Legislator Case Law & Legislation
d1db88af-e7c9-420e-9f96-957007888980 AI generated

d1db88af-e7c9-420e-9f96-957007888980 · Kauno apygardos teismas

Case Number d1db88af-e7c9-420e-9f96-957007888980
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-49-582/2015             Teisminio proceso Nr. 1-05-3-00073-2012-4             Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              2.4.6.4.1.; 2.4.7. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Danutės Giačaitės ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Mariui Žukauskui, dalyvaujant nuteistajai Z.

Legislator headnote

AI generated

d1db88af-e7c9-420e-9f96-957007888980 · Kauno apygardos teismas: mokslinių darbų autorystės pasisavinimÄ paskleidimu. Kur ir kokiuose R. J. B. skunde nurodytuose teiginiuose teismas nustatė tokius duomenis, nuosprendyje nenurodyta. Apeliantė skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad asmuo pagal BK 154 straipsnį atsako tik už informacijos (duomenų) paskleidimÄ , todėl visais atvejais svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonės, tokios praktikos laikosi ir kasacinės instancijos teismas. Atribojant žiniÄ (informacijÄ ) nuo nuomonės, teismas turi vadovautis Å¡iomis sampratomis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-49-582/2015             Teisminio proceso Nr. 1-05-3-00073-2012-4             Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              2.4.6.4.1.; 2.4.7. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Danutės Giačaitės ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Mariui Žukauskui, dalyvaujant nuteistajai Z.

M., jos gynėjui advokatui Valdemarui Bužinskui, nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui R. J. B., jo atstovui advokatui Valteriui Aleknai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios Z. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuoZ. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį ir nuteista 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje Z.

M. baudžiamoji byla nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta tvarka.Nukentėjusiojo R. J. B. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ Z. M. priteista 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : Z. M. nuteista pagal BK 154 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2007 metų iki 2011 m. rugsėjo 12 d. per visuomenės informavimo priemones ir spaudinius Å¡meižė nukentėjusįjį R.

J. B., paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ dėl tariamai jos mokslinių darbų autorystės pasisavinimo, plagiato, jam raÅ¡ant mokslinius straipsnius, disertacijÄ ir monografijÄ , o bÅ«tent: 2007 m. sausio 22-23 d. interneto dienraÅ¡tyje „Bernardinai“, straipsnyje „Plagiatas ir Lietuvos mokslininkų bendruomenė“: „remiantis iÅ¡ Z. M. ir jos kolegų pavogta medžiaga, paraÅ¡ytos publikacijos liko jos tariamų autorių (tai yra R.

B.) mokslinių nuopelnų atributu“, „Z. M. kantriai mums demonstravo (tai yra R. B.) disertacijų, straipsnių vietas, kurios, jos įsitikinimu, neabejotinas plagiatas“; 2007-06-27 Nr.11 savaitraÅ¡tyje „Lietuvos medicinos kronika“, straipsnyje „Akademinis sÄ Å¾iningumas: ar įveiksime plagiatÄ moksle“ teigiama, kad mokslininkės (Z. M.) teigimu, po metų disertacijÄ apsigynė ir buvęs jos mokslinis vadovas R. B. <...> nuplagijuota nuo kolegės disertacija leido buvusiam moksliniam vadovui tapti habilituotu daktaru; 2007-07-19 laikraÅ¡tyje „Mokslo Lietuva“ Nr. 14(370), straipsnis „Vaikantis plagiato Å¡mėklÄ â€œ, „1985 m., iÅ¡ Z.

M. 1984 m. kandidatinės disertacijos, panaudojęs be nuorodų medžiagÄ , savo daktarinę disertacijÄ apsigynė jos vadovas (tai yra R. B.)“; 2010-04-27 LTV laidoje „Žurnalisto tyrimas“, laidos vedėja R. S., remdamasi Z. M. melagingu teiginiu, vieÅ¡ai skelbė: „<...>Kauno technologijos universiteto mokslininkas (tai yra R. B.) <...> nuplagijavo jos ir jos kolegų disertacijas“; 2011-09-12 Internetiniame naujienų portale „DELFI“, straipsnyje „Už plagiatÄ suteikto daktaro laipsnio KTU nepanaikino iki Å¡iol“, remiantis Z.

M. teiginiu, „R. B. buvo fiktyvus darbo vadovas, kuris vėliau jos ir kitų mokslininkų disertacijas esÄ â€žnusirašė“, <...> mÅ«sų ankščiau gintos disertacijos sudėtos, taip gautas mokslinis laipsnis ir taip jis tapo mokslininku, akademiku nariu ekspertu“.R. J. B. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 154 str. 1 d., kaltinimo Z. M. atžvilgiu atsisakė.Nuteistoji Z. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nuosprendį panaikinti ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, taip pat R.

J. B. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , R. J. B. pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytų teiginių neanalizavo, jokių iÅ¡vadų dėl jų nepadarė, nors ir apklausė byloje liudytojus, jų parodymais nesirėmė, kaip ir nesirėmė jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, iÅ¡skyrus teisėsaugos institucijų procesinius sprendimus, kurių pagrindu R. J. B. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tai tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo sudėtį. Tokia veika turi bÅ«ti įrodyta įrodymais, numatytais BPK 20 straipsnyje, kurio 5 dalyje įsakmiai nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais. Nuteistosios manymu, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, buvo pažeista tiek materialinė aukščiau nurodyta BK norma, tiek BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimo procesÄ .Apeliantė skunde nurodo, kad buvo pažeistos ir BPK 255 straipsnio nuostatos, kurios nurodo, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti į teismÄ .

Å iuo atveju byla buvo nagrinėjama pagal privataus kaltintojo skundÄ (pareiÅ¡kimÄ ), kuris iÅ¡ esmės yra tokiÄ pačiÄ reikÅ¡mę turintis dokumentas, kaip ir kaltinamasis aktas. Tokiu bÅ«du bylos nagrinėjimo ribos privataus kaltinimo bylose apibrėžiamos pareiÅ¡kėjo skundu, tiksliau, jame iÅ¡dėstytomis nusikalstamomis veikomis, dėl kurių jis praÅ¡o nuteisti jo nurodytÄ asmenį. R. J. B. savo 2012-05-02 skunde Kauno apylinkės teismui konkrečiai nurodė teiginius, tai yra pacitavo publikacijų citatas, nurodė straipsnį ir pateikė TV laidos stenogramÄ , kuriose, jo nuomone, yra Å¡meižikiÅ¡ka informacija (duomenys).

PareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡ie duomenys ir yra tikrovės neatitinkanti informacija, o jos paskleidimas per visuomenės informavimo priemones sudarė nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalies sudėtį. Bylos nagrinėjimo metu R. J. B., kaip privatus kaltintojas, savo pareiÅ¡kimÄ palaikė, todėl skunde iÅ¡dėstytos jo nuomone nusikalstamos veikos ir apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, privalomas teismui. Dėl Å¡ios priežasties teismas turėjo nagrinėti kiekvienÄ iÅ¡ R. J. B. iÅ¡dėstytų teiginių, siekiant patikrinti, ar tokių duomenų paskleidimas yra nusikalstama veika, numatyta BK 154 straipsnio 2 dalyje, ir ar Z.

M. yra tas asmuo, kuris Å¡ias nusikalstamas veikas padarė. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ savo nuosprendyje teismas pagal BPK 305 straipsnio nuostatas turėjo nurodyti, kur, kokioje R. J. B. skunde pateiktoje citatoje yra tikrovės neatitinkanti informacija. Kad Å¡iose citatose yra informacija, kad Å¡i informacija yra žinomai melaginga, kad apeliantė yra tas asmuo, kuris tokiÄ informacijÄ paskleidė, kad tokia informacija yra paskleista tyčia, siekiant paniekinti ir pažeminti R. J. B.. Kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio, teismas tokiu aspektu bylos nenagrinėjo, tačiau pripažino apeliantę kalta dėl Å¡meižimo, kuris, teismo nuomone, pasireiÅ¡kė žinių apie tariamai Z.

M. mokslinių darbų autorystės pasisavinimÄ paskleidimu. Kur ir kokiuose R. J. B. skunde nurodytuose teiginiuose teismas nustatė tokius duomenis, nuosprendyje nenurodyta. Apeliantė skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad asmuo pagal BK 154 straipsnį atsako tik už informacijos (duomenų) paskleidimÄ , todėl visais atvejais svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonės, tokios praktikos laikosi ir kasacinės instancijos teismas. Atribojant žiniÄ (informacijÄ ) nuo nuomonės, teismas turi vadovautis Å¡iomis sampratomis.

Faktas – tikras, nepramanytas įvykis, reiÅ¡kinys dalykas. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, jų reiÅ¡kinius, savybes, dalykus, veiksmus. įvykius ir t.t., grindžiamus tiesa, kuriÄ galima patikrinti patikimumo ir įrodymo priemonėmis. Nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiÅ«ris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusios su tikrais įvykiais. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes tik faktų ir duomenų egzistavimÄ galima patikrinti įrodinėjimo priemonėmis.

Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas. Kauno apylinkės teismas visų publikacijų kontekste turėjo nustatyti, kur yra informacija ir kur reiÅ¡kiama nuomonė, ir argumentuotai savo nuosprendyje iÅ¡dėstyti, kÄ R. J. B. iÅ¡vardintose citatose laiko faktais, o kÄ â€“ nuomone. Akivaizdu, jog teismas pats nesuprato, ar R. J. B. pateiktose citatose pateikiama informacija ar nuomonė. TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliantė daro dėl teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyto teiginio, kad „Z. M., paskleidusi apie R. J. B. tikrovės neatitinkančias žinias, peržengė leistinos kritikos ar savo nuomonės pareiÅ¡kimo ribas“.

Tačiau nuomonė, kad ir kokia kontraversiÅ¡ka, neteisinga ar įžeidžianti bebÅ«tų, niekada netaps žinia, ir už jÄ baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį iÅ¡ viso nekyla (žr., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-1203-2011, 1A-845-166/2012, 1A-373-574/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-545/2005, 2K-7-408/2007). Nuomonės leistinumo ribos, kvalifikuojant veikas pagal šį straipsnį, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas argumentas ir veikos kvalifikacijai jokios reikÅ¡mės neturi.Taip pat teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas buvo informacijos skleidėjas, tai yra kas skleidė informacijÄ , panaudodamas visuomenės informavimo priemones. 2007-01-22 ir 2007-01-23 straipsnių interneto dienraÅ¡tyje „Bernardinai“ autoriai yra M.

B. ir A. N.. Å iuose straipsniuose žurnalistai aprašė mokslinį ginÄÄ ir pateikė skaitytojams savo nuomonę apie šį ginÄÄ , remdamiesi įvairiais Å¡altiniais, o ne vien tik apeliantės nuomone. Be to, straipsnyje keliamos abejonės dėl R. J. B. sÅ«naus P. B. daktaro disertacijos autorystės, todėl Å¡iame straipsnyje dėstomos mintys net ne apie pareiÅ¡kėjÄ . Tai patvirtino ir teisme apklaustas liudytoju vienas iÅ¡ straipsnio autorių A. N., kuris, be kita ko, prisiėmė pilnÄ atsakomybę už savo straipsnyje dėstomas mintis. 2007-06-27 savaitraÅ¡tyje „Lietuvos medicinos kronika“ iÅ¡spausdinto straipsnio „Akademinis sÄ Å¾iningumas: ar įveiksime plagiatÄ moksle?“ autorius yra Mokslininkų sÄ jungos pirmininkas A.

K.. Apklaustas liudytoju teisme jis parodė, kad tikroji straipsnio autorė yra Jurgaitienė. Straipsnyje apraÅ¡yta plagijavimo problema ir Å¡ios problemos suvokimas Mokslininkų sÄ jungoje. Z. M. autorystės arba bendraautorystės, raÅ¡ant šį straipsnį, liudytojas A. K. nepatvirtino. 2007-07-19 straipsnio laikraÅ¡tyje „Mokslo Lietuva“ autorius G. Z., kuris apklaustas liudytoju byloje parodė, kad R. J. B. ginčijama citata priklauso Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui. Jis tokiÄ savo nuomonę buvo pareiÅ¡kęs apskritojo stalo diskusijos metu, diskutuojant apie plagiatÄ . 2010-04-27 LTV laidos „Žurnalisto tyrimas“ metu taip pat buvo diskutuojama plagiato tema.

Susipažinus su laidos stenograma ir vaizdo įraÅ¡u, akivaizdu, kad R. J. B. ginčijama citata priklauso televizijos žurnalistei R. S.. Diskusijos tema yra P. B., o ne R. J. B. disertacija. Laidos dalyviai iÅ¡sakė savo nuomones ir vertinimus dėl plagiavimo ir teismų sprendimų. R. J. B. iÅ¡ diskusijos konteksto paimti vertinimai apeliantei nepriklauso, tai yra ji nėra jų autorius. 2011-09-12 internetiniame naujienų portale paskelbto straipsnio autorius M. J.. Apklaustas liudytoju byloje jis nurodė, kad straipsniui medžiagÄ rinko iÅ¡ daugelio Å¡altinių.

Straipsnyje dėstomos mintys apie tuo metu plačiai vykusiÄ diskusijÄ plagiato tema. Å ios temos pagrindas taip pat buvo P. B., o ne R. J. B. daktaro disertacija. Apeliante buvo tik viena iÅ¡ diskusijos dalyvių. R. J. B. tikrai įvertino kaip „fiktyvų darbo vadovÄ â€œ, nes, jos nuomone, jis toks ir buvo. Tokia subjektyvi jos nuomonė baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. 2011-07-03/05 praneÅ¡ime Pasaulio lietuvių mokslo ir kÅ«rybos simpoziume apeliantė tikrai darė praneÅ¡imÄ tema „Plagijavimas moksliniuose darbuose ir jo vertinimas Lietuvoje“.

Å iame praneÅ¡ime ji pažodžiui kartojo KTU profesinės etikos kolegijos 2003-01-13 paaiÅ¡kinimÄ â€žDėl profesinės etikos pažeidimų laipsnio“ KTU Senatui. Palyginus jos praneÅ¡imo tezes su aukščiau nurodyto dokumento tekstu, akivaizdu, kad jo citavimas yra pažodinis. Taigi skaitydama šį praneÅ¡imÄ ji paskleidė ne savo, o kolegijos nuomonę. Tas pats pasisakytina ir apie kitÄ R. J. B. ginčijamÄ frazę: „2003-12-08 rekomendavus KTU senato mokslo komisijai į leidyklÄ â€žTechnologija“ priimama spausdinti R.

J. B. ir P. B. monografija, kurioje gausu plagijavimo faktų ir iki 2004-01-16 atspausdinama“. Čia apeliantė dėsto tik savo nuomonę, pagrįstÄ Å¡io fakto vertinimais, kurie yra byloje, bet taip ir liko teismo neįvertinti. Z. M. pabrėžia, kad visos R. J. B. skunde iÅ¡dėstytos citatos turėjo bÅ«ti nagrinėjamos visų publikacijų kontekste, tik tokiu bÅ«du bÅ«tų galima atskleisti visÄ publikacijos turinį. Skirtinguose kontekstuose frazės ir teiginiai gali turėti keletÄ reikÅ¡mių.

Todėl visais atvejais įrodinėjant privalu įrodyti, kokia frazė, kokiu konkrečiu atveju, kokį turėjo kontekstÄ (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3/2012). Kaip matyti iÅ¡ teismo nuosprendžio, teismas R. J. B. pateiktų teiginių iÅ¡ viso nenagrinėjo jokiame kontekste ir jokio jų iÅ¡tyrimo neatliko. Tokiu bÅ«du apeliantė yra nuteista už M. B., A. N., A. K., Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus, G. Z., R. S., M. J. nuomones bei vertinimus visuomenės informavimo priemonėse ir Pasaulio lietuvių mokslo ir kÅ«rybos simpoziume darytame apeliantės praneÅ¡ime pacituotus dokumentus.

Jeigu vertinti Kauno apylinkės teismo nuosprendį, tai visi Å¡ie aukščiau nurodyti asmenys bei institucijos turėtų bÅ«ti laikomi Å¡meižikais, kadangi iÅ¡ esmės paskleidė ir iÅ¡platino tÄ pačiÄ nuomonę kaip ir apeliantė. Visos Å¡ios institucijos ir asmenys, remiantis tais pačiais kriterijais, dėl ko ji yra nuteista, pažeidė nuomonės leistinumo ribas, nes žinojo arba turėjo žinoti apie procesinius sprendimus, priimtus atliekant ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 191 straipsnį.

Taip pat pažymėtina, kad Z. M. jokių veiksmų dėl Å¡ių asmenų nuomonės pareiÅ¡kimo ar iÅ¡platinimo neatliko – su žurnalistais savo iniciatyva nesusitikinėjo ir interviu jiems nedalino. Z. M. skunde nesutinka ir su jos tyčios pagal BK 154 straipsnio 2 dalį nustatymu. Praktikoje veiksmai pagal Å¡io straipsnio dispozicijÄ pasireiÅ¡kia nebÅ«tų faktų, informacijos iÅ¡galvojimu, aiÅ¡kiai žinant ir suvokiant, kad realiai tokie faktai neegzistavo. Kaltininko žinotinai iÅ¡galvoti faktai (informacija) skleidžiami turint vienÄ vienintelį tikslÄ , tai yra diskredituoti konkretų asmenį ar asmenų grupę.

Teismas, nagrinėdamas nuteistosios tyčios bei informacijos ir nuomonės atribojimo klausimus, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika dėl žinių ir nuomonės atribojimo baudžiamosiose ir civilinėse bylose. Būtent dėl šios priežasties neteisingai kvalifikavo Z. M. veiksmus pagal BK 154 straipsnio 2 dalį.Apeliantės įsitikinimu, ji yra nuteista dėl to, kad kreipėsi į teisėsaugos institucijas tikslu ištirti, ar R. J. B. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 191 straipsnyje, požymių.

Kadangi teisėsaugos institucijos R. J. B. atžvilgiu tokių nusikalstamų veikų nenustatė ir jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis priimtas nebuvo, tai bet kokia polemika ar diskusija dėl jo ar jo sūnaus P. B. disertacijų autentiškumo yra nusikalstama veika, tai yra šmeižtas. Teismas net neanalizavo pačių savo nuosprendyje pacituotų procesinių dokumentų turinio, iš kurių matyti, kad ikiteisminiai tyrimai P. B. ir R. J. B. atžvilgiu buvo nutraukti iš dalies BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tai yra suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, kitoje dalyje – nenustačius P. B. ir R.

J. B. tyčios. Tačiau visuose procesiniuose dokumentuose konstatuoti BK 191 straipsnio objektyvinę pusę sudarantys faktai, tai yra tai, kad R. J. B. ir P. B. savo moksliniuose kÅ«riniuose naudojo grafikus, lenteles, kreives ir t.t., neįsitikinę, jog jie gali naudoti minėtus duomenis. Z. M. yra įsitikinusi, kad teismo nuosprendyje iÅ¡vardinti procesiniai sprendimai visiÅ¡kai neužkirto kelio tolimesnei diskusijai mokslinio nesÄ Å¾iningumo tema ir ji turi teisę reikÅ¡ti savo nuomonę. Ji taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad jos nuomonės dėl mokslinio nesÄ Å¾iningumo objektu nėra P. B. ir R.

J. B.. Nuomonė buvo reiÅ¡kiama apie Å¡ių asmenų mokslinę veiklÄ , kuriÄ apeliantė vertina kritiÅ¡kai, tačiau mokslinės veiklos kritiÅ¡kas vertinimas visiÅ¡kai nereiÅ¡kia asmens Å¡meižimo ir negali bÅ«ti laikomas tyčine veikla, siekiant jį pažeminti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad J. B. yra žinomas mokslininkas ir Å¡ios bylos kontekste jis yra vieÅ¡as asmuo. Toks asmuo visada gali tikėtis kritiÅ¡ko savo veiklos vertinimo, todėl tokiam vertinimui jis turi bÅ«ti pakantus. Teismų praktikoje tokiems asmenims taikomos kitokios garbės ir orumo gynimo ribos, ypač tais atvejais, kai tokie asmenys kritikuojami ne dėl savo poelgių buityje, o dėl jų profesinės veiklos, dėl kurios Å¡ie asmenys laikomi vieÅ¡ais.

Be to, siekiant teisingos pusiausvyros tarp saviraiškos laisvės ir asmens garbės ir orumo apsaugos, būtina atsižvelgti į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė. Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3/2012).Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nagrinėjamos veikos vertinimu kaip tęstinės, nors analizuojant pareiškime išdėstytus teiginius, akivaizdu, kad jie paskelbti per skirtingas visuomenės informavimo priemones, skirtingu laikotarpiu ir skirtingomis aplinkybėmis.

R. J. B. pateiktose publikacijose savo nuomonę dėsto skirtingi asmenys arba nuomonės pateikiamos diskusijų metu. Z. M. skunde kritikuoja ir teismo sprendimÄ priteisti iÅ¡ jos 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam už jo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir t.t. Su tokia teismo iÅ¡vada nesutinkama, kadangi apeliantės veiksmais joks nusikaltimas nepadarytas, todėl ir jokia neturtinė žala R.

J. B. neturėtų bÅ«ti priteista. Be to, bylos nagrinėjimo metu R. J. B. teismui pateikė savo medicininius duomenis, tačiau jokių įrodymų, paliudijančių priežastinį ryšį tarp jo sveikatos bÅ«klės ir jai inkriminuotų veikų, nenurodė.Atsiliepime į nuteistosios apeliacinį skundÄ nukentėjusysis R. J. B. apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos nuosprendį palikti nepakeistÄ .Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas palaikė nuteistosios apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistosios Z.

M. apeliacinis skundas tenkintinas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ pagal nuteistosios Z.

M. apeliacinį skundÄ , pati atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ , iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių reikalavimų, pripažindamas Z. M. kalta dėl BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nesilaikė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl Z. M. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 154 straipsnio 2 dalyje, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo Z.

M. iÅ¡teisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kuris paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinti Å¡meižimÄ kvalifikuojantys požymiai – asmens Å¡meižimas dėl neva padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo arba Å¡meižimas per visuomenės informavimo priemonę, ar spaudinyje.

Å meižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų, ar pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , tai yra faktų ir duomenų konstatavimÄ apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos.

Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimÄ baudžiamoji atsakomybė pagal Å¡iÄ normÄ nekyla. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumÄ , bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias Å¡ios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobÅ«dį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ .Z.

M. BK 154 straipsnio 2 dalis pritaikyta todėl, kad jos veikoje yra vienas minėtų kvalifikuojamųjų požymių – Å¡meižimas per visuomenės informavimo priemones. Jai inkriminuotos pastarosios veikos esmę sudaro tai, kad ji nuo 2007 metų iki 2011 m. rugsėjo 12 d. per visuomenės informavimo priemones ir spaudinius Å¡meižė nukentėjusįjį R. J. B., paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ , dėl tariamai jos mokslinių darbų autorystės pasisavinimo, plagiato, jam raÅ¡ant mokslinius straipsnius, disertacijÄ ir monografijÄ , o bÅ«tent: 2007 m. sausio 22-23 d. interneto dienraÅ¡tyje „Bernardinai“, straipsnyje „Plagiatas ir Lietuvos mokslininkų bendruomenė“:

„remiantis iÅ¡ Z. M. ir jos kolegų pavogta medžiaga, paraÅ¡ytos publikacijos liko jos tariamų autorių (tai yra R. B.) mokslinių nuopelnų atributu“, „Z. M. kantriai mums demonstravo (tai yra R. B.) disertacijų, straipsnių vietas, kurios, jos įsitikinimu, neabejotinas plagiatas“; 2007-06-27 Nr.11 savaitraÅ¡tyje „Lietuvos medicinos kronika“, straipsnyje „Akademinis sÄ Å¾iningumas: ar įveiksime plagiatÄ moksle“ teigiama, kad mokslininkės (Z. M.) teigimu, po metų disertacijÄ apsigynė ir buvęs jos mokslinis vadovas R.

B. <...> nuplagijuota nuo kolegės disertacija leido buvusiam moksliniam vadovui tapti habilituotu daktaru; 2007-07-19 laikraÅ¡tyje „Mokslo Lietuva“ Nr. 14(370), straipsnyje „Vaikantis plagiato Å¡mėklÄ â€œ, „1985 m., iÅ¡ Z. M. 1984 m. kandidatinės disertacijos, panaudojęs be nuorodų medžiagÄ , savo daktarinę disertacijÄ apsigynė jos vadovas (tai yra R. B.)“; 2010-04-27 LTV laidoje „Žurnalisto tyrimas“, laidos vedėja R. S., remdamasi Z. M. melagingu teiginiu, vieÅ¡ai skelbė:

„<...>Kauno technologijos universiteto mokslininkas (tai yra R. B.) <...> nuplagijavo jos ir jos kolegų disertacijas“; 2011-09-12 Internetiniame naujienų portale „DELFI“, straipsnyje „Už plagiatÄ suteikto daktaro laipsnio KTU nepanaikino iki Å¡iol“, remiantis Z. M. teiginiu, „R. B. buvo fiktyvus darbo vadovas, kuris vėliau jos ir kitų mokslininkų disertacijas esÄ â€žnusirašė“, <...> mÅ«sų ankščiau gintos disertacijos sudėtos, taip gautas mokslinis laipsnis ir taip jis tapo mokslininku, akademiku nariu ekspertu“.Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡vadas dėl Z.

M. veiksmų atitikimo BK 154 straipsnio 2 dalies dispozicijai iÅ¡ esmės motyvavo tuo, kad ji, net ir atliekant ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje pagal jos pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, ir neturėdama jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumÄ , 2007 metais kreipėsi į interneto dienraÅ¡tį „Bernardinai.lt“, į savaitraÅ¡tį „Lietuvos medicinos kronika“, į laikraÅ¡tį „Mokslo Lietuva“, taip pat 2010-04-27 LTV laidoje „Žurnalisto tyrimas“, 2011-09-12 internetiniame naujienų portale „DELFI“ skleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie R.

J. B., žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ , dėl tariamai jos mokslinių darbų autorystės pasisavinimo, plagiato, jam raÅ¡ant mokslinius straipsnius, disertacijÄ ir monografijÄ , ir tai ji darė tyčia, suvokdama, kad paskleistos žinios pažemins R. J. B. kaip asmenį ir kaip mokslininkÄ .AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė Å¡meižimo turinį sudarančius objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Vien tas faktas, kad nuteistosios iniciatyva buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai neteisėtų R.

J. B. veiksmų ir tai, kad Å¡is tyrimas buvo nutrauktas, nesudaro pagrindo teigti, kad Z. M. skleidė Å¡meižikiÅ¡ko pobÅ«džio, tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Kaip jau minėta, kvalifikuojant asmens veikÄ pagal BK 154 straipsnį, visų pirma, svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybė. Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie reiÅ¡kinius ar įvykius.

Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai (įstatymo 2 straipsnio 36 dalis); žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys (įstatymo 2 straipsnio 84 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija;

žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Å . v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

L. v. V. P. teisių perėmėjai L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Šilo bitė“, A. D., V. K.; bylos Nr. 3K-3-193/2007). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju, įvertinus Z.

M. nurodytas aplinkybes dėl to, kad R. J. B. moksliniame darbe naudojo kÅ«rinius (grafikus, lenteles, kreives) iÅ¡ jos 1984 metų disertacijos be jos leidimo, nenurodant iÅ¡rašų apie kÅ«rinio autorių, ir tai, kad Å¡ios aplinkybės byloje nebuvo paneigtos, nuteistoji turėjo pakankamÄ faktinį pagrindÄ susidaryti nuomonei ir reikÅ¡ti savo subjektyvų jai žinomų faktinių aplinkybių vertinimÄ . Vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobÅ«džio informacijos, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ji pateikė žiniÄ , o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimÄ .

Å iuo atveju svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstÄ , autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas.Å iame kontekste pažymėtina, kad Z. M. pareikÅ¡tas kaltinamas grindžiamas tuo, kad ji 2007-01-22 ir 2007-01-23 straipsniuose „Plagiatas ir Lietuvos mokslininkų bendruomenė“ interneto dienraÅ¡tyje „Bernardinai“, 2007-06-27 Nr. 11 savaitraÅ¡tyje „Lietuvos medicinos kronika“, straipsnyje „Akademinis sÄ Å¾iningumas: ar įveiksime plagiatÄ moksle“, 2007-07-19 laikraÅ¡tyje „Mokslo Lietuva“ Nr. 14(370), straipsnyje „Vaikantis plagiato Å¡mėklÄ â€œ nuteistoji skleidė apie R.

J. B. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ , tačiau, pažymėtina, kad minėtų straipsnių autorė yra ne nuteistoji Z. M., o A. N., A. K., G. Z.. Pirmosios instancijos teisme apklausti Å¡ie asmenys nurodė minėtuose straipsniuose pateikę nuomonę plagiato tema pagal įvairius Å¡altinius, straipsniuose nebuvo dėstoma vien tik Z. M. pateikti faktai. Kaltinimas Z. M. buvo grindžiamas ir tuo, kad 2010-04-27 LTV laidoje „Žurnalisto tyrimas“, laidos vedėja R.

S., remdamasi Z. M. melagingu teiginiu, vieÅ¡ai skelbė: „<...>Kauno technologijos universiteto mokslininkas (tai yra R. B.) <...> nuplagijavo jos ir jos kolegų disertacijas“. Tačiau apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja L. P., atlikusi minėtÄ reportaÅ¾Ä laidoje „Žurnalisto tyrimas“, nurodė, kad laidos tekstÄ rengė R. S., tačiau kas užsakė laidÄ , negalėjo tiksliai prisiminti, tai yra nepatvirtino fakto, kad laidos medžiaga buvo rengiama pagal Z. M. teiginius. Dėl kaltinime nurodyto 2011-09-12 internetiniame naujienų portale „DELFI“ paskelbtame straipsnyje „Už plagiatÄ suteikto daktaro laipsnio KTU nepanaikino iki Å¡iol“ nurodytų teiginių, pastebėtina, kad straipsnio autorius M.

J., kuris, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad straipsniui medžiagÄ rinko iÅ¡ daugelio Å¡altinių ir straipsnyje buvo pateikta nuomonė plagiato tema, o apeliantė buvo viena iÅ¡ diskusijos dalyvių.Apygardos teismas pažymi, kad minėtomis visuomenės informavimo Å¡altinių priemonėmis jokie nauji faktai nebuvo pateikiami, tik iÅ¡ esamų daromi subjektyvÅ«s apibendrinimai. AukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistosios Z. M. pasisakymais buvo paskleista ne informacija, o remiantis tikrovėje egzistuojančiais faktais, iÅ¡sakyta subjektyvi nuomonė ir faktų vertinimas.

Ä®statymas nedraudžia iÅ¡dėstyti savo subjektyviÄ nuomonę per visuomenės informavimo priemones, svarbu, kad subjektyvus požiÅ«ris apie asmenį netaptų melagingos informacijos platinimu. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, padarė klaidingas iÅ¡vadas, nes neatribojo informacijos nuo nuomonės.Nors vertindamas bylos duomenis pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad sprendžiant atsakomybės pagal BK 154 straipsnį klausimÄ , svarbu nustatyti, ar kaltinamo asmens iÅ¡sakyta kritika neperžengė leistinų ribų, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad Z.

M., paskleidusi apie R. J. B. tikrovės neatitinkančias žinias, peržengė leistinos kritikos ar savo nuomonės pareiškimo ribas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti – Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios konstitucinės vertybės ribojimas.

IÅ¡ EŽTT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputacijÄ ir teises, vengiant įžeidžiamo pobÅ«džio formuluočių (žr. Constantinescu v. Romania, no. 28871/95, 27 June 2000). Taigi teisės skleisti informacijÄ apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Teisė į garbę ir orumÄ suprantama kaip asmens teisė reikalauti, kad vieÅ¡oji nuomonė apie jį bÅ«tų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiÅ¡kos moralės normų reikalavimus.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji iÅ¡reiÅ¡kiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslÄ â€“ iÅ¡ryÅ¡kinti asmens ar jo veiklos trÅ«kumus ir siekiant juos paÅ¡alinti. SubjektyvÅ«s samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumÄ (įžeidžiančiais), kai jie nesÄ Å¾iningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiÅ¡kiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vedautos autotransportas“ v.

S. G., bylos Nr. 3K-3-30/2014). NeetiÅ¡ka, nesÄ Å¾ininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiÅ¡kiama nuomonė gali bÅ«ti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumÄ . Nagrinėjamu atveju, kaip jau nustatyta, Z. M. turėjo pakankamÄ faktinį pagrindÄ reikÅ¡ti savo subjektyvų situacijos vertinimÄ ir Å¡iÄ nuomonę apie R. J. B. mokslinę veiklÄ reiÅ¡kė etiÅ¡kai, nepagrįstai neįžeidė, nepažemino jo garbės ir orumo.Apygardos teismas taip pat pažymi, kad siekiant teisingos pusiausvyros tarp saviraiÅ¡kos laisvės ir asmens garbės ir orumo apsaugos, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė.

Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų bÅ«ti iÅ¡naudotos Å¡velnesnės priemonės (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis). Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Antai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį teisinės valstybės principÄ , ne kartÄ yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (žr., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys duomenys nepagrindžia pirmos instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių.

PrieÅ¡ingai, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į analizuojamų straipsnių turinį, faktines situacijos aplinkybes, nuteistosios tyčios turinį, darytina vienareikÅ¡mė iÅ¡vada, kad Z. M. veika negali bÅ«ti pripažinta nusikalstama. Å iuo atveju teismas Z. M. veikoje neteisingai nustatė ir subjektyviuosius BK 154 straipsnio 2 dalies požymius, kadangi privaloma nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumÄ , bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias Å¡ios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobÅ«dį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-171/2013), tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Kaip teismui nuosekliai parodė Z. M., neigiamai atsiliepdama apie R. J. B. mokslinę veiklÄ , ji nesiekė jo pažeminti ar apÅ¡meižti, tačiau norėjo iÅ¡kelti vieÅ¡Ä diskusijÄ ir atskleisti galimÄ plagijavimo faktÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ byloje esančių duomenų negalima daryti iÅ¡vados, kad nuteistoji, vieÅ¡ai reikÅ¡dama savo nuomonę nagrinėjamu klausimu, buvo motyvuota sÄ moningo ketinimo pakenkti nukentėjusiajam.Atsižvelgiant į BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatÄ , jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, nenustačius Z.

M. veikoje bÅ«tinųjų Å¡meižimo (BK 154 straipsnio 2 dalis) požymių – pavojingos veikos ir tyčios – Z. M. dėl Å¡ios nusikalstamos veikos iÅ¡teisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Baudžiamosios atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų nebuvimas nagrinėjamoje situacijoje neatima galimybės suinteresuotiems asmenims savo teises ir interesus ginti civilinio proceso tvarka.Nuteistosios gynėjas nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti Z.

M. turėtas 2290 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus (t. 5, b. l. 159, 160, t. 6, b. l. 5).BPK 105 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas, iÅ¡teisindamas kaltinamÄ jį baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad procesas Z.

M. atžvilgiu privataus kaltinimo byloje buvo pradėtas iÅ¡skirtinai pagal R. J. B. pareiÅ¡kimÄ , todėl atitinkamai nuteistoji turėjo gintis nuo jam pareikÅ¡tų kaltinimų ir dėl to patyrė iÅ¡laidų, mokėdama už gynėjo advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Å iuo nuosprendžiu konstatuota, kad Z. M. pareikÅ¡ti kaltinimai nepasitvirtino, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos apimtį, sudėtingumÄ , teismo posėdžių apeliacinės instancijos teisme skaičių, nuteistosios patirtas iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti pripažįsta pagrįstomis proceso iÅ¡laidomis ir jas priteisia iÅ¡ privataus kaltintojo R.

J. B.. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės ir tai nėra reikalavimas pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Å iais motyvais kolegija, atsižvelgdama į priimamo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio pagrindus, nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (dėl tęstinės veikos ir kt.).

Kadangi R. J. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., kaltinimo Z. M. atsisakė, apeliacinės instancijos teismas Å¡io klausimo nenagrinėja.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Nuteistosios Z. M. apeliacinį skundÄ tenkinti.Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį:Z. M. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nukentėjusiojo R.

J. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .IÅ¡ R. J. B. iÅ¡ieÅ¡koti 2290 Lt (663 Eur) Z. M. turėtų proceso iÅ¡laidų.Vadovaujantis BPK 92 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktÄ , turėjusį reikÅ¡mės tyrimui ir bylos nagrinėjimui, – CD diskÄ su įraÅ¡u LTV „Žurnalistinis tyrimas“ 2010-04-27, grÄ Å¾inti R. J. B.. Kolegijos pirmininkas             Dmitrijus Korsakovas Teisėjai             Danutė Giačaitė              Jurgis KiÅ¡kis