansines galimybes su šeimos narių pagalba apsirūpinti pats, šiuos santykius užmegzti ir puoselėti, – jei tik jam nepagrįstai nebūtų suvaržyta laisvė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje kilo ginčas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo užsieniečiui.

15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

16. Apeliantas 2022 m. balandžio 20 d. pateikė procesinį dokumentą, kuris įvardijamas apeliaciniu skundu. Kadangi apeliantas byloje jau yra pateikęs apeliacinį skundą dėl to paties sprendimo, todėl 2022 m. balandžio 20 d. pateiktas procesinis dokumentas yra vertintinas kaip apelianto rašytiniai paaiškinimai.

17. Įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, jog prieglobsčio prašytoju laikomas užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas.

18. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas 2022 m. sausio 6 d. priemė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio ir papildomos apsaugos bei išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, į Lietuvos Respubliką uždraudžiant atvykti 5 metus nuo išsiuntimo dienos. Užsienietis minėtą sprendimą buvo apskundęs Migracijos departamento 1-ajai skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, kuri užsieniečio skundą atmetė. Užsienietis Komisijos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu skundą tenkino – ir grąžino prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti Migracijos departamentui iš naujo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog užsienietis vis dar turi prieglobsčio prašytojo statusą.

19. Įstatymo 113 straipsnyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas, be kita ko, gali būti sulaikytas, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 4 dalies 2 punktas).

20. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, jog užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę.

21. Alternatyvios sulaikymui priemonės nustatytos to paties straipsnio 2 dalyje, tarp jų – užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 2 dalies 4 punktas) ar užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 2 dalies 5 punktas).

22. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės gali būti skirtos tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. N143-3565/2008, 2010 m. liepos 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. N575-6127/2010 ir kt.). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant užsieniečiui gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4270-492/2021 pažymėjo, kad, nustačius, jog užsieniečiui šiuo metu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Vertinant užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Šiuo tikslu reikšmingomis gali būti aplinkybės, inter alia (liet. be kita ko) charakterizuojančios prieglobsčio prašytojo asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmens poreikius (be kita ko, prieglobsčio prašytojo, kaip pažeidžiamo asmens, turimas statusas), įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan. Toje pačioje nutartyje pažymėta, kad tik išimtiniais atvejais nurodytų teismo nustatytų aplinkybių visumos pagrindu gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės.

25. Apeliantas akcentuoja, kad teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, jog užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai arba būtų pažeidęs jam taikomos priemonės sąlygas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ypač svarbi aplinkybė, jog apeliantas jau yra bandęs pabėgti, t. y. 2021 m. gruodžio 14 d. savavališkai pasišalino iš VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centro, dėl ko tą pačią dieną buvo sulaikytas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nebendradarbiavimu paprastai pripažįstama valstybės sienos kirtimas ne per pasienio kontrolės punktą, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikimas, pasišalinimas iš stovyklos, bandymas išvykti iš Lietuvos Respublikos ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4462-822/2021). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, ir perlipęs Užsieniečių registracijos centro tvorą, 2021 m. gruodžio 14 d. pabėgo iš Užsieniečių registracijos centro.

26. Minėtas aplinkybes įvertinus kartu su teismo nustatyta aplinkybe, kad apeliantas neturi jokių ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, kurie suteiktų pagrįstą norą likti Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas manyti, jog užsieniečiui pritaikius švelnesnę sulaikymui alternatyvią priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos, ką jau, kaip nustatyta, ir yra bandęs padaryti. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kyla reali grėsmė, jog judėdamas laisvai užsienietis gali savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos iki tol, kol bus galutinai išspręstas prašymas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Be kita ko, apeliantas 2021 m. lapkričio 5 d. atsisakė dalyvauti pirminėje apklausoje, kas vertintina kaip jo nenoras bendradarbiauti ir nusiteikimas prieš valstybės institucijas. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre, taikant judėjimo laisvės apribojimą. Šiuo atveju sulaikymui alternatyvi priemonė yra proporcinga esamiems tikslams pasiekti.

27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę, kadangi byloje yra pakankamai duomenų (į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, nebendradarbiavo su valstybės institucijomis, pasišalino iš suteiktos apgyvendinimo vietos), jog užsienietis, gyvendamas neribojant jo judėjimo laisvės, ir siekdamas išvengti išsiuntimo į kilmės šalį, gali bandyti slėptis, nesulaukęs galutinio įsiteisėjusio sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo.

28. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio H. A. J. A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vilija Mikuckienė

Neringa Švedienė