d1e7a972-4355-4e39-afb0-cdb6cfb367c8 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-434-450/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37332-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.20.; 2.6.29.1.;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 27 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo L. R. ieÅ¡kinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo, ir             n u s t a t ė :                                                                   I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas L. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo V.

B. 40 000 Eur įsiskolinimÄ , 876,80 Eur palÅ«kanų, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat prašė taikyti restitucijÄ , jei paskolos sutartis bus pripažinta negaliojančia.IeÅ¡kinį grindė tuo, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2016 m. balandžio 5 d. pasirašė skolos raÅ¡telį, kurio pagrindu atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolino 40 000 Eur verslui plėtoti ir įsipareigojo atsakovui skolÄ su procentais grÄ Å¾inti iki 2016 m. gegužės 3 d., tačiau iki Å¡iol savo įsipareigojimų neįvykdė.

IeÅ¡kovas ne kartÄ ragino atsakovÄ skolÄ grÄ Å¾inti, tačiau atsakovas to nepadarė. Atsakovas planavo paskolos sumÄ investuoti į savo įmonę, t. y. pirkti transporto priemones. Pinigų perdavimo faktÄ patvirtina atsakovo raÅ¡ytos trumposios sms žinutės, kuriose atsakovas žada grÄ Å¾inti įsiskolinimÄ .Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad paskolos suma jam nebuvo perduota, todėl jis neturi pareigos grÄ Å¾inti skolos. Paskolos raÅ¡telyje nurodyta, kad skolinama 70 000 Eur, tačiau ieÅ¡kinyje nurodoma, jog buvo paskolinta tik 40 000 Eur, o 30 000 Eur suma yra atlygis už paskolintÄ sumÄ .

IeÅ¡kovas yra jaunas asmuo, kurio finansinė bÅ«klė nėra aiÅ¡ki, abejotina, ar ieÅ¡kovas iÅ¡ viso galėtų turėti 40 000 Eur ar 70 000 Eur sumÄ . Paskolos raÅ¡telyje neatsispindi pinigų perdavimo faktas, todėl nėra pagrindo teigti, kad susiklostė paskolos santykiai. Sutartis dėl tokios paskolos sumos turėjo bÅ«ti sudaroma notarine forma. Atsakovas nėra iÅ¡saugojęs jokių susiraÅ¡inėjimų su ieÅ¡kovu, todėl negali patvirtinti ieÅ¡kovo pateikto susiraÅ¡inėjimo teisingumo, tačiau neneigė, kad toks susiraÅ¡inėjimas galėjo bÅ«ti, nes atsakovas anksčiau yra skolinęsis iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigų, tik mažesnes sumas, kurios yra grÄ Å¾intos.

Atsakovas nurodė, kad sms žinutėse buvo kalbama apie kitas paskolas, jis nesuprato, kad buvo kalbama apie ginčo paskolÄ .II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 5,24 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų ir 1065 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai; iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteisė 1500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio 25 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo suteikti atsakovui 70 000 Eur paskolÄ , o atsakovas įsipareigojo paskolÄ grÄ Å¾inti iki 2016 m. gegužės 3 d. 2016 m. liepos 19 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ su pretenzija dėl skolos grÄ Å¾inimo.

Atsakovas laiku paskolos negrÄ Å¾ino, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti paskolos sumÄ .Pasak teismo, paskolos davėjas turi įrodyti pinigų perdavimo faktÄ . Nagrinėjamu atveju, paskolos raÅ¡telyje nėra atskiro patvirtinimo apie pinigų perdavimÄ , taip pat nėra ir atskiro pinigų perdavimo-priėmimo akto. Nors iÅ¡ tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo, tiek liudytojo paaiÅ¡kinimų teisme akivaizdu, kad paskolos sutarties Å¡alis siejo paskoliniai santykiai, nesant niekaip užfiksuoto pinigų perdavimo momento, teismas negalėjo daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad vien tai, jog atsakovas su ieÅ¡kovo broliu susiraÅ¡inėjo žinutėmis apie skolÄ , įrodo pinigų perdavimo faktÄ .

PrieÅ¡ingai – ieÅ¡kovas tiek su ieÅ¡kovu, tiek su jo broliais (kurie patys skolino pinigus ieÅ¡kovui) galėjo susiraÅ¡inėti apie bet kuriÄ ankstesnę ieÅ¡kovo paskolÄ atsakovui, kurias buvus neneigia ir ieÅ¡kovas. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad skolinosi iÅ¡ ieÅ¡kovo 15 000 Eur, iÅ¡ kurių Å¡iuo metu skolingas 11 000 Eur pagal ieÅ¡kovo turimus vekselius; ieÅ¡kovas apie Å¡ias aplinkybes teismui paaiÅ¡kinimų nepateikė. Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių buvus ilgalaikiams, nevienkartiniams paskoliniams santykiams, byloje pripažinti pinigų perdavimo faktÄ tik iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų ir netiesioginių įrodymų, nėra teisinio pagrindo.IeÅ¡kovas teigė, kad atsakovui pinigus perdavė grynaisiais pinigais 50-100 Eur kupiÅ«romis degalinėje, atsakovas tuo tarpu kėlė klausimÄ , iÅ¡ kur ieÅ¡kovas turėjo tokiÄ pinigų sumÄ .

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, o liudytojas V. R. patvirtino ieÅ¡kovo paaiÅ¡kintas aplinkybes, jog ieÅ¡kovui 15 000 Eur paskolino jo brolis Viktoras, 10 000 Eur – brolis V., o likusiÄ 15 000 Eur sumÄ ieÅ¡kovas turėjo iÅ¡ savo verslo apyvartinių lėšų. Nors ieÅ¡kovas teigė, kad pinigai buvo perduoti degalinėje, nurodė su kokiomis transporto priemonėmis Å¡alys į jÄ atvyko, tačiau pateikti teismui degalinės vaizdo kamerų filmuotos medžiagos negalėjo, nes Å¡alys susitiko už degalinės esančioje aikÅ¡telėje, kuri nėra filmuojama.

Visgi, aplinkybių apie sutarties pasiraÅ¡ymÄ degalinėje neginčijo ir atsakovas, tik jis nurodė, kad pinigai perduoti nebuvo, nes ieÅ¡kovas jų visų nebuvo surinkęs.IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ susiraÅ¡inėjimų su atsakovu kopijÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad kalbama apie skolos grÄ Å¾inimÄ . IeÅ¡kovas teigė, kad Å¡ie susiraÅ¡inėjimai įrodo paskolos sutarties sudarymo faktÄ . Kaip teismas pasisakė anksčiau, atsakovas neginčijo, kad į bylÄ pateikti susiraÅ¡inėjimai yra teisingi, tačiau nurodė, kad jis galvojo, jog kalbama apie kitÄ atsakovo skolÄ ieÅ¡kovui.

Pateiktame susirašinėjime atsakovas bendravo ir su vienu iš ieškovo brolių, kur atsakovas rašo, kad jau kalbėjo su ieškovu ir neliks skolingas, o atsakovo brolis nurodo, jog pinigai jam ir ieškovui labai reikalingi. Remiantis ieškovo parodymais, kad jis dalį paskolos sumos pasiskolino iš brolių, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šalys pripažino, jog skolinimosi santykiai jas siejo ir anksčiau bei buvo ne vienkartiniai, teismas vertino, jog negalima vienareikšmiškai teigti, kad šis susirašinėjimas su ieškovo broliu vyko būtent dėl ginčo paskolos.

Teismas atsižvelgė dar ir į tai, kad susiraÅ¡inėjime nei paskolos konkreti data, nei skolinta ar grÄ Å¾intina suma, nei kokios nors kitos, konkrečiÄ paskolÄ identifikuojančios aplinkybės net nebuvo minimos; skolinimosi ir paskolinimo faktai apibÅ«dinami bendrais teiginiais.Ginčo byloje dėl to, jog raÅ¡telis yra suraÅ¡ytas atsakovo ranka ir jo pasiraÅ¡ytas ir jame nurodyti atsakovo duomenys, nėra. Atsakovas nurodė, kad paskolos raÅ¡telį pasirašė, tačiau pinigų negavo, pinigai turėjo bÅ«ti perduoti vėliau tÄ pačiÄ arba sekančiÄ dienÄ .

Negavus pinigų, atsakovas nesikreipė į ieÅ¡kovÄ dėl paskolos raÅ¡telio grÄ Å¾inimo dėl to, kad nemanė, jog tai yra bÅ«tina. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu teismo posėdyje ieÅ¡kovas nurodė, kad su savimi turi paskolos raÅ¡telio originalÄ , o paties skolos raÅ¡telio buvimas pas kreditorių patvirtina prievolės neįvykdymo faktÄ (CK 6.65 str.), tačiau to, visų pirma, pasak teismo, nepakanka įrodyti, jog paskolos dalykas tikrai perduotas atsakovui, kad vėliau jis turėtų pareigÄ Ä¯vykdyti prievolę ieÅ¡kovui.Tarp Å¡alių kilo ginčas ir dėl paskolos sutarties dalyko dydžio, t. y. pinigų sumos.

IeÅ¡kovas teigia, kad jis paskolino 40 000 Eur sumÄ , o paskolos sutartyje 70 000 Eur suma nurodyta dėl to, kad atsakovas pažadėjo 30 000 Eur dydžio atlygį už suteiktÄ paskolÄ . Atsakovas su tuo nesutiko, teigdamas, jog jis norėjo pasiskolinti bÅ«tent 70 000 Eur sumÄ , kurios ieÅ¡kovas nesurinko, todėl sandoris iÅ¡ viso neįvyko. Teismo neįtikino ieÅ¡kovo argumentai dėl paskolos dalyko dydžio, kadangi paskolos raÅ¡telyje yra vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyta vienintelė 70 000 Eur suma, apie beveik pusės paskolos sumos atlygį nėra užsimenama, be to, nors paskolos sutartis iÅ¡ esmės yra atlygintinė, mažai tikėtina, jog atsakovas pasiskolinęs 40 000 Eur sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo su 30 000 Eur palÅ«kanomis, tokiÄ sumÄ bÅ«tų galėjęs grÄ Å¾inti per ypač trumpÄ laikÄ , kaip nurodyta raÅ¡telyje.

Teismas manė, kad ieÅ¡kovas, ne kartÄ dalyvavęs paskolos teisiniuose santykiuose, bÅ«tų neįvertinęs Å¡ių reikÅ¡mingų aplinkybių.Nei viena iÅ¡ Å¡alių neginčijo, kad ir anksčiau tarp jų buvo susiklostę paskoliniai santykiai, tačiau dėl mažesnių sumų ir dėl Å¡ių sandorių jokių ginčų nekilo. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas visada skolÄ grÄ Å¾indavo sumokėdamas didelį atlygį ir bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas pasitikėjo atsakovu, nesistebėjo siÅ«lomu dideliu atlygiu už ginčo paskolÄ .

Be to, ieÅ¡kovas pateikė teismui duomenis, kad atsakovas yra skolingas ir kitiems asmenims – paskolos raÅ¡telius, iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ internetinio puslapio, kuriame pardavinėjamos skolos, nurodė, jog kiti asmenys kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl atsakovo veiksmų. Teismas pažymėjo, jog nors Å¡ie duomenys gali charakterizuoti atsakovo įprotį skolintis, jie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, o bÅ«tent su paskolos raÅ¡teliu tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, tačiau to neneigė ir pats atsakovas, nurodė, kad ir Å¡iuo metu yra skolingas ieÅ¡kovui 11 000 Eur iÅ¡ 15 000 Eur vekselyje nurodytos sumos, o Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovas neginčijo, dėl jų nepasisakė.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ginčo paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes nėra tiesioginių įrodymų, jog paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui – atsakovui.Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 1500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, ieÅ¡kovas dėl Å¡ios sumos nepasisakė, todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo teismas priteisė 1500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas taip pat vertino aplinkybes, jog ieÅ¡kovo praÅ¡ymu 2 kartus buvo atidėti teismo posėdžiai, taip pat ieÅ¡kovas teikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį. Teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai priteisė 5,24 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų (CPK 92 str.).Teismas nurodė, kad 2016 m. spalio 17 d. nutartimi atidėjo ieÅ¡kovui žyminio mokesčio dalies mokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo, todėl priėmus byloje sprendimÄ , ieÅ¡kovas turi sumokėti atidėto žyminio mokesčio dalį.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovas L.

R. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti bei pripažinti sandorį – paskolos sutartį įvykusiu, bet negaliojančiu sandoriu ir taikyti restitucijÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas nevertino ieÅ¡kovo brolių V. R. ir V. R. parodymų, nes ieÅ¡kovas iÅ¡ jų skolinosi pinigų, kad paskolintų atsakovui, neiÅ¡reikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagos, nevertino aplinkybių, kad atsakovas yra užsiregistravęs internetinėje erdvėje kaip asmuo, pardavinėjantis turimas skolas, taip pat nevertino susiraÅ¡inėjimo SMS praneÅ¡imais.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje ieÅ¡kovas pripažintas nukentėjusiuoju, o atsakovui buvo pareikÅ¡ti įtarimai jis apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , taip padarė vien ieÅ¡kovui 40 000 Eur žalÄ , o bendrai kitiems nukentėjusiems 148 200 Eur. Atsakovas negrÄ Å¾ino net dalies pinigų, nebandė tartis su ieÅ¡kovu bei atlyginti jam padarytÄ turtinę žalÄ . Paskolos raÅ¡telyje iÅ¡ esmės buvo klaidingai įraÅ¡yta, kad skolinama ir perduodama atsakovui 70 000 Eur suma, faktiÅ¡kai jam buvo perduota 40 000 Eur suma bei sutarta, kad jis grÄ Å¾ins 30 000 Eur didesnę sumÄ .

Kad visos sandorio sÄ lygos buvo įvykdytos patvirtina pasiraÅ¡ytas paskolos lapelis, patvirtintas paraÅ¡u, nurodyta data iki kada žadama grÄ Å¾inti paskolÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas V. B. prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde reiÅ¡kia naujÄ reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuris nebuvo reiÅ¡kiamas ieÅ¡kiniu, todėl toks reikalavimas negali bÅ«ti nagrinėjamas. Paskolos perdavimÄ ieÅ¡kovas įrodinėja paskolos raÅ¡teliu ir savo paaiÅ¡kinimais, tačiau nei vienas iÅ¡ jų nepatvirtina, kad paskolos dalykas buvo perduotas atsakovui.

Pats ieÅ¡kovas nurodo, kad nors paskolos raÅ¡telyje ir nurodyta 70 000 Eur suma, tačiau neva iÅ¡ tiesų buvo perduota 40 000 Eur suma. Paskolos raÅ¡telis prieÅ¡tarauja CK 6.871 str. 4 d., kuri numato, kad jeigu paskolos sandoris virÅ¡ija 3 000 Eur ir sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi bÅ«ti notarinės formos, todėl raÅ¡telis nesukuria jokių teisinių padarinių. Ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, tačiau net gi minėtame tyrime nėra nurodytÄ , kad atsakovas bÅ«tų pripažinęs, jog skolinosi iÅ¡ ieÅ¡kovo 40 000 Eur.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. balandžio 25 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo suteikti atsakovui 70 000 Eur paskolÄ , o atsakovas įsipareigojo paskolÄ grÄ Å¾inti iki 2016 m. gegužės 3 d. 2016 m. liepos 19 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ su pretenzija dėl skolos grÄ Å¾inimo.

Atsakovas laiku paskolos negrÄ Å¾ino, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti paskolos sumÄ .Dėl naujų įrodymų priėmimo. IeÅ¡kovas pateikė Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2017 m. balandžio 10 d. nutarimo kopijÄ . CPK 314 straipsnyje įvirtintas naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, kurio iÅ¡imtys gali bÅ«ti pateisinamos tik tuo, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrus įrodymus atsisakė priimti ir tirti arba bÅ«tinybė pateikti Å¡iuos naujus įrodymus atsirado vėliau, t. y. jau iÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas naujas įrodymas gali turėti įtakos vertinant apelianto įrodinėjamas aplinkybes, todėl jis prijungtinas prie bylos.Dėl ginčo esmės. Nagrinėjamu atveju Å¡ios bylos faktinių aplinkybių kontekste ginčas kilo dėl pinigų perdavimo pagal 2016 m. balandžio 25 d. paskolos sutartį.Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes nėra tiesioginių įrodymų, kad paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui – atsakovui.

Teismas sprendė, kad nei apelianto brolių parodymai, nei pateiktas susiraÅ¡inėjimas tarp ieÅ¡kovo brolio ir atsakovo, nei kiti įrodymai nepatvirtina, kad ginčo paskolos suma buvo perduota atsakovui, nes abi Å¡alys pripažino, kad jas skoliniai santykiai siejo ir anksčiau, nebuvo vienkartiniai.Apeliantas L. R. apeliaciniame skunde kelia netinkamo įrodymų vertinimo klausimÄ . Jis tvirtina, kad perdavė atsakovui 40 000 Eur paskolÄ ir, kad Å¡ias aplinkybes patvirtina paskolos lapelis su atsakovo paraÅ¡u, jame nurodyta data iki kada žadama grÄ Å¾inti paskolÄ , jo brolių parodymai, iÅ¡ kurių jis skolinosi pinigus, kad perskolintų atsakovui, ikiteisminio tyrimo medžiaga, pateikta informacija iÅ¡ internetinės erdvės, jog atsakovas yra užsiregistravęs kaip asmuo, pardavinėjantis turimas skolas, SMS praneÅ¡imai.

Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumu.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės bÅ«klės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų Å¡altiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindÄ vertinti kitaip, turi bÅ«ti vertinama, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis). Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visetÄ . Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Iš apskųsto sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus (šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus). Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami ieškinio reikalavimai, paneigia ištirtų įrodymų visetas.

Tokia teismo iÅ¡vada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.IeÅ¡kovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apelianto pateiktais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ .

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos sutarties sudarymo faktas fiksuojamas CK 6.871 straipsnyje nurodytame dokumente – paskolos sutartyje ar paskolos raÅ¡telyje. CK 6.875 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis faktiÅ¡kai pinigų negavo. Å ias aplinkybes turi įrodyti paskolos gavėjas. Jas įrodžius, sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Toks teisinis reglamentavimas yra reikÅ¡mingas paskirstant įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp Å¡alių, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo: jeigu nėra raÅ¡ytinio dokumento, atitinkančio CK 6.871 straipsnio reikalavimus, arba tokiame dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimas, paskolos davėjui tenka pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktÄ ; jeigu įstatymo reikalavimus atitinkančiame dokumente pinigų perdavimas užfiksuotas, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir pareiga įrodyti pinigų neperdavimo faktÄ tenka paskolos gavėjui (CK 6.875 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017).Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad visos paskolos sandorio sÄ lygos buvo įvykdytos patvirtina pasiraÅ¡ytas paskolos lapelis, kuris pasiraÅ¡ytas ir kuriame nurodyta data iki kada žadama grÄ Å¾inti paskolÄ , tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus vertina kritiÅ¡kai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pačiame raÅ¡telyje nėra aptartas pinigų perdavimo faktas, atskirai užfiksuojant, kad atsakovas pinigus gavo, o ieÅ¡kovas pinigus jam perdavė. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek bylos Å¡alis, tiek ir atsakovÄ su ieÅ¡kovo broliais siejo nevienkartiniai skoliniai santykiai, pats atsakovas pripažino, kad skolinosi iÅ¡ ieÅ¡kovo 15 000 Eur ir kad Å¡iuo metu yra skolingas jam 11 000 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pinigų perdavimo paskolos gavėjui aplinkybės, pagrįstai sprendime akcentavo, kad paskolos raÅ¡telyje nesant atskiro patvirtinimo apie pinigų perdavimÄ , taip pat nesant ir atskiro pinigų perdavimo-priėmimo akto, tačiau tarp Å¡alių buvus ilgalaikiams, nevienkartiniams paskoliniams santykiams, nėra teisinio pagrindo pripažinti pinigų perdavimo faktÄ pagal 2016 m. balandžio 25 d. paskolos sutartį.PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino ir aplinkybes, jog atsakovas yra užsiregistravęs internetinėje erdvėje kaip asmuo, pardavinėjantis turimas skolas, konstatuodamas, kad nors Å¡ie duomenys gali charakterizuoti atsakovo įprotį skolintis, jie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, o bÅ«tent su paskolos raÅ¡teliu tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo.

Teisėjų kolegija pritaria Å¡iai iÅ¡vadai ir pažymi, kad iÅ¡ byloje esančio iÅ¡raÅ¡o matyti, jog atsakovas pardavinėjo atitinkamai 10 000 Eur, 9 000 Eur ir 9 000 Eur skolas pagal vekselius, kai tuo tarpu ieÅ¡kovas teigia, jog atsakovui skolino 40 000 Eur pagal paskolos raÅ¡telį.Nors apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje jis yra pripažintas nukentėjusiuoju, o atsakovui buvo pareikÅ¡ti įtarimai, kad jis apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , taip padarydamas ieÅ¡kovui 40 000 Eur žalÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta Å¡iuos argumentus kaip nepagrįstus.

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2017 m. balandžio 10 d. nutarimas negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas ir pakankamas įrodymas, įrodantis, kad paskolos suma atsakovui buvo perduota (CPK 177 straipsnis, 180 straipsnis, 197 straipsnis). Pažymėtina, kad minėtas nutarimas neturi jokios prejudicinės galios (CPK 182 straipsnis), iÅ¡ jo turinio matyti, kad jame iÅ¡ esmės iÅ¡dėstomos apelianto ir kitų asmenų paaiÅ¡kinimai, o ne nustatytos aplinkybės ar užfiksuoti faktai.Teisėjų kolegijos vertinimu pinigų perdavimo fakto nepagrindžia ir byloje esantis atsakovo bei ieÅ¡kovo brolio susiraÅ¡inėjimas, nes Å¡alis siejant nevienkartiniams skoliniams santykiams ir abiem Å¡alims to neneigiant, iÅ¡ sms žinučių turinio nėra jokios galimybės identifikuoti apie kuriÄ konkrečiÄ paskolÄ Å¡alys kalbasi.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skolinimosi ir paskolinimo faktai apibÅ«dinami bendrais teiginiais.Paskolos raÅ¡telio ydingumas akcentuotinas ir tuo aspektu, kad jame nurodyta, jog ieÅ¡kovas skolina atsakovui 70 000 Eur sumÄ , kai tuo tarpu reikalavimÄ ieÅ¡kovas reiÅ¡kia dėl 40 000 Eur sumos. IeÅ¡kovo teigimu 30 000 Eur suma yra užmokestis už suteiktÄ paskolÄ , tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad mažai tikėtina, jog atsakovas pasiskolinęs 40 000 Eur sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo su 30 000 Eur palÅ«kanomis, tokiÄ sumÄ bÅ«tų galėjęs grÄ Å¾inti per ypač trumpÄ laikÄ , kaip nurodyta raÅ¡telyje.

Dėl paskolos sutarties pripažinimo įvykusiu, bet negaliojančiu sandoriu ir apeliacijos nagrinėjimo ribų. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas L. R., be kitų reikalavimų, praÅ¡o pripažinti sandorį – paskolos sutartį įvykusiu, bet negaliojančiu sandoriu ir taikyti restitucijÄ ir nurodo su tuo susijusius naujus argumentus. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl bÅ«tent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame Å¡alių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, <...> galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkcijÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų iÅ¡taisymui.Atsižvelgiant į tai, kad minėtas reikalavimas ir argumentai pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikÅ¡ti, dėl ko pirmosios instancijos teismas tokio pobÅ«džio reikalavimo ginčijamu sprendimu nenagrinėjo, ieÅ¡kovas neturi teisės praÅ¡yti pripažinti ginčijamÄ sprendimÄ negaliojančiu Å¡iuo pagrindu ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius Å¡ios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias paskolos santykius ir paskolos dalyko perdavimÄ , todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.IeÅ¡kovas L.

R. prašė jo naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo turinį, spręstina, kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Atsakovas V. B. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų neprašė.Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,n u t a r i a:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjos                                                                 Loreta Bujokaitė                                                                  Asta Radzevičienė                                                                  Rūta Veniulytė-Jankūnienė