d1e52232-ab10-447a-a0e3-e281cebef6f8 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-1117-402/2010 Teisminio proceso Nr.3-62-3-00707-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74.

 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 7 d.

Kaunas

          Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,

sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų E.

V. ir Ž. M., atstovaujamų Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų, praÅ¡ymÄ atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo ir

n u s t a t ė :

           PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007-2008 metus, atitinkamai E. V. – 1423,63 Lt, Ž. M. – 1935,84 Lt (b.l. 4-5).

           Pareiškėjai prašyme nurodė, kad nepriemokų priteisti prašo vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11.

  Â

      Atsakovas atsiliepimu į praÅ¡ymÄ (b.l.16-19) prašė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti.

Atsakovas apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui veikė teisėtai, t.y. taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais. Kadangi nebuvo pažeista nė vieno teisės akto, atsakovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ir kaltės. Atsakovas prašė reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį bei atidėti teismo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams dėl Lietuvos valstybės sunkios finansinės padėties.

          Šalys posėdyje nedalyvavo. Gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant bei atsakovo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

          Apie posėdį pranešta tinkamai, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 1,3 d.).

          E. V. prašymas tenkintinas.

          Ž. M. prašymas tenkintinas iš dalies.

          PareiÅ¡kėjai ginčo laikotarpiu buvo statutiniais valstybės tarnautojais (b.l. 20-22) ir teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo negautÄ darbo užmokestį už nepagrįstai apribotÄ priedų ir priemokų mokėjimÄ . Reikalavimas kyla iÅ¡ valstybės tarnybos teisinių santykių. Atsakovo parengtose pažymose nurodyta, jog pareiÅ¡kėjams nebuvo iÅ¡mokėta priedų dalis, virÅ¡ijanti 70 procentų pareiginės algos, atitinkamai: E. V. už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 -1423,63 Lt, Ž. M. už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 – 1935,84 Lt  (b.l. 12).

Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Ä®statymo 23 straipsnio

2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pareiškėjams darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo

23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies  nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ pareiÅ¡kėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Å i asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos

107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo

72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004

K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas,  administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 L. Š. v. Kauno rajono policijos komisariatas, išplėstinės teisėjų kolegijos išnagrinėtoje administracinėje byloje A662-1735/2010 J.K. v Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išdėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai nėra pasibaigę, taikomos ir nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiÅ¡kėjams nesumokėtÄ darbo užmokestį negali bÅ«ti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne valstybė plačiÄ ja prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje iÅ¡dėstė 2005-12-21 nutartyje iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje A1-638/2005, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje A662-1735/2010 J.K. v Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. PareiÅ¡kėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis. Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali bÅ«ti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio

4 dalies prasme, nes pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡saugojęs galimybę ginti Å¡iuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra paÅ¡alinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieÅ¡taraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡nykęs.Â

    DK 298 str. nustato, kad valstybės tarnautojui priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.  PareiÅ¡kėjai į teismÄ dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi 2010-06-29 (b.l. 4), o atsakovas praÅ¡o taikyti senaties terminÄ (b.l. 18). PareiÅ¡kėjas E. V. praÅ¡o priteisti nepriemokÄ už 2008 metus, todėl jo reikalavimui ieÅ¡kinio senatis netaikoma. Ž. M. praleido Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimui dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už 2007 metų sausio - gegužės mėnesius bei 2007 m. birželio 1-28 dienas.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjo E. V. prašymas dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo tenkintinas, o Ž. M. prašymas tenkintinas iš dalies, pareiškėjui priteistina 1475,18 Lt suma.

         Teismas tenkina atsakovo praÅ¡ymÄ dėl sprendimo vykdymo atidėjimo (ABTÄ® 57 str.).

         Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas atsižvelgia į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose bÅ«tų formuojama vieninga linkme (prieÅ¡ingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ ). Teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 03 09 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkiÄ atsakovo – Lietuvos valstybės – turtinę padėtį pagrindu nusprendė atidėti sprendimo įvykdymÄ vienerių metų laikotarpiui. Teismas pripažįsta, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualÅ«s nagrinėjamai administracinei bylai (ABTÄ® 58 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Todėl, vadovaudamasis ABTÄ® 4 str. 5 d. ir Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. (pagal Å¡ias procesines teisės normas teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į

turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti),

teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.

        Vadovaudamasis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., Civilinio proceso kodekso

284 str. 1 d., teismas

n u s p r e n d ž i a :

      Â

E. V. praÅ¡ymÄ patenkinti. Priteisti E. V. iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus neiÅ¡mokėtÄ 1423,63 Lt darbo užmokesčio dalį.

       Ž. M. praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti Ž. M. iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus neiÅ¡mokėtÄ 1475,18 Lt darbo užmokesčio dalį.

  Sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui.

  Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

       Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

 Â

Teisėja                                                                                                            Â

Natalja Zelionkienė