d1e5cefa-7be9-4a3d-8806-cdcc1d7691e1 · Panevėžio apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-27-940/2015Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01607-2010-0Procesinio dokumento kategorija: 75.5.8; 99.1.; 99.3.; (S) 116.; 116.1.; PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 19 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja A. J. - Pralgauskienė, sekretoriaujant Ingai Madeikienei, dalyvaujant ieškovui R. A., jo atstovams advokatams K. G., V. Z.,atsakovei D. A., jos atstovui advokatui V. G.,trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovėms A.

M., V. M., Z. N., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovei A. S. S., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. A. individualios įmonės atstovui R. A.,trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. Z., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. Z., nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. B.

A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. A. ieÅ¡kinį atsakovei D. A. ir D. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinimo ir turto padalijimo, tretiesiems asmenims – Elvyrai B. A., R. A. įmonei, V. Z., S. Z., Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, ir n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu (8 t., 123-125 b.l.) reikalauja padalinti bendrÄ sutuoktinių turtÄ : jam asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 8283,13 Eur (28600 Lt) vertės, ½ dalį žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4981,46 Eur (17200 Lt) vertės, 1/5 dalį žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 492,36 Eur (1700 Lt) vertės, 2610,63 Eur (9014 Lt) sumÄ , kuriÄ sudaro R.

A. įmonės vertės padidėjimas po mokesčių, iÅ¡mokėjus R. A. įmonės kapitalÄ iki santuokos sudarymo, drabužių spintÄ 144,81 Eur (500 Lt) vertės. Atsakovei D. A. priteisti automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 428,64 Eur (1480 Lt) vertės, 16083,76 Eur (55534 Lt) R. A. įmonės vertės padidėjimo po mokesčių, iÅ¡mokėjus R. A. įmonės kapitalÄ iki santuokos sudarymo. Nustatyti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡moka 16083,76 Eur (55534 Lt) sumÄ , atsakovei D. A. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad pagal prievoles R. A. individualios įmonės kreditoriams - Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokėtina 31683,56 Eur (109397 Lt) suma, ir VSDFV Panevėžio skyrius, kuriam mokėtina suma sudaro 30875,23 Eur (106606 Lt) atsako abu buvę sutuoktiniai R. A. ir D. A. solidariai. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.              2015-01-30 teismo posėdžio metu ieškovas R.

A. patikslino savo reikalavimus ir jis, jo atstovai nurodė, kad praÅ¡o R. A. priteisti ½ dalį žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 8283,13 Eur (28600 Lt) vertės, ½ dalį žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4981,46 Eur (17200 Lt vertės), 1/5 dalį žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 492,36 Eur (1700 Lt) vertės, 35549,12 Eur (122744 Lt) sumÄ , kuriÄ sudaro R.

A. įmonės vertės padidėjimas po mokesčių, iÅ¡mokėjus R. A. įmonės kapitalÄ iki santuokos sudarymo, drabužių spintÄ 144,81 Eur (500 Lt) vertės, 214,32 Eur (740 Lt) piniginę kompensacijÄ už be jo sutikimo parduotÄ automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prievoles - valstybinei mokesčių inspekcijai, kurias sudaro 587,64 Eur nekilnojamojo turto mokestis, 1711 Eur pelno mokestis bei 7858 Eur pridėtinės vertės mokestis, padalinti lygiomis dalimis. Taip pat padalinti proporcingai priteistoms gyvenamojo namo dalims prievoles valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios atsiras jam kaip įmonės savininkui „paėmus“ iÅ¡Â R.

A. įmonės nekilnojamÄ turtÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius – Å¡ulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius V. A. g. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad panaudos sutartis buvo sudaryta su R. A. individualia įmone, todėl yra nedalintina ir priklauso įmonei. Su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad biuro baldai, kuriuos praÅ¡o priteisti atsakovė priklauso įmonei, ir buvo pirkti įmonės reikmėms. Skalbimo maÅ¡ina priklauso ne jiems su atsakove, o priklauso ieÅ¡kovo motinai E. B.

A., kuri leido jiems kaip Å¡eimai naudotis ja. Dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti 1679,80 Eur (5800 Lt) sumos nesutinka. Neigia, kad bÅ«tų paėmęs 1448,10 Eur (5000 Lt) be atsakovės žinios ir jas panaudojęs savo asmeninėms reikmėms. 231,70 Eur (800 Lt) buvo panaudoti bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti - vaikų krikÅ¡tynoms, todėl šį reikalavimÄ taip pat praÅ¡o atmesti. Ä®monės vertė yra 87465,25 Eur (302000 Lt). T.y. vertė kuriÄ nustatė ekspertė vadovaudamasi turto vertės metodu.

PraÅ¡o teismo vadovautis Å¡ia verte, nes įmonė yra likviduojama. Pajamų vertės metodas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomas. Ä®monė buvo įsteigta iki santuokos sudarymo, todėl yra jo asmeninė nuosavybė. Ä® įmonę investavo 6212,06 Eur (21449 Lt) asmeninių savo lėšų. Ä®monės aktyvÄ (iÅ¡ įmonės vertės atėmus mokėtinas prievoles valstybinei mokesčių inspekcijai, bei ieÅ¡kovo investuotas asmenines lėšas), kuris dalintinas tarp jo ir atsakovės, sudaro 71098,53 Eur (245489 Lt).

PraÅ¡o teismo vadovautis nekilnojamojo turto vertėmis, kurios buvo nustatytos ekspertizės metu. Neigia, kad atsakovė prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos. Individuali įmonė buvo įkurta iki santuokos, todėl įmonė negali bÅ«ti dalijama, gali bÅ«ti priteisimas tik įmonės vertės padidėjimas.             Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu (7 t., 101-106 b.l.) reikalauja pripažinti Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe gyvenamÄ jį namÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 72723,59 Eur (251000 Lt) vertės, kitus statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 758,80 Eur (2620 Lt) vertės, esančius V.

A. g. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) piniginę kompensacijÄ už panaudotas Å¡eimos lėšas ieÅ¡kovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Nustatyti, kad nedalintinas turtas yra daiktai, skirti Å¡alių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti: lova, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; raÅ¡omasis stalas, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; darbo kėdė, 5,80 Eur (20 Lt) vertės; sieninė spinta, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; drabužių spinta, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; kompiuteris, 86,89 Eur (300 Lt) vertės; fotoaparatas NICON D 40, 227,64 Eur (786 Lt) vertės; drabužių spinta, 144,81 Eur (500 Lt) vertės; lova, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; drabužių spinta, 86,89 Eur (300 Lt) vertės; raÅ¡omasis stalas, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; darbo kėdė 5,79 Eur (20 Lt) vertės; komoda 86,89 Eur (300 Lt) vertės.            Atsakovė R.

A., jos atstovas teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies (dėl žemės sklypų padalijimo) ir visiÅ¡kai tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį. Papildomai nurodė, kad dalinant gyvenamÄ jį namÄ praÅ¡o nukrypti nuo lygių dalių principo, nes atsakovė augina tris nepilnamečius vaikus, nedirba, sunki finansinė padėti. Santuoka buvo nutraukta dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas. Gyvenamasis namas yra nedalus, jame negali gyventi dvi Å¡eimos. Be to ieÅ¡kovas turi sukÅ«ręs kitÄ Å¡eimÄ , turi kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

Žemė sklypo, ant kurio stovi gyvenamais namas savininkė yra atsakovė ir jos abi seserys. 1/3 žemė sklypo priklauso atsakovei. Jei teismas priteis gyvenamÄ jį namÄ atsakovei jokių teisminių procesų, ginčų dėl naudojimosi žemė sklypu nebus. Ä®monės turtÄ praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovui. Ä®monė nors buvo įsteigta iki santuokos, tačiau buvo įsteigta Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Prie įmonės veiklos prisidėjo savo darbu, viena rÅ«pinosi įmonės veikla, kai ieÅ¡kovas dėl tuberkuliozės ilgai gulėjo ligoninėje.

Ä®monės veikloje nebedalyvauja nuo 2008 m. gegužės 12 d. Su ieÅ¡kovo nurodyta įmonės verte - 87465,25 Eur (302000 Lt) nesutinka. Ä®monės vertė pagal atliktÄ ekspertizę yra 92388,79 Eur (319000 Lt). Aplinkybių, kad ieÅ¡kovas investavo į įmonę 6212,06 Eur (21449 Lt) asmeninių lėšų neneigia. PraÅ¡o teismo vadovautis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-26 sprendimu nustatytomis įmonės ir nekilnojamojo turto vertėmis arba patikslintomis VÄ® „Registrų centro“ 2015-01-21 raÅ¡te nurodytomis vertėmis.

Dėl žemė sklypų neprieÅ¡tarauja, kad jie bÅ«tų priteisti ieÅ¡kovui. GyvenamÄ jį namÄ , biuro baldus praÅ¡o priteisti jai, kadangi jie buvo skirti Å¡eimos poreikiams tenkinti, o ne įmonės veiklai. 2015-01-30 teismo posėdžio metu patikslino, kad atsižvelgiant į nusidėvėjimÄ , fotoaparato NICON D kaina yra 57,92 Eur (200 Lt), sekcija - 14,48 Eur (50 Lt) vertės, skalbimo maÅ¡inos vertė 57,92 Eur (200 Lt), spintos vertė 86,89 Eur (300 Lt). SpintÄ praÅ¡o priteisti jai, nes tai yra miegamojo baldų komplekto dalis.

Taip pat praÅ¡o priteisti pinginę kompensacijÄ - 1679,80 Eur (5800 Lt). 1448,10 Eur (5000 Lt) ieÅ¡kovas be jos sutikimo nuėmė nuo jos banko sÄ skaitos ir panaudojo savo poreikiams tenkinti, nors už juos žadėjo nupirkti virtuvės baldų komplektÄ , bei 231,70 Eur (800 Lt), kurie buvo dovanoti jų nepilnamečiams vaikams krikÅ¡tynų proga ir kuriuos ieÅ¡kovas taip pat panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. IÅ¡ esmės pripažįsta, kad automobilis buvo iÅ¡registruotas ir parduotas be ieÅ¡kovo žinios, tačiau nurodė, kad pardavė jį už 144,81 Eur (500 Lt) į metalo lauÅ¾Ä .

Teismui priteisus kompensacijÄ ieÅ¡kovui praÅ¡o atidėti jos mokėjimÄ iki kol vaikai sulauks pilnametystės, o priteisus dalį gyvenamojo namo praÅ¡o nustatyti uzufruktÄ .             Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. Z., ir S. Z. teismo posėdžio metu palaikė atsakovės D. A. pozicijÄ . Taip pat nurodė, kad panaudos sutartis su R. A. įmone nėra nutraukta. R. A. buvo iÅ¡siųstas įspėjimas dėl sutarties nutraukimo. Jei teismas gyvenamÄ jÄ namÄ priteistų ne atsakovei D.

A., jos reikalautų nutraukti panaudos sutartį.              Trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepime, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad R. A. įmonė valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nėra skolinga ir jokių prievolių Å¡iai dienai neturi (9 t., 23-25 b.l.). Ar kiltų prievolės Sodros biudžetui, savininkui iÅ¡ įmonės „paėmus“ turtÄ pasakyti negali, nes tai bus aiÅ¡ku tik tada kai bus pateiktos deklaracijos valstybinei mokesčių inspekcijai bei kokiu kodu įmonės savininkas deklaruos pajamas.

Ä®monės savininkui pajamas deklaravus ne kaip su darbo santykiais susijusias pajamas, jokių prievolių Sodros biudžetui nekiltų.             Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (8 t., 180 b.l.), jos atstovės nurodė, kad įmonė Å¡iai dienai valstybės biudžetui nėra skolinga. Pagal R. A. individualios įmonės pateiktas 2015-01-27 pelno mokesčio deklaracijÄ ir 2015-01-27 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas kyla prievolė sumokėti į valstybės biudžetÄ deklaracijose nurodytas sumas, tačiau jų įvykdymo terminai nėra suėję.

Pelno mokestis privalo bÅ«ti sumokėtas kai įmonė yra likviduojama (iÅ¡registruojama), gyventojų pajamų mokestis turi bÅ«ti sumokėtas per vienÄ mėnesį nuo deklaracijos pateikimo valstybinei mokesčių inspekcijai, Å¡iuo atveju iki 2015-02-27. Preziumuojama, kad deklaracijose nurodytos mokėtinos sumos yra teisingos. Ä®monės savininkui paimant turtÄ iÅ¡ įmonės kils prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo turto rinkos vertės. Ar bÅ«tų vadovaujamasi teismo sprendimu nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte pasakyti negali.

Tikslus prievolės dydis apskaičiuojamas įmonės savininkui pateikus deklaracijas. Gali bÅ«ti ir tokia situacija, kad pagal pateiktas deklaracijas tokia prievolė nekiltų.            Trečiasis asmuo E. B. A. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai (10 t., 30, 44 b.l.). Atsiliepimų negauta.              IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkinti iÅ¡ dalies. Atsižvelgiant į tai, kad 2013-09-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas yra panaikintas dalyje, byla nagrinėjama pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ patikslintÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ dėl turto padalinimo ir taip pat dalyje dėl 2003-02-17 panaudos sutarties, sudarytos tarp panaudos davėjo T.

R. ir panaudos gavėjo R. A. įmonės bei byloje esantį atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dėl turto padalinimo (8 t., 165 b.l.).Ä®statyme nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi bÅ«ti sudarytas turto balansas (CK 3.118 str. 1 d.).Å alys pripažįsta ir bylos įrodymai patvirtina, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė teismo sprendimo priėmimo metu yra ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 492,36 Eur (1700 Lt) vertės (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).

Å alys nesutaria dėl Å¡ių žemės sklypų vertės. Teismas vadovaujasi 2013-06-18 ekspertizės akte nurodytomis vertėmis (7 t., 57-58 b.l.). Nors atsakovė praÅ¡o teismo vadovautis VÄ® Registrų centro Panevėžio filialo 2015-01-20 raÅ¡te nurodytomis žemė sklypo vertėmis (10 t., 111-112 b. l.), tačiau teismas pažymi, kad Å¡ios vertės yra nurodytos atlikus masinį vertinimÄ . Ekspertizės akte nurodyta vertė yra individuali nekilnojamojo turto vertė. Pažymėtina, kad turto vertinimas, atliktas asmens, turinčio turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimÄ , bei atliktas individualiai, jį apžiÅ«rėjus vietoje, atsižvelgiant į jo esamÄ bÅ«klę, yra tikslesnis, nei turto vertinimo duomenys, įraÅ¡yti VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto registre, atlikti masinio vertinimo bÅ«du.

Be to pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galiÄ ir laikoma teisinga kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010, 2006 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007). Ginčo tarp Å¡alių dėl Å¡io turto priteisimo nėra, todėl Å¡is turtas priteistinas ieÅ¡kovui (CK 3.127 str.).Taip pat Å¡alys pripažįsta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra dvigulė lova, 57,92 Eur (200 Lt) vertės; sieninė miegamojo spinta, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; virtuvės baldų komplektas, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; minkÅ¡tas kampas 14,48 Eur (50 Lt) vertės; fotelis, (2,90 Eur) 10 Lt vertės;

žurnalinis staliukas, 5,80 Eur (20 Lt) vertės; televizorius, 14,48 Eur (50 Lt) vertės; 5-ių dalių sekcija, 14,48 Eur (50 Lt) vertės (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Ginčo dėl Å¡io turto ir jo vertės tarp Å¡alių nėra, todėl Å¡is turtas priteistinas atsakovei (CK 3.127 str.). Nors ieÅ¡kovas nurodė, kad skalbimo maÅ¡ina yra ne jų, o jo mamos, kuri skalbimo maÅ¡inÄ davė naudotis jų Å¡eimai, tačiau byloje nesant jokių įrodymų patvirtinančių Å¡ias aplinkybes, savarankiÅ¡kų reikalavimų trečiasis asmuo E. B.

A. taip pat nereiÅ¡kė, laikytina, kad tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir skalbimo maÅ¡ina, 57,92 Eur (200 Lt) vertės priteistina atsakovei.Å alys nurodo, kad bendras sutuoktinių turtas yra ir drabužių spinta, 144,81 Eur (500 Lt) vertės. Atsakovė nurodė, kad atsižvelgiant į ilgÄ bylinėjimosi proceso, spintos vertė yra mažesnė ir yra 86,89 Eur (300 Lt). Å ios vertės ieÅ¡kovas neginčijo. Kiekviena iÅ¡ Å¡alių pageidauja, kad spinta bÅ«tų priteista jai. Atsakovė nurodė, kad spinta yra dalis miegamojo baldų komplekto, joje yra laikomi ir vaikų rÅ«bai.

Atsižvelgiant į nedidelę spintos vertę, į tai, kad su atsakove gyvena trys Å¡alių nepilnamečiai vaikai, spinta priteisiama atsakovei. Å alys neginčija, jog į dalytinÄ turtÄ neturi bÅ«ti įtraukiami daiktai, skirti jų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti: lova, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; raÅ¡omasis stalas, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; darbo kėdė, 5,80 Eur (20 Lt) vertės; sieninė spinta, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; drabužių spinta, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; kompiuteris, 86,89 Eur (300 Lt) vertės; lova, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; drabužių spinta, 86,96 Eur (300 Lt) vertės; raÅ¡omasis stalas, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; darbo kėdė 5,79 Eur (20 Lt) vertės; komoda 86,96 Eur (300 Lt) vertės. Å ie daiktai perduodami atsakovei, su kuria yra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.120 str.).IeÅ¡kovas nurodė, kad bendras sutuoktinių turtas yra ir turi bÅ«ti padalintas automobilis (duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 428,64 Eur (1480 Lt) vertės. Kadangi automobilis realizuotas be jo žinios ir sutikimo, todėl patikslintu reikalavimu praÅ¡o priteisti 214,32 Eur (740 Lt) kompensacijÄ , t.y. pusę automobilio vertės. Atsakovė neginčijo aplinkybių, kad Å¡is automobilis buvo įgytas santuokoje ir buvo bendroji jungtinė jų su ieÅ¡kovu nuosavybė, taip pat neginčijo aplinkybių, kad jis buvo parduotas be ieÅ¡kovo žinios ir sutikimo, tačiau nurodė, kad automobilį pardavė už 144,81 Eur (500 Lt).

Duomenys iš viešo registro patvirtina, kad minėtas automobilis išregistruotas 2013-03-05, dar šalių santuokai esant nenutraukai (10 t., 84 b.l.). Nei viena iš šalių, be paaiškinimų, rašytinių įrodymų dėl automobilio vertės teismui neteikė. Kilus tarp šalių ginčui dėl automobilio vertės ir nesant kitų įrodymų, teismas konstatuoja, kad automobilio vertė yra 286,72 Eur ((428,64 Eur+144,81 Eur)/2) ir pusė šios sumos - 143,36 Eur, kaip kompensacija, sumažinus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį priteistina ieškovui (CK 3.98 str. 3 d.).Atsakovė priešieškiniu taip pat reikalauja pripažinti ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registruoto E. B.

A. vardu, Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir jį padalinti, nurodo, kad turtas įgytas už Å¡alių bendras lėšas. Atsakovės paaiÅ¡kinimų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodytas turtas nebeegzistuoja, žemės sklypas performuotas į penkis atskirus sklypus, dalis kurių registruoti kitų asmenų vardu (8 t., 28-39 b.l.). Esant Å¡ioms aplinkybėms reikalavimas atmestinas (CPK 179, 185 str.). Atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1679,80 Eur (5800 Lt) kompensacijÄ už bendrų sutuoktinių lėšų panaudojimÄ asmeniniams poreikiams tenkinti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas pasisavino iÅ¡ jos asmeninės sÄ skaitos 1448,10 Eur (5000 Lt) bendrų sutuoktinių piniginių lėšų, kurios buvo skirtos virtuvės baldams pirkti, tačiau baldų nenupirko, ir 231,70 Eur (800 Lt) piniginių lėšų, kurios buvo vaikų dovanos, gautos vaikų krikÅ¡tynų proga. Atsakovas nesutinka su Å¡iuo reikalavimu ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, jog Å¡ių piniginių lėšų jis nėra pasisavinęs, 1448,10 Eur (5000 Lt) jis nėra panaudojęs asmeniniams poreikiams tenkinti, neigia, kad Å¡iuos pinigus nuėmė nuo atsakovės sÄ skaitos ir panaudojo savo reikmėms.

Pinigai, gauti kaip vaikų dovana krikÅ¡tynoms, buvo panaudoti krikÅ¡tynų iÅ¡laidoms padengti. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsikirtimų faktinį pagrindÄ . Atsakovės reikalavimas dėl 1679,80 Eur (5800 Lt) sumos priteisimo neįrodytas, minėtų atsakovės paaiÅ¡kinimų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai.

Nors trečiasis asmuo V. Z. nurodė, kad šias lėšas ieškovas tikrai yra pasisavinęs, teismas pažymi, kad V. Z. yra atsakovės sesuo, todėl jos paaiškinimai dėl lėšų panaudojimo, byloje nesant jokių kitų įrodymų, vertinti kritiškai. Esant šioms aplinkybėms reikalavimas laikytinas neįrodytu, todėl yra atmestinas (CPK 179, 185 str.). Dėl R. A. individualios įmonės ir įmonės vardu registruoto turto CK 3.127 str. 3 d. numatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«roje priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas 1994-05-03 įsteigė R. A. įmonę, k. (duomenys neskelbtini). Ä®monės apskaitos bei viešųjų registrų duomenys patvirtina, kad Å¡iam juridiniam asmeniui priklauso Å¡is turtas, įgytas individualios įmonės vardu (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 str. 2 d.) - gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 289,62 Eur (1000 Lt) vertės, esantys V.

A. g. 19 A, Panevėžys; automobilis MITSUBISHI LANCER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su dujų įranga, bendros 2288 Eur (7900 Lt) vertės; biuro baldai, 144,81 Eur (500 Lt) vertės; kompiuteris, 57,92 Eur (200 Lt) vertės; krÅ«mapjovė 323 II, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; fotoaparatas NICON D 40, 115,85 Eur (400 Lt) vertės (7 t., 47 b.l.).             CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad sutuoktiniams nutraukiant santuokÄ dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ materialiosios teisės normÄ , yra nurodęs, kad priimdamas sprendimÄ teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iÅ¡ byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentÄ tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo Å¡alys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A.v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama teismo pareiga įstatymu suteiktÄ diskrecijÄ panaudoti tam, kad turtas bÅ«tų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrÄ bei maksimaliai eliminuoti galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-243/2009). Spręsdamas ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo teismas turi paisyti bendrųjų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 straipsnis).Atliktoje ekspertizėje nurodoma kad įmonės kaip turtinio komplekso vertė yra 92388,79 Eur (319 000 Lt) (7 t., 5-58 b.l.). 92388,79 Eur (319 000 Lt) vertė nustatyta turto požiÅ«rio metodu deriniu bei pajamų metodu (7 t., 58 b.l.). Ekspertizė buvo atlikta, kai įmonė dar nebuvo likviduojama. Akivaizdu, kad likviduojamos įmonės vertė mažesnė nei veikiančios įmonės, todėl teismas laiko, kad Å¡iuo atveju įmonės vertė yra 87465,25 Eur (302000 Lt), kaip nurodyta ekspertizės akte (7 t., 51 b.l.), atliktus įmonės vertinimÄ turto požiÅ«rio metodu, kadangi likviduojama įmonė pelno neduoda.

O neįskaitant viso valdomo nekilnojamojo turto įmonės vertė turto požiÅ«rio metodu yra 24328,08 Eur (84000 Lt). Teismas vadovaujasi Å¡ia teismo eksperto nustatyta įmonės verte. Nors ieÅ¡kovas nurodė, kad įmonės vertė turi bÅ«ti mažinama jo asmeninių lėšų suma, kuriÄ jis investavo į įmonę, t.y. 6212,06 Eur (21449 Lt), bei įmonės prievolėmis - sumokėtu neįkilnojamojo turto mokesčiu už 2014 m., bei prievolių suma (mokėtinu pridėtinės vertės mokesčiu bei pelno mokesčiu) valstybinei mokesčių inspekcijai, teismas su Å¡iais argumentais nesutinka.

R. A. individuali įmonė nuo 2014-09-10 likviduojama (9 t.,154 b.l.), iki to laiko įmonė vykdė veiklÄ . Byloje buvo skirta ekspertizė nustatyti kokia įmonės vertė buvo iki santuokos sudarymo bei kokia įmonės vertė yra atskaičius mokesčius po viso įmonės turto paėmimo iÅ¡ įmonės (9 t., 94-95 b.l.). Ekspertizė neatlikta ekspertui nurodžius, kad neturi specialiųjų žinių, o įmonės vertės 1994-04-16 datai nustatyti negali, nes vertinimo dienai Lietuvos Respublikoje nebuvo priimti teisės aktai reglamentuojantys verslo nustatymo reikalavimus ir tvarkÄ (9 t., 112-116 b.l.).

Lietuvos teismo ekspertizės centras taip pat pateikė duomenis, kad likviduojamos įmonės vertės nenustatinėja (10 t., 69, 71 b.l.). Daugiau praÅ¡ymų dėl įmonės vertės nustatymo Å¡alys neteikė. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas vadovaujasi 2013-06-18 ekspertizės akte nurodyta įmonės verte atlikta turto požiÅ«rio metodu. IeÅ¡kovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai (pelno (nuostolio) ataskaitos, balansai) negali bÅ«ti prilyginama specifiniam įmonės (verslo) vertę galinčiam patvirtinti įrodymui – individualiam turto ar verslo vertinimui, nes juose nėra duomenų, kad ji atitiktų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus kriterijus, t. y. turto (verslo) vertė bÅ«tų nustatyta laikantis turto vertės nustatymo metodų, apimtų turto vertintojo nuomonę apie turto bÅ«klę, tikėtinÄ piniginę vertę rinkoje ir kt.

Sprendžiant dėl įmonės vertės ir jos pokyčio, bÅ«tina turėti omenyje tai, kad tai specifinis turto objektas, kuris turi bÅ«ti vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas. Ä®monės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 3, 4 dalys). Ä®monės balansas - tai yra finansinio pobÅ«džio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamÄ Ä¯monės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys, jie yra iÅ¡vestiniai iÅ¡Â kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, Å«kinių operacijų dokumentų ir kt.).

Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Pažymėtina, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju objektyvesni ir patikimesni įrodymai įrodantys įmonės vertę yra 2013-06-18 įmonės vertės vertinimas atliktas remiantis turto požiÅ«rio metodu (7 t., 2-58 b.l.). Sutuoktinių turto teisinį režimÄ , jeigu jis nenustatytas vedybų sutartimi, reglamentuoja CK 3.87–3.100 straipsniai.

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad įmonė ir iÅ¡ jos veiklos gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, pripažįstamos bendrÄ ja jungtine nuosavybe. CK 3.91 straipsnyje nustatyta, kad turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (Å«kiui, verslui), kuriÄ Ä¯steigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, o įsteigtos iki santuokos sudarymo – pajamos, iÅ¡skyrus lėšas, bÅ«tinas asmeninei sutuoktinio įmonei funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡ias normas, yra nurodęs, kad CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kuriÄ visas sutuoktinių turtas, taip pat ir individuali įmonė, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011). Pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 1 dalį turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise, o jo sudėtį sudaro perduotas įmonės savininko asmeninis turtas, turtas, įgytas individualios įmonės vardu (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 2 dalis) ir individualiai įmonei patikėjimo ar kitokia teise perduotas individualios įmonės savininko ir jo sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 4 dalis), todėl individualios įmonės valdomas turtas, kuris sukurtas santuokos metu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai – kad yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamo ginčo atveju, nors įmonė įsteigta iki santuokos sudarymo (R.

A. individuali įmonė įsteigta 1994-05-03, o Å¡alys susituokė 1994-09-17 (1 t., 16, 49 b.l.)), tačiau bylos įrodymai patvirtina, kad daugiau nei deÅ¡imt metų įmonės veikoje aktyviai dalyvavo abu sutuoktiniai (atkovė D. A. nurodė, kad įmonės veikloje aktyviai dalyvavo iki 2008 m. gegužės mėn.), t.y. ir atsakovė tiek tiesiogiai fiziniu bei intelektiniu darbu, tiek netiesiogiai, rÅ«pindamasi Å¡eimos Å«kiu, vaikais, prisidėjo prie įmonės veiklos. Atsižvelgiant į tai, į įmonės veiklos iki santuokos sudarymo laikotarpį (Å¡iek tiek daugiau nei 4 mėnesiai), į visÄ Ä¯monės veiklos laikotarpį, į aplinkybę, jog esminis įmonės vertės padidėjimas (gyvenamojo namo sukÅ«rimas) įvyko sutuoktiniams kartu ilgÄ laikÄ vykdant veiklÄ (įmonės vardu gyvenamasis namas įregistruotas 2009 m., statybos pradžia 2003 m., 10 t., 37 b.l.), pripažįstama, kad R.

A. individualios įmonės valdomas turtas, kuris sukurtas santuokos metu yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 4 p., 3.90, 3.91 str.). Tai konstatavo ir Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas (4 t., 52 b.l.). Pripažinus, kad R. A. įmonės valdomas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turi bÅ«ti sprendžiama dėl Å¡io turto padalinimo. Atsižvelgiant į Å¡io turto pobÅ«dį (turtinis kompleksas, visuma turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų, pagal įstatymÄ pripažįstamas nekilnojamuoju daiktu (CK 1.110 str.)), siekiant užtikrinti netrukdomÄ Ä¯monės veiklÄ , jos neiÅ¡skaidymÄ bei turto sudėties, teisinės padėties nepakeitimÄ bei garantuojant civilinių teisinių santykių stabilumÄ , Å¡is kompleksas turėtų bÅ«ti priteisiamas vienam iÅ¡ sutuoktinių, kitam priteisiant piniginę kompensacijÄ .

Kadangi įmonę įsteigė, pagrindinis jos dalyvis yra ieškovas, tik jis nuo 2008 m. gegužės mėn. dalyvauja įmonės veikloje, įmonė priteistina ieškovui. Įstatymas reikalauja visus klausimus spręsti vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad įmonės vardu registruotas gyvenamasis namas, nors ir naudojamas įmonės veikloje (administracinės, prekių sandėliavimo patalpos), tačiau pagrindinė jo paskirtis yra šeimos gyvenamoji patalpa.

Ieškovas pats teismo posėdžio metu pripažino, kad gyvenamojo namo pradinė paskirtis - šeimos gyvenamasis būstas bei gyvenamasis namas buvo skirtas įmonės veiklai vykdyti. Įmonės veikloje naudojama tik nedidelė dalis namo patalpų – dalis name esančio garažo bei vienas iš kambarių, be to pati įmonė VĮ „Registrų centras“ duomenimis yra registruota kitu adresu (Vilniaus g. 19-26, Panevėžys) nei jos vardu registruotas namas. Visos kitos gyvenamojo namo patalpos naudojamos sutuoktinių bei jų vaikų poreikių tenkinimui.

Gyvenamasis namas yra vieno aukšto su pastoge, 248,96 kv. m. bendro ploto, gyvenamasis plotas 141,26 kv. m. Pirmame aukšte yra vienas kambarys (virtuvė sujungta su svetaine), garažas, sandėlis, katilinė, tualeto kambarys, pastogė įrengti keturi kambariai, vonios ir tualeto kambarys (7 t., 19-22 b.l.). Byloje pateiktos fotonuotraukos taip pat patvirtina, kad name yra įrengtas miegamasis, vaikų kambariai, t.y. gyvenamasis namas yra pritaikytas gyventi šeimai (7 t., 19-22 b.l.). Taigi iš esmės namas buvo įrengtas šeimos gyvenimui, o ne įmonės veiklai.

Todėl, sprendžiant dėl įmonės padalinimo, iÅ¡kyla bÅ«tinybė užtikrinti Å¡alių nepilnamečių vaikų teisę į bÅ«stÄ . Nepilnamečių vaikų, sutuoktinio, su kuriuo lieka gyventi vaikai, teisės į bÅ«stÄ iÅ¡saugojimas bei nustatytos aplinkybės apie gyvenamojo namo, jo priklausinio, registruotų įmonės vardu, paskirtį, realų naudojimÄ yra pagrindas iÅ¡skirti gyvenamÄ jį namÄ , jo priklausinį bei įmonės turimÄ panaudos teisę į žemės sklypÄ ir dėl to kylantį ginÄÄ tarp R.

A. ir trečiųjų asmenų V. Z., S. Z., bei atsakovės, kurioms nuosavybės teise priklauso minėtas žemės sklypas, kuriame pastatyti Å¡ie statiniai, iÅ¡ aptariamo turtinio komplekso, ir padalinti šį turtÄ bei panaudos teisę kitu bÅ«du nei nurodyta ieÅ¡kinyje (CK 1.5, 3.3, 3.123, 3.127 str.), nedalinant įmonės tokiu bÅ«du, kurio reikalauja ieÅ¡kovas (per įmonės vertės padidėjimÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka).  Nepilnamečio vaiko interesus teismas privalo įvertinti tiek spręsdamas, ar neturi bÅ«ti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tiek ir nustatydamas bendro turto padalijimo bÅ«dÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008).

Kasacinio teismo praktikoje Å¡ios kategorijos bylose pripažįstama, kad svarbiausia apginti Å¡alių nepilnamečių vaikų interesus, kurie kenčia nuo nesantaikos tarp buvusių sutuoktinių jų tėvų (CK 3. 3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas ir įpareigojimas, taikant Å¡eimos įstatymus, užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai bÅ«tų apsaugoti nuo netinkamos kitų Å¡eimos narių įtakos; bÅ«tina vaikams užtikrinti tinkamas gyvenimo sÄ lygas bylos nagrinėjimo metu (kol jie nepilnamečiai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2004).

Dėl to kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinama jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).

Sprendžiant sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimÄ Å¡ioje byloje bÅ«tina įvertini du teisinius gėrius: ieÅ¡kovo, kaip santuokinio turto bendraturčio, nuosavybės teisę ir nepilnamečių vaikų interesus, bei nustatyti protingÄ Å¡ių gėrių pusiausvyrÄ . Byloje nustatyta, kad Å¡alių trijų nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove D. A. ( 8 t., 56-66, 103-115 b.l.). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad trijų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakove, ieÅ¡kovas turi kitÄ gyvenamÄ jį plotÄ - nors santuoka neįregistruota, turi sukÅ«ręs kitÄ Å¡eimÄ , atsižvelgdamas į dalytino gyvenamojo namo pobÅ«dį bei vadovaudamasi CK 3. 3 straipsnyje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nepilnamečių vaikų interesai, taip pat ir teisė į gyvenamÄ jÄ vietÄ nebÅ«tų pažeista, padalijant Å¡alių gyvenamoji namÄ tokiomis dalimis - atsakovei priteisti 4/5 gyvenamojo namo, t.y. 199,16 kv. m., 50278,04 Eur (173600 Lt) vertės, o ieÅ¡kovui priteisti 1/5 gyvenamojo namo, t.y. 49,79 kv. m., 12569,51 Eur (43400 Lt) vertės. Teismo vertinimu tokiu bÅ«dų nepilnamečių vaikų interesai nebus pažeisti bei bus užtikrintos ieÅ¡kovo kaip santuokinio turto bendraturčio interesai.

Byloje nustatyta, kad Å¡alių tarpusavio santykiai yra konfliktiÅ¡ki, įtempti, stokojantys pagarbos vienas kito atžvilgiu. Å alys nebendradarbiauja, spręsdami bendrus klausimus, konfliktinis Å¡alių santykių pobÅ«dis traumuoja jų nepilnamečius vaikus. Todėl, gyvenamÄ jį namÄ padalijus natÅ«ra, atsižvelgiant ir į tai, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ne įmonei, ir ne ieÅ¡kovui, o tretiesiems asmenims V. Z., S. Z. bei atsakovei, iÅ¡lieka tolesnio teisinio ir faktinio ginčo dėl naudojimosi namu reali galimybė.

Å iuo atveju nekonfliktiÅ¡kų ir saugių gyvenimo sÄ lygų užtikrinimas Å¡alių nepilnamečiams vaikams lemia aplinkybes, dėl kurių už ieÅ¡kovui priteistÄ gyvenamojo namo dalį natÅ«ra priteistina kompensacija - 12569,51 Eur (43400 Lt). Priteisiant kompensacijÄ ieÅ¡kovui atsižvelgiama ir į tai, kad ieÅ¡kovas nurodė, jog į įmonės veiklÄ investavo 6212,06 Eur (21449 Lt) asmeninių lėšų. Å ių aplinkybių atsakovė neneigė. Nors atsakovė nurodė, kad jos sunki materialinė padėtis ir ji neturėtų galimybės sumokėti kompensacijÄ , tačiau atsakovė turi nekilnojamojo turto (1 t., 166-167 b.l., 9 t., 7-12 b.l., pažymėtina ir tai, kad atsakovės paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad į dalį paveldėto turto paveldėjimo teisės liudijimai nėra iÅ¡duoti, taip pat yra paveldėta ir dalis gyvenamojo namo Panevėžio mieste), turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , anglų kalbos mokytojos specialybę, yra sveika, darbinga, nepilnamečiai vaikai neturi specialiųjų poreikių, visi lanko ugdymo įstaigas, be to jau yra tokio amžiaus (16 m., 14 m., 6,5 m.) kai atsakovė gali ieÅ¡kotis darbo ir dirbti.

Teismo vertinimu Å¡iuo atveju vien ta aplinkybe, kad Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove ir tai, kad jai tenka kasdienė vaikų priežiÅ«ra, nėra svari priežastis atsakovės argumentams pagrįsti, kad dėl Å¡ių priežasčių ji negali dirbti ir gauti pajamų. IeÅ¡kovas yra (duomenys neskelbtini) vadovas, gauna minimalų darbo užmokestį, Å¡alių paaiÅ¡kinimais turi dar vienÄ mažametį vaikÄ , taip pat turi sveikatos problemų (8 t., 132 b.l.). Atsižvelgiantį į Å¡alių turtinę padėtį nenustatyta, kad dėl vieno buvusio sutuoktinio turtinė padėtis bÅ«tų ženkliai geresnė nei kito. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad gyvenamasis namas, esantis V.

A. g. (duomenys neskelbtini)registruotas R. A. individualios įmonės vardu. Tuo tarpu žemės sklypas, ant kurio Å¡is namas stovi, priklauso T. R., su kuria R. A. individuali įmonė 2003-02-17 sudarė panaudos sutartį (2 t., 219 b.l., 3 t., 171-173 b.l.). Žemės savininkė T. R. mirė 2009 metais, o jos įpėdinės, be D. A., yra S. Z. ir V. Z. (1 t., 166-167 b.l., 9 t., 7-12 b.l.). Padalijant gyvenamÄ jį namÄ natÅ«ra padalytina ir daiktinė teisė (panaudos) į žemės sklypÄ .Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, į Å¡alių nepilnamečių vaikų interesus, bÅ«tinybę užtikrinti jiems bÅ«stÄ , į aplinkybę, jog vaikai gyvena su atsakove, kuri be aptariamo namo kito bÅ«sto neturi, gyvenamasis namas, jo priklausinys bei panaudos teisė į žemės sklypÄ (bendra vertė 218 000 Lt) skiriami atsakovei.

Įmonė, visas likęs įmonės turtas (automobilis MITSUBISHI LANCER, biuro baldai, kompiuteris, krūmapjovė, fotoaparatas) (bendra vertė 24328,08 Eur (84 000 Lt), bei 12569,51 Eur (43400 Lt) kompensacija priteistina ieškovui (CK 3.127 str. 3 d.). Nors atsakovė nurodė, kad fotoaparatas buvo pirktas sūnui, o biuro baldai skirti šeimos poreikiams tenkinti, todėl turėtų būti priteisti jai, tačiau nesant jokių tai patvirtinančių įrodymų šis atsakovės reikalavimas atmestinas (CPK 178, 185 str.).Dėl prievolių padalijimo Kasacinis teismas išaiškino, kad individualios įmonės turto teisinis režimas ir iš jos veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles – tokia sutuoktinio prievolė negali būti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktu, nes šeimos ir įmonių teisės normose tokios sutuoktinio atsakomybės nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012).

Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje.

Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas – bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslÄ . Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių bendrųjų turtinių prievolių padalijimÄ , sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės skirstomos į prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, ir į prievoles, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs arba jos yra ginčijamos. Vertinant, ar abu sutuoktiniai atsako pagal prievoles kreditoriams, kilusias iÅ¡ vieno sutuoktinio individualios įmonės veiklos, taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, kad dažnai santuokiniai santykiai faktiÅ¡kai nutrÅ«ksta anksčiau, negu nutraukiama santuoka.

Byloje nustatyta kad R. A. įmonė turi mokestinę prievoles valstybės biudžetui, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs, t.y. 7856 Eur pridėtinės vertės mokesčio, kurį reikia sumokėti iÅ¡registruojant įmonę iÅ¡ PVM mokėtojų bei 1711 Eur pelno mokesčio, kurį reikia sumokėti likviduojant įmonę, taip pat nekilnojamojo turto mokestis - 587,64 Eur (2029 Lt) (10 t., 80-82 b.l.) už 2014 m. Å ias prievoles ieÅ¡kovas jam ir atsakovei praÅ¡o padalinti lygiomis dalimis. Pažymėtina tai, kad sprendimÄ likviduoti individualiÄ Ä¯monę priėmė ieÅ¡kovas R.

A., dėl įmonės iÅ¡registravimo iÅ¡ PVM mokėtojų (10 t., 122 b.l.) taip pat sprendimÄ priėmė vienasmeniÅ¡kai ieÅ¡kovas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuo 2008 m. nebedalyvauja įmonės veikloje Å¡ios prievolės (nekilnojamojo turto mokesčio už 2014 m., pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio) pripažintinos R. A. individualios įmonės ir R. A. subsidiariomis prievolės (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Prievolės, kurios galimai atsiras R. A. paėmus iÅ¡ įmonės turtÄ - gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniu, Å¡ioje byloje nedalintos.

Kadangi bylos nagrinėjimo metu nėra aišku kokios kils dėl to prievolės. Kaip nurodė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės gali būti ir tokia situacija, kad prievolės neatsiras, o pasakyti ir apskaičiuoti koks būtų prievolės dydis negali, nes tai priklauso nuo to kokius duomenis valstybinei mokesčių inspekcijai pateiks individualios įmonės savininkas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovė taip pat pažymėjo, kad atsiliepime nurodytas prievolių dydis buvo paskaičiuotas jeigu ieškovas pildydamas deklaracijas pajamas deklaruotų kaip su darbo santykiais susijusias pajamas, deklaravus kitu kodu tokių prievolių nekiltų.

Kaip jau minėta teismas dalina tas sutuoktinių prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs arba dar nesuėjęs, bei prievoles, kurios yra ginčijamos, bet ne prievoles, kurios ateityje tikėtina atsiras ar galbÅ«t neatsiras, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų priimtas sÄ lyginis teismo sprendimas (CPK 267 str.). Bylos duomenimis, R. A. paaiÅ¡kinimais įmonė daugiau kreditorių neturi. 75,81 Eur (261,75 Lt) (8 t., 180-183 b.l.) žemės mokesčio prievolė valstybės biudžetui pripažintinas asmenine atsakovės D.

A. prievole. Dėl Å¡ios prievolės pobÅ«džio ginčo tarp Å¡alių, trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nėra. Padalinus aptartu bÅ«du bendrÄ sutuoktinių turtÄ , matyti, jog ieÅ¡kovui tenka turto už 38085,03 Eur ((13756,95 Eur (47500 Lt) (žemės sklypų dalys) + 24328,08 Eur (84000 Lt (įmonės dalis)), atsakovei - už 63449,95 Eur ((312,79 Eur (1080 Lt) (baldai, buitinė technika) + 62847,54 Eur (217000 Lt) + 289,62 Eur 1000 Lt (gyvenamasis namas su priklausiniu bei panaudos teisė į žemės sklypÄ )) bei R.

A. įmonės prievolės pripažintos R. A. individualios įmonės ir R. A. subsidiariomis prievolėmis. IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės taip pat priteistina 12569,51 Eur (43400 Lt) kompensacija už atsakovei tenkančiÄ didesnės vertės turtÄ natÅ«ra (už gyvenamojo namo dalį) ir 143,36 Eur (495 Lt) (kompensacija už be jo žinios parduotÄ automobilį), iÅ¡ viso 12712,87 Eur. Teismo vertinimu toks santuokoje įgyto turto (prievolių) padalijimas, įvertinus ir tas aplinkybes, kad Å¡alių trijų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, jai tenka kasdienė nepilnamečių vaikų priežiÅ«ra, atitinka Å¡alių objektyvius poreikius, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, užtikrina sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrÄ , bei maksimaliai eliminuoja galimybę buvusių sutuoktinių poreikius užtikrinti vienas kito sÄ skaita.         Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų           Bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos, kadangi Å¡alims teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (8 t., 148-150, 157-158, 9 t., 21 b.l., 10 t., 118, 128-130 b.l.), apmokant 100 proc. pagalbos iÅ¡laidų, todėl abi Å¡alys yra visiÅ¡kai atleistos nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei mokėjimo (CPK 96 str.).

Nors ieÅ¡kovÄ atstovavo ir atstovas pagal atstovavimo sutartį, tačiau nesant duomenų apie ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas nespręstinas.           Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos byloje 2010-06-09 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės: R. A. įmonės, kodas (duomenys neskelbtini), turto areÅ¡tas ((1 t. 141-143 b.l.)) (CPK 150 str.).        Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo        Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ (CPK 284 str. 1 d.).

Sprendžiant klausimÄ dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, iÅ¡dėstymo yra svarbus abiejų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas ar atidėjimas visada turi bÅ«ti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi bÅ«ti siekiama Å¡ių dviejų Å¡alių interesų pusiausvyros, nepažeidžiant Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo. CK 3.117 str. 3 d. nustato, kad jei priteisto turto vertė virÅ¡ija jo dalį iÅ¡ bendro turto, tai Å¡is sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui iÅ¡mokėti kompensacijÄ .

Å ioje normoje yra nurodyta sÄ lyga, kad tik pateikus adekvatų Å¡ios prievolės įvykdymo užtikrinimÄ , teismas kompensacijos iÅ¡mokėjimÄ gali atidėti, bet ne ilgiau kaip 2 metams. IeÅ¡kovė tokio prievolės užtikrinimo nėra pateikusi. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta praÅ¡ymas netenkintinas, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad tapatus praÅ¡ymas gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas pakartotinai, kaip ir sprendimo įvykdymÄ galima atidėti arba iÅ¡dėstyti ir pakartotinai, o klausimas iÅ¡nagrinėjamas CPK 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.          Vadovaudamasis CPK 259-260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.IeÅ¡kovui R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: (duomenys neskelbtini)R. A. įmonę, kodas 147810510, kaip turtinį kompleksÄ , tame tarpe ir įmonės apskaitoje esantį ir jos vardu vieÅ¡uosiuose registruose registruotÄ turtÄ , t.y. automobilį MITSUBISHI LANCER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su dujų įranga, biuro baldus, kompiuterį, krÅ«mapjovę 323 II, fotoaparatÄ NICON D 40, (bendra vertė 24328,08 Eur), iÅ¡skyrus gyvenamÄ jį namÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 62847,54 Eur vertės, kitus statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį įmonės turimas teises ir pareigas.Priteisti ieÅ¡kovui R.

A., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 12712,87 Eur (dvylika tÅ«kstančių septynis Å¡imtus dvylika eurų 87 euro ct) piniginę kompensacijÄ .Pripažinti R. A. įmonės, kodas (duomenys neskelbtini), prievoles (nekilnojamojo turto mokesčio už 2014 m., pridėtinės vertės mokesčio pagal 2015-01-27 pridėtinės vertė mokesčio deklaracijÄ , pelno mokesčio pagal 2015-01-27 metinę pelno mokesčio deklaracijÄ ) R. A. individualios įmonės, kodas (duomenys neskelbtini), ir R.

A., a. k. (duomenys neskelbtini) subsidiariomis prievolėsAtsakovei D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:dvigulę lovÄ , 57,92 Eur vertės; sieninę miegamojo spintÄ , 28,96 Eur vertės; skalbimo maÅ¡inÄ , 57,92 Eur vertės; virtuvės baldų komplektÄ , 28,96 Eur vertės; minkÅ¡tÄ kampÄ 14,48 Eur vertės; fotelį, 2,90 Eur vertės; žurnalinį staliukÄ 5,80 Eur vertės; televizorių, 14,48 Eur vertės; 5-ių dalių sekcijÄ , 14,48 Eur vertės; spintÄ , 86,89 Eur vertės.gyvenamÄ jį namÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 62847,54 Eur vertės, kitus statinius, unikalus numeris 4400-1955-4524, 289,62 Eur vertės, esančius V.

A. g. (duomenys neskelbtini).Perduoti D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) Å¡alių nepilnamečių vaikų D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) poreikiams tenkinti skirtÄ Å¡Ä¯ turtÄ : lovÄ , 28,96 Eur vertės; raÅ¡omÄ jį stalÄ , 28,96 Eur vertės; darbo kėdę, 5,80 Eur vertės; sieninę spintÄ , 28,96 Eur vertės; drabužių spintÄ , 28,96 Eur vertės; kompiuterį, 86,89 Eur vertės; lovÄ , 28,96 Eur vertės; drabužių spintÄ , 86,89 Eur vertės; raÅ¡omÄ jį stalÄ , 28,96 Eur vertės; darbo kėdę 5,79 Eur vertės; komodÄ 86,89 Eur vertės.Nustatyti, kad visos teisės ir pareigos pagal 2003-02-17 panaudos sutartį, sudarytÄ tarp panaudos davėjo T.

R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir panaudos gavėjo R. A. įmonės, k. (duomenys neskelbtini), dėl žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), panaudos priklauso nebe R. A. įmonei, k. (duomenys neskelbtini), o D. A., a.k. (duomenys neskelbtini)Prievolę Valstybinei mokesčiui inspekcijai dėl 75,81 Eur nesumokėto žemės mokesčio pripažinti asmenine D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole. Likusias ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmesti.Sprendimui įsiteisėjus panaikinti byloje 2010-06-09 teismo nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones:

R. A. įmonės, kodas (duomenys neskelbtini), turto areÅ¡tÄ .Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.                       Teisėja                                                    Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė Â