d1f10748-e61a-4e82-8d6b-bf2a464d18e0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-18-1063/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02573-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 27.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos MartiÅ¡ienės ir Ivetos Pelienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos Baltic Media Alliance LTD atstovui advokatui ArÅ«nui Audzevičiui ir advokato padėjėjui Henrikui Stelmokaičiui, atsakovės Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovui advokatui Andriui IÅ¡kauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Baltic Media Alliance LTD skundÄ atsakovei Lietuvos radijo ir televizijos komisijai dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. gegužės 18 d. sprendimÄ Nr. KS-104 „Dėl televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ platinimo tik už papildomÄ mokestį platinamuose televizijos programų paketuose“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Nurodo, kad televizijos programa „NTV Mir Lithuania“ į Lietuvos RespublikÄ yra transliuojama iÅ¡ Jungtinės Karalystės, kurioje Jungtinės Karalystės įmonei Baltic Media Alliance LTD yra iÅ¡duota licencija transliuoti Å¡iÄ televizijos programÄ ir teikti jÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos audiovizualinių paslaugų rinkÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai teisę skųsti SprendimÄ suteikia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIÄ®) 11 straipsnis, 341 straipsnio 1 dalis ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose iÅ¡dėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (toliau – ir Direktyva 2010/13/ES) 3 straipsnio 1 dalis ir 4 dalies a punktas.

Pareiškėja pagal Direktyvos 2010/13/ES nuostatas yra audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas teikiantis asmuo, todėl turi teisę, kad būtų užtikrintas Lietuvos, kaip ES valstybės narės, įsipareigojimų, kylančių iš minėtos direktyvos, privalomumas.

3. PareiÅ¡kėjos teigimu, „NTV Mir Lithuania“ televizijos programos papildomas apmokestinimas yra jos laisvo priėmimo ribojimas, todėl toks ribojimas privalėjo bÅ«ti iÅ¡ anksto suderintas su Europos Komisija ir televizijos programas transliuojančia valstybe – Jungtine Karalyste. Å io reikalavimo Komisija neįvykdė, todėl padarė esminį procedÅ«rinį pažeidimÄ . Pabrėžė, jog skundžiamas Sprendimas prieÅ¡tarauja Direktyvoje 2010/13/ES įtvirtintai privalomai iÅ¡ kitos Europos SÄ jungos (ES) valstybės narės transliuojamų televizijos programų perdavimo apribojimų taikymo tvarkai. Direktyva įtvirtina, kad Å¡ių paslaugų perdavimas nebÅ«tų ribojamas kitaip, kaip tik Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.

4. Pažymėjo, kad priimdama SprendimÄ Komisija nesivadovavo ES teisės aktuose įtvirtintu reglamentavimu. Sprendimu pritaikyta poveikio priemonė yra laisvo televizijos programos priėmimo ES valstybėje ribojimas, kaip jis apibrėžtas Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 1 dalyje. Ä®pareigojamas privalomai taikyti papildomÄ mokestį, minėtos programos transliuotojÄ pastato į žymiai nepalankesnę konkurencinę padėtį, todėl tokia situacija negali bÅ«ti vertinama kitaip, kaip tik laisvo televizijos kanalo priėmimo apribojimas.

ES teisės aktai turi virÅ¡enybę prieÅ¡ Lietuvos nacionalinius teisės aktus, todėl Komisija SprendimÄ galėjo priimti tik remdamasi Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais pagrindais. Tačiau nei vieno reikalavimo, iÅ¡ minėtos direktyvos nuostatos, Komisija nesilaikė, nes nei prieÅ¡ Sprendimo priėmimÄ , nei vykdyto tyrimo metu Komisija raÅ¡tu nepranešė pareiÅ¡kėjai apie įtariamus pažeidimus ir ketinimÄ taikyti priemones. PareiÅ¡kėja net negalėjo pateikti savo paaiÅ¡kinimų.

PareiÅ¡kėja apie jos atžvilgiu pradėtÄ tyrimÄ sužinojo tik iÅ¡ žiniasklaidos. Taip pat nėra duomenų, kad Komisija, ketindama priimti SprendimÄ , prieÅ¡ tai bÅ«tų praneÅ¡usi Europos Komisijai bei bÅ«tų surengusi privalomas konsultacijas su transliuojančiÄ ja valstybe ir taip pat su Europos Komisija. Kaip matyti iÅ¡ Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 2 dalies d punkto, bet kokios priemonės gali bÅ«ti taikomos, tačiau tik tuo atveju, jei per 15 dienų nuo 3 straipsnio 2 dalies c punkte numatyto praneÅ¡imo nepavyko draugiÅ¡kai susitarti su Europos Komisija ir transliuojančiÄ ja valstybe ir jei pažeidimai daromi toliau.

5. Pažymėjo, kad Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti reikalavimai yra taikomi ne tik visiÅ¡kai uždraudžiant konkrečioje valstybėje tam tikros televizijos programos transliavimÄ ar retransliavimÄ , bet ir taikant bet kokias priemones, kurios kaip nors riboja televizijos programos laisvÄ priėmimÄ konkrečioje ES narėje. Todėl tai, kad Komisija ne visiÅ¡kai panaikino televizijos programos transliavimÄ , o tik apribojo, tai Komisijos neatleidžia nuo Direktyvos nuostatų laikymosi. Tokios pozicijos laikomasi ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje (toliau – ir ESTT). Tai tik patvirtina, kad pareiÅ¡kėja ne tik pažeidė Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet ir daugelį ESTT iÅ¡aiÅ¡kinimų, draudžiančių riboti laisvo paslaugų ribojimo ES principÄ .

6. PareiÅ¡kėjos teigimu, nors VIÄ® 33 straipsnio 11 dalis ir 12 dalies 1 punktas numato galimybę įpareigoti kitos ES valstybės narės transliuotojo transliuojamÄ televizijos programÄ Lietuvoje platinti tik už papildomÄ mokestį prieinamuose televizijos programų paketuose, tačiau Å¡ios teisės normos nenumato, kad taikant nurodytÄ kitos ES narės transliuotojo transliuojamos programos laisvo platinimo apribojimÄ , turėtų bÅ«ti taikomos procedÅ«ros, numatytos Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 2 dalyje.

Vadinasi tiek nacionalinė teisė, tiek Komisija nelaiko, kad įpareigojimas kitos ES valstybės narės televizijos programÄ Lietuvoje platinti tik už papildomÄ mokestį yra kitos valstybės televizijos programų laisvo priėmimo Lietuvoje ribojimas, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos nuostatas. Å iuo aspektu pažymėjo, kad nei Direktyva, nei ES teisės aktai nenumato, kad valstybės narės galėtų vienaÅ¡aliÅ¡kai nuspręsti papildomai apmokestinti iÅ¡ kitų valstybių narių transliuojamas televizijas ir tokia priemonė nebÅ«tų taikoma pagal minėtas Direktyvos nuostatas.

Minėtais pagrindais pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės kelia klausimÄ , jog, nagrinėjamu atveju, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų taikymo tvarkÄ . PareiÅ¡kėja taip pat kelia klausimÄ dėl VIÄ® 33 straipsnio 11 dalies ir 12 dalies 1 punkto prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatoms.

7. Pabrėžė, kad Sprendimu Komisija padarė vienos iÅ¡ esminių Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintų teisių (EŽTK) – teisės į žodžio ir informacijos skleidimo laisvę, pažeidimÄ . Pagal EŽTK, riboti saviraiÅ¡kos laisvę galima tik EŽTK 10 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, tačiau saviraiÅ¡kos laisvę ribojant Å¡ios nuostatos pagrindu, privalo bÅ«ti nustatyta, kad televizijos programos skleidžia realiÄ grėsmę keliančiÄ informacijÄ . Valstybė turėtų įrodyti, kad skleista informacija peržengė leistinos kritikos ribas ir kurstė nesantaikÄ .

8. PareiÅ¡kėja prieÅ¡tarauja, kad Sprendimu pritaikytos priemonės yra neproporcingos tariamo pažeidimo mastui. Sprendimu buvo apribota faktiÅ¡kai visos televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ transliacija Lietuvoje, nors tariamas pažeidimas buvo užfiksuotas vienÄ kartÄ transliuotoje 25 min. laidoje. Tokio masto ribojimas prieÅ¡tarauja Direktyvos 2010/13/ES ir EŽTK nuostatoms, kur reikalaujama, kad apribojant saviraiÅ¡kos laisvę padaryti pažeidimai turi bÅ«ti sistemingi, nuolatiniai ir Å¡iurkÅ¡tÅ«s. Komisija nenurodė, kodėl dėl vienos laidos buvo apribota visos programos transliacija. Pažymėjo, kad bet kokie Komisijos priimti ribojimai turi atitikti proporcingumo principÄ .

9. Priimant SprendimÄ buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam. PareiÅ¡kėjai nebuvo praneÅ¡ta nei apie Sprendimo svarstymÄ , nei apie jo priėmimÄ . PareiÅ¡kėja neturėjo galimybės apginti savo interesų. Nesikreipiant į pareiÅ¡kėjÄ dėl nuomonės pateikimo Komisija pažeidė savo veiklos nuostatus ir darbo reglamentÄ .

10. Atkreipė dėmesį, kad pagal Konkurencijos įstatymÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektui draudžiama priimti sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja kitų verslo subjektų atžvilgiu. Tokio pobÅ«džio reikalavimus nustato ir VIÄ® 29 straipsnio 2 dalies nuostata. Komisija, nustačiusi tariamus pažeidimus, sankcijas taikė ne Å¡ios laidos atžvilgiu, o faktiÅ¡kai įsikiÅ¡o į konkurencijos pagrindais veikiančiÄ Lietuvos audiovizualinių paslaugų rinkÄ , imdamasi reguliuoti kokiomis komercinėmis sÄ lygomis turi bÅ«ti vartotojams parduodama vartotojams transliuojama programa ir pritaikytos sankcijos naÅ¡tÄ perkėlė vartotojams.

11. Prieštaravo, kad Patikrinimo akte, kurį surašė Komisijos Stebėsenos poskyrio specialistė, nepagrindžiama, kodėl aprašytas laidos turinys turi būti vertinamas kaip neapykantos kurstymas. Patikrinimo akte neaprašyta, kaip kurstoma neapykanta. Sprendimas buvo priimtas be išsamaus ir objektyvaus laidos turinio vertinimo. Laidos turinį sudarė pasakojimai apie realiai Baltijos šalyse įvykusius įvykius. Šių įvykių egzistavimas yra visuotinai pripažįstamas. Kai kurių kalbintų asmenų pozicijos galimai neatitiko Lietuvos institucijų pozicijų, tačiau tai nedaro informacijos savaime atitinkančios VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintus kriterijus.

12. Teismo posėdžio metu atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti.

13. Atsakovė Lietuvos radijo ir televizijos komisija atsiliepimo argumentais prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.

14. Nurodo, kad 2016 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje televizijos programoje „NTV Mir Lithuania“ buvo parodyta programa „Ypatingas įvykis. Tyrimas“, kurioje buvo nagrinėjamos temos apie lietuvių ir latvių kolaboravimÄ vykdant žydų holokaustÄ Baltijos Å¡alyse, rusų tautinės mažumos padėtį Baltijos valstybėse bei atgimstančius faÅ¡istinius judėjimus jose. Programoje buvo kurstoma neapykanta, skatinamas prieÅ¡iÅ¡kumas Baltijos valstybėms, formuojamas negatyvus Baltijos valstybių, kaip neonacizmo rėmėjų, įvaizdis. Pagal VIÄ® 19 straipsnį, tokiÄ informacijÄ skelbti visuomenės informavimo priemonėmis draudžiama. Tuo pagrindu Komisija priėmė SprendimÄ . Vėliau Komisija priėmė 2016 m. birželio 22 d. sprendimÄ , kuriuo pakeitė Sprendimo 3 punktÄ .

15. Dėl pareiÅ¡kėjos skundo argumentų nurodė, jog priėmus 2016 m. birželio 22 d. sprendimÄ buvo panaikinti Sprendimu pritaikyti ribojimai. Pakeitus Sprendimo nuostatas nebeliko pareiÅ¡kėjos inicijuoto ginčo dalyko, todėl ir Å¡ios bylos faktinės aplinkybės reikÅ¡mingai pakito. Darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos materialinis teisinis suinteresuotumas dėl ginčo nagrinėjimo iÅ¡nyko.

16. Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundÄ atmesti.

17. Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad Å¡iuo metu yra Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas. Sprendimo priėmimo metu buvo Komisijos narys. Nurodė, jog prieÅ¡ priimant SprendimÄ ginčo laidÄ Å¾iÅ«rėjo. Kartu su kitais Komisijos nariais aptarė laidos fragmentus. Balsavo už ribojimų taikymÄ . PrieÅ¡ priimant SprendimÄ vadovavosi R. S. surinkta informacija. Kaip balsuoti, tokio nurodymo nebuvo. Nurodė, kad seniau bÅ«davo priimami sprendimai stabdyti programas ir tai kėlė didelių nepasitenkinimų, todėl dabar buvo priimtas sprendimas perkelti televizijos programÄ Ä¯ mokamus televizijos programos paketus.

Tikslo uždaryti programÄ nebuvo. Apribojus programos rodymÄ buvo pasiektas tikslas, kad laidoje parodyta informacija nesklistų. AlternatyvÅ«s sprendimai taip pat buvo vertinami, buvo nuomonių ir apie griežtesnes priemones. Ar, prieÅ¡ priimant SprendimÄ , teiravosi pareiÅ¡kėjos nuomonės, negalėjo pasakyti, neatsiminė. IÅ¡orinis ekspertų tyrimas nebuvo atliekamas. Atvejis buvo aiÅ¡kus. Tuo metu pažiÅ«rėjus laidÄ nebuvo abejonių dėl nesantaikos kurstymo. Laidoje paminėtos frazės, kuriomis buvo skatinama neapykanta, buvo kartojamos ne vienÄ kartÄ .

Sprendimo priėmimas buvo paremtas logika. Antras sprendimas buvo priimtas dėl kelių aspektų. Pirma, jau buvo pasiekti Sprendimo priėmimo tikslai, kita priežastis, kad buvo gauta informacija, jog Komisija galimai nesilaikė procedÅ«rų. PaaiÅ¡kino, kad programos perkėlimas yra geresnė priemonė nei programos blokavimas. Restransliuotojai dėl to lyg ir nesiskundė. LaidÄ vertinant VIÄ® 19 straipsnio kontekste, buvo vertinamas visas laidos kontekstas, emocijos, kartojimas, ar yra skatinimas, buvo vertinama visuma aplinkybių.

Skundų dėl ginčo laidos lyg ir nebuvo gauta, tiksliai negalėjo pasakyti.

18. Liudytoja L. P. teismo posėdžio metu parodė, kad Å¡iuo metu yra Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narė. Sprendimo priėmimo metu buvo Komisijos narė. Nurodė, kad nagrinėjamo ginčo esmė jai yra žinoma. PaaiÅ¡kino, kad priimant SprendimÄ balsavo už siÅ«lomus taikyti ribojimus. Dėl Sprendimo abejonių nekilo, sankcija pagrįsta. Antras sprendimas buvo priimtas, nes kilo abejonių dėl procedÅ«rų, o be to, Komisija gali ir Å¡velninti paskirtas sankcijas. Ar pareiÅ¡kėja buvo perspėta, negalėjo pasakyti, neatsimena. Balsuojant, kiekvienas Komisijos narys vadovavosi savo nuomone. Ar buvo kreiptasi į ekspertus, negalėjo pasakyti. Laidoje buvo vartojamas specifinis žodynas. Nuomonės dėl to tarp Komisijos narių neiÅ¡siskyrė. Laida buvo žiÅ«rėta ir prieÅ¡ posėdį ir posėdžio metu. Laidos turinys papiktino. Visi Komisijos nariai sutiko, kad sankcija pagrįsta. Sprendimo projektÄ rengė juristai. AsmeniÅ¡kai pastabų neteikė.

19. Liudytoja R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad Å¡iuo metu yra Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Å«kio subjektų veiklos priežiÅ«ros specialistė. Nurodė, kad Sprendimo priėmimo metu dirbo tose pačiose pareigose. IÅ¡silavinimas vidurinis. Nurodė, jog parengė patikrinimo aktÄ iki konstatuojamosios dalies. Akto iÅ¡vadas surašė G. I.. Pasitikėjo jos kompetencija, todėl aktÄ pasirašė. Rusų kalbÄ suprantÄ . Ginčo laidÄ Å¾iÅ«rėjo. Tyrimas buvo pradėtas, nes buvo gautas piliečio skundas.

PaaiÅ¡kino, kad Komisijoje dirba daugiau nei 20 metų. Å ias funkcijas vykdo daugiau nei 16 metų. Mano, jog yra patyrusi darbuotoja. Jei kyla abejonių, kreipiasi į kitus Å«kio subjektų veiklos priežiÅ«ros specialistus, kurie dirba tÄ patį darbÄ . Pilietis skundėsi, kad laidoje buvo pateikta VIÄ® 19 straipsnyje nurodyta informacija. IÅ¡ Å«kio subjektų veiklos priežiÅ«ros vadovo buvo gavusi užduotį įvertinti laidÄ VIÄ® 19 straipsnio nuostatų kontekste. Piliečio skundas galėjo bÅ«ti gautas ir telefonu.

Skundus registruoja administratorė.

20. Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu yra Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys. Sprendimo priėmimo metu buvo Komisijos narys. Nurodė, kad nagrinėjamo ginčo esmė jam yra žinoma. Nurodė, kad Sprendimo priėmimo aplinkybės žinomos. Vėlesniu sprendimu buvo sutrumpinta anksčiau paskirta sankcija. Nors buvo gauta žinių iš Briuselio, tačiau Komisijoje buvo nuspręsta, kad paskirta sankcija perteklinė. Antras sprendimas buvo priimtas supratus, kad laidos rodymas baigėsi.

Europos SÄ jungos procedÅ«ros buvo žinomos, tačiau kanalas nebuvo uždarytas. Per posėdį laidÄ Å¾iÅ«rėjo. Sprendimo projektas iki posėdžio gal ir buvo parengtas, tačiau tai ne faktas, kad toks sprendimas ir bus, kaip paraÅ¡yta projekte. Pastabų iÅ¡ Komisijos narių nebuvo. Skirtingų nuomonių bÅ«na, tai normalu. Kanalo atstovo nekvietė, tam nebuvo reikalo. Ä® ekspertus taip pat nesikreipė. Ar buvo gautas skundas nežinojo. Tyrimai paprastai prasideda gavus skundÄ . Laidos turinys sukėlė neigiamus jausmus.

Ar vėliau priimtas sprendimas yra įvykdomas, nežino, tai jau ne Komisijos kompetencija. SprendimÄ , kaip balsuoti, priėmė vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. PažiÅ«rėjus laidÄ mintys apie jos neigiamÄ turinį susiformavo savaime.

21. Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad Å¡iuo metu yra Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys. Sprendimo priėmimo metu buvo Komisijos narys. Nurodė, kad nagrinėjamo ginčo esmė jam yra žinoma. Nurodė, kad negali pasakyti, kodėl buvo panaikintas Sprendimas. Buvo ženklų iÅ¡ Europos SÄ jungos, vėliau buvo nuspręsta pergalvoti Sprendimu paskirtÄ sankcijÄ ir buvo nuspręsta jÄ panaikinti. Balsavo už sankcijos panaikinimÄ . Nubausti nėra pagrindinis tikslas, buvo siekiama, kad bÅ«tų priimtos atitinkamos iÅ¡vados.

Laikas nuo laiko tokios laidos bÅ«na rodomos. Taikyti kitokias prevencines priemones asmeniÅ¡kai nesiÅ«lė. PrieÅ¡ balsavimÄ Sprendimo projektÄ skaitė, pastabų neturėjo. Speciali kalba suprantama kaip kalba, kuri orientuota į konkrečiÄ auditorijÄ , kurios tikslas yra kurstyti neapykantÄ . Kokio tai dydžio auditorija, nėra aiÅ¡ku. Jei keletÄ kartų kartojama ta pati frazė, galima teigti, kad tai nuolatinis kartojimas. Nepamena, ar buvo siÅ«loma kviesti programos kÅ«rėjus. Viskas buvo aiÅ¡ku ir be papildomų paaiÅ¡kinimų.

Buvo aiÅ¡ku, kad sankcijų reikia imtis. Rusų kalbÄ supranta, laidÄ Å¾iÅ«rėjo su kitais Komisijos nariais. Žinant Å¡alies istorijÄ , sunku padaryti neigiamÄ Ä¯takÄ . PaaiÅ¡kino, kad žodžius faÅ¡istai, nacionalistai, branduolinės dulkės, galima laikyti specialia kalba.

22. Liudytojas L. J. teismo posėdžio metu parodė, kad Sprendimo priėmimo metu buvo Komisijos narys. Nurodė, kad nagrinėjamo ginčo esmė jam yra žinoma. Nurodė, kad pamena 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo priėmimo aplinkybės, 2016 m. birželio 22 d. sprendimo priėmimo aplinkybių nepamena. Pažymėjo, kad retas atvejis, kai yra naikinami jau priimti sprendimai. Kodėl buvo panaikintas antrasis sprendimas klausimų nekilo. Tada priežastys buvo paaiškintos. Galėjo būti, kad Sprendimas buvo panaikintas dėl to, kad jau buvo pasiekti Sprendimo priėmimo tikslai, taip pat, dėl procedūrinių dalykų.

Priimant SprendimÄ pastabų neturėjo. LaidÄ pažiÅ«rėjo prieÅ¡ posėdį. Tikslas taikyti sankcijÄ buvo. Laidoje buvo kurstoma nesantaika ir neapykanta. Rusų kalbÄ supranta. Laidos turinys kėlė nepasitenkinimÄ . Laida galimai buvo siekiama sukelti tautų nesantaikÄ , pvz. Latvijos rusus nuteikiant prieÅ¡ savo Å¡alį. Laida buvo siekiama sukelti rusakalbių neapykantÄ savo valstybėms. Laidoje buvo kalbama apie LietuvÄ ir Lietuvoje vyraujančiÄ nacistinę ideologijÄ . Komisija, priimdama SprendimÄ , vadovavosi principu, ar buvo pažeistas įstatymas, tačiau pasekmių nevertino.

Į specialistus dėl specialios kalbos vartojimo nesikreipė, pažeidimas buvo akivaizdus. Didžioji dalis pateiktos informacijos buvo aiški.

23. Liudytojas K. P. teismo posėdžio metu parodė, kad Sprendimo priėmimo metu buvo Komisijos narys. Nurodė, kad nagrinėjamo ginčo esmė jam yra žinoma. PaaiÅ¡kino, kad Sprendimas buvo panaikintas, nes jame paskirta sankcija buvo per griežta. Ar priimant SprendimÄ buvo siÅ«lyta priimti lengvesnę sankcijÄ , negalėjo atsakyti. Parengtas Sprendimo projektas buvo įtikinantis, todėl buvo balsuota už sankcijos skyrimÄ . Laidoje buvo kalbama apie Baltijos valstybes ir buvo pasakyta, kad Baltijos valstybėse įsigali nacistinė politika. Laida buvo skirta ir Rusijos auditorijai. Laida buvo siekiama sukirÅ¡inti tautas. Priimant SprendimÄ buvo vertinama visų aplinkybių visuma. Jei tuo metu balsavau, vadinasi buvau įsitikinęs, kad informacijos pakako. Auditorijos dydis reikÅ¡mės neturi. Vertinama pagal įstatymo pažeidimo faktÄ . Nurodė, kad pagal specialybę yra istorijos mokytojas. Mokytoju su pertraukomis dirbo 1998-1999 metais.

24. Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad Å¡iuo metu yra Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys. Sprendimo priėmimo metu buvo Komisijos narys. Nurodė, kad nagrinėjamo ginčo esmė jam yra žinoma. Priimant SprendimÄ vadovavausi įstatymu, taip pat gyvenimiÅ¡ka patirtimi. Jokių iÅ¡ankstinių nusistatymų nėra, kiekvienas Komisijos narys, prieÅ¡ priimant sprendimÄ , jaučia atsakomybę, garbę. Negalėjo pasakyti, ar prieÅ¡ priimant SprendimÄ buvo kviečiami programos atstovai, ekspertai. Pažymėjo, jog jeigu balsavo, vadinasi pažeidimas buvo padarytas. Buvo vertinama visa laidos visuma. Teismas k o n s t a t u o j a :

25. Byloje ginčas keliamas dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. KS-104 „Dėl televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ platinimo tik už papildomÄ mokestį platinamuose televizijos programų paketuose“, galiojusio nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. birželio 22 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Bylos medžiaga nustatyta, kad Komisijos administracijos Stebėsenos poskyrio specialistė 2016 m. balandžio 19 d. surašė televizijos programos patikrinimo aktÄ (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame įvertino, kad „NTV Mir Lithuania“ programoje „Ypatingas įvykis. Tyrimas“ (2016 m. balandžio 15 d.) paskelbta informacija atitinka VIÄ® 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus draudžiamos skleisti informacijos kriterijus.

27. Komisija 2016 m. gegužės 18 d. posėdyje priėmė SprendimÄ , kuriuo nustatė, kad televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ transliuotojas yra „Baltic Media Alliance Ltd.“, kuris priklauso Didžiosios Britanijos jurisdikcijai, registruotas Didžiosios Britanijos ryÅ¡ių reguliuotojo „OFCOM“, televizijos programa „NTV Mir Lithuania“ yra retransliuojama iÅ¡ Europos SÄ jungos valstybės narės, t. y. Didžiosios Britanijos. Komisija Å¡iame sprendime konstatavo, kad 2016 m. balandžio 15 d. televizijos programoje „NTV Mir Lithuania“ transliuojamoje programoje „Ypatingas įvykis.

Tyrimas“ buvo paskelbta informacija, atitinkanti VIÄ® 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytÄ visuomenės informavimo priemonėse draudžiamos skelbti informacijos kriterijų, t. y. programoje buvo kurstoma tautinė neapykanta. Sprendimo 3 punktu Komisija įpareigojo Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklÄ vykdančius retransliuotojus, kitus asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, platinančius televizijos programÄ â€žNTV Mir Lithuania“, 12 mėnesių nuo Å¡io sprendimo įsigaliojimo dienos platinti televizijos programÄ â€žNTV Mir Lithuania“ tik už papildomÄ mokestį platinamuose televizijos programų paketuose;

Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklÄ vykdančius retransliuotojus ir asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, nesudarančius už papildomÄ mokestį platinamų paketų, televizijos programÄ â€žNTV Mir Lithuania“ 12 mėnesių nuo Å¡io sprendimo įsigaliojimo dienos vartotojams platinti tik už papildomÄ mokestį, neįtrauktÄ Ä¯ mokestį už pagrindinį paketÄ .

28. Komisija 2016 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. KS-117 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. KS-104 „Dėl televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ platinimo tik už papildomÄ mokestį platinamuose televizijos programų paketuose“ pakeitimo“ pakeitė Komisijos 2016 m. gegužės 18 d. sprendimÄ Nr. KS-104 ir, laikydamasi 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose iÅ¡dėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų procedÅ«rų, nusprendė kreiptis į televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ transliuotojÄ ir informuoti apie 2016 m. balandžio 15 d. televizijos programoje „NTV Mir Lithuania“ transliuotoje programoje „Ypatingas įvykis.

Tyrimas“ nustatytus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kuriuo perkeltos Audiovizualinės žiniasklaidos direktyvos 6 straipsnio nuostatos, pažeidimus ir apie priemones, kurių ketina imtis Komisijoje, jei nustatyti pažeidimai kartosis; prašyti pateikti savo paaiškinimus dėl nustatytų pažeidimų ir priemonių, kurių ketina imtis Komisija, jei pažeidimai kartosis; pranešti Didžiosios Britanijos ryšių reguliuotojui „OFCOM“ apie nustatytus pažeidimus.

29. PareiÅ¡kėja nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismÄ .

30. PareiÅ¡kėja skundžiamo sprendimo neteisėtumÄ Ä¯rodinėja keliais pagrandiniais aspektais. PareiÅ¡kėja pirmiausia kelia klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjos materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti SprendimÄ , kuris, pareiÅ¡kėjos teigimu, neabejotinai turi poveikį pareiÅ¡kėjos teisėms, pareigoms ir teisėtiems interesams. PareiÅ¡kėjai teisę skųsti SprendimÄ suteikia VIÄ® 11 straipsnis, 341 straipsnio 1 dalis, Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 1 dalis ir 4 dalies a punktas. PareiÅ¡kėjos teigimu, Komisija padarė esminį procedÅ«rinį pažeidimÄ , nes papildomai apmokestindama ir taip apribodama priėjimÄ prie laisvo kanalo „NTV Mir Lithuania“, Å¡io reikalavimo prieÅ¡ tai suderino su Europos Komisija ir televizijos programas transliuojančia valstybe – Jungtine Karalyste.

Toks sÄ moningas Komisijos neveikimas prieÅ¡tarauja Direktyvoje 2010/13/ES įtvirtintai privalomai iÅ¡ kitos Europos SÄ jungos (ES) valstybės narės transliuojamų televizijos programų perdavimo apribojimų taikymo tvarkai. Kitas aspektas, kuriuo pareiÅ¡kėja grindžia Sprendimo neteisėtumÄ yra tai, kad Komisija, priimdama SprendimÄ , nesivadovavo ES teisės aktuose įtvirtintu reglamentavimu. Direktyva 2010/13/ES įtvirtina, kad televizijos paslaugų perdavimas negali bÅ«ti ribojamas kitaip, kaip tik Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, todėl Komisija SprendimÄ galėjo priimti tik vadovaudamasi Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais pagrindais.

Komisija, pagrįsdama Sprendimo teisėtumÄ nurodo, kad ginčo laidoje, televizijos programoje „NTV Mir Lithuania“ parodytoje 2016 m. balandžio 15 d., buvo kurstoma neapykanta, skatinamas prieÅ¡iÅ¡kumas Baltijos valstybėms, formuojamas negatyvus Baltijos valstybių, kaip neonacizmo rėmėjų, įvaizdis. Toks laidos turinys pažeidė VIÄ® 19 straipsnį, todėl Komisija turėjo teisinį pagrindÄ priimti SprendimÄ . Vėlesniu Komisijos 2016 m. birželio 22 d. sprendimu buvo pakeistas Sprendimo 3 punktas, kuriuo buvo panaikinti Sprendimu pritaikyti apribojimai.

Pakeitus Sprendimo nuostatas pareiÅ¡kėjos materialinis teisinis suinteresuotumas dėl ginčo nagrinėjimo iÅ¡nyko. Dėl pareiÅ¡kėjos materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti SprendimÄ ir jo poveikio pareiÅ¡kėjos teisėms, pareigoms ir teisėtiems interesams 31. Byloje, nagrinėjamu atveju, visų pirma nagrinėtinas pareiÅ¡kėjos materialinio teisinio suinteresuotumo klausimas, t. y., ar Sprendimu pažeidžiamos pareiÅ¡kėjos teisės ir teisėti interesai.

32. Teisė kreiptis teisminės gynybos į administracinį teismÄ grindžiama konstituciniu teisminės gynybos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje – asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės nuostatÄ yra konstatavęs, kad Å¡iomis nuostatomis nustatyta asmens teisė į teisminę gynybÄ pažeistų jo konstitucinių teisių ir laisvių gynybÄ (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, 2011 m. birželio 9 d. nutarimas). Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybÄ turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos (Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas).

33. Vienas iÅ¡ reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismÄ , yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ tik dėl to, kad bÅ«tų apginta jo (pareiÅ¡kėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-306-492/2019, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.).

Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundÄ ar praÅ¡ymÄ kildinamas iÅ¡ Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®, redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 2 d.) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalį, skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.).

34. VieÅ¡osios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo, taip pat vieÅ¡osios informacijos rengėjų, skleidėjų atsakomybės kontekste teisė kreiptis į teismÄ detalizuojama VIÄ® (2015 m. gruodžio 23 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, pareigÅ«nų sprendimus ir veiksmus, jeigu Å¡ie pažeidžia ar neteisėtai apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informacijÄ . Kaip nurodo ir pareiÅ¡kėja, Å¡ioje nuostatoje taip pat įtvirtinta ir suinteresuoto asmens kreipimosi į teismÄ sÄ lyga – tik dėl tokių valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, pareigÅ«nų sprendimų ar veiksmų, kurie pažeidžia ar neteisėtai apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informacijÄ .

35. Nagrinėjamu atveju dėl to, kad 2016 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje retransliuotoje ir platintoje internete televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ programoje „Ypatingas įvykis. Tyrimas“ buvo kurstoma neapykanta, skatinamas prieÅ¡iÅ¡kumas Baltijos valstybėms, formuojamas negatyvus Baltijos valstybių įvaizdis, t. y. laidos turinys atitiko VIÄ® 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytus kriterijus (Visuomenės informavimo priemonėmis draudžiama skleisti karo propagandÄ , kurstyti karÄ ar neapykantÄ , tyčiotis, niekinti, kurstyti diskriminuojant, smurtauti, fiziÅ¡kai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiÅ«rų ar religijos pagrindu), skundžiamu sprendimu įpareigojo Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklÄ vykdančius retransliuotojus, kitus asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, platinančius televizijos programÄ â€žNTV Mir Lithuania“, 12 mėnesių nuo Å¡io sprendimo įsigaliojimo dienos platinti televizijos programÄ â€žNTV Mir Lithuania“ tik už papildomÄ mokestį platinamuose televizijos programų paketuose;

Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklÄ vykdančius retransliuotojus ir asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, nesudarančius už papildomÄ mokestį platinamų paketų, televizijos programÄ â€žNTV Mir Lithuania“ 12 mėnesių nuo Å¡io sprendimo įsigaliojimo dienos vartotojams platinti tik už papildomÄ mokestį, neįtrauktÄ Ä¯ mokestį už pagrindinį paketÄ .

36. IÅ¡ Sprendimu pritaikytos sankcijos formuluotės matyti, kad Sprendime suformuluota sankcija adresuojama retransliuotojams, skleidžiantiems televizijos programÄ â€žNTV Mir Lithuania“ Lietuvos Respublikoje. PareiÅ¡kėjos teigimu, nors ji ir nėra retransliuotoja, Sprendimas pareiÅ¡kėjai sukėlė teisines pasekmes. BÅ«tent Sprendimu buvo nuspręsta, kad televizijos programa „NTV Mir Lithuania“ turėtų bÅ«ti transliuojama ir retransliuojama tik už papildomÄ mokestį platinamuose televizijos programų paketuose, arba už papildomÄ mokestį, neįtrauktÄ Ä¯ mokestį už pagrindinį paketÄ .

Taigi, Sprendimu buvo pakeistos pareiÅ¡kėjos, kuriai yra iÅ¡duota licencija transliuoti Å¡iÄ televizijos programÄ ir tiekti jÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos audiovizualinių paslaugų rinkÄ , transliuojamos televizijos programos transliavimo ir laisvo priėmimo Lietuvos Respublikoje galimybės. Retransliuotojai buvo įpareigoti pakeisti transliacijų pardavimo galutiniams vartotojams sÄ lygas ir iÅ¡ savo klientų reikalauti papildomai sumokėti už galimybę žiÅ«rėti programÄ . Tokiu bÅ«du, kaip teigia pareiÅ¡kėja, buvo įsikiÅ¡ta į „NTV Mir Lithuania“ programos retransliuotojų taikomas Å¡ios programos pardavimo sÄ lygas ir apsunkintas Å¡ios programos platinimas.

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog kiti subjektai nei tie, kuriems administracinis sprendimas skirtas, gali remtis tuo, jog jie yra suinteresuoti tokio sprendimo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. Asmens teisės kreiptis teisminės gynybos įgyvendinimas nesusijęs su sÄ lyga, jog galimai neteisėti valstybės valdžios institucijų priimti sprendimai turi bÅ«ti tiesiogiai adresuoti asmeniui, kuris kreipiasi teisminės gynybos. Vien to, kad administracinis sprendimas savo forma, pobÅ«džiu ar tekstu yra priimtas ne pagal asmens, kuris kreipėsi teisminės gynybos, praÅ¡ymÄ , nepakanka, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog juo negali bÅ«ti sukuriama specifinių ar naujų pareigų kitiems asmenims, jog tokie aktai negali turėti kitokio poveikio kitų asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-548/2010; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-850/438/2016 ir kt.).

38. Byloje nėra ginčo, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjai yra iÅ¡duota licencija, kurios pagrindu pareiÅ¡kėja turi teisę skleisti informacijÄ (transliuoti ir platinti televizijos programÄ ) Lietuvoje pasitelkdama Lietuvoje veikiančius retransliuotojus. PareiÅ¡kėja pati formuoja televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ turinį prieÅ¡ perduodant jÄ Ä¯ Lietuvos audiovizualinių paslaugų rinkÄ , sudaro transliavimo tvarkaraÅ¡tį. Taigi, pareiÅ¡kėja yra televizijos programų transliuotoja, o jos transliuojama televizijos programa „NTV Mir Lithuania“ Lietuvoje esančius vartotojus pasiekia per retransliuotojus, kurie perduoda visuomenei pareiÅ¡kėjos sudarytÄ televizijos programÄ , vadinasi pareiÅ¡kėja turi bÅ«ti suinteresuota, kad televizijos programa „NTV Mir Lithuania“ pasiektų vartotojus.

39. Nustatytas aplinkybes įvertinus Sprendime suformuluotų įpareigojimų apimtyje, taip pat atsižvelgus į aptartÄ teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad Sprendimu pritaikytos poveikio priemonės pareiÅ¡kėjai sukėlė teisines pasekmes. Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėja, kuri yra televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ transliuotoja, suinteresuota, kad televizijos programa „NTV Mir Lithuania“ pasiektų kuo daugiau žiÅ«rovų, todėl Sprendimu nustatytas įpareigojimas (ginčo televizijos programÄ perkelti į mokamų programų paketÄ ) yra reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjos Å«kinei veiklai (televizijos programa „NTV Mir Lithuania“ tapo mokama).

Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pareiÅ¡kėjos argumentais, jog ji turi materialinį teisinį suinteresuotumÄ dėl Komisijos Sprendimo, kuris savo forma ir turiniu atitinka individualaus administracinio akto požymius (ABTÄ® 2 straipsnio 14 dalis). Dėl nesuteiktos teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam 40. PareiÅ¡kėjos argumentai dėl jos teisės bÅ«ti iÅ¡klausytai pažeidimo (turimi omenyje reikalavimai, įtvirtinti Komisijos darbo reglamento 47 punkte, Komisijos nuostatų 12.14 punkte, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir Europos SÄ jungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtintais pagrindais) grindžiami tuo, kad pareiÅ¡kėjai nebuvo praneÅ¡ta nei apie Sprendimo svarstymÄ , nei apie jo priėmimÄ .

PareiÅ¡kėja taip pat nebuvo gavusi jokio praneÅ¡imo apie jos atžvilgiu pritaikytas teisines priemones. Informacija apie jos atžvilgiu vykdomÄ tyrimÄ jai tapo žinoma tik iÅ¡ žiniasklaidos priemonių. Tik po to pareiÅ¡kėja 2016 m. gegužės 9 d. raÅ¡tu kreipėsi į KomisijÄ ir jai buvo atsakyta 2016 m. birželio 8 d. raÅ¡tu. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja neturėjo galimybės apginti savo interesus ir pateikti savo paaiÅ¡kinimų.

41. Pažymėtina, kad Komisija, kaip Å¡iuo atveju, savo iniciatyva atlikdama ginčo laidos tyrimÄ pagal VIÄ® 19 straipsnį, yra saistoma reikalavimo, nustatyto Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2014 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. KS-25 (2015 m. gruodžio 16 d. redakcija) 47 punkte – suteikti teisė pasisakyti su klausimu susijusiems asmenims. Galimybė aktualaus klausimo svarstymo metu (iki Sprendimo priėmimo) pateikti paaiÅ¡kinimus, pasisakyti yra vienas iÅ¡ teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam ir informuotam elementų. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6 punktuose (2014 m. lapkričio 6 d. redakcija) taip pat įtvirtinta, kad asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedÅ«ra, turi teisę susipažinti su administracinės procedÅ«ros metu gautais dokumentais ir kita informacija; pateikti papildomÄ informacijÄ ir duoti paaiÅ¡kinimus; teikti savo nuomonę administracinės procedÅ«ros metu kylančiais klausimais.

42. Teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam Å¡iuo metu įtvirtinta ir Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija), kuri įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d., 41 straipsnyje, pagal kurį užtikrinamas asmens teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam, prieÅ¡ taikant bet kokiÄ individualiÄ jam nepalankiÄ priemonę, paisymas. ESTT S. C., C-482/10, EU:C:2011:868 28 p. yra nurodęs, kad iÅ¡ Chartijos 41 straipsnio formuluotės aiÅ¡kiai matyti, kad jis skirtas ne valstybėms narėms, o SÄ jungos institucijoms, įstaigoms ir organams. ESTT taip pat priminė, kad teisės į gynybÄ užtikrinimo principas yra bendrasis SÄ jungos teisės principas, o teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam per bet kokiÄ procedÅ«rÄ yra jo sudedamoji dalis. Å i teisė, kaip nurodė ESTT, įtvirtinta Chartijos 41 straipsnyje, pagal kurį užtikrinama teisė į gerÄ administravimÄ .

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo ir Europos SÄ jungos Bendrojo Teismo jurisprudencija kaip teisės aiÅ¡kinimo Å¡altinis yra svarbi ir Lietuvos teisės aiÅ¡kinimui bei taikymui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-638- 492/2017 nurodė, kad Chartijos 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teisė į gerÄ administravimÄ apima, be kita ko, kiekvieno asmens teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam prieÅ¡ taikant bet kokiÄ individualiÄ jam nepalankiÄ priemonę, kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo, ir administracijos pareigÄ pagrįsti savo sprendimus.

Å i teisė turi bÅ«ti taikoma per bet kuriÄ procedÅ«rÄ , kai gali bÅ«ti priimtas nepalankus sprendimas (žr. Teisingumo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M. prieÅ¡ Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland ir Attorney General, C-277/11, EU:C:2012:744, 82, 83, 85 p.). Teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikÅ¡ti savo nuomonę per administracinę procedÅ«rÄ ir iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo (žr. Teisingumo Teismo sprendimo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M. prieÅ¡ Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland ir Attorney General, C-277/11, EU:C:2012:744, 87 p., 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo Mukarubega prieÅ¡ Préfet de police ir Préfet de la Seine-Saint-Denis, C-166/13, EU:C:2014: 2336, 46 p.).

44. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudencijÄ teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam turi bÅ«ti paisoma, net jei taikytinuose teisės aktuose tokio formalumo aiÅ¡kiai nenumatyta. Teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikÅ¡ti savo nuomonę per administracinę procedÅ«rÄ ir iki sprendimo priėmimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus. Teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam taip pat reiÅ¡kia, kad administracija, rÅ«pestingai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjusi visÄ aptariamam atvejui reikÅ¡mingÄ informacijÄ , turi atidžiai susipažinti su suinteresuotojo asmens pateiktomis pastabomis (žr. 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M., C-277/11, EU:C:2012:744, 85,86, 87, 88 punktus ir jame nurodytÄ jurisprudencijÄ ).

Å ia teise jam, be kita ko, suteikiama galimybė iÅ¡taisyti klaidÄ ar pateikti su asmenine situacija susijusios informacijos, palankios tam, kad sprendimas bÅ«tų arba nebÅ«tų priimtas, ir vienokiam ar kitokiam jo turiniui (2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Boudjlida, C-249/13, EU:C:2014:2431, 37 p.). Å i teisė turi leisti administracijai iÅ¡tirti bylos medžiagÄ taip, kad priimtų sprendimÄ Å¾inodama visas bylos aplinkybes, ir jį tinkamai pagrįsti, kad suinteresuotasis asmuo prireikus galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę pateikti skundÄ (pagal analogijÄ Å¾r. 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Boudjlida, C-249/13, EU:C:2014:2431, 59 p.).

Vienoje iÅ¡ paskesnių savo bylų ESTT 2019 m. sausio 10 d. (byloje T-160/17) sprendė, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 210 punkte nusprendė, kad „ieÅ¡kovės teisė į gynybÄ buvo pažeista, todėl reikia panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ , nes ieÅ¡kovė pakankamai įrodė ne tai, kad jei nebÅ«tų Å¡io procedÅ«rinio pažeidimo, ginčijamo sprendimo turinys bÅ«tų buvęs kitoks, bet tai, kad ji galėjo turėti kad ir nedidelę galimybę užtikrinti geresnę savo gynybÄ (Å¡iuo klausimu žr. 2011 m. spalio 25 d. sprendimo Solvay prieÅ¡ KomisijÄ , C-109/10 P, EU:C:2011:686, 57 p.).

45. Apibendrinant ESTT jurisprudencijÄ teisės iÅ¡klausyti aspektu pažymėtina, kad, viena vertus, teisė iÅ¡klausyti reiÅ¡kia užtikrinti, kad asmuo turėtų deramÄ , realiÄ , veiksmingÄ nuomonės, informacijos pateikimo galimybę iki sprendimo priėmimo, nepaisant to, ar minimas reikalavimas teisės aktuose numatytas ar ne, kita vertus, tai administracijai leidžia iÅ¡tirti bylos medžiagÄ taip, kad priimtų sprendimÄ Å¾inodama visas bylos aplinkybes, jog suinteresuotasis asmuo prireikus galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę pateikti skundÄ , užtikrinti geresnę savo gynybÄ .

46. Teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam turinio elementai atsispindi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Pavyzdžiui, 2010 m. balandžio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-858-737/2010 nurodyta, kad iÅ¡ bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų kyla vieÅ¡ojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiÅ¡kėjÄ ir pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam prieÅ¡ priimant sprendimÄ . Gero administravimo principas taip pat apima asmens teisę bÅ«ti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes (žr. 2015 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015 ir kt.); atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės veiksmingai iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės iki skundžiamo sprendimo priėmimo, 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A 438-1102/2014 teismas sprendė, kad teisė į gynybÄ jam nebuvo užtikrinta; 2014 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-2014/2014 nurodyta, kad gero administravimo principas įpareigoja vieÅ¡ojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingÄ galimybę pasisakyti, 2014 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-727/2014 nurodyta, kad gero administravimo principas reiÅ¡kia, jog veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi bÅ«ti įgyvendinama prieÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo subjektui priimant administracinį aktÄ , ir jam turi bÅ«ti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus.

47. Kaip matyti iÅ¡ VIÄ®, reglamentuojančio vieÅ¡osios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarkÄ , vieÅ¡osios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklÄ reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę bei Komisijos darbo reglamento, nustatančio Komisijos darbo organizavimo tvarkÄ , nuostatų, Komisija, be kitų, jai įstatymais nustatytų funkcijų, prižiÅ«ri, kaip transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai laikosi Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių, Å¡io ir kitų įstatymų nuostatų dėl retransliuojamų, platinamų internete radijo ir (ar) televizijos programų arba atskirų programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo, kitų teisės aktų reikalavimų dėl vieÅ¡osios informacijos turinio ir jos skleidimo, Komisijos patvirtintų taisyklių dėl televizijos programų paketų sudarymo ir sprendimų, licencijų sÄ lygų, ir vykdo elektroninių ryÅ¡ių tinklais retransliuojamų audiovizualinių kÅ«rinių, radijo ir (ar) televizijos programų stebėsenÄ (VIÄ® 48 straipsnio 1 dalies 7 punktas); pagal Komisijos nustatytÄ tvarkÄ nagrinėja vartotojų skundus dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų, taip pat dėl kitų asmenų, teikiančių vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, veiklos (VIÄ® 48 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Komisija subjektams, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjams, pažeidusiems Å¡io įstatymo reikalavimus, transliavimo, retransliuojamo turinio licencijų reikalavimus, taip pat nevykdantiems Komisijos sprendimų ar įpareigojimų, Å¡io įstatymo nustatyta tvarka atlikusi tyrimÄ gali taikyti poveikio priemones, nurodytas VIÄ® 48 straipsnio 2 dalyje.

48. Nors pagal savo paskirtį Komisija yra nepriklausoma Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga institucija, tačiau iÅ¡ jai priskirtų funkcijų (VIÄ® 48 straipsnio 1 dalis) matyti, kad ji kartu vykdo ir vieÅ¡ajam administravimui priskirtinus įgaliojimus. Todėl pirmiau nurodyta ESTT jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusi su pareiga vieÅ¡ojo administravimo subjektui užtikrinti teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam įgyvendinimÄ , turėtų bÅ«ti taikoma taip pat ir Komisijai.

49. Minėta, kad pareiÅ¡kėja teigia, jog jai nebuvo užtikrinta teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai. Pagal Komisijos darbo reglamento 47 punktÄ â€“ su Komisijos posėdyje nagrinėjamu klausimus susijusiems asmenims turi bÅ«ti suteikta teisė pasisakyti. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6 punktuose taip pat nustatyta, kad asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedÅ«ra, turi teisę susipažinti su administracinės procedÅ«ros metu gautais dokumentais ir kita informacija; pateikti papildomÄ informacijÄ ir duoti paaiÅ¡kinimus; teikti savo nuomonę administracinės procedÅ«ros metu kylančiais klausimais.

Byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjai nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimus dėl VIÄ® 19 straipsnio pagal Komisijos darbo reglamento 47 punktÄ . Liudytojais į teismo posėdį kviesti Komisijos nariai teismo posėdyje patvirtino, jog atsižvelgiant į tai, kad VIÄ® 19 straipsnio pažeidimas buvo akivaizdus, todėl pareiÅ¡kėjos atstovo paaiÅ¡kinimai nebuvo reikalingi. Pažymėtina, kad Å¡ios teisės neužtikrinimas negali bÅ«ti pateisinamas, tuo, kad VIÄ® 19 straipsnio pažeidimas buvo akivaizdus, todėl papildomų paaiÅ¡kinimų iÅ¡ pareiÅ¡kėjos Komisijai nereikėjo.

Nagrinėjamu atveju ypač atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ anksto bÅ«tų žinojusi, jog jos atžvilgiu bus nagrinėjamas atitinkamas klausimas. Taigi nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovės pozicija, jog Komisijos narių pakankama kompetencija priimti sprendimus be papildomų paaiÅ¡kinimų, pateisina Komisijos apsisprendimÄ apie ginčo klausimo nagrinėjimÄ neinformuoti pareiÅ¡kėjos.

50. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad Komisija pažeidė VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ (asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedÅ«ra, turi teisę pateikti papildomÄ informacijÄ ir duoti paaiÅ¡kinimus), Komisijos darbo reglamento 47 punktÄ , pagal kurį Komisija turi su nagrinėjamu klausimu susijusiems asmenims suteikti teisę pasisakyti, taip pat gero administravimo principÄ , nes pareiÅ¡kėjai nebuvo užtikrinta teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai, nesuteikta galimybė deramai ir realiai pareikÅ¡ti savo nuomonę per administracinę procedÅ«rÄ iki Sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jos interesus, priėmimo.

51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje pažymi, jog su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«rų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedÅ«ras pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens iÅ¡klausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų iÅ¡tyrimu ir vertinimu. Jei individualus administracinis teisės aktas yra priimtas pažeidžiant esmines jo priėmimo procedÅ«ras ir dėl to galėjo bÅ«ti priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas dėl konkretaus asmens, tai kartu gali reikÅ¡ti ir netinkamÄ teisės normos taikymÄ Å¡iuo administraciniu aktu.

ProcedÅ«riniai individualaus administracinio akto priėmimo pažeidimai taip pat gali turėti įtakos asmens teisės į gynybÄ tinkamam įgyvendinimui, todėl individualÅ«s administraciniai aktai, turintys minėtų procedÅ«rinio pobÅ«džio trÅ«kumų, yra naikintini kaip neteisėti ir (ar) nepagrįsti (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2327/2012, 2017 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-638-492/2017).

52. Pagrindinių procedÅ«ros taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ , pažeidimas, Å¡iuo atveju, yra pagrindas pripažinti Komisijos SprendimÄ neteisėtu ir jį panaikinti (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Panaikinus Komisijos SprendimÄ , teismas nenagrinėja kitų pareiÅ¡kėjos argumentų dėl paties pažeidimo esmės, taip pat nevertina faktinių ir teisinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių VIÄ® 19 straipsnio pažeidimo padarymo faktÄ .

Komisijos SprendimÄ pripažinus neteisėtu dėl to, kad jį priimant buvo pažeista pareiÅ¡kėjos teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai (nesant Å¡io pažeidimo, vertinant hipotetiÅ¡kai, taip pat bÅ«tų galėję pakisti Komisijos Sprendimo turiningieji elementai, galbÅ«t ir rezoliucinė dalis), kitų su pažeidimu susijusių aplinkybių vertinimas (VIÄ® 19 straipsnio pažeidimo vertinimas iÅ¡ esmės, Direktyvos 2010/13/ES straipsnio 1, 2 dalių taikymas/netaikymas ir kt.), atitinkamai ir dėl praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ neturėtų įtakos vertinant Sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

53. Ä®vertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos skundas tenkinamas ir Komisijos 2016 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. KS-104 „Dėl televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ naikinamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 54. PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjos atstovas advokatas pateikė 2019 m. spalio 4 d. praÅ¡ymÄ , kuriame nurodo, kad pareiÅ¡kėjos atstovai dalyvavo žodiniame Europos SÄ jungos posėdyje Europos SÄ jungos Teisingumo Teisme pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymÄ dėl prejudicinio sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje. PraÅ¡yme nurodė, jog buvo patirtos bÅ«tinos kelionės Vilnius-Liuksemburgas-Vilnius bei apgyvendinimo ir kelionių Liuksemburge iÅ¡laidos, viso 2 591,14 Eur.

55. PraÅ¡ymui pagrįsti pateikė: 2018 m. spalio 10 d. PVM SÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 0106523 (suteiktų paslaugų pavadinimas – du lėktuvo bilietai Vilnius-Liuksemburgas-Vilnius, skrydžio data – 2018 m. lapkričio 14 d. – 2018 m. lapkričio 15 d., suma – 894 Eur), SÄ skaitoje-faktÅ«roje nurodytos sumos apmokėjimÄ patvirtina į bylÄ pateiktas 2018 m. spalio 4 d. Lėšų pervedimo nurodymas; 2018 m. lapkričio 26 d. PVM SÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 0108944 (suteiktų paslaugų pavadinimas – Apgyvendinimas vieÅ¡butyje „Sofitel Luxembourg Le Grande Ducal“ dviem asmenims, apgyvendinimo data – 2018 m. lapkričio 14 d. - 2018 m. lapkričio 15 d., suma – 640 Eur); 2018 m. spalio 22 d.

PVM SÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 0107223 (suteiktų paslaugų pavadinimas – du lėktuvo bilietai Vilnius-Liuksemburgas-Vilnius, skrydžio data – 2018 m. lapkričio 27 d. – 2018 m. lapkričio 28 d., suma – 380 Eur), SÄ skaitoje-faktÅ«roje nurodytos sumos apmokėjimÄ patvirtina į bylÄ pateiktas 2018 m. spalio 26 d. Lėšų pervedimo nurodymas; 2018 m. lapkričio 30 d. PVM SÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 0109404 (suteiktų paslaugų pavadinimas – Apgyvendinimas vieÅ¡butyje „Le Royal“ dviem asmenims, apgyvendinimo data – 2018 m. lapkričio 27 d.

– 2018 m. lapkričio 28 d., suma – 540 Eur); SÄ skaitoje-faktÅ«roje nurodytos sumos apmokėjimÄ patvirtina į bylÄ pateiktas 2018 m. lapkričio 29 d. Lėšų pervedimo nurodymas; 2018 m. lapkričio 28 d. Papildomų patirtų iÅ¡laidų ataskaitÄ (patirtų iÅ¡laidų vieta Vilnius-Liuksemburgas-Vilnius, tikslas – Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo posėdyje, laikas 2018 m. lapkričio 27 d. – 2018 m. lapkričio 28 d., suma – 118,85 Eur; SÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. B-1563477, suma 164,56 Eur, patirtų iÅ¡laidų suma – 7,99 Eur, nurodytos sumos apmokėjimÄ patvirtina į bylÄ pateiktas 2018 m. gruodžio 7 d.

Lėšų pervedimo nurodymas; 2018 m. lapkričio 30 d. SÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija ASA Nr. 2018/11/30-322, suteiktos paslaugos – Keleivių pervežimo paslaugos, suma – 71,20 Eur, patirtų iÅ¡laidų suma – 10,30 Eur, nurodytos sumos apmokėjimÄ patvirtina į bylÄ pateiktas 2018 m. gruodžio 14 d. Lėšų pervedimo nurodymas.

56. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . To paties straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimÄ pagalbai apmokėti patirtos iÅ¡laidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai.

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiama Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡nagrinėjus bylÄ buvo apgintos pareiÅ¡kėjos teisės, todėl ji turi teisę į atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ (ABTÄ® 40 straipsnio 1, 5 d.).

57. Rekomendacijų 3 punkte nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos iÅ¡laidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės iÅ¡laidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Å ios iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iÅ¡ kitos vietovės dalyvavimas byloje bÅ«tinas.

58. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi Nr. eI-644-790/2017 kreipėsi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ . Teismo posėdžiai Europos SÄ jungos Teisingumo Teisme buvo paskirti (vyko) 2018 m. lapkričio 15 d. 9.30 val. ir 2018 m. lapkričio 28 d. 9.30 val., byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl advokato ir advokato padėjėjo dalyvavimas, nagrinėtoje byloje, pripažintinas tikslingu.

59. PareiÅ¡kėjos atstovai į bylÄ nėra pateikę įrodymų, kad yra realiai apmokėtos pagal 2018 m. lapkričio 26 d. PVM SÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 0108944 patirtos 640 Eur iÅ¡laidos, todėl Å¡i praÅ¡oma priteisti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma negali bÅ«ti priteistina. Pažymėtina, kad teismas galėtų priteisti tik realiai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kiti su praÅ¡ymu pateikti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiantys įrodymai yra tinkami patirtoms iÅ¡laidoms patvirtinti.

60. Atsižvelgusi į iÅ¡nagrinėtos bylos pobÅ«dį, specialių žinių reikalingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, nagrinėjamo ginčo apimtį, ilgÄ ginčo nagrinėjimo laikotarpį (2016-2020 metai), darytina iÅ¡vada, yra teisinis pagrindas pareiÅ¡kėjai Baltic Media Alliance LTD iÅ¡ Komisijos priteisti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma – 1 951,14 Eur (ABTÄ® 40 straipsnio 1, 5 dalys). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos Baltic Media Alliance LTD skundÄ patenkinti. Panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2016 m. gegužės 18 d. sprendimÄ Nr. KS-104 „Dėl televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ platinimo tik už papildomÄ mokestį platinamuose televizijos programų paketuose“. PareiÅ¡kėjos Baltic Media Alliance LTD naudai iÅ¡ Lietuvos radijo ir televizijos komisijos priteisti 1 951,14 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 14 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Tomas Blinstrubis Beata MartiÅ¡ienė Iveta Pelienė