d1d80849-7e7b-4cca-8e46-e4b5670ffb3a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-376-992/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50346-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2.; 1.2.25.4.2.6.; 1.2.20.13.; 1.1.7.3.1.; 1.1.8.9.; 1.1.8.1.1.; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.3.6.4.4.2; 2.3.6.4.5.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 5 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja V. Š., sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, D. P., dalyvaujant prokurorui A. M., kaltinamajam S. T. – V., jo gynėjui advokatui V.

B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. T. – V. (S. T.–V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio iÅ¡silavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 7 dalį 50 MGL dydžio bauda, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 2 metams uždrausta teisė vairuoti transporto priemones, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalį, taikytas automobilio vertės (7430 eurų) konfiskavimas, baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 14 d., kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, 243 straipsnyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: S. T. – V. 2018 m. spalio 19 d., apie 11.22 val., (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį M. C., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio. P. V. teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018 m. spalio 22 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. T-A 10462/2018(01) S. T.

– V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1.58 promilės etilo alkoholio. Å iais veiksmais S. T. – V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje. S. T. – V. buvo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį tuo, kad, bÅ«damas nuteistas 2018 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, privalėdamas atlikti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, tai žinodamas ir vengdamas atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę 2018 m. spalio 19 d., apie 11.22 val., (duomenys neskelbtini) , vairavo automobilį M.

C., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltinamasis S. T. – V. paaiÅ¡kino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltę pripažino, tačiau nesutiko, kad iÅ¡ jo bÅ«tų konfiskuota automobilio M. C. 1560 Eur dydžio vertė. Parodė, kad iÅ¡ vakaro su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Penktadienį buvo nusprendęs niekur nevažiuoti ir dirbti iÅ¡ namų; jam paskambino vadovas ir pranešė, kad į objektÄ reikia pristatyti klijų, kadangi darbuotojai neturi darbo. Bijodamas prarasti darbÄ , sėdo į įmonės automobilį, važiuodamas buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų.

Jam buvo nustatytas 1.66 promilės girtumas, po paklaidos – 1.58 promilės. TÄ dienÄ nesijautė neblaivus. Jam buvo žinoma, jog yra baustas už vairavimÄ iÅ¡gėrus, neturi teisės vairuoti ir negali vairuoti automobilio. Po Å¡io įvykio visiÅ¡kai atsisakė alkoholio. Å iuo metu jo gaunamos pajamos – 700 eurų. Jo manymu, teismas turėtų konfiskuoti realiÄ automobilio vertę – 100 eurų. Nesupranta, kodėl yra nustatyta tokia didelė automobilio vertė. Teismo posėdyje specialistu apklaustas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) direktorius A.

S. paaiÅ¡kino, kad jo vadovaujama įmonė leidžia naudotų automobilių kainų žinynÄ , bendradarbiauja su teismais, policija, jų duomenis naudoja Sodra, M. D. renkami iÅ¡ nepriklausomų Å¡altinių, automobilių pardavėjų. Turi nevieÅ¡Ä metodikÄ , pagal kuriÄ iÅ¡veda automobilio vidutinę rinkos vertę. Vidutinę automobilio rinkos vertę, t. y., kiek jis kainuotų Lietuvoje, nustato pagal automobilio modelį, metus, kuro sÄ naudas, vertinama automobilio komplektacija. Konkretus automobilis nėra apžiÅ«rimas, nevertinami jo defektai.

Duomenys atnaujinami kartÄ per mėnesį, kiekvieno mėnesio pirmÄ dienÄ Ä¯keliamos naujos kainos. 2002 m. automobilis M. C. yra pakankamai senas, gali turėti nusidėvėjimÄ . Tokio automobilio vertė 2018 vasario mėn. buvo 1530 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu, 1265 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau tekste – ir PVM). 2002 m. automobilio vertę tiksliausiai galėtų nustatyti kilnojamojo turto vertintojas. Likutinė automobilio vertė yra buhalterinė vertė, jos negalima lyginti rinkos vertės su likutine verte, daugeliu atvejų tai nėra tapatu.

Kaina be PVM išskiriama tam, kad kai kurie juridiniai asmenys galėtų duomenis panaudoti buhalterinei apskaitai. Galutinė rinkos kaina yra su PVM. Policijos pareigūno D. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. spalio 19 d., apie 11.20 val., gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini), įvykusį eismo įvykį. Nurodyta, jog vienas iš vairuotojų galimai yra neblaivus. Nuvykus nurodytu adresu, automobilio VW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. V. paaiškino, kad važiuojant šalia stovinčio automobilio Mitsubishi, valstyb.

Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡is automobilis pradėjo judėti atbuline eiga ir kliudė jo automobilį. Automobilio Mitsubishi vairuotojas S. T. – V. paaiÅ¡kino, kad automobilis stovėjo vietoje, kai jį kliudė pravažiuojantis automobilis VW. S. T. – V. nurodė, kad vakar vartojo alkoholį. Patikrinus neblaivumÄ , nustatytas 1.66 promilės girtumas. Automobilio Mitsubishi vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones – atimta. (5-6 b. l.) BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuota, jog 2018 m. spalio 19 d., 11.22 val., V.

V. pranešė, jog U. medžio centro vidinėje teritorijoje susidÅ«rė automobiliai VW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mitsubishi, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Mano, kad automobilio Mitsubishi vairuotojas yra neblaivus. (7 b. l.) Ä® bylÄ pateiktoje 2018 m. spalio 19 d. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, transporto priemonių iÅ¡sidėstymas po eismo įvykio, taip pat automobiliams VW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mitsubishi, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu padaryti apgadinimai. (8-9 b. l.) Alkotesteriu "Drager Alcotest 7510" (patikros sertifikatas Nr. 0843562) S. T.

– V. 2018 m. spalio 19 d., 11.31 val., nustatytas 1.66 promilių girtumas. (10-11 b. l.) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018 m. spalio 22 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 10462/2018(01) konstatuota, jog S. T.–V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1.58 prom. etilo alkoholio. (13 b. l.) VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Mitsubishi, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB (duomenys neskelbtini). (14 b. l.) Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 19 d., buvo apžiūrėtas automobilis M.

C., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos automobilio fotonuotraukos. (29-32 b. l.) VšĮ (duomenys neskelbtini) duomenimis, vidutinė automobilio M. C. 1900 DI-D Comfort, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina Lietuvoje 2018 m. spalio mėn. buvo 1560 Eur su PVM. (15 b. l.) 2018 m. lapkričio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole pateikta vaizdo įrašo apžiūra, įraše užfiksuotas automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato su iškaba (duomenys neskelbtini), 11.15 val., įvykęs eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės VW, valstyb.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mitsubishi, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (33-34 b. l.) V. V. tyrimo metu pateiktame paaiÅ¡kinime nurodė, jog 2018 m. spalio 19 d., apie 11.00 val., jis vairavo sidabrinės spalvos automobilį VW Multivan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį įmonei (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), sukant į deÅ¡inę, į jo automobilį trenkėsi atbuline eiga vairuojamas automobilis Mitsubishi, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Bendraujant su automobiliu vairuotoju, kilo įtarimas, kad Å¡is gali bÅ«ti neblaivus, iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kurie vairuotojui nustatė 1.66 prom. girtumÄ . (39 b. l.) UAB (duomenys neskelbtini) pateiktoje lengvojo automobilio M.

C., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nusidėvėjimo pažymoje nurodyta, kad automobilio M. C. 2017 m. likutinė vertė – 242,88 Eur; 2018 m. – 100 Eur. (58 b. l.) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-28181-2018 S. T. – V. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, jam skirta 10 Eur nuobauda. (75 b. l.) IÅ¡ įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų iÅ¡raÅ¡o apie fizinį asmenį matyti, kad S. T.

– V. 2018 m. birželio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas jam skirta galutinė – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. S. T. – V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 14 d. (70-71 b. l.) Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad S. T.

– V. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio. Å i nusikalstama veika padaroma tyčia. Teismo posėdyje kaltinamasis neneigė, jog bÅ«damas neblaivus vairavo transporto priemonę, paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ vakaro vartojo alkoholį, kitÄ dienÄ važiuoti niekur nesiruošė, tačiau sulaukė vadovo skambučio, kad darbuotojams trÅ«ksta darbo priemonių, bijodamas prarasti darbÄ , automobiliu gabeno klijus, policijos pareigÅ«nai jam nustatė 1.66 promilės girtumÄ .

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018 m. spalio 22 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 10462/2018(01) konstatuota, jog S. T. – V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1.58 prom. etilo alkoholio. Tai, jog S. T. – V. 2018 m. spalio 19 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, patvirtina ir Alkotesterio Drager Alcotest 7510 (patikros sertifikatas Nr. 0843562) rodmenų kvitas, kuriame užfiksuota, jog asmeniui 2018 m. spalio 19 d., 11.31 val., nustatytas 1.66 promilių girtumas.

Ginčo dėl to, kad kaltinamasis vairavo neblaivus, byloje nėra. S. T. – V. veiksmai tinkamai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio girtumo būsenos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje S. T.

– V. buvo kaltinamas tuo, kad vengė atlikti su laisvės atėmimu baudžiamojo poveikio priemonę: t. y., bÅ«damas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, jam uždrausta naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti transporto priemones dvejus metus, 2018 m. spalio 19 d., apie 11.22 val., (duomenys neskelbtini) , vairavo automobilį M. C., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) BK 243 straipsnis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vengimÄ atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ).

Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pagal BK 243 straipsnį gali paskirti bausmę. Lietuvos Respublikos K. T. yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę, todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos K.

T. 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Taigi ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi bÅ«ti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji bÅ«tų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iÅ¡ kriterijų, apibÅ«dinančių BK 243 straipsnyje numatytos veikos pavojingumÄ , taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vengimÄ vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiÅ¡kų Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012).

Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų bÅ«ti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vengimu reikėtų pripažinti tik tuos atvejus, kai asmuo nevykdo arba netinkamai vykdo jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę tik po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad S. T. – V. esant įsiteisėjusiam teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, bÅ«tų ne vienÄ kartÄ pažeidęs Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir piktybiÅ¡kai jos nepaisęs. Vien tai, jog buvo užfiksuotas vienkartinis tokio pobÅ«džio S. T. – V. padarytas pažeidimas, nesant tokių pažeidimų sistemingumui, negalima asmens veiksmus vertinti baudžiamosios teisės prasme.

Be to, kaip nurodė pats kaltinamasis, jis sėsdamas už automobilio vairo nesijautė neblaivus. Esant vadovo nurodymui, bijodamas prarasti darbÄ , įvertinęs tai, kad alkoholį vartojo naktį, buvo pamiegojęs 6-7 valandas, važiavo automobiliu į objektÄ , vežė darbininkams trÅ«kstamas medžiagas. Nors visos Å¡ios aplinkybės objektyviai ir nepateisina S. T. – V. padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau tai parodo, kad asmens elgesys nebuvo piktavaliÅ¡kas. Pagal byloje nustatytų aplinkybių visumÄ konstatuotina, jog S. T.

– V. veiksmai, dėl kurių jis buvo kaltinamas dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, nelaikytini tiek pavojingais, kad bÅ«tų pagrindo jam taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, todėl S. T. – V. iÅ¡teisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. D. S. T. – V. skirtinos bausmės K. S. T. – V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino vairavęs transporto priemonę bÅ«damas neblaivus ir dėl tokio savo elgesio gailisi.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. K. S. T. – V. 2018 m. birželio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, baustas administracine tvarka. Pažymėtina, jog iÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad alkoholio vartojimas tam tikrais atvejais, kaip ir Å¡ioje byloje, lemia S. T.

– V. neteisėtÄ veikimÄ , kuriuo keliamas pavojus kelių eismo ir jo dalyvių saugumui. Visgi S. T. – V. yra teigiamai charakterizuojamas ir vertinamas UAB (duomenys neskelbtini), kurioje dirba, įmonės vadovo, turi kelias specialybes, dirba dviejuose darbuose. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ . BK 47 straipsnio nuostatos numato, kad už nesunkų nusikaltimÄ teismas gali skirti baudÄ nuo 50 iki 2000 MGL dydžio.

Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį, vadovaujasi BK 61 straipsnio nuostatomis ir sprendžia, kad kaltinamajam S. T. – V. skirtinas baudos bausmės dydis, mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas baudos bausmės vidurkis, kadangi nebuvo nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismo vertinimu, 120 MGL dydžio bauda yra pakankama ir proporcinga bausmė kaltinamajam, pakartotinai, per sÄ lyginai trumpÄ laikÄ (per nepilnus vienerius kalendorinius metus), padariusiam analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , galinti pasiekti BK 41 straipsnio numatytus bausmės tikslus.

Teismo vertinimu, tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminÄ , nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas, kas leistų kaltinamajam proporcingai paskirstyti pajamas, kad jų užtektų ir baudai iÅ¡mokėti, ir bÅ«tiniems asmeniniams poreikiams tenkinti, nustatytinas 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių baudos sumokėjimo terminas. Dėl turto konfiskavimo, kardomųjų priemonių, baudžiamojo poveikio priemonės BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Ä®statymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktikÄ nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalÄ baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ .

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, automobilis, kurį kaltinamasis vairavo, atitinka konfiskuotino turto sÄ vokÄ , tačiau, bylos duomenimis, priklauso UAB (duomenys neskelbtini), todėl Å¡iuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

Kreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir Å¡io turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ esmės yra imperatyvus, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. K. S. T. – V. nesutiko, jog iÅ¡ jo bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma. Kaltinamojo teigimu, VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) pateikta automobilio vertė nėra reali, per didelė, kadangi automobilis yra senas, nusidėvėjęs. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktÄ lengvojo automobilio M.

C., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nusidėvėjimo pažymÄ , automobilio M. C. likutinė vertė – 100 Eur, kuri, S. T.-V. bei jo gynėjo teigimu, ir turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota. Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo teisiniu reguliavimu, akcentuotina, kad buhalterinės apskaitos vedimo klausimus reglamentuojančiuose norminiuose dokumentuose bei jų pildymÄ aiÅ¡kinančiuose Å¡altiniuose likutinė turto vertė yra suprantama kaip suma, gauta iÅ¡ nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus amortizacijos sumÄ , sukauptÄ per visÄ jo naudingumo laikÄ , pridėjus visus Å¡io turto vertės padidėjimus ir atėmus visus jos sumažėjimus.

Å i vertė yra reikÅ¡minga įmonės apskaitos kontekste ir dažnai yra įvardinama kaip buhalterinė vertė. Buhalterinė vertė – tai vertė, kuria turtas yra apskaitytas įmonės balanse. Kiekvienas įmonės turtas turi bÅ«ti įtrauktas į finansinę įmonės apskaitÄ ir turėti buhalterinę vertę (jei nėra iÅ¡ karto nuraÅ¡omas į sÄ naudas), kuri gali bÅ«ti lygi nuliui, jei pagal apskaitos metodus turtas visiÅ¡kai nusidėvėjęs. Buhalterinė vertė parodo, kokia to turto vertė esamu momentu pagal įmonės finansinę apskaitÄ , o rinkos vertė yra suprantama kaip vertė, kuri parodo kainÄ , už kuriÄ bÅ«tų realu turtÄ Ä¯sigyti tam tikru momentu.

Akivaizdu, kad buhalterinė ir vidutinė rinkos vertė nėra tapačios sÄ vokos ir faktas, kad įmonė, kuriai priklauso transporto priemonė, savo buhalterinėje apskaitoje jÄ yra įsivertinusi ženkliai mažiau nei vidutinė rinkos vertė, savaime nereiÅ¡kia, kad bÅ«tent Å¡i suma yra ta suma, už kuriÄ konkreti transporto priemonė bÅ«tų įgyjama. Teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti į bylÄ pateikta VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta automobilio M. C. vidutine rinkos verte Lietuvoje, kuriÄ teismo posėdyje patvirtino ir specialistu apklaustas įmonės vadovas A.

S., papildomai paaiÅ¡kinęs, jog automobilio vidutinė rinkos vertė fiksuojama kiekvieno mėnesio pirmÄ jÄ dienÄ ir posėdžio metu savo vadovaujamos įmonės sistemoje patikrinęs automobilio M. C. 2019 m. vasario mėnesį fiksuotÄ vidutinę rinkos vertę įvardijęs 1530 eurų sumÄ . VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio mėn. ir 2019 m. vasario mėn. automobilio M. C. vidutinė rinkos vertė skiriasi 30 eurų, per penkis mėnesius ji sumažėjo, teismo vertinimu, iÅ¡ kaltinamojo S. T.

– V. iÅ¡ieÅ¡kotina automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1530 Eur. Vidutinės rinkos vertės dalį sudaranti pridėtinės vertės mokesčio suma, pagal pridėtinės vertės mokesčio esmę, yra fiziniam asmeniui privalomai taikoma suma, kurios atskaita apskritai naudotis gali tik tam tikrus Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme numatytus kriterijus atitinkantys Å¡io mokesčio mokėtojai juridiniai asmenys, todėl nustatant iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡kotinÄ vidutinę rinkos vertę turi bÅ«ti taikoma vertė su įskaičiuota pridėtinės vertės mokesčio dalimi, Å¡iuo konkrečiu atveju – 1530 Eur.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas nuo vienerių iki trejų metų gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. T. – V. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio.

Kaltinamajam specialioji teisė vairuoti transporto priemones atimta 2018 m. birželio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu 2 metams. Teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016) laikomasi pozicijos, jog vairavimo laikinai netekus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimÄ dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankiÅ¡kÄ teisinę reikÅ¡mę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti grÄ Å¾inama pažeidėjui tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir iÅ¡laiko kvalifikacinius egzaminus.

Nagrinėjamojoje byloje atsižvelgiant į tai, kad S. T. – V. prieÅ¡ padarydamas nusikalstamÄ buvo teistas už vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise ir nustatytinas maksimalus baudžiamajame įstatyme numatytas trejų metu draudimo naudotis teise vairuoti terminas. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina. (46 b. l.) Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 305, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

IÅ¡teisinti S. T. – V. (S. T. – V.), a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. S. T. – V. (S. T. – V.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 120 MGL, kas atitinka 6000 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius eurų), dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ S. T.

– V. konfiskuotino automobilio M. C. 1900 DI-D Comfort, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę Lietuvoje atitinkančiÄ sumÄ â€“ 1530 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt eurų). S. T. – V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti trejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. S. T. – V. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

I. S. T. – V., kad bauda turi bÅ«ti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vienÄ iÅ¡ pasirinktų sÄ skaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (bÅ«tina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas;

LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Å iaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudÄ Ä¯ teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius,1 aukÅ¡tas).

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti areÅ¡tu. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja V. Å .