d1e1c4f7-e7ad-4e9b-b65f-b54a08343e98 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-425/2013

                       Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00741-2011-2

                       Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                       24.3.; 35.6.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės, Kazio KailiÅ«no ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centras“, apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2665-413/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centras“, ieÅ¡kinį atsakovui J. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovas BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“, atstovaujamas bankroto administratoriaus kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu 2009 m. rugsėjo 6 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 56, kurio pagrindu atsakovui J. K. buvo iÅ¡mokėta 56 000 Lt, taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 56 000 Lt bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kovas nurodė, kad Kauno apygardos teismui 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi iÅ¡kėlus UAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ bankroto bylÄ , bankroto administratoriui atsirado pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Administratorius, vykdydamas Ä®monių bankroto įstatymu (toliau tekste - Ä®BÄ®) jam pavestas

funkcijas nustatė, jog 2008 m. kovo 26 d. įmonės direktorius (atsakovas) J. K. į UAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ įnešė

56 000 Lt piniginę garantijÄ . Ginčijamo 2009 m. rugsėjo 6 d. kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 56 pagrindu atsakovui Å¡i pinigų suma buvo grÄ Å¾inta. IeÅ¡kovo atstovo vertinimu, piniginės garantijos grÄ Å¾inimas pagal kasos iÅ¡laidų orderį laikytinas sandoriu, kadangi jis sukėlė atitinkamas įstatymo reikalaujamas pasekmes, todėl jis gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu. IeÅ¡kovo atstovo teigimu, nagrinėjamu atveju yra visos sÄ lygos pripažinti minėtÄ sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kadangi duomenų, kad ieÅ¡kovas sudarė minėtÄ sandorį priverstine įstatymo nustatyta tvarka, byloje nėra. Sandorio pagrindu buvo akivaizdžiai sumažintas ieÅ¡kovo turto mastas, t. y. dalis turto perduota vienam iÅ¡ kreditorių, suteikiant jam pirmenybės teisę kitų kreditorių atžvilgiu, dėl ko sumažėjo bendrovės kreditorių galimybes patenkinti dalį savo reikalavimų iÅ¡ įmonės turimo turto. Sandorį sudariusių asmenų nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 2 punktÄ , kadangi sandorio sudarymo metu atsakovas buvo UAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacijos“ direktoriumi. Be to, ginčijamas sandoris buvo sudarytas ieÅ¡kovo bankroto bylos nagrinėjimo metu, todėl ieÅ¡kovo atstovo vertinimu, nėra abejonių, kad ieÅ¡kovas pinigų iÅ¡mokėjimo metu buvo nemokus, turėjo finansinių sunkumų, o atsakovas, kaip įmonės direktorius, apie Å¡ias aplinkybes neabejotinai turėjo žinoti.

IeÅ¡kovo atstovas pažymi, jog įstatymu nustatytas vienerių metų terminas pareikÅ¡ti actio Pauliana yra praleistas, tačiau jį praÅ¡oma atnaujinti. IeÅ¡kovo atstovo teigimu, bankroto administratoriui įmonės dokumentai buvo perduoti 2009 m. gruodžio 1 d. IÅ¡ viso bankroto administratoriui pagal Å¡i aktÄ buvo perduotos

365 bylos (segtuvai), todėl esant didelei perduotų dokumentų apimčiai ir dideliam sudarytų sandorių skaičiui, administratorius nepajėgė įstatymo nustatytu terminu pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio. Be to, didelis bankrutuojančios įmonės kreditorių skaičius objektyviai nulėmė didelį bankroto administratoriaus darbo krÅ«vį ir bÅ«tinybę pakankamai ilgai nagrinėti bei vertinti pareikÅ¡tų finansinių reikalavimų pagrįstumÄ . Tačiau, ieÅ¡kovo atstovo nuomone, atsižvelgus į tai, jog ieÅ¡kinys yra reiÅ¡kiamas siekiant apginti bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, praleistas terminas turėtų bÅ«tų atnaujintas.

Atsakovas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir jį atmesti. Atsakovo manymu, siekiant nuginčyti sudarytÄ sandorį actio Pauliana pagrindu, turi bÅ«ti nustatytos privalomos sÄ lygos Å¡io ieÅ¡kinio tenkinimui, kurių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Atsakovas nurodo, jog prievoliniai santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiformavo ne 2009 m. rugsėjo 6 d., kai buvo iÅ¡mokėti pinigai atsakovui, bet dar 2008 m. kovo 26 d., kai atsakovas suteikė savo asmeninėmis lėšomis ieÅ¡kovui finansinę garantijÄ . Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovas neįgijo teisės ginčyti 2009 m. rugsėjo 6 d. piniginių lėšų grÄ Å¾inimo fakto atsakovo naudai, kadangi tokie veiksmai buvo tik teisinė pasekmė jau anksčiau tarp Å¡alių susiformavusių prievolinių teisinių santykių. Atsakovo manymu, ginčijamas sandoris nepažeidė kitų kreditorių teisių, kadangi atsakovas, suteikdamas ieÅ¡kovui piniginę garantijÄ , ne sumažino, bet tik padidino bei sustiprino ieÅ¡kovo finansinę padėtį. Be to, atsakovo negalima pripažinti nesÄ Å¾iningu sandorio dalyviu, kadangi suteikdamas piniginę garantijÄ Ä¯monei atsakovas siekė atvirkÅ¡tinio tikslo - kreditorių turtinių interesų apsaugos.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovo nurodytos ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys negali bÅ«ti pripažintos svarbiomis, kadangi apie ginčijamo sandorio sudarymÄ bankroto administratorius turėjo sužinoti perdavus jam įmonės dokumentus. Dar 2010 m. gegužės 12 d. įvykusio pirmojo kreditorių komiteto posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas (bankroto administratorius) pateikė kreditoriams informacijÄ apie bÅ«tinybę pradėti teismines procedÅ«ras dėl atsakovo veiksmų iÅ¡simokant 56 000 Lt sumÄ . Taigi, jau tada ieÅ¡kovui buvo žinoma apie ginčijamÄ sandorį, kas leidžia manyti, jog ieÅ¡kovui nebuvo jokių objektyvių teisinių, ekonominių, materialinių priežasčių praleisti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo atstovas, kaip bankroto administratorius, privalantis užtikrinti sparčiÄ bankroto proceso eigÄ , turėjo visas realias sÄ lygas elgtis protingai, rÅ«pestingai ir apdairiai tam, kad nepraleistų įstatymo nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovas yra praleidęs dėl savo nerÅ«pestingumo ir neapdairumo, kas nesudaro teisinių prielaidų tokiam terminui atnaujinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčo atveju ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasidėjo 2009 m. gruodžio 1 d., tačiau ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi tik 2011 m. birželio 1 d., tai yra praleidęs įstatymu nustatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nors buvo pateiktas praÅ¡ymas atnaujinti įstatymu nustatytÄ terminÄ , teismas sprendė, jog ieÅ¡kovo argumentai nesudaro pagrindo terminÄ atnaujinti, o bylos medžiaga patvirtina, jog apie ginčijamÄ sandorį ieÅ¡kovo atstovui buvo žinoma jau pirmojo kreditorių susirinkimo, įvykusio 2010 m. kovo

9 d., metu. Teismas taip pat pažymėjo, jog 2010 m. balandžio 8 d. pavedimo sutartimi bankroto administratorius įsipareigojo bankrutuojančios įmonės vardu ir lėšomis atlikti teisinius veiksmus, susijusios su bankrutuojančios įmonės bankroto procedūrų vykdymu pagal ĮBĮ ir kitus įstatymus bei teisės aktus, tačiau ieškinys teismui laiku nebuvo pateiktas. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendė, jog administratorius nesugebėjo operatyviai ginti pažeistas teises, veikė nerūpestingai ir neapdairiai, todėl ieškovo prašymo tenkinimas ir termino atnaujinimas prieštarautų ieškinio senaties teisinio instituto paskirčiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

IeÅ¡kovas BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centras“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2011 m. lapkričio 16 d. Kauno apygardos teismo sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui jo bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino pinigų išmokėjimo kaip sandorio pagrįstumo ir jo teisėtumo, t.y. nenagrinėjo ieškovo pareikštų reikalavimų.

2. Pirmosios instancijos teismo nurodytu 2010 m. kovo 9 d. kreditorių susirinkimo metu bankroto administratoriui buvo žinoma tik apie pinigų iÅ¡mokėjimo faktÄ , tačiau esminis ginčo santykius pagrindžiantis dokumentas - 2008 m. kovo 21 d. garantinis raÅ¡tas buvo pateiktas tik bylos nagrinėjimo metu, todėl ieÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiuojant nuo dokumentų perdavimo administratoriui momento, laikytina, jog ieÅ¡kinio senatis nėra praleista, kadangi visi dokumentai, iÅ¡ kurių kilo ginčas byloje, jam perduoti tik 2011 m. spalio 27 d. Teismui pripažinus, jog ieÅ¡kinio senaties termino prasidėjimui pakanka turėti dalį duomenų apie ginčo sandorius, iÅ¡dėstytos aplinkybės, apelianto nuomone, turėjo bÅ«ti vertinamos kaip pakankamas pagrindas atnaujinti įstatymu nustatytus terminus.

3. Bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas kreditorių interesus gina ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl teismas spręsdamas bylÄ turi bÅ«ti aktyvus. Nagrinėjamu atveju teismas neužtikrino vieÅ¡o intereso gynimo, nesiėmė veiksmų, siekiant apginti pažeistas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centras“ apeliacinį skundÄ atsakovas J. K. praÅ¡o palikti galioti 2011 m. lapkričio 16 d. Kauno apygardos teismo sprendimÄ , priteisti iÅ¡ apelianto atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Apelianto teiginiai, jog teismas nevertino visų aplinkybių, pagrindžiančių ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , atmestini, kadangi teismui nustačius, jog yra praleistas terminas ieÅ¡kiniui pateikti, buvo savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

2. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl datos, nuo kurios nagrinėjamu atveju skaičiuojamas senaties terminas, yra pagrįstos ir teisingos, todėl pagrindo priimti kitokį sprendimÄ nėra.

3. Ieškovui, nors ir veikiančiam per bankroto administratorių taikomi tie patys naudojimosi procesinėmis teisėmis bendrieji principai, todėl faktas, jog ieškovui yra iškelta bankroto byla nesuteikia ieškovui daugiau teisių. Nustačius, jog yra praleistas terminas ieškiniui pateikti bei nusprendus, jog ieškovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jo atnaujinti, teismas pagrįstai ieškinį atmetė

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio

teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant

apeliacinio skundo ribų.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus atstovaujantis bankroto administratorius praleido terminÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį CK 6.66 straipsnio nustatyta tvarka ir, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog terminas yra praleistas, jo neatnaujino.

Ä®statyme ieÅ¡kinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų, tačiau atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams tiek CK, tiek kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieÅ¡kinio terminus. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikÅ¡damas actio Pauliana ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o Å¡i teisė atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.,

6.66 str. 3 d.). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta ir tai, kad šios taisyklės išimtis gali nustatyti tiek CK, tiek kiti įstatymai.

Å iuo atveju byloje actio Pauliana ieÅ¡kinio senaties terminas aiÅ¡kinamas atsižvelgiant į bankroto santykių specifinį teisinį reguliavimÄ , nes ieÅ¡kinį CK 6.66 straipsnio pagrindu pareiÅ¡kė BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ bankroto administratorius. Ä®BÄ® įpareigoja įmonės, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius teisme bei nustato, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų, apie Å¡ių sandorių sudarymÄ , gavimo dienos (Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 8 p.).

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta, jog apie sandorį, galimai pažeidžiantį bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, ieÅ¡kovas (įmonės bankroto administratorius) sužinojo 2009 m. gruodžio 1 d., t.y. tuomet kai bankroto administratoriui buvo perduoti įmonės dokumentai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kadangi ji paremta bylos medžiaga, nagrinėjamÄ situacijÄ reglamentuojančiomis teisės normomis ir teismų praktika. Be to, byloje nustatyta, jog 2010 m. kovo 9 d. pirmojo kreditorių susirinkimo metu bankrutuojančios UAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ administratorius pristatydamas savo veiklos ataskaitÄ pažymėjo, jog susipažinus su jam perduotais įmonės dokumentais, galimai nustatytas įmonės tikslams ir interesams prieÅ¡taraujantis sandoris, kuriuo, jau įmonei esant ties nemokumo riba, UAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ vadovas susigrÄ Å¾ino pinigų sumÄ , suteiktÄ Ä¯monei kaip garantijÄ (b.l. 47-53). Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡dėstyto, administratorius galimÄ bankrutuojančios įmonės

kreditorių ir pačios įmonės teisių pažeidimÄ siejo su įmonės lėšų iÅ¡mokėjimu

jos vadovui (b.l 12). Å iÄ informacijÄ bankroto administratorius nurodė iÅ¡analizavęs jam, 2009 m. gruodžio 1 d. bylų (dokumentų) perdavimo ir priėmimo aktu, perduotus įmonės dokumentus, tarp jų ir kasos dokumentus (b.l. 48, 94). Todėl nuo Å¡io momento galėtų bÅ«ti skaičiuojamas ir  terminas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl sandorių ginčijimo actio Pauliana pagrindu.

Tačiau apeliaciniame skunde apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog esminis dokumentas, liudijantis galimÄ ginčijamo sandorio sudarymÄ , buvo įmonės vadovo įmonei suteiktas 2008 m. kovo

21 d. garantinis raÅ¡tas, kuris bankroto administratoriui buvo perduotas tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (b.l. 120). Todėl, apelianto teigimu, tik nuo visos informacijos apie ginčo sandorį perdavimo bankroto administratoriui momento, skaičiuotinas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Å iais teiginiais bankroto administratorius siekia nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimÄ , pagal kurį terminas teikti ieÅ¡kinį CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tų skaičiuojamas ne nuo įmonės dokumentų perdavimo bankroto administratoriui Ä®BÄ® 10 straipsnio 6 punkto tvarka, bet nuo dokumentų visumos, apie galimai įmonės interesus pažeidžiančio sandorio sudarymo aplinkybes, surinkimo momento. Informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytÄ sandorį ir, antra, informacija, kad Å¡is sandoris pažeidžia kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylÄ skyriaus 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013). Tačiau Å¡iuo atveju taikytina specialioji teisės norma, t.y. Ä®BÄ®. Pagal tuo metu galiojusiÄ Ä®BÄ® 11 straipsnio

3 dalies 8 punkto redakcijÄ (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki

2010 m. lapkričio 23 d.) administratorius privalėjo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne

mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Å iuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos. Ä®BÄ® 11 straipsnis bankroto administratoriui suteikia bankroto procese plačius įgaliojimus, todėl esant įtarimų, jog viena ar kita įmonės finansinė operacija galimai pažeidė įmonės ar kreditorių interesus, sukėlė įmonei finansinių problemų, administratorius turi teisę ir galimybes įstatymo nustatyta tvarka surinkti visÄ reikiamÄ medžiagÄ , susijusiÄ su sandorio sudarymo aplinkybėmis. Kaip matyti iÅ¡ parengiamojo teismo posėdžio 2011 m. rugsėjo 14 d. protokolo (b. l. 43), atsakovo atstovas pats reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ bankroto administratoriaus garantijos sutarties nuoraÅ¡Ä su visais lydinčiais dokumentais. Atsakovas savo atsiliepime taip pat pažymėjo, kad „prievoliniai santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiformavo ne 2009 m. rugsėjo 6 d., t. y. ne tada, kai buvo iÅ¡mokėti pinigai atsakovui, bet dar 2008 m. kovo 26 d., t. y. tada, kai atsakovas suteikė savo asmeninėmis lėšomis ieÅ¡kovui finansinę garantijÄ â€œ (b. l. 23). Tame pačiame parengiamajame teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovas – bankroto administratorius nurodė, kad piniginė garantija administratoriui nebuvo pateikta (b. l. 44). 2011 m. rugsėjo 14 d. protokoline nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieÅ¡kovo administratorių per 14 dienų pateikti kreditorių susirinkimo nutarimus, finansinės apskaitos duomenis bei garantijos sutarties nuoraÅ¡Ä ir kitus su tuo

susijusius dokumentus, kitus dokumentus, taip pat nusprendė kviesti liudytoja A. B., kuri pasirašė 2008 m. kovo 26 d. kasos pajamų orderį

(b. l. 44). Bankroto administratorius, vykdydamas teismo protokolinę nutartį, 2011 m. rugsėjo 28 d. lydraščiu pateikė praÅ¡omus dokumentus, tačiau pažymėjo, kad garantijos raÅ¡to, garantijos sutarties ar kito pobÅ«džio dokumento (garantijos) įmonės buhalterijoje administratorius nerado (b. l. 46A). Klausimai, susiję su minėto garantinio raÅ¡to iÅ¡davimu buvo sprendžiami ir teismo posėdyje 2011 m. lapkričio 15 (b. l. 125-130). Tačiau ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl ginčijamo sandorio nebuvo keičiamas, atsižvelgiant į atsakovo pozicijÄ Å¡ioje byloje bei bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, susijusias su garantijos iÅ¡davimu, todėl tokio pobÅ«džio argumentų įvardijimas apeliaciniame skundė nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga Å¡iuo atveju turi bÅ«ti skaičiuojama nuo 2011 m. spalio 27 d. (teismo posėdžio, kuriame atsakovas administratoriui perdavė garantijos raÅ¡tÄ , diena).

Svarstant klausimÄ dėl ieÅ¡kinio termino ir jo praleidimo, svarbu įvertinti ir kaip administratorius įgyvendino jam pavestas funkcijas. Kaip matyti iÅ¡ 2010 m. gegužės 12 d. Pirmojo kreditorių komiteto posėdžio protokolo (b. l. 54-58) administratorius nurodė, kad sandorių patikrinimo procesas dar pilnai nebaigtas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bankroto administratorius prieÅ¡ pareikÅ¡damas Å¡ioje byloje actio Pauliana nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas. PriekaiÅ¡tų dėl administratoriaus veiksmų buvo iÅ¡sakyta jau pirmajame kreditorių komiteto posėdyje, o bankroto administratorius dar 2010 m. gegužės 12 d. teigė, kad po Å¡io komiteto posėdžio jis gali kreiptis į teisininkus, kurie suraÅ¡ytų ieÅ¡kinius ir pateiktų juos teismui dėl 2009 m. rugsėjo 6 d. įmonės direktoriui susigrÄ Å¾intos piniginės garantijos, suteiktos įmonei – 56 000 Lt ir dėl akcininkei J.

K. 2009 m. rugsėjo 5 d. išmokėtų dividendų (b. l. 55). Jau 2010 m. gegužės

12 d. administratoriui turint pakankamai abejonių dėl lėšų grÄ Å¾inimo įmonės vadovui teisėtumo ir pagrįstumo, jis turėjo įstatymu jam suteiktas galimybes, susipažinti su visa sandorio įvertinimui reikiama medžiaga ir apsispręsti dėl bÅ«tinumo kreiptis į teismÄ , tačiau ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė tik 2011 m. birželio 1 d.

Apelianto teiginiai dėl to, jog apie ginčijamÄ sandorį jam tapo žinoma tik bylos nagrinėjimo metu, dėl ko turi bÅ«ti laikoma jog terminas jį ginčyti nėra praleistas, prieÅ¡tarauja byloje iÅ¡dėstytiems jo teiginiams, kadangi ieÅ¡kiniu ginčijamas ne pats 2008 m. kovo 21 d. garantinis raÅ¡tas, bet 2009 m. rugsėjo 6 d. kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 56, apie kurį bankroto administratoriui tapo žinoma susipažinus su įmonės perduotais dokumentais.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kiniui actio Pauliana pagrindu pareikÅ¡ti skaičiavimu, ir pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju vienerių metų terminas BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ administratoriui ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti prasidėjo nuo 2009 m. gruodžio 1 d., bankroto administratoriui perdavus bankrutuojančios įmonės dokumentus. IeÅ¡kinys teismui buvo pateiktas tik 2011 m. birželio 1 d. (b.l. 4), todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kovas praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kiniui, ginčijant sandorį actio Pauliana pagrindu, paduoti. Tačiau remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, bylÄ nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas terminas atnaujinamas.

Teikdamas ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kovas teigė, jog vienerių metų terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti buvo praleistas dėl didelio perduotų bankrutuojančios įmonės dokumentų kiekio ir kreditorių skaičiaus. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs Å¡ias praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ aplinkybes sprendė, jog jos nesudaro pagrindo terminui atnaujinti, kadangi teismo vertinimu, bankroto administratorius turėjo pakankamai laiko susipažinti su perduotais įmonės dokumentais ir priimti atitinkamus sprendimus dėl įmonės interesų apsaugos, be to teismas pažymėjo, jog jau 2010 m. kovo mėnesį vykusio pirmojo kreditorių susirinkimo metu administratoriui buvo žinoma apie ginčo sandorį, tačiau jokių veiksmų dėl jo teisinio įvertinimo nebuvo imtasi iki 2011 m. birželio 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1532/2009, svarstant klausimÄ dėl ieÅ¡kovo bankroto administratoriaus paskyrimo, buvo nurodyta, kad paskirtojo administratoriaus darbuotojų darbo krÅ«vis mažesnis, o patirtis didesnė negu kito siÅ«lomo administratoriaus (b. l. 10). IeÅ¡kovo bankroto administratorius prieÅ¡ prisiimdamas administruoti dar vienÄ bankrutuojančiÄ Ä¯monę privalo įvertinti savo užimtumÄ kitose bankroto procedÅ«rose.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010). Administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai.

Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditoriui ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sÄ Å¾iningai, rÅ«pestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedÅ«ros bÅ«tų maksimaliai naudinga kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio

13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, jog ieÅ¡kinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. BylÄ nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio

15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009). Visais atvejais sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus

teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nagrinėjamos

bylos specifikÄ , vieÅ¡ojo intereso buvimÄ , bei tai, kad įmonės bei kreditorių galimai pažeistos teisės laiku nebuvo ginamos dėl įmonės bankroto administratoriaus veiksmų (užimtumo, galimai didelio perduotų įmonės dokumentų skaičiaus, delsimo ir pan.), mano, kad terminÄ atnaujinti atsisakyta nepagrįstai.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kiniu ginčijamas 2009 m. rugsėjo 6 d. lėšų įmonės vadovui iÅ¡mokėjimas, kadangi jis atliktas įmonei iÅ¡ esmės esant nemokiai (2009 m. rugsėjo 30 d. įmonė pripažinta nemokia), todėl teisėjų kolegijos nuomone, esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos ginčo sandoriui įvertinti CK 6.66 straipsnio tvarka. IeÅ¡kinio senaties termino atnaujinimas nėra tapatus ieÅ¡kinio patenkinimui iÅ¡ esmės, o tik sudaro teisines prielaidas ginti galimai pažeistas teises ir interesus teisme, naudojantis teisminės gynybos priemonės. Taigi, ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimas esant nurodytoms aplinkybėms atitinka teisingumo principÄ visų byloje dalyvaujančių Å¡alių atžvilgiu, nes ieÅ¡kovui, jo kreditoriams suteikiama galimybė ginti, jų nuomone, pažeistas teises ir interesus, o atsakovui iÅ¡dėstyti visas su sandorio sudarymo aplinkybėmis susijusias aplinkybes.

Atsižvelgiant į Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes bei siekiant užtikrinti ne tik civilinių teisinių santykių stabilumÄ (taikant ieÅ¡kinio senaties institutÄ ), tačiau ir ieÅ¡kovo, jo kreditorių teises bei galimybes ginti savo pažeistus interesus, ir sudaryti prielaidas iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas actio Pauliana taikymo sÄ lygas ir teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

Kadangi pirmosios instancijos teismas likusių sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu sÄ lygų nenagrinėjo, o apeliacinės instancijos teisme tų sÄ lygų nustatinėjimas reikÅ¡tų bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos tvarka visa apimtimi, byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijai nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, dėl kitų apelianto argumentų apeliacinis teismas nepasisako.

BylÄ gražinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi iÅ¡laidų tarp Å¡alių paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalies punktu,

n u t a r i a :

Apeliacinį skundÄ tenkinti.

Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

          Â

Teisėjai                                                                                    Danutė

Gasiūnienė

                                                                                                           Kazys

Kailiūnas

                                                                                                           Egidija Tamošiūnienė