2020-07-08 Nr. AB-13416-3-61-3-02209-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2020-07-08 Nr. AB-13416-3-61-3-02209-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas E. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2018 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. 460-P-SK-335 „Dėl E. J.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam suteikta žemesnė – trečia kvalifikacinė klasė ir jis įpareigotas tobulinti kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) kanclerio 2018 m. birželio 1 d. patvirtintą Individualią Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjo E. J. kvalifikacijos tobulinimo programą (toliau – ir Programa). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Full text
Administracinės byla Nr
Administracinė byla Nr. A-1204-756/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02209-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 22.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas E. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2018 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. 460-P-SK-335 „Dėl E. J.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam suteikta žemesnė – trečia kvalifikacinė klasė ir jis įpareigotas tobulinti kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) kanclerio 2018 m. birželio 1 d. patvirtintą Individualią Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjo E. J. kvalifikacijos tobulinimo programą (toliau – ir Programa). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas teigė, kad Įsakymas ir Programa yra nepagrįsti, nes pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 22 straipsnio 29 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintas Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Atsakovas nesilaikė teisės aktuose nustatytos tarnybinės veiklos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (toliau – ir Seimo kanceliarija) valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija, sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2017 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ (toliau – Komisija, vertinimo komisija), netinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados (toliau – ir vertinimo išvada), kurią pateikė tiesioginė vadovė, Seimo kanceliarijos Sveikatos reikalų komiteto biuro (toliau – ir Biuras) vedėja J. B. (toliau – ir tiesioginė vadovė), pagrįstumo patikrinimą. Detalizuodamas tarnybinės veiklos vertinimo procedūrinius pažeidimus, pareiškėjas pažymėjo, kad, pažeidžiant Taisyklių 5 punktą, Seimo kanclerės 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-154 netinkamai sudaryta vertinimo komisija, kurios pirmininkė ir atskiri nariai pareiškėjui kėlė abejonių dėl nešališkumo vertinant jo tarnybinę veiklą, neatsižvelgta į jo rašytinį ir papildomą žodinį prašymus vertinimo komisijos posėdžio pradžioje. Pareiškėjas pažymėjo, kad vertinimo komisijos pirmininkė J. K. ir nariai A. K., V. S., S. Š. liudijo prieš jį Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtose administracinėse bylose. Į Komisiją nario teisėmis buvo įtrauktos V. G. ir J. R., kurios tiesiogiai pavaldžios vertinimo komisijos pirmininkei J. K. ir nariui A. K.. Paprašius nusišalinti, minėti nariai nenusišalino ir aktyviai dalyvavo posėdyje, vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad tiesioginė vadovė įpareigojo pildyti ne tik karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą (toliau – ir vertinimo anketa), bet ir vertinimo išvadą, pažeisdama Taisyklių 81 punktą. Pokalbio su tiesiogine vadove turinys ir eiga neatitiko Taisyklių 9 punkto nuostatų, neaptarta užpildyta vertinimo anketa ir gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, neaptarti pasiekti rezultatai, vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis, neatskleista, kas neatlikta ar blogai atlikta, kaip pablogėjo ar pasikeitė tarnybiniai rezultatai po ankstesnių kasmetinių vertinimų, kurių metu tarnybinė veikla buvo vertinama „gerai“ ir „labai gerai“, kodėl siūloma 2017 metų tarnybinę veiklą vertinti „patenkinamai“ ir suteikti žemesnę – trečią kvalifikacinę klasę. Pareiškėjas nurodė, jog nebuvo suformuluotos einamųjų metų užduotys, neaptarta valstybės tarnautojo karjera ir kvalifikacijos tobulinimas. Vertinimo komisija netinkamai atliko vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją.
4. Pareiškėjo manymu, vertinimo išvados I dalyje „Pasiekti ir planuojami rezultatai“ 1 skyriuje „Pagrindiniai praėjusių metų veiklos rezultatai“ tiesioginės vadovės teiginiai yra subjektyvi jos nuomonė, nepagrįsta įrodymais ir neatitinkanti tikrovės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar nepasisakė dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo, susijusio su įstatymų projektais Nr. XIIP-4096 ir Nr. XIIP-4437. Pareiškėjas tvirtino, kad Seimo Sveikatos reikalų komiteto Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitečio (toliau – ir Pakomitetis) nuostatų projektą parengė tinkamai ir laiku, projekto nuostatos susistemintos, yra loginis ryšys tarp atskirų nuostatų. Dėl kaltinimo, kad patarėjas nepateikė nė vieno pasiūlymo Komiteto posėdžių ir klausymų darbotvarkėms, paaiškino, kad pareigybės aprašyme jam nepriskirta funkcija teikti pasiūlymus, sudarant Seimo Sveikatos reikalų komiteto (toliau – ir Komitetas) posėdžių ar klausimų darbotvarkes. Pareiškėjas pateikė informaciją apie sesijos rezultatus savo kuravimo srityje pagal Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento nustatytą formatą.
5. Skunde pareiškėjas aiškino, kad, rengdamas atsakymus į gautus raštus, prašymus, skundus ir laiškus, dirbo be nuolatinės Biuro vedėjos pagalbos. Per praėjusius metus tinkamai ir laiku parengė virš 40 kuruojamos srities Komiteto raštų–atsakymų projektų. Pažymėjo, kad tiesioginė vadovė dažnai pavesdavo parengti raštų projektus per labai trumpą laiką, naudojo psichologinį spaudimą. Vertinimo komisija, atlikdama vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją, neatsižvelgė į atliktų darbų kokybę ir bendrą apimtį. Vertindama parengtus Komiteto sprendimų ir / ar protokolo išrašų projektus, tiesioginė vadovė turėjo priekaištų tik dėl 1 iš 6 projektų. Pareiškėjas manė, jog tai negalėjo atitikti vertinimo išvados II dalyje „Pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimas“ jos pažymėto vertinimo, kad „valstybės tarnautojas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius“, nes buvo atlikta didžioji dauguma užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius.
6. Pareiškėjas aiškino, kad 2017 metais iš esmės įvykdė visas tiesioginės vadovės suformuluotas ir pareigybės aprašymą atitinkančias užduotis. Papildomai padėjo parengti Seimo nariams 2 pasiūlymus dėl teisės aktų projektų, susijusių su Komiteto veikla, taip pat kokybiškai ir laiku parengė Pakomitečio rudens sesijos darbo plano projektą, 7 rudens sesijos posėdžių darbotvarkes ir 7 protokolus, susijusius su Pakomitečio svarstomais klausimais, laiku ir kokybiškai pateikė šių klausimų svarstymui reikalingą medžiagą, nors tiesioginė vadovė to nepažymėjo vertinimo išvadoje ir į tai neatsižvelgė, vertindama tarnybinę veiklą. Pareiškėjas pažymėjo, kad dirbo labai dideliu darbo krūviu, taip pat dirbo neatlygintinai viršvalandinį darbą, dėl ko pablogėjo sveikata ir turėjo su tuo susijusį nedarbingumą.
7. Pareiškėjas akcentavo, jog tiesioginės vadovės komentaras, kad „Patarėjo darbo tempai itin lėti, lyginant su kitais patarėjais. Jeigu tam tikrą pavedimą reikia atlikti skubiai, esu nuolat priversta pavesti darbą kitam patarėjui arba atlikti pati“ yra įžeidžiantis ir neatitinka tikrovės. Tiesioginės vadovės iniciatyva 2017 m. balandžio 20 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą, tačiau nustatyta, kad tiesioginės vadovės įpareigojimas parengti pagrindinio komiteto papildomų išvadų projektus per 1.18 val. neatitinka užduoties sudėtingumo. Pripažinta, jog pareiškėjo veikoje nėra kaltės. Buvo pasiūlyta Seimo kanclerei pripažinti, kad E. J. tarnybinio nusižengimo nepadarė ir, atsižvelgiant į paaiškinime nurodytas aplinkybes dėl jam daromo psichologinio spaudimo ir smurto darbe, atlikti Biure psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimą, siekiant nustatyti pagrindines psichologinės įtampos priežastis. Pareiškėjas pažymėjo, kad iki šiol minėtas vertinimas neatliktas ir toliau tęsiasi tiesioginės vadovės psichologinis spaudimas ir smurtas darbe pareiškėjo atžvilgiu.
8. Pareiškėjas nurodė, kad Seimo kanceliarijoje dirba daugiau kaip 15 metų. Per šį laikotarpį nebuvo padaręs tarnybinių nusižengimų, išskyrus ginčijamą 2016 metų tarnybinės veiklos vertinimą, pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertama „labai gerai“ ir „gerai“. Komitetui vadovaujanti pirmininkė A. K. neturėjo jokių pretenzijų dėl atliekamo darbo. Pareiškėjas aiškino, kad priešingai, nei nurodyta vertinimo išvadoje, vadovaudamasis pareigybės aprašymu ir suformuluotomis užduotimis, dirba savarankiškai, renkasi tinkamus darbo metodus pavestoms užduotims atlikti, tinkamai valdo su darbu susijusią informaciją. Nors dažniausiai nustatomi labai trumpi terminai užduotims įvykdyti, jas pagal galimybes atlieka laiku ir kokybiškai.
9. Pareiškėjas pastebėjo, kad vertinimo komisija nenagrinėjo iš esmės vertinimo išvados II, III skyriuose ir vertinimo anketoje tiesioginės vadovės išdėstytų teiginių bei komentarų, neišklausė jo atsikirtimų į kiekvieną iš jų. Pareiškėjas nurodė, jog yra diskriminuojamas, nes tiesioginė vadovė nuolat tikrina tarnybinę veiklą, tendencingai ieško trūkumų, jos bendravimas elektroniniais laiškais yra per daug oficialus, nė viena iš kolegių negauna tokio pobūdžio elektroninių laiškų. Pareiškėjas aiškino, kad patiria ilgalaikį apsunkintą komunikavimą su Biuro darbuotojomis ir socialinę izoliaciją, nes nekreipiama dėmesio į jo prašymus dėl darbo aplinkos, neatitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatų, darbo sąlygų, komunikavimo su kitais darbuotojais pagerinimo, siekiama, kad pakeistų darbovietę.
10. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2017 metais tęsėsi psichologinis smurtas darbe. Seimo kanclerės 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 460-P-SK-111, atsižvelgiant į vertinimo komisijos 2017 m. kovo 20 d. išvadą Nr. 407-1-70, jo tarnybinė veikla buvo įvertinta „patenkinamai“, neatsižvelgiant į ankstesnių laikotarpių vertinimus „labai gerai“ ir „gerai“. Vėliau tiesioginės vadovės iniciatyva buvo surašyti du tarnybiniai pranešimai dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Pareiškėjo manymu, vykdomas psichologinis spaudimas ir smurtas, dėl kurio jis įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
11. Pareiškėjas paaiškino, kad buvo sukeltas didžiulis stresas, bejėgiškumo, nepilnavertiškumo jausmas. Dėl psichologinio smurto ir spaudimo jautė nuolatinį nerimą, išgyvenimus, stipriai viršijusius įprastus išgyvenimus. Dėl patirtų atsakovo veiksmų jautėsi apšmeižtas, pažemintas aplinkinių žmonių akivaizdoje, dėl ko sumenko jo savivertė. Neturtinė žala pasireiškė ir tuo, kad, skirdamas tarnybines nuobaudas, atsakovas neteisėtai apkaltino, sugriovė valstybės tarnautojo reputaciją. Pareiškėjas tvirtino patyręs bejėgiškumą, kolegų pažeminimą, neviltį, apmaudą, baimę būti atleistam iš darbo, nepatogumus asmeniniame gyvenime. Dėl Seimo kanceliarijos tendencingai inicijuojamų tarnybinių tyrimų patyrė nuolatinį stresą, įtarinėjimą ir pažeminimą, nebegali normaliai ir kokybiškai atlikti savo pareigų. Pareiškėjas buvo priverstas ilgą laiką aiškintis ir gintis nuo nepadarytų pažeidimų, kas turėjo neigiamos įtakos sveikatai. Faktas, kad buvo skirta viena griežčiausių tarnybinių nuobaudų, sukėlė tęstinę įtampą, stiprų psichologinį spaudimą ir pažeidė sveikatą.
12. Atsakovas Seimo kanceliarija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą manė, kad pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti ir neteisėti.
13. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo tarnybinė veikla už 2017 metus buvo įvertinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Prieš posėdį pareiškėjas 2018 m. gegužės 2 d. kreipėsi į Seimo kanclerę D. R., prašydamas sudaryti naują vertinimo komisiją, eliminuojant narius J. K., A. K. ir S. Š., keliančius abejonių dėl jų nešališkumo ir objektyvumo. Seimo kanceliarija išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl vertinimo komisijos narių nušalinimo. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo rašte nurodyti vertinimo komisijos nariai nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, konsultavosi su Valstybės tarnybos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VTD). Pareiškėjo nurodyti asmenys dalyvavo byloje Nr. eI-4924-790/2017 dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. 460-ĮVK(T)-7 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ panaikinimo kaip Seimo kanclerio įgalioti atstovai nurodytoje byloje, atstovaujantys atsakovui. Atsakovas tvirtino, kad pastarieji valstybės tarnautojai neturėjo jokio suinteresuotumo dėl pareiškėjo veiklos vertinimo. Pareiškėjo veiklos vertinimui dviem nariais buvo papildyta vertinimo komisija bei pakviestas VTD atstovas, dalyvavęs vertinimo komisijos posėdyje komisijos nario teisėmis. Seimo kanceliarijos Audito komiteto biuro vedėja S. Š. dalyvavo vertinimo komisijos posėdyje, tačiau dėl kitų pavedimų vykdymo nedalyvavo balsavime dėl vertinimo.
14. Kasmetinio pokalbio metu buvo apibendrinta pareiškėjo veikla, nurodytos klaidos, jis informuotas, kad tarnybinė veikla vertinama „patenkinamai“. Biuro vedėja J. B. detaliai užpildė vertinimo anketą. Pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo suformuluotos einamųjų metų užduotys, neatitinka tikrovės, nes vertinimo išvadoje jos nurodytos. Atsakovo manymu, taip pat nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad tiesioginė vadovė turėjo aptarti jo karjeros galimybes. Ginčijamu atveju kalbėta apie kvalifikacijos tobulinimą, pastangas, iniciatyvumą, klaidų mažinimą, o ne apie karjerą. Po tarnybinės veiklos vertinimo Biuro vedėja, bendradarbiaudama su Personalo skyriumi, parengė pareiškėjui individualų kvalifikacijos tobulinimo planą.
15. Atsakovas tvirtino, jog pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad jo atžvilgiu 2017 m. buvo vykdomas psichologinis smurtas darbe. Bet kokią pastabą dėl pavesto darbo rezultato, prašymą patikslinti, pavedimo rezultato vertinimą „pavedimas neįvykdytas ar įvykdytas netinkamai“ pareiškėjas vertino kaip psichologinį smurtą prieš jį. Biuro vedėja J. B. kiekvienu pavedimo neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju teikė pareiškėjui savo pastabas, nurodė, kaip reikia patikslinti, pakeisti teisės akto projekto, išvados dėl teisės akto projekto ar rašto turinį. Tokio pobūdžio veiklą, kontroliuojant, kaip pavaldūs valstybės tarnautojai atlieka savo funkcijas, lemia padalinio vadovo teisinis statusas. Pareiškėjas kiekvieną kontrolės atvejį, kiekvieną pastabą, pavedimą vertino kaip psichologinį smurtą, neigė situaciją, kad ne vienas Seimo komiteto pirmininkas yra pavedęs Biuro vedėjai peržiūrėti visus jo parengtus dokumentus prieš teikiant Komiteto nariams. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad valstybės tarnautojų tarnybinė veikla vertinama kasmet ir vertinimas apima kalendorinius metus. Biuro vedėjos inicijuoti galimų tarnybinių nusižengimų tyrimai, kurių vieno išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, o kito – kad tarnybinio nusižengimo nepadarė, tik patvirtina, jog pareiškėjo atžvilgiu jokio neigiamo nusistatymo nėra, jo veikla analizuojama objektyviai.
16. Pasak atsakovo, pareiškėjas niekada nepripažįsta suklydęs ar netinkamai įvykdęs pavedimą, ignoruoja aplinkybę, kad dėl netinkamai atlikto darbo Biuro vedėja tinkamai atlikti tuos pačius darbus turi pavesti kitiems tarnautojams, kurie jaučiasi diskriminuojami, nes dėl to jiems tenka didesnis darbo krūvis. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos užsakymu 2018 m. birželio 28 d. atliktas profesinės rizikos vertinimas Biure ir surašyta Profesinės rizikos įvertinimo ataskaita. Ataskaitoje nurodyta, kad fizikinių, ergonominių, fizinių ir psichosocialinių veiksnių poveikio visoms tirtoms darbo vietoms rizika priimtina.
17. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo inicijuoti du tarnybinio nusižengimo tyrimai. Seimo kanclerio 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 460-ĮVK(T)-6 buvo pripažinta, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė. Šis įsakymas nesukėlė jokių teisinių pasekmių, kadangi nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda. Atsakovo manymu, šis faktas patvirtina, kad joks mobingas pareiškėjui nebuvo taikomas. Seimo kanclerio 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 460-įVK(T)-7 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, kuri teisme nebuvo nuginčyta. Atsižvelgiant į tai, atsakovas priėjo prie išvados, kad teisės aktai, kuriais vadovaujantis buvo inicijuoti ir atliekami tarnybinio nusižengimo tyrimai, nebuvo pažeisti.
18. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo išdėstyti teiginiai apie neteisėtą apkaltinimą, kolegų pažeminimą, baimę nepagrįsti priežastiniu ryšiu su jo tarnybinės veiklos įvertinimu už 2017 metus. Atsakovas nurodė, kad Biuro vedėjos J. B. pareiškėjui reiškiami tam tikri pastebėjimai, pastabos dėl netinkamai atlikto darbo, prašymai pasiaiškinti, Seimo kanclerei teikiami tarnybiniai pranešimai apie galimai padarytus tarnybinius nusižengimus negali būti laikomi psichologiniu smurtu. Atsižvelgiant į tai, kad Biure yra įvykę keletas valstybės tarnautojų ir pareiškėjo konfliktų, kurių sprendimas nedavė siekiamų rezultatų, jam buvo siūlomos tos pačios kategorijos patarėjo pareigos kitame Seimo kanceliarijos padalinyje, tačiau tokios galimybės pareiškėjas atsisakė.
19. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nepriskirta funkcija teikti pasiūlymus Komiteto posėdžių ir klausymų darbotvarkėms, tačiau tokia veiklos užduotis nustatyta vertinimo išvadoje, formuluojant 2017 metų užduotis. Pasak atsakovo, tai akivaizdžiai rodo, kad pareiškėjas ne tik netinkamai atlieka pavestas užduotis, bet net nesidomi, kokios užduotys jam nustatytos. Pareiškėjas dažnai raštus parengia nekokybiškai, o Biuro vedėjai nurodžius pataisyti, atsako, kad tegul vedėja pati pataiso, jei kas netinka. Pareiškėjo nurodytas Biuro vedėjos 2017 m. lapkričio 21 d. pavedimas per nustatytą terminą parengti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui rašto projektą buvo pavedimas parengti lydraštį, kurį jis, eidamas 15 kategorijos patarėjo pareigas, galėjo ir turėjo per nustatytą laiką atlikti.
20. Atsakovo manymu, vertinimo komisija atliko vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkcijas, išklausė pareiškėjo, jo tiesioginės vadovės paaiškinimus, susipažino su išvadoje pateiktais vertinimus pagrindžiančiais dokumentais ir padarė išvadą, kad Biuro vedėja jo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio metu pagrindė, dėl ko tarnybinė veikla vertinama „patenkinamai“. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo veiklą už 2016 metus įvertinus „patenkinamai“, buvo parengtas individualus kvalifikacijos tobulinimo planas. Jis atsisakė tobulinti kvalifikaciją. Atsakovo nuomone, tai rodo požiūrį į kompetencijų ugdymą ir asmeninį tobulėjimą. Pasak atsakovo, pareiškėjas į pastabas dėl jo tarnybinės veiklos reaguoja neadekvačiai, teigia, kad jam daromas spaudimas. Biuro vedėja J. B. ne kartą yra pateikusi pareiškėjui žodines pastabas, rašiusi el. laiškus dėl jo netinkamos darbo kokybės, klaidų, netikslumų. Nemažai pastabų žodžiu ir el. paštu pareiškėjui pateikė ir Komiteto pirmininkė A. Š.. Dėl pareiškėjo darbo kokybės, netinkamo tarnybinio bendradarbiavimo Biuro valstybės tarnautojai kelis kartus kreipėsi į Personalo skyrių. Atsakovas pažymėjo, kad Biuro vedėjos J. B. pareiškėjui duodamų pavedimų įvykdymo terminus lėmė ne siekis daryti psichologinį spaudimą, bet tinkamai vykdyti atsakovui pavestas funkcijas, kurios susijusios su Komiteto vykdoma veikla.
21. Atsakovas pažymėjo, kad vertinimo komisija, atlikdama vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją, vadovavosi valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, rekomendacijomis ir priėmė sprendimą siūlyti Seimo kancleriui pareiškėjo veiklą vertinti „patenkinamai“. Seimo kanclerė, atsižvelgusi į Komisijos išvadą, priėmė sprendimą pareiškėjo veiklą vertinti „patenkinamai“.
II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo E. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
23. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta žemesnė kvalifikacinė klasė ir įpareigojimas tobulinti kvalifikaciją pagal Programą, teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas eina Seimo Sveikatos reikalų biuro patarėjo pareigas (A lygis 15 kategorija) (I t., b. l. 27–28).
25. Teismas vadovavosi pareiškėjo pareigybės aprašymo 7 punkte nustatytomis funkcijomis ir pažymėjo, kad Biuro vedėja 2018 m. sausio 15 d. surašė išvadą, kurioje pareiškėjo 2017 m. tarnybinę veiklą įvertino „patenkinamai“ ir siūlė jam suteikti žemesnę – trečią kvalifikacinę klasę. Išvadoje nurodyti tokie 2017 m. tarnybinės veiklos rezultatai:
1. Per praėjusius metus pagal patarėjui nustatytas kuravimo sritis parengta ir pateikta Komitetui 13 išvadų projektai dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, perduotų Komitetui svarstyti. Komiteto išvadų projektai bei patobulinti įstatymų ir kitų teisės aktų projektai (Nr. XIIIP-269 ir XIIIP-270, XIIP-4096 ir XIIP-4437) parengti su trūkumais, esminėmis klaidomis, ekspertinis teisės aktų projektų vertinimas atliktas nekvalifikuotai. Buvo pradėti 2 tarnybinių nusižengimų tyrimai, dėl vieno buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Per praėjusius metus parengti 3 Pakomitečio sprendimų ir / ar protokolo išrašų projektai organizaciniais klausimais ir 3 kuruojamos srities parlamentinės kontrolės klausimais. Pakomitečio nuostatų projektą patarėjas E. J. parengė nekvalifikuotai, nuostatos nesusistemintos, nebuvo loginio ryšio tarp atskirų nuostatų. Įvertinusi E. J. parengto projekto trūkumus bei patarėjo nesugebėjimą reaguoti į konstruktyvią kritiką ir atlikti pavedimą tinkamai, projektą perrašyti Biuro vedėja pavedė kitam Biuro patarėjui. Per praėjusius metus pagal nustatytas kuravimo sritis turėjo būti pateikti pasiūlymai Biuro vedėjai, rengiant Komiteto pasiūlymus Seimo pavasario ir rudens sesijų darbų programoms, Komiteto posėdžių ir klausymų darbotvarkėms, Komiteto darbo planams bei rengiant Komiteto veiklos ataskaitas.
Tuo tarpu patarėjas nepateikė nė vieno pasiūlymo Komiteto posėdžių ir klausymų darbotvarkėms. Be kita ko, patarėjas nesekė pasiūlymų dėl jo kuruojamų teisės aktų projektų ir laiku neinformuodavo Biuro vedėjos, kad gauti pasiūlymai ir reikia skubiai organizuoti posėdį. Patarėjas pateikė labai paviršutinišką, be jokios analizės informaciją apie sesijos rezultatus savo kuravimo srityje. Per praėjusius metus patarėjo E. J. kuruojamos srities raštai, prašymai, skundai ir kiti laiškai bei parengti atsakymų į juos projektai išnagrinėti su nuolatine Biuro vedėjos pagalba.
Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas ir Kvalifikacijos tobulinimas įvertintas – 2 balai. Bendras vertinimas – „patenkinamai“, siūloma suteikti pareiškėjui žemesnę – III kvalifikacinę klasę (I t., b. l. 20–23). Pareiškėjas vertinimo anketoje savo tarnybinę veiklą įvertino 3 balais.
26. Seimo kanceliarija 2018 m. balandžio 16 d. pranešė, kad 2018 m. gegužės 3 d. 13.30 val. bus vertinama pareiškėjo tarnybinė veikla (I t., b. l. 14). Pareiškėjas 2018 m. gegužės 2 d. Seimo kancleriui pateikė prašymą eliminuoti vertinimo komisijos narius J. K., E. K. bei S. Š., kadangi jie, pareiškėjo manymu, kelia abejonių dėl jų nešališkumo ir objektyvumo, vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą, nes dalyvavo administracinėje byloje Nr. eI-4924-790/2017 dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo bei žalos atlyginimo (I t., b. l. 15). Dėl pareiškėjo pateikto prašymo vertinimo komisijos posėdis buvo nukeltas į 2018 m. gegužės 21 d. 9.30 val. (b. l. 16). Seimo kancleris 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu pakeitė vertinimo komisijos sudėtį (I t., b. l. 17–19).
27. Komisija 2018 m. gegužės 21 d. surašė išvadą Nr. 407-1-74, kurioje pareiškėjo tarnybinę veiklą 2017 m. įvertino „patenkinamai“ ir siūlė suteikti jam III kvalifikacinę klasę bei tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją (I t., b. l. 12). Seimo kancleris Įsakymu, vadovaudamasis VTĮ 22 straipsnio 17 dalies 1 punktu ir 29 dalimi, Taisyklių 54 punktu ir atsižvelgdamas į vertinimo išvadą, suteikė pareiškėjui trečią kvalifikacinę klasę (1 punktas) bei įpareigojo iki 2018 m. birželio 1 d. Personalo skyrių kartu su Biuro vedėja sudaryti ir pateikti Seimo kancleriui patvirtinti individualią Biuro patarėjo E. J. kvalifikacijos tobulinimo programą (2.1 papunktis) ir tobulinti kvalifikaciją pagal šio įsakymo 2.1 papunktyje nurodytą sudaryti ir Seimo kanclerio patvirtintą programą (I t., b. l. 10). 2018 m. birželio 1 d. buvo patvirtinta Programa (I t., b. l. 11).
28. Teismas vadovavosi VTĮ 22 straipsnio 3, 5–6, 11, 18, 26 dalimis, Taisyklių 81, 9–10, 18–21, 25, 54 punktais ir pažymėjo, kad bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjo tiesioginė vadovė surašė Išvadą, kurioje 2 balais įvertino 2017 m. pasiektus rezultatus vykdant užduotis, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pareiškėjo kvalifikaciją bei pateikė bendrą vertinimą „patenkinamai“ (darbuotojas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius) ir pasiūlė suteikti 3 kvalifikacinę klasę bei tobulinti kvalifikaciją.
29. Vadovaudamasis VTĮ 22 straipsnio 3 dalimi, Taisyklių 9 punktu, teismas pažymėjo, kad pokalbis su tiesioginiu vadovu yra privaloma ir sudedamoji tarnautojo tarnybinės kasmetinės veiklos vertinimo dalis. Pokalbio metu su tiesiogine vadove ir buvo vertinta pareiškėjo užpildyta vertinimo anketa bei jo veiklos rezultatai, t. y. buvo apibendrinta 2017 m. pareiškėjo veikla, nurodytos klaidos ir pareiškėjas informuotas, kad tarnybinė veikla vertinama „patenkinamai“. Pagal Taisyklių nuostatas Biuro vedėja detaliai užpildė vertinimo anketą. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginys, kad jis turėjo užpildyti vertinimo išvados projektą, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, kadangi pačią Išvadą, kaip galutinį dokumentą, užpildė pareiškėjo tiesioginė vadovė.
30. Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta tiesioginė vadovė J. B. parodė, kad 2016 m. pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama „patenkinamai“, už 2017 m. taip pat „patenkinamai“. Pažymėjo, kad pareiškėjas konfliktuoja su Biuro darbuotojais. Pavestas užduotis atlieka nekvalifikuotai, projektus parengia atmestinai. Teko jo parengtus projektus koreguoti. Pakomitečio pirmininkas reiškia nepasitenkinimą pareiškėju. Akcentavo, kad dėl gebėjimų trūkumo pareiškėjas negali tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, padarytų klaidų nepripažįsta. Pareiškėjas Biure kartais išprovokuoja konfliktus tarp darbuotojų, bet darbinė aplinka yra gera. J. B. akcentavo, kad pareiškėjas nebuvo užkrautas darbu ir turėjo laiko tinkamai parengti įstatymo projektus. Pareiškėjas individualų kvalifikacijos tobulinimo planą atsisakė vykdyti. J. B. pažymėjo, kad vertinimo išvadoje detaliai aptarti pareiškėjo 2017 m. veiklos uždaviniai.
31. Kaip minėta, pareiškėjo veikla 2016 m. ir 2017 m. buvo įvertinta „patenkinamai“. Taigi šiuo atveju tiesioginė vadovė ir turėjo kalbėti apie kvalifikacijos tobulinimą, pastangas įvykdyti nustatytas užduotis, klaidų mažinimą. Šiuo atveju Taisyklių 9.4 papunkčio nuostata, įvertinus vertinimo rezultatą, neturėjo būti taikoma. Būtent po tarnybinės veiklos įvertinimo Biuro vedėja, bendradarbiaudama su Personalo skyriumi, parengė pareiškėjui individualų kvalifikacijos tobulinimo planą. Programoje detaliai įvardijama, kokiu būdu jam tobulinti kvalifikaciją. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jo tiesioginė vadovė netinkamai ir subjektyviai įvertino jo tarnybinę veiklą, laikytini nepagrįstais. Detaliai nustatyti pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumai, kompetencijos trūkumas. Be to, jam buvo siūloma tobulinti kvalifikaciją. Tai, teismo vertinimu, negali būti laikoma kaip neteisingas, pareiškėją žeminantis tarnybinės veiklos vertinimas.
32. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dalyvavo Komisijos posėdyje, pateikė skundą teismui, tačiau visuma duomenų patvirtina, jog jis apskritai nesutinka su vertinimu ir teigia, kad tinkamai įvykdė užduotis, nors atsakovo pateiktų argumentų ir duomenų dėl nustatytų netinkamai atliktų užduočių įvykdymo nepaneigė. Pareiškėjas iš esmės tik aiškino, kad prieš jį naudojamas psichologinis smurtas ir tai sunkina jam pavestų užduočių atlikimą. Teismo vertinimu, būtent tiesioginė vadovė ir turėjo vertinti, ar pareiškėjas tinkamai atliko jam suformuluotas 2017 m. užduotis. Teismas konstatavo, jog atsakovas tinkamai įgyvendino pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, nepažeisdamas procedūros. Pareiškėjo 2017 m. veikla buvo įvertinta „patenkinamai“ ir šis vertinimas buvo objektyvus bei pagrįstas, jam pritarė ir Komisija.
33. Vadovaudamasis Taisyklių 18 ir 19 punktais, teismas vertino, kad Komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė pareiškėjo tiesioginė vadovė, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Teismo posėdyje liudytojais apklausti Komisijos nariai patvirtino, kad vertino visumą dokumentų, be to, betarpiškai bendravo ir su pačiu pareiškėju. Komisijos narė V. G. parodė, kad, susipažinusi su bylos medžiaga bei išklausiusi tiesioginės vadovės paaiškinimus, pritarė vertinimui pareiškėjo veiklą įvertini „patenkinamai“ Manė, kad pareiškėjas buvo įvertintas adekvačiai ir jokių asmeniškumų nebuvo. Teismo posėdyje liudytoja apklausta J. R. (Komisijos narė) parodė, kad posėdis vyko apie 2 val., pareiškėjas buvo išklausytas, Komisijos nariai uždavė klausimus. Jo veiklą įvertino „patenkinamai“, pritariant tiesioginės vadovės vertinimo išvadai. Vienas Komisijos narys (S. Š.) balsavo prieš. Teismo posėdyje liudytoja S. Š. (Komisijos narė) parodė, kad sprendimo priėmime nedalyvavo. Akcentavo, kad pareiškėjas reiškė nepagrįstą nušalinimą, nes nebuvo aplinkybių, dėl kurių turėtų nusišalinti. Akcentavo, kad Išvadoje buvo suformuluotos užduotys ir vertino, kaip jas pareiškėjas įvykdė. Teismo posėdyje liudytojas A. K. (Komisijos narys) parodė, kad nenusišalino nuo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, nes nebuvo teisinio pagrindo. Tiesioginė vadovė posėdyje vertinimo išvadą pristatė plačiau, taip pat pareiškėjas teikė paaiškinimus. Be to, ir J. K., kuri buvo Komisijos pirmininkė, paaiškino, kad susipažino su visais dokumentais, išklausė tiesioginės vadovės ir pareiškėjo paaiškinimus ir pritarė tiesioginės vadovės vertinimui.
34. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad Komisija objektyviai atliko tiesioginės vadovės surašytos vertinimo išvados pagrįstumo tikrinimo funkciją ir, įsitikinusi, kad vadovė, vertindama valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, padarė pagrįstas išvadas, pritarė siūlymui pareiškėjo veiklą įvertinti „patenkinamai“.
35. Teismas nenustatė, kad Komisijos nariai buvo šališki. Pažymėjo, kad tai, jog Komisijos nariai vertino ir pareiškėjo tarnybinį pažeidimą, savaime nesudaro pagrindo laikyti Komisijos narius šališkais. Šiuo atveju pareiškėjas abejojo Komisijos narių šališkumu, tačiau teismas nenustatė, kad Komisija neobjektyviai būtų įvertinusi pareiškėjo tarnybinę veiklą. Minėti Komijos nariai tik vykdė jiems priskirtas funkcijas, tačiau nebuvo asmeniškai suinteresuoti pareiškėjo įvertinimu. Posėdyje dalyvavo ir nepriklausomas VTD atstovas. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas vertina, jog Komisija buvo šališka, savaime nereiškia, kad tokie teiginiai turi būti laikomi pagrįstais.
36. Nustatyta, kad vertinimo komisija atliko vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją, išklausė pareiškėjo, jo tiesioginio vadovo paaiškinimus, susipažino su vertinimo išvadoje pateiktus vertinimus pagrindžiančiais dokumentais ir padarė išvadą, kad Biuro vedėja pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio metu pagrindė, dėl ko pareiškėjo tarnybinė veikla vertinama „patenkinamai“.
37. Teismas neturėjo pagrindo abejoti tiesioginės vadovės ir Komisijos vertinimu. Tiesioginė vadovė veiklos vertinimą pagrindė ir nurodė, kad už 2016 m. pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta „patenkinamai“ ir sudarytas individualus kvalifikacijos tobulinimo planas, tačiau pareiškėjas atsisakė jį įgyvendinti ir tobulinti kvalifikaciją. Pareiškėjas nepripažino klaidų, jo atžvilgiu išsakomas pastabas bei Biuro vedėjos pavedimus traktavo kaip mobingą. Dėl pareiškėjo darbo kokybės nuolat priekaištų turėjo ir Komiteto pirmininkė. Po praeitų metų vertinimo patarėjas nepadarė išvadų ir nesiekė tobulinti kvalifikacijos. Taigi paties pareiškėjo elgesys ir nulėmė tokį veiklos vertinimą, t. y. jei jis būtų tobulinęs kvalifikaciją pagal individualų veiklos planą, galimai 2017 m. tarnybinės veikla nebūtų įvertinta „patenkinamai“. Nurodyti veiklos trūkumai, pvz., sunku surasti reikiamą informaciją, nerodė iniciatyvos ieškoti racionaliausių būdų funkcijoms atlikti, dažnai ieškojo pretekstų kaip išvengti užduoties atlikimo, nevengė ir sąmoningo klaidinimo. Be to, pažymėta, kad pareiškėjo darbo tempai itin lėti, lyginant su kitais patarėjais, pavestas užduotis atlieka paviršutiniškai, jam trūksta savarankiškumo ir savikritiškumo, nepripažįsta klaidų ir neprisiima atsakomybės už jas, konfliktuoja, nerodo noro dirbti efektyviau ir ištaisyti klaidas (I t., b. l. 20–23). Teismas sprendė, kad toks darbinės veiklos įvertinimas negali būti vertinamas kaip psichologinis susidorojimas ar pareiškėjo žeminimas. Be to, tai, kad tiesioginė vadovė inicijavo tarnybinio nusižengimo tyrimą, negali būti vertinama kaip pareiškėjo persekiojimas, nes už vieną pažeidimą buvo skirta tarnybinė nuobauda, o už kitą – nepradėta procedūra. Teismo vertinimu, už Biuro darbo veiklos organizavimą, įskaitant ir patarėjų darbą, yra atsakinga Biuro vadovė, kuriai jie yra pavaldūs. Taigi vadovas parenka būdus ir priemones, kaip įgyvendinti Biurui keliamų uždavinių įgyvendinimą.
38. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjo veikla 2016 m. ir 2017 m. buvo įvertinta „patenkinamai“, negali būti vertinamas kaip psichologinio smurto išraiška. Tai, teismo vertinimu, yra pareiškėjo įsitikinimas. Šiuo atveju pats pareiškėjas turi kelti savo kvalifikaciją ir siekti, kad jo veikla būtų vertinama geriau. Visgi, tarnybinė veikla vertinama kasmet ir jos rodikliai neprivalo būti įvertinti tik teigiamai. Kasmet vertinami nustatytų užduočių pasiekti rezultatai, gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas užduotis ir kvalifikacija. Taip pat ir tai, kad inicijuoti pažeidimai, teismo vertinimu, savaime negali būti vertinama kaip psichologinis smurtas prieš pareiškėją. Nustatyta, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė, o tai rodo, kad atsakovas jį vertino objektyviai ir neturėjo išankstinio nusistatymo. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas turi įvertinti ir tai, jog tiesioginė vadovė, nustačiusi, kad pareiškėjas netinkamai įvykdė pavedimą, turi teisę jam išsakyti pastabas. Tai įprasti tarnybiniai santykiai. Seimo kanceliarijos užsakymu 2018 m. birželio 28 d. buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas Biure ir ataskaitoje nurodyta, kad fizikinių, ergonominių, fizinių ir psichosocialinių veiksnių poveikio visoms tirtoms darbo vietoms rizika priimtina. Pareiškėjo įsitikinimas, kad atliktas formalus tyrimas, yra jo vertinimas.
39. Teismas sprendė, kad Komisijos vertinimas ir surašyta išvada nepažeidžia Taisyklėse nustatytos tvarkos. Teismas, įvertinęs, pareiškėjui 2017 m. suformuluotas užduotis, jų vykdymo vertinimo rezultatus, priėjo prie išvados, kad vertinimo procedūros metu pareiškėjo pasiekti rezultatai vykdant užduotis pagrįstai įvertinti 2 balais, reiškiančiais, kad pareiškėjas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo kriterijus.
40. Teismas konstatavo, kad Įsakymas, priimtas vadovaujantis VTĮ 22 straipsnio 17 dalies 1 punktu, atsižvelgus į vertinimo išvadą, yra teisėtas ir pagrįstas.
41. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas atlyginti žalą gali būti patenkintas tik nustačius visas būtinas sąlygas civilinei atsakomybei kilti, nenustačius bent vienos, toks reikalavimas negali būti tenkinamas.
III. 42. Pareiškėjas E. J. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:
42.1. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, taip pat ar vertinimo komisija tinkamai atliko valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją. Komisija nelaikė procedūriniais pažeidimais daugelio pareiškėjo tiesioginės vadovės ir vertinimo komisijos pažeidimų, neatitinkančių VTĮ 22 straipsnio 29 dalies ir Taisyklių nuostatų:
42.1.1. Pažeidžiant Taisyklių 5 punktą, buvo netinkamai sudaryta Komisija, kurios pirmininkė ir atskiri nariai kėlė abejonių dėl jų nešališkumo, vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą, tačiau nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo rašytinį prašymą ir papildomą pareiškėjo žodinį prašymą vertinimo komisijos posėdžio pradžioje. Vertinimo komisijos pirmininkė J. K. ir nariai A. K., V. S., S. Š. liudijo prieš pareiškėją Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėse bylose Nr. eI-4924-790/2017 ir Nr. I-189-629/2018, be to, į Komisiją buvo įtrauktos V. G. ir J. R., kurios tiesiogiai pavaldžios vertinimo komisijos pirmininkei J. K. ir nariui A. K.;
42.1.2. tiesioginė vadovė įpareigojo pildyti ne tik karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą, bet ir vertinimo išvadą, pažeisdama Taisyklių 81 ir 10 punktus;
42.1.3. pokalbio su tiesiogine vadove turinys ir eiga neatitiko Taisyklių 9 punkto nuostatų, neaptarta užpildyta vertinimo anketa ir gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, neaptarti pasiekti rezultatai, vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis, neatskleista, kas neatlikta ar blogai atlikta, kaip pablogėjo ar pasikeitė tarnybiniai rezultatai po ankstesnių kasmetinių vertinimų, kurių metu tarnybinė veikla buvo vertinama „gerai“ ir „labai gerai“, kodėl siūloma 2017 metų tarnybinę veiklą vertinti „patenkinamai“. Nebuvo suformuluotos einamųjų metų užduotys, neaptarta valstybės tarnautojo karjera ir kvalifikacijos tobulinimas. Pareiškėjas neišgirdo vertinimo anketoje suformuluotų komentarų ir atsakovas nepateikė jokių juos patvirtinančių įrodymų.
42.1.4. Komisijos posėdyje nebuvo nagrinėjama pareiškėjo rengtų projektų ir raštų kokybė ir nebuvo pateikti įrodymai dėl pareiškėjo rengtų projektų ir raštų kokybės trūkumų.
42.2. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo vertinamuoju laikotarpiu turėtą didelį darbo krūvį, atliktų darbų apimtis, papildomus darbus, kurie nebuvo įvertinti nei tiesioginės vadovės, nei Komisijos. Pareiškėjas pažymi, kad dirbo labai dideliu darbo krūviu, taip pat dirbo neatlygintinai viršvalandinį darbą, dėl ko pablogėjo jo sveikata ir jis turėjo su tuo susijusį nedarbingumą. Teismas taip pat neatsižvelgė, jog pareiškėjas Seimo kanceliarijoje dirba daugiau nei 15 metų ir per visą šį laikotarpį nebuvo padaręs tarnybinių nusižengimų, kuriuos būtų nustatęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pastaruosius metus, išskyrus ginčijamą 2016 m. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama „labai gerai“ ir „gerai“. Teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas nepadarė išvadų po praeitų metų vertinimo ir nesiekia tobulinti kvalifikacijos, nes pareiškėjas yra pateikęs skundą teismui dėl 2016 m. tarnybinės veiklos vertinimo ir laukia galutinio teismo sprendimo.
42.3. Vertinimo išvados I dalies „Pasiekti ir planuojami rezultatai“ 1 skyriuje „Pagrindiniai praėjusių metų veiklos rezultatai“ tiesioginė vadovė neturėjo priekaištų dėl daugumos pareiškėjo rengtų Komiteto išvadų projektų ir patobulintų įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, todėl tai neatitinka vertinimo išvados II dalyje trečioje eilutėje tiesioginės vadovės pažymėto vertinimo (2 balai).
42.4. Teismas nepagrįstai nekritiškai įvertino pareiškėjo tiesioginės vadovės teiginius, kad pareiškėjas nepateikė nei vieno pasiūlymo Komiteto posėdžių ir klausymų darbotvarkėms, nes tokia funkcija nenustatyta pareiškėjo pareigybės aprašyme. Teismas taip pat nepagrįstai nekritiškai įvertino tiesioginės vadovės komentarą dėl lėtų darbo tempų, lyginant su kitais patarėjais, nes šie teiginiai neatitinka tikrovės. Buvo atliekamas tarnybinis tyrimas ir Seimo kanclerės įsakymu sudaryta komisija, be kita ko, pasiūlė atlikti Biure psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimą, siekiant nustatyti pagrindines psichologinės įtampos priežastis. 2018 m. atliktas profesinės rizikos vertinimas Biure ir gauta ataskaita, pareiškėjo vertinimu, netinkami. Seimo kanceliarija pateikė daugiau nei 30 papildomų klausimų ataskaitos rengėjui.
42.5. Teismas nepagrįstai nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog prieš jį naudojamas psichologinis smurtas darbe. Tai įrodo tiesioginės vadovės vertinimo anketoje suformuluoti komentarai ir kiti įrodymai, pvz., pareiškėjo pokalbio su tiesiogine vadove 2017 m. sausio 16 d. garso įrašas, kuriame pareiškėjas žeminamas.
42.6. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Pareiškėjo atžvilgiu 2017 m. tęsėsi psichologinis spaudimas ir smurtas darbe. Atsakovas neįvykdė teisės aktuose nustatytos pareigos atlikti profesinės rizikos vertinimą pareiškėjo darbo vietoje, sistemingai siekė psichologiniu spaudimu ir smurtu paveikti pareiškėją, sukurti tokią situaciją, kad pareiškėjas objektyviai negalėtų atlikti savo darbinių funkcijų, po ko būtų siekiama paskirti tarnybines nuobaudas, pažeminti pareiškėjo kvalifikaciją, sumažinti atlyginimą ir atleisti pareiškėją iš einamų pareigų. Pareiškėjui buvo sukeltas stresas, bejėgiškumo, nepilnavertiškumo jausmas. Dėl psichologinio smurto darbe pareiškėjas nuolat jautė nerimą, išgyvenimus, stipriai viršijančius įprastus išgyvenimus. Skirdamas tarnybines nuobaudas, atsakovas neteisėtai apkaltino pareiškėją, sugriovė valstybės tarnautojo reputaciją. Pareiškėjas nurodo, jog nebegali normaliai ir kokybiškai atlikti savo pareigų, buvo priverstas ilgą laiką aiškintis ir gintis dėl nepadarytų pažeidimų, kas turėjo neigiamos įtakos pareiškėjo sveikatai, dėl ko jis turėjo laikiną nedarbingumą ir gydėsi. Pareiškėjas patyrė didelę įtampą, stresą, ilgą laiką sirgo, todėl akivaizdu, kad tarp neteisėtų veiksmų ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
43. Atsakovas Seimo kanceliarija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
44. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad, atliekant pareiškėjo tarnybinį vertinimą, buvo netinkamai sudaryta vertinimo komisija. Seimo kanceliarija išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl Komisijos narių nušalinimo. Vadovaudamasis Taisyklių 4 ir 5 punktais, atsakovas nurodo, kad Komisijos nariai nagrinėjo pareiškėjo rašte nurodytas aplinkybes, konsultavosi su VTD atstovais. Kadangi nurodyti valstybės tarnautojai jokio suinteresuotumo dėl pareiškėjo veiklos vertinimo neturėjo, nesant Taisyklėse nurodytų aplinkybių, priimtas sprendimas nenusišalinti. Be to, Komisija Seimo kanclerio 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-154 buvo papildyta penkiais Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojais ir pakviestas VTD atstovas, dalyvavęs Komisijos posėdyje Komisijos nario teisėmis.
45. Atsakovas akcentuoja, jog dažnai pasitaikanti praktika (teismų praktikoje pripažįstama kaip neprieštaraujanti veiklos vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms), jog tiesioginis vadovas paprašo pavaldaus valstybės tarnautojo parengti vertinimo išvados projektą. Šiuo atveju pačią vertinimo išvadą, kaip galutinį dokumentą, užpildė pareiškėjo tiesioginė vadovė J. B.. Kasmetinio veiklos vertinimo pokalbio metu buvo apibendrinta pareiškėjo veikla, nurodytos klaidos ir pareiškėjas informuotas, kad tarnybinė veikla vertinama „patenkinamai“. Vertinimo išvadoje nurodytos einamųjų metų užduotys. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad tiesioginė vadovė turėjo aptarti jo karjeros galimybes, nes ginčijamu atveju kalbėta apie kvalifikacijos tobulinimą, pastabas, iniciatyvumą, klaidų mažinimą, o ne apie karjerą.
46. Atsakovo vertinimu, Komisija vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją atliko tinkamai. Komisija išanalizavo vertinimo išvados turinį, išklausė pareiškėją ir jo tiesioginę vadovę. Tarnybinio nusižengimo padarymas ar nepadarymas – tai tik vienkartinis epizodas kalendorinių metų tarnybinėje veikloje, kuris negali nulemti tarnybinės veiklos vertinimo už kalendorinius metus. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog vertinant jo tarnybinę veiklą, neatsižvelgta į turėtą didelį darbo krūvį, atliktų darbų apimtis, papildomus darbus ir kt. Valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, teisės aktų nustatyta tvarka atlyginama už darbą, įskaitant ir viršvalandinį darbą, kai tokį darbą pavedama dirbti vadovo teikimu. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad pareiškėjo darbo stažas Seimo kanceliarijoje ir tarnybinių nusižengimų per visą 15 metų laikotarpį nepadarymo faktas turi įtakos pareiškėjo 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimui. Komisija išanalizavo ne tik vertinimo išvados turinį, bet ir pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumus iliustruojančią medžiagą, kuri buvo pateikta posėdžio metu. Pareiškėjo veiklą už 2016 m. įvertinus „patenkinamai“, buvo parengtas individualus kvalifikacijos tobulinimo planas, kurį pareiškėjas atsisakė vykdyti, kas rodo pareiškėjo požiūrį į kompetencijų ugdymą ir asmeninį tobulėjimą.
47. Dėl psichologinio smurto atsakovas pažymi, kad pareiškėjas į pastabas dėl jo tarnybinės veiklos reaguoja neadekvačiai – teigia, jog jo atžvilgiu taikomas spaudimas. Pareiškėjo tiesioginė vadovė ne kartą yra pateikusi pareiškėjui žodines pastabas, rašiusi el. laiškus dėl pareiškėjo netinkamos darbo kokybės, klaidų, netikslumų. Nemažai pastabų yra pateikusi ir Komiteto pirmininkė. Tačiau tai nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl jo atžvilgiu vykdomo psichologinio smurto. Bet kokią pastabą dėl pavesto darbo rezultato, prašymą patikslinti, pavedimo rezultato vertinimą pareiškėjas vertina kaip psichologinį smurtą prieš jį. Tokio pobūdžio veiklą, kontroliuojant, kaip pavaldūs valstybės tarnautojai atlieka savo funkcijas, lemia padalinio vadovo teisinis statusas. Atsakovas akcentuoja, kad Seimo kanceliarijos užsakymu 2018 m. birželio 28 d. atliktas profesinės rizikos vertinimas ir surašyta ataskaita, pagal kurią fizikinių, ergonominių, fizinių, psichosocialinių veiksnių poveikio visoms tirtoms darbo vietoms rizika – priimtina.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 48. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2018 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 460-P-SK-335, kuriuo pareiškėjui suteikta žemesnė – trečia kvalifikacinė klasė ir jis įpareigotas tobulinti kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2018 m. birželio 1 d. patvirtintą Individualią Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjo E. J. kvalifikacijos tobulinimo programą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti neturtinę žalą, kurią kildino iš jam nepagrįstai skiriamų tarnybinių nuobaudų, tendencingai inicijuojamų tarnybinių patikrinimų ir nuolatinio psichologinio spaudimo (įvardinto mobingu).
49. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl pasisakys tik pateikto apeliacinio skundo ribose.
50. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsniu, karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis (VTĮ 22 str. 3 d.). Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas (VTĮ 22 str. 5 d.). Tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (VTĮ 22 str. 6 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 17 dalyje nurodytų siūlymų (VTĮ 22 str. 10 d.). VTĮ 22 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo: 1) suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją; 2) tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją.
51. Pagal Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių 5 punktą paaiškėjus, kad vertinimo komisijos narys yra valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, sutuoktinis, artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl vertinimo komisijos nario nešališkumo, vertinimo komisijos narys turi nusišalinti. Pareiškėjo nurodyti tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (sudarytos Seimo kanclerio 2017 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-14 ir pakeistos / papildytos 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-154) nariai nėra susiję su pareiškėju giminystės ryšiais, taip pat nenustatyta ir kitų aplinkybių, kurios keltų objektyvių abejonių jų nešališkumu, ar suinteresuotumu būtent tik patenkinamai įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą. Be to, dvi iš komisijos narių (V. S. ir S. Š.), kurios, pasak pareiškėjo, liudijo prieš jį kitose administracinėse bylose, E. J. tarnybinės veiklos vertinime (balsavime) nedalyvavo, 2018 m. gegužės 21 d. komisijos išvados Nr. 407-I-74 nepasirašė. Komisijos nariai J. K. ir A. K. pareiškėjo minimose administracinėse bylose dalyvavo kaip atsakovo atstovai, bet ne liudytojai.
52. Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių 81 punkte nustatyta, kad tiesioginis vadovas pateikia valstybės tarnautojui įstaigos vadovo ir įstaigos padalinio vadovo kvalifikacijos vertinimo anketą arba karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą. Valstybės tarnautojas vertinimo anketą užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo datos. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiesioginė pareiškėjo vadovė J. B. paprašė pareiškėjo užpildyti anketą ir vertinimo išvados formos I dalį, kurioje aprašomi pagrindiniai praėjusių metų veiklos rezultatai, einamųjų metų užduotys, pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimo rodikliai, rizika, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūlymas pačiam valstybės tarnautojui užpildyti vertinimo formos I dalį negali būti laikomas esminiu procedūriniu pažeidimu, kadangi tokiu būdu leidžiama pačiam valstybės tarnautojui išsakyti savo poziciją dėl atliktų / neatliktų darbų ir juos įsivertinti, įvardinti einamųjų metų užduotis. Galutinai vertinimo išvadą surašo tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju, laikantis Taisyklių 10 punkto ir VTĮ 22 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų.
53. Atsakydama į apelianto teiginius, kad pokalbio su tiesiogine vadove turinys ir eiga neatitiko Taisyklių 9 punkto nuostatų, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. B. parodė, kad pokalbis su pareiškėju truko apie 40 min., kalbėta apie pasisekusius ir nepasisekusius darbus, kokias problemas darbe mato pats E. J., buvo suformuluotos užduotys, vertinimo rodikliai, pokalbis vyko ir apie kvalifikacijos tobulinimą, kodėl pareiškėjas nevykdė jam po veiklos vertinimo už 2016 m. sudaryto individualaus kvalifikacijos tobulinimo plano ir kt. Liudytoja J. B. aiškiai įvardino priežastis, dėl kurių pareiškėjo veiklą už 2017 metus pasiūlė įvertinti patenkinamai. Netikėti šios liudytojos parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo. Jo neturi ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija.
54. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylos medžiagą, išklausiusi vertinimo komisijos posėdžio, kuriame savo poziciją ir priekaištus dėl jo netinkamo įvertinimo išsakė E. J. tiesioginei vadovei, taip pat tiesioginės pareiškėjo vadovės J. B. argumentus dėl jo vertinimo patenkinamai, komisijos narių pateiktų klausimų ir atsakymų į juos garso įrašą, konstatuoja, kad vertinimo komisija tinkamai atliko pareiškėjo tiesioginės vadovės surašyto vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją ir pateikė siūlymą sumažinti jo turėtą kvalifikacinę klasę. Be kita ko, pareiškėjas vertinimo komisijai nenurodė, kad pokalbis su tiesiogine vadove neatitiko, ir kuo konkrečiai, Taisyklių 9 punkto nuostatų. Be to, pareiškėjas, jau 2017 metais būdamas įvertintas patenkinamai, pats atsisakė vykdyti jam sudarytą kvalifikacijos tobulinimo programą, motyvuodamas teismuose nagrinėjamais ginčais dėl jo vertinimo, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo suformuluotos užduotys, neaptartas kvalifikacijos tobulinimas, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.
55. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojais buvo apklausti ir vertinimo komisijos nariai V. G., J. R., S. Š., A. K., kurie, be kita ko, parodė, kad vertinimo komisijos posėdžio metu pareiškėjas teikė savo darbo pavyzdžius, rengtų dokumentų projektus, kurie buvo peržiūrėti ir į juos atitinkamai atsižvelgta. Liudytojai patvirtino, kad vertinimo komisijai įtakos niekas nedarė.
56. Tai, kad pareiškėjui buvo inicijuoti tarnybiniai patikrinimai, nepatvirtina aplinkybės dėl tiesioginės vadovės nusistatymo prieš pareiškėją. Tarnybinis patikrinimas ir pareiškėjui Seimo kanclerio įsakymu skirta nuobauda griežtas papeikimas dėl netinkamų teisės aktų projektų Nr. XIIP-4096 ir Nr. XIIP-4437 parengimo, kas pažymėta Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu tik buvo pakeista į švelnesnę (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1082-556/2019 paliko nepakeistą), bet pripažinus, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, nebuvo panaikinta. Atlikus kitą tarnybinį patikrinimą (dėl teisės aktų projektų XIIIP-269(3) ir XIIIP-270(3) neparengimo buvo surašyta komisijos išvada pripažinti, kad E. J. tarnybinio nusižengimo nepadarė. Šios komisijos sudėtyje buvo ir A. K., J. K., S. Š.. Tai kaip tik leidžia daryti išvadą, kad prieš pareiškėją nebuvo neigiamo nusistatymo ar psichologinio spaudimo, o jo veikla analizuojama ir vertinama objektyviai. Tiesioginės vadovės bei kitų Seimo narių teisėti pavedimai tinkamai atlikti pareigas, pagrįstai išreikštos pastabos ir adekvatus įvertinimas bei tinkama kritika negali būti pripažįstama asmens pažeminimu, įžeidimu ar psichologiniu smurtu. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, kad jis dirbo dideliu darbo krūviu, atliko viršvalandinį darbą, dėl ko turėjo būti įvertintas kitaip, į bylą nepateikta.
57. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas faktines bylos aplinkybes, ir padarė pagrįstą išvadą, jog vertinimo komisija tinkamai patikrino tiesioginės pareiškėjo vadovės surašytą jo tarnybinės veiklos už 2017 metus vertinimo išvadą, ir jokių esminių procedūrinių pažeidimų nepadarė. Be kita ko, pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-858/2014).
58. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. <...> įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3199-575/2016).
59. Šio baigiamojo apeliacinės instancijos teismo akto 58 punkte išdėstytos nuostatos buvo laikytasi. Apeliantas, siekdamas priešingo sprendimo, nei priėmė pirmosios instancijos teismas, visumoje, be bendro pobūdžio paaiškinimų, samprotavimų, kuriuos jau buvo išdėstęs ir skunde pirmosios instancijos teismui, ir į kuriuos teismas iš esmės sprendime atsakė, nepateikė jokių faktinių duomenų, galinčių pagrįsti jo teiginius bei turėjusių įgalinti Vilniaus apygardos administracinį teismą priimti sprendimą, palankų pareiškėjui.
60. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai jas įvertino, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas bei aktualią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo E. J. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė