2020-12-09 Nr. AB-23395-3-61-3-01070-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2209-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01070-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Palink“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2019 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. ATK2-36/19 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjo atsakomybės ir paskirdamas ekonominę sankciją, nevertino, kuo pasireiškė pareiškėjo pažeidimas (kaltė), neanalizavo konkrečių pareiškėjo veiksmų, nesiaiškino ir neįrodė, kad atitinkami pareiškėjo veiksmai lėmė pažeidimą. Pareiškėjo teigimu, žinodamas teisės aktuose įtvirtintus alkoholinių gėrimų mažmeninės prekybos reikalavimus ir už šių reikalavimų pažeidimus teisės aktuose nustatytas ekonomines sankcijas, jis ėmėsi visų įmanomų ir nuo jo valios priklausančių priemonių, kad būtų užkirstas kelias pažeidimui, t. y. kasininkus-pardavėjus apmoko alkoholinių gėrimų pardavimo tvarkos, griežtai draudžia parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims, pasirašytinai supažindina juos su vidaus teisės aktais, techninėmis priemonėmis, priminimais, atsirandančiais kasos aparate, kiekvieną kartą kasininkui-pardavėjui ketinant patvirtinti bet kokio alkoholinio gėrimo pardavimą, sudaro visas sąlygas kasininkams-pardavėjams nepamiršti vykdyti įsipareigojimą neparduoti alkoholinių gėrimų. Bendrovės pardavėja D. T. buvo pasirašytinai supažindinta su visais vidaus teisės aktais, žinojo apie draudimą parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims. Taigi pareiškėjas atliko visus įmanomus ir nuo jo priklausančius veiksmus, užtikrinančius Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) reikalavimų laikymąsi, todėl neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeidęs Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Departamentas nurodė, kad alkoholinių gėrimų pardavėjas turi pareigą reikalauti pirkėjo pateikti amžių patvirtinantį dokumentą. Nustatytas kriterijus – kai kyla abejonių – reiškia tokią pareigą pardavėjui, esant bent mažiausiai abejonei, reikalauti asmens amžių patvirtinančio dokumento. Jaunas pirkėjo amžius pardavėjui privalo suponuoti pareigą kiekvieną kartą reikalauti asmens dokumento, kuris yra vienintelis juridinis asmens amžių liudijantis dokumentas. Juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Įstatymo požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais. Nagrinėjamu atveju alkoholiniai gėrimai pareiškėjo vardu ir interesais buvo parduoti asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, todėl Bendrovė yra tinkamas subjektas, kuriam taikoma ekonominė sankcija už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Palink“ skundą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamu Nutarimu Bendrovei skirta 289 Eur ekonominė sankcija už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą dėl to, kad Bendrovei priklausančioje parduotuvėje, adresu: (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 11 d. apie 12.34 val. pardavėja D. T., veikdama Bendrovės vardu, naudai ir interesais, pardavė butelį putojančio fermentuoto gėrimo „Bosca“ (alk. 7,5 proc. tūrio, 0,75 1) D. A., gim. 2000 m. sausio 14 d., t. y. asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų. Bendrovės darbuotoja D. T. 2019 m. sausio 11 d. paaiškinime pripažino nustatytas faktines aplinkybes bei padarytą pažeidimą, paaiškino, kad pirkėjos asmens amžiaus liudijančio dokumento neprašė, dėl pažeidimo gailisi.

7. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasis Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas pardavė alkoholinius gėrimus jaunesniam kaip 20 metų asmeniui, nesiėmė visų būtinų realių (prevencinių) priemonių, kad jo parduotuvėje būtų užtikrintas tinkamas alkoholinių gėrimų pardavimas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakomybei atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti asmeniui, jaunesniam nei 20 metų, o pareiškėjo teiginiai, kad jis imasi prevencinių priemonių, nepanaikina jo atsakomybės įvykus teisės pažeidimui. Bendrovės darbuotojos padarytas Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjo padarytu pažeidimu. Padarius tokį pažeidimą Bendrovės, kaip ir jos darbuotojos, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos.

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Departamentas Nutarimu pagrįstai Bendrovei už nustatytą pažeidimą skyrė 289 Eur baudą, Nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl atmetė pareiškėjo skundą.

III. 9. Pareiškėjas UAB „Palink“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nutraukti administracinę bylą dėl Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo.

10. Pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus argumentus ir poziciją, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčas yra susijęs su specifiniu atsakomybės už Įstatymo pažeidimus subjektu – juridiniu asmeniu, todėl netinkamai taikė ir aiškino Įstatymo nuostatas, taip pat nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nes nevertino Bendrovės veiksmų ir kaltės. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatuodamas, kad pareiškėjo taikytos priemonės yra neefektyvios, nepaaiškino, kokios priemonės yra efektyvios, taip pat neatsižvelgė į aplinkybes, kad Bendrovė yra priėmusi tvarkas / instrukciją dėl alkoholinių gėrimų pardavimo tvarkos, su kuria pardavėjai-kasininkai yra supažindinti, taigi pareiškėjas siekė tinkamai užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinto reikalavimo laikymąsi. Pareiškėjo teigimu, faktinės bylos aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai (įskaitant vaizdo įrašą) patvirtina, kad Bendrovės darbuotoja D. T. įvertino pirkėjos būklę, o tai leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjas ėmėsi tinkamų bei protingų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus jaunesniems kaip 20 metų asmenims.

11. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Ginčas šioje byloje kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo UAB „Palink“ skirta 289 Eur dydžio bauda už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėjo atsakomybei pagal Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti jaunesniam nei 20 metų asmeniui, o Bendrovės darbuotojos padarytas pažeidimas laikomas Bendrovės pažeidimu.

14. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ginčas yra susijęs su specifiniu atsakomybės už Įstatymo pažeidimus subjektu – juridiniu asmeniu, todėl netinkamai taikė ir aiškino Įstatymo nuostatas, taip pat nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nes nevertino Bendrovės veiksmų ir kaltės.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

16. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.), kurio 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatybę liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus (Įstatymo 18 str. 5 d.). Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda.

17. Pažymėtina, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, jog ši prekyba vyktų nepažeidžiant Įstatymo reikalavimų. Ūkio subjektas turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių ir šios priemonės turi būti efektyvios tam, kad būtų užtikrintas Įstatyme nustatytų imperatyvų laikymasis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A858-2241/2012; A822-2732/2011; A143-678/2009; kt.). Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas yra absoliutus ir adresuotas visiems ūkio subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, įskaitant juridiniams asmenims, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkio veikloje verčiasi prekyba šiais gėrimais. Nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu ir jo daromą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ir ūkiui (Įstatymo 1 str. 1 d.).

18. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, savarankišką pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. Juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto ir atsakomybės subjekto, specifika lemia ir tai, kad juridinio asmens veikla yra neatsiejama nuo fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu, veiklos, todėl juridinio asmens kaltė taip pat yra susijusi su fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu ir jo naudai ar interesais, nusikalstama veika (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą). Todėl juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, jis atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005; kt.).

19. Taigi, sprendžiant dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo, juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie šio įstatymo požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais (padarytais pažeidimais).

20. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Bendrovei priklausančioje parduotuvėje, adresu: (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 11 d. apie 12.34 val. pardavėja D. T. jaunesniam kaip 20 metų asmeniui pardavė butelį putojančio fermentuoto gėrimo „Bosca“ (alk. 7,5 proc. tūrio, 0,75 1). Taigi, nustatęs, kad Bendrovės pardavėja 2019 m. sausio 11 d. pardavė alkoholinių gėrimų jaunesniam nei 20 metų asmeniui, bei atsižvelgdamas į tai, jog Bendrovė, kaip juridinis asmuo, sprendžiant dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo, atsako už jos darbuotojos padarytą pažeidimą, Departamentas Nutarimu pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių šią išvadą paneigiančių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų. Apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra susijusi su Įstatymo 18 straipsnio 3 punkto 13 dalies nuostatų bei jose įtvirtinto draudimo išimties aiškinimu ir taikymu, o šioje byloje ginčas vyksta dėl Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto normos taikymo. Kaip minėta, įgyvendinant Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytą draudimą, Įstatyme yra įtvirtinta alkoholinių gėrimų pardavėjų teisė, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metai, net ir pareiga iš alkoholinius gėrimus perkančio asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Bendrovė yra priėmusi tvarkas / instrukciją dėl alkoholinių gėrimų pardavimo tvarkos, su kuria yra supažindinti pardavėjai-kasininkai, neatleidžia jo nuo Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte bei 5 dalyje įtvirtintų pareigų vykdymo.

22. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Bendrovės pardavėja D. T. 2019 m. sausio 11 d. parduodama alkoholinių gėrimų jaunesniam nei 20 metų asmeniui jo asmens dokumento neprašė, nors, atsižvelgiant į itin jauną šio asmens amžių (alkoholinių gėrimų įsigijimo metu buvo 18 metų), Bendrovės pardavėjai turėjo kilti abejonių, kad šis asmuo yra jaunesnis nei 25 metų amžiaus. Taigi šiuo atveju būtent Bendrovės darbuotojos nepakankamas rūpestingumas ir atidumas aptariamo draudimo prasme lėmė, kad alkoholinį gėrimą įsigijo jį pirkti neturintis teisės asmuo.

23. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė