d1d7e9cd-10f9-4655-9e80-d5b38fcd00bd · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-602-524/2023

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02153-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.1.5.1.2.2

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Larisos Šimanksienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai „Tauragės futbolas“ dėl įstatų nuostatų pripažinimo negaliojančiomis.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė Tauragės rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei VšĮ „Tauragės futbolas“ praÅ¡ydama:

1) pripažinti negaliojančia ab initio atsakovės VšĮ „Tauragės futbolas“ (toliau – ir atsakovė, Ä®staiga) 2021 m. gruodžio 17 d. neeiliniame visuotiniame dalininkų susirinkime patvirtintų Ä®statų (toliau – ir Ä®statai) 22 punkto nuostatÄ : „Įstaigos dalininkas kiekvienÄ mėnesį privalo mokėti Ä®staigos iÅ¡laikymo mokestį, kuris yra lygus 7 procentams dalininko įnaÅ¡o dydžiui. Ä®staigos dalininkas Ä®staigos iÅ¡laikymo mokestį privalo sumokėti už einamÄ jį mėnesį iki einamojo mėnesio 30 d. IÅ¡laikymo mokestis pradedamas mokėti nuo 2022 m. sausio 1 d.“;

2) pripažinti negaliojančia ab initio atsakovės VšĮ „Tauragės futbolas“ 2021 m. gruodžio 17 d. neeiliniame visuotiniame dalininkų susirinkime patvirtintų Ä®statų 23 punkto nuostatÄ : „Įstaigos dalininkas, gavęs Å¡ių Ä®statų 61.9 punkte numatytÄ Ä®staigos vadovo praneÅ¡imÄ dėl susidariusių Ä®staigos skolų, privalo per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo praneÅ¡imo gavimo perduoti Ä®staigai papildomÄ Ä¯naÅ¡Ä nurodytoms Ä®staigos skoloms dengti. Ä®naÅ¡o nurodytoms Ä®staigos skoloms dengti dydis yra proporcingas dalininko turimų balsų visuotiniame narių susirinkime dydžiui. Ä®naÅ¡as nurodytoms Ä®staigos skoloms dengti nelaikomas dalininkų kapitalu ir nesuteikia papildomų balsų visuotiniame dalininkų susirinkime“;

3) pripažinti negaliojančia ab initio atsakovės VšĮ „Tauragės futbolas“ 2021 m. gruodžio 17 d. neeiliniame visuotiniame dalininkų susirinkime patvirtintų Ä®statų 24 punkto nuostatÄ : „Įstaigos dalininkas Ä®staigos iÅ¡laikymo mokestį (Ä®statų 22 punktas) arba įnaÅ¡Ä nurodytoms Ä®staigos skoloms dengti (Ä®statų 23 punktas) moka pats arba raÅ¡tu Ä®staigai nurodo trečiÄ jį asmenį, su kuriuo yra sudaroma triÅ¡alė paramos sutartis tarp Ä®staigos, dalininko ir trečiojo asmens (mokėtojo) ir kuris solidariai su dalininku atsako už dalininko prievoles Ä®staigai“;

4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje ir dublike nurodė, kad VšĮ „Tauragės futbolas“ yra vieÅ¡oji įstaiga, kurios tikslas yra teikti vieÅ¡Ä sias paslaugas Tauragės rajono gyventojams – treniruoti vaikus, skatinti žaisti futbolÄ ir t. t. Ä®staigos dalininkų 2021 m. gruodžio 17 d. neeiliniame visuotiniame susirinkime buvo patvirtinta nauja atsakovės Ä®statų redakcija, kurie 2021 m. gruodžio 31 d. buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre. Balsuojant dėl naujų Ä®statų nuostatų patvirtinimo ieÅ¡kovės atstovė nebalsavo „už“ ir tokiame balsavime susilaikė. Nepaisant to, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡reiÅ¡kė valios prisiimti finansinių įsipareigojimų, pakeitimais ieÅ¡kovei buvo sukurtos civilinės pareigos. IeÅ¡kovės vertinimu, pakeitimai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir pažeidžia ribotos civilinės atsakomybės principÄ . Susirinkime atsakovės dalininkų patvirtinti Ä®statų pakeitimai sukÅ«rė ieÅ¡kovei papildomų civilinių pareigų (tai yra pareigÄ mokėti atsakovės iÅ¡laikymo mokestį ir pareigÄ atsakyti už atsakovės skolas), o tai atitinka sandorio kaip juridinio fakto sampratÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Todėl ginčijami Ä®statai kvalifikuotini kaip daugiaÅ¡alis sandoris ir laikytini sutartimi (CK 6.154 straipsnio 1, 2 dalys). Ä®statai ginčytini remiantis bendraisiais sandorių negaliojimų pagrindais. Nesutiktina su atsakovės argumentais dėl 3 mėnesių senaties taikymo. IeÅ¡kinio dalykas nėra 2021 m. gruodžio 17 d. vykusio neeilinio atsakovės dalininkų susirinkimo metu priimto sprendimo teisėtumo ginčijimas. IeÅ¡kiniu yra ginčijamos atskirų Ä®statų nuostatų – pakeitimų teisėtumas. Todėl CK2.82 straipsnio 4 dalyje numatytas sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iuo atveju nėra taikomas. Nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

3. Atsakovė VšĮ „Tauragės futbolas“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį, tripliku, papildomais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Nurodė, kad iki Įstaigos dalininkų 2021 m. gruodžio 17 d. neeilinio visuotinio susirinkimo pradžios ieškovė jokių pastabų ar pretenzijų dėl naujos redakcijos Įstatų ir (ar) jų pakeitimų neišreiškė. Susirinkime dalyvavo ieškovės atstovė – Tauragės rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėja G. J. Susirinkimo metu ieškovės atstovė pastabų dėl naujos redakcijos Įstatų ir (ar) ieškinyje ginčijamų jų pakeitimų neišreiškė.

Nors balsuojant dėl naujos Ä®statų redakcijos patvirtinimo ieÅ¡kovės atstovė susilaikė, tačiau susirinkime dalininkų balsų dauguma naujos redakcijos atsakovės Ä®statams buvo pritarta. Naujos redakcijos Ä®statai buvo patvirtinti notaro, tokiu bÅ«du pripažįstant jų atitiktį įstatymams, ir 2021 m. gruodžio 31 d. įregistruoti Juridinių asmenų registre. Jei ginčijami naujos redakcijos Ä®statų pakeitimai prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymo normoms ir vieÅ¡ajai tvarkai, ieÅ¡kovė, turinti atskirÄ teisės skyrių ir atstovaujama teisinį iÅ¡silavinimÄ turinčios atstovės, turėjo bei galėjo tÄ nustatyti iÅ¡ karto po to, kai susipažino su jai pateiktais Ä®statais.

Tokiu atveju ieÅ¡kovė privalėjo iÅ¡ karto iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ , jog nepritaria naujos redakcijos atsakovės įstatams, ir visuotiniame dalininkų susirinkime balsuoti prieÅ¡ jų patvirtinimÄ . IeÅ¡kovė privalėjo per CK 1.125 straipsnio 4 dalyje ir 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydama teismo pripažinti negaliojančiu dalininkų susirinkimo sprendimÄ dėl jų patvirtinimo. Å iuo atveju Ä®statai yra laikytini tik 2021 m. gruodžio 17 d. atsakovės visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimo (sandorio) įforminimu, t. y. iÅ¡vestiniu sandoriu.

Galiojant 2021 m. gruodžio 17 d. atsakovės visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimui, ieškovės ginčijami Įstatų, kaip išvestinio sandorio, pakeitimai negali būti pripažinti negaliojančiais nepanaikinant ir paties minėto dalininkų sprendimo, kurio pagrindu jie buvo patvirtinti. Nors 2021 m. gruodžio 17 d. visuotiniame dalininkų susirinkime patvirtinti naujos redakcijos Įstatai yra sandoris, tačiau net ir tokiu atveju konstatuotina, kad tokio sandorio sudarymui yra taikomos ne bendrosios CK 6.156 straipsnio normos, bet specialiosios Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – ir VĮĮ) normos.

Teisės aktai numato galimybę dalininkui, manančiam, kad kito dalininkų balsais priimtas sprendimas pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, steigimo dokumentus ar protingumo arba sÄ Å¾iningumo principus, ginti savo interesus ginčijant tokius sprendimus. TokiÄ galimybę įtvirtina CK 2.82 straipsnio 4 dalis. Tokiems ieÅ¡kiniams nustatytas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė ir atsakovei iš ieškovės priteisė 2 568,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė turi teisę ginti savo interesus dėl vieÅ¡osios įstaigos priimto sprendimo patvirtinti Ä®statų nuostatų pakeitimus, tačiau tokio pobÅ«džio reikalavimui taikytinas CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytas 3 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, o ne bendrasis 10 metų, kaip nurodo ieÅ¡kovė. Atsakovė, praÅ¡ydama atmesti ieÅ¡kinį, nurodo, jog ieÅ¡kovė praleido įstatyme numatytÄ 3 mėnesių senaties terminÄ , kas laikytina jo praÅ¡ymu taikyti senaties terminÄ . IeÅ¡kovė neprašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino ir laikėsi pozicijos, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra 10 metų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl ieÅ¡kinys, taikant ieÅ¡kinio senatį, atmestinas. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas ir pakankamas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

7. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 2 568,59 Eur bylinėjimosi išlaidas. Todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteistė 2 568,59 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

8. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ teismo sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinį dėl VšĮ „Tauragės futbolas“ 2021 m. gruodžio 17 d. neeiliniame visuotiniame dalininkų susirinkime patvirtintų VšĮ „Tauragės futbolas“ Ä®statų 22–24 punktų nuostatų pripažinimo negaliojančiomis ab initio ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieÅ¡kovė teismo motyvÄ dėl CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyto sutrumpinto ieÅ¡kinio senaties termino taikymo nagrinėtos bylos atveju laiko nepagrįstu, kadangi ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu skundė ne visuotiniame Ä®staigos dalininkų susirinkime priimto sprendimo teisėtumÄ , o Ä®statų kaip sandorio pakeitimų teisėtumÄ ir galiojimÄ . Dėl to ieÅ¡kovės reikalavimui turi bÅ«ti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris akivaizdžiai nėra pasibaigęs. TokiÄ ieÅ¡kovės pozicijÄ patvirtina ir aiÅ¡ki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota pozicija Å¡iuo klausimu. Be to, reiÅ¡kiant reikalavimÄ sandorį (atitinkamÄ pakeitimÄ ) pripažinti (laikyti) negaliojančiu dėl to, kad jis yra niekinis, ieÅ¡kinio senaties terminas apskritai neturėtų bÅ«ti taikomas. IeÅ¡kovė palaiko visus savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus dėl Ä®statų pakeitimų negaliojimo.

10. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir kasacinio teismo praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais, prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nagrinėjamu atveju remtis ieÅ¡kovės minima teismų praktika, kaip teisės Å¡altiniu (precedentu). Akivaizdžiai skiriasi esamos bylos ir apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos civilinės bylos ratio decidendi. Teismų praktikoje bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl įstatų ginčijimo taikomas tais atvejais, kai įstatų pakeitimai buvo priimti ir (ar) įregistruoti nežinant apie tai juridinio asmens dalyviui, todėl pastarasis neturėjo objektyvios galimybės ginti savo teisių per įstatymų nustatytÄ terminÄ pareikÅ¡damas reikalavimÄ dėl juridinio asmens organo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinti įstatų pakeitimai, panaikinimo.

Tuo tarpu esamoje situacijoje Ä®staigos valdymo organų kompetencija registruojant naujos redakcijos Ä®status pažeista nebuvo, ieÅ¡kovė žinojo ir dalyvavo Ä®staigos dalyvių susirinkime, kuriame buvo svarstomas naujos redakcijos Ä®statų patvirtinimo klausimas. Todėl Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo ginti ieÅ¡kovės teises taikant sandorių negaliojimo instituto nuostatas ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovė privalėjo per CK 1.125 straipsnio 4 dalyje ir 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydama teismo pripažinti negaliojančiu dalininkų susirinkimo sprendimÄ dėl jų patvirtinimo.

Nepaisant to, ieÅ¡kovė per nurodytÄ terminÄ nurodytų veiksmų, siekdama apginti savo teises, neatliko, nors jokių objektyvių kliūčių tÄ padaryti realiai neegzistavo. IeÅ¡kovės elgesys rodo jos piktnaudžiavimÄ subjektinėmis teisėmis, kas, vadovaujantis atitinkamomis CK normomis ir teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais, sudarė pakankamÄ pagrindÄ pirmosios instancijos teismui atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino. Be to, esamoje situacijoje nėra jokio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo tuo pagrindu, jog ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų atžvilgiu apskritai negalėjo bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis.

Kita vertus, ieÅ¡kovė, be deklaratyvių argumentų, nepateikė jokių įrodymų, kad Ä®statų pakeitimai pažeidžia imperatyvias įstatymų normas ar vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti jos ieÅ¡kinio reikalavimus.

Teismas

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kinys atsakovei VšĮ „Tauragės futbolas“ dėl atsakovės VÅ¡Ä® „Tauragės futbolas“ 2021 m. gruodžio 17 d. neeiliniame visuotiniame dalininkų susirinkime patvirtintų Ä®statų 22–24 punktų nuostatų pripažinimo negaliojančiomis ab initio.

15. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Faktinės bylos aplinkybės

16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 17 d. praneÅ¡imu atsakovė informavo ieÅ¡kovę apie Å¡aukiamÄ neeilinį VšĮ „Tauragės futbolas“ dalininkų susirinkimÄ . PraneÅ¡ime nurodyta, kad susirinkimas vyks 2021 m. gruodžio 17 d., susirinkimo darbotvarkė – naujos Ä®statų redakcijos tvirtinimas, įgaliojimų suteikimas. Atsakovė 2021 m. gruodžio 8 d. ieÅ¡kovei pateikė susipažinti naujos redakcijos atsakovės Ä®statų projektÄ . IeÅ¡kovė 2021 m. gruodžio 17 d. įgaliojimu Nr. 19-6062 įgaliojo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjÄ G. J. atstovauti ieÅ¡kovės interesams VšĮ „Tauragės futbolas“ 2021 m. gruodžio 17 d. visuotiniame dalininkų susirinkime ir svarstomais klausimais balsuoti savo nuožiÅ«ra. VšĮ „Tauragės futbolas“ dalininkų susirinkime, vykusiame 2021 m. gruodžio 17 d., buvo patvirtinta nauja atsakovės Ä®statų redakcija. IeÅ¡kovės atstovė balsavime susilaikė. Nauja Ä®statų redakcija 2021 m. gruodžio 31 d. įregistruota Juridinių asmenų registre.

17. Ä® susirinkime patvirtintų Ä®statų redakcijÄ buvo įtrauktos Å¡ios nuostatos: 22 punktas „Įstaigos dalininkas kiekvienÄ mėnesį privalo mokėti Ä®staigos iÅ¡laikymo mokestį, kuris yra lygus 7 procentams dalininko įnaÅ¡o dydžiui. Ä®staigos dalininkas Ä®staigos iÅ¡laikymo mokestį privalo sumokėti už einamÄ jį mėnesį iki einamojo mėnesio 30 d. IÅ¡laikymo mokestis pradedamas mokėti nuo 2022 m. sausio 1 d.“; 23 punktas „Įstaigos dalininkas, gavęs Å¡ių Ä®statų 61.9 punkte numatytÄ Ä®staigos vadovo praneÅ¡imÄ dėl susidariusių Ä®staigos skolų, privalo per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo praneÅ¡imo gavimo perduoti Ä®staigai papildomÄ Ä¯naÅ¡Ä nurodytoms Ä®staigos skoloms dengti. Ä®naÅ¡o nurodytoms Ä®staigos skoloms dengti dydis yra proporcingas dalininko turimų balsų visuotiniame narių susirinkime dydžiui. Ä®naÅ¡as nurodytoms Ä®staigos skoloms dengti nelaikomas dalininkų kapitalu ir nesuteikia papildomų balsų visuotiniame dalininkų susirinkime“; 24 punktas „Įstaigos dalininkas Ä®staigos iÅ¡laikymo mokestį (Ä®statų 22 punktas) arba įnaÅ¡Ä nurodytoms Ä®staigos skoloms dengti (Ä®statų 23 punktas) moka pats arba raÅ¡tu Ä®staigai nurodo trečiÄ jį asmenį, su kuriuo yra sudaroma triÅ¡alė paramos sutartis tarp Ä®staigos, dalininko ir trečiojo asmens (mokėtojo) ir kuris solidariai su dalininku atsako už dalininko prievoles Ä®staigai“.

18. IeÅ¡kovė 2022 m. lapkričio 8 d. pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl minėtų atsakovės Ä®statų nuostatų pripažinimo negaliojančiomis. IeÅ¡kovė teigia, kad Ä®statų pakeitimai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir pažeidžia ribotos civilinės atsakomybės principÄ , todėl yra negaliojantys. Atsakovė nurodė, kad atsakovės Ä®statų nuostatų pakeitimai priimti teisėtai ir yra teisėti, kadangi dalininkų susirinkime dalyvavo ieÅ¡kovės atstovė, kuri balsavimo metu susilaikė, tokiu bÅ«du iÅ¡reikÅ¡dama neutraliÄ pozicijÄ , taip pat ieÅ¡kinys yra pateiktas praleidus sutrumpintÄ 3 mėnesių terminÄ . Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį konstatavęs, kad ieÅ¡kovė praleido CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ 3 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

19. Apeliacinės instancijos teisme tarp Å¡alių iÅ¡ esmės kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai taikė CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ 3 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

20. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs, o pagal Å¡io straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis to reikalauja. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Ä®statymai nustato bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus.

21. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios įstatymų normos yra imperatyvaus pobÅ«džio, todėl Å¡alių susitarimu jų pakeisti negalima (CK 1.125 straipsnio 12 dalis, 1.126 straipsnio 3 dalis), Å¡alių susitarimai, pažeidžiantys Å¡ias imperatyvias įstatymo nuostatas, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-701/2021).

22. IeÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ Å¡alį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018). Reikalavimas taikyti ieÅ¡kinio senatį yra viena iÅ¡ ginčo materialiojo teisinio santykio Å¡alies gynimosi nuo teisme reiÅ¡kiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 35 punktas).

23. Pagal CK normose įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ ieÅ¡kinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Be to, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu. Taigi, jeigu ginčo Å¡alis reikalavimo taikyti ieÅ¡kinio senatį nepareiÅ¡kė, ieÅ¡kinio senatis negali bÅ«ti taikoma. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad praÅ¡yti taikyti ieÅ¡kinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio Å¡alis, prieÅ¡ kurios interesus nukreiptas byloje pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas. Jeigu toks praÅ¡ymas nepareiÅ¡kiamas, bylÄ nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ savo iniciatyva (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).

24. CK 1.127 straipsnyje, reglamentuojančiame ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , nustatyta, be kita ko, kad: ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis); jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iÅ¡ tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis); jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

25. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali bÅ«ti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams; ieÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys; tokiems ieÅ¡kiniams nustatomas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas; jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ ieÅ¡kovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamÄ sprendimÄ , jeigu Å¡is kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieÅ¡kinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsakingas už vienodos bendrosios kompetencijos teismų praktikos aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, formavimÄ (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog privačių juridinių asmenų įstatai pagal teisinę prigimtį yra sandoriai, jiems taikomi bendrieji civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai, tarp jų – sutarties laisvės principas; įstatai iÅ¡reiÅ¡kia privataus juridinio asmens dalyvių valiÄ suvienyti interesus ir kapitalÄ bendram tikslui. Vadinasi, Å¡iems tikslams pasiekti privataus juridinio asmens įstatuose gali bÅ«ti nustatomos tam tikros elgesio ribos, nepažeidžiant imperatyviųjų įstatymo normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2008). Å io iÅ¡aiÅ¡kinimo nuosekliai laikomasi vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2009, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-823/2021, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-684/2021).

27. Å iuo aspektu taip pat paminėtinas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005, pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, pagal kurį nėra pagrindo tapatinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimui dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, su ieÅ¡kinio senaties terminu, taikomu reikalavimui pripažinti juridinio asmens sandorius negaliojančiais, nes sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepriklausomai nuo to, ar pripažintas negaliojančiu juridinio asmens organo sprendimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-684/2021).

28. Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra vieÅ¡oji įstaiga (tokia, kaip Å¡ios bylos atsakovės), steigimÄ , valdymÄ , veiklÄ , reorganizavimÄ , pertvarkymÄ ir likvidavimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas (VĮĮ 1 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis VĮĮ 2 straipsnio 1 dalimi, vieÅ¡oji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti vieÅ¡uosius interesus vykdant Å¡vietimo, mokymo ir mokslinę, kultÅ«rinę, sveikatos priežiÅ«ros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokiÄ visuomenei naudingÄ veiklÄ . VieÅ¡osios įstaigos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo vieÅ¡oji įstaiga vadovaujasi savo veikloje (VĮĮ 6 straipsnio 1 dalis). VieÅ¡osios įstaigos įstatuose turi bÅ«ti, be kita ko, nurodyta: asmens tapimo nauju dalininku tvarka, visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, suÅ¡aukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, kolegialių organų, jeigu tokie organai sudaromi, kompetencija, Å¡ių organų narių rinkimo ir atÅ¡aukimo tvarka (VĮĮ 6 straipsnio 2 dalies 5, 8-9 punktai). Sandoriai yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriai gali bÅ«ti vienaÅ¡aliai, dviÅ¡aliai ir daugiaÅ¡aliai (CK 1.63 straipsnio 1, 2 dalys). CK 2.60 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, jog juridinio asmens steigėjas yra asmuo, sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį. Taigi vien turtinio ar privataus intereso steigiant juridinį asmenį buvimas ar nebuvimas nėra tas požymis, pagal kurį kvalifikuotina ar tam tikras veiksmas savo esme yra sandoris ar juridinio asmens organo sprendimas. Kitaip tariant, privatus ar ekonominis interesas nėra juridinio akto kaip sandorio kvalifikuojamasis požymis. Taigi, vieÅ¡osios įstaigos įstatai atitinka visus sandorio kvalifikuojamuosius požymius.

29. Nei VĮĮ, nei kitame įstatyme nėra numatytas joks specialus ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui dėl vieÅ¡osios įstaigos įstatų teisėtumo pareikÅ¡ti. Remdamasis pateiktais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad dėl vieÅ¡osios įstaigos įstatų prigimties nėra pagrindo daryti kitÄ iÅ¡vadÄ , t. y. sutiktina su ieÅ¡kovės argumentais, kad nesant specialiosios normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniui dėl vieÅ¡osios įstaigos įstatų nuginčijimo reikÅ¡ti, turi bÅ«ti taikoma bendroji norma, kurioje įtvirtintas bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas, t. y. 10 metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

30. Sutiktina su atsakove, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės Å¡altiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieÅ¡taringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sÄ lyga. Dėl to teismų precedentai negali bÅ«ti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų Å¡iÄ savo funkcijÄ , precedentai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s. Teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, reikÅ¡mės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti.

Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiÅ¡kose bylose priimti teismų sprendimai) turi bÅ«ti vadovaujamasi aukÅ¡tesnės instancijos (aukÅ¡tesnės grandies) teismo sukurtu precedentu.

Taip pat atsižvelgtina į precedento sukÅ«rimo laikÄ ir kitus turinčius reikÅ¡mės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumÄ ; į sprendimÄ priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamÄ sprendimÄ priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikÅ¡ta teisėjų atskirųjų nuomonių;

į galimus reikÅ¡mingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ , ir kt. Minėta, kad tais atvejais, kai teismų praktikos koregavimas yra neiÅ¡vengiamai, objektyviai bÅ«tinas, teismai gali nukrypti nuo juos iki tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, tačiau tai turi bÅ«ti daroma deramai (aiÅ¡kiai ir racionaliai) argumentuojant. Ypač pabrėžtina tai, kad nukrypdamas nuo ankstesnių precedentų teismas privalo ne tik deramai argumentuoti priimamÄ sprendimÄ (sukuriamÄ naujÄ precedentÄ ), bet ir aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvus, argumentus, pagrindžiančius bÅ«tinumÄ nukrypti nuo ankstesnio precedento.

31. Atsakovė nurodo, kad teismų praktikoje bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl įstatų ginčijimo taikomas tik tais atvejais, kai įstatų pakeitimai buvo priimti ir (ar) įregistruoti nežinant apie tai juridinio asmens dalyviui, todėl pastarasis neturėjo objektyvios galimybės ginti savo teisių per įstatymų nustatytÄ terminÄ pareikÅ¡damas reikalavimÄ dėl juridinio asmens organo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinti įstatų pakeitimai, panaikinimo. Atsakovė teigia, kad esamoje situacijoje atsakovės valdymo organų kompetencija registruojant naujos redakcijos atsakovės įstatus pažeista nebuvo, ieÅ¡kovė žinojo ir dalyvavo vieÅ¡osios įstaigos dalyvių susirinkime, kuriame buvo svarstomas naujos redakcijos įstatų patvirtinimo klausimas, todėl Å¡ios bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų situacijų ratio decidendi skiriasi ir todėl minėta kasacinio teismo praktika nėra pagrindo vadovautis.

32. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais atsakovės argumentais nesutinka, kadangi atsakovės nurodytos aplinkybės nėra pakankamos spręsti apie akivaizdų minėtų bylų aplinkybių skirtingumÄ . Atsakovės nurodytos aplinkybės susijusios su juridinio asmens dalyvio neinformavimu ir nežinojimu, kuriomis grindžiamas byloje pareikÅ¡tas reikalavimas savaime nereiÅ¡kia, kad teisės normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį juridinio asmens įstatams ginčyti, turi bÅ«ti taikomos nevienodai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios atsakovės nurodytos aplinkybės nebent galėtų turėti įtakÄ nustatant ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , todėl jos savo pobÅ«džiu nėra tiek skirtingos, kad bÅ«tų pateisinamas nevienodas senaties terminų juridinio asmens įstatams ginčyti taikymas.

33. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91). Atsižvelgiant į tai, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai, kaip neturintys reikÅ¡mės teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

34. Ä®vertinęs Å¡alių argumentus, byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nepagrįstai taikė CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ 3 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas neteisėtu.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

35. Skundžiamame sprendime pirmosios teismas iš esmės apsiribojo tik aplinkybių dėl ieškinio senaties termino taikymo byloje nustatymu, o įstatų teisėtumo klausimas nebuvo tiriamas.

36. Apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neiÅ¡tirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobÅ«džio. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo atvejus. Be kitų Å¡iame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009, 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

37. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui iÅ¡ esmės nesprendus ieÅ¡kinio reikalavimo, nes ieÅ¡kinys atmestas kitais pagrindais (taikius ieÅ¡kinio senatį), apeliacinis teismas Å¡iuo atveju negali paÅ¡alinti nustatytų pažeidimų, nes ginčui iÅ¡spręsti bÅ«tina iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymus, nustatyti turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti faktines aplinkybes, todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir, atsižvelgiant į tai, kad reikia tirti aplinkybes, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

38. Atitinkamai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas išspręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Erika Misiūnienė

Almantas Padvelskis

Larisa Šimanskienė