2013-05-22 Nr. AB-2047-3-64-3-00323-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-443/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00323-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėjas) Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2013 m. vasario 27 d. raštą Nr. SD-255(7.1896) (toliau – ir Raštas), kuriuo Tarnyba pareiškėjo paprašė raštu informuoti apie faktines aplinkybes ir objektyvias priežastis, kokie veiksmai buvo atlikti bendradarbiaujant su advokatu.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundas nenagrinėtinas teismų.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2004 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-121/2004, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008 ir kt. Teismas nustatė, kad 2013 m. vasario 22 d. pareiškėjas Tarnybai pateikė prašymą dėl advokato A. Š. pakeitimo. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad antrinė teisinė pagalba (dėl žalos atlyginimo) pareiškėjui buvo suteikta 2011 m. spalio 14 d. Tarnybos sprendimu Nr. SP-3726-(7.1896) ir nebuvo baigta, paprašė pareiškėją raštu informuoti Tarnybą, nurodant faktines aplinkybes bei objektyvias priežastis, kokie veiksmai buvo atlikti bendradarbiaujant su advokatu. Teismas nurodė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 6 dalį, 4 straipsnio 1 dalį ir nustatė, kad pareiškėjas skundžia ne Tarnybos sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo, o procedūrinį dokumentą, kuriuo Tarnyba prašo pareiškėjo pateikti informaciją, būtiną sprendimo priėmimui. Teismo nuomone, pareiškėjo skundžiamas dokumentas yra viešojo administravimo subjekto surašytas tarpinis dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui). Kadangi jis pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, teismo nuomone, ginčijamas dokumentas, negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010 ir kt.).

II. Pareiškėjas P. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pažymi, kad Tarnybos Raštas sukelia jam teisines pasekmes, nes skundžiamą dalį jis laiko kaip Tarnybos neteisėtus veiksmus, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, kas yra pagrindas neturtinei žalai atsirasti, ir tuo yra sukuriamos teisinės pasekmėms tiek jam, tiek Tarnybai.

Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, jog Tarnybos Raštu buvo sprendžiamas procedūrinis klausimas, kokie pareiškėjo veiksmai buvo atlikti laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 14 d. iki 2013 m. vasario 22 d. bendraujant su advokatu A. Š.. Nurodo, jog tarnybos paklausimas nėra susijęs su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu, todėl Tarnybos Raštas jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Pažymi, kad tarnybos Raštas nėra individualus administracinis aktas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies prasme, nes jame nėra nustatytų teisių ar pareigų, viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų pareiškėjui), neatitinka ABTĮ 15 straipsnyje nurodytų sąlygų. Teigia, jog pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimo prielaidų nepagrindė jokiais objektyviais faktais ar dokumentais, nurodydamas tik abstrakčius teiginius apie patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiruoju skundu ginčijama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų.

Pareiškėjas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, jog norimas apskųsti Tarnybos Raštas jam sukuria teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal šias teisės normas administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010). Nepaisant to, įvertinant skundžiamą aktą šiuo aspektu turi būti atsižvelgiama į visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008).

Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia apskųsti Tarnybos Raštą, kuriuo Tarnyba prašo nurodyti faktines aplinkybes bei objektyvias priežastis, kokie veiksmai buvo atlikti bendradarbiaujant su advokatu. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą Raštą, pritaria pirmosios instancijos teismui, jog toks Tarnybos Raštas laikytinas procedūriniu dokumentu, kuriuo Tarnyba prašo pareiškėjo pateikti informaciją, reikalingą sprendimo dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priėmimui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Tarnybos Rašte nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui). Bylos duomenys patvirtina, jog šiuo atveju Tarnybos Rašte pareiškėjui nenustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių, toks Tarnybos Raštas nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, todėl pareiškėjo argumentai, jog Tarnybos Raštu yra sukuriamos teisinės pasekmės tiek pareiškėjui, tiek Tarnybai, atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas, skundo priėmimo stadijoje nustatęs, kad pareiškėjas skundžia aktą, kuris nepatenka į aktų, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, kategoriją, motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą) ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-59/2010). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė