2024-06-05 Nr. AB-9044-3-61-3-00572-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-239-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00572-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo likviduojamos GTLK Europe DAC atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo likviduojamos GTLK Europe DAC skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas likviduojama GTLK Europe DAC (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 25-870 „Dėl prašymo išbraukti UAB „GTLK LIETUVA 01“ iš Juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti FNTT patenkinti 2023 m. gruodžio 12 d. GTLK Europe DAC prašymą – priimti sprendimą išbraukti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „GTLK LIETUVA 01“ iš juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašo (toliau – ir Sąrašas).

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas iš prašomo panaikinti Sprendimo turinio nustatė, kad Sprendimu buvo netenkintas advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ 2023 m. gruodžio 12 d. prašymas išbraukti UAB „GTLK Lietuva 01“ iš Juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašo.

Teismas sprendė, kad Sprendimas priimtas ne dėl pareiškėjo, bet dėl kito juridinio asmens – UAB „GTLK LIETUVA 01“, todėl nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Atsižvelgęs į tai, teismas skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas likviduojama GTLK Europe DAC atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu Komisija nusprendė neišbraukti UAB „GTLK LIETUVA 01“ (toliau – ir Bendrovė) iš Sąrašo. Pareiškėjas, Airijos Respublikoje registruota likviduojama įmonė, vienintelis Bendrovės akcininkas, skundą teismui teikė argumentuodamas, kad Komisija neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti išbraukti Bendrovę iš Sąrašo, bei tuo, jog priimdama Sprendimą, FNTT nesilaikė taikytinų administracinės teisės reikalavimų.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nuo 2023 m. gegužės 31 d. nebėra taikomos Europos Sąjungos (toliau – ir ES) turto įšaldymo sankcijos pagal 2023 m. liepos 11 d. Airijos Aukštojo Teismo nutartį bei jai pritariančią Airijos Centrinio banko 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuomonę. Pareiškėjo turto likvidavimo procedūros yra reikšmingai apribojamos dėl FNTT – kompetentingos ES valstybės narės institucijos – priimto Sprendimo dėl Bendrovės nepašalinimo iš Sąrašo. FNTT atsisakymas išbraukti Bendrovę iš Sąrašo reikšmingai apribojo pareiškėjo galimybes valdyti Bendrovės akcijas ir su šių akcijų valdymu susijusias teises. Jungtiniams likvidatoriams nepagrįstai apsunkinamos galimybės įgyvendinti savo pareigas ir įgaliojimas dėl Bendrovės akcijų ir pačios Bendrovės. Ši teisinio neapibrėžtumo padėtis gali būti ištaisyta tik panaikinant Sprendimą, dėl kurio pareiškėjas ir pateikė skundą teismui. Skundžiama nutartis yra naikintina, nes Sprendimas sukelia reikšmingus neigiamus teisinius padarinius pareiškėjui, apribodamas galimybes valdyti savo turtą, t. y. turimas Bendrovės akcijas. Atitinkamai, egzistuoja pareiškėjo teisinis suinteresuotumas dėl Sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjas pažymi, kad sprendimas yra priimtas dėl pareiškėjo, kaip vienintelio Bendrovės akcininko, turto teisinės padėties. Todėl laikytina, kad, atsižvelgiant į juo sukeliamus reikšmingus neigiamus padarinius, yra priimtas ir dėl paties pareiškėjo teisinės padėties. Pareiškėjui reikšmingai apribojamos galimybės valdyti Bendrovės turtą, taip pat įgyvendinti pareiškėjo, kaip Bendrovės akcininko, susijusias teises.

Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimo priėmimas, jam pateikus 2023 m. gruodžio 12 d. prašymą išbraukti Bendrovę iš Sąrašo, buvo inicijuotas pareiškėjo, o ne Bendrovės. Sprendimas tiesiogiai adresuotas pareiškėjui, bet ne Bendrovei. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas turi teisę jį skųsti. Todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti jo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 1 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sprendimas priimtas ne dėl pareiškėjo, bet dėl kito juridinio asmens – UAB „GTLK LIETUVA 01“, todėl nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 2 str. 18 d.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-28-502/2023 ir kt.), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti FNTT Sprendimą, kuris buvo priimtas FNTT pagal kompetenciją išnagrinėjus pareiškėjo, atstovaujamo advokatų kontoros, pateiktą prašymą išbraukti jo dukterinę įmonę (UAB „GTLK LIETUVA 01“), kurios vienintelis akcininkas yra pareiškėjas, iš Juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašo. Skundžiamame FNTT Sprendime, be kita ko, nurodyta ir jo apskundimo tvarka: jis per vieną mėnesį nuo sprendimo įteikimo dienos gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, konstatavęs, kad skundžiamas aktas priimtas dėl kito asmens – Bendrovės, ir nesukelia pareiškėjui jokių teisių ir pareigų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas atsisakymo pagrindas, kuriuo remiasi pirmosios instancijos teismas, aiškinamas taip, jog kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-261/2022; kt.).

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo (ne)suinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrą taisyklę, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016). Taigi skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti tik tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-361-442/2021).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinus pareiškėjo skundo ir skundžiamo individualaus akto (Sprendimo) turinį, nagrinėjamoje byloje skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiamas aktas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, t. y. nesukelia jam jokių teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo, atstovaujamo advokatų kontoros prašymą, be to, pareiškėjas pateikė įrodymus, kad yra vienintelis Bendrovės, dėl kurios priimtas Sprendimas akcininkas. Šiuo atveju faktas, ar pareiškėjo skundžiamas aktas sukelia jo nurodomas teisines pasekmes, gali būti nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jo skunde nurodomas teisių pažeidimas. Tai, kad Sprendimas adresuotas ne pareiškėjui, o jį atstovaujančiai advokatų kontorai, ar aplinkybė, jog Sprendime nenurodytas pareiškėjo pavadinimas, nekeičia nurodytų išvadų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje sprendė, kad pareiškėjo skundžiamas aktas (Sprendimas) nesukelia jam jokių teisinių pasekmių ir nepažeidžia jo teisių ar įstatymų saugomų interesų. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo likviduojamos GTLK Europe DAC atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė