d1d76c10-3bf6-4fbb-82a5-1fa0a591d8dc · Å iaulių apylinkės teismas

    El. civilinė byla Nr. e2-5338-772/2015      Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04051-2015-0                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 128.2.                                                       (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 31 d.Šiauliai           Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys, posėdžio sekretorė Erika Andrulienė,          dalyvaujant pareiškėjui R.

G. ir jo atstovui adv. Z. Burbai, neatvykus suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) atstovui ir suinteresuotam asmeniui L. P., gauti praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: L. P. ir VMI.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,              n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas R.

G. prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo tėvas J. G. po velionės motinos Jadvygos A. G. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pastarosios palikimÄ , tai yra jai priklausiusiÄ 1/2 dalį nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėjęs Å¡ias daiktų dalis valdyti iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Po žmonos mirties pareiÅ¡kėjo tėvas liko gyventi tame pačiame gyvenamajame name, mokėjo mokesčius, naudojosi namo priklausiniais, naudoja kitÄ Å¾monos palikimÄ .

Taip pat pareiÅ¡kėjo tėvas rÅ«pinosi nurodytų daiktų priežiÅ«ra ir eksploatacija. Be to, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad tėvas su sutuoktine J. A. G. nurodytus nekilnojamuosius daiktus įsigijo santuokos metu pagal sandorius, kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, kurie vėliau buvo įregistruoti VÄ® ,,Registrų centras“ Å iaulių filiale, pareiÅ¡kėjo tėvo vardu. Todėl pripažintina, jog pareiÅ¡kėjo velionei motinai taip pat priklausė po 1/2 dalį Å¡ių nekilnojamųjų daiktų.

Kadangi pareiÅ¡kėjo tėvas po žmonos mirties laiku nesikreipė į notaro biurÄ , todėl pareiÅ¡kėjas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ Ä¯ buvusios tėvo sutuoktinės palikimÄ . Be to, pareiÅ¡kėjo sesuo L. P. dėl to, kad dabar jau velionis jos tėvas vienas priėmė žmonos palikimÄ pretenzijų irgi nereiÅ¡kia. Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas sukels pareiÅ¡kėjui teisines pasekmes, tai yra jo pagrindu jam bus iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ Ä¯ likusiÄ tėvo palikimo dalį.

             PareiÅ¡kėjas savo praÅ¡ymÄ grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.             Suinteresuotas asmuo L. P. pateikė teismui į bylÄ atsiliepimÄ ir nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka, bei prašė teismo bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.). Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja ir prašė teismo sprendimÄ priimti savo nuožiÅ«ra.              PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas tenkintinas.PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nagrinėtinas remiantis 1964 m.

Civilinio Kodekso nuostatomis, kadangi palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio Kodekso įsigaliojimo (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnis).              Iš bylai pateiktų dokumentų, pareiškėjo bei jo atstovo paaiškinimų, matyti, kad pareiškėjo tėvas J. G. buvo turto palikėjos J. A. G. sutuoktinis, jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (8 b. l.). Iš teismui pateiktos mirties liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėjo motina J. A.

G. mirė (duomenys neskelbtini) (3 b. l.), o tėvas J. G. – (duomenys neskelbtini) (4 b. l.). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų darytina išvada, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjo motinos ir tėvo buvo įsigyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tai yra kiekvienam iš jų priklausė po 1/2 dalį šių daiktų, nors vėliau jie viešame registre buvo įregistruoti pareiškėjo tėvo vardu (14-23 b. l.).

Be to, Å¡ie daiktai įsigyti dar iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (SÅ K 21str. 1 ir 3 d.), o kitokio susitarimo tarp sutuoktinių tuo metu nebuvo. Po žmonos mirties pareiÅ¡kėjo tėvas priėmė velionei sutuoktinei priklausančių daiktų dalis, faktiÅ¡kai pradėjęs jas valdyti, kadangi ne tik liko gyventi name, mokėjo mokesčius, bet ir juos prižiÅ«rėjo, kaip savo turtÄ (1-2 b. l.). PareiÅ¡kėjo tėvas iki mirties faktiniu valdymu priėmė atsiradusį palikėjos palikimÄ .

Kadangi suinteresuoti asmenys L. P. ir VMI prieÅ¡taravimo nepareiÅ¡kė, dėl to laikytina, kad į atsiradusį palikimÄ jie nepretenduoja.         Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimÄ Ä¯gyti teises į palikimÄ . Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turėjo jį priimti, atlikdamas 1964 m. CK 587 str. 2 d., nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiÅ¡kėjo tėvas J.

G. priėmė velionės žmonos J. A. G. vardu atsiradusį visÄ jos palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.         1964 m. CK 587 str. 3 d. nuostata nustatė, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valiÄ turėjo pareikÅ¡ti per Å¡eÅ¡is mėnesius, paduodami pareiÅ¡kimÄ palikimo atsiradimo vietos notarų biurui. Terminas – tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai nustatomi ir vienaÅ¡aliam sandoriui, Å¡iuo atveju palikimui priimti.

Todėl remiantis paminėtu pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo tėvas J. G. iki mirties priėmęs velionės žmonos palikimÄ , šį turtÄ valdė kaip savo (1-2 b. l.). Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ gauti į velionės motinos vyro, pareiÅ¡kėjo tėvo J. G. palikimÄ .         Esant Å¡iems įrodymams ir nesant kitų, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo tėvas J. G. po žmonos J.

A. G. mirties (duomenys neskelbtini), bÅ«damas vieninteliu ir teisėtu atsiradusio palikimo įpėdiniu (1964 m. CK 573 str. 1d. 1p.), priėmė žmonos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, tai yra 1/2 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančia (duomenys neskelbtini), o kitiems asmenims Å¡is turtas neperėjo ir nėra perduotas (35-37 b. l.) ( LR CK 587 str. 2d., LR CPK 444 str. 2 d. 8 p. )               Teismas, vadovaudamasis LR CPK 442 str. 1d. 1p., 444 str. 2d. 8p.,              n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) tėvas J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)), miręs (duomenys neskelbtini), po velionės žmonos Jadvygos A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visÄ jos vardu atsiradusį palikimÄ , tai yra 1/2 dalį namo su priklausiniais, esančiÄ (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas pareiÅ¡kėjui R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ gauti į velionio tėvo J.

G. (a. k. (duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ .              Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                      Jonas Stubrys