d1f0fa78-a25f-480a-9595-af4e8a1a149a · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1101-370/2019 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00054-2016-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M.

R. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-242-212/2019 pagal G. M. ieÅ¡kinį atsakovui M. R. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo, tretieji asmenys: R. M., L. R., notarė ŽydrÅ«nė Barovskienė ir draudimo įmonė AIG Europe Limited. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas G. M. prašė pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 3 d. jo pasiraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo jis įsipareigojo sumokėti M.

R. 175 000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d., ir panaikinti jo pagrindu iÅ¡duotÄ Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2014 m. balandžio 24 d. sumokėti atsakovui 175 000 Lt (50 683 Eur). Vekselį pasirašė įkalbėtas atsakovo, kuris paaiÅ¡kino jam, kad vekseliu siekia tik apsaugoti bendrovės turtÄ , kad tai kaip garantinis raÅ¡tas ir jeigu turtas nebus iÅ¡Å¡vaistytas, vekselį grÄ Å¾ins. Bendrovės turtas buvo įvairi mediena, kurios vertė kartu su abiejų akcininkų investuotomis lėšomis ir sudarė apie 175 000 Lt. Bendrovės turtÄ jis iÅ¡saugojo, bet atsakovas vekselio negrÄ Å¾ino. PrieÅ¡ sueinant vekselio apmokėjimo terminui, atsakovas paruošė naujÄ vekselį ir prašė jį pasiraÅ¡yti, paaiÅ¡kindamas, kad bendrovės turtas toliau bus saugomas, o senÄ vekselį jis sunaikins.

3. Ä®tardamas, kad atsakovas gudrauja, kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kad iÅ¡aiÅ¡kintų pasiraÅ¡yto vekselio esmę. Jam paaiÅ¡kinta, kad pagal vekselį jis turi sumokėti skolÄ . Po to kalbėjosi su atsakovu ir pokalbį įrašė. Kadangi naujÄ vekselį pasiraÅ¡yti atsisakė, atsakovas turėtÄ vekselį pateikė vykdyti ir teisme pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl dovanojimo sutarties, kuria jis savo vaikams padovanojo namÄ , panaikinimo. Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , suprato, kad atsakovas jį apgavo, nes bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kė, jog vekselis iÅ¡raÅ¡ytas suteikus paskolÄ .

4. Teigė, kad vekselis iÅ¡duotas be teisinio pagrindo, nes dėl paskolos su atsakovu nesitarė ir pinigų iÅ¡ atsakovo negavo. Manė, kad jau pasiraÅ¡ant vekselį atsakovas žinojo, jog jį pateiks vykdyti, kad reikalaus iÅ¡ jo pinigų, kaip paskolos grÄ Å¾inimo. Atsakovo paaiÅ¡kinimai, kad vekselis bus tik garantija bendrovės turtui iÅ¡saugoti, buvo tik siekis gauti vekselį apgaule. Teigė, kad nėra pasirašęs vekselio, nežinojo kas tai yra ir manė, kad panaudoti šį raÅ¡tÄ galima tik su jo sutikimu. PaaiÅ¡kino, kad jo iÅ¡silavinimas vidurinis, dirba staliumi ir patirties su panaÅ¡aus pobÅ«džio raÅ¡tais neturėjo. Yra turėjęs individualiÄ Ä¯monę, kuriÄ uždarė dar 1995 m.

5. Nurodė, kad įkalbėtas atsakovo, jis 2013 m. vasario 21 d. nupirko 50 proc. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir sutiko bÅ«ti bendrovės direktoriumi. Bendrovė vertėsi medienos prekyba, o jis jau kelis metus dirbo Å vedijoje su mediena. Vekselį pasirašė prieÅ¡ iÅ¡vykdamas į Å vedijÄ , vekselio terminui pasibaigus 2014 m. balandžio 24 d. bendrovės turtas buvo iÅ¡saugotas, todėl jis pagal vekselį, kuriuo garantavo dėl bendrovės turto iÅ¡saugojimo, neturi atsakyti. Kadangi dažnai iÅ¡vykdavo dirbti į Å vedijÄ , bendrovei vadovauti likdavo atsakovas, dokumentų dėl laikino direktoriaus pavadavimo netvarkydavo. Santykiai su atsakovu buvo draugiÅ¡ki, pasitikėjo juo, atsakovas į verslÄ investavęs nemaÅ¾Ä pinigų sumÄ .

6. PasiraÅ¡ydamas vekselį ieÅ¡kovas buvo atsakovo suklaidintas ir apgautas. Paskolinių santykių tarp Å¡alių nebuvo. IeÅ¡kovo valia neatitinka atsakovo dėstomos pozicijos. Atsakovas patyręs Å¡ioje srityje ir tai patvirtina Å¡alių pokalbis, įraÅ¡ytas 2014 m. kovo 18 d. Atsakovas veikė nesÄ Å¾iningai. Teigė, kad vekselis negali egzistuoti be teisinio pagrindo. IeÅ¡kovas įrodė, kad pinigų iÅ¡ atsakovo negavo, poreikio paskolai nebuvo. Atsakovo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jis turėjo tokiÄ pinigų sumÄ , nes dokumentai ir iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ banko sÄ skaitos atspindi tik pajamas, o iÅ¡laidų nėra.

7. Trečiasis asmuo R. M. prašė ieÅ¡kinį patenkinti. Neigė, kad jų Å¡eima skolinosi iÅ¡ atsakovo pinigus. Nurodė, kad vyras nuo 2002 m. iki Å¡iol važiuoja dirbti į Å vedijÄ , uždirba pakankamai. Å eima nuo 1999 m. statė gyvenamÄ jį namÄ ir 2011 m. namas priduotas kaip visiÅ¡kai užbaigtas, todėl remonto ir investicijų į namÄ nereikėjo.

8. Trečiojo asmens R. M. atstovas nurodė, kad nagrinėjant bylÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo, jis atstovavo ieÅ¡kovui. Visada ieÅ¡kovas nuosekliai aiÅ¡kino, kad vekselį pasirašė tikslu užtikrinti įmonės turto iÅ¡saugojimÄ , todėl iÅ¡ esmės vekselis atstoja laidavimo sutartį. Teigė, kad atsakovas realizavo vekselį be pagrindo, nes įmonės turtas, pasibaigus vekselio galiojimo terminui, buvo iÅ¡saugotas. Sudaryto sandorio esmė yra laidavimas, ne paskola. Tai patvirtina ir ieÅ¡kovo padarytas įraÅ¡as, kuriame atsakovas visiÅ¡kai neužsimena apie pinigų perdavimÄ .

Pažymėjo, kad ankstesnėje byloje ieÅ¡kovas ginčijo vekselį, pareikÅ¡damas prieÅ¡ieÅ¡kinį, tačiau teismas prieÅ¡ieÅ¡kinio nepriėmė. Manė, kad vekselio iÅ¡davimo pagrindas iÅ¡nyko, įmonės turtas, už kurio iÅ¡saugojimÄ garantavo ieÅ¡kovas, buvo iÅ¡saugotas ir laidavimas pagal vekselį pasibaigė. Kai atsakovas ėmė teigti, kad suteikė ieÅ¡kovui paskolÄ ieÅ¡kovas įrodė, kad pinigai jam perduoti nebuvo, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti patenkintas.

9. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad iki vekselio surašymo su ieškovu buvo kaimynai ir draugai, bendravo šeimomis. Žinojo, kad ieškovas užsiima medienos verslu, buvo įkūręs įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sutiko ieškovui parduoti 50 proc. jos akcijų. Maždaug po 6 mėnesių, kai ieškovas buvo paskirtas bendrovės direktoriumi, paprašė paskolinti apie 200 000 Lt, sakė, kad pinigų reikia namo remontui. Paskolino 175 000 Lt vekseliu, bet ne paskolos sutartimi.

IeÅ¡kovas dėl paskolos atvyko 2013 m. rugpjūčio 3 d. apie 9 val. ryto, paėmė tuščiÄ blankÄ ir nuvyko pasitarti su žmona, o sugrįžęs užpildė blankÄ , tada jam atnešė pinigus. Pinigus atnešė iÅ¡ namo rÅ«sio, kur juos laikė. Nurodė, kad jo iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis, tuomet jis turėjo daug pinigų, nes nuo 16 metų dirbo versle, yra savo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nuo 2013 m. veiklÄ vykdė ir pagal verslo liudijimÄ . Dėl palÅ«kanų už paskolÄ nesitarė iÅ¡ draugiÅ¡kumo.

Manė, kad tarp įmonės turto iÅ¡saugojimo ir paskolos nėra ryÅ¡io, nes ieÅ¡kovas, bÅ«damas vadovu, ir taip buvo atsakingas už įmonės turto iÅ¡saugojimÄ . Be to, ieÅ¡kovas įmonės turto neiÅ¡saugojo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iÅ¡kelta bankroto byla ir jis manė, kad tai tyčinis bankrotas. Teigė, kad ne jis, kaip vekselio turėtojas, o ieÅ¡kovas, kaip vekselio davėjas, turi pateikti tinkamus įrodymus, patvirtinančius, kad vekselis yra negaliojantis ir jis neturi prievolės sumokėti pinigus pagal vekselį.

Negali bÅ«ti, kad ieÅ¡kovas negalėjo suprasti paties suraÅ¡yto aiÅ¡kaus dokumento turinio. IeÅ¡kovas, gavęs paskolÄ , ėmė rečiau lankytis pas jį, o kartÄ atėjo su diktofonu. Jis suprato, kad ieÅ¡kovas nori pokalbį įraÅ¡yti, todėl dalį pokalbio įrašė pats. Manė, kad jo pateikta pokalbio stenograma patvirtino, kad ieÅ¡kovas tikrai skolinosi pinigus. IeÅ¡kovas, supratęs, kad pagal vekselį turi grÄ Å¾inti pinigus, turėjo vekselį ginčyti iÅ¡ karto, o ne po dvejų metų, kai pradėtas vykdymas.

10. Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, paaiškindamas, kad ieškovas neįrodė, jog pinigų pagal vekselį negavo. Vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, savarankiška, jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakyti vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės.

11. Trečiasis asmuo L. R. nurodė, kad apie vyro verslÄ Å¾inojo, jis kalbėjo apie paskolÄ ieÅ¡kovui. Ji nesutiko su jo sprendimu paskolinti ieÅ¡kovui pinigus, bet jis padarė savaip. Ji vykdo individualiÄ veiklÄ , anksčiau apie 11 metų dirbo VMI specialiste.

12. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited atsiliepime prašė klausimÄ dėl ieÅ¡kinio tenkinimo spręsti teismo nuožiÅ«ra, nes byloje nėra keliamas klausimas dėl notarės civilinės atsakomybės ir dėl draudiko prievolės mokėti draudiminę iÅ¡mokÄ .

13. Trečiasis asmuo notarė ŽydrÅ«nė Barovskienė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad vykdomojo įraÅ¡o negaliojimo klausimas jau yra iÅ¡spręstas civilinėje byloje Nr. 2-1898/2015, o Panevėžio apygardos teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartyje konstatavo, kad teigti, jog nebuvo vekselio originalo nėra pagrindo, todėl aplinkybės dėl vekselio originalo buvimo ar nebuvimo iÅ¡ naujo įrodinėti nereikia. Teigė, kad vekselio originalÄ matė, todėl iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .

Vekselio nuoraÅ¡Ä pasidarė tik dėl savęs ir tvirtinti šį nuoraÅ¡Ä nebÅ«tina. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 14. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2013 m. rugpjūčio 3 d. G. M. pasiraÅ¡ytÄ paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo G. M. įsipareigojo sumokėti M. R. 175 000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d, panaikino 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu iÅ¡duotÄ Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas G. M. 2013 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriame nurodyta, kad G. M. įsipareigoja sumokėti M. R. 175 000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d. Iki vekselyje nurodyto termino vekselis nebuvo apmokėtas, todėl atsakovas 2014 m. balandžio 30 d. kreipėsi į Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarę ŽydrÅ«nę Barovskienę, praÅ¡ydamas iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä pagal minėtÄ vekselį.

VykdomÄ jį įraÅ¡Ä atsakovas pateikė antstoliui vykdyti. IeÅ¡kovas vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ginčijo, tačiau reikalavimas atmestas, tai patvirtina Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015 ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-680-278/2015. Kilus abejonėms dėl ginčo vekselio originalo buvimo, Panevėžio apygardos teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartyje nurodė: „<...> 2015 m. vasario 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovÄ M.

R. pateikti 2013-08-03 paprastojo vekselio originalÄ . Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodoma, jog vekselio originalas teikiamas teismui. Be to, iÅ¡ bylos informacinio praneÅ¡imo matyti, kad 2015-05-11 paprastojo vekselio originalÄ iÅ¡ teismo yra gavusi ieÅ¡kovo atstovė R. M., todėl kritiÅ¡kai vertintinas G. M. teiginys, jog paprastasis vekselis nebuvo pateiktas teismui“.

16. Atsakovas ginčijo ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens R. M. 2014 m. balandžio 23 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį, kuria perleistas jų nekilnojamas turtas vaikams. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7-400/2016 ieÅ¡kinį patenkino, tačiau sprendimas neįsiteisėjęs, Panevėžio apygardos teisme apeliacinis skundas dar neiÅ¡nagrinėtas. Nagrinėjant minėtÄ bylÄ , ieÅ¡kovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė prieÅ¡ieÅ¡kinį priimti.

17. Šalys patvirtino, kad yra akcininkai UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdo po 50 proc. akcijų, o ieškovas nuo 2013 m. vasario 25 d. yra bendrovės direktorius. Abu akcininkai 2013 m. kovo 1 d. paskolos sutartimi paskolino po 50 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla.

18. IeÅ¡kovas teismo posėdyje patvirtino, kad 2013 m. rugpjūčio 3 d. vekselį jis savo ranka užpildė ir pasirašė, tačiau teigė, kad atsakovas jį suklaidino ir apgavo. Nurodė, kad jis nežinojo ir nesuprato, kas yra vekselis, o su atsakovu tarėsi, kad pasiraÅ¡ys „raÅ¡tÄ â€œ, kuriuo garantuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iÅ¡saugojimÄ . Nors bendrovės turtÄ iÅ¡saugojo, atsakovas vekselio negrÄ Å¾ino.

19. Atsakovas nurodė kitas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas prašė paskolinti pinigų namo remontui, kad jo dukra turėjo problemų, todėl 2013 m. rugpjūčio 3 d. paskolino jam 175 000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d., tačiau ne paskolos sutartimi, bet vekseliu. Nesutiko su ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis, kad vekselis buvo garantiniu raÅ¡tu iÅ¡saugoti įmonės turtÄ , nes ieÅ¡kovas, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir taip buvo atsakingas už įmonės turto iÅ¡saugojimÄ . IeÅ¡kovas turto neiÅ¡saugojo, nes bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla.

20. IeÅ¡kovas neigė, kad vekselį pasirašė gavęs iÅ¡ atsakovo 175 000 Lt paskolÄ , ir nurodė, kad su atsakovu buvo kaimynai ir draugai, pasitikėjo juo, abu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, o jis – direktorius, dažnai iÅ¡vykdavo dirbti į Å vedijÄ , todėl atsakovui papraÅ¡ius pasiraÅ¡yti laidavimÄ , kad iÅ¡saugos įmonės turtÄ , užpildė ir pasirašė ginčo vekselį. Atsakovas aiÅ¡kino, kad paskolos prašė ieÅ¡kovas namo antrajam aukÅ¡tui įrengti ar tai dukters problemoms spręsti, kad pinigus perdavė vekselio pasiraÅ¡ymo dienÄ 2013 m. rugpjūčio 3 d., savo namuose, atnešęs visÄ sumÄ iÅ¡ rÅ«sio, kad pinigų turėjo pakankamai ir visus juos saugojo namuose.

21. IÅ¡ ginčijamo vekselio negalima nustatyti, kad jis iÅ¡duotas paskolos sutarties pagrindu. Vekselio davėjui teigiant, jog jis pagal iÅ¡duotÄ vekselį negavo pinigų, jis turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo iÅ¡duoti vekselį. Tačiau tai, kad vekselio davėjas turi paneigti pinigų jam perdavimÄ , nereiÅ¡kia, kad vekselio turėtojas neturi pareigos įrodyti paskolos teisinių santykių atsiradimo Å¡io vekselio pagrindu, jeigu iÅ¡ paties vekselio tai nėra akivaizdu.

22. IeÅ¡kovas teigė, kad pinigų namo įrengimui jam nereikėjo ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtina 2011 m. kovo 4 d. Deklaracija apie statybos užbaigimÄ , kurioje skelbiama, kad „<...> pagal teisės aktų reikalavimus ir statinio projekto sprendinius (duomenys neskelbtini), yra pabaigta statyba Å¡ių statinių: gyvenamojo namo, pirties, Å«kinio pastato“. IeÅ¡kovo dukra G. M.-M. paaiÅ¡kino, kad nuo 2011 m. dirba su nekilnojamuoju turtu, jos metinės pajamos 15 000 – 18 000 Eur, jai pakanka gaunamų pajamų ir tėvų paramos nereikia, neigė, kad turėjo problemų.

23. IeÅ¡kovas nurodė, kad vekselį pasirašė 2013 m. rugpjūčio 3 d. anksti ryte, prieÅ¡ iÅ¡vykdamas į Å vedijÄ , nes turėjo skubėti, kad nepavėluotų į keltÄ ir, jei bÅ«tų vežęs tokiÄ pinigų sumÄ Ä¯ Å vedijÄ , bÅ«tų matę kartu vykę bendradarbiai R. K. ir Č. K., tačiau jie tokios aplinkybės nepatvirtino. Bylos duomenys patvirtino, kad G. M. 2013 m. rugpjūčio 3 d., 18:00 val. iÅ¡ Talino iÅ¡plaukė į StokholmÄ .

24. Å alys į bylÄ pateikė dvi garso įraÅ¡o stenogramas. IeÅ¡kovas nurodė, kad garso įraÅ¡Ä , kurio trukmė 51:56 min., jis padarė 2014 m. kovo 18 d., 13:29 val. atsakovo namuose. Teigė, jog garso įraÅ¡as patvirtino jo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas prašė pasiraÅ¡yti naujÄ vekselį, nurodant kitÄ datÄ , kad senÄ jį vekselį sunaikins ir tikrai neis pas antstolius su tuo raÅ¡tu, kad kalbama buvo tik apie verslÄ ir atsakovas nereikalavo grÄ Å¾inti paskolos.

25. Atsakovas teigė, jog supratęs, kad ieÅ¡kovas atėjo su diktofonu, taip pat padarė garso įraÅ¡Ä , kuriame ieÅ¡kovas, jo nuomone, pripažįsta esÄ s skolingas, tačiau nurodė, kad garso įraÅ¡as padarytas 2014 m. sausį.

26. Kadangi abi stenogramos nuo tam tikros vietos yra identiÅ¡kos, teismas sprendė, kad atsakovas, nurodydamas įraÅ¡o datÄ , galėjo suklysti. Teismo vertinimu, pokalbis labiau patvirtino ieÅ¡kovo argumentus, o ne atsakovo. Å alys apie paskolÄ ir jos grÄ Å¾inimÄ nekalba, atsakovas neprimena, kad sueina terminas tariamai paskolai grÄ Å¾inti. Ä®raÅ¡as patvirtino atsakovo kompetencijÄ , aiÅ¡kinant, kodėl naudingiau suraÅ¡yti vekselį, o ne paskolos sutartį (nuo 1:57 min. iki 3:02 min., 22:20 min.), kodėl reikia perraÅ¡yti „lapÄ â€œ, pakeisti datas (nuo 3:10 min. iki 5:35 min., nuo 18:08 min. iki 19:39 min.), kaip ir kada bÅ«tina (nebÅ«tina) deklaruoti (nuo 6:14 min. iki 8:29 min.), kaip mokėti PVM, tvarkyti įmonės lėšas, kaip uždirbti „baltus“ pinigus (nuo 9:50 min. iki 15:41 min.), kad neketina su pasiraÅ¡ytu „popieriumi“ eiti pas antstolius (26:56 min.).

Ä®raÅ¡as iÅ¡ esmės patvirtino, kad ieÅ¡kovas nesuprato, kas yra vekselis ir kokios gali bÅ«ti pasekmės jį pasiraÅ¡ius, o atsakovas to ir neaiÅ¡kino, nors akivaizdu, kad gerai žinojo ir ramino ieÅ¡kovÄ , kad pas antstolius eiti neketino. Atsakovas pateiktoje stenogramoje iÅ¡ryÅ¡kino kelias ieÅ¡kovo pasakytas frazes apie skolÄ , teigdamas, kad ieÅ¡kovas pripažįsta skolÄ . Teismas nesutiko su Å¡iais atsakovo argumentais, nes vertinant bendrÄ Ä¯raÅ¡o tekstÄ , o ne fragmentus, akivaizdu, kad ieÅ¡kovas skolÄ supranta bÅ«tent kaip įsipareigojimÄ iÅ¡saugoti įmonės turtÄ , medienÄ , į kurios įgijimÄ atsakovas investavo daugiau lėšų, nei ieÅ¡kovas ir kuriÄ atsakovas skatina ieÅ¡kovÄ parduoti, o ne „po tuos mokesčius važinėti“.

27. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, pasak jo paties, dubliuodamas garso įraÅ¡Ä , pokalbio pabaigos neįrašė. O pokalbio pabaigoje atsakovas sutiko nukopijuoti ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytÄ vekselį, nurodydamas, kad namie jo nelaikė, o laikė banko saugykloje (50:18 min.).

28. Teismo vertinimu, nelogiška ir kėlė abejonių tai, kad atsakovas dideles pinigų sumas saugojo namuose, nes 175 000 Lt, pasak jo paties, jis atnešė ieškovui iš namo rūsio, o vekselį – banko saugykloje. Dokumentai apie atsakovo gaunamas pajamas taip pat vertinti kritiškai, nes po atsakovo paaiškinimų ieškovui kaip uždirbami „balti“ pinigai, jo teiginiai apie dideles pajamas taip pat kėlė pagrįstų abejonių.

29. IeÅ¡kovas prašė pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 3 d. vekselį kaip sudarytÄ dėl suklydimo, atsakovui jį apgavus. BÅ«tina nustatyti, ar ieÅ¡kovas, pasirašė vekselį realiai gavęs 175 000 Lt paskolÄ iÅ¡ atsakovo, ar vekselis pasiraÅ¡ytas kitu pagrindu. IeÅ¡kovas nurodė, kad suklydo dėl sandorio turinio, sandorio teisinio pagrindo, nes atsakovas patikino, jog pasiraÅ¡ytas vekselis atliks garantijos ir laidavimo funkcijÄ , kad jis iÅ¡saugos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ . IeÅ¡kovas suprato, kad skolingas atsakovui tol, kol bus iÅ¡saugotas bendrovės turtas, o turtÄ iÅ¡saugojus, vekselis jam bus grÄ Å¾intas.

30. IeÅ¡kovas ir atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai yra iÅ¡kelta bankroto byla, akcininkai, valdo po 50 proc. Å¡ios bendrovės akcijų. Atsakovas nurodė, jog ir tuo atveju, jei ginčo vekselis bÅ«tų vertinamas kaip laidavimas už bendrovės turto iÅ¡saugojimÄ , nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas turtÄ iÅ¡saugojo, nes bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla. Teismas, įvertinęs byloje esamus įrodymus, neturėjo pagrindo sutikti su atsakovo argumentais.

31. Aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ ieÅ¡kovas iÅ¡saugojo, patvirtino teismo ekspertizės aktas, kuriame įvertinta UAB „(duomenys neskelbtini)” turimo turto rinkos vertė ekspertizės atlikimo dienÄ . Ekspertas turtÄ apžiÅ«rėjo 2015 m. kovo 5 d. dalyvaujant G. M. ir M. R.. Ekspertas padarė iÅ¡vadÄ , kad medienos likučių vertė 46 860 Eur, ilgalaikio turto vertė – 6 750 Eur, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto – 6 521 Eur, viso bendrovės turto vertė – 60 131 Eur (207 620,32 Lt). IeÅ¡kovo pasiraÅ¡ytas vekselis galiojo iki 2014 m. balandžio 24 d., todėl nebuvo pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas bendrovės turto neiÅ¡saugojo.

32. Bylos duomenys patvirtino, kad bendrovės veikla rÅ«pinosi ieÅ¡kovas ir atsakovas. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros 2015 m. balandžio 13 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal G. M. pareiÅ¡kimÄ . Tyrimo metu apklausti P. K. ir A. Č. paaiÅ¡kino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2013 m. P. K. įdarbino ir iÅ¡ darbo atleido M. R., todėl liudytojas manė, kad jis ir yra direktorius. A. Č. nurodė, kad dirbo įmonėje nuo 2013 m. kovo iki 2013 m. spalio 21 d. gaterininko pareigose. Jis suprato, kad „<...> G. M. buvo įformintas kaip direktorius, o M. R. buvo kaip savininkas. Visi piniginiai reikalai buvo tvarkomi per jį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose pasirodydavo tiek G. M., tiek M. R., tačiau G. (taip nurodyta nutartyje) bÅ«davo ten retai, o M. dažniau. Kas susiję su darbu, tai nurodymus kÄ daryti duodavo jie abu, tik vėliau, kai G. (taip nurodyta nutartyje) bÅ«davo iÅ¡važiavęs į Å vedijÄ , tai nurodymus duodavo M. AtlyginimÄ mokėdavo M.“.

33. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad teismas turi remtis teismo 2018 m. balandžio 5 d. posėdyje apklausto liudytojo T. J. paaiškinimais. Panevėžio apygardos teismas paaiškinimus vertino kritiškai. „Kaip nurodė pats liudytojas, ieškovas ir jis yra sukonfliktavę ir dėl to yra atliekamas tyrimas, o su atsakovu jį sieja geri draugiški santykiai. Be to, liudytojas tik iš nuotrupų žino apie ieškovo ir atsakovo santykius, o konfliktas su ieškovu įvyko būtent tada, kai jis buvo kartu su atsakovu buvo jų darbovietėje vėlai vakare.

Be to, liudytojo parodymai niekaip nepagrindė aplinkybių su vekselio iÅ¡davimu, jo pateikimu vykdymui ir pan.“ 34. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas, nors ir buvo bendrovės direktorius, tačiau turėdamas vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dėl menkos patirties ir elementarių finansinių žinių stokos, nesuvokė pasiraÅ¡yto vekselio, kaip vertybinio popieriaus, esmės, vekselį pasirašė tuomet, kai su atsakovu buvo draugiÅ¡ki visiÅ¡ko pasitikėjimo santykiai. Suvokdamas, kad vekselis bus panaudotas nesamai paskolai iÅ¡ieÅ¡koti, jis nebÅ«tų vekselio pasirašęs.

35. Atsakovo kompetencijÄ verslo ir finansiniais klausimais patvirtino jo aukÅ¡tasis iÅ¡silavinimas bei garso įraÅ¡e dėstomi aiÅ¡kinimai. Nors atsakovas ir teigė, kad neklaidino ieÅ¡kovo dėl vekselio esmės, kad ieÅ¡kovas negalėjo nesuprasti visiÅ¡kai paprasto vekselio teksto, kurį pats surašė, tačiau teismas, įvertinęs atsakovo nenuoseklius ir besikeičiančius paaiÅ¡kinimus dėl paskolos suteikimo aplinkybių, ieÅ¡kovo G. M., trečiojo asmens R. M. paaiÅ¡kinimus, garso įraÅ¡Ä ir atsakovo aiÅ¡kinimus pokalbio metu, darė iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad atsakovas siekė suklaidinti ieÅ¡kovÄ , nutylėdamas apie tikrÄ pasiraÅ¡yto vekselio esmę, ketinimÄ reikalauti paskolos, kurios nesuteikė, ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo sÄ skaita pasipelnyti.

36. Teismas konstatavo, kad vekselį ieÅ¡kovas pasirašė dėl suklydimo, kuris yra esminis, todėl 2013 m. rugpjūčio 3 d. G. M. pasiraÅ¡ytas paprastas neprotestuotinas vekselis, kuriuo G. M. įsipareigojo sumokėti M. R. 175 000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d., pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento. Pripažinus paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį negaliojančiu, panaikintas ir jo pagrindu iÅ¡duotas Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomasis įraÅ¡as.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 37. Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o panaikinti sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat praÅ¡o prie bylos medžiagos pridėti pirmosios instancijos teismo nepagrįstai atsisakytus priimti raÅ¡ytinius įrodymus – Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-484-212/2018, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-164-212/2019, 2018 m. spalio 29 d.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus ataskaitÄ . Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie argumentai: 37.1. Skundžiamame sprendime ieÅ¡kovo dėstoma versija vertinama pavirÅ¡utiniÅ¡kai, dėl ieÅ¡kovui nepalankių garso įraÅ¡e jo iÅ¡sakytų frazių iÅ¡ esmės nepasisakoma, o dėmesys iÅ¡imtinai sutelkiamas į atsakovo iÅ¡sakytus teiginius, kurie, anot teismo, esÄ vertinant įraÅ¡Ä bendrai, o ne fragmentais, rodo ieÅ¡kovÄ skolÄ suprantant bÅ«tent kaip įsipareigojimÄ iÅ¡saugoti įmonės turtÄ , medienÄ , į kurios įsigijimÄ atsakovas investavo daugiau lėšų, nei ieÅ¡kovas, ir kuriÄ atsakovas skatina ieÅ¡kovÄ parduoti. 37.2.

Ginčijamam vekseliui turint vertybinio popieriaus ir civilinių teisių objekto statusÄ , kaip yra nagrinėjamu atveju, teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl vekselio nuginčijimo, turi koncentruotis į tai, ar vekselio davėjas pateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo iÅ¡duoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja, o ne į tai, ar vekselio turėtojas įrodė paskolos teisinių santykių atsiradimÄ Å¡io vekselio pagrindu. 37.3. Skundžiamame sprendime formuluojama klaidinga iÅ¡vada, kad jeigu iÅ¡ paties vekselio nėra akivaizdu, jog jis iÅ¡duotas paskolos teisinių santykių pagrindu, vekselio turėtojui taip pat tenka pareiga įrodyti paskolos teisinių santykių, kaip vekselio atsiradimo pagrindo, buvimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad vekseliu patvirtinama abstrakti prievolė, taip pat į įstatymo nustatytus formalius reikalavimus vekselio formai ir (ar) turiniui, beveik kiekvienu atveju iš paties vekselio nėra akivaizdu, kokio teisinio santykio (sandorio) pagrindu jis išduotas. Prievolė, atsiradusi vekselio pagrindu, yra abstrakti ir vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. 37.4. Teismas turėjo vertinti ir aiškintis, ar ieškovas pateikė pakankamai patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal vekselį, ir (ar) patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo ginčo vekseliui išduoti.

Teismas sprendime įrodymus vertino Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai, o dėl ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimÄ paneigiančių įrodymų nepasisakė ir (ar) jų nevertino. 37.5. Å ioje byloje leistinumo kriterijus atitinka atsakovo savo namuose (privačioje erdvėje) atliktas ir į bylos medžiagÄ pateiktas ieÅ¡kovo ir atsakovo pokalbio garso įraÅ¡as. Nors ieÅ¡kovo atliktas ir į bylos medžiagÄ pateiktas garso įraÅ¡as yra dėl to paties pokalbio, dėl kurio garso įraÅ¡Ä pateikė ir atsakovas, jų apimtis (įraÅ¡yto pokalbio laiko prasme) skiriasi, be to, ieÅ¡kovas garso įraÅ¡Ä atliko pas atsakovÄ namuose (ne vieÅ¡oje vietoje, o privačioje erdvėje), apie tai atsakovo neįspėjęs. IeÅ¡kovas iÅ¡ anksto žinodamas, kad tokiu bÅ«du renka įrodymus galimam ginčui, parinkdavo pokalbio temas ir sÄ moningai eskaluodavo tam tikrÄ aspektÄ arba sÄ moningai apsimesdavo, jog nesupranta visiÅ¡kai elementarių dalykų, t. y., kas tai yra vekselis ir (ar) kokias teisines pasekmes jis sukelia.

IeÅ¡kovas, žinodamas, kad atlieka pokalbio įraÅ¡Ä , sÄ moningai manipuliavo ir (ar) provokavo atsakovÄ pateikti jam naudingus atsakymus, o atsakovas, prieÅ¡ingai, savÄ jį to paties pokalbio garso įraÅ¡Ä pradėjo atlikti pokalbio eigoje, pastebėjęs, kad ieÅ¡kovas galbÅ«t įraÅ¡inėja jų pokalbį, kÄ pastarasis ne vienÄ kartÄ yra daręs iki tol. 37.6. Garso įraÅ¡e ieÅ¡kovas pripažino, kad yra skolingas atsakovui, nes nemanė, kad yra galimybė ir (ar) pagrindas nuginčyti jo iÅ¡ atsakovo gautos paskolos pagrindu iÅ¡duotÄ vekselį, tai patvirtina ir vėlesni ieÅ¡kovo veiksmai po vykdomo įraÅ¡o iÅ¡davimo, t. y. jis vekselio pagrindu gautos paskolos grÄ Å¾inimo prievolės bandė iÅ¡vengti civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015 ginčydamas tik vykdomÄ jį įraÅ¡Ä procedÅ«riniu pagrindu, bei likus vienai dienai iki vekselio apmokėjimo termino suėjimo perleisdamas visÄ savo turtÄ vaikams (žr. civilinės bylos Nr. 2-7-400/2016 medžiagÄ ).

Garso įraÅ¡u ieÅ¡kovas rėmėsi bÅ«tent civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015, o Å¡ioje byloje remtis garso įraÅ¡u, aiÅ¡kiai suvokiant, kad jo turinys jam nenaudingas, ieÅ¡kovas nepageidavo ir buvo atsisakęs. 37.7. IeÅ¡kovo garso įraÅ¡e girdimi jo iÅ¡sakyti teiginiai dialoguose su atsakovu, reiÅ¡kia ne atskirus tokio pokalbio fragmentus, bet paties ieÅ¡kovo suvokimÄ , kad jis yra skolingas atsakovui, Å¡iÄ skolÄ ketina grÄ Å¾inti pardavęs savo namÄ , bei Å¡io klausimo atskyrimÄ nuo verslo reikalų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos veiklos keblumais pardavinėjant medienÄ . 37.8.

Skundžiamo sprendimo teiginys apie tai, kad garso įraÅ¡e užfiksuoto pokalbio metu Å¡alys apie paskolÄ ir jos grÄ Å¾inimÄ nekalba, yra nepagrįstas, o teismo pastebėjimas apie tai, kad atsakovas neprimena, kad sueina terminas paskolai grÄ Å¾inti, paaiÅ¡kinamas tuo, kad atsakovas įraÅ¡yto pokalbio metu iÅ¡ esmės stengėsi nepainioti skolos pagal vekselį grÄ Å¾inimo klausimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos keblumais pardavinėjant medienÄ , nes nenorėjo eskaluoti paskolos grÄ Å¾inimo temos ir tokiu bÅ«du bloginti santykių su ieÅ¡kovu, nes pastarasis, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, buvo atsakingas už jos veiklÄ ir turimos medienos pardavinėjimÄ , taip siekiant susigrÄ Å¾inti abiejų Å¡alių į bendrovę investuotÄ kapitalÄ .

Atsakovo skatinimas geriau pardavinėti bendrovės medienÄ , o ne važinėti dėl vekselio po mokesčius ir pan., reiÅ¡kia ne kÄ kitÄ , kaip atsakovo norÄ atriboti suteiktos paskolos grÄ Å¾inimo klausimÄ nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, nes sklandus bendrovės veiklos užtikrinimas tuo metu buvo reikÅ¡mingesnis prioritetas, negu ieÅ¡kovo paskolos atsakovui grÄ Å¾inimas, kuris galėjo palaukti. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties atsakovas ramino ieÅ¡kovÄ , kad pas antstolius eiti neketina.

Atsakovas įraÅ¡yto pokalbio metu manė, kad ieÅ¡kovas siekia iÅ¡ atsakovo gauti vekselį tikslu jį sunaikinti, todėl nenorėdamas Å¡io dokumento jam rodyti, nurodė, kad jį tariamai laiko banko saugykloje, nors iÅ¡ tikrųjų jį laikė namuose. Be to, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje yra nurodęs, kad 2014 m. kovo 18 d. vykusio pokalbio metu atsakovas jam pateikė pasiraÅ¡yti naujÄ vekselį, sakydamas, kad senÄ jį (2013 m. rugpjūčio 3 d.) nori sunaikinti, tačiau Å¡alių pokalbio įraÅ¡e apie naujo vekselio pateikimÄ ir (ar) praÅ¡ymÄ jį pasiraÅ¡yti duomenys neatsispindi. 37.9.

Teismas sprendime Å¡aliÅ¡kai įvertino garso įraÅ¡o epizodus, kuriuos palankiau interpretuoti ieÅ¡kovo naudai, o ne jo visumÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas sprendime kitų byloje esančių įrodymų pagrindu patvirtinamų aplinkybių, parodančių garso įraÅ¡o atlikimo kontekstÄ ir tikruosius ieÅ¡kovo ketinimus jo darymo metu, jo elgesį baigiantis vekselio apmokėjimo terminui ir (ar) po Å¡io termino suėjimo, vekselio originalo dingimo iÅ¡ teismo istorijÄ , prieÅ¡taringus ir nenuoseklius ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus kitų teisminių procesų ir (ar) Å¡ios bylos nagrinėjimo metu, iÅ¡ esmės tinkamai neįvertino. 37.10.

Sprendimu teismas atmetė atsakovo argumentus, jog net ir tuo atveju, jeigu vekselis bÅ«tų vertinamas kaip laidavimas už bendrovės turto iÅ¡saugojimÄ , nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas turtÄ iÅ¡saugojo, nes bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla. Å is atsakovo argumentas yra tik reakcija į ieÅ¡kovo nurodomÄ vekselio nuginčijimo pagrindÄ , t. y. teiginį, jog vekselį jis iÅ¡davė siekdamas užtikrinti, garantuoti ir (ar) laiduoti už jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ . Taigi, ne atsakovas turėjo paneigti Å¡iÄ ieÅ¡kovo versijÄ , tačiau ieÅ¡kovas pateikti pakankamai patikimų įrodymų, kad buvo bÅ«tent taip, kaip jis nurodo. 37.11.

IeÅ¡kovas nuolat painiojosi ir nenuosekliai aiÅ¡kino, kiek jis yra investavęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjant bylÄ Panevėžio apygardos teisme pirmÄ jį kartÄ ieÅ¡kovas teigė, kad jis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ investavo sÄ lyginai maÅ¾Ä pinigų sumÄ (apie 10 000 Lt), kad Å¡is medienos verslas iÅ¡ esmės buvo vykdomas atsakovo investuotomis lėšomis, kad jam dalyvauti Å¡iame versle atsakovo buvo pasiÅ«lyta „už dykÄ â€œ. Kai atsakovas bandė paneigti Å¡iuos ieÅ¡kovo argumentus, į bylos medžiagÄ teikdamas duomenis, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotu, jos kreditorių struktÅ«ra ir (ar) jų reikalavimų dydžiu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pridėti teikiamus raÅ¡ytinius įrodymus, nurodydamas, kad jie neturi sÄ sajumo su byloje nustatinėtinomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau atmesdamas atsakovo atsikirtimus bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę bÅ«klę vertino. 37.12.

IÅ¡ teismo nepagrįstai prie bylos medžiagos atsisakytų pridėti raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje figÅ«ruoja kaip vienas didžiausių reikalavimų turintis kreditorius, o Å¡is reikalavimas, be kita ko, kildinamas iÅ¡ jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolintų lėšų, dėl kurių, vertinant ieÅ¡kovo prieÅ¡taringus paaiÅ¡kinimus, galima spręsti dvejopai, t. y. kad jis bendrovės veiklai pinigines lėšas skolino (investavo) arba investavo sÄ lyginai ženkliai mažesnę, lyginant su atsakovu, pinigų sumÄ .

Tikrosios aplinkybės yra tokios, kad ieÅ¡kovas per 2013 m., iki vekselio 2013 m. rugpjūčio 3 d. iÅ¡davimo momento, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino 70 000 Lt (2013 m. kovo 1 d. ir 2013 m. gegužės 3 d. paskolos sutartys). Dėl Å¡ios priežasties akivaizdu, kad ieÅ¡kovas 2013 m. iÅ¡leido didelę pinigų sumÄ investicijai į UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jam reikėjo lėšų namų Å«kio aplinkos pagerinimui (namo antrojo aukÅ¡to remontui), padėti problemų turinčiai dukrai.

Tai, kad ieÅ¡kovo dukra bylos nagrinėjimo metu paneigė nurodytas aplinkybes, teismas turėjo įvertinti kritiÅ¡kai, nes ankščiau vykusiuose teisminiuose procesuose apklausta ieÅ¡kovo dukra neigė kÄ nors žinojusi apie vekselį, Å¡is jos paaiÅ¡kinimas ir versija atsirado Å¡ios bylos nagrinėjimo metu. 37.13. Teismas sprendime G. M.-M. paaiÅ¡kinimais, kad ji finansinių problemų neturėjo, jog jos metinės pajamos tuo metu sudarė 15 000 – 18 000 Eur, patikėjo, o atsakovo pajėgumais ir turimomis finansinėmis galimybėmis paskolinti ieÅ¡kovui vekselyje nurodytÄ sumÄ suabejojo, nors atsakovas pateikė visus įmanomus raÅ¡ytinius įrodymus apie jo pajamų ir (ar) jų Å¡altinių kilmę. 37.14.

Sprendime atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimo turto rinkos vertės ekspertizės vertinimas yra netinkamas ir neobjektyvus. Teismas vertino tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtÄ turtÄ , tačiau neatsižvelgė į tuo metu turėtus įsipareigojimus, kurie ekspertizės atlikimo dienÄ sudarė 26 922 Eur. Tai reiÅ¡kia, kad ekspertizės atlikimo dienÄ vienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos vertė, vertinant bendrovės turimo materialaus turto požiÅ«riu, sudarė 300 Eur.

Byloje nėra ginčo, kad abi ginčo Å¡alys turėjo po 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, tai reiÅ¡kia, jog ekspertizės atlikimo dienÄ ieÅ¡kovas ir atsakovas kiekvienas atskirai turėjo teisę į 15 000 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , o tai ženkliai mažesnė suma, negu ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti atsakovui pagal vekselį. 37.15. IeÅ¡kovo versija, kad jis laidavo ar garantavo už UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininku ir kreditoriumi buvo pats, nepagrįsta.

Jis laidavo už juridinį asmenį, kurio pusė įstatinio kapitalo (akcijų) priklauso jam pačiam, yra bendrovės kreditorius ir vadovas. Vekselį iÅ¡rašė praėjus ilgam laikotarpiui nuo momento, kuomet jis buvo tapęs bendrovės akcininku, kreditoriumi ir vadovu, neaiÅ¡ku, kokiu įvykiu, susijusiu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, ieÅ¡kovas nustatė terminÄ iki 2014 m. balandžio 24 d. vekseliui apmokėti. IeÅ¡kovui paskolos sutartimis paskolinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 70 000 Lt, t. y. investavus į verslÄ , reikėjo pinigų, kuriuos jis vekselio pagrindu pasiskolino iÅ¡ atsakovo.

Jeigu ieÅ¡kovas laikė, kad iÅ¡raÅ¡ytas vekselis yra laidavimas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ (turto iÅ¡saugojimÄ ), ir jis šį savo įsipareigojimÄ yra įvykdęs (turtÄ iÅ¡saugojęs), tai ieÅ¡kovas, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir (ar) akcininku, galėjo atsiskaityti pagal vekselį su atsakovu iÅ¡ savo turimos bendrovės kapitalo dalies, tačiau taip nepasielgė. RaÅ¡ytinių dokumentų, patvirtinančių ieÅ¡kovo versijÄ dėl vekselio laidavimo / garantijos funkcijos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iÅ¡saugojimÄ , nėra. 37.16.

Skundžiamo sprendimo argumentas, kad atsakovo paaiškinimai byloje yra nenuoseklūs ir besikeičiantys – nepagrįstas. Atsakovas byloje nuosekliai teigė, kad vekselis išduotas paskolos teisinių santykių tarp jo ir ieškovo pagrindu. Tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015, vykusioje tarp tų pačių šalių dėl vykdomojo įrašo nuginčijimo procedūriniu pagrindu, atsakovas savo atsikirtimuose nedetalizavo pagal vekselį esančios atsakovo prievolės teisinio pagrindo, nereiškia, kad atsakovo paaiškinimai yra nenuoseklūs. 37.17.

Skundžiamo sprendimo argumentas, kad apklausti ieÅ¡kovo bendradarbiai R. K. ir Č. K. nepatvirtino, kad ieÅ¡kovas, kartu su jais vykdamas į Å vedijÄ , bÅ«tų vežęsis iÅ¡ atsakovo kaip paskolÄ gautus pinigus, nereikÅ¡mingas. Tai yra su ieÅ¡kovu susiję asmenys, buvę jo bendradarbiai, kurie suinteresuoti duoti jam palankius paaiÅ¡kinimus. Tikėtina, kad ieÅ¡kovas apie gautÄ paskolÄ ir savo rankinėje turimÄ iÅ¡ atsakovo gautÄ pinigų sumÄ jiems nepapasakojo. Be to, iÅ¡ Å¡ių liudytojų duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad vienÄ iÅ¡ jų ieÅ¡kovas vykdamas į Å vedijÄ pasiėmė jau po to, kuomet ieÅ¡kovas buvo apsilankęs pas atsakovÄ .

Å ios aplinkybės nei patvirtina, nei paneigia ieÅ¡kovo versijos dėl vekselio iÅ¡davimo aplinkybių. Keistas pirmosios instancijos teismo elgesys traktuojant, kad prie bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-7-400/2016 esantys duomenys dėl nesÄ Å¾iningo ieÅ¡kovo elgesio perleidžiant visÄ savo turimÄ turtÄ savo vaikams likus vienai dienai iki vekselio apmokėjimo termino suėjimo nėra reikÅ¡mingi, nes aptariamoje byloje priimtas 2016 m. vasario 29 d. sprendimas neįsiteisėjęs. 37.18. SprendimÄ priėmusi teisėja nagrinėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylÄ ir joje į atskirÄ bylÄ Nr. eB2-407-212/2019 iÅ¡skyrusi klausimÄ dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčinio bankroto.

38. IeÅ¡kovas atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti sprendimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 38.1. IeÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytas vekselis neatitinka paskolos sutarčiai keliamų reikalavimų ir nepatvirtina pinigų perdavimo fakto. Tarp Å¡alių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. IeÅ¡kovo Å¡eimai priklausantis namas pastatytas ir įrengtas 2011 m., tai patvirtina 2011 m. kovo 4 d. Deklaracija apie statybos užbaigimÄ . Remonto 2013 m. name daryti nereikėjo. 38.2.

IeÅ¡kovui, vekselio pasiraÅ¡ymo metu, nebuvo reikalingi pinigai, apie 17 metų ieÅ¡kovas važinėjo į Å vedijÄ uždarbiauti, ten jo uždarbis buvo labai geras. Vekselis pasiraÅ¡ytas anksti ryte, ieÅ¡kovui iÅ¡vykstant dirbti į Å vedijÄ . Tokios didelės pinigų sumos ieÅ¡kovui, vykstant dirbti į kitÄ Å¡alį, nereikėjo. Pinigų nematė kartu su ieÅ¡kovu vykę ir teismo posėdyje apklausti K. bei K. 38.3. PasiraÅ¡ydamas vekselį ieÅ¡kovas suklydo dėl jo teisinio pagrindo. IeÅ¡kovas buvo įsitikinęs, kad vekseliu laiduoja už bendrovės turto iÅ¡saugojimÄ , t. y. kaip bendrovės direktorius laiduoja už galimÄ Å¾alos atsiradimÄ , o ne už paskolÄ .

IeÅ¡kovas neturėjo patirties, iki tol nebuvo pasirašęs vekselio, gerai nesuprato Å¡io dokumento reikÅ¡mės. Pasitikėjo atsakovu, nes jų tarpusavio santykiai tuo metu buvo geri. Atsakovas Å¡ioje srityje yra patyręs, pasirašęs ne vienÄ vekselį ir paskolos sutartį. M. R. ieÅ¡kovÄ apgavo, nors jis ir iÅ¡saugojo bendrovės turtÄ , vekselio ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino ir iÅ¡ karto po vekselio termino jį pateikė vykdyti, o vėliau pradėjo teigti, kad vekselio iÅ¡raÅ¡ymo pagrindas yra ieÅ¡kovui suteikta paskola.

Jeigu ieÅ¡kovui pasiraÅ¡ant vekselį bÅ«tų atskleista, kad jis vekselį iÅ¡duoda paskolos, kurios negavo, grÄ Å¾inimo užtikrinimui, ieÅ¡kovas vekselio bÅ«tų nepasirašęs. 38.4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, kurio iÅ¡saugojimas ir buvo garantuotas vekseliu, 2014 m. balandžio 24 d. (kada turėjo bÅ«ti suÅ¡auktas akcininkų susirinkimas ir patvirtinama, kad turtas bendrovės balanse yra) buvo iÅ¡saugotas, tai patvirtina 2015 m. Teismo ekspertizės aktas Nr. 15/04-016, paties atsakovo pateiktas civilinėje byloje Nr. 2-7-400/2016.

Todėl vekselio, kaip turto išsaugojimo garanto, prievolė baigėsi 2014 m. balandžio 24 d. 38.5. Šioje byloje ieškovas įrodinėjo, kad vekseliu nebuvo suteikta paskola, kad vekselis buvo išduotas kaip garantijos sandoris. Ieškovo pozicija yra nuosekli. Dar 2014 m. lapkričio 17 d. ieškinyje dėl vykdomojo įrašo ginčijimo, ieškovas nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir šioje byloje, kad vekselis pasirašytas kaip bendrovės turto išsaugojimo garantas. Realizavęs vekselį, jo teisinio pagrindo iš vis nenurodė, teigė, kad iš vekselio kyla abstrakti prievolė.

Vėliau ėmė teigti, kad suteikė ieÅ¡kovui paskolÄ . 38.6. Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ 2019 m. sausio 10 d. teismo posėdyje atsakovas teismui nurodė, jog pinigus ieÅ¡kovas skolinosi pirčiai įrengti, o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendime yra užfiksuota, jog teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad ieÅ¡kovas pinigus skolinosi antro aukÅ¡to įrengimui, kad duktė turėjo problemų. Nei statybos, nei remontas nebuvo vykdomi, o duktė problemų neturėjo. 38.7.

Atsakovo praÅ¡omi pridėti prie bylos dokumentai nepatvirtina nei paskolos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo santykių buvimo, nei pinigų perdavimo fakto, nei vekselio pasiraÅ¡ymo aplinkybių ar Å¡alių tikrosios valios pasiraÅ¡ant vekselį, todėl praÅ¡omi pridėti dokumentai neturi sÄ sajos su nagrinėjama byla.

39. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo patenkinimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad byloje nėra keliamas klausimas nei dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo teisėtumo, nei dėl notarės deliktinės atsakomybės, nei dėl draudiko prievolės mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , todėl nei draudiko nei notarės dalyvavimas byloje nėra bÅ«tinas.

40. Apeliantas 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateikė praÅ¡ymÄ prie bylos medžiagos iÅ¡reikalauti ir pridėti Panevėžio apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtÄ civilinę bylÄ Nr. 2-7-400/2016, kurioje priimtas sprendimas yra apskųstas apeliaciniu skundu ir ji Å¡iuo metu turėtų bÅ«ti Panevėžio apygardos teisme, ir joje esančiais duomenimis ir (ar) įrodymais vadovautis nagrinėjant atsakovo apeliacinį skundÄ . Nurodo, kad Lietuvos apeliaciniam teismui iÅ¡siųsta ne visa bylos medžiaga, o nurodytos civilinės bylos medžiaga, susijusi su nagrinėjama byla, todėl bÅ«tina vadovautis abejose bylose esančia medžiaga.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo 42. Apeliantas prašo priimti naujus rašytinius įrodymus:

1) Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-484-212/2018;

2) Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-164-212/2019; 3) 2018 m. spalio 29 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus ataskaitÄ . Taip pat praÅ¡o iÅ¡reikalauti ir prijungti Panevėžio apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtÄ civilinę bylÄ Nr. 2-7-400/2016.

43. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

44. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog byla apeliacinės instancijos teisme pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nagrinėjama jau trečiÄ jį kartÄ , Å¡ioje proceso stadijoje naujų įrodymų priėmimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimÄ . Taip pat nenustatyta bÅ«tinybė iÅ¡reikalauti Panevėžio apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtÄ civilinę bylÄ Nr. 2-7-400/2016. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateikiamus įrodymus ir iÅ¡reikalauti praÅ¡omÄ bylÄ .

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir apeliacijos objekto 45. Nustatyta, kad G. M. 2013 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriame nurodyta, kad G. M. įsipareigojo sumokėti M. R. 175 000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d. Iki vekselyje nurodyto termino vekselis nebuvo apmokėtas. M. R. 2014 m. balandžio 30 d. kreipėsi į Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarę ŽydrÅ«nę Barovskienę, praÅ¡ydamas iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä pagal minėtÄ vekselį. 2014 m. balandžio 30 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä M.

R. pateikė antstoliui vykdyti. 46. 2014 m. liepos 10 d. M. R. kreipėsi į teismÄ ginčydamas ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens R. M. 2014 m. balandžio 23 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį, kuria perleistas jų nekilnojamasis turtas vaikams. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7-400/2016 ieÅ¡kinį patenkino. Sprendimas neįsiteisėjęs, Panevėžio apygardos teisme apeliacinis skundas dar neiÅ¡nagrinėtas, kadangi byla Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi sustabdyta, iki bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-387-198/2016 dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Nagrinėjant minėtÄ bylÄ , ieÅ¡kovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė prieÅ¡ieÅ¡kinį priimti. 47. 2014 m. lapkričio 25 d. G. M. kreipėsi teismÄ reikalaudamas pripažinti negaliojančiais ir niekiniais 2014 m. balandžio 30 d. M. R. praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ir 2014 m. balandžio 30 d. notarės ŽydrÅ«nės Barovskienės vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 987.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

48. Panevėžio apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas 2015 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratÅ«rÄ dėl vekselio originalo pasisavinimo iÅ¡ civilinės bylos, kurį galbÅ«t atliko R. M.. 2016 m. gegužės 23 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, R. M. veiksmuose nesant nusikaltimo sudėties.

49. G. M. 2016 m. vasario 25 d. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 3 d. jo pasiraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo jis įsipareigojo sumokėti M. R. 175 000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d. ir panaikinti jo pagrindu iÅ¡duotÄ Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .

50. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: panaikino Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės ŽydrÅ«nės Barovskienės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , iÅ¡duotÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka nepatvirtinto 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio kopijos pagrindu; civilinės bylos dalį dėl 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu nutraukė. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo nustatęs, jog notarė Ž. Barovskienė nepagrįstai nebuvo įtraukta dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nors teismo sprendimas galėjo turėti įtakos jos materialiosioms teisėms arba pareigoms.

51. Pakartotinai bylÄ iÅ¡nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: civilinės bylos dalį dėl 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu nutraukė; panaikino Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės ŽydrÅ«nės Barovskienės 2014 m. balandžio 30 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kaip iÅ¡duotÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka nepatvirtinto 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio kopijos pagrindu.

Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavęs, kad ginčijamo vekselio originalo atsakovas M. R. nei Panevėžio miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015, nei 2014 m. balandžio 30 d. kreipdamasis į Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarę Ž. Barovskienę su praÅ¡ymu iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä nepateikė, Å¡ios klaidingos iÅ¡vados pagrindu priėmė sprendimÄ , kuriame iÅ¡ esmės nepasisakė dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytų reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrindo, todėl savo iÅ¡vadų dėl ginčo dalyko iÅ¡ esmės nepadarė.

52. TrečiÄ jį kartÄ bylÄ nagrinėjant Panevėžio apygardos teisme, ieÅ¡kovas reikalavo pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 3 d. jo pasiraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo jis įsipareigojo sumokėti M. R. 175 000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d., ir panaikinti jo pagrindu iÅ¡duotÄ Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , o ieÅ¡kinys buvo grindžiamas tuo, kad 2013 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2014 m. balandžio 27 d. sumokėti atsakovui 175 000 Lt (50 683 Eur).

Vekselį pasirašė įkalbėtas atsakovo, kuris paaiÅ¡kino jam, kad vekseliu siekia tik apsaugoti bendrovės turtÄ , kad tai kaip garantinis raÅ¡tas ir jeigu turtas nebus iÅ¡Å¡vaistytas, vekselį grÄ Å¾ins. Bendrovės turtÄ jis iÅ¡saugojo, bet atsakovas vekselio negrÄ Å¾ino. 2019 m. birželio 4 d. sprendimu Panevėžio apygardos teismas konstatavęs, kad vekselį ieÅ¡kovas pasirašė dėl suklydimo, kuris yra esminis, ieÅ¡kinį patenkino. Pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2013 m. rugpjūčio 3 d.

G. M. pasiraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo G. M. įsipareigojo sumokėti M. R. 175 000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d., panaikino 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu iÅ¡duotÄ Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .

53. Apeliantas nesutinka, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ nenustatyta, jog vekselis iÅ¡duotas paskolos sutarties pagrindu, mano, kad teismas turi koncentruotis į tai, ar vekselio davėjas pateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo iÅ¡duoti vekselį arba, kad tas pagrindas negalioja, o ne į tai, ar vekselio turėtojas įrodė paskolos teisinių santykių atsiradimÄ Å¡io vekselio pagrindu. Apelianto manymu, teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir Å¡alių pateiktus įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ .

Dėl ginčo esmės 54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktikÄ ta linkme, kad nebÅ«tų pažeidžiama ir iÅ¡kreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kuriÄ vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besÄ lygiÅ¡kÄ , nepriklausančiÄ nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ ir kartu įtvirtinantis besÄ lygiÅ¡kÄ skolininko pagal vekselį pareigÄ sumokėti Å¡iÄ sumÄ teisėtam vekselio turėtojui.

Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo vieÅ¡Ä patikimumÄ , specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotÄ vekselio davėjo galimybę reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; ir kt.).

55. Taip pat formuojamojoje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teisinis santykis atsiranda iÅ¡ abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusiÄ prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, bÅ«tent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamÄ vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo iÅ¡duoti vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad vertybinio popieriaus turėtojas laikomas sÄ Å¾iningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių tol, kol neįrodyta prieÅ¡ingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014; kt.). Atsižvelgiant į nurodytÄ teismų praktikÄ , sutiktina su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad vekselio davėjas turi paneigti pinigų jam perdavimÄ , nereiÅ¡kia, kad vekselio turėtojas neturi pareigos įrodyti paskolos teisinių santykių atsiradimo Å¡io vekselio pagrindu, jeigu iÅ¡ paties vekselio tai nėra akivaizdu, yra neteisinga, kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovas, neturėjo pagrindo įrodinėti paskolinių santykių egzistavimÄ , Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ paneigti savo prievolę sumokėti atsakovui vekselyje nurodytÄ sumÄ .

56. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų faktinių aplinkybių bei ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovas pasiraÅ¡ydamas paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2014 m. balandžio 24 d. sumokėti atsakovui M. R. 175 000 Lt (50 683 Eur) manė, kad vekseliu siekia tik apsaugoti bendrovės turtÄ , kad tai kaip garantinis raÅ¡tas ir jeigu turtas nebus iÅ¡Å¡vaistytas, vekselį atgaus. IÅ¡ ieÅ¡kovo nurodytų faktinių aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas vekselį pasirašė siekdamas užtikrinti, kad kaip naujai paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, iÅ¡saugos įmonės turtÄ . Teigė, kad suprato, jog jeigu neiÅ¡Å¡vaistys turto, jį iÅ¡saugos, vekselis nebus panaudotas. Manė, kad vekselio terminui pasibaigus 2014 m. balandžio 24 d., bendrovės turtas buvo iÅ¡saugotas, todėl jis pagal vekselį, kuriuo garantavo tik bendrovės turto iÅ¡saugojimÄ , neturi atsakyti.

57. Dėl nurodytų aplinkybių matyti, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės siekė įrodyti, jog vekselis pasiraÅ¡ytas ne siekiant užtikrinti galbÅ«t suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ , o siekiant užtikrinti, kad jis, kaip naujai paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, iÅ¡saugos įmonės turtÄ . Taigi iÅ¡ esmės siekiama pripažinti, jog susiklostė ne paskolos, o prievolės užtikrinimo teisiniai santykiai.

58. Kadangi vekselio iÅ¡raÅ¡ymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais vekselį iÅ¡rašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Kai vekselio pasiraÅ¡ymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sÄ Å¾iningas, teisingas, protingas, apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turėtų iÅ¡ karto jį ginčyti.

Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).

59. Ginčijant sandorį dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, prievartos (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iÅ¡ esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos iÅ¡orinei iÅ¡raiÅ¡kai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo bÅ«ti kitokia sandorio sudarymo metu. Nagrinėjamos bylos atveju bÅ«tent ieÅ¡kovas turėjo įrodyti aplinkybes, jog vekselį iÅ¡davė neturėdamas valios užtikrinti paskolos grÄ Å¾inimÄ , o siekdamas užtikrinti, jog iÅ¡saugos įmonės turtÄ (CPK 178 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas Å¡ias aplinkybes įrodinėjo garso įraÅ¡u, deklaracija apie statybos užbaigimÄ ir liudytojų paaiÅ¡kinimais, kad ieÅ¡kovas paskolos negavo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas siekė suklaidinti ieÅ¡kovÄ , nutylėdamas apie tikrÄ pasiraÅ¡yto vekselio esmę, ketinimÄ reikalauti paskolos, kurios nesuteikė, ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo sÄ skaita pasipelnyti. Teismas konstatavo, kad vekselį ieÅ¡kovas pasirašė dėl suklydimo.

60. Kasacinio teismo praktika aiÅ¡kinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai iÅ¡plėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

61. Pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad pagal bylos faktines aplinkybes nėra pagrindo daryti iÅ¡vados apie paskolinių santykių egzistavimÄ , teismas turėjo kvalifikuoti tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, ypač atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės teigia, jog vekseliu užtikrino savo, kaip įmonės direktoriaus, tinkamÄ pareigų atlikimÄ , turto iÅ¡saugojimÄ . Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtį ir nustatyti, ar vekselis iÅ¡duotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė ar kaip skolos dokumentas, įsipareigojant besÄ lygiÅ¡kai sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ . Teismas neatlikęs Å¡alis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo iÅ¡ esmės be konkretaus pagrindo pripažino vekselį negaliojančiu.

62. Kasacinio teismo praktikoje suformuota pozicija, kad vekselis gali atlikti sandorio, dėl kurio buvo iÅ¡raÅ¡ytas, įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , o tokio sandorio teisinė padėtis turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Taigi vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grÄ Å¾inta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai Å¡i aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015, 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016).

63. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad iÅ¡duodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo iÅ¡duotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė; kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryÅ¡ys su pradine prievole pasireiÅ¡kia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu iÅ¡duotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iÅ¡ atsakingų už prievolės įvykdymÄ asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iÅ¡ sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016 24 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

64. Vekselio teisinės savybės lemia universalų Å¡io vertybinio popieriaus naudojimÄ civilinėje apyvartoje. Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrÄ prievolės pagal tÄ Å¡alių teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas, įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ : vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besÄ lygiÅ¡kumas, suteikia kreditoriui papildomÄ garantijÄ dėl to, kad skola jam bus grÄ Å¾inta.

Taigi plačiÄ ja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iÅ¡ kurio kilusių santykių pagrindu buvo iÅ¡duotas vekselis, užtikrinimo funkcijÄ dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tačiau, atlikdamas nurodytÄ užtikrinimo funkcijÄ , vekselis netampa garantija ar laidavimu. Minėta, kad skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį.

Be to, išrašius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Dėl to dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir juolab sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).

65. Teisėjų kolegija, plėtodama pirmiau nurodytÄ kasacinę praktikÄ , pažymėjo, kad CK 6.70 straipsnio 1 dalyje yra iÅ¡vardytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (netesybos, laidavimas ir kitos), kitos CK Å¡eÅ¡tosios knygos penktojo skyriaus normos reglamentuoja Å¡ių priemonių taikymo tvarkÄ , tačiau nurodytame CK straipsnyje iÅ¡vardytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis; jame nustatyta, kad sutartinė prievolė gali bÅ«ti užtikrinta ir kitais sutartyje numatytais bÅ«dais.

Pažymėtina, kad atskiruose įstatymuose tiesiogiai nustatyta, kad vekseliai gali bÅ«ti naudojami kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė (gali atlikti prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ ). <...> Taigi vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobÅ«dį gali bÅ«ti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iÅ¡ sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo iÅ¡duotas, įvykdymÄ , tačiau kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolė negali bÅ«ti sutapatinama su CK Å¡eÅ¡tosios knygos penktajame skyriuje iÅ¡vardytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir jam netaikytinos Å¡io skyriaus normos, nes tiek jo iÅ¡davimÄ , tiek jame nurodytos pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ reglamentuoja atskiras Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, ir vekselio kaip prievolių, kilusių iÅ¡ teisinių santykių, kurių pagrindu jis buvo iÅ¡duotas, įvykdymo užtikrinimo priemonės taikymas neprieÅ¡tarauja Å¡iuo įstatymu nustatytam vekselio teisiniam reglamentavimui.

Vekselio kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės naudojimas civilinėje apyvartoje sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiÅ¡kiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).

66. Minėta, kad vekselio kaip vertybinio popieriaus abstrakti prievolė yra savarankiÅ¡ka, tačiau yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryÅ¡ys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Tai reiÅ¡kia, kad sandorio, kurio pagrindu iÅ¡duotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Aplinkybė, kad kreditorius, gindamas dėl sandorio netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiÅ¡kia reikalavimus skolininkui ir vekselių davėjams, kurie užtikrino skolininko prievolės tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , nesudaro teisinio pagrindo visus vekselius ar kelis jų pripažinti negaliojančiais, nes kreditorius, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymÄ užtikrinę kiti asmenys.

Kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iÅ¡ už prievolės įvykdymÄ atsakingų asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iÅ¡ sandorio kilusi teisė pažeista ir nustato įstatymas. Jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, Å¡is turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).

67. Teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡ dalies sutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir Å¡alių pateiktus įrodymus, tinkamai nepaskirstė įrodinėjimo naÅ¡tos. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu vekselį ir dėl to panaikinti notarės veiksmo pagrindu iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ , buvo grindžiamas iÅ¡ esmės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pripažįstant vekselio pasiraÅ¡ymo ir atitinkamo turinio prievolės prisiėmimo faktÄ bei teigiant, kad prisiimtÄ atitinkamo turinio prievolę pagal vekselį yra įvykdęs.

68. Reikalavimo esmė (ieÅ¡kinio dalykas) ir faktinis ieÅ¡kinio pagrindas visada apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, parodo Å¡alies pasirinktÄ savo teisių gynybos bÅ«dÄ ginčui spręsti, garantuoja Å¡alims procesines teises ir pareigas teikti įrodymus, todėl bet kuriuo atveju teismas turi aiÅ¡kintis, kokių teisinių pasekmių pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekiama ir tinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių susiklosčius teisinius santykius, parinkti ginčui spręsti taikytinÄ Ä¯statymÄ . Nagrinėjamu atveju, pagal bylos faktinę situacijÄ , vertintina, kad ieÅ¡kovas siekia prievolės turinio pagal ginčo vekselį nustatymo, nuginčijant patį vekselį, nepareiÅ¡kiant reikalavimo, jog prievolė pagal vekselį pasibaigė.

69. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinių santykių kvalifikavimÄ vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Ä®statymÄ , taikomÄ byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiÅ«ra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas).

Kasacinio teismo taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, iÅ¡tyręs ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimÄ , kvalifikuoja ginčo santykius, aiÅ¡kina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismÄ dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktÄ ).

70. Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad nebuvo atskleista bylos esmė, tinkamai neiÅ¡siaiÅ¡kintos faktinės ginčo aplinkybės ir pirmiausia, ar ieÅ¡kovo reikalavimas atitinka ieÅ¡kinio pagrindÄ , ar reikalavimas neturėjo bÅ«ti patikslintas ir dėl to tinkamai nustatyta įrodinėjimo naÅ¡ta.

71. Taip pat konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neiÅ¡tyręs ir neįvertinęs faktinių bylos aplinkybių, ieÅ¡kovui procesiniuose dokumentuose patvirtinant vekselio pasiraÅ¡ymÄ (atitinkamo vekselio turinio blanko užpildymÄ savo ranka ir pasiraÅ¡ymÄ ), nesivadovavo aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika. Tai yra netyrė esminių ir Å¡alių nurodomų prieÅ¡taringų aplinkybių, ar iÅ¡raÅ¡ytas vekselis buvo skolÄ patvirtinantis dokumentas, kaip teigia atsakovas, pradėjęs skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ , ar prievolės užtikrinimo priemonė.

Teismas turėjo ieÅ¡kinio reikalavimus vertinti atsižvelgdamas į ieÅ¡kinyje nurodomas faktines aplinkybes. Teismas turėjo pareigÄ , įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo santykius kvalifikuoti, tačiau pirmosios instancijos teismas tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių galutinio kvalifikavimo neatliko, nustatęs suklydimÄ , apgaulę, panaikino vekselį ir vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , visai neatsižvelgęs į esminę aplinkybę, jog pats ieÅ¡kovas pripažino vekselio pasiraÅ¡ymÄ kaip savo valinį sprendimÄ už prisiimtos atitinkamo turinio prievolės įvykdymo užtikrinimÄ .

72. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas nors ir įrodinėja, jog vekselį iÅ¡davė siekdamas užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymÄ , o ne kaip skolos dokumentÄ , reikalauja vekselį ir vykdomÄ jį įraÅ¡Ä panaikinti dėl suklydimo, apgaulės. Pastebėtina, jog asmenys, iÅ¡davę vekselius kaip prievolės užtikrinimo priemones, paprastai reikalauja pripažinti pasibaigusia pagrindinę prievolę, kurios užtikrinimui iÅ¡duotas vekselis ir įrodinėja pagrindinės prievolės įvykdymÄ bei vekselio santykį su pagrindine prievole.

Pirmosios instancijos teismas neištyręs ir neįvertinęs ginčo aplinkybių šiuo aspektu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokio pobūdžio bylose, dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Nustačius, kad vekselis išrašytas kaip pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimas ir tokia prievolė faktiškai įvykdyta, prievolės pagal šiuos vekselius turėtų būti laikomos pasibaigusiomis. Dėl procesinės bylos baigties 73.

Teismui netinkamai identifikavus faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , sietinÄ su ieÅ¡kinio reikalavimu ir įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklėmis, taip pat nepasisakius dėl vekselio kaip prievolės užtikrinimo priemonės galiojimo pasibaigimo, o ne panaikinimo pagrindų, nebuvo atskleista ginčo esmė ir ginčo iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ esmės negalima. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, apelianto pateikti nauji įrodymai, nurodyti Å¡ios nutarties 42 punkte, gali bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo. Taip pat pažymėtina, jog trečiasis asmuo draudimo įmonė AIG Europe Limited pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla grÄ Å¾inama nagrinėti iÅ¡ naujo, nėra priimamas sprendimas nė vienos iÅ¡ Å¡alių naudai, todėl praÅ¡ymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo turi nagrinėti pirmosios instancijos teismas iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 331 straipsniais, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai ArtÅ«ras Driukas Danguolė Martinavičienė Antanas Rudzinskas