d1f0bc02-707c-4f5a-b49c-e1d168e7b35d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?AdmAdministracinė byla Nr. I-3804-821/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02353-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 2.2; 2.3; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. U. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. U. su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2018 m. liepos 12 d. buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 112 ir Nr. 274, kurios neatitinka privalomų higienos normų ir reikalavimų – kameros mažos, neventiliuojamos, tamsios, sienos apipaiÅ¡ytos, nuo lubų nuolat krito tinkas, dėl kurio pareiÅ¡kėjas turėjo atsisakyti maisto.

Sanitarinį mazgÄ nuo kameros atskirianti užkabinama Å¡irma sulaužyta, nuplėšta, todėl pareiÅ¡kėjui teko gamtinius reikalus atlikti stebint kitam kameroje esančiam nuteistajam. Kamerose nebuvo užtikrintas natÅ«ralus dienos apÅ¡vietimas, todėl įsiskaudėjo ir paraudo akys. Be to, pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta teisė paskambinti artimiesiems 2018 m. liepos 11 d. 12.30 val. ir praneÅ¡ti, kad jis yra Å¡ioje įstaigoje. Teigia, kad dėl tokių kalinimo sÄ lygų ir LukiÅ¡kių TI-K veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė pažeminimÄ , garbės ir orumo įžeidimÄ , nemigÄ , alkį, psichologinius nervinius impulsus.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 8–13) paaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės11d. įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Nurodo, kad kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Atkreipia dėmesį į tai, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ . Dėl ventiliacijos nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl 500 Eur neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2018 m. liepos 12 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Dėl minimalaus ploto vienam asmeniui kamerose IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos (b. l. 68–70, 30–33) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018-07-10-06 iki 2018-07-12 LukiÅ¡kių TI-K, kai 2018-07-10 atvyko, buvo laikomas kameroje Nr. 112, kurios plotas 7,28 kv. m (2 asmenys kameroje). 2018-07-11 perkeltas į kamerÄ Nr. 274, kurios plotas 7,84 kv. m ir kurioje laikytas iki 2016-12-02 (1 asmuo kameroje). 2018-07-12 iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus. Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad į sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , atsižvelgiama tokiu atveju, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-252/2017 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sÄ lygas nustatančiame akte nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai.

Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017 ir kt.).

Vadovaujantis EŽTT ir LVAT praktika, nustatant, ar pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normÄ , ir kiek laiko tai truko, pirmiausia vertinamas bendras kameros plotas ir toje kameroje laikomų nuteistųjų skaičius. 2018-08- praneÅ¡ime „Dėl D. U. skundo“ LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyrius nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpos plotas yra apie 0,7 kv. m., patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv.

m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m) (b. l. 16–18). Sprendžiant iš minėto pranešimo, ir pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (kad sanitarinis mazgas nevisiškai atskirtas nuo bendro kameros ploto), pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose techninių galimybių įrengti sanitarinio mazgo patalpos kaip atskiros kabinos su durimis nėra, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, darytina išvada, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtoje uždaroje patalpoje.

IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikytas 3 dienas. Ä®vertinus LukiÅ¡kių TI-K nurodytus kamerų plotus ir jose laikytų asmenų skaičių, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjÄ laikant kamerose Nr. 112 (7,28 kv. m / 2 asmenys = 3,64 kv. m asmeniui) ir Nr. 274 (7,84 kv. m / 1 asmuo = 7,84 kv. m asmeniui) minimali ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma nebuvo pažeista. Dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes sanitarinį mazgÄ nuo kameros atskirianti užkabinama Å¡irma sulaužyta, nuplėšta, todėl pareiÅ¡kėjui teko gamtinius reikalus atlikti stebint kitam kameroje esančiam nuteistajam.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu praleido 3 paras. IÅ¡ jų dvi paras kameroje buvo vienas (2018-07-11–2018-07-12). Su kitais asmenimis pareiÅ¡kėjas praleido vienÄ parÄ (2018-07-10). Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės), 14.5 papunktis nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimo (b. l. 16–18) ir pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (kad sanitarinis mazgas nevisiškai atskirtas nuo bendro kameros ploto), nustatyta, nuo likusio kameros ploto sanitarinis mazgo patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtoje uždaroje patalpoje.

Ä® bylÄ pateiktos fotografijos (b. l. 29–40), iÅ¡ kurių matyti, jog sanitariniame mazge asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos. Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės nepaneigė ir pats pareiÅ¡kėjas, tačiau skunde nurodė, kad užuolaida (Å¡irma) nuplėšta, sulaužyta. Pagal EŽTT praktikÄ , privatumas naudojantis tualetu, tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi bÅ«ti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat Å¡ios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu iÅ¡vadÄ , kad kalinimo sÄ lygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99), 99 p.; 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95), 73–75 p.).

EŽTT praktikoje nurodoma, kad nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ . EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetÄ prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iÅ¡ dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir Bendrasis praneÅ¡imas [SPT/Inf (92) 3], 49 p.).

Kaip jau nustatyta, pareiÅ¡kėjas vienas buvo laikomas 2 paras, o su kitais asmenimis – 1 parÄ . Taigi, pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu 2 paras buvo užtikrintas reikiamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, tačiau 1 parÄ pareiÅ¡kėjas praleido kameroje su kitu asmeniu. EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikoma daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.).

Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiÅ¡kai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, taip pat nepaneigė, kad pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti stebimas atliekantis gamtinius reikalus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu 1 parÄ (2018-07-10,) nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais ir tai turėjo įtakos jo sÄ lygų bloginimui.

Tai suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas 2018-07-10 laikotarpiu buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Dėl ventiliacijos nebuvimo, apÅ¡vietimo ir kamerų bÅ«klės PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose nėra ventiliacijos, trÅ«ksta oro, jų bÅ«klė kritiÅ¡ka (sienos apipaiÅ¡ytos, nuo lubų krenta tinkas), todėl turėjo atsisakyti maisto, nes jame pilna prikritusio tinko, nebuvo užtikrintas natÅ«ralus dienos apÅ¡vietimas, todėl įsiskaudėjo ir paraudo akys.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas, atlikęs patikrinimus LukiÅ¡kių TI-K, nustatė, kad patikrinimo metu kameroje Nr. 112 buvo langų rėmai nesulūžę, langų stiklai nesuskilę (nesudužę), kameroje Nr. 112 iÅ¡matuota bendra dirbtinė apÅ¡vieta buvo 212 lx, tai atitinka HN 134:2015 14 punkto reiklavimÄ , kuriame nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (b. l. 19–21).

LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 16–18) nurodyta, kad visose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai. Minimalus lango plotas yra 0,824 kv. m (0,8 m x 1,03 m). Finansinių galimybių įrengti atskirÄ vėdinimo sistemÄ nėra, todėl patalpos vėdinamos natÅ«raliai per langus, kaip ir nurodyta HN 134:2015 17 punte. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotografijų (b. l. 29–40) matyti, kad kamerose buvo užtikrintas ir natÅ«ralus apÅ¡vietimas, patenkantis per langus.

Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko ventiliavimui ir apÅ¡vietimui keliamų reikalavimų. Be to, iÅ¡ į bylÄ pateiktos pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 51–55) nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis akių skausmais, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, kad jam dėl natÅ«ralaus apÅ¡vietimo neužtikrinimo įskaudo, paraudo akys, atmestinas kaip neįrodytas. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad nuo lubų kamerose nuolat krito tinkas, kuris patekdavo ir į maistÄ , todėl jam teko atsisakyti maisto visÄ ginčo laikotarpį (tris dienas), atmestinas kaip nepagrįstas, nes iÅ¡ atsakovės pateiktų fotografijų negalima nustatyti Å¡io fakto.

Teismo vertinimu, tinko byrėjimas, net jeigu toks ir buvo, negalėjo bÅ«ti tokio nuolatinio pobÅ«džio ir apimties, kad tai galėtų bÅ«ti priežastis atsisakyti maisto. Be to, atsakovės atstovas atsiliepime taip pat nurodė, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto, tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , todėl suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose dažnai tenka vėl daryti pakartotinį remontÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad pagal į bylÄ pateiktus įrodymus ir tai, kas iÅ¡dėstyta, Å¡iuo atveju nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų. Dėl teisės paskambinti PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo suteikta teisė paskambinti artimiesiems 2018 m. liepos 11 d. 12.30 val. ir praneÅ¡ti, kad jis yra LukiÅ¡kių TI-K. Nuteistųjų pokalbių telefonu tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) ir LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1-340 patvirtinto LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) nuostatos. BVK 102 straipsnyje yra įtvirtina, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Taisyklių 124 punktas nustato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu.

Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. ApraÅ¡o 9 punktas įtvirtina, kad suimtasis ar nuteistasis, pageidaujantis paskambinti ir kalbėti telefonu, turi užpildyti nustatytos formos praÅ¡ymo blankÄ . IÅ¡ pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad pareiÅ¡kėjas, siekdamas įgyvendinti savo teisę paskambinti telefonu artimiesiems, privalėjo pateikti praÅ¡ymÄ , užpildydamas nustatytos formos blankÄ .

IÅ¡ atsakovės atstovo pateikto LukiÅ¡kių TI-K Administracijos reiklaų skyriaus tarnybinio praneÅ¡imo apie pareiÅ¡kėjo korespondencijÄ (b. l.

28) matyti, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymų ir skundų, adresuotų LukiÅ¡kių TI-K direktoriui, dėl laikymo sÄ lygų 2018 m. nepateikė, dokumentų valdymo sistemoje (DVS) jo praÅ¡ymų / skundų nėra registruota. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jis buvo iÅ¡reiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ pasinaudoti skambučio teise, tačiau LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai jo netenkino. Dėl neturtinės žalos atlyginimo PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K.

ŽalÄ sieja su netinkamosis laikymo sÄ lygomis LukiÅ¡kių TI-K. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų LukiÅ¡kių TI-K gyvenimo sÄ lygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu minimali ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma nebuvo pažeista, tačiau sanitariniai mazgai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nebuvo visiÅ¡kai atskirti nuo kameros ploto, todėl vienÄ dienÄ (2018-07-10) jam nebuvo sudaryta galimybė tualetu pasinaudoti privačiai. Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is pažeidimas pareiÅ¡kėjui galėjo sukelti nepatogumus, diskomfortÄ ir kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus, tačiau įvertinus tai, kad pažeidimas siejamas tik su viena konkrečia diena (2018-07-10), pripažintina, jog vienos dienos tam tikru laiku patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo tokie intensyvÅ«s, kad galėtų bÅ«ti įvertinti pinigais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad teisės į privatumÄ pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiÅ¡kėjui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo D. U. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo D. U. teisė į privatumÄ 2018 m. liepos 10 d. buvo pažeista. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Iveta Pelienė