d1db88af-e7c9-420e-9f96-957007888980 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generated             Baudžiamoji byla Nr. 1A-49-582/2015             Teisminio proceso Nr. 1-05-3-00073-2012-4             Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              2.4.6.4.1.; 2.4.7. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužÄs 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisÄjo Dmitrijaus Korsakovo, teisÄjų DanutÄs GiaÄaitÄs ir Jurgio KiÅ¡kio, sekretoriaujant Vilmai MarÄiukaitytei, Mariui Žukauskui, dalyvaujant nuteistajai Z.
Legislator headnote
AI generatedd1db88af-e7c9-420e-9f96-957007888980 · Kauno apygardos teismas: mokslinių darbų autorystÄs pasisavinimÄ paskleidimu. Kur ir kokiuose R. J. B. skunde nurodytuose teiginiuose teismas nustatÄ tokius duomenis, nuosprendyje nenurodyta. ApeliantÄ skunde atkreipia dÄmesį ir į tai, kad asmuo pagal BK 154 straipsnį atsako tik už informacijos (duomenų) paskleidimÄ , todÄl visais atvejais svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonÄs, tokios praktikos laikosi ir kasacinÄs instancijos teismas. Atribojant žiniÄ (informacijÄ ) nuo nuomonÄs, teismas turi vadovautis Å¡iomis sampratomis.
Full text
             Baudžiamoji byla Nr. 1A-49-582/2015             Teisminio proceso Nr. 1-05-3-00073-2012-4             Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              2.4.6.4.1.; 2.4.7. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužÄs 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisÄjo Dmitrijaus Korsakovo, teisÄjų DanutÄs GiaÄaitÄs ir Jurgio KiÅ¡kio, sekretoriaujant Vilmai MarÄiukaitytei, Mariui Žukauskui, dalyvaujant nuteistajai Z.
M., jos gynÄjui advokatui Valdemarui Bužinskui, nukentÄjusiajam ir privaÄiam kaltintojui R. J. B., jo atstovui advokatui Valteriui Aleknai, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios Z. M. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2014 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuoZ. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 154 straipsnio 2 dalį ir nuteista 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.DÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje Z.
M. baudžiamoji byla nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta tvarka.NukentÄjusiojo R. J. B. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ Z. M. priteista 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä : Z. M. nuteista pagal BK 154 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2007 metų iki 2011 m. rugsÄjo 12 d. per visuomenÄs informavimo priemones ir spaudinius Å¡meiÅ¾Ä nukentÄjusįjį R.
J. B., paskleidÄ apie jį tikrovÄs neatitinkanÄiÄ informacijÄ , žeminanÄiÄ jo garbÄ ir orumÄ dÄl tariamai jos mokslinių darbų autorystÄs pasisavinimo, plagiato, jam raÅ¡ant mokslinius straipsnius, disertacijÄ ir monografijÄ , o bÅ«tent: 2007 m. sausio 22-23 d. interneto dienraÅ¡tyje âBernardinaiâ, straipsnyje âPlagiatas ir Lietuvos mokslininkų bendruomenÄâ: âremiantis iÅ¡ Z. M. ir jos kolegų pavogta medžiaga, paraÅ¡ytos publikacijos liko jos tariamų autorių (tai yra R.
B.) mokslinių nuopelnų atributuâ, âZ. M. kantriai mums demonstravo (tai yra R. B.) disertacijų, straipsnių vietas, kurios, jos įsitikinimu, neabejotinas plagiatasâ; 2007-06-27 Nr.11 savaitraÅ¡tyje âLietuvos medicinos kronikaâ, straipsnyje âAkademinis sÄ Å¾iningumas: ar įveiksime plagiatÄ moksleâ teigiama, kad mokslininkÄs (Z. M.) teigimu, po metų disertacijÄ apsigynÄ ir buvÄs jos mokslinis vadovas R. B. <...> nuplagijuota nuo kolegÄs disertacija leido buvusiam moksliniam vadovui tapti habilituotu daktaru; 2007-07-19 laikraÅ¡tyje âMokslo Lietuvaâ Nr. 14(370), straipsnis âVaikantis plagiato Å¡mÄklÄ â, â1985 m., iÅ¡ Z.
M. 1984 m. kandidatinÄs disertacijos, panaudojÄs be nuorodų medžiagÄ , savo daktarinÄ disertacijÄ apsigynÄ jos vadovas (tai yra R. B.)â; 2010-04-27 LTV laidoje âŽurnalisto tyrimasâ, laidos vedÄja R. S., remdamasi Z. M. melagingu teiginiu, vieÅ¡ai skelbÄ: â<...>Kauno technologijos universiteto mokslininkas (tai yra R. B.) <...> nuplagijavo jos ir jos kolegų disertacijasâ; 2011-09-12 Internetiniame naujienų portale âDELFIâ, straipsnyje âUž plagiatÄ suteikto daktaro laipsnio KTU nepanaikino iki Å¡iolâ, remiantis Z.
M. teiginiu, âR. B. buvo fiktyvus darbo vadovas, kuris vÄliau jos ir kitų mokslininkų disertacijas esÄ ânusiraÅ¡Äâ, <...> mÅ«sų ankÅ¡Äiau gintos disertacijos sudÄtos, taip gautas mokslinis laipsnis ir taip jis tapo mokslininku, akademiku nariu ekspertuâ.R. J. B. dÄl nusikalstamos veikos pagal BK 154 str. 1 d., kaltinimo Z. M. atžvilgiu atsisakÄ.Nuteistoji Z. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apylinkÄs teismo 2014 m. liepos 8 d. nuosprendį panaikinti ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, taip pat R.
J. B. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinÄdamas bylÄ , R. J. B. pareiÅ¡kime iÅ¡dÄstytų teiginių neanalizavo, jokių iÅ¡vadų dÄl jų nepadarÄ, nors ir apklausÄ byloje liudytojus, jų parodymais nesirÄmÄ, kaip ir nesirÄmÄ jokiais kitais byloje esanÄiais įrodymais, iÅ¡skyrus teisÄsaugos institucijų procesinius sprendimus, kurių pagrindu R. J. B. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tai tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo sudÄtį. Tokia veika turi bÅ«ti įrodyta įrodymais, numatytais BPK 20 straipsnyje, kurio 5 dalyje įsakmiai nustatyta, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymais. Nuteistosios manymu, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, buvo pažeista tiek materialinÄ aukÅ¡Äiau nurodyta BK norma, tiek BPK normos, reglamentuojanÄios įrodinÄjimo procesÄ .ApeliantÄ skunde nurodo, kad buvo pažeistos ir BPK 255 straipsnio nuostatos, kurios nurodo, jog byla teisme nagrinÄjama tik dÄl tų nusikalstamų veikų, dÄl kurių ji perduota nagrinÄti į teismÄ .
Å iuo atveju byla buvo nagrinÄjama pagal privataus kaltintojo skundÄ (pareiÅ¡kimÄ ), kuris iÅ¡ esmÄs yra tokiÄ paÄiÄ reikÅ¡mÄ turintis dokumentas, kaip ir kaltinamasis aktas. Tokiu bÅ«du bylos nagrinÄjimo ribos privataus kaltinimo bylose apibrÄžiamos pareiÅ¡kÄjo skundu, tiksliau, jame iÅ¡dÄstytomis nusikalstamomis veikomis, dÄl kurių jis praÅ¡o nuteisti jo nurodytÄ asmenį. R. J. B. savo 2012-05-02 skunde Kauno apylinkÄs teismui konkreÄiai nurodÄ teiginius, tai yra pacitavo publikacijų citatas, nurodÄ straipsnį ir pateikÄ TV laidos stenogramÄ , kuriose, jo nuomone, yra Å¡meižikiÅ¡ka informacija (duomenys).
PareiÅ¡kÄjo teigimu, Å¡ie duomenys ir yra tikrovÄs neatitinkanti informacija, o jos paskleidimas per visuomenÄs informavimo priemones sudarÄ nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalies sudÄtį. Bylos nagrinÄjimo metu R. J. B., kaip privatus kaltintojas, savo pareiÅ¡kimÄ palaikÄ, todÄl skunde iÅ¡dÄstytos jo nuomone nusikalstamos veikos ir apibrÄÅ¾Ä bylos nagrinÄjimo ribas, privalomas teismui. DÄl Å¡ios priežasties teismas turÄjo nagrinÄti kiekvienÄ iÅ¡ R. J. B. iÅ¡dÄstytų teiginių, siekiant patikrinti, ar tokių duomenų paskleidimas yra nusikalstama veika, numatyta BK 154 straipsnio 2 dalyje, ir ar Z.
M. yra tas asmuo, kuris Å¡ias nusikalstamas veikas padarÄ. IÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ savo nuosprendyje teismas pagal BPK 305 straipsnio nuostatas turÄjo nurodyti, kur, kokioje R. J. B. skunde pateiktoje citatoje yra tikrovÄs neatitinkanti informacija. Kad Å¡iose citatose yra informacija, kad Å¡i informacija yra žinomai melaginga, kad apeliantÄ yra tas asmuo, kuris tokiÄ informacijÄ paskleidÄ, kad tokia informacija yra paskleista tyÄia, siekiant paniekinti ir pažeminti R. J. B.. Kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio, teismas tokiu aspektu bylos nenagrinÄjo, taÄiau pripažino apeliantÄ kalta dÄl Å¡meižimo, kuris, teismo nuomone, pasireiÅ¡kÄ Å¾inių apie tariamai Z.
M. mokslinių darbų autorystÄs pasisavinimÄ paskleidimu. Kur ir kokiuose R. J. B. skunde nurodytuose teiginiuose teismas nustatÄ tokius duomenis, nuosprendyje nenurodyta. ApeliantÄ skunde atkreipia dÄmesį ir į tai, kad asmuo pagal BK 154 straipsnį atsako tik už informacijos (duomenų) paskleidimÄ , todÄl visais atvejais svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonÄs, tokios praktikos laikosi ir kasacinÄs instancijos teismas. Atribojant žiniÄ (informacijÄ ) nuo nuomonÄs, teismas turi vadovautis Å¡iomis sampratomis.
Faktas â tikras, nepramanytas įvykis, reiÅ¡kinys dalykas. Duomenys â fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia â tai informacija apie faktus ir jų duomenis, jų reiÅ¡kinius, savybes, dalykus, veiksmus. įvykius ir t.t., grindžiamus tiesa, kuriÄ galima patikrinti patikimumo ir įrodymo priemonÄmis. NuomonÄ â asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiÅ«ris, perduodamos mintys, idÄjos bei pastabos apie žinias, susijusios su tikrais įvykiais. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes tik faktų ir duomenų egzistavimÄ galima patikrinti įrodinÄjimo priemonÄmis.
Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas. Kauno apylinkÄs teismas visų publikacijų kontekste turÄjo nustatyti, kur yra informacija ir kur reiÅ¡kiama nuomonÄ, ir argumentuotai savo nuosprendyje iÅ¡dÄstyti, kÄ R. J. B. iÅ¡vardintose citatose laiko faktais, o kÄ â nuomone. Akivaizdu, jog teismas pats nesuprato, ar R. J. B. pateiktose citatose pateikiama informacija ar nuomonÄ. TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliantÄ daro dÄl teismo nuosprendyje iÅ¡dÄstyto teiginio, kad âZ. M., paskleidusi apie R. J. B. tikrovÄs neatitinkanÄias žinias, peržengÄ leistinos kritikos ar savo nuomonÄs pareiÅ¡kimo ribasâ.
TaÄiau nuomonÄ, kad ir kokia kontraversiÅ¡ka, neteisinga ar įžeidžianti bebÅ«tų, niekada netaps žinia, ir už jÄ baudžiamoji atsakomybÄ pagal BK 154 straipsnį iÅ¡ viso nekyla (žr., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-1203-2011, 1A-845-166/2012, 1A-373-574/2013; Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-545/2005, 2K-7-408/2007). NuomonÄs leistinumo ribos, kvalifikuojant veikas pagal šį straipsnį, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas argumentas ir veikos kvalifikacijai jokios reikÅ¡mÄs neturi.Taip pat teismas turÄjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas buvo informacijos skleidÄjas, tai yra kas skleidÄ informacijÄ , panaudodamas visuomenÄs informavimo priemones. 2007-01-22 ir 2007-01-23 straipsnių interneto dienraÅ¡tyje âBernardinaiâ autoriai yra M.
B. ir A. N.. Å iuose straipsniuose žurnalistai apraÅ¡Ä mokslinį ginÄÄ ir pateikÄ skaitytojams savo nuomonÄ apie šį ginÄÄ , remdamiesi įvairiais Å¡altiniais, o ne vien tik apeliantÄs nuomone. Be to, straipsnyje keliamos abejonÄs dÄl R. J. B. sÅ«naus P. B. daktaro disertacijos autorystÄs, todÄl Å¡iame straipsnyje dÄstomos mintys net ne apie pareiÅ¡kÄjÄ . Tai patvirtino ir teisme apklaustas liudytoju vienas iÅ¡ straipsnio autorių A. N., kuris, be kita ko, prisiÄmÄ pilnÄ atsakomybÄ už savo straipsnyje dÄstomas mintis. 2007-06-27 savaitraÅ¡tyje âLietuvos medicinos kronikaâ iÅ¡spausdinto straipsnio âAkademinis sÄ Å¾iningumas: ar įveiksime plagiatÄ moksle?â autorius yra Mokslininkų sÄ jungos pirmininkas A.
K.. Apklaustas liudytoju teisme jis parodÄ, kad tikroji straipsnio autorÄ yra JurgaitienÄ. Straipsnyje apraÅ¡yta plagijavimo problema ir Å¡ios problemos suvokimas Mokslininkų sÄ jungoje. Z. M. autorystÄs arba bendraautorystÄs, raÅ¡ant šį straipsnį, liudytojas A. K. nepatvirtino. 2007-07-19 straipsnio laikraÅ¡tyje âMokslo Lietuvaâ autorius G. Z., kuris apklaustas liudytoju byloje parodÄ, kad R. J. B. ginÄijama citata priklauso Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui. Jis tokiÄ savo nuomonÄ buvo pareiÅ¡kÄs apskritojo stalo diskusijos metu, diskutuojant apie plagiatÄ . 2010-04-27 LTV laidos âŽurnalisto tyrimasâ metu taip pat buvo diskutuojama plagiato tema.
Susipažinus su laidos stenograma ir vaizdo įraÅ¡u, akivaizdu, kad R. J. B. ginÄijama citata priklauso televizijos žurnalistei R. S.. Diskusijos tema yra P. B., o ne R. J. B. disertacija. Laidos dalyviai iÅ¡sakÄ savo nuomones ir vertinimus dÄl plagiavimo ir teismų sprendimų. R. J. B. iÅ¡ diskusijos konteksto paimti vertinimai apeliantei nepriklauso, tai yra ji nÄra jų autorius. 2011-09-12 internetiniame naujienų portale paskelbto straipsnio autorius M. J.. Apklaustas liudytoju byloje jis nurodÄ, kad straipsniui medžiagÄ rinko iÅ¡ daugelio Å¡altinių.
Straipsnyje dÄstomos mintys apie tuo metu plaÄiai vykusiÄ diskusijÄ plagiato tema. Å ios temos pagrindas taip pat buvo P. B., o ne R. J. B. daktaro disertacija. Apeliante buvo tik viena iÅ¡ diskusijos dalyvių. R. J. B. tikrai įvertino kaip âfiktyvų darbo vadovÄ â, nes, jos nuomone, jis toks ir buvo. Tokia subjektyvi jos nuomonÄ baudžiamosios atsakomybÄs neužtraukia. 2011-07-03/05 praneÅ¡ime Pasaulio lietuvių mokslo ir kÅ«rybos simpoziume apeliantÄ tikrai darÄ praneÅ¡imÄ tema âPlagijavimas moksliniuose darbuose ir jo vertinimas Lietuvojeâ.
Å iame praneÅ¡ime ji pažodžiui kartojo KTU profesinÄs etikos kolegijos 2003-01-13 paaiÅ¡kinimÄ âDÄl profesinÄs etikos pažeidimų laipsnioâ KTU Senatui. Palyginus jos praneÅ¡imo tezes su aukÅ¡Äiau nurodyto dokumento tekstu, akivaizdu, kad jo citavimas yra pažodinis. Taigi skaitydama šį praneÅ¡imÄ ji paskleidÄ ne savo, o kolegijos nuomonÄ. Tas pats pasisakytina ir apie kitÄ R. J. B. ginÄijamÄ frazÄ: â2003-12-08 rekomendavus KTU senato mokslo komisijai į leidyklÄ âTechnologijaâ priimama spausdinti R.
J. B. ir P. B. monografija, kurioje gausu plagijavimo faktų ir iki 2004-01-16 atspausdinamaâ. Äia apeliantÄ dÄsto tik savo nuomonÄ, pagrįstÄ Å¡io fakto vertinimais, kurie yra byloje, bet taip ir liko teismo neįvertinti. Z. M. pabrÄžia, kad visos R. J. B. skunde iÅ¡dÄstytos citatos turÄjo bÅ«ti nagrinÄjamos visų publikacijų kontekste, tik tokiu bÅ«du bÅ«tų galima atskleisti visÄ publikacijos turinį. Skirtinguose kontekstuose frazÄs ir teiginiai gali turÄti keletÄ reikÅ¡mių.
TodÄl visais atvejais įrodinÄjant privalu įrodyti, kokia frazÄ, kokiu konkreÄiu atveju, kokį turÄjo kontekstÄ (žr., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3/2012). Kaip matyti iÅ¡ teismo nuosprendžio, teismas R. J. B. pateiktų teiginių iÅ¡ viso nenagrinÄjo jokiame kontekste ir jokio jų iÅ¡tyrimo neatliko. Tokiu bÅ«du apeliantÄ yra nuteista už M. B., A. N., A. K., Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus, G. Z., R. S., M. J. nuomones bei vertinimus visuomenÄs informavimo priemonÄse ir Pasaulio lietuvių mokslo ir kÅ«rybos simpoziume darytame apeliantÄs praneÅ¡ime pacituotus dokumentus.
Jeigu vertinti Kauno apylinkÄs teismo nuosprendį, tai visi Å¡ie aukÅ¡Äiau nurodyti asmenys bei institucijos turÄtų bÅ«ti laikomi Å¡meižikais, kadangi iÅ¡ esmÄs paskleidÄ ir iÅ¡platino tÄ paÄiÄ nuomonÄ kaip ir apeliantÄ. Visos Å¡ios institucijos ir asmenys, remiantis tais paÄiais kriterijais, dÄl ko ji yra nuteista, pažeidÄ nuomonÄs leistinumo ribas, nes žinojo arba turÄjo žinoti apie procesinius sprendimus, priimtus atliekant ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 191 straipsnį.
Taip pat pažymÄtina, kad Z. M. jokių veiksmų dÄl Å¡ių asmenų nuomonÄs pareiÅ¡kimo ar iÅ¡platinimo neatliko â su žurnalistais savo iniciatyva nesusitikinÄjo ir interviu jiems nedalino. Z. M. skunde nesutinka ir su jos tyÄios pagal BK 154 straipsnio 2 dalį nustatymu. Praktikoje veiksmai pagal Å¡io straipsnio dispozicijÄ pasireiÅ¡kia nebÅ«tų faktų, informacijos iÅ¡galvojimu, aiÅ¡kiai žinant ir suvokiant, kad realiai tokie faktai neegzistavo. Kaltininko žinotinai iÅ¡galvoti faktai (informacija) skleidžiami turint vienÄ vienintelį tikslÄ , tai yra diskredituoti konkretų asmenį ar asmenų grupÄ.
Teismas, nagrinÄdamas nuteistosios tyÄios bei informacijos ir nuomonÄs atribojimo klausimus, nesivadovavo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuluota praktika dÄl žinių ir nuomonÄs atribojimo baudžiamosiose ir civilinÄse bylose. BÅ«tent dÄl Å¡ios priežasties neteisingai kvalifikavo Z. M. veiksmus pagal BK 154 straipsnio 2 dalį.ApeliantÄs įsitikinimu, ji yra nuteista dÄl to, kad kreipÄsi į teisÄsaugos institucijas tikslu iÅ¡tirti, ar R. J. B. veikoje nÄra nusikaltimo, numatyto BK 191 straipsnyje, požymių.
Kadangi teisÄsaugos institucijos R. J. B. atžvilgiu tokių nusikalstamų veikų nenustatÄ ir jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis priimtas nebuvo, tai bet kokia polemika ar diskusija dÄl jo ar jo sÅ«naus P. B. disertacijų autentiÅ¡kumo yra nusikalstama veika, tai yra Å¡meižtas. Teismas net neanalizavo paÄių savo nuosprendyje pacituotų procesinių dokumentų turinio, iÅ¡ kurių matyti, kad ikiteisminiai tyrimai P. B. ir R. J. B. atžvilgiu buvo nutraukti iÅ¡ dalies BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tai yra suÄjus patraukimo baudžiamojon atsakomybÄn senaÄiai, kitoje dalyje â nenustaÄius P. B. ir R.
J. B. tyÄios. TaÄiau visuose procesiniuose dokumentuose konstatuoti BK 191 straipsnio objektyvinÄ pusÄ sudarantys faktai, tai yra tai, kad R. J. B. ir P. B. savo moksliniuose kÅ«riniuose naudojo grafikus, lenteles, kreives ir t.t., neįsitikinÄ, jog jie gali naudoti minÄtus duomenis. Z. M. yra įsitikinusi, kad teismo nuosprendyje iÅ¡vardinti procesiniai sprendimai visiÅ¡kai neužkirto kelio tolimesnei diskusijai mokslinio nesÄ Å¾iningumo tema ir ji turi teisÄ reikÅ¡ti savo nuomonÄ. Ji taip pat atkreipia teismo dÄmesį, kad jos nuomonÄs dÄl mokslinio nesÄ Å¾iningumo objektu nÄra P. B. ir R.
J. B.. NuomonÄ buvo reiÅ¡kiama apie Å¡ių asmenų mokslinÄ veiklÄ , kuriÄ apeliantÄ vertina kritiÅ¡kai, taÄiau mokslinÄs veiklos kritiÅ¡kas vertinimas visiÅ¡kai nereiÅ¡kia asmens Å¡meižimo ir negali bÅ«ti laikomas tyÄine veikla, siekiant jį pažeminti. Be to, atkreiptinas dÄmesys, kad J. B. yra žinomas mokslininkas ir Å¡ios bylos kontekste jis yra vieÅ¡as asmuo. Toks asmuo visada gali tikÄtis kritiÅ¡ko savo veiklos vertinimo, todÄl tokiam vertinimui jis turi bÅ«ti pakantus. Teismų praktikoje tokiems asmenims taikomos kitokios garbÄs ir orumo gynimo ribos, ypaÄ tais atvejais, kai tokie asmenys kritikuojami ne dÄl savo poelgių buityje, o dÄl jų profesinÄs veiklos, dÄl kurios Å¡ie asmenys laikomi vieÅ¡ais.
Be to, siekiant teisingos pusiausvyros tarp saviraiÅ¡kos laisvÄs ir asmens garbÄs ir orumo apsaugos, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad baudžiamoji atsakomybÄ yra griežÄiausia, labiausiai ribojanti priemonÄ. DÄl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbÄs ir orumo gynimui turÄtų bÅ«ti iÅ¡naudotos Å¡velnesnÄs priemonÄs (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis) (žr., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012-04-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3/2012).Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nagrinÄjamos veikos vertinimu kaip tÄstinÄs, nors analizuojant pareiÅ¡kime iÅ¡dÄstytus teiginius, akivaizdu, kad jie paskelbti per skirtingas visuomenÄs informavimo priemones, skirtingu laikotarpiu ir skirtingomis aplinkybÄmis.
R. J. B. pateiktose publikacijose savo nuomonÄ dÄsto skirtingi asmenys arba nuomonÄs pateikiamos diskusijų metu. Z. M. skunde kritikuoja ir teismo sprendimÄ priteisti iÅ¡ jos 30 000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo nukentÄjusiajam už jo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinÄ depresijÄ , reputacijos pablogÄjimÄ , bendravimo galimybių sumažÄjimÄ ir t.t. Su tokia teismo iÅ¡vada nesutinkama, kadangi apeliantÄs veiksmais joks nusikaltimas nepadarytas, todÄl ir jokia neturtinÄ Å¾ala R.
J. B. neturÄtų bÅ«ti priteista. Be to, bylos nagrinÄjimo metu R. J. B. teismui pateikÄ savo medicininius duomenis, taÄiau jokių įrodymų, paliudijanÄių priežastinį ryšį tarp jo sveikatos bÅ«klÄs ir jai inkriminuotų veikų, nenurodÄ.Atsiliepime į nuteistosios apeliacinį skundÄ nukentÄjusysis R. J. B. apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos nuosprendį palikti nepakeistÄ .ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nuteistoji ir jos gynÄjas palaikÄ nuteistosios apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dÄstytais motyvais ir praÅ¡Ä jį tenkinti, nukentÄjusysis ir jo atstovas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistosios Z.
M. apeliacinis skundas tenkintinas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Ä®siteisÄjÄs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dÄl nusikalstamos veikos padarymo, todÄl Å¡is iÅ¡skirtinÄs svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisÄtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisÄtas, jeigu jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisÄs normų, pagrįstas â kai jame padarytos iÅ¡vados dÄl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudÄties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudÄtį.
Nusikalstamos veikos sudÄtis â tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudÄties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginÄijamai patvirtina teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄtų įrodymų visuma. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ pagal nuteistosios Z.
M. apeliacinį skundÄ , pati atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ , iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esanÄius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių reikalavimų, pripažindamas Z. M. kalta dÄl BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nesilaikÄ. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir padarÄ nepagrįstas iÅ¡vadas dÄl Z. M. kaltÄs padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 154 straipsnio 2 dalyje, todÄl apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo Z.
M. iÅ¡teisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kuris paskleidÄ apie kitÄ Å¾mogų tikrovÄs neatitinkanÄiÄ informacijÄ , galinÄiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikÄjimÄ juo. Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinti Å¡meižimÄ kvalifikuojantys požymiai â asmens Å¡meižimas dÄl neva padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo arba Å¡meižimas per visuomenÄs informavimo priemonÄ, ar spaudinyje.
Å meižimo turinį sudaro tikrovÄs neatitinkanÄios informacijos, galinÄios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų, ar pakirsti pasitikÄjimÄ juo, paskleidimas. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , tai yra faktų ir duomenų konstatavimÄ apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonÄs. NuomonÄ yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos.
NuomonÄ yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, taÄiau ji turi remtis faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kreipiant duomenų. Už nuomonÄs apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimÄ baudžiamoji atsakomybÄ pagal Å¡iÄ normÄ nekyla. Å meižimas yra tyÄinis nusikaltimas, todÄl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovÄs neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbÄ ir orumÄ , bet ir tai, kad kaltininkas suvokÄ tokias Å¡ios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobÅ«dį) ir norÄjo taip veikti, siekÄ paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ .Z.
M. BK 154 straipsnio 2 dalis pritaikyta todÄl, kad jos veikoje yra vienas minÄtų kvalifikuojamųjų požymių â Å¡meižimas per visuomenÄs informavimo priemones. Jai inkriminuotos pastarosios veikos esmÄ sudaro tai, kad ji nuo 2007 metų iki 2011 m. rugsÄjo 12 d. per visuomenÄs informavimo priemones ir spaudinius Å¡meiÅ¾Ä nukentÄjusįjį R. J. B., paskleidÄ apie jį tikrovÄs neatitinkanÄiÄ informacijÄ , žeminanÄiÄ jo garbÄ ir orumÄ , dÄl tariamai jos mokslinių darbų autorystÄs pasisavinimo, plagiato, jam raÅ¡ant mokslinius straipsnius, disertacijÄ ir monografijÄ , o bÅ«tent: 2007 m. sausio 22-23 d. interneto dienraÅ¡tyje âBernardinaiâ, straipsnyje âPlagiatas ir Lietuvos mokslininkų bendruomenÄâ:
âremiantis iÅ¡ Z. M. ir jos kolegų pavogta medžiaga, paraÅ¡ytos publikacijos liko jos tariamų autorių (tai yra R. B.) mokslinių nuopelnų atributuâ, âZ. M. kantriai mums demonstravo (tai yra R. B.) disertacijų, straipsnių vietas, kurios, jos įsitikinimu, neabejotinas plagiatasâ; 2007-06-27 Nr.11 savaitraÅ¡tyje âLietuvos medicinos kronikaâ, straipsnyje âAkademinis sÄ Å¾iningumas: ar įveiksime plagiatÄ moksleâ teigiama, kad mokslininkÄs (Z. M.) teigimu, po metų disertacijÄ apsigynÄ ir buvÄs jos mokslinis vadovas R.
B. <...> nuplagijuota nuo kolegÄs disertacija leido buvusiam moksliniam vadovui tapti habilituotu daktaru; 2007-07-19 laikraÅ¡tyje âMokslo Lietuvaâ Nr. 14(370), straipsnyje âVaikantis plagiato Å¡mÄklÄ â, â1985 m., iÅ¡ Z. M. 1984 m. kandidatinÄs disertacijos, panaudojÄs be nuorodų medžiagÄ , savo daktarinÄ disertacijÄ apsigynÄ jos vadovas (tai yra R. B.)â; 2010-04-27 LTV laidoje âŽurnalisto tyrimasâ, laidos vedÄja R. S., remdamasi Z. M. melagingu teiginiu, vieÅ¡ai skelbÄ:
â<...>Kauno technologijos universiteto mokslininkas (tai yra R. B.) <...> nuplagijavo jos ir jos kolegų disertacijasâ; 2011-09-12 Internetiniame naujienų portale âDELFIâ, straipsnyje âUž plagiatÄ suteikto daktaro laipsnio KTU nepanaikino iki Å¡iolâ, remiantis Z. M. teiginiu, âR. B. buvo fiktyvus darbo vadovas, kuris vÄliau jos ir kitų mokslininkų disertacijas esÄ ânusiraÅ¡Äâ, <...> mÅ«sų ankÅ¡Äiau gintos disertacijos sudÄtos, taip gautas mokslinis laipsnis ir taip jis tapo mokslininku, akademiku nariu ekspertuâ.Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡vadas dÄl Z.
M. veiksmų atitikimo BK 154 straipsnio 2 dalies dispozicijai iÅ¡ esmÄs motyvavo tuo, kad ji, net ir atliekant ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje pagal jos pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, ir neturÄdama jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumÄ , 2007 metais kreipÄsi į interneto dienraÅ¡tį âBernardinai.ltâ, į savaitraÅ¡tį âLietuvos medicinos kronikaâ, į laikraÅ¡tį âMokslo Lietuvaâ, taip pat 2010-04-27 LTV laidoje âŽurnalisto tyrimasâ, 2011-09-12 internetiniame naujienų portale âDELFIâ skleidÄ tikrovÄs neatitinkanÄiÄ informacijÄ apie R.
J. B., žeminanÄiÄ jo garbÄ ir orumÄ , dÄl tariamai jos mokslinių darbų autorystÄs pasisavinimo, plagiato, jam raÅ¡ant mokslinius straipsnius, disertacijÄ ir monografijÄ , ir tai ji darÄ tyÄia, suvokdama, kad paskleistos žinios pažemins R. J. B. kaip asmenį ir kaip mokslininkÄ .AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatÄ Å¡meižimo turinį sudaranÄius objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Vien tas faktas, kad nuteistosios iniciatyva buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dÄl galimai neteisÄtų R.
J. B. veiksmų ir tai, kad Å¡is tyrimas buvo nutrauktas, nesudaro pagrindo teigti, kad Z. M. skleidÄ Å¡meižikiÅ¡ko pobÅ«džio, tikrovÄs neatitinkanÄiÄ informacijÄ . Kaip jau minÄta, kvalifikuojant asmens veikÄ pagal BK 154 straipsnį, visų pirma, svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonÄs, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybÄ. VisuomenÄs informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonÄ yra visuomenÄs informavimo priemonÄse skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie reiÅ¡kinius ar įvykius.
NuomonÄs neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir bÅ«ti reiÅ¡kiama etiÅ¡kai (įstatymo 2 straipsnio 36 dalis); žinia â tai visuomenÄs informavimo priemonÄse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys (įstatymo 2 straipsnio 84 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tai, ar konkreÄiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar iÅ¡sakyta nuomonÄ, turi bÅ«ti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas â tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiÅ¡kinys; duomenys â fakto turinį atskleidžianti informacija;
žinia â informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonÄmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (žr., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A. Å . v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje V.
L. v. V. P. teisių perÄmÄjai L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonÄ yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (žr., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. gegužÄs 8 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A. S. v. UAB âÅ ilo bitÄâ, A. D., V. K.; bylos Nr. 3K-3-193/2007). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. NuomonÄ turi turÄti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , taÄiau ji yra subjektyvi, todÄl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonÄs teisingumas nÄra įrodinÄjamas.TeisÄjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju, įvertinus Z.
M. nurodytas aplinkybes dÄl to, kad R. J. B. moksliniame darbe naudojo kÅ«rinius (grafikus, lenteles, kreives) iÅ¡ jos 1984 metų disertacijos be jos leidimo, nenurodant iÅ¡rašų apie kÅ«rinio autorių, ir tai, kad Å¡ios aplinkybÄs byloje nebuvo paneigtos, nuteistoji turÄjo pakankamÄ faktinį pagrindÄ susidaryti nuomonei ir reikÅ¡ti savo subjektyvų jai žinomų faktinių aplinkybių vertinimÄ . Vien tai, kad konkreÄiose ginÄytinose frazÄse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobÅ«džio informacijos, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ji pateikÄ Å¾iniÄ , o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimÄ .
Å iuo atveju svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstÄ , autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginÄytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas.Å iame kontekste pažymÄtina, kad Z. M. pareikÅ¡tas kaltinamas grindžiamas tuo, kad ji 2007-01-22 ir 2007-01-23 straipsniuose âPlagiatas ir Lietuvos mokslininkų bendruomenÄâ interneto dienraÅ¡tyje âBernardinaiâ, 2007-06-27 Nr. 11 savaitraÅ¡tyje âLietuvos medicinos kronikaâ, straipsnyje âAkademinis sÄ Å¾iningumas: ar įveiksime plagiatÄ moksleâ, 2007-07-19 laikraÅ¡tyje âMokslo Lietuvaâ Nr. 14(370), straipsnyje âVaikantis plagiato Å¡mÄklÄ â nuteistoji skleidÄ apie R.
J. B. tikrovÄs neatitinkanÄiÄ informacijÄ , žeminanÄiÄ jo garbÄ ir orumÄ , taÄiau, pažymÄtina, kad minÄtų straipsnių autorÄ yra ne nuteistoji Z. M., o A. N., A. K., G. Z.. Pirmosios instancijos teisme apklausti Å¡ie asmenys nurodÄ minÄtuose straipsniuose pateikÄ nuomonÄ plagiato tema pagal įvairius Å¡altinius, straipsniuose nebuvo dÄstoma vien tik Z. M. pateikti faktai. Kaltinimas Z. M. buvo grindžiamas ir tuo, kad 2010-04-27 LTV laidoje âŽurnalisto tyrimasâ, laidos vedÄja R.
S., remdamasi Z. M. melagingu teiginiu, vieÅ¡ai skelbÄ: â<...>Kauno technologijos universiteto mokslininkas (tai yra R. B.) <...> nuplagijavo jos ir jos kolegų disertacijasâ. TaÄiau apeliacinÄs instancijos teisme apklausta liudytoja L. P., atlikusi minÄtÄ reportaÅ¾Ä laidoje âŽurnalisto tyrimasâ, nurodÄ, kad laidos tekstÄ rengÄ R. S., taÄiau kas užsakÄ laidÄ , negalÄjo tiksliai prisiminti, tai yra nepatvirtino fakto, kad laidos medžiaga buvo rengiama pagal Z. M. teiginius. DÄl kaltinime nurodyto 2011-09-12 internetiniame naujienų portale âDELFIâ paskelbtame straipsnyje âUž plagiatÄ suteikto daktaro laipsnio KTU nepanaikino iki Å¡iolâ nurodytų teiginių, pastebÄtina, kad straipsnio autorius M.
J., kuris, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodÄ, kad straipsniui medžiagÄ rinko iÅ¡ daugelio Å¡altinių ir straipsnyje buvo pateikta nuomonÄ plagiato tema, o apeliantÄ buvo viena iÅ¡ diskusijos dalyvių.Apygardos teismas pažymi, kad minÄtomis visuomenÄs informavimo Å¡altinių priemonÄmis jokie nauji faktai nebuvo pateikiami, tik iÅ¡ esamų daromi subjektyvÅ«s apibendrinimai. AukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistosios Z. M. pasisakymais buvo paskleista ne informacija, o remiantis tikrovÄje egzistuojanÄiais faktais, iÅ¡sakyta subjektyvi nuomonÄ ir faktų vertinimas.
Ä®statymas nedraudžia iÅ¡dÄstyti savo subjektyviÄ nuomonÄ per visuomenÄs informavimo priemones, svarbu, kad subjektyvus požiÅ«ris apie asmenį netaptų melagingos informacijos platinimu. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. TodÄl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, padarÄ klaidingas iÅ¡vadas, nes neatribojo informacijos nuo nuomonÄs.Nors vertindamas bylos duomenis pirmosios instancijos teismas teisingai pažymÄjo, kad sprendžiant atsakomybÄs pagal BK 154 straipsnį klausimÄ , svarbu nustatyti, ar kaltinamo asmens iÅ¡sakyta kritika neperžengÄ leistinų ribų, taÄiau nepagrįstai konstatavo, kad Z.
M., paskleidusi apie R. J. B. tikrovÄs neatitinkanÄias žinias, peržengÄ leistinos kritikos ar savo nuomonÄs pareiÅ¡kimo ribas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiÅ¡kos laisvÄ â asmens teisÄ laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinÄs visuomenÄs teisinÄ vertybÄ. TaÄiau Å¡i teisÄ nÄra absoliuti â VisuomenÄs informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas Å¡ios konstitucinÄs vertybÄs ribojimas.
IÅ¡ EŽTT plÄtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinÄje visuomenÄje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputacijÄ ir teises, vengiant įžeidžiamo pobÅ«džio formuluoÄių (žr. Constantinescu v. Romania, no. 28871/95, 27 June 2000). Taigi teisÄs skleisti informacijÄ apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinÄmis vertybÄmis â asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. TeisÄ Ä¯ garbÄ ir orumÄ suprantama kaip asmens teisÄ reikalauti, kad vieÅ¡oji nuomonÄ apie jį bÅ«tų formuojama žinių, atitinkanÄių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovÄje vykdo įstatymų, bendražmogiÅ¡kos moralÄs normų reikalavimus.
Kasacinio teismo praktikoje pažymÄta, kad nuomonÄ turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji iÅ¡reiÅ¡kiama tinkamai â neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslÄ â iÅ¡ryÅ¡kinti asmens ar jo veiklos trÅ«kumus ir siekiant juos paÅ¡alinti. SubjektyvÅ«s samprotavimai pripažintini žeminanÄiais garbÄ ir orumÄ (įžeidžianÄiais), kai jie nesÄ Å¾iningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenÄs nuostatas dÄl asmens, apie kurį reiÅ¡kiama nuomonÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB âVedautos autotransportasâ v.
S. G., bylos Nr. 3K-3-30/2014). NeetiÅ¡ka, nesÄ Å¾ininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiÅ¡kiama nuomonÄ gali bÅ«ti pripažinta žeidžianÄia asmens garbÄ ir orumÄ . NagrinÄjamu atveju, kaip jau nustatyta, Z. M. turÄjo pakankamÄ faktinį pagrindÄ reikÅ¡ti savo subjektyvų situacijos vertinimÄ ir Å¡iÄ nuomonÄ apie R. J. B. mokslinÄ veiklÄ reiÅ¡kÄ etiÅ¡kai, nepagrįstai neįžeidÄ, nepažemino jo garbÄs ir orumo.Apygardos teismas taip pat pažymi, kad siekiant teisingos pusiausvyros tarp saviraiÅ¡kos laisvÄs ir asmens garbÄs ir orumo apsaugos, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad baudžiamoji atsakomybÄ yra griežÄiausia, labiausiai ribojanti priemonÄ.
DÄl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbÄs ir orumo gynimui turÄtų bÅ«ti iÅ¡naudotos Å¡velnesnÄs priemonÄs (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis). TodÄl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia sprÄsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisÄs pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonÄmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinÄmis, drausminÄmis, civilinÄmis sankcijomis ir pan.). Antai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį teisinÄs valstybÄs principÄ , ne kartÄ yra konstatavÄs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybÄ už teisÄs pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinÄs priemonÄs turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinÄje visuomenÄje ir tinkamos siekiamiems teisÄtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (žr., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsÄjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).ApeliacinÄs instancijos teisÄjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys duomenys nepagrindžia pirmos instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių.
PrieÅ¡ingai, teisÄjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į analizuojamų straipsnių turinį, faktines situacijos aplinkybes, nuteistosios tyÄios turinį, darytina vienareikÅ¡mÄ iÅ¡vada, kad Z. M. veika negali bÅ«ti pripažinta nusikalstama. Å iuo atveju teismas Z. M. veikoje neteisingai nustatÄ ir subjektyviuosius BK 154 straipsnio 2 dalies požymius, kadangi privaloma nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovÄs neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbÄ ir orumÄ , bet ir tai, kad kaltininkas suvokÄ tokias Å¡ios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobÅ«dį) ir norÄjo taip veikti, siekÄ paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ (žr., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-171/2013), tai yra veikÄ tiesiogine tyÄia.
Kaip teismui nuosekliai parodÄ Z. M., neigiamai atsiliepdama apie R. J. B. mokslinÄ veiklÄ , ji nesiekÄ jo pažeminti ar apÅ¡meižti, taÄiau norÄjo iÅ¡kelti vieÅ¡Ä diskusijÄ ir atskleisti galimÄ plagijavimo faktÄ . TeisÄjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ byloje esanÄių duomenų negalima daryti iÅ¡vados, kad nuteistoji, vieÅ¡ai reikÅ¡dama savo nuomonÄ nagrinÄjamu klausimu, buvo motyvuota sÄ moningo ketinimo pakenkti nukentÄjusiajam.Atsižvelgiant į BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatÄ , jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudÄtį, nenustaÄius Z.
M. veikoje bÅ«tinųjų Å¡meižimo (BK 154 straipsnio 2 dalis) požymių â pavojingos veikos ir tyÄios â Z. M. dÄl Å¡ios nusikalstamos veikos iÅ¡teisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinÄtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Baudžiamosios atsakomybÄs taikymui bÅ«tinų sÄ lygų nebuvimas nagrinÄjamoje situacijoje neatima galimybÄs suinteresuotiems asmenims savo teises ir interesus ginti civilinio proceso tvarka.Nuteistosios gynÄjas nagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka pateikÄ praÅ¡ymÄ atlyginti Z.
M. turÄtas 2290 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokÄti apeliacinÄs instancijos teisme ir pateikÄ Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinanÄius dokumentus (t. 5, b. l. 159, 160, t. 6, b. l. 5).BPK 105 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas, iÅ¡teisindamas kaltinamÄ jį baudžiamojoje byloje, pradÄtoje tik pagal nukentÄjusiojo pareiÅ¡kimÄ , turi teisÄ nusprÄsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradÄtas procesas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad procesas Z.
M. atžvilgiu privataus kaltinimo byloje buvo pradÄtas iÅ¡skirtinai pagal R. J. B. pareiÅ¡kimÄ , todÄl atitinkamai nuteistoji turÄjo gintis nuo jam pareikÅ¡tų kaltinimų ir dÄl to patyrÄ iÅ¡laidų, mokÄdama už gynÄjo advokato paslaugas apeliacinÄs instancijos teisme. Å iuo nuosprendžiu konstatuota, kad Z. M. pareikÅ¡ti kaltinimai nepasitvirtino, todÄl teisÄjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinÄjamos bylos apimtį, sudÄtingumÄ , teismo posÄdžių apeliacinÄs instancijos teisme skaiÄių, nuteistosios patirtas iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokÄti pripažįsta pagrįstomis proceso iÅ¡laidomis ir jas priteisia iÅ¡ privataus kaltintojo R.
J. B.. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. ApeliacinÄs instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dÄstyti motyvuotas iÅ¡vadas dÄl apeliacinio skundo esmÄs ir tai nÄra reikalavimas pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Å iais motyvais kolegija, atsižvelgdama į priimamo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio pagrindus, nepasisako dÄl kitų apeliacinio skundo argumentų (dÄl tÄstinÄs veikos ir kt.).
Kadangi R. J. B. dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., kaltinimo Z. M. atsisakÄ, apeliacinÄs instancijos teismas Å¡io klausimo nenagrinÄja.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Nuteistosios Z. M. apeliacinį skundÄ tenkinti.Panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2014 m. liepos 8 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį:Z. M. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinÄios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.NukentÄjusiojo R.
J. B. civilinį ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo palikti nenagrinÄtÄ .IÅ¡ R. J. B. iÅ¡ieÅ¡koti 2290 Lt (663 Eur) Z. M. turÄtų proceso iÅ¡laidų.Vadovaujantis BPK 92 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktÄ , turÄjusį reikÅ¡mÄs tyrimui ir bylos nagrinÄjimui, â CD diskÄ su įraÅ¡u LTV âŽurnalistinis tyrimasâ 2010-04-27, grÄ Å¾inti R. J. B.. Kolegijos pirmininkas             Dmitrijus Korsakovas TeisÄjai             DanutÄ GiaÄaitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Jurgis KiÅ¡kis