d1f00ada-9583-4541-9721-e39bc2818e6d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-10194-1019/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05000-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1.; 3.2.6.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė, sekretoriaujant Jolantai Žilienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. B., jo atstovei advokatei RÅ«tai Menčikovskytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieškinį atsakovei V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių reikalavimų, tretieji asmenys – SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“, AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, UAB ,,Lietuvos energijos tiekimas“, 360-ji Daugiabučių namų savininkų bendrija, UAB ,,CONLEX“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, UAB ,,Minibank“. Teismas n u s t a t ė : Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo A.

B. ieškinys atsakovei V. S. dėl santuokos, įregistruotos (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir prievolių kreditoriams SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“, AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, UAB ,,Lietuvos energijos tiekimas“, 360-ji Daugiabučių namų savininkų bendrija, UAB ,,CONLEX“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, UAB ,,Minibank“ pripažinimo asmeninėmis ieškovo prievolėmis, taip pat bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai priteisimo.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad su atsakove V. S. santuokÄ Ä¯registravo (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas su atsakove susipažino per savo pažįstamÄ , kuri paaiÅ¡kino, jog atsakovė ieÅ¡ko vieniÅ¡o vyro, kuris norėtų kurti Å¡eimos santykius, todėl ieÅ¡kovas nusprendė pabandyti, nes žinojo, kad Å¡iais laikais žmones dažnai susipažįsta per socialinius tinklus ir sukuria Å¡eimas. Kelis kartus su atsakove bendravo iki santuokos sudarymo, taip pat vėliau, tačiau, nors ir atsakovė ketino, ji taip ir neatvyko nuolat gyventi į LietuvÄ .

Dėl Å¡ios priežasties labai greitai sutuoktinių bendravimas nutrÅ«ko ir daugiau kaip penkiolika metų ieÅ¡kovas nėra su atsakove bendravęs, ieÅ¡kovui yra žinomas tik atsakovės gyvenamosios vietos adresas. IeÅ¡kovas nurodė, kad santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi nuo 2000 m., todėl praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad santuokoje bendro nekilnojamojo turto, taip pat transporto priemonių ar kokio nors kito vertingo neregistruotino turto neįgijo, todėl dalintino turto neturi.

IeÅ¡kovas turi asmenines prievoles, dėl kurių vykdomi priverstinai iÅ¡ieÅ¡kojimai ir kurios nutraukiant santuokÄ nemodifikuojamos ir lieka asmeninėmis ieÅ¡kovo A. B. prievolėmis sumokėti iÅ¡ieÅ¡komas skolas:

1) Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kotojas AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“, įm. k. 124135580, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstolis V. Mitkus;

2) Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kotojas UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, įm. k. 303383884, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstolis G. Badikonis;

3) Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kotojas 360-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, įm. k. 225237920, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstolis D. StakeliÅ«nas;

4) Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kotojas SÄ® „Susisiekimo paslaugos“, įm. k. 124644360, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstolė V. MeÅ¡kauskienė;

5) Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kotojas SÄ® „Susisiekimo paslaugos“, įm. k. 124644360, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstolė V. MeÅ¡kauskienė;

6) Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kotojas UAB „Conlex“, įm. k. 302538171, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstolė N. Lipeikienė;

7) Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kotojas VMI prie LR FM, įm. k. 188659752, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstolė N. Lipeikienė;

8) Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kotojas Vilniaus apsk. VPK, įm. k. 191688326, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstolė B. Palavinskienė;

9) Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kotojas VMI prie LR FM, įm. k. 188659752, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstolė N. Å iugždaitė-StakeliÅ«nė;

10) Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kotojas UAB „Minibank“, įm. 301850677, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstolė N. Å iugždaitė-StakeliÅ«nė. IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2000-01-01, t. y. nuo tos dienos, kai ieÅ¡kovas ir atsakovė V. S. faktiÅ¡kai jokių santykių nebelaiko. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovės nereikalauja, o sudarant santuokÄ sutuoktiniai pasiliko savo pavardes ir jų pavardės nesikeitė, todėl nutraukiant santuokÄ pageidauja pavardes palikti nepakeistas.

Atsakovei ieÅ¡kinys įteiktas tinkamai (el. bylos priedas, b. l. 45-48), atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, kadangi atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo nėra. Atsakovės manymu, ieÅ¡kovas A. B. nesuteikė jai galimybės sukurti normaliÄ Å¡eimÄ , kadangi neturėjo gyvenamojo ploto, pastovaus uždarbio, buvo skolų, iÅ¡gertuvių ir neatsiliepdavo į atsakovės telefono skambučius. Atsakovė taip pat nurodė, kad neturėjo galimybės atvažiuoti į LietuvÄ , nes jai buvo atsakyta į kvietimÄ padaryti Lietuvos vizÄ .

Taip pat nurodė, kad jai skyrybos nereikalingos, todėl neturėtų atlyginti iÅ¡laidų už skyrybų procesÄ . Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad pagal VMI prie LR FM apskaitomas prievoles ieÅ¡kovo A. B. įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams yra 107,72 Eur, t. y.: 11,00 Eur žemės mokesčio; 6,72 Eur suma, kuri iÅ¡ieÅ¡koma pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-14 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , iÅ¡duotÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 90,00 Eur administracinio nusižengimo bauda.

VMI prie LR FM neturi duomenų apie V. S. įsiskolinimÄ Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles. Trečiasis asmuo nurodė, kad neprieÅ¡tarauja dėl ieÅ¡kinyje nustatyto turto padalijimui tarp sutuoktinių. Vis dėlto, remdamiesi tuo, kad ieÅ¡kinyje nėra nurodyti A. B. 11,00 žemės mokesčio mokestinė nepriemoka, 6,72 Eur įsiskolinimas pagal vykdomÄ jį dokumentÄ ir 90,00 Eur administracinio nusižengimo bauda, taip pat nenurodyta Å¡ių prievolių rÅ«Å¡is ir kas jas įsipareigoja įvykdyti, atsižvelgdami į tai, praÅ¡o teismo, priimant sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo, iÅ¡spręsti klausimÄ , susijusį su VMI prie LR FM, nurodant, kokiais pripažįstami teisiniai ieÅ¡kovo A.

B. ir kreditorės VMI prie FM santykiai, kad nebÅ«tų pažeidžiami VMI prie FM interesai (1 t., b. l. 153-163). Trečiasis asmuo UAB ,,Minibank“ pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad bendrovės interesas yra susijęs tik su A. B. vardu esančia 106,41 Eur skola, 5 procentais metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei 37,94 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidomis. Vartojimo kredito sutartis A. B. vardu buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y., skolininkui esant santuokoje, todėl abu pareiÅ¡kėjai yra bendraskoliai, t. y. solidarÅ«s skolininkai ir prievoles santuokos nutraukimo metu privalo vykdyti bendrai.

Pažymėtina tai, kad skolininkas A. B. prievolę UAB „Minibank“ vykdė netinkamai, todėl susidaręs įsiskolinimas buvo iÅ¡ieÅ¡komas teisminiu keliu, o vykdomoji byla perduota antstolės N. Å iugždaitės-StakeliÅ«nės kontorai. Nurodė, kad, jų manymu, skolininkai, nekeičiant solidarios prievolės, tarpusavyje gali tartis, kas ir kaip vykdys mokėjimus pagal vykdomÄ jÄ bylÄ (1 t., b. l. 167-181). Trečiasis asmuo AB ,,Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) dienai A.

B. už suteiktas paslaugas AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ yra skolingas 356,89 Eur. Dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo Å¡ioje santuokos nutraukimo byloje savarankiÅ¡kų reikalavimų nereiÅ¡kia (1 t., b. l. 188-190). Trečiasis asmuo 360-ji Daugiabučių namų savininkų bendrija pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad bendrijai ieÅ¡kovas kartu su broliu yra skolingi už bendrijos paslaugas, prašė bylÄ nagrinėti bendrijos atstovui nedalyvaujant (1 t., b. l. 193). Ä® teismo posėdį neatvyko atsakovė V.

S., atsakovei apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai, atsiliepimas byloje pateiktas (1 t., b. l. 45-48). Tretiesiems asmenims SÄ® ,,Susisiekimo paslaugos“, AB ,,Vilniaus Å¡ilumos tinklai“, UAB ,,Lietuvos energijos tiekimas“, 360-ji Daugiabučių namų savininkų bendrijai, UAB ,,CONLEX“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, UAB ,,Minibank“ apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai. AB ,,Vilniaus Å¡ilumos tinklai“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, 360-ji Daugiabučių namų savininkų bendrija pateikė praÅ¡ymus nagrinėti bylÄ trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas sutiko bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės atsakovei ir trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant, teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimÄ bei iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės atsakovei bei trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad santuokoje su atsakove kartu visiÅ¡kai negyveno. Nurodė, kad susipažino internetu, keletÄ kartų su atsakove buvo susitikę, vėliau susituokė, manė, jog viskas bus tvarkoje, tačiau taip neišėjo.

Patikslino, kad su atsakove susitiko Lietuvoje, atsakovei atvažiavus į LietuvÄ , santuokÄ sudarė taip pat Lietuvoje. Po santuokos sudarymo praėjus savaitei atsakovė iÅ¡važiavo į BaltarusijÄ , nors planavo gyventi Lietuvoje. Iki santuokos planavo kaip Å¡eima gyventi pas ieÅ¡kovo tėvus ir ji tai žinojo. IeÅ¡kovas atsakovę po santuokos sudarymo matė vienÄ kartÄ , telefonu ryšį palaikė dar porÄ mėnesių, darė iÅ¡kvietimus į LietuvÄ , vėliau susipyko dėl to, kad atsakovė neatvyko į LietuvÄ , neatvykimo į LietuvÄ priežasčių ji nepaaiÅ¡kindavo.

Dėl atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytų aplinkybių, kad jis neatsakinėjo į jos skambučius, ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad tai vyko po to, kai Å¡alys jau buvo susipykusios. PaaiÅ¡kino, kad už iÅ¡kvietimus patirdavo iÅ¡laidas, o juos padarius atsakovė vis tiek neatvykdavo į LietuvÄ arba, jeigu ir atvykdavo į LietuvÄ , tai ne tam tikslui, kad susitiktų su sutuoktiniu. IÅ¡kvietimus ieÅ¡kovas darė bent keletÄ kartų, todėl atsakovei neatvykus, Å¡alys susipyko. Paskutinį kartÄ su atsakove kalbėjo kelis mėnesius po santuokos sudarymo, t. y. iki 2000-01-01.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ atsakovės pasiÅ«lymų nutraukti santuokÄ nėra sulaukęs. Poreikio nutraukti santuokÄ iki Å¡iol nebuvo, kadangi neturėjo pinigų advokatams, ieÅ¡kovas buvo praradęs darbÄ , stokojo pinigų, o pasikeitus teisės aktams ieÅ¡kovas nebegali gauti socialinės paramos, kadangi jis yra santuokoje. Per paskutinius 19 metų Å¡alys jokiomis priemonėmis nepalaikė ryÅ¡io ir visiÅ¡kai nebendravo. PraÅ¡ymÄ , kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukelia nuo 2000-01-01, grindžia tuo, kad nuo nurodyto laiko Å¡alys visiÅ¡kai nebendrauja ir tikrai žino, kad nuo tos datos Å¡alys jokio ryÅ¡io nepalaikė.

Nurodė, kad bendrų vaikų santuokos metu nesusilaukė. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Dėl santuokos nutraukimo Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. B. ir atsakovė V. S. santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 2). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad kelis kartus su atsakove bendravo iki santuokos sudarymo, taip pat po santuokos sudarymo, tačiau, nors atsakovė ketino, ji taip ir neatvyko nuolat gyventi į LietuvÄ .

Dėl Å¡ios priežasties labai greitai sutuoktinių bendravimas nutrÅ«ko ir daugiau kaip devyniolika metų ieÅ¡kovas nėra su atsakove bendravęs, ieÅ¡kovui yra žinomas tik atsakovės gyvenamosios vietos adresas. IeÅ¡kovas nurodė, kad santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi nuo 2000 m., todėl praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2000-01-01, t. y. nuo tos dienos, kai ieÅ¡kovas ir atsakovė V.

S. faktiÅ¡kai jokių santykių nebelaiko. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, kadangi atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo nėra. Atsakovės manymu, ieÅ¡kovas nesuteikė jai galimybės sukurti normaliÄ Å¡eimÄ , kadangi neturėjo gyvenamojo ploto, pastovaus uždarbio, buvo skolų, iÅ¡gertuvių ir neatsiliepdavo į atsakovės telefono skambučius. Atsakovė taip pat nurodė, kad neturėjo galimybės atvažiuoti į LietuvÄ , nes jai buvo atsakyta į kvietimÄ padaryti Lietuvos vizÄ .

Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad Å¡alių santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi ir iÅ¡saugoti jÄ galimybių nėra – Å¡alys netvarko bendro Å«kio, kartu bendrai nebegyvena, nepalaiko Å¡eimyninių ryÅ¡ių ir nėra pagrindo tikėtis, kad Å¡alys vėl pradėtų gyventi kartu Å¡eimoje. Teismas, įvertinęs Å¡ias faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad galimybių iÅ¡saugoti Å¡eimÄ nėra, todėl Å¡alių santuoka nutrauktina. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Å¡ioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindÄ turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iÅ¡ pareigų yra vienas kitÄ remti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Jie privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s, vienas kitÄ gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Å ios pareigos suponuoja sutuoktinio teisę reikalauti iÅ¡ kito sutuoktinio atitinkamų pareigų laikymosi. Nors Å¡eimos teisinių santykių specifika ir Å¡eimos teisės normomis ginamos vertybės lemia Å¡eimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau Å¡alims iÅ¡lieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad, įrodžius vienÄ ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo.

Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę Å¡alies įrodinėjimo pareigÄ dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės: jei sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariu, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys daugiau nei devyniolika metų, t. y. nuo 2000 metų, negyvena kartu, nebeveda bendro Å«kio, nebeturi bendrų interesų, visiÅ¡kai nebendrauja, nepalaiko jokio ryÅ¡io, kiekvienas jų gyvena savo gyvenimÄ , ieÅ¡kovas gyvena Lietuvos Respublikoje, atsakovė – Baltarusijos Respublikoje. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad santuokos iÅ¡irimÄ lėmė Å¡ios priežastys – abiejų Å¡alių nesugebėjimas remti vienas kitÄ , priimti abipusių kompromisų bÅ«du tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, nesugebėjimas prisiimti atsakomybės už Å¡eimos iÅ¡saugojimÄ , nesuvaldė iÅ¡kilusių sunkumų Å¡eimoje, nulėmusių faktinį Å¡eimos iÅ¡irimÄ .

Sutuoktiniai nesugebėjo suderinti tarpusavio interesų, poreikių ir sukurti harmoningų šeimos santykių, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl santuokinės pavardės Nutraukus santuokÄ , ieÅ¡kovas praÅ¡o palikti Å¡alims esamas pavardes, t. y. ieÅ¡kovui pavardę – B., atsakovei pavardę – S., kadangi sudarius santuokÄ Å¡alys pasiliko savo pavardes ir jų pavardės nesikeitė, todėl nutraukiant santuokÄ pageidauja pavardes palikti nepakeistas. Atsakovei procesiniai dokumentai, praneÅ¡imai apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ Ä¯teikti tinkamai, atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, atsiliepimu atsakovė nepateikė prieÅ¡taravimo, kad po santuokos nutraukimo Å¡alių pavardės bÅ«tų paliktos nesikeistos.

CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Taigi Å¡i norma gali bÅ«ti taikoma tik kai santuoka nutraukta dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad nėra ginčo tarp Å¡alių Å¡iuo klausimu, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo reikalavimas palikti jam esamÄ pavardę neprieÅ¡tarauja įstatymui, todėl jis tenkintinas, ieÅ¡kovui paliekama pavardė – ,,B.“, o atsakovei paliktina pavardė „S.“ (CK 3.69 straipsnis). Dėl sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo IeÅ¡kovas iÅ¡laikymo sau iÅ¡ sutuoktinės nepraÅ¡o, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl santuokos nutraukimo, Å¡is klausimas neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų Å alys bendrų nepilnamečių vaikų neturi, atsižvelgiant į tai, klausimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, iÅ¡laikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo byloje nesprendžiami. Dėl momento, nuo kurio atsirado teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuokÄ IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti, kad Å¡alių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2000 m. sausio 1 d.

IeÅ¡kovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarius santuokÄ , atsakovė maždaug po savaitės iÅ¡vyko į BaltarusijÄ . IeÅ¡kovas atsakovę po santuokos sudarymo matė vienÄ kartÄ , telefonu ryšį palaikė dar porÄ mėnesių, darė iÅ¡kvietimus į LietuvÄ , vėliau susipyko dėl to, kad atsakovė neatvyksta į LietuvÄ , neatvykimo į LietuvÄ priežasčių ji nepaaiÅ¡kindavo. Per paskutinius 19 metų Å¡alys jokiomis priemonėmis nepalaikė ryÅ¡io ir visiÅ¡kai nebendravo.

PraÅ¡ymÄ , kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukelia nuo 2000-01-01, grindžia tuo, kad nuo nurodyto laiko Å¡alys visiÅ¡kai nebendrauja ir tikrai žino, kad nuo tos datos Å¡alys jokio ryÅ¡io nepalaikė, todėl santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2000 m. sausio 1 d. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrÄ jÄ CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo.

Tačiau sutuoktinis, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe iÅ¡vengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 str. 1 d.) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 str. 1 d.).

Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtakÄ kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentÄ . Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali iÅ¡vengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Nors CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nereglamentuota, ar teismas gali taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant abiejų sutuoktinių kaltei, išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, todėl nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio 2 dalies teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Pažymėtina, kad pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.).

Ä®rodinėjimo priemonės nurodytos CPK 177 straipsnio 2 dalyje. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). IeÅ¡kovas momentÄ , nuo kada sutuoktiniai faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, grindžia aplinkybėmis, kad nuo 2000-01-01 Å¡alys visiÅ¡kai nebendrauja ir Å¡alys jokio ryÅ¡io nepalaikė, todėl santuokos nutraukimas nuo Å¡ios datos sukėlė teisines pasekmes turtinėms teisėms.

Atsakovė, pateikusi atsiliepimÄ byloje, ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių neneigė, neprieÅ¡taravo ieÅ¡kovo praÅ¡ymui nustatyti, kad Å¡alių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, be to, atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad neturėjo galimybės atvažiuoti į LietuvÄ , todėl iÅ¡ bylos aplinkybių akivaizdu, kad Å¡alys, nors ir sudariusios santuokÄ , visÄ santuokos laikotarpį gyveno skirtingose valstybėse, nebendravo ir buvo visiÅ¡kai nutraukę ryÅ¡ius.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , taip pat ir Å¡alių procesiniuose dokumentuose ir paaiÅ¡kinimuose žodžiu nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡alių nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog nuo 2000 m. sausio 1 d. jos nevedė bendro Å«kio, faktiÅ¡kai nustojo gyventi kartu. Dėl to teismas tenkina ieÅ¡kovo reikalavimÄ nustatyti, kad Å¡alių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2000 m. sausio 1 d. (CK 3.67 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo ar kito registruotino turto neįgijo (1 t., b. l. 25-29; 38; 44-50), todėl, sprendžiant klausimÄ dėl santuokos nutraukimo, Å¡is klausimas neaptariamas. Dėl santuokoje įgytų kreditorinių įsipareigojimų Dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ , negali bÅ«ti pažeidžiamos kreditorių teisės (CK 3.126 straipsnis).

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė, nutraukus jo ir atsakovės santuokÄ , kreditinius įsipareigojimus: pagal vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kotojas AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai, įm. k. 124135580; pagal vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kotojas UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, įm. k. 303383884; pagal vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kotojas 360-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, įm. k. 225237920; pagal vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kotojas SÄ® „Susisiekimo paslaugos“, įm. k. 124644360; pagal vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kotojas SÄ® „Susisiekimo paslaugos“, įm. k. 124644360; pagal vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kotojas UAB „Conlex“, įm. k. 302538171; pagal vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kotojas VMI prie LR FM, įm. k. 188659752; pagal vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kotojas Vilniaus apsk.

VPK, įm. k. 191688326; pagal vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kotojas VMI prie LR FM, įm. k. 188659752; pagal vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kotojas UAB „Minibank“, įm. 301850677, pripažinti ieÅ¡kovo A. B. asmeniniais įsipareigojimais, kadangi Å¡ie įsipareigojimai nors ir atsirado Å¡alių santuokos metu, tačiau Å¡alims jau nebevedant bendro Å«kio ir negyvenant kartu. Tretieji asmenys SÄ® ,,Susisiekimo paslaugos“, AB ,,Vilniaus Å¡ilumos tinklai“, UAB ,,Lietuvos energijos tiekimas“, 360-ji Daugiabučių namų savininkų bendrija, UAB ,,CONLEX“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, prieÅ¡taravimų, kad įsipareigojimai kreditoriams bÅ«tų pripažinti asmeniniais ieÅ¡kovo įsipareigojimais ieÅ¡kinyje nurodyta tvarka, nereiÅ¡kė.

UAB ,,Minibank“ pateikė atsiliepimÄ byloje, kuriame nurodė, kad vartojimo kredito sutartis A. B. vardu buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. skolininkui esant santuokoje, todėl abu pareiÅ¡kėjai yra bendraskoliai, t. y. solidarÅ«s skolininkai, ir prievoles santuokos nutraukimo metu privalo vykdyti bendrai. 2019-09-05 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo advokatė nurodė, kad ieÅ¡kovas nesutinka su kreditoriaus teiginiais, kad prievolė kreditoriui yra solidari. Nors Å¡i prievolė įgyta santuokos metu, tačiau santuokos metu įgyta prievolė nesuponuoja jos solidarumo, be to, teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad prievolės solidarumas nėra preziumuojamas.

IeÅ¡kovo atstovė taip pat nurodė, kad vartojimo kredito sutarties 1.11 punkte kredito gavėjas apibrėžiamas kaip nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje ir siekiantis sudaryti kredito sutartį, tuo tarpu atsakovė Lietuvos Respublikoje negyveno, sutartyje konkretus tikslas nenurodytas, neapibrėžtas, be to, kreditorius nereikalavo sutuoktinės patvirtinimo sudarant sutartį, todėl nėra nei vienos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sÄ lygos, nes kreditas sudarytas vieno sutuoktinio vardu asmeniniams poreikiams tenkinti, be to, kreditorius nereiÅ¡kia savarankiÅ¡ko ieÅ¡kinio dėl prievolės pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu.

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iÅ¡ dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, iÅ¡skyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iÅ¡ sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iÅ¡ sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens iÅ¡laikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).

Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iÅ¡ sandorių, bÅ«tinų iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kiui ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ , abu sutuoktiniai atsako solidariai.

CK 3.109 straipsnio 3 dalis numato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, kai tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju kreditorius turėjo procesinę pareigÄ Ä¯rodyti, kad kredito gavėjo A. B. įsipareigojimai kreditoriui buvo priimami Å¡eimos interesais (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti prievoles kreditoriui UAB „Minibank pagal (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį, sudarytÄ tarp kreditoriaus UAB „Minibank ir ieÅ¡kovo A.

B., abiejų sutuoktinių solidariosiomis prievolėmis, kadangi byloje nepateikta jokių įrodymų apie tai, jog aukščiau paminėtas sandoris tarp kreditoriaus ir kredito gavėjo buvo sudarytas Å¡eimos interesais, kad pagal sutartis gauti pinigai buvo panaudoti Å¡eimos interesams, kad atsakovei buvo žinoma apie šį sandorį, ir kad ji Å¡iam sandoriui pritarė. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, jog sutuoktiniai faktiÅ¡kai nustojo vesti bendrÄ Å«kį ir nutraukė santuokinius ryÅ¡ius nuo 2000-01-01.

Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti prievolės kreditoriui UAB „Minibank pagal (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį abiejų sutuoktinių A. B. ir V. S. solidariosiomis prievolėmis. Trečiasis asmuo VMI prie LR FM pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad pagal apskaitomas prievoles ieÅ¡kovo A. B. įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams yra 107,72 Eur, t. y. 11,00 Eur žemės mokesčio; 6,72 Eur suma, kuri iÅ¡ieÅ¡koma pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-14 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , iÅ¡duotÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 90 Eur administracinio nusižengimo bauda.

Trečiasis asmuo nurodė, kad neprieÅ¡tarauja dėl ieÅ¡kinyje nustatyto turto padalijimui tarp sutuoktinių. Kadangi ieÅ¡kinyje nėra nurodyta A. B. 11 Eur žemės mokesčio mokestinė nepriemoka, 6,72 Eur įsiskolinimas pagal vykdomÄ jį dokumentÄ ir 90 Eur administracinio nusižengimo bauda, taip pat nenurodyta Å¡ių prievolių rÅ«Å¡is ir kas jas įsipareigoja įvykdyti, praÅ¡o teismo, priimant sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo, iÅ¡spręsti klausimÄ , susijusį su VMI prie LR FM, nurodant, kokiais pripažįstami teisiniai ieÅ¡kovo A.

B. ir kreditorės VMI prie LR FM santykiai, kad nebūtų pažeidžiami VMI prie FM interesai (1 t., b. l. 153-163). Ieškovo atstovė 2019-09-05 teismo posėdžio metu nurodė, kad pildyti ieškinio reikalavimų dėl trečiojo asmens VMI prie LR FM atsiliepime nurodytų aplinkybių nėra pagrindo, kadangi trečiasis asmuo pripažįsta, kad visos vykdomosios bylos yra įtrauktos šioje byloje, o kreditorius nepateikė duomenų apie kitas skolas, jų kilmę, laikotarpį, kada skolos susidarė.

IeÅ¡kovo atstovė taip pat nurodė, kad prievolės atsirado po civilinės bylos iÅ¡kėlimo, todėl nepatenka į civilinės bylos nagrinėjimo dalykÄ . Pažymėtina, jog CK 3.67 straipsnyje reglamentuota santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms, t. y. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo. Taigi turtinės prievolės, atsiradusios iÅ¡kėlus santuokos nutraukimo bylÄ , pripažįstamos asmeninėmis prievolėmis.

Nustatyta, kad trečiojo asmens VMI nurodoma ieÅ¡kovo prievolė – 6,72 Eur įsiskolinimas pagal vykdomÄ jį dokumentÄ , iÅ¡duotÄ 2019-06-14, kyla iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistų procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Byloje, remiantis trečiojo asmens pateiktu atsiliepimu, nustatyta, kad 90 Eur administracinio nusižengimo bauda skirta (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo VMI, teigdamas, kad ieÅ¡kovas turi 11 Eur žemės mokesčio įsiskolinimÄ , nepateikė jokių duomenų apie skolÄ , neaiÅ¡kus skolos atsiradimo laikotarpis, kokio sprendimo pagrindu yra tokio dydžio skola. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat įvertinus, kad nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo iÅ¡kelta 2019 m. kovo 4 d., teismas sprendžia, kad po santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo atsiradusios prievolės kreditoriui VMI prie LR FM pripažintinos asmeninėmis ieÅ¡kovo prievolėmis.

Teismas, įvertinęs ieškovo įsipareigojimų kreditoriams pobūdį, kad jie nėra susiję su šeimos poreikių tenkinimu, kad ieškovo prievolės atsirado dėl jo veiksmų, darant administracinius teisės pažeidimus, kitus su šeimos poreikių tenkinimu nesusijusius veiksmus, sprendžia, kad A. B. skoliniai įsipareigojimai kreditoriams SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“, AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, UAB ,,Lietuvos energijos tiekimas“, 360-ji Daugiabučių namų savininkų bendrija, UAB ,,CONLEX“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, UAB ,,Minibank“ po santuokos nutraukimo pripažintinos ieškovo asmeninėmis prievolėmis iki jų visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Priimdamas sprendimÄ , teismas turi iÅ¡spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ . Å ioje byloje ieÅ¡kovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (1 t., b. l. 37-38). IeÅ¡kovo interesams atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirta advokatė RÅ«ta Menčikovskytė. IÅ¡ teismui pateiktos 2019-09-03 Pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 603,29 Eur (1 t., b. l. 192).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, todėl iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ priteistina 681,81 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimÄ nutraukti santuokÄ , 603,29 Eur už ieÅ¡kovui suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ (CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 99 straipsnis), 3,52 Eur teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Nutraukti ieÅ¡kovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. S., gim. (duomenys neskelbtini) santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo A. B. palikti esamÄ pavardę ,,B.“, V. S. – esamÄ pavardę „S.“. Nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo dienos, kai sutuoktiniai faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2000 m. sausio 1 d.

Po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis: - prievolę AB „Vilniaus šilumos tinklai“, įm. k. 124135580 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); - prievolę UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, įm. k. 303383884 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); - prievolę 360-oji daugiabučių namų savininkų bendrijai, įm. k. 225237920 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); - prievolę SĮ „Susisiekimo paslaugos“, įm. k. 124644360 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); - prievolę UAB „Conlex“, įm. k. 302538171 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); - prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įm. k. 188659752 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); - prievolę Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, įm. k. 191688326 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); - prievolę UAB „Minibank“, įm. 301850677 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iÅ¡ atsakovės V. S., gim. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 681,81 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ Eur 81 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų: 78,52 Eur (septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni Eur 52 ct) suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660; 603,29 Eur (Å¡eÅ¡i Å¡imtai trys Eur 29 ct) suma už ieÅ¡kovui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5630.

Sumokėjus bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai, teismui bÅ«tina pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ iÅ¡siųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui. Teisėja Jurgita Rimeikienė