d1de1d7d-e220-4170-bc7c-d97f08dc7b8b · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2615-402/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00397-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.;15.2.3.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 23 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 4-5).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2014-06-07 iki 2014-10-01 jis buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, kuriame buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamo kalinimo, gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose. PareiÅ¡kėjas teigia, kad įstatymas numato, kad vienam laikomam tardymo izoliatoriuje asmeniui turi tekti nuo 3,6 iki 5 kv. m. grindų ploto.

Neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad buvo deportuotas iÅ¡ Jungtinės Karalystės, todėl laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje patyrė dvasinį Å¡okÄ , pažeminimÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė emocine depresija, stresu ir kitais nepatogumais. Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 8-9) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . IÅ¡ sveikatos istorijos įrašų matyti, jog pareiÅ¡kėjo psichinė sveikata kalėjimo Kauno tardymo izoliatoriuje metu buvo gera.

Nusiskundimų dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su laikymo sÄ lygomis Kauno TI neturėjo. Pažymėjo, jog sprendžiant klausimÄ apie suimtųjų deportavimÄ iÅ¡ Jungtinės Karalystės į Kauno TI dalyvavo Jungtinės Karalystės kalinimų įstaigų specialistai, kurie nustatė, kad kalinimo sÄ lygos Kauno TI atitinka Jungtinės Karalystės standartus. Atsakovo manymu, Kauno TI pareigÅ«nų veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo teisėti, o pareiÅ¡kėjas skundu siekia užsidirbti pinigų.

Prašė teismo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jam bÅ«nant Kauno tardymo izoliatoriuje nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ tinkamomis sÄ lygomis, t.y. jis buvo kalinamas perpildytose kamerose.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno TI) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Kauno TI arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog jis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (Toliau tekste - Įsakymas) 1.3.1 punkte nurodyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2014-06-05 iki 2014-09-30 buvo kalinamas įvairiose kamerose: laikotarpiu nuo 2014-06-05 iki 2014-07-01 buvo kalinamas kameroje Nr. 347, kurioje asmeniui tenkantis plotas buvo nuo 4,08 iki 5,43 kv.m.; nuo 2014-07-01 iki 2014-07-23 ir nuo 2014-07-29 iki 2014-09-09 buvo kalinamas kameroje Nr. 163, kurioje pareiškėjui atskirais laikotarpiais teko ploto nuo 4,10 iki 5,47 kv.m.; nuo 2014-07-25 iki 2014-07-28 buvo kalinamas kameroje Nr. 334, kurioje pareiškėjui teko ploto 5,58 kv.m.; nuo 2014-09-11 iki 2014-09-17 buvo kalinamas kameroje Nr. 345, kurioje pareiškėjui teko ploto 4,41 kv.m.; nuo 2014-09-19 iki 2014-09-30 buvo kalinamas kameroje Nr. 341, kurioje pareiškėjui teko ploto 4,64 kv.m. (b.l. 12-14).

Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nurodyta, minimali ploto norma, t.y. 3,6 kv.m., buvo užtikrinta. Todėl pareiškėjo argumentai, jog jis buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko mažesnė, nei įstatymuose numatyta minimali, ploto norma yra nepagrįsti.Atsakovas atsiliepime (b.l.

9) pažymėjo, jog sprendžiant klausimÄ apie suimtųjų deportavimÄ iÅ¡ Jungtinės Karalystės į Kauno TI dalyvavo Jungtinės Karalystės kalinimų įstaigų specialistai, kurie nustatė, kad kalinimo sÄ lygos Kauno TI atitinka Jungtinės Karalystės standartus.Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas dėl maisto kokybės ar kaloringumo bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI administracijÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2014-02-08 buvo gavusi informacijÄ , jog buvo pateikta nekokybiÅ¡ka varÅ¡kė, nepakanka maisto, dėl maitinimo organizavimo ir pagal gautus skundus 2014-02-19 buvo atliktas patikrinimas (2014-02-19 patikrinimo aktas nr. 33VMÄ®P-174), tačiau praneÅ¡imas nepasitvirtino.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad į suimtųjų ir nuteistųjų skundus dėl galimai netinkamos maisto kokybės yra reaguojama, atliekami patikrinimai, randami trÅ«kumai, jie Å¡alinami, todėl pareiÅ¡kėjo motyvai dėl nepakankamai kaloringo ar nekokybiÅ¡ko maisto, kai jis pats į atitinkamas tarnybas dėl Å¡ių aplinkybių nebuvo kreipęsis, laikytini deklaratyvaus pobÅ«džio ir atmestini.Ä® bylÄ pateikti įrodymai apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę vertinamuoju laikotarpiu, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į Kauno TI Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl galvos skausmo, nugaros skausmo (b.l. 27), tačiau įrodymų apie pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į gydytojus dėl depresijos, kitų psichinės sveikatos pablogėjimų ginčui aktualiu laikotarpiu, nėra pateikta, todėl, teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, todėl, nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, yra atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo S. G. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                   Natalja Zelionkienė