2019-12-04 Nr. AB-23044-3-61-3-00559-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1906-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00559-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Novyj opyt“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Novyj opyt“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Novyj opyt“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2018 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. ATK2-11/18 taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) pažeidimus (toliau – ir Nutarimas), taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Nesurinkta jokių objektyvių duomenų, išskyrus asmens, prisistačiusio R. M. (toliau – ir Pirkėjas), žodžius apie tai, jog 2017 m. gruodžio 9 d. apie 00.30 val. kavinėje jam išsinešti buvo parduoti alkoholiniai gėrimai gamykliniu būdu uždarytoje pakuotėje (vaizdo įraše neužfiksuotas alkoholinių gėrimų pardavimo faktas, Pirkėjas alkoholinius gėrimus galėjo būti įsigijęs kitur, prasta vaizdo įrašo kokybė). Alaus skardinių išpilstymo ir tinkamumo vartoti terminas nepaneigia fakto, kad skardinės galėjo būti įsigytos anksčiau ar kitoje vietoje.

2.2. Kavinėje dirbusi pardavėja-kasininkė kategoriškai neigia kam nors pardavusi alkoholinius gėrimus 2017 m. gruodžio 9 d. nakties metu išsinešti. Patikrinus kasos aparato juostą matyti, jog 2017 m. gruodžio 9 d. 00.30 val. jokios kasos operacijos atliekamos nebuvo – kasa buvo „nunulinta“ ir uždaryta 2017 m. gruodžio 8 d. 23.45 val. bei atidaryta 2017 m. gruodžio 9 d. 02.48 val.

2.3. Remdamasis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiškėjas teigė, kad šiuo atveju byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog 2017 m. gruodžio 9 d. apie 00.30 val. kavinėje buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais išsinešti.

2.4. Neplaninis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant jo atlikimo tvarką ir grubiai pažeidžiant administracinių nusižengimų teisenos principus.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios Pirkėjo paaiškinimus leistų vertinti kaip nepatikimus. Pirkėjo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes nuosekliai patvirtina kiti byloje esantys duomenys (vaizdo įrašas, tarnybinis pranešimas ir foto nuotraukos). Pareiškėjas savo prielaidų dėl galimo alaus įsigijimo kitoje vietoje nepagrindžia įrodymais.

4.2. Į gamyklines taras išpilstytas alus turi tinkamumo vartoti terminą, kuris kiekvienai gamintojo išpilstytai partijai yra skirtingas. Pareiškėjo kavinėje yra kelių partijų (skirtingo tinkamumo vartoti termino) tos pačios rūšies alkoholiniai gėrimai.

4.3. Kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai, kad pažeidimas laikytinas neįrodytu dėl to, jog darbuotoja D. Č. neigia padarytą pažeidimą bei pardavimo fakto nepatvirtina kontrolinės kasos juostos duomenys, bei su kasos juostos duomenimis sutampantys kasos likučių duomenys. Alkoholinių gėrimų pardavimo faktą patvirtina byloje surinktų nuoseklių įrodymų visuma. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjo darbuotoja pripažįstama tinkama pareiškėjo atstove patikrinimo metu.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. ATK2-11/18, kuriuo pareiškėjui už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą skirta 1 000 Eur bauda, pagrįstumo ir teisėtumo.

7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

7.1. Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjui J. K. ir vyriausiajam specialistui R. D. atliekant neplaninį patikrinimą pagal 2017 m. gruodžio 5 d. pavedimą Nr. ATK1-161 kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) Veiklos skyriaus pareigūnais nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 9 d. apie 00.30 val. pareiškėjo kavinėje darbuotoja D. Č., veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, Pirkėjui už 9 eurus pardavė tris gamykliniu būdu uždarytas skardines alaus „V. E.“ (talpa 0,568 l, alkoholio koncentracija 5,2 proc. tūrio, tinkamumo vartoti terminas 2017 m. rugsėjo 27 d.; 2017 m. spalio 2 d., 2017 m. spalio 30 d.; 2018 m. spalio 25 d.), kurias Pirkėjas išsinešė iš kavinės (2017 m. gruodžio 8 d. faktų fiksavimo protokolas Nr. ATK2-176).

7.2. Vadovaudamasis šia ir kita surinkta medžiaga atsakovas 2017 m. gruodžio 15 d. pareiškėjui surašė protokolą Nr. ATK2-179 dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto pažeidimo padarymo, pažymėdamas, kad pareiškėjas, jam priklausančioje kavinėje, nuo 22 val. iki 8 val. prekiauja alkoholiniais gėrimais uždarytoje pakuotėje ir neužtikrina, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje (t. y. prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešti). Komisariato pareigūnai nustatė, kad 2017 m. gruodžio 9 d. apie 00.30 val. pareiškėjui priklausančioje kavinėje, darbuotoja D. Č., veikdama pareiškėjo naudai ir interesais, Pirkėjui už 9 eurus pardavė tris 0,568 l talpos gamykliniu būdu uždarytas skardines alaus „V. E.“ (alk. 5,2 proc. tūrio, tinkamumo vartoti terminas 2018 m. rugsėjo 27 d.; 2018 m. spalio 25 d.), kurias Pirkėjas iš karto išsinešė iš pareiškėjo viešojo maitinimo vietos.

7.3. Komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2017 m. gruodžio 19 d. pareiškėjo darbuotojai D. Č. dėl minėtų pažeidimų surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 12ANPAN-135906025-17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-120-935/2018 Komisariato 2018 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. 12-ANRN-20-2018, kuriuo D. Č. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 168 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skyrė 25 Eur baudą. Departamentas 2018 m. sausio 18 d. priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjui už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą skirta 1 000 Eur bauda.

8. Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi AKĮ nuostatomis (18 str. 3 d. 13 p., 34 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

9. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei Pirkėjo paaiškinimai yra nuoseklūs, tarp jų nėra prieštaravimų, todėl abejoti bylos baigtimi nesuinteresuotų pareigūnų ir Pirkėjo paaiškinimais nėra pagrindo. Byloje įrodyta, jog 2017 m. gruodžio 9 d. apie 00.30 val. pareiškėjo kavinėje Pirkėjui buvo parduoti trys 0,568 l talpos gamykliniu būdu uždarytos alaus (alkoholio koncentracija 5,2 proc. tūrio) skardinės, sudarant sąlygas gėrimus išsinešti ir vartoti ne viešojo maitinimo vietoje, t. y. kavinėje.

10. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo teiginiai dėl galimo alkoholinių gėrimų įsigijimo kitoje vietoje ar net iš pačių pareigūnų vertintini kritiškai ir laikytini pareiškėjo pasirinkta gynybine pozicija, kuri nėra pagrįsta rašytiniais įrodymais ir grindžiama tik prielaidomis. Be to, teismas akcentavo, kad Pirkėjui draudžiamu metu parduoti ir leisti alkoholiniai gėrimai yra tapatūs tiems, kuriais prekiauja pareiškėjas (sutampa ant skardinių nurodyta tinkamumo vartoti data ir išpilstymo laikas).

11. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad pažeidimo padarymo faktą paneigia aplinkybė, jog 2017 m. gruodžio 9 d. apie 00.30 val. jokios kasos operacijos nebuvo atliekamos, ir pažymėjo, kad pažeidimo padarymo faktas yra įrodytas surinktų objektyvių įrodymų visuma, o alkoholio pardavimo operacijos neužfiksavimas kasos aparato kvitu, nepaneigia anksčiau aptartų duomenų ir neleidžia daryti išvados, kad alkoholiniai gėrimai nebuvo parduoti draudžiamu metu. Be to, siekiant nuslėpti aplinkybę, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti draudžiamu metu, pardavimo operacija galėjo būti fiksuojama kasoje ne realiu jos įvykimo laiku arba visiškai nefiksuojama. Kaip matyti iš Pirkėjo paaiškinimo, jis nepamena, ar pardavėja išdavė jam kasos kvitą. Teismo įsitikimu, kvito neišdavimas nepaneigia prekių pardavimo fakto.

12. Departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. T1-402 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos, susijusios su alkoholio produktais, tabako, tabako gaminiais ir su jais susijusiais gaminiais, patikrinimų atlikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1 priede pateikta Pavedimo atlikti patikrinimą forma, kurią atitinka Departamento į bylą pateiktas 2017 m. gruodžio 5 d. pavedimas atlikti patikrinimą Nr. ATK1-161, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pavedimas buvo įformintas netinkamai. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, jog su pavedimu buvo supažindinta netinkama pareiškėjos atstovė, nes, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tinkamu atstovu patikrinimo metu pripažįstama įmonės darbuotoja. Byloje esanti 2017 m. balandžio 18 d. darbo sutartis Nr. 11 patvirtino, kad alkoholinius gėrimus draudžiamu metu pardavusi kasininkė D. Č. dirbo UAB „Novyj opyt“ pardavėjos-kasininkės pareigose.

13. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad Nutarimas turi būti panaikintas dar ir dėl to, jog jis priimtas patikrinimo metu pareiškėjo direktorei neužtikrinus teisės susipažinti su pavedimu bei faktų fiksavimo protokolu jai suprantama kalba, pažymėjo, kad pareiškėjas šios aplinkybės nenurodė nei patikrinimo metu, nei bylos nagrinėjimo Departamente metu. Be to, pareiškėjo direktorė Departamentui 2018 m. sausio 16 d. paaiškinimus dėl 2017 m. gruodžio 15 d. protokole Nr. ATK2-179 užfiksuoto įvykio teikė lietuvių kalba 2017 m. gruodžio 8 d. faktų fiksavimo protokole Nr. ATK2-176 pareiškėjui nebuvo suformuluotas kaltinimas dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo, kadangi kaltinimas suformuluotas 2017 m. gruodžio 15 d. protokole Nr. ATK2-179, kuris kartu su 2017 m. gruodžio 15 d. pranešimu Nr. 3448(3) buvo išsiųstas pareiškėjo nurodytu korespondencijos adresu bei elektroniniu paštu. Pareiškėjui bylos nagrinėjimo Departamente metu atstovavo advokatė, kuri pasinaudojo teise susipažinti su bylos medžiaga, pateikti paaiškinimus, dalyvauti pažeidimo bylos nagrinėjime ir pateikti žodinius paaiškinimus, t. y. pareiškėja savo procesinės teisėmis pilnai pasinaudojo ir jos nebuvo pažeistos. Atsižvelgęs į tai, šiuos pareiškėjo argumentus teismas vertino kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą.

14. Vertindamas paskirtos baudos dydį, teismas nurodė, kad atsakovas, nenustatęs pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, Nutarimu pareiškėjui skyrė vidutinę baudą. Pareiškėjas Nutarimu paskirtos baudos griežtumo iš esmės ir neginčijo, teismui jokių įrodymų, kuriuos vertinant galima būtų teigti, jog paskirtoji bauda yra aiškiai per didelė, nepateikė.

III. 15. Pareiškėjas UAB „Novyj opyt“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą pareiškėjui nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas neatliko detalios rašytinės bylos medžiagos analizės. faktas patvirtintas rašytine bylos medžiaga, tačiau neatliko detalios rašytinės bylos medžiagos analizės. Teismas neįvertino, jog pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir alkoholinių gėrimų pirkėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjui priklausančioje kavinėje buvo parduoti alkoholiniai gėrimai išsinešti, akivaizdžiai prieštarauja pateiktai vaizdo medžiagai. Šia poziciją pareiškėjas grindžia tuo, kad:

16.1.1. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip iš kavinės išeina asmuo, kaip vėliau paaiškėjo – Pirkėjas. Kaip šis asmuo užeina į kavinę – vaizdo įrašo nėra. Įraše nesimato, kad jis, išeidamas iš kavinės, turėtų su savimi būtent alaus skardines. Net jeigu Pirkėjas rankoje ir turi kokį nors daiktą, jo identifikuoti neįmanoma.

16.1.2. Vaizdo įrašas tik patvirtina faktą, jog Pirkėjas buvo užėjęs į kavinės patalpas, tačiau visiškai nepatvirtina pareigūnų teiginių apie būtent šioje kavinėje įsigytus alkoholinius gėrimus.

16.1.3. Vaizdo įrašo ar nuotraukų, kur butų užfiksuotas pats alaus skardinių pardavimo faktas, byloje nėra.

16.1.4. Faktas, jog Pirkėjo turėtų ir kavinėje buvusių alaus skardinių išpilstymas ir tinkamumo vartoti terminas sutampa, gal ir leistų teigti, jog minėtos alaus skardinės galėjo būti įsigytos būtent šioje kavinėje, tačiau niekur nėra užfiksuota, jog jos buvo įsigytos būtent Nutarime nurodytu laiku; be to, tokio paties pavadinimo, išpilstymo ir tinkamumo vartoti termino alaus skardines galima rasti bet kurioje viešojo maitinimo įstaigoje, įsigyjančioje prekes iš to paties tiekėjo.

16.1.5. Iš byloje esančio kasos juostos fragmento matyti, jog 2017 m. gruodžio 9 d. 00.30 val. jokios kasos operacijos atliekamos nebuvo, todėl galima teigti, jog nuo 2017 m. gruodžio 8 d. 23.45 val. iki 2017 m. gruodžio 9 d. 02.48 val. jokios prekės kavinėje nebuvo parduotos.

16.1.6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškėjui nepalankų sprendimą, rėmėsi išimtinai tik Departamento ir policijos pareigūnų pozicija, neatsižvelgdamas nei į D. Č. parodymus, nei į objektyvius bylos duomenis, užfiksuotus vaizdo įraše ir kasos juostoje, o visas kilusias abejones vertino kaip gynybinę poziciją, tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d.).

16.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog neplaninis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant jo atlikimo tvarką reglamentuojantį teisės aktą – Taisyklių 26 punktą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog, nors Taisyklių 1 priede pateiktoje Pavedimo atlikti patikrinimą formoje ir nėra numatyta atskira grafa sprendimo motyvams įrašyti, tai neatleidžia pavedimą surašiusio pareigūno nuo prievolės tinkamai vykdyti Taisyklių 26 punkto reikalavimus. Juolab, kad net ir pateiktoje formoje yra galimybė nurodyti sprendimo motyvus ir taip tinkamai įgyvendinti Taisyklių reikalavimus, tačiau to padaryta nebuvo.

16.3. Nutarimas turi būti panaikintas dar ir dėl to, jog jis priimtas patikrinimo metu įmonės direktorei neužtikrinus teisės susipažinti su pavedimu bei faktų fiksavimo protokolu jai suprantama kalba. Šią poziciją pareiškėjas grindžia tuo, kad:

16.3.1. Valstybinės lietuvių kalbos principas reiškia, jog administracinių nusižengimų teisena privalo būti vykdoma lietuvių kalba visose jos stadijose, taigi ir atliekant pirminius veiksmus, būtinus galimam pažeidimui užfiksuoti. Įmonės direktorė, kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir nemoka lietuvių kalbos, buvo supažindinta su lietuvių kalba surašytu pavedimu nedalyvaujant vertėjui; pavedimo vertimas į rusų kalbą jai įteiktas nebuvo. Taip pat nedalyvaujant vertėjui Y. D. buvo pasirašytinai supažindinta su lietuvių kalba surašytu 2017 m. gruodžio 8 d. faktų fiksavimo protokolu Nr. ATK2-176, kuriame, kaip teigia pirmosios instancijos teismas, nors tiesiogiai ir nebuvo suformuluotas kaltinimas, buvo išdėstytos neva nustatytos AKĮ pažeidimo aplinkybės, kas šiame, pirminiame, administracinių nusižengimų teisenos etape laikytina pradiniu kaltinimu, nuo kurio pareiškėjas turi teisę gintis, tačiau, nedalyvavus vertėjui, ši pareiškėjo teisė buvo pažeista.

16.3.2. Tai, jog pareiškėjui tolesniuose administracinių nusižengimų teisenos etapuose atstovavo advokatė, nesudaro pagrindo pažeidinėti asmens teisę kalbėti gimtąja kalba. Y. D. pasirašytas 2018 m. sausio 16 d. paaiškinimas, surašytas lietuvių kalba, visiškai neįrodo lietuvių kalbos mokėjimo – minėtas dokumentas buvo pateiktas valstybine kalba, kaip to reikalauja administracinio proceso teisės normos.

17. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsiliepimą Departamentas grindžia šiais argumentais:

18.1. Alkoholinio gėrimo įsigijimo pareiškėjo kavinėje aplinkybes nuosekliai patvirtina ir matęs įėjimo ir netrukus išėjimo iš pareiškėjo kavinės aplinkybės Departamento vyriausiasis specialistas R. D. tarnybiniame pranešime bei alkoholinio gėrimo įsigijimo aplinkybes tiesiogiai matęs Pirkėjas rašytiniame paaiškinime. Tiek vaizdo įraše užfiksuota informacija, tiek pareigūno tarnybinis pranešimas, tiek Pirkėjo rašytinis paaiškinimas yra neprieštaraujantys vienas kitam, nuoseklūs ir išsamūs, todėl laikytini patikimais, įrodančiais pareiškėjo padarytą pažeidimą. Byloje nenustatyta, kad tarnybinį pranešimą pateikęs pareigūnas ir pirkėjas būtų suinteresuoti teikti neteisingą informaciją, suinteresuotumo byla aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas. Pareiškėjo ir jo darbuotojos neigimas, pardavus alkoholinius gėrimus Pirkėjui, laikytinas gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės.

18.2. Į gamyklines taras išpilstytas alus turi tinkamumo vartoti terminą, kuris kiekvienai gamintojo išpilstytai partijai yra skirtingas. Pareiškėjo kavinėje yra kelių partijų (skirtingo tinkamumo vartoti termino) tos pačios rūšies alkoholiniai gėrimai. Tinkamumo vartoti data ant alkoholinio gėrimo yra vienas iš alkoholinio gėrimo atsekamumo kriterijų, kuris nustatytas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. B1-96 patvirtintų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklių, taikomų parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus. Tinkamumo vartoti datą kaip alkoholinių gėrimų atsekamumo kriterijų pripažįsta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pagal tai, ar sutampa tinkamumo vartoti terminas ant alkoholinio gėrimo bei ant juridinę galią turinčio dokumento, esančio pas ūkio subjektą, atlikdami patikrinimą Departamento darbuotojai gali identifikuoti, ar alkoholinis gėrimas įsigytas pagal pateikiamus juridinę galią turinčius įsigijimo dokumentus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad bet kuri viešojo maitinimo vieta prekiauja tos pačios rūšies ir su tuo pačių tinkamumo vartoti terminu alkoholiniais gėrimais, atmestini.

18.3. Pareiškėjo teiginiai, kad, tai, jog darbuotoja nepardavė alkoholinių gėrimų patvirtina kasos aparato juosta, laikytini gynybine pozicija. Alkoholinių gėrimų pardavimo faktą patvirtina byloje surinktų nuoseklių įrodymų visuma, todėl pareiškėjo darbuotojos paaiškinimai neigiant padarytą pažeidimą vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.

18.4. Taisyklėse patvirtintoje pavedimo formoje (Taisyklių Priedas Nr. 1) motyvai nėra nurodomi, todėl šiuo atveju svarbu, kad patikrinimas buvo atliktas turint minėtų Taisyklių nustatyta tvarka išduotą Departamento direktoriaus pavedimą Nr. ATK1-161, jį atliko pavedime nurodyti Departamento pareigūnai, nustatytą dieną.

18.5. Kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai, kad patikrinimo metu direktorei Y. D. neužtikrintos teisės susipažinti su pavedimu bei faktų fiksavimo protokolu jai suprantama kalba. Šių motyvų pareiškėjas nenurodė nei patikrinimo metu, nei bylos nagrinėjimo Departamente metu. Y. D. rašytinius paaiškinimus Departamentui pateikė lietuvių kalba (2018 m. sausio 16 d. paaiškinimas Dėl 2017 m. gruodžio 15 d. protokole Nr. ATK2-179 užfiksuoto įvykio), todėl šie skundo argumentai yra akivaizdžiai gynybinio pobūdžio. 2017 m. gruodžio 8 d. faktų fiksavimo protokolu Nr. ATK2-176 Pareiškėjui nebuvo suformuluotas kaltinimas apie pareiškėjo padarytą pažeidimą, kadangi kaltinimas buvo suformuluotas 2017 m. gruodžio 15 d. protokolu Nr. ATK2-179, kuris kartu su 2017 m. gruodžio 15 d. pranešimu Nr. 3448(3) buvo išsiųstas pareiškėjo nurodytu korespondencijos adresu bei elektroniniu paštu. Pareiškėjui bylos nagrinėjimo Departamente metu atstovavo atstovė (advokatė D. B.), Pareiškėjo atstovė pasinaudojo teise susipažinti su bylos medžiaga, pateikti paaiškinimus, dalyvauti pareiškėjo pažeidimo bylos nagrinėjime Departamente metu ir pateikti žodinius paaiškinimus, t. y. pareiškėjas procesinės teisėmis pilnai pasinaudojo ir jos nebuvo pažeistos. Su pavedimu atlikti patikrinimą buvo supažindinta pareiškėjo darbuotoja D. Č., kuri, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pripažintina tinkama pareiškėjo atstove.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. ATK2-11/18, kuriuo pareiškėjui UAB „Novyj opyt“ taikytos ekonominės sankcijos (1 000 Eur bauda) už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas po 22 val. fiziniam asmeniui pardavė alkoholinius gėrimus vartoti ne vietoje (ne pareiškėjai priklausančioje kavinėje), konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas.

21. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pareigūnų ir Pirkėjo parodymai prieštarauja vaizdo įraše užfiksuotai informacijai, taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik atsakovo pateikta informacija ir nevertindamas pareiškėjo darbuotojos parodymus, pažeidė nekaltumo prezumpcija. Be to, pareiškėjas pažymi, kad Nutarimas turi būti panaikintas dar ir dėl to, jog jis priimtas patikrinimo metu pareiškėjo direktorei neužtikrinus teisės susipažinti su pavedimu bei faktų fiksavimo protokolu jai suprantama kalba.

22. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrina neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų, kadangi nėra aplinkybių, nustatytų ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti nepaisoma apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, todėl jų nekartoja ir nekeičia, o atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, iš dalies papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas.

23. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad AKĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.

25. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje A858-351/2013 nurodė, kad iš normos, kurioje nustatytas draudimas Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, išskyrus šiose vietose parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, formuluotės yra aišku, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Gėrimo pakuotė laikoma atidaryta, kai yra iš esmės pažeidžiama, t. y. pažeidžiamas pakuotės funkcionalumas ir sudaroma galimybė pakuotėje esantį gėrimą išpilstyti ar tiesiogiai vartoti iš pakuotės.

27. Nagrinėjant administracines bylas inter alia (be kita ko) dėl AKĮ nuostatų pažeidimo taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises bei būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-500-525/2017).

28. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančios teisės nuostatomis, aktualia teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvada, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidusiu AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val. ir jam paskirta teisinga ir proporcinga bauda. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje inicijuoto ginčo faktinius ir teisinius aspektus, byloje pateiktus įrodymus, tarp jų ir bylos šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti, jog nustatant ir konstatuojant Įstatymo pažeidimus, buvo padarytos nepagrįstos išvados dėl pareiškėjo atsakomybės. Aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo.

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo darbuotoja, pardavusi pirkėjui 3 alaus skardines, jų neatidarė, todėl sudarė pirkėjui sąlygas alaus skardines išsinešti. Įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. eAN2-209-1020/2018 buvo nustatyta, kad pareiškėjo darbuotoja D. Č. pripažinta kalta padariusi ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jai už tai paskirta administracinė nuobauda. Nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nustatyta, kad vaizdo įrašas neabejotinai patvirtina, jog nešinas alaus skardinėmis Pirkėjas išėjo būtent iš pareiškėjo kavinės, iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matosi, jog asmuo, išėjęs iš pareiškėjo kavinės, rankoje laiko vieną, nuo aplink jį esančių šviesų kiek atsispindintį daiktą, kurio dydis panašus į vėliau aiškiai užfiksuotą alaus skardinę, o taip pat kita ranka ties striuke laiko tam tikrą daiktą prispaudęs. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, jog pareigūnų parodymai bei rašytinis Pirkėjo paaiškinimas, juos palyginus su vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis, yra prieštaringi, yra nepagrįsti – nėra pagrindo kelti pagrįstas abejones dėl to, kad pirkėjas minėtą alkoholį galėjo nusipirkti jau anksčiau. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktą vaizdo įrašą, sutinka su nurodytu įrodymų vertinimu, todėl atmeta pareiškėjo argumentus, kad pareigūnų ir Pirkėjo parodymai prieštarauja vaizdo įrašui.

30. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Departamentas tyrimo metu nustatė visas reikšmingas aplinkybes, paremdamas jas tyrimo metu surinktais įrodymais (vaizdo įrašas, pareigūnų parodymai), kurios buvo pakankamos tam, kad būtų konstatuotas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas. Pirmosios instancijos teismai išsamiai ir nuosekliai įvertino Departamento veiksmus, taip pat visą į bylą pateiktą medžiagą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista nekaltumo prezumpcija atmestini.

31. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad Nutarimas turi būti panaikintas dėl to, jog priimtas patikrinimo metu pareiškėjo direktorei neužtikrinus teisės susipažinti su pavedimu bei faktų fiksavimo protokolu jai suprantama kalba, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Novyj opyt“ direktorė Y. D. Departamentui 2018 m. sausio 16 d. paaiškinimus dėl 2017 m. gruodžio 15 d. protokole Nr. ATK2-179 užfiksuoto įvykio teikė lietuvių kalba. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde niekaip nepagrindžia savo teiginio, kad 2017 m. gruodžio 8 d. faktų fiksavimo protokole Nr. ATK2-176 pareiškėjui buvo suformuluotas kaltinimas. Pareiškėjui kaltinimai buvo suformuoti 2017 m. gruodžio 15 d. protokole Nr. ATK2-179, kuris kartu su 2017 m. gruodžio 15 d. pranešimu Nr. 3448(3) buvo išsiųstas pareiškėjui. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas šių argumentų nenurodė bylos nagrinėjimo Departamente metu, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie pareiškėjo argumentai laikytini gynybine pozicija, todėl atmestini.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Novyj opyt“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė